Teisės naujienų apžvalga 2013 m. gegužė www.balciunasgrajauskas.lt A.TUMĖNO G. 4 LT-01109 VILNIUS TEL. +370 5 2487467 FAKS. +370 5 2487465 INFO@BALCIUNASGRAJAUSKAS.LT A. TUMĖNO STR. 4 LT-01109 VILNIUS PHONE +370 5 2487467 FAX. +370 5 2487465 INFO@BALCIUNASGRAJAUSKAS.LT
TURINYS I. Teisės aktų apžvalga Priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas; Seime pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Priimtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 52 1 straipsniu įstatymas. II. Teismų praktikos apžvalga Dėl vežėjo patirtų išlaidų ir nuostolių siuntėjui klaidingai ar netiksliai nurodžius CMR važtaraščio duomenis; Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės kreditoriams padarytą žalą Dėl vekselio perleidimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo; Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. I. TEISĖS AKTŲ APŽVALGA Priimtas Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas 2013 m. gegužės 23 d. Nr. XII-336 Nauju teisiniu reglamentavimu yra legalizuojamas pluoštinių kanapių auginimas, tiekimas į rinką ir įvežimas iš trečiųjų šalių. Įstatymas nustato veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių auginimu, priežiūros ir veiklos, susijusios su pluoštinių kanapių produktų įvežimu iš trečiųjų šalių, priežiūros ir licencijavimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Įstatyme nurodoma, kad pluoštinių kanapių augintojai privalo auginti tik įteisintų veislių kanapes, kurių sėkla atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus, ir tik atvirame grunte. Taip pat kanapių augintojams įtvirtinta pareiga deklaruoti pluoštinių kanapių pasėlių plotus produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti kompetentingoms institucijoms išaugintų ir parduotų kanapių kiekių ataskaitas bei informaciją apie pluoštinių kanapių sėklos ir sėjai neskirtų pluoštinių kanapių sėklų panaudojimą, apsėtus plotus bei pluoštinių kanapių žydėjimą. Pagal įstatymo nuostatas, į rinką galima teikti tik įstatymo reglamentuojamus pluoštinių kanapių produktus. Tiekiamos rinkai pluoštinių kanapių sėklos pakuotės etiketėje (sertifikate) turi būti nurodytas veislės pavadinimas, o atsakingos institucijos pažymoje patvirtinta, kad THC kiekis kanapėse neviršija 0,2 procento. Šiame teisės akte įtvirtinta, kokius pluoštinių kanapių produktus galima importuoti iš trečiųjų valstybių, nustatytas reikalavimas importuoti pluoštines kanapes tik turint nustatytos formos licenciją bei įtvirtinti reikalavimai, kuriuos privalo atitikti asmuo, norintis gauti licenciją, taip pat reglamentuota licencijos išdavimo tvarka. Įstatymas įtvirtino, kad pareiškėjas, norintis gauti licenciją įstatyme nurodytiems pluoštinių kanapių produktams importuoti, turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Licencijos galiojimo terminas vieneri metai. Įstatymas įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1d. 2
Plačiau: Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2013 m. gegužės 21 d. XIIP-592 Šiame Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo įstatyme numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalį, sumažinant Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, t.y. turinčių teisę pateikti Seimui įstatymo projektą ir Seimas jį privalo svarstyti nuo 50 tūkstančių, iki 25 tūkstančių piliečių. Plačiau: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Priimtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 52 1 straipsniu įstatymas 2013 m. gegužės 30 d. XII-348 Šiuo įstatymu įvestas taikos sutarties institutas į administracinę justiciją. Įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis įtvirtinant teisę administracinio ginčo proceso šalims užbaigti bylą taikos sutartimi. Šios teisės įgyvendinimo tvarka numatoma 52 1 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Minėtame straipsnyje taip pat įtvirtinama, kad jeigu šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas dar vienas atsisakymo priimti skundą (prašymą) pagrindas teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu įsiteisėjimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis papildomas nauja 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimuose įtvirtintas naujas bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindas - kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo. Dėl taikos sutarties sudarymo bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas daugiau kaip vieną kartą Įstatyme taip pat įtvirtinta teismo aktyvus vaidmuo, siekiant, kad ginčas būtų išspręstas taikos sutartimi: teismas pasiruošimo bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį, pasiūlo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir nurodo, kad, šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos (68 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei bylos nagrinėjimo metu teismas, matydamas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šalys linkusios abipusėmis nuolaidomis išspręsti ginčą taikiai, pasiūlo šalims sudaryti taikos sutartį. Jeigu nepavyksta sudaryti taikos sutartį, teismas turi teisę tęsti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės (82 straipsnio 7 dalis). Įstatymas įsigalios 2013 m. rugpjūčio 1 d. Plačiau: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37, 42, 44, 46, 50, 53, 68, 80, 82, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 52 1 straipsniu įstatymas. 3
II. TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA Dėl vežėjo patirtų išlaidų ir nuostolių siuntėjui klaidingai ar netiksliai nurodžius CMR važtaraščio duomenis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių ir negali vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Tokiomis aplinkybėmis gali būti konstatuota mišri siuntėjo ir vežėjo kaltė dėl nuostolių atsiradimo. Faktinės aplinkybės Ieškovas Lenkijos įmonės prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos įmonės 6273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo, 317,42 Lt palūkanų priteisimo. Byloje kilo ginčas dėl šalių atsakomybės už nuostolius, atsiradusius Italijos policijai sulaikius transporto priemonę ir nutraukus krovinio gabenimą. Ieškovas pagal 2009-11-03 atsakovo užsakymą turėjo gabenti krovinį maršrutu Italija Lietuva. Italijos pasienio policija sulaikė sunkvežimį dėl CEMT leidimo išvežti krovinį neturėjimo, todėl ieškovas nepervežė krovinio ir patyrė nuostolių. Atsakovas neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų už ankstesnes tinkamai atliktas vežimo paslaugas pagal 2009-11-04 ir 2010-01-08 užsakymus teigdamas, kad jose nurodytas sumas jis įskaitė į ieškovo atsakovui mokėtiną nuostolių atlyginimo sumą dėl neįvykdyto krovinio pervežimo pagal 2009-11-03 užsakymą, todėl prievolės apmokėti už tinkamai atliktas pervežimo paslaugas nebeturi. Ieškovo nuomone, atsakovas įskaitymo teisės neturėjo, nes neinformavo, kad iš Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui į Rusiją. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, argumentuodamas tuo, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos aprūpinti vežėją (ieškovą) reikiamais dokumentais (CEMT leidimu), todėl yra kaltas dėl neįvykdyto pervežimo ir privalo atlyginti ieškovui susidariusius nuostolius. Pagal užsakymą ieškovas krovinį turėjo gabenti maršrutu Italija Lietuva, todėl neprivalėjo turėti leidimo išvežti krovinį į trečiąsias šalis, o atsakovas neinformavo ieškovo, kad iš Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje. Vilniaus apygardos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista nuostoliai ir bylinėjimosi išlaidos, o kitą dalį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pakrovimo vietoje Italijoje ieškovui buvo pateiktas CMR važtaraštis, kuriame nurodoma, kad krovinys bus vežamas iš Italijos ne į Lietuvą, o į Rusiją, vežėjas pasirašė važtaraštyje. Vežėjas privalo susipažinti su važtaraščio turiniu. Sudaręs sutartį vežti krovinį į Lietuvą ir pastebėjęs, kad pagal CMR važtaraštį krovinį skirta pristatyti už ETMK narių teritorijos į trečiąsias šalis, vežėjas turėjo vežimo atsisakyti, jei jis neturi ETMK (CEMT) leidimo, kurį gauti yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Toks leidimas išduodamas konkrečiam vežėjui, jis negali būti perduodamas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neįvykusio vežimo kaltos abi šalys: siuntėjas tuo, kad krovinio pristatymo vieta CMR važtaraštyje neatitinka šalių sutartosios; vežėjas tuo, kad pasirašęs važtaraštyje, nesusipažino su jo turiniu ir, neturėdamas ETMK leidimo, neatsisakė vežimo. Esant vienodai abiejų šalių kaltei, jos turi pačios prisiimti dėl neįvykusio vežimo kilusius nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl pareigos gauti ETMK leidimą Gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Taigi nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad siuntėjas, vežėjui prie važtaraščio nepridėjęs ETMK leidimo, pažeidė savo pareigas, nustatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje. Dėl vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės pagal CMR konvenciją Pagal CMR konvencijos nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar 4
užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. CMR konvencijos nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytomis sąlygomis, spręstina, kad, esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą. Dėl vežėjo patirtų išlaidų ir nuostolių siuntėjui klaidingai ar netiksliai nurodžiau CMR važtaraščio duomenis Toks teisės aiškinimas, kad bet kokiu atveju visa atsakomybė už duomenų, įtvirtintų CMR važtaraštyje, netinkamą nurodymą tenka vienai sutarties šaliai, o kitai šaliai jokiais atvejais nekyla tokios atsakomybės grėsmės, gali paskatinti piktnaudžiavimą teise. CMR konvencijoje konkrečiai nenurodyta, kuri vežimo sutarties šalis privalo surašyti važtaraštį. Važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių krovinio siuntėjo ir vežėjo, priešingu atveju jis neturi CMR konvencijoje nustatytos įrodomosios reikšmės. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, kad sutinka su jame nurodytais duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys sutarė sudarydamos vežimo sutartį ir jų neatitiktis vežėjui buvo žinoma ar akivaizdi, o vežėjas tokį važtaraštį pasirašė, toks jo veikimas gali būti vertinamas kaip tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi pareiga atlikti visa tai, kas būtina, kad važtaraštis būtų tinkamai surašytas, tenka abiem šalims. Vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, neturi galimybės patikrinti visų jame surašytų duomenų teisingumo ir tikslingumo. Vis dėlto iš sudarytos vežimo sutarties esminiai jos duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vietos valstybė, vežėjui žinomi. Jei iš sudarytos vežimo sutarties vežėjui yra žinomi kiti duomenys, jų aiškią neatitiktį vežėjo darbuotojas, pasirašydamas važtaraštį, taip pat gali lengvai pastebėti ir pareikšti pastabą važtaraštyje surašiusiajam, nors ir ne jam, bet siuntėjui nustatyta atsakomybė už tokių duomenų netinkamą nurodymą. Taigi krovinio pristatymo vietos valstybės neatitiktis važtaraštyje ir vežimo sutartyje yra esminė ir aiškiai pastebėtina. Jei vežėjas pasirašo važtaraštį su esminių jam žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, jis savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiima riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Toks vežėjo veikimas atima pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, gali būti konstatuota mišri siuntėjo ir vežėjo kaltė dėl nuostolių atsiradimo. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės kreditoriams padarytą žalą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančiu aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas jo atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu atsirasti. Kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėjo mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, jam taikytina atsakomybė pagal 2.87 str. Faktinės aplinkybės Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas padarė ir turi atlyginti bendrovei žalą, išnuomodamas tos bendrovės vardu patalpas už didesnį negu nuomos rinkos kaina nuomos mokestį. Įmonės vadovė, kuri yra ir įmonės akcininkė, bendrovės veiklai pagal nuomos sutartį išnuomojo patalpas iš kito bendrovės akcininko, su kuriuo susijusi artimosios giminystės ryšiais, sutartyje nustatydami bendrovei nuomos mokestį, tuo metu itin viršijusį patalpų nuomos rinkos kainas. 5
Turto vertintojas, atlikęs nuomotų patalpų nuomos kainos vertinimą, nustatė, kad šių patalpų vieno mėnesio nuomos rinkos vertė nuomos periodu buvo nuo 27 Lt iki 35 Lt/kv.m., o įmonė pagal nuomos sutartį mokėjo po 87 Lt/kv.m. Bendrovė pagal šią nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė ir mokėjo viršijantį rinkos kainas nuomos mokestį nepaisant to, kad negalėjo visiškai atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais. Ieškovas, kuris yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, pareiškė netiesioginį ieškinį įmonės direktorei dėl permokėtos nuomos mokesčio sumos, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriams padarytos žalos, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės kreditoriams padarytą žalą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimti su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t.y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti. Teismas konstatavo, kad kai bendrovės vadovas sudaro tos bendrovės vardu aiškiai nuostolingą sandorį, dėl kurio sumažėja bendrovės turto, pablogėja mokumas, bendrovė negali įvykdyti prievolių kreditoriams, kurie dėl to patiria žalos, negalėdami įgyvendinti savo reikalavimų į bendrovės turtą, tokios bendrovės vadovui taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalyje išdėstytas taisykles. Dėl vekselio perleidimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vekselio perdavimas indosamentu yra įprastinis jo, kaip vertybinio popieriaus, perdavimo būdas, tuo tarpu vekselį perleidus teisių perleidimo sutartimi, paskutinis vekselio savininkas jame neįrašo įrašo, patvirtinančio visų teisių perleidimo naujajam vekselio turėtojui, todėl šis neturi teisės įstatymo nustatyta tvarka indosamentu perleisti vekselio toliau kitiems asmenims. Praleidus pateikimo apmokėti terminą, indosamentas praranda savo reikšmę, nes vekselis yra praradęs įstatyme nustatytas jo panaudojimo galimybes, turėtas iki termino pateikti apmokėti, todėl perleidžiamas jau ne kaip vertybinis popierius, o tik kaip reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas. Faktinės aplinkybės Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 125 000 Lt skolą, 18 473,29 Lt palūkanų bei procesines palūkanas 2007-11-27 ieškovė pardavė atsakovams žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą. Atsakovai liko skolingi 40 000 Lt už pirktą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Ieškovė 2007-12-13 pervedė į atsakovės sąskaitą 50 000 Lt paskolą. Užtikrindama visos skolos grąžinimą atsakovė paprastuoju vekseliu įsipareigojo ieškovės tėvui iki 2007-12-29 sumokėti 90 000 Lt. Atsakovas 2007-12-29 paprastuoju vekseliu įsipareigojo ieškovės tėvui grąžinti iki 2008-03-31 sumokėti 90 000 Lt. Šalys pripažino, kad šiuo vekseliu buvo siekiama atidėti ankstesnės skolos mokėjimo terminą. 2008-01-04 ieškovė pervedė atsakovui 35 000 Lt paskolą, kurią jis 2008-01-04 paprastuoju vekseliu įsipareigojo grąžinti ieškovės tėvui iki 2008-07-04. 2009-12-31 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovei naujajam kreditoriui visas kreditoriaus teises, jam priklausančias pagal 2007-12-29 ir 2008-01-04 vekselius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl vekselio perleidimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo 6
Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t.y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu, negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakyti vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio perdavimas indosamentu perduodamuoju įrašu vekselio antrojoje pusėje arba jo pratąsoje, patvirtinančiu visų teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui, yra įprastinis jo, kaip vertybinio popieriaus, perdavimo būdas. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus, įstatyme nustatytų savybių praradimas pasireiškia ne tik teisės patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka praradimu, bet ir tam tikrais jo apyvartos apribojimais. Kai vekselis perduodamas indosamentu, įrašytu pasibaigus mokėjimo ir protesto įforminimo terminams, toks indosamentas laikomas teisių perleidimu. Tokiu atveju vekselio turėtojas neturi besąlyginio reikalavimo teisės pagal ginčijamą vekselį, kaip vertybinį popierių, o skolininkas jam gali reikšti prieštaravimus, kaip teisių perėmimo atveju. Vekselį perleidus ne indosamentu, o teisių perleidimo sutartimi, paskutinis vekselio savininkas jame neįrašo įrašo, patvirtinančio visų teisių perleidimo naujajam vekselio turėtojui, todėl šis neturi teisės įstatymų nustatyta tvarka indosamentu perleisti vekselio toliau kitiems asmenims. Praleidus pateikimo apmokėti terminą, indosamentas praranda savo reikšmę, nes vekselis yra praradęs įstatyme nustatytas jo panaudojimo galimybes, turėtas iki termino pateikti apmokėti (perduoti kaip vertybinį popierių, patenkinti reikalavimą ne ginčo tvarka), todėl jis nebedalyvauja civilinėje apyvartoje ir perleidžiamas jau ne kaip vertybinis popierius, o tik kaip reikalavimo teisę patvirtinantis dokumentas. Aplinkybės, kad perleistas vekselio pateikimo apmokėti terminas ar vekselis perleistas ne indosamentu, bet teisių perleidimo būdu, reiškia, kad vekselyje nustatytos teisės į jame nurodytą pinigų sumą nebegali būti įgyvendinamos pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ne ginčo tvarka, tačiau vekselio turėtojo teisė reikalauti sumokėti vekselyje nurodytą sumą išlieka. Nepripažinti nurodytu būdu įgyjamų teisių nėra teisinio pagrindo. Termino pateikti vekselį apmokėti praleidimo vekseliui netekus reikšmingų savybių (teisės jo turėtojui reikalauti vekselio apmokėjimo ne ginčo tvarka, perleisti jį kaip vertybinį popierių), vekselį perleidus reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, jo įgijėja perėmė ne vekselio, kaip vertybinio popieriaus, suteikiamas teises visa įstatyme numatyta apimtimi, bet ankstesniojo savininko turėtas apribotas teises, t.y. teisę reikalauti jo davėjo įvykdyti įsipareigojimą sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo, kaip šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, įrodinėjimo naštos paskirstymas, kai pareikštas reikalavimas grąžinti be pagrindo kitai sutarties šaliai sumokėtas sumas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013 Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo, taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Faktinės aplinkybės Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo AB LESTO 11 444,06 Lt kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Į ieškovo namus atvykę AB LESTO inspektoriai apžiūrėjo ūkiniame pastate buvusį elektros skaitiklį ir surašė apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad suklastotos elektros skaitiklio gaubto metrologinės plombos, siekiant atsukti skaitiklio rodmenis, todėl jis buvo pakeistas. Minėto apžiūros akto pagrindu atsakovo sudaryta komisija atliko ieškovo turimų elektros energijos ėmėjų perskaičiavimą ir išrašė 11 444,06 Lt sąskaitą, kurią pareikalavo sumokėti ieškovo. 7
Ieškovo nuomone, skola jam buvo priskaičiuota aiškiai nepagrįstai ir neteisingai, nes jis skaitiklio gaubto nenuėminėjo ir rodmenų neatsukinėjo, atvykę inspektoriai elektros skaitiklį apžiūrėjo jam nedalyvaujant. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar ieškovas tikrai padarė pažeidimų, už kuriuos privalo atlyginti žalą; neužtikrino ieškovo elektros energijos apskaitos prietaiso, priklausančio atsakovui, tinkamos techninės būklės, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad elektros energijos skaitiklis buvo tinkamas eksploatuoti ir buvo pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus remontuojamas, neužtikrino samdomų darbuotojų tinkamos kvalifikacijos, kad laiku būtų pastebėti ir išaiškinti elektros energijos apskaitos prietaisų gedimai ir pažeidimai. Atsakovui tinkamai neįrodžius ieškovo padarytos žalos, buvo pažeistos ieškovo kaip vartotojo ir silpnesniosios sutarties šalies teisės ir dėl to atsakovas ieškovui nepagrįstai priskaičiavo skolą (žalą). Kasacinį skundą atsakovas grindė argumentu, kad teisinį materialinį atsakovo iš ieškovo gautų 11 444,06 Lt įgijimo pagrindą sudarė teisės aktuose ir šalių Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartyje nustatytos vartotojo pareigų pažeidimas ir dėl to ieškovui kilusi civilinė atsakomybė už neteisėtą elektros energijos vartojimą. Šios sumos teismas negalėjo išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto. Todėl ginčo atveju nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės instituto nuostatos negalėjo būti taikomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išaiškinimas Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo tuo atveju, kai šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko apeliacinės instancijos nutartį nepakeistą. Teismas argumentavo, kad esant reikalavimui be pagrindo priteisti turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jeigu kyla) prievolė turtą grąžinti. sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo, taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai pareikštas reikalavimas grąžinti be pagrindo kitai sutarties šaliai sumokėtas sumas Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pažymėjo, kad nagrinėjant ieškinius dėl be pagrindo kaip nuostolių atlyginimas sumokėtos sumos grąžinimo, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga taip pat grindžiama ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t.y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, 8
LEIDINIO BENDRAAUTORIAI: Marius Grajauskas Advokatas, vadovaujantis partneris Mob. tel.: 8 682 669 34 El. p.: marius.grajauskas@balciunasgrajauskas.lt Tel.: (8 5) 24 87 467 Gintaras Balčiūnas Advokatas, partneris Tel.: (8 5) 24 87 467 Mob. tel.: 8 655 233 03 El. p.: gintaras.balciunas@balciunasgrajauskas.lt Gintaras Stankevičius Vyr. konsultantas, advokato padėjėjas Tel.: (8 5) 24 87 471 Mob. Tel.: 8 616 166 20 El. p.: gintaras.stankevicius@balciunasgrajauskas.lt Rūta Syminaitė Konsultantė Tel. nr. (8 5) 2487467 Mob. Tel.: 8 610 60340 El. p.: ruta.syminaite@balciunasgrajauskas.lt Ši teisės aktų ir teismų praktikos apžvalga yra tik informacinio pobūdžio ir išsamiai neatspindi visų teisinio reglamentavimo aspektų. Dėl išsamios konsultacijos teisiniais klausimais prašome kreiptis aukščiau nurodytais kontaktais. 9