ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SVEIKATOS STUDIJŲ KATEDRA Sveikatos edukologijos studijų programa, IV kursas Mo

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SVEIKATOS STUDIJŲ KATEDRA Sveikatos edukologijos studijų programa, IV kursas Monika Grincaitė PSICHOAKTYVIŲ MEDŢIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS TARP ŠIAULIŲ MIESTO 16 19 METŲ AMŢIAUS MOKSLEIVIŲ Bakalauro darbas Bakalauro darbo vadovė lekt. Dalia Miniauskienė 2013

Bakalauro darbo santrauka Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimas jaunimo tarpe yra aktuali šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema. Šias medţiagas vartojančių moksleivių skaičius, tyrimų duomenimis, nuolat auga, vis jaunesnio amţiaus asmenys pirmą kartą išbando psichoaktyvias medţiagas. Bakalauro darbas yra sudarytas iš dviejų dalių. Teorinėje dalyje yra apţvelgiama psichoaktyviųjų medţiagų samprata ir rūšys, pagrindinės vartojimo prieţastys, psichiką veikiančių medţiagų sukeliamos priklausomybės, taikoma prevencija bei HBSC ir ESPAD tyrimų apţvalga. Empirinėje dalyje pateikiami atlikto tyrimo analizė ir rezultatai. ESPAD tyrimų metu atliekamos 15 16 metų amţiaus moksleivių apklausos. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ţalingų įpročių paplitimą tarp Šiaulių miesto gimnazijose besimokančių vyresniųjų klasių moksleivių, kurių amţius buvo nuo 16 iki 19 metų. Kiekybinis tyrimas anketinė apklausa, atlikta 2012 m. balandţio 17 d. geguţės 10 d. penkiose Šiaulių miesto gimnazijose. Anoniminėje apklausoje dalyvavo 375 respondentai. Atliekant apklausą buvo taikomas standartizuotas ESPAD klausimynas. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti moksleivių rūkymo tendencijas, alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą, nustatyti, ar vartojami nelegalūs narkotikai. Atlikus anoniminę apklausą paaiškėjo, kad tabako gaminių vartojimas yra plačiai paplitęs tarp 16 19 metų amţiaus moksleivių. Tik trečdalis apklaustųjų atsakė, jog nerūkė arba rūkė tik 1 2 kartus. Nevartojusių alkoholinių gėrimų moksleivių nei karto per gyvenimą buvo tik 2 proc. Gana nemaţa dalis respondentų (43,0 proc.) per savo gyvenimą alkoholinius gėrimus vartojo 40 ir daugiau kartų. Ketvirtadalis tyrime dalyvavusių moksleivių pasisakė, jog pirmą kartą išgėrė alaus labai jauno amţiaus 11 ar maţiau metų. Didelė dalis (40 proc.) apklaustų moksleivių atsakė, jog jų broliai, seserys geria alkoholinius gėrimus, taip pat didţioji dalis atsakiusiųjų (82,9 proc.) teigė, kad daugelis arba visi jų draugai geria alkoholinius gėrimus. Nors daugiau nei pusė respondentų teigė, jog niekada nėra vartoję narkotinių medţiagų, tačiau jaunimo tarpe viena labiausiai paplitusių vartojamų nelegalių narkotikų yra marihuana vartoję pasisakė trečdalis moksleivių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog daţniausia marihuana pabandoma 16 metų amţiaus. 2

Turinys Bakalauro darbo santrauka... 2 Įvadas... 4 1 skyrius PSICHOAKTYVIOS MEDŢIAGOS... 6 1.1. Psichoaktyviųjų medţiagų samprata ir rūšys... 6 1.2. Psichoaktyvių medţiagų vartojimo prieţastys... 14 1.3. Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medţiagų... 17 1.4. HBSC ir ESPAD tyrimų apţvalga... 18 1.4.1. HBSC ir ESPAD tyrimų organizavimas ir metodika... 18 1.4.2. Moksleivių psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo paplitimas Europoje ir Lietuvoje. 20 1.5. Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo prevencija... 22 2 skyrius PSICHOAKTYVIŲ MEDŢIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS TARP 16 19 METŲ AMŢIAUS MOKSLEIVIŲ... 27 2.1. Tyrimo metodika... 27 2.1.1. Tyrimo organizavimas ir imtis.... 27 4.1.2. Tyrimo instrumentas... 27 2.2. Tyrimo dalyviai... 27 2.3. Tyrimo rezultatų analizė... 28 2.3.1. Tabako gaminių vartojimo paplitimas... 28 2.3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas... 33 2.3.3. Narkotinių medţiagų vartojimo paplitimas... 40 Išvados... 48 Rekomendacijos... 49 Literatūra... 50 Summary... 54 Priedai... 55 3

Įvadas Problema ir jos aktualumas. Paauglystė tai vienas sudėtingesnių vaiko raidos etapų, kai didţiulę įtaką turi aplinka. Būtent šiuo laikotarpiu daţniausiai yra pradedama eksperimentuoti psichoaktyviomis medţiagomis (Veryga, 2008). Lietuvoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad tarp paauglių vis labiau plinta rūkymas, alkoholinių gėrimų, nelegalių narkotikų vartojimas. Šie reiškiniai tampa vienu iš asmens raidos proceso aspektų ar net gyvenimo būdo dalimi (Juškelienė, 2007). Pasak Grimalauskienės (2002b) tiek Europoje šalyse, tiek ir Lietuvoje, narkotikų vartojimas plinta mokymo įstaigose bei jaunimo pasilinksminimo vietose. Tai laikoma pavojingu socialiniu reiškiniu. Narkotikai tai medţiagos, kurių vienkartinis pavartojimas sukelia trumpalaikę euforiją ar kitus malonius pojūčius, o nuolatinis jų vartojimas psichologinę ir fizinę priklausomybę (Bulotaitė, 2009). Čaplinsko ir kt. (2003) teigimu, daugelis ţmonių smerkia tuos narkotikus, kurie sukelia fizinę priklausomybę, tuo tarpu į lengvus narkotikus, kurie nevartojami intraveniniu būdu, bent dalis visuomenės ir jaunimo ţiūri atlaidţiau. Taip paauglys randa pasiteisinimą pabandyti narkotikų. Alkoholio ir tabako gaminiai laikomi stipriais, pavojingais ir ţalingais narkotikais, kurių vartojimas yra įprastas mūsų visuomenėje (Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2004). Alkoholis yra vienas iš labiausiai paplitusių narkotinių medţiagų (Davidavičienė, 2001). 2011 metais ESPAD atlikto tyrimo duomenimis 95 proc. apklaustų Lietuvos mokinių nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartoję alkoholinius gėrimus, o visiškai nevartojusių alkoholinių gėrimų buvo tik 4,7 proc. (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Tabakas yra antras pagal populiarumą narkotikas, kurį vartoja jaunimas (Davidavičienės, 2001). ESPAD 2011 tyrimo duomenimis, 74 proc. 15 16m. amţiaus Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime buvo rūkę cigaretę. 2011 m. bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką paauglių buvo 21 proc. (iš jų 27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Gana nemaţa dalis mokinių vartojo kanapes 20 proc. (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių). Kanapių bent kartą gyvenime vartojimo paplitimas nuo 2007 m. Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Socialinė aplinka, asmens savybės, biologiniai ir kiti veiksniai sukuria tinkamas sąlygas psichoaktyviųjų medţiagų vartojimui. Todėl suvokti šias problemas, pasirengti jas identifikuoti ir spręsti turi tiek sveikatos, tiek ugdymo specialistai (Veryga, 2008). 4

ESPAD tyrimų metu atliekamos 15 16 metų amţiaus moksleivių apklausos, o šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti ţalingų įpročių paplitimą tarp Šiaulių miesto gimnazijose besimokančių vyresniųjų klasių moksleivių, kurių amţius buvo nuo 16 iki 19 metų. Tyrimo objektas moksleivių psichoaktyvių medţiagų vartojimas. Tyrimo tikslas ištirti 16 19 metų amţiaus moksleivių psichoaktyvių medţiagų vartojimo paplitimą. Uţdaviniai. 1. Apţvelgti mokslinius šaltinius apie psichoaktyviąsias medţiagas, jų vartojimo ypatumus, paplitimą ir prevenciją. 2. Išsiaiškinti moksleivių rūkymo tendencijas. 3. Išanalizuoti moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą. 4. Ištirti narkotikų vartojimo paplitimą moksleivių tarpe. Tyrimo metodai. 1. Mokslinės literatūros apţvalga. 2. Kiekybinis tyrimas anketinė apklausa. 3. Empirinių duomenų statistinė analizė. Gauti statistiniai duomenys apdorojami SPSS Statistics 17.0 programa. Tyrimo dalyviai. Atliktame tyrime dalyvavo penkių Šiaulių miesto gimnazijų moksleiviai. Iš jų 215 merginų ir 160 vaikinų. tyrime dalyvavo 375 moksleiviai. Pagal tris amţiaus grupes dalyvavo: 16 17 metų 162 moksleiviai, 18 metų 139 moksleiviai, 19 20 metų 74 moksleiviai; pagal gyvenamąją vietą: mieste 345 moksleiviai, kaime 30 moksleivių. Daugelyje mokyklų anketinę apklausą padėjo atlikti mokyklų socialinės pedagogės. Tyrimo rezultatai pateikti kiekvienai tyrime dalyvavusiai mokyklai. Bakalauro darbo struktūra. Šį bakalauro darbą sudaro: santrauka lietuvių kalba, įvadas, 2 skyriai, išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas (44 šaltiniai), santrauka anglų kalba, priedai. Tyrimo duomenis iliustruoja 17 lentelių, 7 paveikslai. Prieduose pateikiamas tyrime naudotas ESPAD klausimynas, papildomos lentelės. Darbo apimtis 54 psl. 2013 m. balandţio 25 d. darbas buvo pristatytas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Socialinė gerovė tarpdisciplininiu poţiūriu. 5

1 skyrius PSICHOAKTYVIOS MEDŢIAGOS 1.1. Psichoaktyviųjų medţiagų samprata ir rūšys Tarptautiniame ligų klasifikacijos (TLK 10) leidinyje alkoholizmo, narkomanijos ir toksikomanijos sąvokas vienija bendras terminas, t.y. psichoaktyviųjų medţiagų vartojimas (Subata, Bulotaitė, Grimalauskienė, 2002). Psichoaktyviosiomis medţiagomis vadinamos psichiką veikiančios medţiagos, kurios, pasiekusios smegenis, keičia psichikos procesus (suvokimą, mąstymą, emocijas) (Juczyński, 2009). Anot Čaplinsko (2004) šiomis medţiagomis piktnaudţiaujantiems ţmonėms pasireiškia sunkus sveikatos sutrikimas psichinė ir fizinė priklausomybė. Pagal TLK 10 psichoaktyviosioms medţiagoms priskiriamos šios: 1. Alkoholis; 2. Opioidai; 3. Kanabinoidai; 4. Raminamieji ir migdomieji; 5. Kokainas ir kokamedţio preparatai; 6. Stimuliantai ir kofeinas; 7. Haliucinogenai; 8. Tabakas; 9. Lakiosios medţiagos; 10. Psichoaktyviosios medţiagos ir keli narkotikai, sumaišyti vienu metu (Subata, Bulotaitė, Grimalauskienė, 2002). Visos medţiagos yra kontroliuojamos, remiantis Jungtinių Tautų bendrosios konvencijos dėl narkotinių medţiagų kontrolės sąrašu, patvirtintu 1961 metais (Čaplinskas, 2004). Pasak Subatos, Bulotaitės, Grimalauskienės (2002), Lietuvoje narkotinės ir psichotropinės medţiagos yra kontroliuojamos pagal Lietuvos Respublikos narkotikų ir psichotropinių medţiagų kontrolės įstatymą (Ţin., 1998, Nr. 8-161). Tabakui ir alkoholiui dėl ţalingo poveikio ţmogaus sveikatai taikomi Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės (Ţin., 1995 m. gruodţio 20 d. Nr. I-1143) bei Alkoholio kontrolės (Ţin., 1995 m. balandţio 18 d. Nr. I-857) įstatymai. Narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai (Bulotaitė, 2004). Černiauskienė (2000) teigia, kad vienos iš šių medţiagų gali sukelti narkozę, haliucinacijas, kitos padeda atsipalaiduoti, dar kitos veikia jaudinančiai, stimuliuojančiai arba slopinančiai. Nustatyta, kad psichoaktyviųjų medţiagų poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rūšies, vartojimo būdo, dozės), asmens (asmenybės ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo 6

patirties, fizinės ir psichinės sveikatos, vartojimo motyvų) ir socialinės aplinkos (kur ir su kuo vartojama) (Bulotaitė, 2004). Visos psichoaktyviosios medţiagos turi bendrų poţymių, t.y. veikia ţmogaus psichiką, sukelia euforiją, sutrikdo sveikatą, išsekina organizmą ir sukelia pavojų gyvybei (Černiauskienė, 2000). Narkotikų sukelta būsena yra labai pavojinga, nes tuomet ţmogus praranda realybės pojūtį, nepajėgia spręsti iškilusių problemų. Šios medţiagos paveikia gebėjimą logiškai protauti ir neleidţia suvokti, kokios pasekmės laukia besimėgaujančio jomis (Kuorienė, 2002). Juczyński (2009) nuomone, nuolat vartojantiems psichoaktyviąsias medţiagas didėja organizmo atsparumas jų poveikiui, t.y. vystosi tolerancija. Todėl kiekvienas pavartojimo atvejis didina priklausomybės riziką. Alkoholis Alkoholis (etilo alkoholis) tai bespalvis, skaidrus, lakus, specifinio kvapo bei skonio, lengvai uţsidegantis skystis (Davidavičienė, 2001). Jis gaminamas iš angliavandenių ir yra plačiai vartojamas buityje, pramonėje, medicinoje (Čaplinskas ir kt., 2007). Daugelio autorių nuomone (Gasiliauskas, Levickatė, Našlėnas, 2004; Čaplinskas ir kt., 2007) alkoholis šiandien daţniausiai vartojama ir labiausiai paplitusi medţiaga, kuri veikia psichiką ir sukelia priklausomybę. Alkoholiniai gėrimai gali būti stiprūs ir silpni. Stiprumas priklauso nuo gryno alkoholio kiekio juose, priemaišų bei skirtingos gaminimo technologijos. Geriant alkoholinius gėrimus, alkoholis, kurio pasisavinimas prasideda burnoje, per skrandį ir ţarnyną skverbiasi į visus organus ir ląsteles (Čaplinskas ir kt., 2007). Alkoholis pagal poveikį yra priskiriamas prie slopinančių medţiagų (Čaplinskas ir kt., 2007). Todėl nuo maţų dozių pajuntamas atsipalaidavimas, nusiraminimas. Pavartojus didesnes alkoholio dozes sutrinka koordinacija, daug kalbama, sutrinka kalbos artikuliacija, gali atsirasti nemotyvuota agresija (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2009). Tačiau Myers (2008) teigia, kad alkoholis padeda ţmogui sutelkti dėmesį į esamą situaciją ir nutolinti mintis apie būsimus padarinius. Davidavičienė (2001) išskiria du pagrindinius organizme vykstančius pakitimus vartojant alkoholinius gėrimus, t.y. fiziniai (pamėlęs veidas, padaţnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, paţeistos kepenys, skrandţio gleivinė, sutrikusi medţiagų apykaita, susiaurėjęs regėjimo laukas) ir psichiniai pakitimai (atsiradusi baimė, nerimas, psichozė, pablogėjusi atmintis ir kt.). Paaugliai ir jaunimas greičiau nei suaugusieji pripranta prie alkoholio. Psichinė priklausomybė intensyviai vartojant alkoholį gali atsirasti per 1 2 mėnesius, fizinė priklausomybė 7

per 3 mėnesius. Mergaitės prie alkoholio pripranta greičiau nei berniukai (Davidavičienė, 2001). Taip pat svarbu paminėti, kad jaunuoliai, kurie daţnai piktnaudţiauja alkoholiu, rizikuoja tapti alkoholikais (Gasiliauskas, Levickatė, Našlėnas, 2004). Alkoholizmas tai liga, kai ţmonės tampa priklausomi nuo alkoholio. Ši liga suardo geriančiojo organizmą, protinius sugebėjimus, sugriauna šeimą. Kai kurie ţmonės pajunta poreikį gerti nuo pirmos taurelės, kitiems ši liga vystosi ilgesnį laiką, tačiau rezultatas būna tas pats. Nustojus gerti alkoholikų fizinė ir psichinė savijauta esti labai bloga. Todėl jie negali įveikti savo problemos be pagalbos iš šalies (Aškinytė ir kt., 2002). Išsivysčiusi priklausomybė nuo alkoholio yra liga visam gyvenimui (sergantis asmuo net ir po ilgo blaivybės periodo nesugeba saikingai vartoti alkoholio), todėl palaikomasis gydymas gali trukti visą gyvenimą. Vienas efektyviausių metodų dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse (anoniminių alkoholikų AA) (Andrejevaitė ir kt., 2009). Opioidai Opioidai opiumas bei iš jo išskirtos medţiagos, kurios slopina nervų sistemos funkcijas (Myers, 2000). Opioidinių medţiagų grupei yra priskiriamas opiumas, heroinas, sintetiniai opioidai, morfijus, kodeinas (Černiauskienė, 2000). Šios medţiagos gali būti natūralios kilmės (morfinas, kodeinas), sintetiniai (nuskausminamieji vaistai) ir pusiau sintetiniai (heroinas). Kai kurie sintetiniai opioidai plačiai vartojami ir medicinoje (tramadolis, metadonas ir kt.) (Subata, Malinauskaitė, 2007). Opioidai plačiausiai vartojami narkotikai Lietuvoje. Narkomanai juos gamina naminiu būdu iš dţiovintų aguonų galvučių ir stiebelių, kurie apdorojami chemikalais, verdami. Šiuo metu tarp jaunimo plinta heroinas (Grimalauskienė, 2002a). Opioidai veikia galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandines ir kitus organus bei visą kūną, sukeldami tam tikrus efektus. (Grimalauskienė, 2002a). Motiekaičio (2007) teigimu, šios medţiagos nustelbia natūralias organizmo chemines medţiagas ir kontroliuoja skausmą slopinančius mechanizmus. Pasak Grimalauskienės (2002a) opioidai malšina skausmą, sukelia euforiją, veikia kvėpavimo centrą, endokrininę sistemą, virškinamąjį traktą, lytinę bei reprodukcinę funkcijas. Opioidų poveikis daţniausiai pasireiškia: euforija, palaimos būsena, šilumos jausmu pilve, pakitusiu laiko ir atstumo suvokimu, savijauta tarytum esi nepastebimas (Davidavičienė, 2001). Kanabinoidai Kanabinoidinių medţiagų grupei yra priskiriama marihuana ( ţolė ), hašišas (kanapių derva) ir hašišo aliejų (kanapių ekstraktas). Hašišas ir marihuana yra gaminami iš augalo kanapių, kurių 8

pagrindinė sudedamoji dalis, sukelianti apsvaigimą tetrahidrokanabinolis (THK) (Černiauskienė, 2000; Čaplinskas ir kt., 2007). Davidavičienės (2001) teigimu, pavartojus šių medţiagų yra atsipalaiduojama, apsvaigstama, jaučiamas linksmumas, noras juoktis be prieţasties, išnyksta laiko, erdvės, atstumo pojūtis, atsiranda perdėtas pasitikėjimas savimi, sumaţėja savikritiškumas. Daţnai kanapės yra laikomos lengvu narkotiku. Tai yra todėl, kad jos negali būti vartojamos intraveniniu būdu bei jų rūkymas nesukelia stiprios fizinės priklausomybės arba abstinencijos sindromo (Čaplinskas ir kt., 2007). Marihuana. Tai sudţiovinti augalo ţiedynai, viršūnės, kartais lapai ir kamieno dalys. (Černiauskienė, 2000). Dţiovinama kaip tabakas, rūkoma susukta į cigarą arba pypkėmis, gali būti geriama virta piene arba valgoma įkepta į pyragaičius (Juczyński, 2009). Marihuana atpalaiduoja, sumaţina įtampą ir gali sukelti euforiją. Ji veikia ir kaip silpnas haliucinogenas, nes sustiprina jautrumą spalvoms, garsams, kvapams, skoniui. (Myers, 2008). Anot Grimalauskienės (2002a) tai labiausiai paplitęs kanapių preparatas. Hašišas. Tai iš kanapės augalo išskirta nevalyta arba valyta derva, yra supresuota į gumulėlius, primenančius gumą, odą arba kamštį. Jie būna rudos arba juodos spalvos (Narkotikų kontrolės departamentas, 2009). Hašišas rūkomas pypkėje (sumaišytas su tabaku) arba kaip cigaretė, taip pat gali būti valgomas, geriamas (su maistu, arbata) (Grimalauskienė, 2002a; Narkotikų kontrolės departamentas, 2009). Hašišo aliejus. Rudas aliejinis skystis, kuris yra gaunamas iš augalo naudojant tirpiklius, vėliau filtruojamas. Aliejus lašinamas ant tabako ir rūkomas, įmaišomas į gėrimus, maistą ir t.t. (Grimalauskienė, 2002a). Jo spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki beveik juodos (Černiauskienė, 2000). Raminamieji ir migdomieji Medţiagos, kurios vartojamos medicinoje nerimui, nemigai ir psichiniam išsekimui gydyti, skirstomos į dvi pagrindines grupes raminamieji (benzodiazepinai) ir migdomieji (barbituratai). (Juczyński, 2009). Jos būna tablečių, kapsulių ir tirpalų pavidalo (Davidavičienė, 2001). Šių vaistų maţos dozės šalina įtampą, baimę, suteikia ramybę ir pasitenkinimą, pagerina miegą, susilpnina priklausomybės simptomus, todėl medţiagos vartojamos vis daţniau. Taip vystosi priklausomybė, kuri daţniausiai prasideda tada, kai vaistai skiriami per ilgai ir per didelėmis dozėmis (Juczyński, 2009; Andrejevaitė ir kt., 2009). Todėl staiga liovusis vartoti stiprėja abstinencijos reiškiniai (nerimas, dirglumas, pykinimas, nuotaikų kaita) (Juczyński, 2009). 9

Migdomieji slopina centrinę nervų sistemą ir veikia raminamai, o vartojant didesnes dozes migdomai. Jie trumpam apsaugo nuo įtampos ir baimių (Juczyński, 2009). Myers (2008) teigia, kad barbitūratai veikia panašiai kaip alkoholis, nes jie maţina simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Raminamieji vaistai (benzodiazepinai) vartojami baimėms, nerimui ir nemigai įveikti (Juczyński, 2009). Šios medţiagos slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, maţina įtampą bei nerimą. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012a). Kokainas ir kokamedţio preparatai Kokainas. Tai augalinės kilmės narkotikas, kuris yra gaminamas iš kokos krūmo lapų. Tai yra stipri narkotinė medţiaga, kuri stimuliuoja centrinę nervų sistemą. (Černiauskienė, 2000). Juczyński (2009) teigia, kad kokainas nėra labai paplitęs tarp jaunimo, nes ši narkotinė medţiaga yra gana brangi, taip pat sukelia ypač stiprią psichinę priklausomybę. Kokainas yra kramtomas, uostomas, įkvėpiamas pro nosį, įtrinamas į dantenas, rūkomas, retais atvejais leidţiamas į veną (Davidavičienė, 2001). Stimuliuodamas centrinę nervų sistemą kokainas sukelia staigų keliolikos minučių trunkančią euforiją. Asmuo pasijunta stiprus, tampa judrus, budrus, energingas, iškalbus, nenustygsta vietoje, pasitiki savimi. Tačiau tai trumpalaikis poveikis, nes po to jaučiamas išsekimas, silpnumas, depresija, uţvaldo mintis kaip gauti naują dozę, kurios, dėl trumpalaikio medţiagos poveikio, reikia daug kartų per dieną (Davidavičienė, 2001; Juczyński, 2009). Krekas. Tai yra ypatinga kokaino forma, vartojama rūkymui. Krekas baltos, gelsvos arba pilkos spalvos kristalai, kurie gaunami sumaišius apdorotus eteriu kokaino miltelius su geriamąją soda. Jų garai įkvepiami medţiagą kaitinant vandens pypkėje, flakonėlyje arba ant folijos, kartais rūkomi sumaišyti su marihuana arba tabaku (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005a; Juczyński, 2009). Pasak Juczyński (2009) krekas yra grynesnis negu kiti kokaino mišiniai, todėl labai greitai sukelia pakilumo ir pasitikėjimo savimi jausmą, padidina judrumą ir agresyvumą. Ūmus potyris trunka apie dešimt minučių, o po to vėl siekiama pakartoti uţplūstančios energijos potyrį. Negavus narkotiko apima nerimas, kuris slopinamas benzodiazepinu. Pavartojus šios narkotinės medţiagos daţnai pasireiškia suaktyvėjusi širdies veikla, pagreitėjęs kvėpavimas, padidėjusi kūno temperatūra, gausus prakaitavimas, blyški oda, išsiplėtę akių vyzdţiai, sloga, įtarumas, persekiojimo pojūtis, nerimas, panika, asocialus elgesys, depresija. Baigiantis kokaino poveikiui euforija virsta depresija, gali pasijausti irzlumas, nerimas, atsiranda 10

kaltės jausmas ir kartais apima noras nusiţudyti. Tokiu metu bloga nuotaika, persekiojimo pojūtis ir pasiryţimas bet kokiu būdu gauti kokaino daro įtaką asmens agresyvumui, jis tampa pavojingas kitiems ţmonėms (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005a). Stimuliantai ir kofeinas Amfetaminas. Tai sintetinė narkotinė medţiaga, stimuliuojanti nervų sistemos veiklą ir organizmo funkcijas bei sukelianti energingumo, nuotaikos pokyčius (Myers, 2008). Pavartojus asmuo pajunta fizinės ir psichinės energijos antplūdį, tampa budrus, linksmas, iškalbingas, judrus, nenuilsta, pasitiki savimi, paaštrėja pojūčiai, sumaţėja miego poreikis, apetitas (Davidavičienė 2001). Tačiau vartojant amfetaminą, vystosi tolerancija, o siekiant to paties efekto pradedama jo vartoti vis daţniau ir vis didesnėmis dozėmis (Čaplinskas ir kt., 2007). Amfetaminas gali būti vartojamas tabletėmis, įkvepiant jį miltelių pavidalu, rūkant arba intraveniniu būdu (Čaplinskas ir kt., 2007). Ilgai vartojant amfetaminą sutrinka ţmogaus dopamino sistema, todėl ţmogus be amfetamino jaučia depresiją, blogą nuotaiką, pablogėja jo sugebėjimas mokytis ir sukaupti dėmesį, gali atsirasti paranoja, agresyvumas, kliedesiai (Čaplinskas ir kt., 2007). Ekstazi. Tai sintetinis narkotikas, kurio cheminis pavadinimas lendioksimetamfetaminas (MDMA). Ekstazi yra stimuliuojantis narkotikas ir kartu turi haliucinogeninių savybių (Čaplinskas ir kt., 2007). Asmuo, kuris pavartoja ekstazi, atsipalaiduoja, jaučia energijos antplūdį, labai draugiškas, gali ilgai šokti ir nejausti nuovargio (Davidavičienė, 2001). Čaplinskas ir kt. (2007) teigia, kad dėl šio poveikio ekstazi daţniausiai yra vartojamas naktiniuose klubuose, vakarėliuose. Abstinencijos sindromas gali pasireikšti nuovargiu, apetito praradimu, depresija ir sutrikusiu gebėjimu susikaupti (Čaplinskas ir kt., 2007). Černiauskienė (2000) šią narkotinę medţiagą įvardija mados narkotiku, kuris daţnai rinkoje siūlomas jokio arba maţą narkotikų vartojimo patirtį turinčiam jaunimui. Kofeinas. Kofeinas yra daugelyje augalų randamas alkaloidas. Pagrindinė ţaliava kavos pupelės ir arbatmedţio lapai. Kofeinas įeina į įvairių maisto produktų ir vaistų nuo skausmo sudėtį (Juczyński, 2009). Davidavičienė (2001) teigia, kad kofeinas stimuliuoja galvos smegenų ţievę, todėl pagerėja mąstymas, nuotaika, suvokimas, padidėja protinis darbingumas, sumaţėja nuovargis, mieguistumas. Pasak Juczyński (2009), ši medţiaga stimuliuoja, spartina širdies darbą, greitina ir gilina kvėpavimą, kelia nuotaiką, sudaro įspūdį, kad mąstyti sekasi geriau. Ilgai geriant kavą ar arbatą vystosi tolerancija, reikia vis didesnių dozių. Priklausomybės nuo kofeino poţymius galima palyginti su uţsitęsusio nerimo, neurozės poţymiais (sutrinka miegas, suprastėja nuotaika, 11

pasireiškia baimė ir kt.). Staiga nustojus gerti kavą pasireiškia abstinencijos poţymiai galvos skausmas, nuovargio jausmas, dirglumas, negalėjimas susikaupti. Haliucinogenai Keletos autorių teigimu pagrindinė haliucinogenų savybė yra iškreiptas aplinkos (vaizdų ir garsų) bei paties savęs suvokimas. Jie sutrikdo psichiką ir sukelia psichozei būdingų poţymių (Juczyński, 2009; Davidavičienė, 2001). Haliucinogenai gali būti gamtinės ir sintetinės kilmės (Juczyński, 2009). LSD. Arba lizergino rūgšties dietilamidas tai vienas labiausiai paplitusių haliucinogeninių narkotikų (Čaplinskas ir kt., 2007). LSD į organizmą patenka per gleivines. Poveikis pasireiškia per 30 90 min. veikimas trunka iki 12 valandų (Grimalauskienė, 2002a). Tada pakinta asmens klausos, skonio, uoslės ir jutimo pojūčiai, ţmogus uţuodţia garsus ir jaučia spalvas, praranda sveiką nuovoką ir jaučiasi pasimetęs aplinkoje. Ilgiau vartojant LSD ištinka staigus apsinuodijimas, sunki depresija. Dėl kliedėjimo, ryškių haliucinacijų narkomanai tampa pavojingi kitiems (Černiauskienė, 2000). Anot Čaplinsko ir kt. (2007) paprastai daugelis LSD vartojusių patys nustoja vartoti šią medţiagą. Tolerancija LSD vystosi, todėl kai kurie vartotojai suvartoja vis didesnes dozes, kad pasiektų tą patį apsvaigimo lygį, tačiau tai labai pavojinga dėl nenuspėjamo jo poveikio. Meskalinas. Tai vienas svarbiausių tam tikro kaktuso rūšies Peyote cactus psichoaktyviųjų ingredientų. Jis ypač aktyvus vidinio vartojimo narkotikas (Grimalauskienė, 2002a). Juczyński (2009) teigia, kad meksalinas pradeda veikti vėliau negu LSD, bet jo poveikis yra ilgesnis. Po stipraus šaltkrėčio, pykinimo, prakaitavimo ir siaubo prasideda klausos, regos haliucinacijos, nerealumo pojūtis. Perdozavus dėl kvėpavimo paralyţiau gali ištikti mirtis. Tabakas Pasak Grimalauskienės (2002a) tabakas yra visiems gerai ţinoma medţiaga, nes tabako rūkymas labai plačiai paplitęs. Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medţiaga, kuri sąlygoja priklausomybės atsiradimą. (Veryga, 2010). Jis yra vienas iš stipriausių neurotropinių nuodų, kuris keičia gyvybiškai svarbių nervų sistemos dalių (kvėpavimo ir širdies veiklos reguliavimo centrai galvos smegenyse, nervinių ląstelių medţiagų) apykaitą ir funkciją (Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2004). Rūkant nikotinas patenka į kraują ir yra išnešiojamas po visą organizmą. Iš pradţių nikotinas suaktyvina, o vėliau slopina centrinę nervų sistemą (Narkotikų kontrolės departamentas, 2009). Nikotino poveikis ţmogaus psichikai priklauso nuo dozės ir yra panašus į kitų stimuliatorių poveikį. Su šios medţiagos vartojimu yra susiję ţymūs elgsenos pokyčiai (nuotaikos svyravimai, 12

įtampos sumaţėjimas ir darbingumo padidėjimas). Nikotinas sukelia sujaudinimą, didina dėmesio koncentraciją ir susikaupimą, gerina atmintį, maţina baimę ir slopina apetitą (Reigardienė, 2010). Rūkomo tabako dūmuose be nikotino yra iki 400 įvairių kitų medţiagų, kurios kaip dervos, nikotinas, anglies monoksidas, yra labai kenksmingos ţmogaus sveikatai. Dervos ir nikotinas kenkia širdies kraujagyslių sistemai, sukeldami iki 30 proc. mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų (Narkotikų kontrolės departamentas, 2009). Ilgalaikio tabako vartojimo pasekmės daugybės ligų prieţastis ir sukelta priklausomybė (Reigardienė, 2010). Rūkant tolerancija sparčiai didėja, todėl norint gauti tą patį efektą reikia vis daţniau ir daugiau rūkyti (Grimalauskienė, 2002a). Anot Černiauskienės (2000), priklausomybė nikotinui greitai susiformuoja iki 25 metų amţiaus. Pradţioje pasireiškia grupinė psichinė priklausomybė (kai paaugliai rūko grupėje, pamėgdţioja lyderį, nesugeba atsispirti bendraamţių spaudimui), vėliau rūkymas tampa kasdieniniu ritualu. Po to atsiranda ir labai stipri fizinė priklausomybė. Grimalauskienė (2002a) išskiria tokius fizinės ir psichinės priklausomybės poţymius, kaip nerimas, nemiga, įtampa, agresyvumas, galvos skausmai, vegetacinės sistemos, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, kosulys, drebulys, prakaitavimas. Tačiau nors ţinoma, kad tabakas sukelia sveikatos sutrikimus ir mirtį, jo vartojimas nemaţėja (Grimalauskienės, 2002a). Lakiosios medţiagos Piktnaudţiavimas lakiosiomis, greit išgaruojančiomis medţiagomis tai sąmoningas, apgalvotas lengvai garuojančių medţiagų uostymas, įkvėpimas norint pasiekti euforiją, laisvumo pojūtį, malonią nuotaiką, haliucinacijas (Reingardienė, 2010). Juczyński (2009) teigimu, lakiųjų medţiagų vartojimas tai specifinė narkomanijos forma, kai per burną ar nosį yra įkvepiama buityje, pramonėje, ir medicinoje vartojamų cheminių medţiagų garų ir dujų. Šios medţiagos yra pigios, lengvai prieinamos ir legaliai parduodamos, todėl jų vartojimas yra paplitęs ir toliau plinta (Reingardienė, 2010). Daţniausiai yra vartojamos įvairios pastos, greitai dţiūstantys klijai, milteliai, valikliai, aerozoliai. Tai nėra narkotikai, tačiau jie daro svaiginantį, haliuocinogeninį poveikį ir yra paauglių vartojami dėl smalsumo ar malonumo (Juczyński, 2009). Lakiosios medţiagos sukelia slopinimą, silpnumą, greitą ir stiprų apsvaigimą, atotrūkį nuo tikrovės, regos ir klausos haliucinacijas, apnuodija visus vidaus organus (Davidavičienė, 2001). Nuolatinis lakiųjų medţiagų vartojimas gali padaryti didelę ţalą smegenims, kepenims, inkstams, nervų sistemai, kaulų čiulpams, klausai, gali sukelti psichinę ir fizinę priklausomybę (Čaplinskas ir kt., 2007). 13

Psichoaktyviosios medţiagos ir keli narkotikai, sumaišyti vienu metu Narkotinių medţiagų maišymas su alkoholiu labai pavojingas. Narkotikų vartojimo pavojus labai padidėja, jeigu organizmą veikia iki tol pavartoti narkotikai. Alkoholio ir kitų slopinančių narkotikų (klijų, tirpiklių, acetono, heroino, opiatų ir raminančiųjų vaistų) maišymas yra labiausiai pavojingas dalykas, nes kyla perdozavimo pavojus (Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2004). Piktnaudţiaujantieji raminamuosius ir migdomuosius daţnai maišo tarpusavyje, vartoja drauge su opiatais, alkoholiu. Taip vartojant labai lengva perdozuoti, ūmiai apsinuodyti. (Juczyński, 2009). Myers (2008) pabrėţia, kad vartojant migdomuosius kartu su alkoholiu bendras slopinamas poveikis visoms kūno funkcijoms gali būti mirtinas. Gasiliausko, Levickaitės ir Našlėno (2004) nuomone, maišant alkoholį ir tabaką, gaunamas dvigubas poveikis rūkydamas ir vartodamas alkoholį ţmogus jaučia, kad dar labiau atsipalaiduoja, sumaţina įtampą, tuomet dar maţiau save kontroliuoja, ir tai skatina išgerti per daug. Rūkant gali būti išgeriama daugiau, o geriant norima daugiau ir daţniau rūkyti. Taigi susidaro uţburtas ratas, kurio pasekmės yra kepenų, virškinimo sistemos, plaučių veiklos apsunkinimas. 1.2. Psichoaktyvių medţiagų vartojimo prieţastys Yra daug įvairių prieţasčių, dėl kurių ţmonės pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, tabako gaminius ar narkotines medţiagas. Mokslinėje literatūroje gausu teorijų, aiškinančių priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo motyvus. Kaip teigia Urnikienė (2005), motyvų, kodėl jauni ţmonės vartoja narkotikus, yra labai daug. Tačiau juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: Įtampos maţinimas arba streso įveikimas; Narkotinių medţiagų daromas efektas; Bendraamţių įtaka. Anot Čaplinsko ir kt. autorių (2007), priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio neturi vienos aiškios prieţasties. Urnikienės (2005) teigimu, analizuojant narkotinių medţiagų vartojimo prieţastis dauguma mokslininkų sutinka, kad yra labai sunku išskirti tik vieną prieţastį. Paprastai yra kalbama apie visą kompleksą tarpusavyje susijusių veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Tačiau autorė pabrėţia, kad pradėti vartoti narkotikus daugiau skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o nuo biologinių priklauso, kaip greitai ţmogaus organizmas įpras prie narkotinės medţiagos. 14

Gasiliauskas, Levickaitė ir Našlėnas (2004) teigia, kad viena iš narkomanijos prieţasčių yra noras eksperimentuoti, išbandyti, tai kas neįprasta, uţdrausta, uţgniauţia kvapą, galbūt daryti tai, kas leis viską pamatyti iš kitos perspektyvos. Potraukis išbandyti narkotikus daţniausiai yra ne visai atsitiktinis, tyrimai rodo, kad beveik visi narkotikus vartojantys paaugliai, jaunuoliai prieš tai buvo rūkė (Davidavičienė, 2001). Anot Čaplinsko ir kt. (2007), paaugliai išbando narkotikus atitinkama tvarka, t.y. pereina nuo lengvesnių narkotikų prie sunkesnių. Tokių paauglių kelias į narkotikus prasideda nuo pirmosios cigaretės surūkimo ar pirmojo alkoholio pabandymo. Bulotaitė (2009) teigia, kad analizuojant narkotikų vartojimo pradţią svarbu išskirti psichiką veikiančių medţiagų vartojimo rizikos veiksnius. Yra išskiriami tokie narkotikų vartojimo rizikos veiksniai: Šeimoje konfliktiški santykiai, skyrybos, netinkamas vaikų auklėjimas, alkoholio ar kitų narkotikų vartojimas. Socialinėje aplinkoje vartojantys alkoholį ar narkotikus draugai, teigiamas draugų poţiūris į narkotikų vartojimą. Mokykloje ţemas paţangumas, blogi moksleivių ir pedagogų santykiai. Asmenybiniai veiksniai menka savivertė, nepasitikėjimas savimi ir kt. (Bulotaitė, 2009). Priklausomybės tai ne tik skaudi visuomenės rykštė, bet ir daugiakomponentinis reiškinys, todėl tyrinėjant šio reiškinio aspektus, atsiranda įvairių teorijų, interpretacijų, aiškinimų (Reigardienė, 2010). Biologinės prieţastys Biologiniai veiksniai, kurie lemia narkotinių medţiagų vartojimą tai organizmo ypatybės, kurios nulemia, kaip greitai bus įprantama prie narkotinės medţiagos (Urnikienė, 2005). Pasak Davidavičienės (2001), vieningos nuomonės apie biologines svaigalų vartojimo prieţastis nėra, tačiau šioje srityje yra atlikta gana nemaţai tyrimų. Teigiama, kad kai kurie ţmonės iš prigimties yra jautresni, todėl atsiradusiai emocinei įtampai jie ieško įvairių būdų tai sumaţinti. Kartais imamasi lengviausio būdo ir pradedamas vartoti alkoholis ar narkotikai. Yra ne tik pastebėta, tačiau ir tyrimais įrodyta, kad polinkis į alkoholizmą gali būti paveldėtas. Paprastai šia liga sergantys asmenys turi alkoholizmu sergančių biologinių giminaičių (Čaplinskas ir kt., 2007). Vaikai gimę šeimoje, kurioje buvo alkoholikų ar narkomanų, gali paveldėti psichologinį polinkį į priklausomybę. Taip pat mokslininkai įrodė, kad polinkis į alkoholizmą yra 15

sąlygotas fermentų kiekio. Yra ţmonių, kurie turi maţesnį fermento, kuris skaido alkoholį, kiekį skrandyje arba jis yra maţesnio aktyvumo (Aviţinis ir kt., 2001). Bulotaitė (2009) teigia, kad potraukį į chemines medţiagas gali lemti ir įvairių medikamentų vartojimas ankstyvoje vaikystėje. Psichologinės prieţastys Psichoaktyvių medţiagų vartojimui didelę įtaką daro ne tik biologiniai, tačiau ir psichologiniai veiksniai. Anot Aviţinio ir kt. (2001), jaunimo tarpe yra susidariusi tokia nuomonė, kad narkotikai gali padėti išspręsti psichologines problemas. Bulotaitės (2004) teigimu, psichologinės teorijos, aiškinančios priklausomybių atsiradimą ir raidą, turi tvirtą nuomonę, kad pagrindinė priklausomybę sukelianti prieţastis kaţkokių svarbių poreikių frustracija, o alkoholis ar kiti narkotikai padeda asmeniui susitaikyti su šios frustracijos neišvengiamybe. Prie psichologinių veiksnių grupės galima išskirti šias prieţastis: Noras paeksperimentuoti; Noras priklausyti grupei; Noras išsiskirti, būti šiuolaikišku ir madingu; Nuobodulys, neţinojimas kuo uţsiimti; Ţemas savęs vertinimas; Nemokėjimas spręsti problemų; Bėgimas nuo tikrovės (esant vaiko ar paauglio išnaudojimui, niekinimui, ignoravimui šeimoje ir kt.) Suaugusiųjų elgesio mėgdţiojimas; Smalsumas, savo galimybių tyrinėjimas; Informacijos stoka ir t.t. (Urnikienė, 2005; Narkotikų kontrolės departamentas, 2009). Kaip teigia Urnikienė (2005), svarbu nuo maţens formuoti vaikų sugebėjimą paţinti ir įvertinti savo psichologines problemas, padėti atrasti įvairias veiklos formas ir būdus, kurie leistų atsipalaiduoti, patirti dţiaugsmą, išgyventi malonias būsenas nevartojant jokių narkotinių medţiagų. Socialinės prieţastys Socialiniai veiksniai, tokie kaip aplinka, kurioje gyvenama, mokomasi, draugų, šeimos narių elgesys ir kt. taip pat turi įtakos psichoaktyvių medţiagų vartojimo atsiradimui. Socialinių prieţasčių grupė apima tiek visuomenės, tiek ir konkrečios šeimos gyvenimą: 16

Netinkamas auklėjimas šeimoje; Šeimos ypatumai (pavyzdţiui, nepilna, nedarni šeima); Piktnaudţiavimas narkotikais, alkoholiu šeimoje; Fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas šeimoje ar bendraamţių tarpe; Psichoaktyvių medţiagų prieinamumas; Alkoholio ir tabako reklama; Ţiniasklaidos vaidmuo formuojant jaunimo nuomonę apie psichoaktyviąsias medţiagas ir t.t. (Urnikienė, 2005; Narkotikų kontrolės departamentas, 2009). Kaip teigia Bulotaitė (2009), be narkotikų prieinamumo, vienas svarbiausių socialinių veiksnių tolerantiškas visuomenės poţiūris ir nuostatos į narkotinių medţiagų vartojimą. Tai rodo, kad visuomenė ne tik teigiamai ţiūri į psichiką veikiančių medţiagų vartojimą, tačiau nenori matyti ir spręsti šios problemos. Vaiko šeima ir mokykla tai aplinka, kurioje daugiausia turi būti teikiama ţinių apie psichoaktyviųjų medţiagų daromą ţalą, lavinami gebėjimai, įgūdţiai, diegiamos nuostatos ir vertybės, kurios dėtų pagrindą tinkamam vaiko elgesiui. Labai svarbu formuoti vaiko sugebėjimą ir pasirengimą atsispirti socialiniam spaudimui vartoti psichiką veikiančias medţiagas, daugiau akcentuoti gerą savijautą ir parodyti sveiko gyvenimo privalumus (Urnikienė, 2005). 1.3. Priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medţiagų Priklausomybių rūšys Pasak Juczyński (2009), priklausomybė tai labai stiprus, neįveikiamas pripratimas prie psichoaktyviosios medţiagos, kurios vartojimo priklausomas asmuo nebepajėgia kontroliuoti. Narkotinės medţiagos sudėtis, asmenybė, vartojimo intensyvumas ir kt. lemia priklausomybės išsivystymą (Čaplinskas, 2004). Kaip svarbiausią priklausomybės poţymį Juczyński (2009) įvardija stiprų potraukį, norą pavartoti psichiką veikiančią medţiagą siekiant patirti specifinius pojūčius, o vėliau įveikti nemalonią psichinę ir fizinę būseną, kylančią šios medţiagos pritrūkus ar jai pasišalinus iš organizmo. Priklausomybės yra skirstomos į dvi pagrindines rūšis psichinę ir fizinę. Psichinė priklausomybė. Tai liguistas noras nuolatos sistemingai, periodiškai vartoti psichiką veikiančias medţiagas, siekiant patirti tam tikrą malonią būseną. Ji daţniausiai pasireiškia po pirmo narkotinių medţiagų pavartojimo. Laikui bėgant ţmogaus mintis, psichiką, jausmus ir veiklą uţvaldo malonūs prisiminimai apie patirtą euforiją. Be narkotikų ţmogus sunkiai valdo 17

emocijas, jausmus, išgyvena stresą (Černiauskienė, 2000; Čaplinskas, 2004). Vartojant psichiką veikiančias medţiagas vystosi tolerancija, kuri pasireiškia tuomet, kai ţmogus palaipsniui turi vartoti vis didesnę medţiagos dozę (Černiauskienė, 2000). Fizinė priklausomybė. Ši priklausomybė rūšis atsiranda vėliau, kai narkotinė medţiaga jau tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti. Jei ţmogaus organizmas negauna narkotikų, tuomet vystosi abstinencijos sindromas. Jam būdingas stiprus noras pavartoti narkotinę medţiagą dėl vegetacinių somatinių ir neuropsichinių sutrikimų. Abstinencijos reiškiniai išnyksta tik tuomet, kai organizmas gauna reikiamą narkotikų dozę (Černiauskienė, 2000; Čaplinskas, 2004). Priklausomybių nuo psichoaktyvių medţiagų fazės Priklausomybių nuo alkoholio, tabako ir narkotinių medţiagų fazės yra panašios. Tačiau tai priklauso nuo to, kokia psichoaktyvioji medţiaga yra naudojama. Alkoholizmas tai priklausomybė nuo alkoholio, kuri pasireiškia stipriu potraukiu išgerti (Čaplinsksas ir kt., 2007). Yra išskiriamos trys pagrindinės alkoholizmo stadijos: 1. Pirmoji stadija pasireiškia tuomet, kai padidėja poreikis daţnai gerti alkoholinius gėrimus. Ţmogus prie alkoholio pripranta ir palaipsniui didina jo dozes. 2. Antroji stadija atsiranda alkoholinės abstinencijos sindromas (neišgėrus pykina, prakaituojama, dreba rankos, kankina baimė ir kt.). 3. Trečioji stadija pasireiškia, kai ţmogus apgirsta nuo nedidelių alkoholio dozių. Jis nuolat būna apgirtęs. Labai pablogėja sveikata, ţmogus kaip asmenybė degraduoja (Čaplinsksas ir kt., 2007). Tiek alkoholio, tiek tabako, tiek ir narkotikų vartojimo etapai sąlyginai yra panašūs. Asmeniui, kuris pradeda vartoti narkotikus paprastai uţtenka maţos narkotikų dozės, siekiant būsenos ir nuotaikos pasikeitimų. Pradiniame etape nepatiriami neigiami narkotinės medţiagos vartojimo padariniai. Tačiau asmeniui, kuris nuolat vartoja narkotikus, teigiamas jų poveikis pradeda maţėti, atsiranda tolerancija (norėdamas pasiekti didesnė efektą, turi nuolatos didinti narkotikų dozę). Kartu atsiranda ir abstinencijos reiškinys ir fizinė priklausomybė (Čaplinskas, 2004). 1.4. HBSC ir ESPAD tyrimų apţvalga 1.4.1. HBSC ir ESPAD tyrimų organizavimas ir metodika HBSC ir ESPAD tai tyrimai, kurie yra plačiai taikomi įvairiuose Europos šalyse. Jais siekiama rinkti ir analizuoti mokyklinio amţiaus vaikų ir paauglių su sveikata susijusius duomenis. 18

HBSC tyrimas HBSC (angl. Health Behaviour in School-Aged Children) tai tarptautinis mokyklinio amţiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas. Šis tyrimas pradėtas 1983 metais Anglijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Dabar tyrimų programoje dalyvauja 43 šalys, tarp jų ir Lietuva. Tyrimas atliekamas kas ketverius metus tiriant 11, 13 ir 15 metų amţiaus berniukus ir mergaites (Health behaviour in school aged children, 2013). Apklausos metu yra naudojamas tarptautinis klausimynas anketa, kurioje yra apie 100 klausimų apie mokinio savijautą, higieninius ir sveikatai ţalingus įpročius, mitybą, nelaimingus atsitikimus, santykius su tėvais, mokytojais ir draugais, apie šeimos ir mokyklos aplinką ir kt. Lietuvos mokyklose HBSC tyrimas atliktas jau penkis kartus (1994, 1998, 2002, 2006 ir 2010 metais). 2010 metais tyrimas buvo vykdytas 24 savivaldybėse. Kiekvienoje iš jų atsitiktiniu būdu buvo atrinktos 5 7 mokyklos, o jose po vieną penktą, septintą ir devintą klasę. Tiriamųjų skaičius kiekvienoje savivaldybėje proporcingas jos teritorijoje esančių atitinkamo amţiaus gyventojų skaičiui. Atsiţvelgus į tiriamųjų amţiaus įvairovę bei atsako daţnį, tiriamųjų imtis sudaroma iš 6000 mokinių (2000 penktokų, 2000 septintokų ir 2000 devintokų) (Šiaulių visuomenės sveikatos biuras, 2010). HBSC tyrimo rezultatai naudojami nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, siekiant įgyti naujų įţvalgų apie jaunų ţmonių sveikatą ir gerovę, suprasti sveikatą lemiančius socialinius veiksnius, informuoti politiką ir praktiką, pagerinant jaunų ţmonių gyvenimą (World Health Organization, 2012). ESPAD tyrimas ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tai alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo projektas. Pagrindinis ESPAD tyrimo tikslas rinkti lyginamuosius duomenis apie narkotinių medţiagų vartojimą 15 16 metų mokinių grupėje Europoje, siekiant stebėti tendencijas atskirose valstybėse ir jas palyginti tarp įvairių šalių (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2012). Pirmieji tyrimo duomenys buvo surinkti 1995 m., 2011 m. tyrime dalyvavo 37 šalys. jau yra surengti penki ESPAD duomenų rinkimo etapai. Renkant 2011 m. ESPAD duomenis, buvo apklausta daugiau kaip 100 000 mokinių. Kad duomenis būtų galima kuo geriau palyginti, apklausos buvo vykdomos, naudojant bendrus anonimiškus klausimynus ir taikant standartizuotą metodiką (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2012). 19

Gaunami rezultatai ir ţinios yra labai svarbios kuriant naujas prevencijų strategijas. ESPAD duomenys taip pat gali būti vertingi vertinant tokius dokumentus kaip Europos Sąjungos (ES) kovos su narkotikais veiksmų planas, ES alkoholio strategija ir kt. (The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs, 2010). 1.4.2. Moksleivių psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo paplitimas Europoje ir Lietuvoje Rūkymo paplitimas 2011 metais ESPAD atliktame tyrime dalyvavo 2 476 Lietuvos mokyklų moksleiviai. ESPAD 2011 tyrimo duomenimis, 74 proc. (79 proc. berniukų ir 70 proc. mergaičių) 15 16 m. amţiaus moksleivių bent kartą gyvenime buvo rūkę cigaretę. Palyginus kelis ESPAD tyrimų duomenis, tabako vartojimas tarp 15 16 m. amţiaus Lietuvos moksleivių nuo 2003 iki 2007 m. buvo gerokai sumaţėjęs, tačiau nuo 2007 iki 2011 metų keliais procentais padidėjo (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Atliekant ESPAD 2011 m. tyrimą, vidutiniškai 54 proc. projekte dalyvavusių Europos šalių mokinių nurodė bandę rūkyti bent vieną kartą gyvenime, o 28 proc. apklaustųjų atsakė rūkę per pastarąsias 30 dienų. Vidutiniškai 7 proc. tyrime dalyvavusių mokinių nurodė, kad, būdami 13 metų ar jaunesni, kasdien rūkė cigaretes (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2012). Lietuvoje atlikto HBSC 2010 metais tyrimo duomenimis, kas trečias 11 metų berniukas ir kas penkta, šešta to paties amţiaus mergaitė, o sulaukus 15 metų daugiau nei trys ketvirtadaliai abiejų lyčių paauglių prisipaţino, kad jau yra bandę rūkyti. Paauglių rūkymo įpročių paplitimas siejamas su šeimos socialine padėtimi, t.y. daţniau rūkė paaugliai, augantys paţeistos struktūros šeimose (tokiose šeimose daţnai nebuvo biologinio vaiko tėvo) ir paaugliai, laikantys savo šeimas maţiau turtingomis (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Lietuvoje atlikto HBSC 2010 m. tyrimo duomenimis, reguliariai vartojantis alkoholinius gėrimus pasisakė maţdaug kas dešimtas tiriamasis (12,9 proc. berniukų ir 8,1 proc. mergaičių). Tai kur kas didesnė dalis, nei buvo prieš dešimt ar daugiau metų. Tiriamuoju laikotarpiu reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus procentas ypač sparčiai didėjo tarp penkiolikmečių. 2010 m. šis rodiklis buvo 25,2 proc. tarp berniukų ir 16,9 proc. tarp mergaičių. Tyrimo duomenys rodo, kad girtumo reiškiniai tarp paauglių yra daţni. Iš 2010 metų apklausose dalyvavusių mokinių apie 20 proc. berniukų ir 10 proc. mergaičių prisipaţino, kad būdami tik 11 metų nors kartą jau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tarp 13 metų paauglių, buvusių apsvaigusių nuo alkoholio, skaičius didesnis (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). 20

ESPAD 2011 tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartoję alkoholinius gėrimus nurodė 95 proc. Lietuvos paauglių. Per paskutiniąsias 30 dienų vartoję alkoholinius gėrimus teigė 63 proc. paauglių (iš jų 63 proc. berniukų ir 64 proc. mergaičių). 2011 m. Lietuvoje visiškai nevartojusių alkoholių gėrimų buvo 4,7 proc. Abstinentų berniukų tebėra šiek tiek daugiau negu mergaičių. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime buvę girti nurodė 63 proc. 15 16 m. amţiaus paauglių, iš jų 66 proc. berniukų ir 60 proc. mergaičių (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). 2011 m. Europos šalyse atliktame tyrime (ESPAD) nustatyta, kad 87 proc. moksleivių bent kartą gyvenime yra vartoję alkoholį. Remiantis pateiktais duomenimis apie įvairių gėrimų kiekį, suvartotą per paskutinę alkoholio vartojimo dieną, nustatyta, kad berniukai išgėrė trečdaliu daugiau alkoholio nei mergaitės. Daugumoje šalių vyraujantis gėrimas tarp berniukų alus, o spiritiniai gėrimai yra populiariausi tarp mergaičių (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2012). Narkotinių medţiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje atlikto 2011 m. ESAPD tyrimo duomenimis paaiškėjo, kad bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką paauglių buvo 21 proc. Nuo 2007 m. tokių moksleivių padaugėjo maţdaug 1 proc. (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). 2011 m. Europos šalyse atlikto ESPAD tyrimo duomenimis vidutiniškai 21 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių yra bandę narkotikus bent kartą gyvenime. (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2012). 2010 m. Lietuvoje atlikto HBSC tyrimo duomenimis, narkotikų jau buvo išbandęs kas trečias (33,5 proc.) penkiolikos metų berniukas ir kas penkta (18,4 proc.) to paties amţiaus mergaitė, o tai reikšmingai daugiau nei 2002 m., kai buvo pradėta tirti ir domėtis šia problema (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Remiantis HBSC (2010 m.) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, populiariausi narkotikai išlieka kanapių produktai. Tarp 2010 m. apklausoje dalyvavusių devintokų šios rūšies narkotikų prisipaţino nors kartą gyvenime vartoję 28,6 proc. berniukų ir 13,4 proc. mergaičių (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). ESPAD tyrimo (2011 m.) duomenimis, Lietuvoje didţiausia dalis mokinių vartojo kanapes 20 proc. (25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių). Kanapių bent kartą gyvenime vartojimo paplitimas nuo 2007 m. Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. nuo 18,2 proc. iki 20 proc. (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Atlikus 2011 m. ESAPD tyrimą Europos 21

šalyse, nustatyta, kad berniukai, vartoję kanapes bent kartą gyvenime, vidutiniškai sudaro 19 proc., o mergaitės 14 proc. (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, 2012). 1.5. Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo prevencija Prevencijos samprata Gossop (2001) teigia, kad narkotikai vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Šių medţiagų vartojimas tampa visuotiniu reiškiniu, o pagal statistinę ţodţio prasmę nenormalus yra tas ţmogus, kuris narkotikų nevartoja. Labai svarbu, kad jaunimas kuo anksčiau suprastų ţalingų įpročių daromą ţalą ir gebėtų jiems atsispirti. Siekiant šio tikslo būtina organizuoti prevencinę veiklą (Miliūnienė ir kt., 2009). Prevencija tai priemonių visuma, kuri padeda saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti ligų (Čaplinskas, 2004). Lietuvos Respublikos Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevencijos programoje (2006 m. kovo 17 d. įsak. Nr. ISAK-494) iškeltas pagrindinis tikslas ugdyti asmenį, kuris būtų motyvuotas sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medţiagų (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, 2006). Prevencija vienas daţniausiai minimų psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo ir jo keliamų problemų sprendimo būdas (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011). Yra sukurta daug prevencijos strategijų, metodų, priemonių, ieškant atsakymo į klausimą, kada, kaip ir kokią informaciją pateikti, kokias poveikio priemones naudoti, kokius įgūdţius ugdyti, kad asmenys nepradėtų vartoti psichoaktyviųjų medţiagų. Daţniausiai yra minimos tokios strategijos kaip informacijos skleidimas, atsakingo elgesio ugdymas, alternatyvų kūrimas, pasipriešinimo bei gyvenimo įgūdţių ugdymas. Kad asmuo nevartotų narkotikų, jis turi turėti tvirtas nuostatas gyventi sveikai, rūpintis savo sveikata bei gerove, galvoti apie ateitį, gerbti įstatymus (Narkotikų kontrolės departamentas, 2011). Prevencija apima pagalbą jauniems asmenims siekiant keisti elgesį, tose srityse, kuriose vyrauja daugialypė įtaka (pavyzdţiui, socialinės normos, santykiai su bendraamţiais, gyvenimo sąlygos ir jų pačių asmenybės bruoţai) (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011). Prevencijos yra klasifikuojamos į tris pagrindines grupes pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją. Pirminė prevencija. Anot Bulotaitės (2004), veiksmingiausias narkotikų problemos sprendimo būdas pirminė prevencija. Šios prevencijos pagrindinis tikslas yra apsaugoti dar psichoaktyviųjų medţiagų nepradėjusius vartoti asmenis ir tokiu būdu siekiama maţinti naujų 22

vartotojų gausėjimą. Prevencija apima priemones, kuriomis siekiama uţkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams ir narkotikų vartojimui. Yra išskirtos penkios pirminės prevencijos strategijos: Informacijos skleidimas (siekiama suteikti ţinių apie narkotines medţiagas, jų poveikį ir vartojimo pasekmes); Atsakingos elgsenos ugdymas (siekiama skatinti savęs vertinimą, asmenybės raidą bei atsakomybę priimant bet kokius sprendimus); Alternatyvų kūrimas (daugiau skatinti savęs vertinimą, maţinti nuobodulio ir atskirties jausmą); Pasipriešinimo įgūdţiai (tikslas supaţindinti su socialiniu spaudimu rūkyti, vartoti alkoholį ir narkotikus, formuoti pasipriešinimo įgūdţius ir atsparumą šiam socialiniam spaudimui); Asmeninių ir socialinių įgūdţių ugdymas (sprendimų priėmimo, bendravimo, kritinio mąstymo ir kitų įgūdţių formavimas) (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Šiuolaikiniai pirminės prevencijos programų efektyvumo tyrimai rodo, kad programos mokyklose bus efektyvios tada, kai jos bus vykdomos kartu su įvairiomis bendruomenės programomis. Narkotikų paklausos maţinimas nebus sėkmingas ir tuo atveju, jei kartu nebus maţinama ir jų pasiūla (Narkotikų kontrolės departamentas, 2011). Antrinė prevencija. Jos tikslas ankstyvoji intervencija, kuria siekiama kuo labiau sumaţinti narkotinių medţiagų vartojimo pasekmes ir keisti rizikingą elgesį. Šios prevencijos esmė nustatyti ankstyvą, dar neturinčią klinikinės išraiškos ligą ar sveikatos sutrikimą (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Tretinė prevencija. Šios prevencijos tikslas palengvinti vartojančių narkotikus ligos simptomus. Ją galima apibūdinti kaip atkryčio prevenciją arba ligos (pasireiškiančios akivaizdţiais klinikiniais simptomais ar elgsenos sutrikimais) padariusių sveikatai maţinimą (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Svarbu paminėti, kad psichoaktyvių medţiagų vartojimo prevencija bus efektyvi tik tada, jei prevencija bus vykdoma individualiame, tarpusavio santykių, bendruomenės ir visuomenės lygmenyse (Narkotikų kontrolės departamentas, 2011). Lenčiauskienės ir Zaborskio (2007) teigimu, planuojant prevencines paauglių alkoholio, rūkymo ir narkotikų vartojimo programas, svarbu atsiţvelgti ne tik į šeimą, bet ir į mokyklą bei su ja susijusius rizikos veiksnius. 23

Pirminės prevencijos klasifikavimas Priminė prevencija yra skirstoma į tris klases bendrąją, atrankinę ir tikslinę prevenciją. Jos skiriasi paţeidţiamumo ir rizikos įvertinimu (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011). Bendroji prevencija Bendrosios prevencijos strategijos yra skirtos visai populiacijai, t.y. visiems gyventojams (visa šalis, vietos bendruomenė, mokykla gyvenamasis rajonas ir kt.) (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011; Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Bendrosios prevencijos programos yra skiriamos didelėms grupėms, neatliekant jokio išankstinio rizikos vartoti psichoaktyviąsias medţiagas įvertinimo. Ši prevencija remiasi principu, kad visiems populiacijos nariams gresia vienoda rizika pradėti vartoti minėtas medţiagas (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011). Bendrosios prevencijos programos daţniausiai skiriamos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevencijai vykdyti. Prevencinė priemonės yra susijusios su ţinių apie narkotikų vartojimo ţalą teigimu, neigiamų nuostatų į šių medţiagų vartojimą formavimu ir gyvensenos įgūdţių ugdymu (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Anot Rhodes ir kt. (cit. Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b), narkotikų vartojimo prevencijos priemonėmis siekiama sumaţinti vartojančių psichiką veikiančias medţiagas asmenų skaičių ar atidėti narkotikų vartojimą iki vėlesnio amţiaus ir tokiu būdu sumaţinti narkotikų problemos mastą. Mokykla pati svarbiausia bendrosios prevencijos tikslinė aplinka. Todėl yra plėtojama mokyklų kovos su narkotikais politika, rengiamos specialios narkomanijos prevencijos programos mokykloms, daug dėmesio yra skiriama ir mokytojų rengimui prevencijos klausimais (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2011 m. bendrojo lavinimo mokyklose buvo vykdytos 8 psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo prevencijai vykdyti skirtos programos. 2011 metais didţioji dauguma Lietuvos mokyklų (953 mokyklos) pasirinko ir įgyvendino Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medţiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK 494 (Ţin., 2006, Nr. 33 1197). Antra pagal populiarumą buvo Sniego gniūţtė psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo prevencijos ir socialinių įgūdţių ugdymo programa 8 12 klasių mokiniams (114 mokyklų). Linas pagalba vaikams psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo prevencijos programą 6 12 (15) metų vaikams vykdė 55 mokyklos (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). 24

Maţesnis skaičius mokyklų (39 mokyklos) vykdė programą Marytės dienoraštis (skirta 7 8 klasėms). Kaip nuo narkomanijos apsaugoti Svajonių mokyklą skirta ŢIV/AIDS prevencijai įgyvendinti 7 10 kl. Mokiniams, programą vykdė 35 mokyklos (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). 20 Lietuvos mokyklų vykdė Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos vykdymas ugdymo įstaigose, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus programą. 16 mokyklų GYVAI (UNPLUGGED) tabako, alkoholio ir narkotinių medţiagų vartojimo prevencijos programa 12 14 metų mokiniams (Asociacija Mentor Lietuva ). Tik 4 mokyklos vykdė Stalker vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programą (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Svarbu paminėti, kad bendroji narkotikų prevencija yra taikoma ir uţ mokyklos ribų. Yra siūloma įvairių laisvalaikio alternatyvų jaunimui, pavyzdţiui, darbas, kūrybinė veikla, sportas (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Anot Miliūnienės ir kt. (2009), šiuolaikinio švietimo sąlygomis organizuoti tinkamai prevencinę veiklą formaliojo ugdymo metu yra sudėtinga, todėl reikėtų išnaudoti neformaliojo ugdymo ir laisvalaikio teikiamas galimybes. Atrankinė prevencija Atrankinė prevencija taikoma paţeidţiamų asmenų grupei ar bendruomenei (ypač jauniems ţmonėms), dar neturintiems narkotikų vartojimo patirties, kurie dėl aplinkos arba asmenų neigiamo poveikio gali pradėti svaigintis narkotikais (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Pasak Čaplinsko ir kt. (2007), šios prevencijos metu kuriamos specialios programos, kuriomis stengiamasi padėti tiems vaikams, kurie turi įvairių elgesio problemų, kuriems sunku prisitaikyti prie mokyklos. Taip pat prevencija taikoma ir tikslinėms grupėms: naktinių klubų lankytojams, gatvės vaikams, nepilnamečiams, įrašytiems į policijos profilaktikos įskaitą, nelankantiems, blogai besimokantiems vaikams ir kt. (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Atrankinės prevencijos priemonėmis yra siekiama sumaţinti rizikos veiksnių įtaką, siekiant sustiprinti sveikos gyvensenos įgūdţius ir sumaţinti narkotikų vartojimą ateityje. Daugelis atrankinių prevencijos priemonių apsiriboja tikslinės informacijos teikimu, kūrybinės, sportinės veiklos alternatyvomis bei individualiu konsultavimu (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Atrankinės prevencijos priemonėmis siekiama didinti apsauginių veiksnių įtaką ugdant gyvenimo įgūdţius, formuojant nuostatas, stiprinant psichologinį atsparumą (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011). 25

Mokyklose pagrindinis prevencijos dėmesys turi būti skiriamas intervencijai krizių atvejais ir ankstyvam mokinių, kurie turi problemų su narkotikais, nustatymui (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Tikslinė prevencija Čaplinskas ir kt. (2007), tikslinę prevenciją įvardija kaip vieną sudėtingesnių prevencijos rūšių. Jos metu stengiamasi padėti asmenims, pradėjusiems vartoti priklausomybę sukeliančias medţiagas. Šį darbą atlieka profesionalūs konsultantai. Tikslinė prevencija daţniausiai taikoma asmenims, kuriems yra būdingas probleminis elgesys dėl narkotikų vartojimo, bet dar neturintiems priklausomybės poţymių. Prevencijos priemonės taikomos šioms tikslinėms grupėms ankstyviesiems probleminiams narkotikų vartotojams bei eksperimentuotojams, bandţiusiems vartoti narkotines medţiagas vieną ar keletą kartų gyvenime (Narkotikų kontrolės departamentas, 2005b). Tikslinės prevencijos priemonėmis siekiama ne tik uţkirsti kelią psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo pradţiai, bet ir priklausomybės išsivystymui, sumaţinti psichoaktyviųjų medţiagų vartojimo daţnumą ar apsaugoti nuo ţalingesnio vartojimo būdo bei motyvuoti asmenis nevartoti psichoaktyviųjų medţiagų, teikti jiems reikiamą švietimo, socialinę ir psichologinę pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją. Tikslinė prevencija taip pat gali apimti tėvų, auginančių vaikus su elgesio sutrikimais, mokymus (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2011). 26

2 skyrius PSICHOAKTYVIŲ MEDŢIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS TARP 16 19 METŲ AMŢIAUS MOKSLEIVIŲ 2.1. Tyrimo metodika 2.1.1. Tyrimo organizavimas ir imtis Tyrimas atliktas 2012 m. balandţio 17 d. geguţės 10 d. penkiose Šiaulių miesto gimnazijose. Gauti raštiški gimnazijų direktorių sutikimai apklausti jų mokyklų moksleivius. Anoniminėje apklausoje dalyvavo 375 respondentai, kurių amţius 16 19 metų. Apklausą atlikti padėjo Šiaulių miesto mokyklų pedagogai. Prieš apklausą mokiniai buvo supaţindinti su anketa, paaiškinama šio tyrimo svarba ir tai, kad anketa yra anoniminė bei paprašoma ją uţpildyti savarankiškai, tiksliai, neskubant. Nenorintiems pildyti anketos palikta galimybė atsisakyti, tačiau tokių nebuvo, tik kai kurie respondentai neatsakė į atskirus klausimus. Mokiniai klausimynus pildė anonimiškai klasėse, dalyvaujant socialiniams pedagogams. 4.1.2. Tyrimo instrumentas Tyrimui pasirinktas uţdaro tipo standartizuotas ESPAD (angl. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) mokinio klausimynas. Jį sudaro tokie blokai: 1. Demografinis blokas duomenys apie tiriamuosius (jų lytis, amţius ir gyvenamoji vieta). Bloką sudaro 3 klausimai. 2. Klausimai skirti tirti tabako gaminių vartojimo paplitimui išsiaiškinti tarp moksleivių. Jį sudaro 5 klausimai. 3. Klausimai skirti tirti alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimui išsiaiškinti tarp moksleivių. Bloką sudaro 14 klausimų. 4. Klausimai skirti tirti narkotinių medţiagų vartojimo paplitimui išsiaiškinti tarp moksleivių. Jį sudaro 16 klausimų. 5. Psichosocialiniai rodikliai (šeimos sudėtis, tėvų išsilavinimas, santykiai su tėvais ir pan.). Bloką sudaro 13 klausimų. Gauti tyrimo duomenys buvo apdorojami ir analizuojami SPSS Statistics 17.0 programa. Hipotezės apie kokybinių poţymių tarpusavio priklausomybę buvo patikrintos, remiantis χ2 (Chi Square) testu. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Statistinė išvada laikytina reikšminga, kai p < arba = 0,05. 2.2. Tyrimo dalyviai Tyrimo dalyviai buvo pasirinkti atsitiktine tvarka, atsiţvelgiant į tiriamųjų amţių (16 19 metų). Apklausoje dalyvavo 9 12 klasių moksleiviai. 27

Tyrimo metu buvo apklausta 375 respondentai iš penkių skirtingų Šiaulių miesto gimnazijų. Iš kiekvienos mokyklos pasirinkta po 75 respondentus. Tyrime dalyvavusių moksleivių skaičius pagal lytį ir amţiaus grupes Lytis Amţiaus grupės 16 17 m. 18 m. 19-20 m. n 66 65 29 160 proc. 41,3 40,6 18,1 100,0 n 96 74 45 215 proc. 44,7 34,4 20,9 100,0 n 162 139 74 375 proc. 43,2 37,1 19,7 100,0 Tyrime dalyvavusių moksleivių skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį ir gyvenamąją vietą Lytis Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas n 149 11 160 proc. 93,1 6,9 100,0 n 196 19 215 proc. 91,2 8,8 100,0 n 345 30 375 proc. 92,0 8,0 100,0 2.3. Tyrimo rezultatų analizė 2.3.1. Tabako gaminių vartojimo paplitimas Rūkymas yra vienas labiausiai sveikatą ţalojančių veiksnių (Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2004). Tabako gaminių vartojimas ypač paplitęs šiuolaikinio jaunimo tarpe. Daugelio tyrimo duomenimis, moksleiviai vis anksčiau pradeda rūkyti. ESPAD 2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, 74 proc. 15 16 m. amţiaus Lietuvos moksleivių bent kartą gyvenime buvo rūkę cigaretę (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Tyrimo metu apklausus 16 19 metų amţiaus moksleivius, paaiškėjo, kad didţioji dalis tiriamųjų yra rūkę per savo gyvenimą daugiau nei 2 kartus (70,2 proc., 261 moksleivis). Nerūkiusių arba rūkiusių 1 2 kartus buvo perpus maţiau 29,8 proc. (111 moksleivių), (1 pav.). 28

29,8 % 70,2 % Nerūkė arba rūkė 1-2 kartus Rūkė daugiau nei 2 kartus 1 pav. Rūkančių ir nerūkančių moksleivių skaičius procentais 2 = 0,9; lls= 1; p= 0,342 Iš tyrime dalyvavusių 158 vaikinų, 72,8 proc. atsakė, jog rūkė daugiau nei 2 kartus (115 vaikinų). Nerūkiusių arba rūkiusių iki 2 kartų buvo tik 27,2 proc. atsakiusiųjų (43 vaikinai). Merginų tarpe taip pat didţioji dalis (68,2 proc., 146 merginos) teigė, kad rūkė daugiau nei 2 kartus. Nerūkiusių arba rūkiusių 1 2 kartus buvo tik 31,8 proc. (68 merginos). Apklausus tyrimo dalyvius, paaiškėjo, kad 39,8 proc. respondentų pasisakė per visą savo gyvenimą rūkę 40 ir daugiau kartų. Iš jų daugiau vaikinų (46,2 proc.) nei merginų (35,0 proc.). 11,0 proc. respondentų pasisakė per savo gyvenimą rūkę tik 1 2 kartus. Didesnę dalį sudarė rūkiusios tabako gaminius merginos (14,5 proc.), maţesnę vaikinai (6,3 proc.). Toks pat skaičius tiriamųjų atsakė, jog per savo gyvenimą rūkė 3 5 ir 20 39 kartų (atitinkamai po 8,3 proc.). Rūkę 3 5 kartus pasisakė 9,8 proc. merginų ir 6,3 proc. vaikinų. 20 39 kartus per savo gyvenimą vartoję tabako gaminius pasisakė 7,6 proc. vaikinų ir 8,9 proc. merginų. Panašus skaičius respondentų atsakė, jog per savo gyvenimą jie rūkė 6 9 ir 10 19 kartų (atitinkamai po 7,0 proc.). Tik 18,5 proc. moksleivių pasisakė, jog per savo gyvenimą nėra rūkę. Iš jų didesnę dalį sudaro merginos (16,8 proc.) nei vaikinai (20,9 proc.), (1 lentelė). 29

Rūkymo intensyvumo pasiskirstymas per visą gyvenimą pagal lytį 1 lentelė Lytis Rūkymo intensyvumas per visą gyvenimą 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40 ir daugiau n 33 10 10 8 12 12 73 158 proc. 20,9 6,3 6,3 5,1 7,6 7,6 46,2 100,0 n 36 31 21 18 14 19 75 214 proc. 16,8 14,5 9,8 8,4 6,5 8,9 35,0 100,0 n 69 41 31 26 26 31 148 372 proc. 18,5 11,0 8,3 7,0 7,0 8,3 39,8 100,0 2 = 12,24, lls= 6, p= 0,057, lyginant respondentus pagal lytį Tyrimo metu apklausus respondentus paaiškėjo, jog daugiau nei pusė, t.y. 58,4 proc. tiriamųjų teigė nerūkę per paskutines 30 dienų (218 mokinių). Iš jų daugiau merginų (135 moksleivės, 63,1 proc.), nei vaikinų (83 moksleiviai, 52,2 proc.). Gana nemaţą dalį sudarė ir respondentai, kurie per paskutines 30 dienų rūkė maţiau negu 1 cigaretę per savaitę. Tai sudarė 10,5 proc. apklaustųjų (39 moksleiviai), iš jų buvo 25 merginos (11,7 proc.) ir 14 vaikinų (8,8 proc.). Apţvelgiant rūkiusių per paskutines 30 dienų duomenis (nuo maţiau negu 1 cigaretė per savaitę iki daugiau negu 20 cigarečių per dieną ), daugiausia buvo rūkiusių 1 5 cigaretes per dieną (51 moksleivis, 13,7 proc.). Tai pat nemaţai pasisakė rūkiusių ir 6 10 cigarečių per dieną (7,2 proc., 27 mokiniai). 11 20 cigarečių per dieną rūkiusių buvo tik 3,2 proc. (12 mokinių), o daugiau negu 20 cigarečių per dieną pasisakę rūkantys tik 2,1 proc. (8 moksleiviai), t.y. 4 vaikinai (2,5 proc.) ir 4 merginos (1,9 proc.). Maţiau negu 1 cigaretę per dieną vartoję pasisakė 4,8 proc. respondentų (18 moksleivių). Iš jų didesnę dalį sudarė vaikinai (10 moksleivių, 6,3 proc.), nei merginos (8 moksleivės, 3,7 proc.) Lyginant atskirai vaikinus pagal rūkymo intensyvumą, ir atskirai merginas pagal rūkymo intensyvumą daugiausiai pasisakiusiųjų buvo tų, kurie rūkė 1 5 cigaretes per dieną (23 moksleiviai, 14,5 proc.), maţiausiai daugiau negu 20 cigarečių per dieną (4 moksleiviai, 2,5 proc.). Merginų tarpe daugiausia pasisakiusių buvo taip pat 1 5 cigaretes per dieną (28 moksleivės, 13,1 proc.), maţiausiai 11 20 cigarečių per dieną (2 moksleivės, 0,9 proc.), (2 lentelė). 30

Lytis Rūkymo intensyvumo pasiskirstymas per paskutines 30 dienų pagal lytį nerūkė Rūkymo intensyvumas per paskutines 30 dienų Maţiau negu 1 cigaretę per savaitę Maţiau negu 1 cigaretę per dieną 31 1-5 cigare tes per dieną 6-10 cigare čių per dieną 11-20 cigare čių per dieną Daugiau negu 20 cigarečių per dieną 2 lentelė n 83 14 10 23 15 10 4 159 proc. 52,2 8,8 6,3 14,5 9,4 6,3 2,5 100,0 n 135 25 8 28 12 2 4 214 proc. 63,1 11,7 3,7 13,1 5,6 0,9 1,9 100,0 n 218 39 18 51 27 12 8 373 proc. 58,4 10,5 4,8 13,7 7,2 3,2 2,1 100,0 2 = 14,08, lls= 6, p= 0,029, lyginant respondentus pagal lytį Paklausus respondentų apie amţių, kada pirmą kartą pabandė rūkyti, penktadalis atsakiusiųjų teigė, jog niekada nerūkė (73 moksleiviai, 19,6 proc.). Iš jų vaikinų ir merginų buvo panašus skaičius apie 20 proc. (merginų 41 moksleivė, t.y. 19,2 proc., vaikinų 32 moksleiviai, t.y. 20,3 proc.). Taip pat gana nemaţai atsakiusiųjų apie penktadalis teigė, kad jie pirmą kartą surūkė cigaretę būdami 14 metų amţiaus (69 moksleiviai, 18,5 proc.). Svarbu paminėti, jog atsakiusiųjų 11 ar maţiau metų buvo 14,5 proc. moksleivių. Iš jų 20,3 proc. vaikinų ir 10,3 proc. merginų. 10,7 proc. merginų pirmą cigaretę surūkė būdamos 12 metų amţiaus, 14,5 proc. merginų būdamos 13 m. amţiaus. 15 16 m. amţiaus sudarė 27,1 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 15,2 proc. vaikinų pirmą cigaretę surūkė, būdami 13 metų, 5,1 proc. būdami 12 metų, 20,3 proc. būdami 15 16 metų amţiaus, (3 lentelė). Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amţių, kada pirmą kartą surūkė cigaretę Lytis Niekada Amţius, kada pirmą kartą surūkė cigaretę 11 ar maţiau metų 12 metų amţiaus 13 metų amţiaus 14 metų amţiaus 15 metų amţiaus 16 metų amţiaus 3 lentelė n 32 32 8 24 30 21 11 158 proc. 20,3 20,3 5,1 15,2 19,0 13,3 7,0 100,0 n 41 22 23 31 39 30 28 214 proc. 19,2 10,3 10,7 14,5 18,2 14,0 13,1 100,0 n 73 54 31 55 69 51 39 372 proc. 19,6 14,5 8,3 14,8 18,5 13,7 10,5 100,0 2 = 13,15, lls= 6, p= 0,041, lyginant respondentus pagal lytį

Atliekant tyrimą dėl psichoaktyvių medţiagų vartojimo, svarbu išsiaiškinti moksleivių nuomonę apie jų draugų ţalingus įpročius. Tai svarbus veiksnys, kuris gali lemti respondentų apsisprendimą rūkyti, siekiant prisitaikyti bendraamţių grupėje. Didelė dalis tyrime dalyvavusių moksleivių 67,3 proc. atsakė, jog daugelis jų draugų rūko cigaretes. Iš jų maţesnė dalis atsakiusiųjų merginos (64,7 proc.), didesnė dalis vaikinai (70,9 proc.). Šeštadalis atsakiusiųjų (15,0 proc.) teigė, jog nedaug jų draugų rūko cigaretes. Maţesnė dalis, t.y. 12,6 proc. respondentų paţymėjo atsakymą keli. Svarbu paminėti, jog tik 1,9 proc. respondentų paţymėjo atsakymą niekas. Iš jų daugiau vaikinų (2,5 proc.), nei merginų (1,4 proc.). 3,2 proc. respondentų teigė, jog visi jų draugai rūko cigaretes. Draugų įtaka iš dalies gali lemti respondentų rūkymo motyvaciją, nes būnant rūkančių draugų draugijoje, tampa gana sunku atsispirti rūkymui. (2 pav.) Visi Daugelis 2,8 3,8 64,7 70,9 Nedaug Keli Niekas 1,4 2,5 16,7 12,7 14,4 10,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Procentai 2 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, kiek jų draugų rūko, pasiskirstymas pagal lytį (proc.) 2 = 3,78, lls= 4, p= 0,436, lyginant respondentus pagal lytį Rūkymo paplitimui ne ką maţesnę reikšmę turi ir artimiausia moksleivio aplinka šeima. Jų poţiūris į tabako gaminių vartojimą lemia ir paauglio apsisprendimą rūkyti. Psichoaktyviųjų medţiagų vartojimui didelę įtaką daro tėvų palankios nuostatos apie priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimą, nusikalstamą veiklą, konfliktai šeimoje bei psichiką veikiančių medţiagų vartojimas vaikui artimoje aplinkoje (Gintalaitė, Vaitkevičius, Pilkauskienė, 2013). Į klausimą Ar tavo vyresni broliai, seserys rūko cigaretes, didţioji dalis, t.y. daugiau kaip 40 proc., respondentų atsakė, jog vyresni broliai, seserys nerūko. Iš jų daugiausia atsakiusių buvo merginų (38,0 proc.), maţesnė dalis vaikinų (43,7 proc.). Tačiau penktadalis respondentų teigė (20,8 proc.), jog vyresni broliai, seserys rūko. Iš jų didesnę dalį sudarė merginos (19,2 proc.), maţesnę vaikinai (22,8 proc.). 32

Procentai 35,6 proc. atsakė neturintys vyresnių brolių ar seserų. Tik maţa dalis apklaustų moksleivių 3,2 proc. teigė neţinantys apie brolių, seserų ţalingą įprotį (3 pav.). 50 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 22,8 19,2 43,7 38 3,8 2,8 29,7 39,9 Taip Ne Neţino Neturi vyresnių brolių, seserų 3 pav. Respondentų atsakymų į klausimą apie vyresnių brolių, seserų rūkymą pasiskirstymas pagal lytį (proc.) 2 = 4,16, lls= 3, p= 0,245, lyginant respondentus pagal lytį 2.3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Alkoholis laikomas viena iš seniausių psichoaktyviųjų medţiagų (Ţemaitienė, Bulotaitė, Jusienė, Veryga, 2011). Atlikus anoniminę apklausą paaiškėjo, jog visiškai nevartoję alkoholinių gėrimų pasisakė tik 2,0 proc. apklaustųjų. Tarp vaikinų ir merginų stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai, nevartojusių vaikinų buvo 3,9 proc., o merginų tik 0,5 proc. (p=0,001). 1 2 kartus vartoję alkoholinius gėrimus per savo gyvenimą pasisakė 3,1 proc. respondentų, čia taip pat buvo daugiau vaikinų nei merginų (atitinkamai 5,2 ir 1,5 proc.). Gana nemaţai vartojusių per visą gyvenimą alkoholinius gėrimus buvo 3 5 ir 6 9 kartus (atitinkamai 6,2 proc. ir 9,0 proc.). Gana nemaţa dalis apklaustųjų teigė, jog vartojo alkoholinius gėrimus 10 19 ir 20 39 kartų per savo gyvenimą (atitinkamai 17,4 proc. ir 19,4 proc.). Iš jų daugiau vartojusių buvo merginos (atitinkamai po 21,3 proc.), vaikinai vartojo maţiau (atitinkamai 12,3 proc. ir 16,9 proc.). Nemaţa dalis respondentų per savo gyvenimą alkoholinius gėrimus vartojo 40 ir daugiau kartų (43,0 proc.). Iš jų didesniąją dalį sudarė vaikinai (51,3 proc.), maţesniąją merginos (36,6 proc.). Tarp vaikinų ir merginų stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,001), (4 lentelė). 33

34 4 lentelė Alkoholinių gėrimų vartojimo per savo gyvenimą pasiskirstymas pagal lytį ir daţnumą kartais Alkoholinių gėrimų vartojimo daţnumas kartais per savo gyvenimą Lytis 40 ir 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 daugiau n 6 8 7 9 19 26 79 154 proc. 3,9 5,2 4,5 5,8 12,3 16,9 51,3 100,0 n 1 3 15 23 43 43 74 202 proc. 0,5 1,5 7,4 11,4 21,3 21,3 36,6 100,0 n 7 11 22 32 62 69 153 356 proc. 2,0 3,1 6,2 9,0 17,4 19,4 43,0 100,0 2 = 22,45, lls= 6, p= 0,001, lyginant respondentus pagal lytį Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog per paskutinius 12 mėnesių alkoholinių gėrimų nevartojo tik 4,8 proc. apklaustųjų. Iš jų didesniąją dalį sudarė vaikinai (7,7 proc.), nei merginos (2,6 proc.). 1 2 kartus per paskutinius 12 mėnesių vartojusių alkoholį pasisakė 15,0 proc. respondentų. Panašus mokinių skaičius teigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus 3 5 ir 10 19 kartų (atitinkamai 20,1 proc. ir 20,7 proc.). Tai sudarė beveik pusę paklaustų respondentų. Šeštadalis moksleivių (16,8 proc.) pasisakė vartoję alkoholinius gėrimus 6 9 kartus per paskutinius 12 mėnesių. Didesnę dalį sudarė merginos (17,9 proc.), maţesnę vaikinai (15,4 proc.). Gana nemaţa dalis 13,5 proc. apklaustų moksleivių teigė, jog vartojo alkoholį 40 ir daugiau kartų. Iš jų daugiau vartojusių pasisakė vaikinų (19,6 proc.), nei merginų (8,9 proc.). Maţiausia dalis (9,0 proc.) respondentų teigė, kad vartojo alkoholinius gėrimus 20 39 kartų. Iš jų vartoję alkoholinius gėrimus buvo 9,1 proc. apklaustų vaikinų ir 8,9 proc. merginų, (5 lentelė). Alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutinius 12 mėnesių pasiskirstymas pagal lytį ir daţnumą kartais Lytis Alkoholinių gėrimų vartojimo daţnumas kartais per paskutinius 12 mėnesių 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40 ir daugiau 5 lentelė n 11 20 21 22 28 13 28 143 proc. 7,7 14,0 14,7 15,4 19,6 9,1 19,6 100,0 n 5 30 46 34 41 17 17 190 proc. 2,6 15,8 24,2 17,9 21,6 8,9 8,9 100,0 n 16 50 67 56 69 30 45 333 proc. 4,8 15,0 20,1 16,8 20,7 9,0 13,5 100,0 2 = 15,49, lls= 6, p= 0,017, lyginant respondentus pagal lytį

2011 metais atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, per paskutiniąsias 30 dienų vartoję alkoholinius gėrimus Lietuvoje teigė 63 proc. apklaustų paauglių, iš jų 63 proc. berniukų ir 64 proc. mergaičių (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2012b). Pagal pateiktus lentelėje tyrimo duomenis galime matyti, jog iš 337 atsakiusiųjų į šį klausimą respondentų per paskutines 30 dienų alkoholinius gėrimus 1 2 kartus vartojo trečdalis moksleivių (37,7 proc.), o beveik ketvirtadalis 22,6 proc. vartojo alkoholinius gėrimus 3 5 kartus, t.y. per savaitę po kartą ar du. Neramina, kad iš vartojusiųjų 1 2 kartus ir 3 5 kartus respondentų daugiau buvo merginų (atitinkamai 39,7 proc. ir 24,3 proc.), nei vaikinų (atitinkamai 35,1 proc. ir 20,3 proc.). nevartojusių per paskutines 30 dienų alkoholio buvo 23,7 proc. moksleivių. Iš jų 21,7 proc. merginų ir 26,4 proc. vaikinų. Vartoję alkoholį 6 9 kartus per paskutines 30 dienų nurodė 9,2 proc. moksleivių, 10 19 kartų nurodė 3,9 proc. moksleivių. 40 ir daugiau kartų vartojo tik 6 vaikinai (1,8 proc.). Maţiausiai respondentų (1,2 proc.) nurodė vartoję alkoholį 20 39 kartus per paskutines 30 dienų, (6 lentelė). 6 lentelė Alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutines 30 dienų pasiskirstymas pagal lytį ir daţnumą kartais Alkoholinių gėrimų vartojimo daţnumas kartais per paskutines 30 dienų Lytis 40 ir 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 daugiau n 39 52 30 10 9 2 6 148 proc. 26,4 35,1 20,3 6,8 6,1 1,4 4,1 100,0 n 41 75 46 21 4 2 0 189 proc. 21,7 39,7 24,3 11,1 2,1 1,1 0 100,0 n 80 127 76 31 13 4 6 337 proc. 23,7 37,7 22,6 9,2 3,9 1,2 1,8 100,0 2 = 14,63, lls= 6, p= 0,023, lyginant respondentus pagal lytį Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog didţioji dalis apklaustųjų per paskutines 30 dienų daţniausiai vartojo alų (60,9 proc.), vyną (60,7 proc.), šiek tiek maţiau vartojančiųjų buvo stiprius alkoholinius gėrimus (52,3 proc.). Per paskutines 30 dienų visiškai nevartojo alaus 39,1 proc. respondentų, vyno nevartojo 39,3 proc., stipriųjų alkoholinių gėrimų 47,7 proc. apklaustųjų. Respondentai daţniausiai gėrė alų, vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus 1 2 kartus per paskutines 30 dienų (atitinkamai 35,1 proc., 41,0 proc., 34,7 proc.). 35

Stiprūs alkoholiniai gėrimai Vynas* Alus* Gėrimai Maţesnė dalis apklaustųjų teigė, jog vartojo alų tik 3 5 ir 6 9 kartus per paskutines 30 dienų (atitinkamai 12,3 proc. ir 6,0 proc.). 10 19 kartų alų vartojo 4,3 proc. moksleivių, 20 39 kartus 1,1 proc. apklaustųjų. Respondentų, kurie piktnaudţiavo alumi, t.y. per paskutines 30 dienų vartojo alų 40 ir daugiau kartų buvo 2,0 proc. Tarp vaikinų ir merginų, vartojusių alų, stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai, alų labiau mėgsta vaikinai nei merginos (p= 0,000). Maţesnė dalis respondentų (14,6 proc.) per paskutines 30 dienų vartojo vyną 3 5 kartus. 6 9 kartus vyną vartojo 3,4 proc. apklaustųjų. Gana nedidelis skaičius respondentų teigė, jog per paskutines 30 dienų vartojo vyną 10 19, 20 39 ir 40 ir daugiau (atitinkamai 0,9 proc., 0,6 proc. ir 0,3 proc.). Tarp vaikinų ir merginų, vartojusių vyną, stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai, vyną daţniau vartoja merginos nei vaikinai (p= 0,000). Tarp vartojusių stiprius alkoholinius gėrimus respondentų, gana nemaţai pasisakė vartoję 3 5 kartus (9,5 proc.). Maţiausiai vartojusių šiuos gėrimus buvo 20 39 kartų (0,3 proc.). Vartojusių stiprius alkoholinius gėrimus per paskutines 30 dienų 40 ir daugiau kartų buvo 0,9 proc. Iš jų didesnę dalį sudarė vaikinai 1,4 proc., merginos 0,5 proc., (7 lentelė). 36 7 lentelė Alaus, vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutines 30 dienų pasiskirstymas pagal lytį ir daţnumą kartais Alaus, vyno, stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo daţnumas kartais per paskutines 30 dienų Iš Lytis 40 ir viso 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 daugiau n 37 58 21 14 14 4 6 154 proc. 24,0 37,7 13,6 9,1 9,1 2,6 3,9 100,0 n 100 65 22 7 1 0 1 196 proc. 51,0 33,2 11,2 3,6 0,5 0 5 100,0 n 137 123 43 21 15 4 7 350 proc. 39,1 35,1 12,3 6,0 4,3 1,1 2,0 100,0 n 85 40 15 3 0 0 1 144 proc. 59,0 27,8 10,4 2,1 0 0 0,7 100,0 n 52 103 36 9 3 2 0 205 proc. 25,4 50,2 17,6 4,4 1,5 1,0 0 100,0 n 137 143 51 12 3 2 1 349 proc. 39,3 41,0 14,6 3,4 0,9 0,6 0,3 100,0 n 69 50 14 10 3 0 2 148 proc. 46,6 33,8 9,5 6,8 2,0 0 1,4 100,0 n 96 70 19 7 4 1 1 198 proc. 48,5 35,4 9,6 3,5 2,0 0,5 0,5 100,0 n 165 120 33 17 7 1 3 346 proc. 47,7 34,7 9,5 4,9 2,0 0,3 0,9 100,0 * p= 0,000.

Didţiausias skaičius respondentų (24,3 proc.) pasisakė, jog pirmą kartą išgėrė alaus būdami 11 ar maţiau metų. Iš jų tiek vaikinų ( 28,8 proc.), tiek merginų (21,0 proc.) skaičius panašus. Panašus respondentų skaičius atsakė, kad pirmą kartą pradėjo vartoti alų būdami 12, 13 ir 14 metų amţiaus (atitinkamai 14,4; 16,8 ir 15,2 proc.). Būdami 15 metų amţiaus pirmą kartą išgėrė alaus 9,1 proc. moksleivių. Tik 10,7 proc. respondentų pasisakė, kad niekada nėra gėrę alaus. Iš jų daugiau merginų (13,6 proc.), nei vaikinų (6,9 proc.), (8 lentelė). 8 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir alaus gėrimo pradţią (kai išgėrė maţiausiai vieną stiklinę) Lytis Amţius, kada pirmą kartą išgėrė alaus (maţiausiai vieną stiklinę) Niekada 11 ar maţiau metų 12 metų amţiaus 13 metų amţiaus 14 metų amţiaus 15 metų amţiaus 16 metų amţiaus n 11 46 26 32 23 10 12 160 proc. 6,9 28,8 16,3 20,0 14,4 6,3 7,5 100,0 n 29 45 28 31 34 24 23 214 proc. 13,6 21,0 13,1 14,5 15,9 11,2 10,7 100,0 n 40 91 54 63 57 34 35 374 proc. 10,7 24,3 14,4 16,8 15,2 9,1 9,4 100,0 2 = 11,99, lls= 6, p= 0,062, lyginant respondentus pagal lytį Iš viso Daugiau, kaip pusė tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog per paskutines 30 dienų jie nei karto nebuvo girti (55,4 proc.). Iš jų daugiau merginų nei vaikinų (61,4 proc. ir 47,7 proc.). Trečdalis apklaustų respondentų teigė, kad per paskutines 30 dienų buvo girti tik 1 2 kartus (32,3 proc.). Tiek vaikinų, tiek merginų pasisakiusių, jog buvo girti tik 1 2 kartus, skaičius panašus (atitinkamai 32,7 proc. ir 32,0 proc.). 7,7 proc. respondentų teigė, jog buvo girti 3 5 kartus per paskutines 30 dienų. 6 9 ir 10 19 kartų buvę girti pasisakę panašus skaičius apklaustųjų (atitinkamai 2,3 proc. ir 2,0 proc.). Tik 1 vaikinas pasisakė, kad per paskutines 30 dienų buvo girtas 40 ir daugiau kartų. Tarp vaikinų ir merginų stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai, vaikinų, per paskutines 30 dienų buvusių girtais 3 5, 6 9 ir 10 19 kartų buvo ţenkliai daugiau nei merginų (p= 0,005), (9 lentelė). 37

Procentai Lytis Girtumo per paskutines 30 dienų pasiskirstymas pagal lytį ir daţnumą Kiek kartų buvo girtas (-a) per paskutines 30 dienų (jei iš viso buvo) 0 1-2 3-5 6-9 10-19 40 ir daugiau 9 lentelė n 73 50 17 7 5 1 153 proc. 47,7 32,7 11,1 4,6 3,3 0,7 100,0 n 121 63 10 1 2 0 197 proc. 61,4 32,0 5,1 0,5 1,0 0 100,0 n 194 113 27 8 7 1 350 proc. 55,4 32,3 7,7 2,3 2,0 0,3 100,0 2 = 16,70, lls= 5, p= 0,005, lyginant respondentus pagal lytį Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausia respondentų pasisakė, jog niekada nebuvo pasigėrę nuo alkoholio (22,8 proc.). Iš jų daugiau merginų (25,4 proc.) nei vaikinų (19,5 proc.). Beveik ketvirtadalis atsakiusiųjų (18,3 proc.) teigė, kad pirmą kartą pasigėrė nuo alkoholio būdami 16 metų amţiaus. Panašus respondentų skaičius atsakė, kad pirmą kartą pasigėrė nuo alkoholio būdami 14 ir 15 metų amţiaus (atitinkamai 18,8 proc. ir 18,3 proc.). Iš jų merginų skaičius didesnis (atitinkamai 19,7 proc. ir 17,8 proc.) nei vaikinų (atitinkamai 17,6 proc. ir 18,9 proc.). Tarp merginų ir vaikinų stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai, daugiau yra merginų, niekada nebuvusių pasigėrusiomis, taip pat merginos pasigeria daţniau vyresniame amţiuje, nei vaikinai (p<0,05), (4 pav.) 30 25 25,4 25,8 20 19,5 19,7 17,6 18,9 19,5 17,8 15 14,5 10 5 3,8 6,3 3,3 7,5 0 Niekada 0,5 11 ar maţiau metų 12 metų amţiaus 13 metų amţiaus 14 metų amţiaus 15 metų amţiaus 16 metų amţiaus 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir pasigėrimo nuo alkoholio pradţią (proc.) 2 = 14,48, lls= 6, p= 0,025, lyginant respondentus pagal lytį 38

Alkoholio vartojimui didelę įtaką daro supanti aplinka ir bendraamţiai. Gintalaitės, Vaitkevičiaus ir Pilkauskienės (2013) teigimu, paauglių psichoaktyviųjų medţiagų vartojimui didesnė rizika atsirasti daro uţmegzti santykiai su bendraamţiais, kurie vartoja šias medţiagas ir bendraamţiais, kurie linkę į nusikalstamą veiklą. Labai svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką daro draugai. Paklausus respondentų, kiek jų manymu draugų geria alkoholinius gėrimus, didţioji dalis atsakė, jog daugelis visi (82,9 proc.). Iš jų 80,4 proc. vaikinų ir 84,7 proc. merginų. Maţesnė dalis (16,0 proc.) respondentų paţymėjo atsakymą keli nedaug. Tik 4 respondentai (2,5 proc.) paminėjo, jog niekas iš jų draugų nevartoja alkoholinių gėrimų, (5 pav.). Daugelis Visi 82,9 84,7 80,4 Keli Nedaug Niekas 0 2,5 1,1 15,3 17,1 16 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Procentai 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir draugų, geriančių alkoholinius gėrimus (alų, vyną, degtinę,) skaičių (proc.) 2 = 11,10, lls= 5, p= 0,049, lyginant respondentus pagal lytį Tyrimo metu buvo pateiktas klausimas Ar vyresni broliai, seserys geria alkoholinius gėrimus. Didelė dalis apklaustų moksleivių atsakė, jog broliai, seserys geria alkoholinius gėrimus (alų, vyną, degtinę) (39,1 proc.). Iš jų daugiau merginų turi geriančius brolius ar seseris (40,8 proc.) nei vaikinų (36,7 proc.). 21,0 proc. respondentų teigė, jog jų vyresni broliai, seserys negeria alkoholinių gėrimų. Tik 16 moksleivių (4,3 proc.) atsakė, jog neţino, ar jų vyresni broliai, seserys vartoja alkoholį. 35,6 proc. respondentų teigė, jog neturi vyresnių brolių, seserų, (6 pav.). 39

Atsakymų taip, ne, nežino, neturi brolių ar seserų skaičius Taip 35,6 % 39,1 % Ne 4,3 % 21 % Neţino Neturi vyresnių brolių, seserų 6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą apie vyresnių brolių, seserų alkoholinių gėrimų (alaus, vyno, degtinės) vartojimą pasiskirstymas procentais 2.3.3. Narkotinių medţiagų vartojimo paplitimas Čaplinskas ir kt. (2007) teigia, jog tokie narkotikai iš kanapių, kaip marihuana ir hašišas yra vieni labiausiai paplitusių narkotinių medţiagų jaunimo tarpe. Apklausus 16 19 metų amţiaus moksleivius dėl marihuanos ir hašišo ( ţolės, kanapių ir kt.) vartojimo per savo gyvenimą, didţioji dalis apklaustų vaikinų teigė, jog niekada nevartojo šių psichiką veikiančių medţiagų (55 proc.). Daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusių merginų taip pat pasisakė niekada nevartojusios marihuanos ir hašišo (76,5 proc.). Iš tyrime dalyvavusių 373 respondentų vartojusių marihuaną vieną ar daugiau kartų pasisakė 32,7 proc. moksleivių. Tarp vaikinų ir merginų stebimi statistiškai reikšmingi skirtumai, bent kartą vartoję marihuanos pasisakė 45 proc. vaikinų, ir beveik dvigubai maţiau merginų (23,5 proc.), (p<0,001), (7 pav.). 120 100 80 60 45 % 23,5 % Vartojo vieną ir daugiau kartų 40 20 55 % 76,5 % Niekada nevartojo 0 7 pav. Vartojusių ir nevartojusių marihuaną ar hašišą (ţolę, kanapes ir kt.) per savo gyvenimą respondentų pasiskirstymas pagal lytį (proc.) 2 = 19,23, lls= 1, p= 0,000, lyginant respondentus pagal lytį 40