Tremt11

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt Nr. 21 (1187) LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Praëjusá ðeðtadiená Lekëèiø miestelyje, Rûdðilio miðke ir Valkø kalvose buvo pagerbti Nepriklausomybës kovø Lekëèiø valsèiaus savanoriai, þuvæ partizanai ir Lietuvos kariai. Atminimo akmuo Apie vidudiená Lekëèiø miestelio centre buvo atidengtas Atminimo akmuo, kuriame áamþintos 1919 1920 metø Nepriklausomybës kovø Lekëèiø valsèiaus deðimties Vyties Kryþiaus kavalieriø ir 77 savanoriø pavardës. Lekëèiø seniûnas Rièardas Krikðtolaitis, kreipdamasis á gausiai susirinkusius miestelënus ir sveèius, pasidþiaugë, kad Lekëèiø þmonës gali didþiuotis matydami tiek garbingø vyrø, dràsiai gynusiø savo tëvynës laisvæ, pavardþiø. Seniûnas tiki, kad ðis ið Lekëèiø laukø parveþtas akmuo visiems, pro ðalá praeinantiems, ypaè jaunajai kartai, primins didvyriø vardus. Seniûnas pakvietë visas seniûnijas áamþinti kraðto Vyèio Kryþiaus kavalierius ir savanorius. Lekëèiai yra istorinis fenomenas Lietuvoje vienoj vietoj tiek daug didvyriø, kurie ëjo gelbëti Lietuvà. Manau, kad mes visø savanoriø dar nesuraðëm. Savanoriø sàraðas yra, bet dël ávairiø prieþasèiø á já neáraðytas dar ne vienas lekëtiðkis: èia áraðyti tie, kurie gimë Lekëèiø valsèiuje, bet nëra tø, kurie èia atsikëlë gyventi, kovojo, þuvo. Pasiþiûriu á ðias pavardes ir þinau, kad pusë tø pavardþiø dar gyvos, nes èia gyvena jø ðeimos, jø vaikai, anûkai. Manau, kad ne vienas, atëjæs prie akmens, pasakys: èia mano senelis, dëdë, brolis ir jie gynë Lekëèius, Lietuvos valstybæ. Nuoðirdus aèiû, kad jûs, lekëtiðkiai, buvot vieni pirmøjø rajone juos áamþinæ, jau 32 miesteliai Lietuvoje tà taip pat padarë, kalbëjo ðiø kovø Lietuvoje áamþinimo iniciatorius, þurnalistas Vilius Ar turëjai Tëvà, saugantá tavo vaikystæ nuo skaudþiø mëlyniø, tavo jaunystæ nuo dar skaudesniø gyvenimo smûgiø? Ar glostë tave jo mylinèios, sudirþusios nuo darbø rankos, ar girdëjai ðvelnius, sauganèius ir nuo klaidø áspëjanèius þodþius? Tu laimingas ir laiminga, jei turëjai per pasaulio klampynes ir klystkelius vedanèià rankà. Tad nepamirðk padëkoti artimam ir mylimam þmogui savo Tëvui, uþ jo rûpestá tavimi, uþ tai, kad iðsaugojo, iðvedë á platø gyvenimo kelià, padarë þmogumi. Pasakyki: Aèiû Tau, Tëve. Jei likimas buvo negailestingas ir skaudþiai nuskriaudë, nekeik savo lemties. Turëjai Tëvà, auginusá tavyje savo svajones ir sieká matyti tave stiprø kûnu ir dvasia, pasiruoðusá ginti savo tëvynæ, Lekëèiø kraðtas pilietinë ðventovë Kavaliauskas. Jis priminë, kad Lietuvoje buvo 420 valsèiø, ið kur iðëjo savanoriai, 314 valsèiø yra Vyèio Kryþiaus kavalieriø. Jo nuomone, toks pagerbimas neturëtø bûti pabaiga reikëtø kiekvieno jø paraðyti biografijà. Netoliese stovi paminklas Lekëèiø kraðto partizanams. Jie pagerbti tylos minute, atminimo salvëmis ir Ðakiø rajono meno mokyklos Lekëèiø filialo mergaièiø ansamblio Allegretto dainomis apie broluþá, iðjojusá á karà. Seimo narys Arvydas Vidþiûnas ðias Lekëèiø vietas pavadino pilietiniu ðventoriumi, dþiaugësi, kad Lekëèiø kraðte tiek istorijos puoselëtojø. Prisiminimais dalijæsis lekëtiðkis Zenonas Rakauskas sakë, kad kiekvienà paminkle áamþintà partizanà asmeniðkai paþinojo, pasakojo jø gyvenimo, þuvimo istorijas, apgailestavo, kad partizanai ðiandien dar yra juodinami. Ta savanoriø dràsa atkuriant Lietuvos Nepriklausomybæ 1918 metais persidavë ir pokario jaunimui. Ðie partizanai ta paèia narsa aukojo savo gyvybes. Matome áamþintø daugiau kaip 20 pavardþiø didvyriø, kuriems ðiandien turime atiduoti duoklæ, nes esame laisvi jø dëka. Ðiandien reikia parodyti, sakyti jaunimui, kad jø ðirdyse bûtø uþdegta tëvynës meilës, aukos jai liepsna, kalbëjo Vytauto Didþiojo II rinktinës savanoris, Seimo narys Arimantas Dumèius. Rûdðilio þeminëse Rûdðilio giriose yra ypatinga vieta kalnelis, ant kurio stovi paminklas, kryþiai ir iðkastas bunkeris, prie kurio prieð 65-erius metus, geguþës 21 d., þuvo partizanai Julijonas Bûtënas ir Petras Jurkðaitis. Ðiose vietose gimæs ir augæs Vincentas Aleknavièius labai gerai atsimena, kaip prieð tuos 65-erius Tëvas metus, bûdamas paauglys, ëjo tà rytà á mokyklà laikyti egzaminø, o gráþdamas namo iðgirdo ðaudymus, pamatë kareivius, kurie kilnojo eglutes, smaigstë þemæ geleþimis ir ieðkojo bunkeriø. Pats V. Aleknavièius savo akimis matë neðamus suvyniotus á skudurus, kruvinus partizanus. V. Aleknavièius ðià istorijà pasakojæs ne kartà, yra jà uþraðæs. Jis þemæ ir ðeimà nuo viso pikto pasaulio, ar dukterá, iðtikimà ðeimos ramstá, laikanèià keturis namø kampus, auginanèià mûsø naujàjà kartà, iðtikimà Dievui ir Tëvynei, mylinèià Tëvà ir Motinà. Nekeikime savo lemties. Priminkime savo vaikams ir vaikaièiams apie skaudø pokario kartos gyvenimà, pilnà skaudþiø netekèiø, kai vaikai nepaþino savo Tëvo, svetimøjø atimto nuo já mylinèios ðeimos, iðardytø namø, iðveþto ið tëvynës uþ Poliarinio rato. Ir Tëvui reikëjo geleþinës ðirdies, kad atlaikytø netekties skausmà. Sakysite, kam reikia minëti sunkià praeitá, skaudþius metus, minint Tëvo dienà. Bet juk tai buvo ir negalime negerbti tëvø praeities, uþ kurià sumokëta gyvenimu. To neiðbrauksi ið atminties ir ðirdies. Neiðbrauksi ir tûkstanèiø þuvusiø partizaninëje kovoje, kurie galëjo bûti tëvais, auginti mûsø tautà, kurti jos ateitá. Mes negalime dovanoti uþ patirtas nuoskaudas ne tik sovietams, neatsipraðiusiems uþ kruvinus metus ir mûsø Tëvynei padarytà þalà, bet ir tautos padugniø drumzlëms. Ar galima apie tai tylëti pamirðus pagarbà þuvusiesiems, jø aukà Tëvynei ir mums visiems. Tad bûkime verti mums duoto gyvenimo. Mylëkime ir gerbkime Tëvà. Tà, kuris iðëjo Amþinybën, ir tà, kuris ðalia mûsø ir kuria gyvenimà stato namus, myli ðeimà, augina vaikus, garbingai neða Tëvo vardà ir pareigà. Ðeimai, visuomenei, valstybei visiems negerai, jei tëvas pamirðta vaikus, palieka motinai auginti, pamirðæs savo vaikystæ. Gal * 2016 m. birþelio 3 d. * iðsakë ir savo skaudulius, kad norima iðkreipti istorijos faktus dël þuvusiø partizanø skaièiaus ðioje vietoje. Vilniaus Zanavykø bendrijos pirmininkas Albinas Vaièiûnas paruoðë þemëlapá keturiø bunkeriø marðrutà Þalgirio rinktinës partizanø takais. (keliama á 4 psl.) mes kalti, kad nuolaidþiaujame ir neprimename Tëvo pareigos, o leidþiame terðti já vyriðkumu. Tëvo diena. Vasara. Brandos laikas. Gamta dþiaugiasi baigusi þydëjimo sezonà, uþmegztais vaisiais. Sodai sirpina vaisius. Laukiame derliaus. Kokio sulauksime, ar nepakirs kruða, ar vëtros nenulauð ðakø, ar ðaknø nepagrauð kenkëjai viskas Dievo valioje, kaip ir þmoniø protai. Ateis ruduo. Koká derliø surinksime ið vasaros darbø gausybës? Minëjome Motinos dienà, minime Tëvo dienà ir, duok Dieve, kad mûsø Motinos ir Tëvai pasirinktø derliø, nesugadintà kinivarpø, neiðgrauþtà kirminø, kad galëtume juo dþiaugtis ne dienà ar dvi, o daugelá metø. Algirdas BLAÞYS

2 Nr. 21 (1187) Tremtinys 2016 m. birþelio 3 d. Posëdþiavo LPKTS valdyba ir taryba Valdybos posëdyje Geguþës 28 dienà Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinëje ávyko LPKTS valdybos ir tarybos posëdþiai. Valdybos posëdyje aptartas pastarojo laikotarpio valdybos darbas. Valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë- Bumbulienë informavo, kad gautas Socialiniø reikalø ir darbo ministerijos atsakymas á LPKTS suvaþiavimo rezoliucijà dël buvusiø tremtiniø daugiavaikiø motiniø valstybinës pensijos. Ministerija atsakë, kad asmuo neturi teisës gauti dviejø valstybiniø pensijø, bet turi teisæ pasirinkti didesnæ. Gautas ir Kauno rajono mero atsakymas, kad Kauno rajono savivaldybë negali suteikti nemokamo vieðojo transporto Kauno rajono gyventojams, nukentëjusiems nuo sovietø okupacijos. R. Duobaitë-Bumbulienë taip pat informavo, kad gauta parama Tremtiniui ið Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo, Kraðto apsaugos ministerija skyrë paramà Labûnavos mûðio minëjimui organizuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybë skyrë paramà LPKTS, bet sutartis dar nepasiraðyta. Valdybos pirmininkë sakë, kad LPKTS logotipas iðsiøstas registravimui, pradëta domëtis knygos Tremties vaikai vertimu á anglø kalbà. Aktualius LPKTS klausimus aptarë LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas. Jis sakë, kad LPKTS priklausæs pastatas V. Putvinskio gatvëje Kaune jau parduotas, uþ já gauti pinigai bus panaudoti pastato Laisvës al. 39 remontui ir nuomojamø patalpø árengimui. LPKTS pirmininkas kalbëjo, kad Alytaus miesto savivaldybës tarybos jungtinis komitetas atmetë LPKTS siûlymà paminklà Dainavos apygardos partizanams statyti Alytaus centre, Rotuðës aikðtëje. Valdyba nutarë, kad paminklas turëtø bûti pastatytas Alytuje, bet nebûtinai Rotuðës aikðtëje. 1988 metø birþelio 3 dienà susikûrë Lietuvos persitvarkymo sàjûdis. Laisvës ilgesys ágavo balsà. Pakako pradëti vieðai kalbëti apie laisvæ, tautos istorijà, praeities kanèias, ir pusæ amþiaus kankinæ melo imperijos gniauþtai ëmë laisvëti. Tiesos sakymas apie patirtas þaizdas, apie tai, kaip ið tiesø jauèiamës èia ir dabar, kokia bjaurastis ið tiesø slypi uþ sovietiniø kaukiø, tapo veiksmingiausia priemone iðgyti. Dar neseniai iðblaðkyti ir tik patikimø bièiuliø bûryje nepabijojæ nedràsiai kalbëti apie laisvæ þmonës budo ið baimës stingulio. Nedera nei nuvertinti, nei pervertinti Sàjûdþio reikðmës. Jis tikrai nebûtø buvæs ámanomas, jei ne tos laisvës sëklos, kurias pasëjo pokario Lietuvos partizanø kraujas, jei ne disidentiniai judëjimai, Lietuvos Katalikø Baþnyèios kronikos þygdarbis. Kita vertus, iki tol uþ laisvæ grûmësi saujelë dràsuoliø, o Sàjûdis tapo trimito garsu, paþadinusiu net apsnûdusiuosius ir prisitaikiusiuosius prie gyvenimo okupacijoje. Sàjûdþio iðtakose ir jo veikloje bûta ir prisiplakusiø, ir KGB pasiøstø, ir tuðèiagarbiø asmenø. Taèiau svarbiau- Valdyba patvirtino LPKTS valdybos pirmininkës pavaduotojus: Onà Aldonà Tamoðaitienæ ir dr. Juozà Savickà. Patvirtinti ir LPKTS apskrièiø koordinatoriai: Alytaus Romualdas Poþëra, Kauno Vladas Sungaila, Klaipëdos Jurgis Endziulaitis, Marijampolës Birutë Kaþemëkaitë, Panevëþio Algirdas Blaþys, Ðiauliø Algirdas Ðapoka, Anykðèiø Prima Petrylienë, Vilniaus Juozas Stanënas. LPKTS þymeniu Uþ nuopelnus Lietuvai nutarta apdovanoti aktyviausius Rokiðkio, Jurbarko ir Marijampolës filialø narius. Atsakingoji sekretorë O. Tamoðaitienë kalbëjo dël LPKTS Klaipëdos rajono, Ðiauliø ir Rokiðkio filialø valdybos perregistravimo. Informuojame, jog filialø valdybø kadencija yra dveji metai, o perrinkus naujà, ji turi bûti perregistruota. Aptarti LPKTS renginiai. Valdybos pirmininkë pakvietë aktyviai dalyvauti birþelio 13 dienà 20 valandà vyksianèioje Juodojo birþelio atminimo akcijoje, kurià organizuoja LPKTS, bendradarbiauja LGGRTC ir Misija Sibiras. Kità valdybos posëdá numatoma surengti liepos 23 dienà. Tarybos posëdyje Posëdþio pradþioje LPKTS 1-ojo laipsnio þymeniu Uþ nuopelnus Lietuvai buvo apdovanota aktorë Birutë Mar (Marcinkevièiûtë) uþ spektaklá Ledo vaikai, tremties istorinio atminimo puoselëjimà. Svarbiausias tarybos posëdþio darbas buvo iðrinkti naujà LPKTS tarybos pirmininkà. Ið valdybos pasiûlytø trijø kandidatø: Vincës Vaidevutës Margevièienës, Petro Musteikio ir Edvardo Stronèiko taryba slaptu balsavimu pirmininke iðsirinko Vincæ Vaidevutæ Margevièienæ. LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas aptarë svarbiausius LPKTS 2016 2017 metø darbus, pasidþiaugë aktyvia filialø veikla, pakvietë garsinti Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos vardà ir visus paragino prenumeruoti Tremtiná. Valdybos pirmininkë R. Duobaitë- Bumbulienë pateikë informacijà apie valdybos darbà. Ji sakë, kad su architektu Jonu Lukðe yra parengusi raðtà su raginimu sutvarkyti apleistus paminklus, ir siûlë filialams suteikti þiniø apie jø savivaldybëje esanèius tokius paminklus, kad sàjunga galëtø iðsiøsti parengtà raðtà savivaldybëms ar seniûnijoms. R. Duobaitë-Bumbulienë pasidþiaugë LPKTS renginiais tiek vykstanèiais LPKTS salëje, tiek V. V. Margevièienës rengiamais signatarø paminëjimais, tiek visoje Lietuvoje organizuojamais filialø. Ji kvietë aktyviai dalyvauti birþelio 18 dienà Këdainiuose vyksianèioje dainø ir poezijos ðventëje Leiskit á Tëvynæ. Apie organizacinius sàskrydþio Su Lietuva ðirdy darbus kalbëjo ðios ðventës reþisierius ir scenarijaus autorius Vilius Kaminskas. Jis sakë, kad ðiais metais sàskrydþio dalyvius dþiugins skrabalininkas Raimondas Ðilinskas ir dainininkas Edmundas Kuèinskas. LPKTS Garbës pirmininkas Povilas Jakuèionis pristatë LPKTS kûrëjø galerijos ákûrimo idëjà. Jis paragino tokiu bûdu pagerbti ne tik Tremtinio klubo, vëliau LPKTS, bet ir skyriø, filialø ákûrëjus, þmones, kurie bûrë buvusius tremtinius ir politinius kalinius á mûsø organizacijà. Reikia to þmogaus nuotraukos ir trumpo apie pusës puslapio apraðymo. Diskusijose dalyvavo Aldona Kalesnikienë ið Ukmergës, Algimantas Ðaronas ið Vilkaviðkio, Arûnas Barbðys ið Klaipëdos ir Vilhelm Haase ið Ðakiø. Tremtinio inf. Tiesos sakymo terapija sia, jog patys Sàjûdþio pradininkai ir aktyvistai laisvëjo kartu su tauta. Keitësi, brandesnës darësi kalbos, dràsesni veiksmai. Tarsi kartojosi evangelijose apraðytas stebuklas, kai po Jëzaus nukryþiavimo sugniuþdyti ir iðblaðkyti apaðtalai tapo bebaimiais kovotojais, pasiryþusiais kiekvienai aukai. Þinoma, galima sakyti, kad ne visiems pakako dràsos. Bûta ir vidinio kirðinimo, ir sàmoningø provokacijø. Þvelgiant ið dabarties perspektyvos, naivus atrodo ir anuometinis ásitikinimas, kad visa tauta pabudo ið okupacijos snaudulio. Iðties aktyviai veikë tik nedidelë tautos dalis, o dauguma tiesiog laukë, kur papûs permainø vëjai, nes buvo ápratæ prisitaikyti prie visko. Vis dëlto Atgimimas buvo tikras, pokyèiai nepaprastai dideli, ir neátikëtinai greit atkeliavome á Kovo 11-àjà. Gal net kiek per greitai, nes, regis, netrukom pamirðti laisvës kainà, pamirðti tai, kad uþ vertybes reikia kovoti, kad tiesos sakymas brangesnis uþ skalsesná duonos kàsná. Itin greitai vienybæ pakeitë ávairûs susiskaldymai, susiprieðinimai, susiverþëme naujos vergystës panèiais, ir neretai net esame tuo patenkinti. Taip anuomet, Atgimimo euforijos laikais, viskas atrodë aiðkiau. Okupacijos gniauþtai buvo regimi, laisvës kova labai konkreti, savos valstybës atkûrimo siekis sutelkë net labai skirtingus þmones. Taèiau nemeluokime sau, jog anuomet bûta lengviau nei dabar. Baimë á þmoniø ðirdis ir protus diegta represijomis, sankcijomis, nuolatiniu vertybiø niekinimu ir gundymu patogiai susitaikëliðkai gyventi. Tam, kad iðsitiestume, prireikë labai daug dràsos. Dar daugiau dràsos ir pasiaukojimo reikëjo pokario partizanams, kurie uþ laisvæ ir garbæ ryþosi paaukoti net savo gyvybæ. Jie kovojo beviltiðkà mûðá ir já laimëjo. Ne, jie neáveikë okupantø, taèiau pasiekë svarbesnæ pergalæ iðsaugojo þmogiðkàjá orumà ir paliko kovos uþ laisvæ patirtá tautos atmintyje. Tad kodël mums atrodo, kad laisvæ galima iðsaugoti be pastangø? Paprasèiausiai vartojant gaunamas vertybes ir dejuojant, kad jø maþa, skundþiantis valdþia, kaimynais, bendradarbiais, vis labiau priprantama prie naujø vergijos pa- Tarybos pirmininkës padëka Ðá savaitgalá Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos bendruomenë iðreiðkë man palaikymà ir iðrinko LPKTS tarybos pirmininke. Esu jums labai dëkinga uþ pasitikëjimà, mieli bendraþygiai, likimo broliai ir sesës. Nuo pirmøjø LPKTS ásikûrimo dienø esame kartu ir, kol jëgos leis, noriu dirbti vedina mûsø puoselëjamø vertybiø. Su jûsø pagalba sieksiu ágyvendinti mûsø bendruomenës keliamus tikslus, aktyviai vykdysiu tarybos pirmininkës pareigas, stiprinsiu bendradarbiavimà su jaunimo organizacijomis, Lietuvos universitetais, Europos Parlamento nariais, mums palankiomis þiniasklaidos priemonëmis, kitomis organizacijomis. Tæsiu renginiø ciklà, supaþindinantá su istoriniø asmenybiø, nulëmusiø Lietuvos likimà, biografijomis. Vykdysiu kitus mano tarybos pirmininko rinkiminëje programoje ávardintus siekius. Nuoðirdþiai Vincë Vaidevutë Margevièienë vidalø. Atgimimo metais þadëjome savo gyvenimus padëti ant Lietuvos laisvës aukuro. Dabar kartais atrodo, kad esame pasirengæ ðá aukurà parduoti aukcione uþ pigesnes dujas, uþ daugiau realybës ðou televizoriuje, uþ duonà ir þaidimus. Raðau ðiuos þodþius, nes skaudu ir pikta. Taip pat ir dël savæs, o ne dël to, kad patinka moralizuoti ar teisti. Kai ðiandien klausiama, kaip geriausia áamþinti Sàjûdþio atminimà, nedvejodamas galiu atsakyti: sugràþinant Sàjûdþio idealus á savo gyvenimo tirðtumà. Nemeluokime sau, jog esame tik maþi þmogeliai ir nieko negalime pakeisti. Mûsø menkumas ar didybë daugiausia priklauso nuo to, kokius idealus pasirenkame, kokiu pagrindu vadovaudamiesi kuriame savo gyvenimà. Jo kryptis, o ne mûsø ágimti ar ágyti talentai yra pagrindinis mûsø vertës matas. Jei neþinome, nuo ko pradëti, pradëkime nuo gydymo, kurá jau iðbandë Sàjûdis vieðai sakyti tiesà. Ðis bûdas veiksmingas visais laikais, o nûdienei visuomenei jo reikia tikrai ne maþiau kaip prieð keliasdeðimt metø. Andrius NAVICKAS

Nespëjo tautieèiai susitaikyti su mintimi, kad Eligijus Masiulis virto politiniu lavonu, o Specialiøjø tyrimø tarnybos pareigûnai uþ rankos jau nuèiupo Darbo partijos pirmininko pavaduotojà Vytautà Gapðá, kuriam irgi inkriminuojami kaltinimai, áeinantys á tiriamà kyðininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo bylà. Tiesos dëlei reikia pripaþinti, kad pastarojo politiko sulaikymas nesukëlë jokio aþiotaþo ar nuostabos juk nieko kito ið juodosios buhalterijos veikëjo ir nevertëjo tikëtis. Jeigu þmonës ir kalbëjo apie ðá ávyká, tai tik tiek, kad visi jie vienodi ir kad Gapðio gauto kyðio suma nepalyginamai maþesnë. Tai, kad Gapðys, prieðingai nei E. Masiulis, neatsisakë seimûno mandato, liaudis nepastebëjo. Ðiandien niekas (be abejo, iðskyrus specialiàsias tarnybas) neþino, ar jau susemti visi politiniai veikëjai, kuriø politinë veikla tebuvo perku-parsiduodu, ar dar laukti tæsinio, kaip laukiama populiaraus serialo naujos serijos. Politologai, apklausø agentûrø vadovai, aptarinëdami dabartinæ politinæ situacijà, pastebi, kad daug kas priklauso nuo partijø atsiradimo pagrindø ar jos yra sukurtos vienijantis ideologiniams bendraminèiams, ar 2016 m. birþelio 3 d. Tremtinys Nr. 21 (1187) Ávykiai, komentarai Kada bus iðtempti á dienos ðviesà visi korumpuoti politikai? Treèiadiená, geguþës 25 dienà, Vilniuje Lietuvos Respublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë susitiko su skaidraus verslo iniciatyvos Baltoji banga nariais ir paskelbë akcijos Ðioje ðalyje nëra vietos ðeðëliui pradþià. Akcijos tikslas atkreipti visuomenës dëmesá á ðeðëlinës ekonomikos mastà ir þalà valstybei bei kiekvienam gyventojui. Pasak Prezidentës, politinë atmosfera rodo, kad skaidrumas vis dar didelis iððûkis mûsø valstybei. Protekcionizmas, glaudûs politikø ir verslo ryðiai, neskaidri parama politinëms partijoms, korupcija vieðuosiuose pirkimuose ir toliau iðlieka didelës ydos, Geguþës 27 dienà NATO sàjungininkø JAV Sausumos pajëgø Europoje 2-asis kavalerijos pulkas ir Vokietijos þvalgybos kuopa ið 12-osios mechanizuotosios brigados pradëjo taktines persidislokavimo pratybas Dragoon Ride II (liet. Dragûnø Þygis II ). Ðios pratybos susijusios su geguþës 27 birþelio 23 dienomis Baltijos ðalyse vyksianèiomis kasmetinëmis JAV Sausumos pajëgø Europoje pratybomis Saber Strike 2016, kuriomis siekiama gerinti NATO ðaliø kariniø pajëgø suderinamumà ir sàveikà. Persidislokavimo pratybose Dragoon Ride II bus pademonstruotas sàjungininkø kariø atvykimas á tris Baltijos ðalis ir pajëgumas greitai perdislokuoti pajëgas, susidedanèias ið tûkstanèio kariø ir 400 vienetø kovinës karinës technikos, tarp kuriø kovos maðinos Stryker, haubicos, kovinës paramos maðinos. JAV kariai iðvyks ið savo nuolatinës dislokacijos vietos Rose Bar- Ðioje ðalyje nëra vietos ðeðëliui stabdanèios spartesnæ valstybës paþangà. Uþ ðeðëlinës ekonomikos slepiasi korupcija ir þmoniø apiplëðinëjimas. Tai reiðkia, kad ðalis vystosi lëèiau, gyventojai uþdirba maþiau ir valstybë gali suteikti maþiau paslaugø savo pilieèiams. Kova su korupcija, ðeðëlio maþinimas yra ir verslo atsakomybë. Lietuva jau pribrendo skaidriam ir atsakingam verslui, sakë Prezidentë. Prezidentës teigimu, bûtina skatinti visuomenës nepakantumà korupcijai kovoti su ðeðëliu ne tik kontrole ir baudomis, bet ir per gyventojø ir verslo bendruomenës ðvietimà, prisidëti prie skaidrumo kultûros ðalyje formavimo. Lietuva yra padariusi svarbiø þingsniø, siekiant maþinti ðeðëlinæ ekonomikà imtasi veiksmingø priemoniø maþinant nelegaliø pajamø mastà, pradëtos taikyti atgrasanèios priemonës algos vokeliuose mokëtojams, didelis dëmesys skiriamas pinigø plovimo prevencijai. Artimiausiu metu rengiamasi diegti iðmaniàjà mokesèiø administravimo sistemà tai uþtikrins skaidresnæ ámoniø buhalterinæ apskaità. Prieð devynerius metus ákurta iniciatyva Baltoji banga vienija 57 ámones, kurios ásipareigoja skaidriai dalyvauti vieðuosiuose pirkimuose, laikytis ástatymø, 3 tiesiog atsirado kokio nors asmens, siekianèio savo interesø, iniciatyva. Be abejo, pastarojo tipo partijos labiau linkusios á korupcijà ir aferas, kà, beje, ne kartà patyrëme (pvz., juodosios buhalterijos byla). Apmaudu, taèiau visi tokie skandalai labiausiai kerta per þmoniø pasitikëjimà valdþia. Kita vertus, tai, kad specialiosios tarnybos be jokiø skrupulø supakuoja korumpuotus politikus, nepaisydamos jø uþimamos padëties, kaip tik árodo valdþios stiprumà juk kaþkas valstybëje rûpinasi ástatymais, tiesa? Be to, negalima visø partijø ir politikø statyti vienon greton, nepaisant to, kad ðaukðtas deguto sugadina statinæ medaus. Ypaè jautriai á korupcijà reaguoja jaunoji politikø karta, kurios idealistinis poþiûris á valstybæ ir jos ateitá suteikia daug pagrástø vilèiø. Ðtai kaip á paskutiná skandalà (kai STT suèiupo kyðininkaujantá V. Gapðá) reagavo Tëvynës sàjungos Lietuvos krikðèioniø demokratø partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, savo Facebook paskyroje netramdydamas emocijø: Kyðininkai uþkniso juodai. Taip, jûs, kreipiuosi á jus visus, kurie kiaulës akimis manëte (o gal dar vis manote), kad èia tik nedidelis kyðelis. Nes juk visi taip daro. Jûs griaunate valstybæ, ëdate jos pamatus. Jûs esate supuvæ ir jûsø supuvimas nuodija kitus. Deja, korupcijai nëra naujosios ar senosios kartos. Jei ëmëte neðvarius pinigus, jûs nesate jokia naujoji karta. Jûs tokia pati savanaudiðka nomenklatûra, kuriai tikslas savo ir bendrininkø gerovë pateisina visas priemones. Þinau viena kai vakare viskas nurimsta, tyloje jûs girdite pabaigos þingsnius. Jûsø pabaigos. Nuoðalyje nelieka ir þiniasklaidos darbininkai þurnalistai. Audrius Baèiulis atkreipia dëmesá, kad neteisinga teigti, jog Lietuvoje politinis elitas labiausiai korumpuotas, nes kitose Europos ðalyse dar ne tokio masto kyðininkavimo ir neskaidriø pinigø skandalø esama, tik mes apie juos maþai tegirdëjæ. Be to, ir mûsø visuomenës nepakantumas korupcijai nepalyginamai didesnis, nei manome. Bet A. Baèiulis dëmesá atkreipia á dar svarbesná dalykà: Taèiau kaþkodël visi komentuojantys (skandalà, red. past.) pamirðta kità iðryðkëjusá skandalingà faktà þiniasklaidos korupcijà. Dviejø didþiausiø þiniasklaidos holdingø Lietuvos ryto ir MG Baltic Media vadovai arba jau teisiami uþ prekybà poveikiu, arba juo kaltinami ir sëdi areðtinëje. Ðitai yra daug didesnis smûgis pilietinei visuomenei, nei vieno ar kito politiko, tegu ir þiniasklaidai labai simpatiðko, sugavimas su pinigø prikimðta Stumbro dëþute. Negali nesutikti: korupcija þiniasklaidoje dar didesnë problema, nei korumpuoti politikai, nes slepianti nuo visuomenës tiesà þiniasklaida kaip gydytojas, sàmoningai nuodijantis pacientà. Bet... ar tai naujiena mûsø ðalies gyvenime? Negi pamirðom, kuo uþsiëmë þiniaslaida, kai pylë purvus ant Vytauto Landsbergio, tyèiojosi ið Algirdo Patacko ir t. t.? Arba kai atakavo Andriaus Kubiliaus vyriausybæ ir jos sprendimus? Ne, tai nebuvo konstruktyvi kritika (kas bûtø sveikintina), tai buvo aklas puolimas, stengiantis prieð Vyriausybæ nuteikti pilieèius. Visa tai buvo. Ir netgi Valstybës saugumo departamento ataskaitose buvo uþsiminta apie kai kuriø þurnalistø tendencingà veiklà. Taigi, jeigu bus pakirstas pasitikëjimas ir þiniasklaida, Lietuva bus pralaimëjusi. O tai, kad sulaikomi kyðius imantys politikai, mûsø valstybæ tik priartina prie laimëjimø. Gintaras MARKEVIÈIUS skaidriai ir sàþiningai mokëti mokesèius valstybei ir algas darbuotojams. Prezidentë visuomet palaiko ir skatina sàþiningà, skaidrø ir socialiai atsakingà verslà, skaidrià konkurencijà. Iniciatyvos Baltoji banga nariai taip pat prisijungë prie Prezidentës inicijuotos socialinës nacionalinës kampanijos Uþ saugià Lietuvà, kurios tikslas spræsti skaudþiausias socialines problemas skatinti vaikø globà ðeimose ir ávaikinimà, maþinti smurtà ir patyèias, maþinti priklausomybes, saviþudybiø mastà ir uþtikrinti efektyvià prevencijà. Prezidentës spaudos tarnyba Lietuvoje vyks NATO pajëgø persidislokavimo pratybos racks Vokietijoje ir judës per Lietuvà. Atvykstantys padaliniai su karine technika judës vieðais keliais, kirs ðeðias valstybes Vokietijà, Èekijà, Lenkijà, Lietuvà, Latvijà ir Estijà ir nuvaþiuos 2,4 tûkstanèio kilometrø. Tokiu bûdu bus ávertintos ne tik konvojø galimybës greitai perkelti pulko dydþio pajëgas, bet ir pademonstruotas JAV ásipareigojimas kolektyviai ginti NA- TO Aljanso valstybiø pilieèius. Pasak pratybø organizatoriø, Lietuvos þmonës Dragûnø þygá II matys birþelio 5 ir 12 dienomis. Vykdamas per Lietuvà JAV 2-asis kavalerijos pulkas planuoja sustoti penkiuose Lietuvos miestuose Vilkaviðkyje ir Panevëþyje birþelio 5 dienà ir Kupiðkyje, Këdainiuose bei Birþuose birþelio 12 dienà. Tokiø sustojimø metu JAV ir Lietuvos kariai, NATO pajëgø integravimo vieneto Lietuvoje kariai bendraus su vietos þmonëmis, demonstruos jiems technikà ir ginkluotæ. Sàjungininkø pajëgø perdislokavimo pratybose Dragoon Ride II dalyvaus ir nuo praëjusiø metø rugsëjo Vilniuje veikti pradëjæs NATO pajëgø integravimo vienetas Lietuvoje. Ðis vienetas treniruosis NATO pajëgø atvykimo á Lietuvà koordinavimà ir sàveikà su Lietuvos kariuomenës vienetais, taip siekiant uþtikrinti sklandø NATO sàjungininkø kariø judëjimà per Lietuvos teritorijà. Pratybose Dragûnø þygis II NFIU persidislokuojamiems sàjungininkø kariams teiks paramà, kokia bûtø teikiama krizës atveju á Lietuvà atvykstanèioms NATO ypaè greito reagavimo pajëgoms, kurios bûtø pirmasis NATO atsakas reaguojant á susidariusià situacijà. Ðios pratybos sudarys NFIU tinkamas sàlygas treniruoti ir patikrinti ðio vieneto procedûras, priimant á Lietuvà atvykstantá NATO pajëgø pastiprinimà. Iððûkiai perdislokuojant pulko dydþio pajëgas yra panaðûs, kaip ir krizës atveju bûtø atvykstant NATO ypaè greito reagavimo pajëgoms, todël per JAV kariø perdislokavimo pratybas Dragûnø þygis II bus vertinami ir sertifikuojami NATO pajëgø integravimo vieneto Lietuvoje operaciniai pajëgumai. Vieneto veiklà vertins NATO Ðiaurës rytø korpuso vadavietë Lenkijoje ir Lietuvos kariuomenës atstovai. NATO pajëgø integravimo vienetas tai nedidelis pajëgø vadovavimo ir valdymo ðtabas, kurio svarbiausia uþduotis prireikus, uþtikrinti NATO ypaè greito reagavimo pajëgø ir papildomø greitojo reagavimo elementø dislokavimà regione. Ðis karinis ðtabas yra atsakingas uþ potencialaus sàjungininkø pastiprinimo planavimà, sàjungininkø pajëgø pratybas ir joms reikalingos paramos teikimà, taip pat uþ ryðiø tarp nacionaliniø ir daugianacionaliniø NATO pajëgø palaikymà. KAM informacija

4 Nr. 21 (1187) Tremtinys 2016 m. birþelio 3 d. Kunigo Prano Ðliumpos skausmo kelias Sveikiname 95-ojo jubiliejaus proga sveikiname Lietuvos Laisvës kovotojà Kazimierà BALÐAITÁ. Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Jurbarko filialas Kunigas Pranas Ðliumpa. Taljanai, 1955 metai Þmogui savo gyvenimo bëgyje lemta patirti daug ávairiø iðbandymø, sutikti daug gerø ir blogø þmoniø. Vienus prisimeni su kartëliu, o kitø negali pamirðti visà gyvenimà. Ðiais metais mes, Irkutsko srities Usolës rajono Taljano gyvenvietës tremtiniai, minësime gerbiamo ir mylimo kunigo Prano Ðliumpos ðimtàsias gimimo metines. Jo gerumas, laiku iðtartas nuoðirdus atjautos þodis neleido kunigo pamirðti daugelá metø. Lietuvoje visos blogybës prasidëjo 1940 metais, kai Lietuvà okupavo sovietai. Dalis þmoniø patraukë á Vakarus, kita dalis stojo ginti Lietuvos. Kunigas P. Ðliumpa uþ antisovietinæ veiklà buvo nuteistas 10 metø kalëti lageriuose ir 5 metams tremties. Kalëjo Intos, o vëliau ir Karagandos lageriuose. Èia, ðiame begaliniame ðaltyje, dirbo prie geleþinkelio tiesimo darbø, o vëliau ir anglies kasyklose. Ið kunigo pasakojimø apie iðgyventus metus lageryje tapo aiðku, kad ðiame pragare þmogus nebuvo laikomas þmogumi, o ðiaip sau bedvase bûtybe, ið kurios galima tyèiotis, meluoti, muðti, marinti badu. Kaliniø priþiûrëtojai buvo suþvërëjæ þmonës. Jie jausdavo malonumà kaliná apspjovæ, iðkeikæ paèiais bjauriausiais þodþiais, perplëðæ ir taip jau menkus kalinio drabuþius, kad pastarajam bûtø dar ðalèiau. Stumdavo taip, kad parkristum ir krisdamas susiþeistum. Patyèiø daugybë ir viena uþ kità þiauresnës. Pavyzdþiui, alkanas kalinys ateina pasiimti jam skirto maisto davinio, o dalintojas lëkðtæ su sriuba ið dvokianèios þuvies ant kreivos lentos stengdavosi padëti taip, kad lëkðtë apvirstø ir sriuba iðsilietø. Antros lëkðtës neduodavo. Tekdavo alkanam gráþti prie darbo. Taip iðvarginti ðalèio, bado, dvasinio paþeminimo kaliniai mirdavo ir pasilikdavo amþinai svetimoje amþino áðalo þemëje. Tarp þmoniø pasklidæs posakis Uþ Uralo svieto galas ðventa teisybë. Persiritus Uralo kalnus atsiveria didþiuliai kalnø masyvai, miðkai, upës, pelkës. Ðiose platybëse buvo apgyvendinami tremtiniai ið ávairiø ðaliø, ir ið Lietuvos. Vakarø Sibiro uþkampyje tarp miðkø, kalnø, papëdëmis driekësi Taljano gyvenvietë su srauniomis upëmis, kurios neðë lediná vandená ið snieguotø Sajano kalnø virðûniø. Ðiame kai- melyje gyveno daug lietuviø, iðtremtø 1948 metais. Þmonës buvo labai suvargæ, praradæ viltá kada nors gráþti á Lietuvà. Èia gyveno ir kunigo Ðliumpos brolis Antanas Ðliumpa. Todël ir atvyko kunigas atlikti jam paskirtø tremties metø pas savo brolá. Taip mes, Taljano tremtiniai, susitikome su gerbiamu kunigu. Ðiek tiek pailsëjæs jis aplankë kiekvienà tremtiniø ðeimà, susipaþino, subûrë chorà, iðmokë giesmiø, pritaikytø ávairioms ðventëms. Pas kuriuos buvo didesnës patalpos, papuoðëme altoriø ir pradëjo kunigas sekmadieniais aukoti ðv. Miðias. Taip po truputá darbø vis daugëjo, reikëjo krikðtyti maþus vaikus, duoti Santuokos Sakramentà, mokyti vaikus Pirmos Komunijos, laidoti mirusiuosius. Kunigas nuoðirdþiai, graþiai bendravo su jaunimu, iðmokë naujø lietuviðkø dainø. Daþnai po pamaldø visas choras eidavo á kalnus ir kur nors aukðtoje kalno virðûnëje traukdavo dainà ið visos ðirdies. Atrodydavo, kad kalnø aidas nuneð tà ilgesio melodijà á Lietuvà. Kunigas, kaip ir visi darbininkai, dirbo lentpjûvëje po 8 valandas per dienà. Gráþæs ið darbo, su geriausia nuotaika kviesdavo choristus pasimokyti giesmiø ar ðiaip pasikalbëti. Ðalia mûsø kaimelio, maþdaug uþ 28 kilometrø, buvo ir kitos gyvenvietës. Tai Odenskas, Ðirkopadë. Neretai kunigas po darbo penktadieniais pësèiomis iðeidavo á tas gyvenvietes. Atlikæs reikalingus patarnavimus, sekmadiená, apie vidurnaktá, gráþdavo namo, nes pirmadiená 8 valandà jau reikëjo bûti darbe. Atbuvæs paskirtà tremties laikà 1958 metais kunigas gráþo á Lietuvà. Atgavæs jëgas pradëjo dirbti ávairiose parapijose Alytuje, Prienuose, Viðakio Rûdoje. Uþ graþius patriotinius pamokslus buvo persekiojamas KGB darbuotojø. 1976 metø gruodþio 10 dienà, iðvargintas gyvenimo ir sunkios ligos, mûsø visø mylimas kunigas mirë. Palaidotas savo gimtosios parapijos Kauno miesto Panemunës kapinëse. 2016 metø birþelio 11 dienà buvæ Taljano tremtiniai renkamës Garliavos baþnyèioje nulenkti galvas ir ið visos ðirdies padëkoti gerbiamam kunigui uþ suteiktà paguodà, pasakytà nuoðirdø þodá mûsø tremties varguose. Taljano tremtiniai Tëvà ir sûnø Ðvëgþdas prisimenant Þmogaus nueità kelià áprasmina jo nuveikti darbai. Lietuvos nepriklausomø raðytojø sàjungos narës, LPKTS Pakruojo filialo pirmininkës Zitos Burþaitës Vëþienës iðleistø knygø kraitis pasipildë jau 20-àja jos knyga Jono Ðvëgþdos gyvenimas po saule. Nors gyvenimo keliai su mokytoju Jonu Ðvëgþda jos nebuvo tiesiogiai suvedæ, taèiau kiekvienam ið jø teko sunki tremtinio dalia, o J. Ðvëgþdai dar ir kalëti aðtuonerius metus lageryje. Pristatydama savo knygà Rozalimo (Pakruojo raj.) kultûros namuose susirinkusiems klausytojams, Z. Burþaitë-Vëþienë teigë, kad tai, jog jie abu buvo panaðaus, skaudaus likimo, ir paskatino jà parengti knygà apie ðià neeilinæ asmenybæ rezistentà, politiná kaliná, tremtiná, karininkà, dailininkà, mokytojà, literatà, saviveiklininkà, sodininkà Jonà Ðvëgþdà, kuris, sugráþæs ið tremties, 15 savo paèiø brandþiausiø ir kûrybiðkiausiø metø atidavë Rozalimo vidurinei mokyklai. Ðioje solidþioje Lekëèiø kraðtas pilietinë ðventovë (atkelta ið 1 psl.) Dvi deðimtys dràsiausiø, vadovaujami V. Aleknavièiaus, þiûrëdami á þemëlapá patraukë penkis kilometrus Rûdðilio ðilais. Sustojo prie partizanø bunkerio, kuriame vyko partizanø pasitarimai. Uþ gero puskilometrio dar vienas partizanø Algimanto Matuso-Naðlaitëlio ir Aleksandro Povilaièio-Rieðuto bunkeris. Èia lekëtiðkë Danutë Matusaitë prisiminë, kad jos pusbrolis, partizanas A. Matusa, pasiëmæs ið namø roþanèiø ir mamos, kuri jau buvo mirusi, nuotraukà, iðëjo niekam nieko nesakæs, todël ir pasivadino Naðlaitëliu. O jau vëliau jo kûnà, pakastà po vyðnia, rado artimieji Lekëèiø miestelyje uþ ðventoriaus tvoros. V. Aleknavièius atveda prie kryþiaus, skirto partizanø rëmëjai, jo mamai Antaninai Naujokaitei-Aleknavièienei, kuri pasak jo, Laisvës kovotojams nuolat kepdavo duonà. Paskutinë ðio marðruto stotelë J. Bûtëno àþuolas, kurá 1951 metais pasodino Aleknavièiø ðeima. Já pavadino J. Bûtëno vardu, kadangi àþuolo pasodinimo data sutapo su jo nusileidimo Kazlø Rûdos giriose data. V. Aleknavièiaus dëka kiekvienas bunkeris paþenklintas Vyèio kryþiumi. Ðio þygio dalyviai pripaþino, kad ðis marðrutas turëtø atsirasti rajono lankomø vietø sàraðe. Valkø kalvose Daugiausiai þmoniø praëjusá ðeðtadiená rinkosi ant Valkø kalvos. Jaunieji ðauliai, savanoriai, tremtiniai traukë knygoje ir paties Jono Ðvëgþdos, jo dukters Laimos Boguþienës, mokytojø kolegø atsiminimai, ir þurnalistø publikacijos spaudoje, ir literatûrinis jo palikimas pasakos, eilëraðèiai ir dailës kûriniai. Visa tai knygos sudarytojos Zitos Burþaitës-Vëþienës kruopðèiai atrinkta, parengta leidybai bei palydëta jos þodþiu. Rozalimieèiai ádëmiai klausësi ir kitos á renginá atvykusios vieðnios Pakruojo rajono savivaldybës J.Paukðtelio vieðosios bibliotekos vyresniosios bibliotekininkës Genës Juodytës, kuri prisiminë 1992 m. ávykusá savo susitikimà su mokytoju Jonu Ðvëgþda ir jo þmona Paulina bei apþvelgë jø sûnaus dailininko tapytojo ir grafiko Algimanto Ðvëgþdos gyvenimo faktus. Ðviesuolis, apdovanotas ne vienu talentu, mokytojas Jonas Ðvëgþda gyvas já paþinojusiø atmintyje. Prisiminimais apie já pasidalijo ir kiti renginio dalyviai. Sandra STANEVIÈIENË pësèiomis pagerbti prieð 71-erius metus èia þuvusiø Lietuvos partizanø ir kariø. Ðv. Miðiø, kurias aukojo Lukðiø parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda, maldos buvo skirtos Laisvës kovotojams, ðilais aidëjo Lietuvos ðauliø sàjungos vyrø vokalinio ansamblio Trimitas dainos. Mums didelë garbë stovëti ðioje garbingoje vietoje, kur partizanai mums iðkovojo laisvæ, ir að matau, kad kiekvienais metais ant ðios kalvos vis daugiau susirenka jaunimo. Mes pateisinsim èia kovojusiø svajones, kad Lietuvos laisvë bus, mes pasiþadam jà saugoti! kalbëjo Lietuvos ðauliø sàjungos Suvalkijos ðauliø IV rinktinës vadas Raimondas Mertinkaitis. Dalijosi prisiminimais partizano dukra, paminklo, skirto þuvusiems kovotojams, autorius, buvo pasvarstymø, kaip ðià kalvà reikëtø sutvarkyti. Diena artëjo á pabaigà, minëjimo dalyviai rinkosi á Poðkynës sodybà, kur buvo vaiðinami kareiviðka koðe, vyko Valstybës sienos apsaugos tarnybos pareigûnø (kinologø) pasirodymas ir grupës Skylë koncertas. LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë, nuoðirdþiai dëkodama uþ puikiai priþiûrimas Laisvës kovø áamþinimo vietas ir graþius renginius, padëkos raðtus ir dovanas áteikë Ðakiø rajono merui Juozui Bertaðiui ir tarybos narei, TS-LKD Ðakiø skyriaus PKTF pirmininkei Irenai Haasei. Lina POÐKEVIÈIÛTË, Ðakiø rajono laikraðtis Draugas

2016 m. birþelio 3 d. Tremtinys Nr. 21 (1187) 1941-øjø birþelio 14-osios trëmimà prisimenant Prabëgo lygiai trys ketvirèiai amþiaus, kai okupantai pradëjo tremti þmones á Sibirà. 1941 metø birþelio 14-àjà treèià valandà nakties vienu metu visose trijose Baltijos valstybëse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Maskvos nurodymu, prasidëjo gyventojø trëmimai. Perpildyti eðelonai vienas po kito riedëjo á Rytus, iðveþdami tûkstanèius ávairiø tautybiø þmoniø, daugiausia lietuviø, ið kuriø daliai nebuvo lemta sugráþti. Daugiau kaip 70 procentø tremtiniø sudarë moterys ir vaikai. Ið viso ið Lietuvos deportuoti 18 500 þmoniø, kuriø didþioji dalis iðkeliavo á tremtá, kiti á GULAGo lagerius. Dauguma jø to meto politikai, visuomenës veikëjai, valdininkai, inteligentai, menininkai, tarp iðtremtøjø buvo ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Okupacija skaudþiai palietë Linkuvos miestelio gyventojus. Pirmasis progimnazijos ir gimnazijos direktorius, o vëliau inspektorius Ignas Brazdþiûnas mirë 1942 metø liepos 5 dienà Reðotø lageryje, Krasnojarsko kraðte. Palaidojimo vieta neþinoma. Linkuvos kapinëse yra tik kenotafas (simbolinis kapas). 1941 metais mokytoja Filomena Adiklytë-Brazdþiûnienë su trimis vaikais buvo iðveþta á Sibirà... Pavyzdingø ûkininkø Elenos (Tribulaitës) ir Edvardo Juozapaièiø gyvenimas bëgo Linkuvos valsèiuje, Kundroèiø ir Teliðioniø kaimuose. Iðliko daug prieðkariniø ðeimos nuotraukø, kuriose uþfiksuota jø jaunystë, vedybinio gyvenimo pradþia. Augino keturis vaikus: tris dukras ir sûnø. Nesunku suprasti, kad gyvenimas buvo laimingas: tëvai kûrë planus vaikams iðmokslinti, pavyzdingai tvarkë ûká. Elenos ir Edvardo Juozapaièiø septyniø asmenø ðeima buvo iðveþta ið Linkuvos valsèiaus, Teliðioniø kaimo (dabar Pakruojo rajonas). Irena Juozapaitytë (vëliau Bakûnienë), tada keturiolikametë, mokësi Linkuvos gimnazijoje. Eduardas buvo keturiolikos, Birutei devyneri, Danutei septyneri, Marytei keturi metukai. Irenos atsiminimuose skaudi jos ir artimøjø istorija... Tai sakmë apie lietuviðkà ðeimà, su graþiais paproèiais, begaliniu lietuviðkumu ir tradicijomis. 1941-øjø birþelio 14-oji Trëmimo dienà buvau gimnazistë. Po prancûzø kalbos egzamino Linkuvos gimnazijoje parëjau á Liumienës namus, kur gyvenau. Pavalgiau ðeimininkës pagamintus pietus. Atëjo draugë ir sako: Eikim á kaimà, gal ir mûsø ðeimà veþa? Buvome jau nuëjæ iki kapiniø, bet apsigalvojau ir gráþau atgal. Parëjusi atsiguliau pailsëti. Sapnuoju sapnà: rodos, mus kaþkur veþa, o að verkiu. Atsisveikinu su seneliu Kazimieru, sakau: Seneli, neverk, að gráðiu... Ir atsibundu. Iðeinu á kiemà, þiûriu, vaþiuoja sunkveþimis, kaþkas rodo á Liumienës namà. Ið maðinos iðlipa þmogus, paduoda man tetytës raðytà raðtelá. Irenyte, nenusigàsk, mus iðveþa... Neþinau, ar pasiëmiau savo daiktus, ar ne. Mane pasodino á këbulà, kur su ðautuvu stovëjo sargybinis, ir veþë kaip didþiausià nusikaltëlæ. Juk trëmë uþ tai, kad esame lietuviai. Okupantø tikslas buvo iðnaikinti pirmiausia mûsø inteligentø ðeimas, o vëliau ir kitus. Þodþiu, nuðluoti nuo þemës pavirðiaus Lietuvà... Parveþë ið Linkuvos á Teliðionius, o èia atsisveikinimo klyksmai, aðaros, atrodo, pasaulio pabaiga. Pasiimti nieko neleido. Septyniø þmoniø ðeimai su maistu ir drabuþiais tik 100 kg. Kai susidëjom, atneðë svarstykles ir viskà pasvërë. Vienas ið priþiûrëtojø patarë apsirengti kuo daugiau drabuþiø. Taip Juozapaièiø gyvenimo vingiuose ir padarëme: apsivilkome po kelias sukneles. Ið paklodþiø pasisiuvome maiðus, taèiau leido pasiimti tik laðiniø paltá ir kepalà duonos. Ir viskas. O visa kita liko: du kubilai sûdytos mësos, penki kibirai medaus, taukai, miltai... (Vëliau mamunytë gailëjosi, kad nepasiëmë dþiovintø baravykø, kuriø liko didelis maiðas). Nuveþë á Staèiûnø stotá. O ten veþë ir veþë vis naujus þmones. Klyksmai, aðaros. Mus sulaipino á gyvuliø vagonà, gultai, vagonø sienos dvokë mëðlu. Sulipome ant virðutiniø gultø. Maþosios mano sesutës tuoj pat pradëjo praðyti valgyti. Tada Birutei buvo devyneri, Danutei ðeðeri, Marytei keturi metukai. Kà valgyti, jei nieko nëra? Praðo gerti pienelio, o kur jo gauti?.. Paþiûrëjau pro grotuotà langelá ir matau: atëjo keli tëvelio paþástami, atneðë kas duonos kepalëlá, kas laðiniø, net pinigø ádavë. Dar buvo atëjæ tëvelio draugai, kurie siûlësi padëti jam iðsigelbëti, bet jis atsisakë teikdamas, kad atsiduos Dievo valiai ir bus su savo ðeima... O þmones vis veþa ir veþa. Labai gerai prisimenu mûsø vagone buvusià dvarininkæ ið Lygumø dvaro Ðulmienæ su vaikais Vaciuku ir Lionyte. Apsivilkusi aptrintais kailinukais, sëdi kamputyje ant sposka vadinamos statinaitës su taukais, du maþi vaikuèiai ðalia jos tyli, o ji kalba ir kalba poterius. Ið daiktø tik vienà maþà pagalvëlæ ir antklodæ turi, daugiau nieko. Uþ kà tu, motinële, nusikaltai? Sakë, jà ádavë jos sûnus Kazys, pripûstas komunizmo rojaus paþadø, aktyvus komjaunuolis, iðdrásæs pakelti rankà prieð savo motinà, brolá ir sesutæ. Ji klausë: Kazeli, kodël taip padarei? O jis atsakë: Buoþes reikia nuðluoti nuo þemës pavirðiaus! Motina tik suðnabþdëjo: Vaikeli, tegul tau Dievas atleidþia, nes tu neþinai, kà tu darai... (Tremtyje moteris ir jos duktë mirë ið bado, tik sûnus Vaciukas gráþo á Lietuvà, gyveno Kupiðkyje.) Staèiûnuose stovëjome kelias dienas, kol visus surinko. Po Vilniaus skirstymø pajudëjo eðelonai á Rytus. Minske supratome, kad prasidëjo karas, namø langai uþklijuoti laikraðèiais, suirutë. Jau galvojom, kad mûsø toliau neveð, bet veþë ir veþë per dienas ir naktis, vis tolyn ir tolyn. Pro langelá stebim Sibiro gamtà: matosi miðkai, kur ne kur trobelës. Mums labai keista buvo, kai stabtelëjus traukiniui, ateidavo iðbadëjæ þmonës ið mûsø praðyti duonos, vaikai su nuplyðusiom fufaikom ir kiaurais batais. Ádomu, kad karas kà tik prasidëjo, o jau Rusijos þmonës badauja. Prasilenkiam su traukiniais, vaþiuojanèiais á vakarus, o ant tø vagonø uþraðyta badaujanèiai Lietuvai. Tada prisiminau, kad 1940-aisiais metais, uþëmus mûsø kraðtà rusams, buvo atvejø, kad rusai neþinojo, kas yra sviestas, stebëjosi, jog mûsø parduotuvëse gausu maisto produktø. Galop privaþiavome Tomskà. Ið èia mus sodina á barþas, plaukiame Obe iki Kolpaðevo. Tomis dienomis valgë kas kà turëjo. Buvo ir tokiø, kuriø duona papelijo, tad barþai dar nesustojus, jà iðmetë á upæ. Tai pamatæ, ant kranto stovëjæ vietiniai þmonës puolë á vandená ir gaudë duonos gabaliukus. Maèiau, kai vienà vaikinukà pagavo srovë. Ið pradþiø dar maèiau jo galvà panyrant ir iðkylant ið vandens, o vëliau dingo... Dël supelijusios duonos kepalëlio þuvo þmogus. Priplaukus Kolpaðevà, mus persodino á kità barþà. Plaukëme Èajaus upe. Tai nemaþa Sibiro upë, ne be reikalo pavadinta arbatos vardu, nes vanduo joje labai rudas. Priplaukëme Podgornoje kaimelá. Iðlaipino visus su ryðuliais ant upës kranto, susëdome ant savo varganos mantos. Po kurio laiko atvaþiavo veþimais vergø pirkliai, nes maðinø jie neturëjo. Kolûkiø pirmininkai, kiti virðininkai apeina visus, apþiûri, klausinëja, kas kà moka. Renkasi darbo jëgà. Mûsø tëvelis ir mama nutarë á kolûká neiti. Pasakë, kad tëvelis moka staliaus darbà, mama siuvëja, o mes, vaikai, dar per jauni. Tëvai ir dar kelios moterys pasirinko darbà artelëje, kiti uþsiraðë á kolûká. Susodino á veþimà ir visà dienà veþë. Atvaþiavæ matom, ogi upës slënyje kaimelis, apvaliø ràstø gryèiutës sustatytos palei upæ. Ðuliniø nëra. Ir þmonëms, ir gyvuliams vanduo semiamas ið Andarmos upës. 5 Svetimoje þemëje Patalpino mus pas Dediuchinus. Ðeimininkai buvo neblogi. Miegojome ant grindø visi septyni, ðeimininkai lovoje. Pakûrendavo, buvo ðilta. Kaimelio gyventojai atëjo paþiûrëti, kà èia atveþë. Pasirodë, jie taip pat buvo atveþti ið Ukrainos, kitø vietø, kaip ir mes. Gal todël jie sutiko draugiðkai, sakydami, kad mums pasisekë, o juos atveþë á tuðèià taigà ir liepë kirst medþius, statytis trobesius ir gyventi. Tada iðmirë ið bado ir ligø pusë atveþtø þmoniø. Tik atvaþiavus prasidëjo ligos. Mûsø maþoji Marytë suviduriavo, galbût dizenterija. Jà paguldë á Visokij Jaro ligoninæ, uþ 15 kilometrø. Vaistø jokiø. Mûsø geroji mamytë matë, kad 4 metukø mergytë neiðgyvens, tai slapta nuo gydytojø jà pasiëmë ir serganèià 15 kilometrø parsineðë namo. Tik mamytës pasiaukojimas ir nuojauta iðgelbëjo sesutæ. Pradëjo girdyti þolelëmis, mergaitë pamaþu sveiko. O tie tëvai, kurie vaikus paliko ligoninëje, gyvø neparsiveþë. Birutei labai trûko oro, praëjo nemaþai laiko, kol organizmas prisitaikë prie staiga pasikeitusiø klimatiniø sàlygø. Jai buvo tik 8 metukai. Kad ir buvo labai sunku, bet tëveliai mus visus leido mokytis á rusiðkà mokyklà. Kalbos nemokëjome, bet greit pramokome. Atsimenu, kad ið rusø kalbos pirmajame ketvirtyje turëjau vienetà, antrajame dvejetà, treèiajame trejetà, o ketvirtajame jau penketà. Mokytoja vietiniams rusams lietuvius rodë kaip pavyzdá. Tëvelis dirbo ávairius darbus: buvo ir stalius, ir kalvis, ir buhalteris. Mamytë dirbo visus ûkio darbus, siuvykloje siuvo ir dar ëjo ten, kur siuntë brigadininkas. Buvo sunku spëti á darbà ir ðeimà iðmaitinti. O kà duoti? Juk visos balandos ið kaimynø darþø surinktos! Elena, davaij na rabotu! (...Elena, greitai á darbà, rusiðkai), kiekvienà rytà ðaukia brigadininkas. Kol visi iðeina á darbà, mamytë pasislepia. Tada slenka á kità kaimà mainyti drabuþiø á bulves ar miltø saujà. O kad bûtø dar kà mainyti! Juk mums neleido beveik nieko pasiimti, tad ardëme antklodes ir neðëme rusams iðardytus skudurus. Atsimenu, tëvelis rodo á pilnà kibirà þoliø ir sako: Mamunyt, iðvirk tirðèiau. Tà kibirà viralo iðkart suvalgydavom, bet sotumo jokio. Dar rudená eidavome rinkti likusiø laukuose varpø, bet suaugusius uþ tai bausdavo, tad rinkti eidavo maþosios mergaitës. Dar prisimenu vienà atsitikimà. Danutë ir Marytë, jau truputá paaugusios, nuëjo rinkti varpø. Prisirinko jø ir eina namo. Jas pamatë vietinis vyras. Jis buvo traktoristas, visas paiðinas, ant galvos uþsitraukæs kalmenà, kad nekàstø uodai. Sesës labai iðsigando, pradëjo rëkti: Þmogus, be veido! Þmogus, be veido! Eduardà su laiveliu atplukdë per upæ. Taèiau mergaitës namo parëjo tuðèiomis, nes brigadininkas atëmë surinktas varpas, jø akyse iðpylë ant þemës ir sutrypë kojomis. Nei tau, nei man... Stanislovas ABROMAVIÈIUS

6 Nr. 21 (1187) Tremtinys 2016 m. birþelio 3 d. Tautos ðviesuoliai ir... liûdna sukaktis Geguþës 23 d. LPKTS salëje ávyko atminimo vakaras, skirtas 1918 m. signataro Jurgio Ðaulio bei 1949 m. signatarø Bronislovo Liesio ir Petro Bartkaus atminimui. Ne vienas jø gimæ geguþës mënesá, tad ði atmintis ne atsitiktinë. Prisiminta ir didþioji trëmimø banga, nuvilnijusi per Lietuvà 1948- øjø geguþæ. Renginio globëja ir iniciatorë LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë. Minint iðkilias Lietuvos valstybës ðventes, kaip atsvaros taðkas, praneðimuose ir kalbose pateikiamos eilutës ið 1918 metø Vasario 16-osios nepriklausomybës Akto ir primenamos já pasiraðiusiøjø pavardës. Lietuvos nepriklausomybës Aktas Lietuvos Tarybos 1918 metø vasario 16 dienà Vilniuje pasiraðytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvà nuo visø valstybiniø ryðiø, kada nors buvusiø su kitomis tautomis. Ðis dokumentas pasiraðytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavièius rado kompromisà tarp deðinesniø ir socialdemokratiniø paþiûrø politikø. Vasario 16-osios Akto tekstà rengë Jonas Vileiðis, Petras Klimas, Mykolas Birþiðka, Steponas Kairys. Po juo pasiraðë 20 Tarybos nariø. Tarp jø broliai Jurgis Ðaulys ir Kazimieras Ðaulys. LPKTS salë papuoðta kaunieèio tautodailininko Viktoro Þilinsko tapytais ðventøjø paveikslais. Dalyvavæs renginyje autorius trumpai papasakojo apie sumanymà tapyti ðventuosius. Apie 1918 metø signatarà Jurgá Ðaulá susirinkusiuosius supaþindino ið Klaipëdos rajono atvykæs jo giminaitis, Priekulës Laisvës kovø ir tremties Geguþës 19 dienà Ðvietimo ir mokslo ministerijoje vyko renginys, skirtas Misija Sibiras deðimtmeèio fotoalbumo pristatymui. Renginá pradëjo Ignas Rusilas, labdaros ir paramos fondo Jauniems direktorius, projekto Misija Sibiras vadovas. Jis pasveikino renginio dalyvius, pasidþiaugë galimybe pristatyti naujà fotoalbumà. Sveikinimo þodá tarë Ðvietimo ir mokslo ministrë Audronë Pitrënienë. Praneðimà, Misija Sibiras deðimt metø gyvos istorijos, pristatë Arnas Marcinkus, ðio leidinio sudarytojas. Apie istorinës atminties svarbà ir jaunø þmoniø ugdymà savo patirtimi dalijosi Ukmergës Dukstynos pagrindinës mokyklos mokytoja Vida Pulkauninkienë. Savo mintimis apie projekto svarbà ir nau- istorijos muziejaus steigimo iniciatorius, Gargþdø miesto garbës pilietis Èeslovas Tarvydas. Jo rankose neseniai iðleista V.Pleèkaièio knyga Nepriklausomybës Akto signataras Jurgis Ðaulys. Signataras Jurgis Ðaulys Jurgis Ðaulys gimë 1979 metø geguþës 5 dienà Balsënø kaime, Klaipëdos rajone. Mokësi Kaltinënuose, vëliau Palangos progimnazijoje ir ásitraukë á lietuviø tautinæ veiklà. Mokydamasis Vilniaus kunigø seminarijoje uþ lietuvybës skleidimà ið jos buvo paðalintas. Iðvykæs studijuoti á Berno universitetà palaikë ryðius su Lietuva: redagavo laikraðèius, ávairiais bûdais skelbë apie bûtinybæ áteisinti Lietuvos nepriklausomybæ. Iðrinktas á Lietuvos Tarybà dirbo generaliniu sekretoriumi, pirmuoju vicepirmininku. 1918 metø vasario 16 dienà kartu su kitais Tarybos nariais pasiraðë nepriklausomos Lietuvos valstybës atkûrimo Aktà. Atsakingas diplomato pareigas ëjæs Vokietijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, buvo nepaprastasis pasiuntinys ir ágaliotasis ministras Vatikane. Mirë 1948 metais Lugane (Ðveicarija), èia ir palaidotas. Signataras Bronislovas Liesis Praneðimà apie 1949 metø signatarà, LLKS Tarybos Prezidiumo nará bei visuomeninës dalies Tautinio skyriaus virðininkà Bronislovà Liesá skaitë Kauno IX forto muziejaus ekskursijø vadovas, istorikas Deimantas Ramanauskas. Ramygalos progimnazijos direktoriaus Broniaus Liesio ðeimoje 1922 metø balandþio 16 dienà gimë dvyniai Bronislovas ir Antanas. Ðeimai persikëlus á Jurbarkà abu broliai èia baigë gimnazijà. Vytauto Didþiojo universitete Bronislovas studijavo þurnalistikà, o Antanas medicinà. Sovietams okupavus Lietuvà Bronislovo tëvai ir seserys iðveþti á Sbirà. Ið ten në vienas negráþo. Bronislovas ir Antanas Liesiai, naciams okupavus Lietuvà, priklausë Laisvës gynëjø sàjungai. Vëliau LLA nurodymu abu iðvyko á Vokietijà, mokësi karinës þvalgybos mokykloje. Gráþæ á Lietuvà abu Liesiai partizanavo Jungtinës Kæstuèio apyg. Lydþio rinktinëje. Jungtinës Kæstuèio apyg. vadas Jonas Þemaitis-Vytautas Bronislovà ir Antanà Liesius paskyrë organizuoti Prisikëlimo apygardà. Bronislovas tapo ðios apygardos ðtabo virðiniku, redagavo pogrindþio spaudà, raðë eilëraðèius. Bronislovas Liesis 1949 metø vasario 2 22 dienomis vykusiame visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime paskirtas LLKS Prezidiumo nariu ir visuomeninës dalies Tautinio skyriaus virðininku. Jam suteiktas Laisvës kovotojo partizanø kapitono laipsnis. Bronislovas Liesis þuvo 1949 metø rugpjûèio 13 dienà Radviliðkio apskrities Grinkiðkio valsèiaus Uþpelkiø miðke per kautynes su MGB kariuomenës kareiviais. Signataras Petras Bartkus- Þadgaila Kauno IX forto muziejaus ekskursijø vadovë, istorikë Jûratë Tarasevièiûtë skaitë praneðimà apie signatarà Petrà Bartkø-Þadgailà. Petras Bartkus gimë 1925 metø geguþës 30 dienà Raseiniø apskrities Pakapurnio kaime. Á rezistencinæ kovà ásitraukë 1941 metais. Aktyvus LLA narys, subûræs Raseiniø apskrities partizanus, tapo Kæstuèio apygardos ðtabo Organizacinio skyriaus virðininku. 1947 metais Jono Þemaièio- Vytauto pavedimu P.Bartkus organizavo naujà Prisikëlimo apygardà. Ji buvo ákurta 1948 metø vasarà. P.Bartkus buvo gabus literatas, redagavo partizanø laikraðtëlius, raðë eilëraðèius, dalyvavo 1949 metø vasará visos Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime. Jo metu paskirtas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi. 1949 metø rugpjûèio 12 dienà su palyda iðvyko á Pietø Lietuvà. P.Bartkø lydëjo Prisikëlimo apygardos ðtabo pareigûnai. Uþpelkiø pamiðkëje tarp Baisiogalos ir Mënaièiø jø laukë Maironio rinktinës partizanai. Tarp jø buvo ir MGB agentas Zelionas. Jam iðdavus enkavedistai uþpuolë partizanus. Kautyniø metu P.Bartkus þuvo. Po mirties P.Bartkui-Þadgailai suteiktas Laisvës kovotojo karþygio garbës vardas. Geguþë prieð 68 metus Genocido aukø muziejaus Istorijos sk. vedëja Ramunë Drauèiûnaitë pateikë statistiniø duomenø apie to meto tremtis, iðtremtøjø prisiminimø, nuotraukø apie pirmàsias dienas, patekus á negyvenamas teritorijas arba sukiuþusius, apleistus namelius, prie kuriø buvo iðmesti liaudies prieðai. Vien operacijos Vesna metu ið Lietuvos iðtremta 12 tûkstanèiø ðeimø, ið viso 48 tûkstanèius þmoniø. Ávardyti du pagrindiniai nusikaltëliai prieð Lietuvos þmones Antanas Snieèkus ir Meèislovas Gedvila pasiraðæ po jø paèiø sukurtu nutarimu bei tremiamøjø sàraðais. Trëmimo operacijoje dalyvavo 30 tûkstanèiø MGB darbuotojø. Prisiminta ties Ufos miestu ávykusi traukinio katastrofa su tremiamais þmonëmis. Apie jà ilgà laikà buvo tylima. Vien 1948 metais mirtis nusineðë per 5 tûkstanèius þmoniø gyvybiø. Tie, kurie buvo tremiami 1948-øjø geguþæ, salëje sunkiai sulaikë skausmo aðaras. Vël atgijo patirta kanèia. Apie tai þino ir jø vaikai, savo tëvams jie dabar atstovauja visuose tremtiniø renginiuose ir ðventëse. Auðra ÐUOPYTË Misija Sibiras deðimtmeèio fotoalbumo pristatymas dà iðsakë Mindaugas Nefas, Vilniaus Ðv. Kristoforo gimnazijos mokytojas, Misija Sibiras dalyvis. Algirdas Kauðpëdas, architektas, dainininkas, vienas Lietuvos Sàjûdþio iniciatoriø, Misija Sibiras 2016 metø dalyvis atskleidë 15 lyderystës taisykliø. Renginys baigësi muzikine kompozicija, kurià pristatë ansamblis Kivi. Renginio dalyviams buvo áteikta po fotoalbumà Misija Sibiras. Pateikiama iðtrauka ið mokytojos Vidos Pulkauninkienës pasisakymo: Gimiau Sibire. Mano asmens dokumentuose ties áraðu gyvenamoji vieta, yra áraðas Rusija, Permë. 1945 metais mano tëveliai, bûdami dvylikos metø, kartu su savo tëvais buvo iðtremti á Sibirà. Á Lietuvà gráþo 1962 metais, kai man buvo dveji. Neprisimenu nieko ið gyvenimo Sibire, taèiau daþni tëvø pokalbiai, tremties nuotraukos leido susikurti vaizdinius apie Sibirà: didelius sniego kalnus, tankius miðkus, medinius ðaligatvius... Kà man reiðkia bûti tremtiniø dukra? Pirmiausia tai yra dþiaugsmas ir pasididþiavimas tuo, kad mano tëvai liko sveiki, gyvi, nepalûþo, sugráþo, kabinosi á gyvenimà, tapo pavyzdþiu man ir mano seseriai. Svarbu, kad savo prisiminimus apie tremtá pirmiausia papasakojo mums þymiai anksèiau, nei buvo paraðytos visos knygos. Smagu, kad bûdami dvasiðkai stiprûs, tos stiprybës mokë mus, kad nereikia dejuoti, aimanuoti, á viskà þvelgti paprasèiau, ieðkoti gyvenime pozityviø dalykø ir jais dþiaugtis. Dirbdama mokykloje, suvokiau, kaip sunku mokytojui vienos pamokos metu ádomiai, átaigiai iðdëstyti sudëtingà temà. (keliama á 7 psl.)

2016 m. birþelio 3 d. Tremtinys Nr. 21 (1187) Misija Sibiras deðimtmeèio fotoalbumo pristatymas (atkelta ið 6 psl.) 2004 metais mokykloje ákûriau Tolerancijos ugdymo centrà, kurio pagrindinis tikslas paskatinti jaunimà domëtis savo istorijos praeitimi. Mano vadovaujami mokiniai yra dalyvavæ respublikinëse pilietiðkumo akcijose, rengë projektus, vedë gyvàsias istorijos pamokas su liudinin- Birþelio 4 d. (ðeðtadiená) 12 val. Ðiauliuose, Dubysos kavinëje 2 aukðte (Stoties g. 2) kvieèiame á tradiciná buvusiø lietuviø tremtiniø jaunimo Maþoji Lietuva Irkutske susitikimà. Bus pristatyta habil. dr. Prano Grybausko knyga Tremtis á Sibirà ir jos pasekmës. Teirautis tel. 8 688 76 724 arba 8 41 399 075 Marytës. Tuskulënø rimties parko memorialinio komplekso Konferencijø salëje (Þirmûnø g. 1F, Vilnius) iki birþelio 5 d. (kasdien nuo 10 iki 17 val.) eksponuojama Panevëþio kraðtotyros muziejaus kilnojamoji paroda Algimanto partizanø apygardos istorija. Parodoje pasakojama Algimanto apygardos partizanø, veikusiø Ðiaurës Rytø Aukðtaitijos teritorijoje, kovø istorija. Parodos stenduose pristatomos partizanø ir vadø biografijos, jø svarbiausi þygiai. Paroda gausiai iliustruota ið ávairiø archyvø surinkta medþiaga: dokumentais, schemomis, planais, þemëlapiais, partizanø eilëraðèiais. Pasiteirauti tel. (8 5) 275 1223. Birþelio 14 d. (antradiená) Klaipëdoje paminësime Gedulo ir Vilties dienà. 16 val. eisena nuo Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinës (Liepø g. 3) iki Tautos kanèios memorialo (S. Daukanto g.); 16.20 val. iðkilmingas minëjimas prie memorialo, sovietinio genocido aukø pagerbimas, gëliø padëjimas; 18 val. ðv. Miðios Kristaus Karaliaus baþnyèioje. Dalyvaus Klaipëdos buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø choras Atminties gaida, Kariniø jûrø pajëgø puèiamøjø orkestras ir kt. Maloniai kvieèiame dalyvauti. kais, organizavo pieðiniø, nuotraukø parodas, dalyvavo susitikimuose, iðvykose, konferencijose kartu su rajono ir respublikos moksleiviais, tremtiniais, laisvës kovø dalyviais, su Misija Sibiras dalyviais ir kt. Misija Sibiras fotoalbumas tegu keliauja per Lietuvà, tegu já pamato kuo daugiau jaunimo. Skelbimai Dëkoju visiems, kuriems rûpi iðsaugoti istorinæ atmintá. Tegu bûna gera ir dþiugu visiems, kurie ieðkote prasmës, tiesos ir dvasios. Bûkit laimingi, bûkit dideli ir ðviesûs. Vida PULKAUNINKIENË, Ukmergës Dukstynos pagrindinës mokyklosmokytoja Birþelio 9 d. (ketvirtadiená) 16 val. Kauno águlos karininkø ramovëje ávyks áþymiø tarpukario asmenybiø signataro Jono ir kunigo Juozo Vailokaièiø minëjimas. Koncertuos Pasaulio kybartieèiø draugijos vokalinis ansamblis Senjoros (vadovë Irma Menèinskienë). Kvieèiame dalyvauti. Birþelio 12 d. (sekmadiená) Kalvarijos Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèioje minësime Kalvarijos buvusiø tremtiniø choro 25-metá. 12 val. ðv. Miðios, po jø koncertas. Birþelio 18 d. (ðeðtadiená) 11 val. Rumðiðkiø kultûros centre ávyks Lietuvos politiniø kaliniø bendrijos Kolyma 28-asis suvaþiavimas ir visuotinis nariø susirinkimas. Darbotvarkëje: ðv. Miðios, metinë valdybos ataskaita, veiklos gairiø aptarimas, valdybos rinkimai, bendra dalyviø popietë. Dalyviø registracija nuo 10 val. Kvieèiame dalyvauti visus Rusijos Dalstoj sistemos lageriuose (Kolymoje, Èiukèijoje ir Jakutijoje) bei tremtyje buvusius þmones, taip pat jø ðeimos narius, artimuosius, draugus. Ið Kauno á suvaþiavimà bus galima nemokamai nuvaþiuoti specialiu autobusu, kuris iðvyks 10 val. ið prekybos centro Savas (Savanoriø pr. 346) stovëjimo aikðtelës. Papildoma informacija tel. (8 37) 316 347 Algirdas ir 8 676 62 983 Tadas bei interneto svetainëje www.kolyma.lt. Birþelio 18 d. (ðeðtadiená) 14 val. Këdainiø arenoje ávyks 13- oji respublikinë buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø dainø ir poezijos ðventë Leiskit á Tëvynæ. Ðventëje dalyvaus 32 chorai ið visos Lietuvos, Lietuvos kariuomenës orkestras, operos solistas, Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis, taip pat Këdainiø kultûros centro pagyvenusiøjø liaudiðkø ðokiø grupë Lankesa ir Vilainiø skyriaus vyresniøjø liaudiðkø ðokiø grupë Volungë, Këdainiø r. Truskavos kultûros centro pagyvenusiøjø liaudiðkø ðokiø grupë Vermena, Panevëþio r. Liûdynës kultûros centro pagyvenusiøjø liaudiðkø ðokiø grupë Svaja. ILSËKITËS RAMYBËJE Zofija Butkutë-Gargasienë 1930 2016 Gimë Raseiniø aps. Ðiluvos valsè. Liuliø k. 1948m. iðtremta á Irkutsko sr. Zimos miestà. Sibire sukûrë ðeimà. Uþaugino dvi dukteris. 1957 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Tauragëje. Dirbo pardavëja. Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris su ðeimomis. LPKTS Tauragës filialas 7 Kazë Magdë Oþeraitë-Rakðtienë 1937 2016 Gimë Kauno r. Vyèiaus k. ûkininkø ðeimoje, auginanèioje ðeðis vaikus. 1948 m. su ðeima iðtrëmë á Irkutsko sr. Usolës r. Taljano gyv. Baigë Taljano 10-metæ mokyklà, ástojo á Irkutsko statistikos technikumà. Dalyvavo Irkutsko lietuviø saviveikloje. 1959 m. gráþo á Lietuvà ir baigë Kauno statistikos technikumà. 1960 m. sukûrë ðeimà, gyveno Ðiauliuose, dirbo medelyne ir akløjø kombinate. 1971 m. persikëlë gyventi ir dirbti á Garliavà, vëliau ásidarbino Rokuose. Uþaugino dukterá ir sûnø. 1991 m. atsiëmë tëvø þemæ Vyèiø k. (dabar Vainatrakio k.), atstatë sunaikintà ûká. Palaidota Margininkø kapinëse. Liûdi vyras, duktë, sûnus ir vaikaièiai Ona Vilûnaitë-Bagdonavièienë 1926 2016 Gimë Ukmergës aps. Taujënø valsè. 1949 m. jauna mokytoja O. Vilûnaitë su artimaisiais buvo iðtremta á Krasnojarsko kr. Uþuro r. Salgono k. Dirbo þemës ûkio darbus. 1955 m. tremtyje sukûrë ðeimà su to paties likimo draugu þemaièiu Kazimieru Bagdonavièiumi. 1958 m. gráþo á Lietuvà apsigyveno Telðiuose. Ásidarbino Telðiø konservø fabriko buhalterijoje. Uþaugino dvi dukteris, sulaukë dviejø vaikaièiø. Palaidota Telðiø r. Lauko Sodos kapinëse. Liûdi ðeima Birþelio 11 d. (ðeðtadiená) Kauno r. Garliavos sen. Ilgakiemio laisvalaikio salëje ávyks Irkutsko sr. Usolës r. Taljano gyv. buvusiø tremtiniø susitikimas. Paminësime ðviesios atminties kunigo Prano Ðliumpos 100-àsias gimimo metines. 10 val. ðv. Miðios Garliavos baþnyèioje. Kvieèiame dalyvauti. Pasiteirauti tel. (8 37) 440 435, 8 684 93 635 Danutës. Juodojo birþelio atminimo akcija Prieð 75 metus, 1941-øjø birþelio 14-àjà, 3 val. ryto pradëti masiniai Lietuvos gyventojø trëmimai á atokiausius Sibiro regionus. Okupacijos metais Lietuva neteko treèdalio gyventojø. Prisimindami ðià mûsø tautai tragiðkà sukaktá, susiburkime draugën ir birþelio 13 d. (pirmadiená) 20 val. miestuose ir miesteliuose, prie paminklø bei memorialø tremtiniams, Laisvës kovotojams ir geleþinkelio stotyse ið ilgai deganèiø þvakeliø (ilgiau nei 24 val.) sudëkime tremtiniams brangiausià þodá LIETUVA, kad per naktá þvakeliø ðviesa liudytø ir primintø. Bûkime draugiðki aplinkai ir baigus degti þvakelëms nepamirðkime sutvarkyti akcijos vietø. Akcijà inicijuoja Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga, tad kvieèiame LPKTS filialus aktyviai dalyvauti. Daugiau informacijos tel. 8 614 85117, el. paðtu: tremtinys.lpkts@gmail.com (LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë). ISSN 2029-509X Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga www.lpkts.lt Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë Maketavo Ignas Navickas Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204 el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com Ámonës kodas 300032645 Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB SEB bankas Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 1940 egz. Kaina 0,60 euro Projektà Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 Nr. 21 (1187) Tremtinys 2016 m. birþelio 3 d. Partizanø pagerbimo diena Radviliðkyje Geguþës 18 dienà Radviliðkio kultûros centre paminëjome Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës dienà. Gaila, bet padëkoti ir áteikti gëliø galëjome tik vienam partizanui, kariui savanoriui Jonui Svetikui-Lakûnui. Dëkojame atvykusiems ryðininkams Alfonsui Litinskui ir Petrui Navagrutskui. Kitus garbingus mûsø kraðto þmones galëjome pagerbti uþdegdami þvakuèiø, padëdami gëliø Amþinojo poilsio vietose. Geguþës mënesio 13 dienà Alfonso Smetonos ðauliø 5-osios rinktinës Birþø 1-os kuopos ðauliai ir jaunieji ðauliai Papilio pagrindinës mokyklos kolektyvo kvietimu lankësi Papilyje, kur kartu su KASP Vyèio apygardos 5-osios rinktinës 503 pëstininkø kuopos savanoriais supaþindino miestelio moksleivius su Lietuvos ðauliø sàjunga, Lietuvos kariuomenës lengvàja ginkluote, ðauktiniø tarnyba kariuomenëje. Pavakare visi susirinko prie miestelio centre esanèio memorialo þuvusiems ir èia palaidotiems 56 Papilio kraðto partizanams. Ðioje vietoje prasidëjo 14 Geguþës 20 dienà Ðimkaièiuose vyko tradicinis devintasis bëgimas Laisvës taku 2016. Ðiø metø bëgimas buvo skirtas generolo Jono Þemaièio 107- osioms gimimo metinëms paminëti. Ðimkaièiø Ðv. vyskupo Martyno baþnyèioje klebonas Egidijus Periokas generolo, prezidento Jono Þemaièio ir visø þuvusiø Ðimkaièiuose partizanø atminimui aukojo ðv. Miðias. Po ðv. Miðiø prasidëjo minëjimas mokyklos stadione. Renginio vedëjai deðimtokai Justë ir Alfredas paskelbë renginio pradþià. Á renginá atvykusias Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos, Juodaièiø pagrindinës mokyklos komandas ir jø vadovus, Ðvietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistæ Zità Tytmonienæ, Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Jurbarko filialo pirmininkæ Irinà Paþereckienæ ir kitus sveèius pasveikino mokyklos direktorius Leonardas Zaksas. Keletà sveikinimo þodþiø tarë Ðvietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistë Zita Tytmonienë, Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos kapitonë Agnë Liu- Graþià Devintiniø popietæ, ryte iðklausæ ðv. Miðiø, rinkomës prie kryþiaus Raseiniø rajone, Plauginiø miðko pakraðtyje. Kryþiø pagamino ir pastatë Juozas Ivanauskas partizanas, partizano sûnus. Á iðkilmingà kryþiaus ðventinimà atvyko þuvusio partizano Antano Antanavièiaus sûnus, Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë, Raseiniø savivaldybës tarybos narys, Raseiniø rajono Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas, Misija Sibiras 2014 dalyvis Andrius Bautronis, Raseiniø gimnazijos mokytoja, muziejininkë Loreta Korduðienë, Raseiniø buvusiø tremtinø klu- Partizanø ir patriotiniø dainø vakaronëje dalyvavo 20 kolektyvø ir atlikëjø: Radviliðkio kultûros centro miðrus choras, vaikø muzikos mokyklos choras, ansamblis, solistai, rajono mokyklø atstovai, sveèiai ið Ðiauliø rajono. Visi kolektyvai apdovanoti po Laisvës kovø archyvo tomelá. Dëkojame LPKTS valdybos pirmininkei Rasai Duobaitei-Bumbulienei uþ vertingas knygas. Renginyje dalyvavo Radviliðkio ðauliai, vadovaujami Prano Sluckaus. Vakaro programà uþbaigë Radvilið- Birþuose pagerbti partizanai kilometrø pësèiøjø þygis, skirtas Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës dienai. Iðlydint þygeivius dalyvavo LPKTS Birþø filialo nariai, Papilio klebonas Virgilijus Liuima, kuris palaimino kiekvienà þygeivá. Darnia kolona, neðini vëliavomis, þygeiviai nukeliavo á Kuègalá prie paminklo 1945 metø vasario 9 dienà þuvusiems aðtuoniems ðio kraðto partizanams. Þygio dalyvius ðiltai pasitiko Kuègalio kaimo bendruomenë. Pagerbæ þuvusiuosius tylos minute, uþdegæ atminimo þvakuèiø bei padëjæ gëliø, þygeiviai bendravo su renginio dalyviais. Centre karys savanoris Jonas Svetikas-Lakûnas, LPKTS Radviliðkio filialo pirmininkë Stasë Januðonienë Tradicinis devintasis bëgimas Laisvës taku bertë, Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Jurbarko filialo pirmininkë Irina Paþereckienë. Po trumpo minëjimo ir komandø rikiuotës bëgikai iðvyko prie Jono Þemaièio þeminës, kur buvo padëta gëliø ir pagerbtas generolo atminimas. Istorinæ partizaninio pasiprieðinimo reikðmæ priminë mokyklos istorijos vyr. mokytoja Gedutë Pocienë. Startavo bëgikai. 11 kilometrø trasà nuo Generolo Jono Þemaièio vadavietës iki Ðimkaièiø Jono Þemaièio pagrindinës mokyklos stadiono ðiemet panoro iðbandyti 38 bëgikai. Rezultatai buvo fiksuojami individualiai ir komandiniame bëgime trijose amþiaus grupëse: iki 14 metø, nuo 14 iki 17 metø ir vyresni nei 17 metø. Amþiaus grupëje iki 14 metø nugalëtoju tapo Ðimkaièiø mokyklos ðeðtokas Dainius Petrauskas. Antrà vietà uþëmë septintokas Aurimas Dautaras, treèias buvo taip pat ðios mokyklos mokinys septintokas Kæstutis Saldukas. Amþiaus grupëje nuo 14 iki 17 metø nugalëtojais tapo taip pat Ðimkai- kio buvusiø tremtiniø choras Versmë. Jø atliekamø dainø klausëmës atsistojæ. Stasë JANUÐO- NIENË Nuotrauka Vitolio Januðevièiaus Birþø jaunieji ðauliai pagarbiai renginiuose neða LPKTS Birþø filialo vëliavà, kurià jiems patikëjo buvæ tremtiniai, tuo parodydami, kad istorinë atmintis neiðblës kartu su senàja karta. Vidutis ÐEÐKAS èiø mokyklos mokiniai. 1-àjà vietà iðkovojo deðimtokas Alvydas Danusas, 2-àjà devintokas Tomas Zizas, o 3- ioji atiteko aðtuntokui Erikui Saldukui. Suaugusiøjø amþiaus grupëje ketvirtus metus ið eilës nugalëtoju tapo Vidas Totilas, bëgæs individualiai. Antràjà vietà iðkovojo Darius Liambartas, o treèiàjà uþëmë Mantas Pocius. Nugalëtojais tapo Ðimkaièiø mokyklos komandos (amþiaus grupëje iki 14 metø ir nuo 14 iki 17 metø). Antràjà vietà (amþiaus grupëje nuo 14 ir 17 metø) iðkovojo Juodaièiø pagrindinë mokykla. Kol bëgikai bëgo, kiti renginio dalyviai ir sveèiai aplankë paminklà þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ partizanams Ðimkaièiø miðke. Prie paminklo pagerbtas uþkastø 1945 1957 metais Kryþiaus ðventinimas bo,,garsas pirmininkas Antanas Vizbaras, Raseiniø veteranø klubo ðauliai, Alëjø bendruomenës pirmininkë Irena Grigienë, Ðiauliø kultûros centro choras,,tremtinys, daug Raseiniø ir Ðiauliø filialø tremtiniø. Kryþiø paðventino Raseiniø parapijos kunigas. Partizanø atminimas pagerbtas tylos minute. Choras Tremtinys dainavo kartu su tarptautiniø konkursø laureatu, valstybinio puèiamøjø orkestro Trimitas nariu, Juozo Ivanausko vaikaièiu Linu Rupðlaukiu. Seimo narë V. V. Margevièienë kryþiaus autoriui Juozui Ivanauskui áteikë LPKTS 1-ojo laipsnio þymená Uþ nuopelnus Lietuvai. Renginys tæsësi Juozo Ivanausko tëviðkëje. Ten vaiðinomës arbata, Ðimkaièiø apylinkëse þuvusiø Kæstuèio apygardos partizanø atminimas. Minëjimas tæsësi mokyklos stadione. Meninæ programà parodë Ðimkaièiø mokyklos mokiniai ir ið Ðimkaièiø miestelio bendruomenës suburtas moterø ansamblis Gija (vadovas Arûnas Bauþa). Neformaliojo ugdymo bûrelio vadovës Renatos Girdzijauskienës suburti mokiniø kolektyvai dþiugino susirinkusiuosius dainomis, ðokiais ir meninëmis kompozicijomis. O moterø ansamblis pradþiugino dainomis. Simkaiciu.jurbarkas.lm.lt inf. skambëjo partizaniðkos dainos. Nuoðirdþiai dëkojame renginio organizatoriui ir ðventës dalyviams. Valerija JOKUBAUSKIENË