alvito_pagr

Vilkaviškio rajono Alvito pagrindinės mokyklos Viešo skelbimo aprašas 2008 m.

2 APIE MOKYKLĄ Bendros žinios Istorija Alvito pagrindinės mokyklos vizija Alvito pagrindinės mokyklos misija 2008 m. Alvito pagrindinės mokyklos veiklos tikslai Veiklos uždaviniai Vertybės Tradiciniai renginiai Mokyklos darbuotojai VEIKLA Alvito pagrindinės mokyklos funkcijos Ugdymo planas 2008-2009 m. m. Pasiekimų vertinimas ir namų darbai Specialistų pagalba Paslaugos: - Vežiojimas į mokyklą BENDRADARBIAVIMAS AUDITAS Pagrindinės stiprybės INFORMACIJA Moksleivių elgesio taisyklės Priėmimo mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas tvarka Nusiskundimų pateikimo tvarka Kontaktiniai duomenys APIE MOKYKLĄ

3 BENDROS ŽINIOS Vilkaviškio rajono Alvito pagrindinė mokykla Adresas Maldėnų kaimas, Vilkaviškio rajonas, el. paštas alvitas@takas.lt, www.alvitas.vilkaviskis.lm.lt Telefonas/faksas (8 342) 60 452, tipas valstybinė, mokomoji kalba lietuvių kalba, direktorius Valentinas Piečiukaitis, II vadybinė kategorija, mokyklos tarybos pirmininkė Ingrida Sabeckienė. ISTORIJA 1685 m. Paširvinčio kaime netoli bažnyčios pastatytame name įkurta pirmoji mokykla XX a. pradžioje pradinėje mokykloje veikė 4 klasės 1919 m. pradinėje mokykloje mokėsi nuo 80 iki 120 vaikų, prie mokyklos buvo užveistas didelis sodas, daržas 1938-1944 m. Alvite veikė šešiametė mokykla 1945-1950 m. klasės buvo ūkininkų namuose 1951 m. mokykla tapo priaugančia septynmete ir persikėlė į buvusį valsčiaus pastatą 1959 m. mokykla tapo aštuonmete 1965 m. pastatyta dabartinė nauja mokykla 1980 m. pastatytas mokyklos priestatas su sporto sale, dirbtuvėmis, fizikos-chemijos kabinetu 2004 m. prie mokyklos prijungtas vaikų darželis Diemedėlis, mokykla teikia ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo paslaugas ALVITO PAGRINDINĖS MOKYKLOS VIZIJA Moderni mokykla, kurioje humaniškumu ir pagarba asmenybei pagrįstais ugdymo metodais saugioje aplinkoje ugdomas kiekvienas moksleivis pagal jo prigimtines galias, polinkius ir motyvaciją, suteikiant jam šiuolaikiniam laisvam Europos piliečiui būtinas kompetencijas ALVITO PAGRINDNĖS MOKYKLOS MISIJA

4 Atsižvelgiant į kiekvieno ugdytinio amžių ir interesus bei gebėjimus sudaryti ugdymo galimybes, sukurti saugią mokymosi aplinką, kuri skatintų mokinį įgyti ir nuolat plėtoti išsilavinimo standartus atitinkančius gebėjimus taip, kad kiekvienas galėtų toliau siekti aukštesnio išsilavinimo ir rastų vietą visuomenėje. Burti gerai suvokiantį tikrovę ir padėtį, gebantį analizuoti, aptarti, produktyviai ir lanksčiai planuoti, nenutrūkstamai besimokantį ir skatinantį kitus mokytis kolektyvą. Puoselėti tautinį identitetą, siekiant išsaugoti tautos tradicijas, papročius, etninį unikalumą, kartu ugdant pilietiškumą ir pagarbą valstybei. VERTYBĖS pagarba savo valstybės istorijai, tautos palikimui ir Tėvynėms kančioms savo tautos etnokultūros, papročių ir tradicijų puoselėjimas meilės savo gimtajai kalbai ir literatūrai ugdymas, meninis raiškos skatinimas pasididžiavimo savo krašto tradicijomis ir savąja mokykla ugdymas, savos mokyklos įvaizdžio kūrimas dorinių ir tvirtų moralinių nuostatų formavimas, klojant tvirtus pagrindus jaunuolių tolimesniam gyvenimui moralinio nuosmukio grėsmės akivaizdoje 1. Mokslo metų pradžios šventė 2. S.Nėries gimimo dienos renginiai TRADICINIAI RENGINIAI 3. Lietuvos kariuomenės diena ir Savanorių pagerbimas Alvito kapinėse 4. Gerumo savaitės renginiai prieš šv. Kalėdas 5. Lietuvos valstybingumo dienos minėjimas 6. Susikaupimo savaitė prieš šv. Velykas 7. Paukščių dienos renginiai 8. Šv. Valentino dienos renginys 9. Motinos dienos koncertai 10. Baigiamoji šventė Čia mūsų namai 2007 M. ALVITO PAGRINDINĖS MOKYKLOS VEIKLOS TIKSLAI

5 1. Užtikrinti aukštą ugdymo kokybę kiekvienoje pamokoje ir popamokinėje veikloje, puoselėjant kiekvieno mokinio individualias intelektualines ir dorines savybes. UŽDAVINIAI 1.1. Tobulinti pamokos pagrindinės ugdymo organizavimo formos metodiką. 1.2. Stiprinti ir plėsti metodinių grupių darbą, sprendžiant ugdymo organizavimo problemas. 1.3. Skatinti mokinių motyvaciją, išnaudojant individualias, aktyvias ugdymo formas ir metodus, vertinant kiekvieno pažangą, diferencijuojant ugdymo turinį. 1.4. Gerinti mokytojų darbo sąlygas, aprūpinant reikalingomis ugdymo priemonėmis, sudaryti sąlygas ir skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą. 2. Plėsti ir didinti šeimos vaidmenį mokyklos veikloje, tobulinti pedagoginių ir psichologinių žinių sklaidą mokyklos socialinėje aplinkoje. UŽDAVINIAI 2.1. Plėsti tėvų pedagoginių ir psichologinių žinių sklaidą, taikant įvairias informavimo priemones. 2.2. Įtraukti tėvų bendruomenę į mokyklos veiklą, skatinti iniciatyvą ir inovacijas. MOKYKLOS DARBUOTOJAI Direktorius Valentinas Piečiukaitis antra vadybinė kategorija, matematikos vyresn. mokytojas Pavaduotojai Leonora Čėplienė antra vadybinė kategorija, lietuvių kalbos vyresn. mokytoja Birutė Meištienė antra vadybinė kategorija Mokytojai IKIMOKYKLINIS UGDYMAS Danutė Bagušauskienė, vyresnioji auklėtoja, išsilavinimas aukštesnysis baigusi Marijampolės O.Suchockienės pedagoginę mokyklą Rita Mockevičienė, vyresnioji auklėtoja, išsilavinimas aukštesnysis baigusi Marijampolės O.Suchockienės pedagoginę mokyklą Danguolė Petkevičienė, vyresnioji auklėtoja, išsilavinimas aukštesnysis baigusi Marijampolės O.Suchockienės pedagoginę mokyklą Jūratė Kiseliauskienė, vyresnioji auklėtoja, išsilavinimas aukštasis baigusi Klaipėdos universitetą. Alma Rastauskienė, auklėtoja, išsilavinimas aukštesnysis baigusi Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą. PRADINIS UGDYMAS Regina Senkuvienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė, 1 klasės mokytoja, išsilavinimas aukštasis baigusi ŠPI

6 Ingrida Sabeckienė, pradinių klasių vyresn. mokytoja, 2 klasės mokytoja, išsilavinimas aukštasis baigusi Klaipėdos universitetą Laimutė Ivaškevičienė, pradinių klasių vyresn. mokytoja, 3 klasės mokytoja, išsilavinimas aukštasis baigusi ŠPI Zita Jankauskienė, pradinių klasių vyresn. mokytoja, 4 klasės mokytoja, išsilavinimas aukštasis baigusi ŠPI Ina Bikauskienė, mokytojo padėjėja, išsilavinimas aukštasis, baigusi VPU. Aušra Dragan, mokytojo padėjėja, išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, baigusi, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. PAGRINDINIS UGDYMAS Elena Rupeikienė, istorijos mokytoja metodininkė, išsilavinimas aukštasis baigusi VVPI Birutė Šeimienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė, išsilavinimas aukštasis baigusi VVPI Algirdas Šatraitis, technologijų mokytojas metodininkas, išsilavinimas aukštasis baigęs KPI Rasa Arlauskienė, muzikos mokytoja metodininkė, išsilavinimas aukštasis universitetinis baigusi VPU Leva Bačinskienė, biologijos vyresn. mokytoja, išsilavinimas aukštasis baigusi VVPI Ramutė Bakūnienė, vyresn. tikybos mokytoja, išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis - baigusi Religijos studijų Kolegiją Martynas Kasperaitis, kūno kultūros mokytojas, išsilavinimas aukštasis universitetinis baigęs VPU Vida Kaukaitė, lietuvių k. mokytoja metodininkė, išsilavinimas aukštasis baigusi VPU Virginija Seinauskienė, matematikos mokytoja metodininkė, išsilavinimas aukštasis baigusi VVU Birutė Šamatauskienė, rusų kalbos vyresn. mokytoja, išsilavinimas aukštasis baigusi VVPI Rolandas Bulkauskas, vyresnysis socialinis pedagogas, išsilavinimas aukštasis baigęs VPU Rasa Kasperaitienė, bibliotekininkė, išsilavinimas aukštasis, baigusi ŠPU. VEIKLA ALVITO PAGRINDINĖS MOKYKLOS FUNKCIJOS 1. Įgyvendinti valstybinę švietimo politiką, Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministro įsakymus, Savivaldybės tarybos sprendimus ir švietimo skyriaus nutarimus, reglamentuojančius švietimo veiklą. 2. Rengti mokyklos strateginio švietimo plano projektą, mokyklos tarybos ir savivaldybės tarybos pritarimu, jį tvirtinti ir įgyvendinti. 3. Rengti mokyklos metinės veiklos projektą, mokyklos tarybai ir Savivaldybės tarybai pritarus jį tvirtinti ir įgyvendinti. 4. Rengti švietimo bei prevencinius projektus ir organizuoti jų įgyvendinimą. 5. Užtikrinti geras ir saugias sąlygas vaikų privalomam ugdymui, papildomai popamokinei veiklai. 6. Teikti mokiniams ir jų tėvams (globėjams) informaciją apie mokyklos veiklą, švietimo programas, mokinių vertinimą, ugdymo metodus ir kita. 7. Tvarkyti švietimo informacines sistemas, teikti visoms suinteresuotoms organizacijoms ir visuomenei Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą informaciją apie mokyklos veiklą ir rezultatus. 8. Vykdyti savo mokykloje mokinių ugdymo ir lavinimo priežiūrą.

7 9. Skatinti mokyklos savivaldos institucijų veiklą ir užtikrinti bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. 10. Konsultuoti mokytojus ir mokyklų bendruomenes ugdymo proceso organizavimo ir ugdymo turinio įgyvendinimo klausimais. 11. Vertinti mokyklos mokinių mokymosi rezultatus vadovaujantis Išsilavinimo standartais. 12. Organizuoti mokytojų atestavimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 13. Siekti, kad kiekvienas mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantis vaikas mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas, kol jam sukaks 16 metų. 14. Organizuoti ir vykdyti mokyklos buhalterinę apskaitą, kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją apie mokyklos veiklą ir teikti šią informaciją Savivaldybės ir kitoms institucijoms. 15. Reguliariai pateikti duomenis moksleivių duomenų bazei. 16. Alvito pagrindinė mokykla savo darbe vadovaujasi humaniškumo, tautiškumo, tolerancijos, nuoseklumo, pagarbos kiekvienam principais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, švietimo skyriaus nuostatais ir įsakymais. VILKAVIŠKIO RAJONO ALVITO PAGRINDINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS 2008 2009 MOKSLO METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2008 2009 mokslo metų ugdymo planas reglamentuoja priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilkaviškio rajono Alvito pagrindinėje mokykloje. 2. Ugdymo planu siekiama: 2.1. individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį; 2.2. kurti ir tobulinti mokymosi modelius, kurie užtikrintų kokybišką išsilavinimą; 2.3. tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymą optimizuojant mokymosi krūvius. II. UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS 3. Mokyklos ugdymo plano projektą parengia mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, aprobuoja ir svarsto mokyklos taryba. 4. Mokyklos ugdymo plano projektą mokykla suderina su steigėju ar jo įgaliotu asmeniu. 5. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius. 6. Sudarydama ir įgyvendindama ugdymo plano projektą mokykla vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2005 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476. 7. Mokykla gali priimti sprendimus dėl dalykų programoms skiriamų valandų skaičiaus didinimo ar mažinimo (iki 10 %) numatytiems mokinių pasiekimams Bendrosiose programose pasiekti. 8. Mokykla pagal skirtas mokymo lėšas numato ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo kryptis, nustato klasių dalijimo į grupes ir mobiliųjų grupių sudarymo principus, taip pat mobiliųjų grupių skaičių. 9. Mokykla, pritaikydama ar įgyvendindama ugdymo turinį, vadovaujasi Bendrosiomis programomis, kitais norminiais teisės aktais, mokyklos strateginiais tikslais atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, turimus išteklius: 9.1. nustato ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius, prevencinių ir kitų programų integravimo į ugdymo turinį principus ir būdus;

8 9.2. priima sprendimus dėl pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, ankstyvojo užsienio kalbų ir dalykų modulių pasiūlos; 9.3. nustato pasirinkto dalyko, kurso, dalyko modulio pakeitimo tvarką; 9.4. rengia dalykų integruoto pradinio ugdymo planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programas; 9.5. nustato pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarką ir adaptacinio laikotarpio penktokams trukmę; 9.6. numato formaliojo ir neformaliojo ugdymo integravimo galimybes mokykloje, neformaliojo ugdymo organizavimo principus; 9.7. numato mokinių socialinės veiklos organizavimo principus ir būdus, siedama juos su mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais; 9.8. priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdus ir laikotarpius, mokinių pasiekimų mokantis menų dalykų, kūno kultūros, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos, pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių vertinimo; 9.9. priima sprendimus dėl ugdymo turinio įgyvendinimo pagal atnaujintas Bendrąsias programas, jei mokykla pasirengusi įgyvendinti atnaujintas Bendrąsias programas. 10. Ugdymo organizavimas 2008 2009 mokslo metais: 10.1. mokslo metai parsideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai: Ugdymo proceso Ugdymo proceso trukmė Klasė pradžia pabaiga savaičių skaičius mokymosi dienų skaičius 1 4 2008-09-01 2009-05-29 32 160 5 2008-09-01 2009-05-29 32 160 6 10 2008-09-01 2009-06-19 37 183 10.2. mokykla dirba penkias dienas per savaitę; 10.3. mokslo metais (mokytojų tarybos sprendimu 2008-06-18 protokolas Nr. 5 ) skirstomi pusmečiais. Pusmečių datas tvirtina mokyklos direktorius. Nustatoma tokia pusmečių trukmė: - pirmas pusmetis: rugsėjo 1 d. sausio - antras pusmetis: sausio d. birželio 19 d. (6 10 kl.) sausio d. gegužės 29 d. (1 5 kl.) 10.4. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis: Atostogos Prasideda Baigiasi Rudens 2008-10-27 2008-11-02 Žiemos (Kalėdų) 2008-12-22 2009-01-04 Pavasario (Velykų) 2009-04-06 2009-04-13 Papildomos (1 5 klasių mokiniams) 2008-12-01 2008-12-07 2009-02-09 2009-02-15 10.5. dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos numatomos mokytojų tarybos sprendimu ir įrašomos į ugdymo planus, suderinama su mokinių taryba dėl vykdymo laiko. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių; 10.6. oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą gali neiti 1 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai 6 12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. 11. Ugdymo turinio planavimas ir mokinių pažangos pasiekimų vertinimas: 11.1. ugdymo turinys mokykloje planuojamas bendrųjų ugdymo planų 11.1. punkte ir mokyklos ugdymo plane 10.4 punkte nurodytiems mokymosi dienų skaičiui ir remiantis

9 Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytu dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiumi; 11.2. dalykų integruoto pradinio ugdymo planus, ilgalaikius planus ir pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas rengia ir detalizuoja mokyklos nustatyta tvarka; 11.3. planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių gebėjimus, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, dalykų integraciją. Trumpalaikiame plane mokytojas planuoja kitus metodinėje grupėje numatytus dalykus (tikslus ir uždavinius, darbo metodus, mokinių vertinimą, kontrolinius darbus, namų darbus, ugdymo priemones). Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą privalo sieti su mokymo tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais); 11.4. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 ir mokyklos vertinimo ir tėvų informavimo sistema. 11.4.1. mokiniams besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu) ir diagnostinius (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formavimo būdą) vertinimas; 11.4.2. pagal pagrindinio ugdymo programas besimokančių mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema. 11.4.2.1. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai gali būti vertinami pažymiais ar įrašais įskaityta arba neįskaityta ; 11.4.2.2. etikos, tikybos, žmogaus saugos, kūno kultūros, technologijų dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta. Muzikos dalyko vertinama pažymiu. 11.5. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu įskaityta arba neįskaityta ; 11.6. mokinių, besimokančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimų įvertinimai gali būti įskaitomi į dalykų įvertinimus; 11.7. apie mokinių mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka raštu informuojami mokinių tėvai (globėjai). 12. Mokinių mokymosi krūvis 12.1. mokyklos direktoriaus paskirtas asmuo: 12.1.1. tvirtina mokymosi krūvio optimizavimo priemonių planą; 12.1.2. organizuoja tos pačios klasės mokinių mokytojų bendradarbiavimo sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus; 12.1.3. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamus namų darbų stebėseną ir kontrolę; 12.2. klasėje dirbantys mokytojai, vadovaujami klasės auklėtojos, derina tarp savęs namų darbų apimtis ir kontrolinių darbų atlikimo datas; 12.3. mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę; 12.4. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį skirti minimalų privalomų pamokų skaičių. Maksimalų privalomų pamokų skaičių skirti suderinus su mokinių tėvų taryba; 12. 5. mokinių, besimokančių dailės, muzikos, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose pageidavimu gali būti atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų lankymo. Atleidimo tvarką ir pasiekimų įvertinimų užskaitymą nustato mokykla. 13. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje: 13.1. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK- 2695; 13.2. neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos ir įgyvendinamos per:

10 13.2.1. neformaliojo ugdymo programas; 13.2.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios vykdomos mokykloje, panaudojant visas neformaliojo ugdymo valandas, finansuojamas iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliam vaikų švietimui; 13.2.3. pažintinę veiklą, organizuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 ir mokyklos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintą tokių lėšų panaudojimo aprašą; 13.3. mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje turi būti ne mažesnis kaip 5 mokiniai; 13.4. neformaliojo ugdymo valandos skiriamos pasirenkamiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti; 13.5. jei mokinys pasirinko neformaliojo vaikų švietimo programą dailės, choreografijos, muzikos ar kitose neformalųjį vaikų švietimą vykdančiose įstaigose, už neformalųjį vaikų švietimą mokykla atsiskaito pagal Mokinio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-386 ir steigėjo bei mokyklos direktoriaus 2007-08-23 įsakymu Nr. V-112 Dėl moksleivio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo nustatyta tvarka. 14. Mokyklos nuožiūra pamokos skiriamos: 14.1. etnokultūrai 5,5 savaitinės pamokos; 14.2. buities dizainui 5 ir 8 klasėse po 1savaitinę pamoką; 14.3. choreografijai 1 savaitinė pamoka 5 klasėje. 15. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių, išvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ugdymo organizavimas: 15.1. mokinio užsienio mokykloje išeitą pradinio ar pagrindinio ugdymo programos dalį vertina mokykloje, jei į ją kreipėsi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla atsižvelgusi į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti; 15.2. užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi šioje mokykloje, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ir grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800; 15.3. mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar kitų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258; 16. Mokinių mokymas namuose ir savarankiško mokymosi organizavimas: 16.1. vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, mokymas vyksta pagal Vaikų, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836; 16.2. sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153: 16.2.1. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą; 16.2.2. mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros;

11 16.3. 1 3 klasės mokiniui, mokomam namuose, skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasės 11 pamokų, 5 6 klasės 12 pamokų, 7 8 klasės 13 pamokų, 9 10 klasės 15 pamokų; 16.4. mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą. III. PRIEŠMOKYKLINIS IR PRADINIS UGDYMAS 17. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180. 18. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Bendrojo priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147 ir Priešmokyklinio ugdymo standartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 bei mokyklos direktoriaus patvirtinta Priešmokyklinio ugdymo programa. 19. Pradinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo sampratą, patvirtintą Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 113. 20. Mokykla: 20.1. rengia ugdymo planus pradinio ugdymo programai įgyvendinti kiekvienam ugdymo plano dalykui skirdama tiek valandų kiek nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 28 punkte; 21. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto mokymosi dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį. Integruotas ugdymas organizuojamas taip, kad per savaitę atskiroms ugdymo sritims kalboms, gamtamoksliniam ir socialiniam ugdymui, matematikai, menams ir kūno kultūrai būtų skiriama proporcingai po (1/3) ugdymosi laiko. 22. žmogaus sauga (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga, saugaus eismo mokymas) pradinio ugdymo programoje integruojamas į kitus dalykus. 23. Ugdymo sritys, dalykai: 23.1. dorinis ugdymas: tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka vieną dorinio ugdymo dalyką tikybą arba etiką; 23.2. užsienio kalba: 23.2.1. ankstyvasis užsienio kalbos (anglų k.) mokymas vykdomas antraisiais ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; 23.2.2. pirmąją užsienio kalbą nuo 2-osios klasės mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai) iš mokyklos siūlomų kalbų; 23.2.3. ankstyvojo užsienio kalbų mokymo grupė sudaroma jei tos pačios užsienio kalbos pageidauja mokytis ne mažiau kaip 5 mokinių grupė; 23.2.4. mokyti užsienio kalbos pradinėse klasėse (grupėse) gali: 23.2.4.1. užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą; 23.2.4.2. pradinės klasės mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, baigęs užsienio kalbos mokymo kursus arba dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje; 23.3. kūno kultūra: 23.3.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę gali būti skiriama šokiui; 23.3.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip: 23.3.2.1. iš įvairių klasių sudaromos 8 15 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę; 23.3.2.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriama pagal ugdytojo rekomendacijas; 23.3.2.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgus į jų ligos pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą.

12 24. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti (I-ojoje klasėje pamokos trukmė 35 minutės, 2 4 klasėse 45 minutės): Dalyko savaitinių pamokų skaičius 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Pradinio Dalykai ugdymo programa (1 4 klasės) Dorinis ugdymas 1 1 1 1 4 Kalbos: Lietuvių k. (gimtoji) 7 8 7 7 29 Užsienio k. 2 2 2 6 Matematika 5 4 4 5 18 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 8 Dailė ir technologijos 2 2 2 2 8 Muzika 2 2 2 2 8 Kūno kultūra 3 3 3 2 11 Iš viso: 22 24 23 23 92 IV. PAGRINDINIS UGDYMAS 25. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (5 klasės) mokykla skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį: 25.1. pirmąjį pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Mokytojas taiko individulius mokinių pažinimo metodus siekdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus; 25.2. adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami; 26. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ir jai skiriama 5 mokyklos veiklos plane numatytos dienos. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ji siejama su gamtosauginiais mokyklos ir seniūnijos projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. 27. Mokiniai besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą, gali rinktis dalykus, mokymosi programas: 27.1. etninės kultūros 5 10 klasėse; 27.2. buities dizaino 5 ir 8 klasėse. 28. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje 10 klasėje sudaroma mokinių grupės pateikus lietuvių kalbos ir matematikos modulių programas pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14 19 metų mokiniams modulio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715. 29. Ugdymo sritys, dalykai: 29.1. dorinis ugdymas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų pasirenka, pritarus tėvams vieną dorinio ugdymą dalyką tikybą arba etiką. 29.2. kalbos: 29.2.1. antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6-osios klasės. Mokykla siūlo rusų kalbą; 29.2.2. mokykla iki pagrindinio ugdymo programos vykdymo pabaigos negali keisti pradėtų mokinį mokyti užsienio kalbų; 29.2.3. mokinio, atvykusio į mokyklą, kurios mokomoji kalba yra kita negu jis mokėsi anksčiau, mokymosi kalbos pasirinkimus vertina mokykla. Jei mokinio pasiekimai

13 neatitinka Bendrosiose programose apibrėžtų reikalavimų, sudaromos sąlygos atsilikimui likviduoti. 29.3. informacinės technologijos: 29.3.1. informacinių technologijų pradedama mokyti 5-ojoje klasėje pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1432, pagal šią programą dalyko mokymasis tęsiamas 6-ojoje, 7-ojoje ir 8-ojoje klasėse; 29.3.2. 9 10 klasėse informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1015; 29.4. socialinis ugdymas: 29.4.1. pilietiškumo ugdymas gali būti integruojamas su socialine veikla numatant veiklos programoje; 29.4.2. 2008 2009 mokslo metais pilietiškumo pagrindams mokyti skiriama po 1 pamoką 9 ir 10 klasėse. Pilietiškumo pagrindams mokyti 9 klasėje mokykla skiria pamoką iš mokyklos nuožiūra skiriamų pamokų. 29.5. technologinis ugdymas: mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokytis technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologijų programų; 29.6. kūno kultūra: 29.6.1. nuo 8 klasės (t. y. 8, 9, 10 klasėse) sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės; 29.6.2. kadangi kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, sudaromos sąlygos visiems mokiniams bent vieną valandą lankyti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (iš jų ir šokio) toje pačioje mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje; 29.6.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais nevertinami, įrašoma įskaityta arba neįskaityta. Jos organizuojamos taip: 29.6.3.1 mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūviai jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas. 29.6.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, kurie gali skatinti ligų paūmėjimą. 30. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti: Eil. Klasės Nr. Dalykai 5 6 7 8 9 10 1. Dorinis ugdymas 1 1 1 1 1 1 2. Lietuvių kalba 5 5 5 5 5 4+1 3. Užsienio kalba (anglų k.) 3 3 3 3 3 3 4. Užsienio kalba (rusų k.) - 2 2 2 2 2 5. Matematika 4 4 4 4 3 4 6. Gamta ir žmogus 2 2 - - - - 7. Biologija - - 2 1 1 2 8. Fizika - - 1 2 2 2 9. Chemija - - - 2 2 2 10. Informacinės technologijos 1 1 1-1 1 11. Istorija 2 2 2 2 2 2 12. Pilietiškumo pagrindai - - - - 1 1 13. Geografija - 2 2 2 2 1 14. Ekonomika - - - - 1-15. Dailė 1 1 1 1 1 1

14 16. Muzika 1 1 1 1 1 1 17. Technologijos 2 2 2 1 1 1,5 18. Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 19. Etnokultūra 1 1 1 1 1 0,5 20. Buities dizainas 1 - - 1 - - 21. Šokis 1 - - - - - Viso max: 27 29 30 31 32 32 31. Pamokų skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti klasė į grupes dalijama: 31.1. doriniam ugdymui 8, 9, 10 klasėse; 31.2. užsienio kalboms mokyti 8, 10 klasėse; 31.3. informacinėms technologijoms mokyti 6, 9, 10 klasėse; 31.4. technologijų mokymui 6, 7, 8, 9, 10 klasėse. V. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ UGDYMAS 32. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje: 32.1. mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių, specialiąją pagalbą per pamokas gali teikti mokytojo padėjėjas; 32.2. dalykų Bendrąsias programas modifikuoja ar adaptuoja dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo ar logopedo. Kadangi mokykloje jų nėra, mokytojas konsultuoja Vilkaviškio pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai; 32.3. mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal modifikuotą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, o kuriam rekomenduota mokytis pagal adaptuotą pradinio, adaptuotą pagrindinio programą pagal mokytojo programose numatytus pasiekimus; 32.4. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymus specialiųjų poreikių mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą gali nesimokyti vienos užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti. Leidimas mokinio nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu. SPECIALISTŲ PAGALBA SOCIALINIO PEDAGOGO PASLAUGOS Tikslas vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant asmenybės raišką, pilietinę brandą. Uždaviniai : įvertinti mokinio socialines problemas ir poreikius; mokinių psichinių ir fizinių, asmeninių, asmeninių ir kolektyvinių ypatybių bei jų raidos sąlygų analizė; skatinti mokymosi motyvacijos ir pažinimo interesų raidą, savivoką ir savirealizaciją;

15 formuoti gyvenimo (asmeninius ir socialinius) įgūdžius bei sveikos gyvensenos poreikį. Veiklos sritys: darbas su mokiniais; bendravimas su tėvais; bendravimas su pedagogais ir kitais specialistais; projektinė veikla. PEDAGOGINĖ PAGALBA Individualias konsultacijas teikia mokytojai kiekvieną dieną 15-16 val. Mokykloje tėvų pageidavimu veikia pailgintos darbo dienos grupė 1-5 klasių moksleiviams. PASLAUGOS VEŽIOJIMAS Į MOKYKLĄ Toliau nei 2 km nuo mokyklos gyvenantys mokiniai pateikia tėvų prašymus (žodžiu) dėl nemokamo važiavimo į mokyklą ir atgal. Sąrašai sudaromi rugsėjo 1 d. BENDRADARBIAVIMAS Pagal sutartį pasirašytą tarp Kybartų K.Donelaičio gimnazijos ir Alvito pagrindinės mokyklos dalyvaujame bendruose mokymuose, kurių tikslas geriau susipažinti su bendrojo ugdymo III etapo reikalavimais, su moksleivių motyvacijos didinimu siekiant vidurinio išsilavinimo. Su Vilkaviškio Gižų K.Baršausko pagrindine mokykla vykdyta bendras projektas Keičiamės patys keičiasi mokykla pagal MPT programą. Su Marijampolės PRC Vilkaviškio skyriumi bendraujame vykdydami moksleivių profesinio informavimo programą, sekdami ten besimokančių buvusių mūsų moksleivių rezultatus. Su Alvito šv. Kazimiero globos namai, teikdami jų globotiniams ir darbuotojams pedagoginę ir socialinę pagalbą, individualiai bendraudami su kiekvienu auklėtiniu, suteikdami patalpas laisvalaikio užimtumo organizavimu. Su Alvito, Čyčkų ir Patunkiškių kaimų bendruomenėmis, kartu rašydami ir realizuodami projektus. Projekte su Patunkiškių bendruomene pagal projektą Mūsų kaimo vaikų ateitis dalyvavo ir mokytojai ir mokiniai. Buvo atlikti psichologo tyrimai, mokiniams surengta stovykla, mokytojams metodinio darbo dienos, kuriose analizuota darbo vaikų socializacijos klausimais. Su Alvito bendruomene surengta tradicinis renginys Populiariausių alvitiečių dešimtukas, projektas Žaliasis Alvitas, prevencinio darbo programa Padėk sau, gavusi finansavimą vykdoma šiuo metu, Su Šeimenos seniūnija bendradarbiaujame puošiant ir gražinant savo aplinką ir sprendžiant privalomo mokymo klausimus, darbo su vaikais iš asocialių šeimų problemas.

Mokyklos kultūra Ugdymas ir mokymasis Pasiekimai Pagalba mokiniui Mokyklos strateginis valdymas 16 PLATUSIS AUDITAS 2007-2008 m.m. 3,2 2,9 3,0 3,1 3,2 3.2 3.15 3.1 3.05 3 2.95 2.9 2.85 2.8 2.75 Mokyklos prioritetai: 1. Tarpdalykinių ryšių ir integravimo stiprinimas mažinant mokymo krūvius. 2. Mokymosi kokybės gerinimas individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo turinį pagal individualius moksleivio gebėjimus. 3. Bendravimo ir bendradarbiavimo su šeimomis stiprinimas. Moksleiviai privalo: MOKSLEIVIŲ ELGESIO TAISYKLĖS 1. Nevėluoti į pamokas ir kitus renginius, ateiti į mokyklą tvarkingai ir švariai apsirengę; 2. Atsinešti reikalingas mokymo priemones ir pažymių knygelę, kurią pamokos metu laikyti ant suolo; 3. Pagarbiai bendrauti su mokytojais, mokyklos bendruomenės nariais, savo bendramoksliais, neskriausti mažesniųjų, stropiai ir sąžiningai mokytis; 4. Įėjus į klasę mokytojui ar vizituojančiam asmeniui atsistoti, atsakyti į pasveikinimą; 5. Pamokų, kitų renginių metu elgtis drausmingai, netrikdyti pamokos rimties, kalbėti tik leidus mokytojui, reaguoti į mokytojo pastabas; 6. Lankyti kiekvieną pamoką, praleidus vienos dienos pamokas atnešti tėvų ar globėjų parašytą pateisinimą, o praleidus kelių dienų pamokas medicinos ar kitos įstaigos pažymą; savavališkai nepasišalinti iš pamokų, jei dėl rimtų priežasčių, reikia iš pamokų išeiti kreiptis į mokyklos vadovą; 7. Susirgus ar susižeidus kreiptis į Alvito med. punkto ar Vilkaviškio sveikatos centro medikus.

17 8. Pertraukų metu išeiti iš klasės, žaisti mokyklos kieme, nesistumdyti, nekelti peštynių, reaguoti į budinčiųjų pastabas; 9. Mokykloje ir jos teritorijoje nerūkyti, nevartoti svaiginančių gėrimų ir narkotikų, pirotechnikos priemonių, negadinti mokyklos inventoriaus, techninių mokymo priemonių, vadovėlių, paimtų iš bibliotekos knygų; 10. Drabužius kabinti nurodytoje vietoje, nepalikti kišenėse pinigų, kitokių vertingų daiktų, dingus drabužiams nedelsiant kreiptis į budintį mokytoją ar klasės vadovą; 11. Bibliotekoje elgtis mandagiai, netriukšmauti, valgykloje nesistumdyti, nelaistyti ir nedrabstyti maisto, netrukdyti vagyti kitiems; 11. Diskotekose, kituose užklasiniuose renginiuose laikytis pedagogų nustatytos tvarkos, vykdyti pedagogų ir budinčiųjų reikalavimus. ALVITO PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKSLEIVIŲ TĖVŲ INFORMAVIMO SISTEMA 1. Mokyklos moksleivių tėvams informacija, susijusi du LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei mokyklos vykdoma švietimo politika gali būti teikiama 1.1. mokyklos tėvų susirinkimuose, 1.2. klasės tėvų susirinkimuose, 1.3. mokyklos sieniniuose stenduose, 2. Informacija, susijusi su mokyklos švietimo politikos vykdymu, yra grindžiama reglamentuojamų LR švietimo įstatymų, mokyklos nuostatų, mokyklos strateginės veiklos programos bei mokyklos metinės veiklos pagrindu. 3. Mokykla teikia informaciją apie ugdymo procesą bei turinį, pateikus mokyklos raštinėje prašymą, arba jeigu būtinas operatyvumas žodžiu (telefonu), jeigu klausiantis asmuo prisistato ir jo prašymas neprieštarauja asmens duomenų apsaugos įstatymui. 4. Žinios apie moksleivių pasiekimus, pastabas bei nuobaudas jiems, o taip pat apie mokyklos renginius teikiamos TIK įrašant į moksleivių pasiekimų knygelę. 5. Klasės auklėtojai ir dalyko mokytojai asmeniškai atsako už nesavalaikį informacijos pateikimą. 6. Esant išskirtinėms situacijoms, reikalaujančioms operatyvaus įsikišimo, mokytojai turi teisę naudotis bet kuriomis ryšio priemonėmis, esančiomis mokykloje. 7. Informacija susijusi su pedagogų tarybos susirinkimo nutarimais, kai moksleivio adresu priimami svarbūs nutarimai (griežti papeikimai, pašalinimas iš mokyklos ar įspėįjimas dėl pašalinimo) teikiama raštu, registruojant specialiame žurnale ir išsiunčiama registruotu laišku. Už informacijos pateikimą raštinei laiku atsako klasės auklėtojas. 8. Visais kitais atvejais informacija teikiam LR įstatymuose nustatyta tvarka. PRIĖMIMO Į ALVITO PAGRINDINĘ MOKYKLĄ MOKYTIS PAGAL PRIEŠMOKYKLINIO, PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMAS TVARKA Ši tvarka reglamentuoja priėmimą mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, atitinka pagrindines Švietimo reformos nuostatas, yra parengta vadovaujantis valstybės teisių aktais ir patvirtinta Vilkaviškio rajono savivaldybės 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. B-TS-595.

18 Asmuo (arba asmens atstovas), pageidaujantis mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, mokyklos direktoriui pateikia prašymą, nurodydamas ugdymo programą, pagal kurią pageidauja mokytis. Taip pat pateikiamas nustatytos formos sveikatos pažymėjimas, gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas, turimo išsilavinimo pažymėjimo kopija. Prašymai dėl priėmimo mokytis registruojami knygoje, į prašymą asmeniui atsakoma ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo registravimo. NUSISKUNDIMŲ PATEIKIMO TVARKA Pareiškimai pateikiami mokyklos direktoriui, užregistruojami registracijos knygoje ir deleguojami situacijos analizei direktoriaus pavaduotojoms ar kitiems darbuotojams. Mokyklos adresas: Maldėnų kaimas 70370 Vilkaviškio rajonas Telefonų numeriai: KONTAKTINIAI DUOMENYS (8 342) 60 452 direktorius, raštinė (8 342) 60 453 direktoriaus pavaduotoja ugdymui, sargai (8 342) 60 309 - finansininkas El. paštas: alvitas@takas.lt