EN

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 28.7.2009 KOM(2009) 373 galutinis 2009/0100 (CNS) C7-0156/09 PASIŪLYMAS TARYBOS SPRENDIMAS DĖL EUROPOS BENDRIJOS SUDARYTINOS KONVENCIJOS DĖL VAIKO IR KITŲ ŠEIMOS NARIŲ IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠREIKALAVIMO TARPTAUTINIU MASTU LT LT

PASIŪLYMAS TARYBOS SPRENDIMAS DĖL EUROPOS BENDRIJOS SUDARYTINOS KONVENCIJOS DĖL VAIKO IR KITŲ ŠEIMOS NARIŲ IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠREIKALAVIMO TARPTAUTINIU MASTU LT 2 LT

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. TIKSLAS 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje sudaryti du tarptautinės teisės aktai: Konvencija dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu ir Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės. Protokolu siekiama užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir nuspėjamumą išlaikymo kreditoriams ir skolininkams. 2009 m. vasario 23 d. Komisija priėmė Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos sudarytino protokolo pasiūlymą 1. Konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimą tarptautiniu mastu. Kadangi didžioji dauguma išlaikymo reikalavimų susiję su vaikais, konvencija pirmiausia laikytina vaikų apsaugos priemone. Šis pasiūlymas susijęs su Europos bendrijos sudarytina konvencija. 2. BENDROS TEISMŲ ERDVĖS PLĖTRA BENDRIJOJE Europos bendrija užsibrėžusi sukurti veiksmingą teismų erdvę, grindžiamą abipusio teismų sprendimų pripažinimo principu. 2008 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 2. Bendrijai sudarius konvenciją būtų sustiprintos galiojančios teismo sprendimų dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo Bendrijos taisyklės, taip pat centrinių įstaigų administracinis bendradarbiavimas, nes Bendrijoje būtų suvienodintos taisyklės, reglamentuojančios santykius su konvencijos susitariančiosiomis šalimis tapsiančiomis trečiosiomis šalimis. 3. 2007 M. KONVENCIJA DĖL VAIKO IR KITŲ ŠEIMOS NARIŲ IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠREIKALAVIMO TARPTAUTINIU MASTU Europos Komisija derybas dėl konvencijos vedė vadovaudamasi Tarybos derybų nurodymais. Derybose sutarta konvencija atitinka šiuos derybų nurodymus. Konvencijos tikslo užtikrinti veiksmingą šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimą siekiama derinant įvairias priemones, kurios apima 1) visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo tvarkant tarptautinius prašymus sistemą, 2) reikalavimą, kad susitariančiosios valstybės sudarytų sąlygas pateikti prašymus priimti ir keisti sprendimus dėl išlaikymo, 3) nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos veiksmingai pasinaudoti 1 2 COM (2009) 81. OL L 7, 2009 1 10, p. 1. Komisijai rengiant pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, kuris buvo priimtas 2005 m. gruodžio 15 d., atliktas poveikio vertinimas. Į reglamentą įtrauktos visos konvencijos reglamentuojamos sritys, todėl juo dar labiau sustiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas, o tam tikri klausimai jame nagrinėjami plačiau nei konvencijoje. Todėl laikyta, kad siekiant priimti šį pasiūlymą bus galima remtis ankstesniu poveikio vertinimu. LT 3 LT

tarpvalstybinėmis išlaikymo prievoles reglamentuojančiomis procedūromis, 4) susitarančiosiose valstybėse priimtų sprendimų dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo sistemą, 5) pagreitintas ir supaprastintas pripažinimo ir vykdymo procedūras ir 6) reikalavimą imtis veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus. Konvencija aprėpia daug praktinių klausimų, kurie gali turėti poveikio tarptautinių prašymų nagrinėjimo tvarkai, pavyzdžiui, kalbos reikalavimus, standartines formas ir keitimąsi informacija apie nacionalinius įstatymus. Be to, ja skatinama naudotis naujomis informacinėmis technologijomis siekiant sumažinti išlaidas ir išvengti vėlavimo. Vaiko išlaikymo bylų atveju konvenciją privaloma taikyti visą. Be to, visi skyriai taikomi prašymams pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, kai jie pateikiami kartu su vaiko išlaikymo reikalavimu. Kiti reikalavimai pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo patenka į privalomąją konvencijos taikymo sritį, tačiau jiems netaikomos nuostatos, išdėstytos II ir III skyriuose, kuriuose nustatoma administracinio bendradarbiavimo per centrines įstaigas sistema ir kuriuose taip pat pateiktos nuostatos dėl pagalbos vaiko išlaikymo bylose. Susitariančioji valstybė gali pareikšti, kad ji taiko konvenciją arba jos dalį bet kuriai kitai išlaikymo prievolei, kylančiai iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar svainystės. Konvencijoje numatyta galimybė prie jos prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijoms (59 straipsnis). 51 straipsnio 4 dalyje numatyta netaikymo sąlyga, pagal kurią konvencija neturi poveikio regioninės ekonominės integracijos organizacijos, esančios šios konvencijos šalimi, teisės aktų, priimtų sudarius konvenciją, taikymui konvencijos reglamentuojamais klausimais, jei tokie teisės aktai regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybių narių santykiuose su kitomis susitariančiomis valstybėmis neturi poveikio konvencijos nuostatų taikymui. Kiek tai susiję su regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimu ir vykdymu, konvencija neturi poveikio regioninės ekonominės integracijos organizacijos nuostatoms, nepaisant to, ar jos buvo priimtos prieš sudarant konvenciją, ar po jos sudarymo. 62 straipsnyje numatyta galimybė padaryti išlygas, o 63 straipsnyje pareiškimus dėl tam tikrų straipsnių. 4. KOMISIJOS PASIŪLYMAI Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką 3 Bendrija turi išimtinę išorės kompetenciją Reglamento (EB) Nr. 4/2009 reglamentuojamais klausimais. Į reglamento taikymo sritį patenka visos į konvenciją įtrauktos sritys. Atsižvelgiant į minėtą Teismo praktiką, su pripažinimu ir vykdymu susiję klausimai priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Komisijos nuomone, administracinis bendradarbiavimas ir teisinę pagalbą reglamentuojančios taisyklės taip pat priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai, kadangi šios konvencijos taisyklės turėtų poveikį ir Bendrijos taisyklėms. 3 2006 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo nuomonė 1/03 dėl Bendrijos kompetencijos sudaryti naują Lugano konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. LT 4 LT

Jeigu nebūtų administracinį bendradarbiavimą Bendrijoje reglamentuojančių taisyklių, būtų taikomos konvencijos taisyklės. Bendrijos taisyklės, susijusios su konvencijos reglamentuojamais klausimais, įskaitant administracinį bendradarbiavimą, išdėstytos Reglamente (EB) Nr. 4/2009, o valstybėms narėms taikant konvencijos taisykles būtų padarytas poveikis šioms Bendrijos taisyklėms. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymas Bendrijoje, įskaitant administracinio bendradarbiavimo taisykles, užtikrinamas netaikymo sąlyga (konvencijos 51 straipsnio 4 dalis). Tokia sąlyga nepanaikinama galimo konvencijos poveikio Bendrijos teisei galimybė. Priešingai, netaikymo sąlygos įtraukimas į susitarimą gali reikšti, kad padarytas poveikis Bendrijos taisyklėms (žr. ETT nuomonę 1/03). Be to, reikia pabrėžti, kad visos konvencijos tikslas užtikrinti veiksmingą išlaikymo išmokų išreikalavimą; administracinio bendradarbiavimo taisyklės nustatytos tik siekiant priimti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo. Be to, Reglamente (EB) Nr. 4/2009 išdėstytos administracinio bendradarbiavimo taisyklės gali būti taikomos trečiosiose šalyse priimtiems sprendimams. Todėl Komisija siūlo, kad konvenciją sudarytų vien Bendrija. Pagal 62 straipsnio 1 dalį susitariančiosios valstybės ne vėliau kaip ratifikuodamos, priimdamos, patvirtindamos ar prisijungdamos gali padaryti vieną arba kelias išlygas, numatytas 2 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 3 dalyje. Siūloma išlygų nedaryti. Konvencija turėtų būti taikoma tokia, kokia yra, ir nėra priežasčių riboti jos taikymo srities pagal 2 straipsnio 2 dalį arba pripažinimo ar vykdymo pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 30 straipsnio 8 dalį. Komisija taip pat mano, kad valstybių narių centrinės įstaigos turėtų susitarti, kad su kitomis centrinėmis įstaigomis bendraus anglų ir prancūzų kalbomis, ne tik prašomosios valstybės narės oficialia kalba. Todėl 44 straipsnio 3 dalyje numatyta tokio pobūdžio išlyga neturėtų būti daroma. Šiuo metu išlygos pagal 55 straipsnio 3 dalį svarstyti nereikia. 63 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė padaryti 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nurodytus pareiškimus. Visus pareiškimus turėtų daryti Bendrija, kadangi siūloma, kad konvencijos šalimi būtų vien Bendrija. Pagal 59 straipsnio 3 dalį Europos bendrija pasirašydama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama gali pareikšti, kad ji turi kompetenciją visais konvencijos reglamentuojamais klausimais ir kad valstybės narės, kurios perdavė jai kompetenciją, privalo laikytis konvencijos. Komisija siūlo padaryti tokį pareiškimą. Konvencija turėtų būti taikoma vienodai visoje Bendrijoje. Tokiems pagrindiniams klausimams kaip taikymo sritis šis reikalavimas turėtų būti taikomas be išimčių. Pagal 2 straipsnio 3 dalį kiekviena susitariančioji valstybė gali pareikšti, kad išplečia visos ar dalies konvencijos taikymo sritį į ją įtraukdama kitas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos arba svainystės, įskaitant visų pirma prievoles apsaugos reikalingiems asmenims. Toks pareiškimas sukuria pareigą santykiuose tarp dviejų susitariančiųjų valstybių tik tada, jei jų pareiškimai susiję su tomis pačiomis išlaikymo prievolėmis ir tomis pačiomis konvencijos dalimis. Komisija siūlo išplėsti visos konvencijos taikymo sritį į ją įtraukiant visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar svainystės, todėl jos taikymo sritis būtų tokia pati kaip ir Reglamento (EB) Nr. 4/2009. Reglamento (EB) LT 5 LT

Nr. 4/2009 taikymo sritis plati, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai, kad su vaikais ar sutuoktiniais nesusijusių išlaikymo reikalavimų pasitaiko retai, patvirtina principą, kad tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos visiems išlaikymo reikalavimams. Tai taip pat patvirtina, kad reikia išplėsti konvencijos taikymo sritį. Be to, kai kurios valstybės narės pripažįsta su išlaikymo prievolėmis susijusius sprendimus ir juos vykdo vadovaudamosi 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo be jokių išlygų, leidžiamų pagal tos konvencijos 26 straipsnį. Jeigu taikymo sritis nebūtų išplėsta, kaip siūloma, būtų apsunkinti tų valstybių narių santykiai su tam tikromis trečiosiomis valstybėmis. Akivaizdu, kad Bendrija neturėtų daryti pareiškimų dėl leidimo patikrinti vien vaikui skirtas lėšas pagal 16 straipsnio 1 dalį. Taip pat akivaizdu, kad nereikėtų daryti pareiškimų dėl alternatyvios procedūros pagal 24 straipsnio 1 dalį, nes per derybas Bendrija pasisakė už 23 straipsnyje numatytą veiksmingesnę prašymo dėl pripažinimo arba vykdymo nagrinėjimo procedūrą. Be to, prašymų pripažinti ir vykdyti susitarimą dėl išlaikymo teikimas neturėtų būti ribojamas pagal 30 straipsnio 7 dalį. Nebūtina daryti 61 straipsnio 1 dalyje numatyto pareiškimo dėl neunifikuotų teisės sistemų, nes konvencija būtų taikoma kiekvienoje valstybėje narėje ir kiekviename teritoriniame vienete. 61 straipsnio 3 dalyje taip pat teigiama, kad jeigu valstybė narė nepadaro pareiškimo pagal 61 straipsnį, konvencija taikoma visiems tos valstybės teritoriniams vienetams. Tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis, kai yra objektyvių ir rimtų priežasčių konvenciją taikyti diferencijuotai, valstybės narės galėtų nurodyti, ar jos pageidauja taikyti į konvenciją įtrauktus teigiamus pareiškimus. Pagal 11 straipsnio 1 dalies g punktą bet kuriam prašymui, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytus sprendimo dėl išlaikymo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo prašymus, susitariančioji valstybė pareiškimu gali nurodyti, kokios papildomos informacijos arba dokumentų reikia, kad jos centrinė įstaiga galėtų tvarkyti prašymą arba jos teismas ar administracinės institucijos galėtų vykdyti reikalingas procedūras. Komisija neprieštaraus, jeigu valstybė narė pageidaus pasinaudoti šiame straipsnyje numatyta galimybe, kadangi tam tikrais atvejais papildomos informacijos gali prireikti norint veiksmingai taikyti konvenciją. Pagal 44 straipsnio 1 dalį prašymas ir susiję dokumentai pateikiami originalo kalba, pridedant vertimą į prašomosios valstybės oficialią kalbą arba kitą kalbą, kurią pareiškime prašomoji valstybė nurodė kaip priimtiną, nebent tos valstybės kompetentinga institucija nereikalauja vertimo. Siūloma leisti valstybėms narėms priimti vertimus net ne į oficialias kalbas, nes taip konvenciją taikyti būtų lengviau. Pagal 44 straipsnio 2 dalį susitariančioji valstybė, kurioje yra daugiau nei viena oficiali kalba ir kuri dėl nacionalinės teisės nuostatų visoje savo teritorijoje negali priimti dokumentų viena iš tų kalbų, pareiškime nurodo kalbą, kuria turi būti parengti tokie dokumentai arba jų vertimai, kad juos būtų galima įteikti atitinkamose jos teritorijos vietose. Siūloma leisti pasinaudoti šia galimybe valstybėms narėms, kurių skirtingose teritorijose vartojamos skirtingos oficialios kalbos (pavyzdžiui, Belgijai). 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 44 straipsnio 1 arba 2 dalyje numatytomis galimybėmis pageidaujančios pasinaudoti valstybės narės apie tai turėtų pranešti Komisijai, taip pat pranešti apie savo pareiškimų turinį, nurodydamos objektyvias ir rimtas priežastis. Jeigu LT 6 LT

valstybė narė vėliau pageidautų pakeisti ar atšaukti jai skirtą pareiškimą, ji apie tai turėtų pranešti Komisijai, kuri informuotų depozitarą. Kadangi siūloma, kad konvencijos šalimi būtų vien Bendrija, valstybės narės Komisijai turėtų pranešti apie centrinės įstaigos arba centrinių įstaigų, nurodytų 4 straipsnyje, paskyrimą kartu su bet kokia informacija, susijusia su 57 straipsnyje numatytais teisės aktais, procedūromis ir paslaugomis. Sudarydama konvenciją, Komisija šią informaciją perduotų Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui. Siūloma, kad valstybės narės Komisijai visą informaciją perduotų iki 2010 m. rugsėjo 18 d., kuri taip pat yra informacijos apie kontaktinius duomenis ir kalbas perdavimo Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 71 straipsnį terminas. LT 7 LT

2009/0100 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos bendrijos sudarytinos Konvencijos dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą kartu su 300 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą 4, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 5, kadangi: (1) Bendrija deda pastangas, kad būtų sukurta bendra teismų erdvė, grindžiama abipusio sprendimų pripažinimo principu. (2) 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencija dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu (toliau Konvencija) yra geras pasaulinės bendradarbiavimo sistemos, taip pat su išlaikymo prievolėmis susijusių sprendimų pripažinimo ir vykdymo pagrindas, kuriame numatyta iš esmės nemokama teisinė pagalba vaiko išlaikymo bylose bei racionalizuota pripažinimo ir vykdymo procedūra. (3) Konvencijos reglamentuojami klausimai įtraukti ir į Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Bendrija įgijo išimtinę kompetenciją visais Konvencijos reglamentuojamais klausimais, todėl sudaryti Konvenciją turi viena. Bendrijai sudarius Konvenciją, valstybės narės privalės jos laikytis. Konvencijos 59 straipsniu Bendrijai suteikiama teisė pasirašyti, priimti, patvirtinti Konvenciją arba prisijungti prie jos. (4) Šiai Konvencijai neturėtų būti daroma jokių išlygų. Visus reikiamus pareiškimus turėtų padaryti Bendrija, kuri taip pat turėtų vėliau juos keisti ar atšaukti. (5) Pareiškimu Konvencijos taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad visa Konvencija būtų taikoma visoms išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar svainystės, siekiant užtikrinti veiksmingą išlaikymo išmokų 4 5 OL C [ ], [ ], p. [ ]. OL C [ ], [ ], p. [ ]. LT 8 LT

išreikalavimą bet kuriose susitariančiosiose šalyse, jeigu jų pareiškimai susiję su tomis pačiomis išlaikymo prievolėmis ir tomis pačiomis Konvencijos dalimis. (6) Iki 2010 m. rugsėjo 18 d. valstybės narės Komisijai turėtų pranešti apie savo pageidavimą, kad būtų padaryti Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pareiškimai, taip pat pranešti apie bet kokio tokio pareiškimo turinį, kuris turėtų būti pagrįstas objektyviomis ir rimtomis priežastimis. Jeigu valstybė narė vėliau pageidautų, kad pareiškimas būtų pakeistas ar atšauktas, ji apie tai turėtų pranešti Komisijai, kuri informuotų depozitarą. (7) Iki 2010 m. rugsėjo 18 d. valstybės narės Komisijai taip pat turėtų pranešti apie paskirtą centrinę įstaigą arba centrines įstaigas, nurodytas Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje. Deponuodama ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą, Komisija šią informaciją turėtų perduoti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui, kaip reikalaujama Konvencijoje. Pasikeitus paskirtajai centrinei įstaigai, valstybės narės apie tai turėtų pranešti Komisijai, kuri šią informaciją perduotų Nuolatiniam biurui. (8) Iki 2010 m. rugsėjo 18 d. valstybės narės Komisijai turėtų perduoti informaciją apie Konvencijos 57 straipsnyje nurodytus teisės aktus, procedūras ir paslaugas. Komisija šią informaciją turėtų pateikti Nuolatiniam biurui iki Konvencijos sudarymo Bendrijos vardu. (9) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį [Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą]. (10) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir neprivalo jo laikytis, ir jis neturi būti jai taikomas, NUSPRENDĖ: 1 straipsnis Bendrijos vardu tvirtinama 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencija dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu. Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Europos bendrijos vardu deponuoti Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą. Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo. 2 straipsnis Sudarydama Konvenciją, Bendrija padaro šio sprendimo 1 priede numatytus pareiškimus. Pareiškimuose dėl Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies g punkto ir 44 straipsnio 1 dalies nurodomos tos valstybės narės, kurios iki 2010 m. rugsėjo 18 d. Komisijai pranešė pageidaujančios tokių pareiškimų ir informavo apie jų turinį. LT 9 LT

Pareiškime dėl Konvencijos 44 straipsnio 2 dalies nurodoma Belgija, kuri Komisijai iki 2010 m. rugsėjo 18 d. turi pranešti apie padarytino pareiškimo turinį. 3 straipsnis Iki 2010 m. rugsėjo 18 d. valstybės narės Komisijai praneša apie paskirtą centrinę įstaigą arba centrines įstaigas, nurodytas Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje. Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Komisija šią informaciją perduoda Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui. Iki 2010 m. rugsėjo 18 d. valstybės narės Komisijai perduoda informaciją apie Konvencijos 57 straipsnyje nurodytus teisės aktus, procedūras ir paslaugas. Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Komisija šią informaciją perduoda Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas LT 10 LT

1 PRIEDAS Pareiškimai, kuriuos Bendrija turi padaryti sudarydama Konvenciją dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu (Konvencija), numatyti tos Konvencijos 63 straipsnyje I. Pareiškimas pagal 59 straipsnio 3 dalį dėl Europos bendrijos kompetencijos Konvencijos reglamentuojamais klausimais 1. Pagal Konvencijos 59 straipsnio 3 dalį Europos bendrija pareiškia turinti kompetenciją visais Konvencijos dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu (Konvencija) reglamentuojamais klausimais. Jos valstybės narės nepasirašys, nepriims, nepatvirtins Konvencijos ir prie jos neprisijungs, tačiau, Europos bendrijai ją sudarius, privalės jos laikytis. 2. Dabartinės Europos bendrijos valstybės narės yra Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. 3. Tačiau šis pareiškimas netaikomas Danijos Karalystei pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius. 4. Šis pareiškimas netaikomas valstybių narių teritorijoms, kuriose negalioja Europos bendrijos steigimo sutartis, ir nepažeidžia tokių teisės aktų ar pozicijų, kuriuos tam tikros valstybės narės pagal Konvenciją gali priimti tų teritorijų vardu ir interesais. II. Pareiškimai dėl tam tikrų nuostatų ir klausimų 5. Pagal Konvencijos 2 straipsnio 3 dalį Europos bendrija pareiškia, kad ji taiko visą Konvenciją išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar svainystės. 6. Pagal Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies g punktą Europos bendrija pareiškia, kad [nurodyti, kurioje valstybėje narėje / valstybėse narėse] į prašymą, išskyrus prašymą pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą, turėtų būti įtraukta [nurodyti reikiamą informaciją arba dokumentus]. 7. Pagal Konvencijos 44 straipsnio 1 dalį Europos bendrija pareiškia, kad [nurodyti valstybę narę / valstybes nares] priima prašymus ir susijusius dokumentus, išverstus į [nurodyti kalbą / kalbas]. 8. Pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dalį Europos bendrija pareiškia, kad Belgijoje dokumentai, skirti įteikti [nurodyti teritorijos dalis], parengiami [nurodyti kalbas]. LT 11 LT

2 PRIEDAS KONVENCIJA DĖL VAIKO IR KITŲ ŠEIMOS NARIŲ IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠREIKALAVIMO Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės, TARPTAUTINIU MASTU norėdamos pagerinti valstybių bendradarbiavimą tarptautiniu mastu išreikalaujant vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokas, suvokdamos būtinybę sukurti rezultatyvias ir prieinamas, greitas, veiksmingas, ekonomiškas, atitinkančias poreikius ir teisingas procedūras, norėdamos remtis geriausiais galiojančių Hagos konvencijų ir kitų tarptautinės teisės aktų, visų pirma 1956 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl išlaikymo išmokų išreikalavimo užsienyje, sprendimais, siekdamos pasinaudoti technologijų pažanga ir sukurti lanksčią sistemą, kuri galėtų būti pritaikoma pasikeitusiems poreikiams ir naujoms galimybėms, kurias teikia tolesnė technologijų raida, primindamos, kad pagal 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnius imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia vaiko interesai, kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant tarptautinių susitarimų sudarymą, kad vaikas būtų išlaikomas tėvų ar kitų atsakingų asmenų, ypač kai tie asmenys gyvena kitoje valstybėje negu vaikas, nusprendė sudaryti šią Konvenciją ir susitarė dėl šių nuostatų: I SKYRIUS. TIKSLAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS 1 straipsnis Tikslas Šia Konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą vaiko ir kitų šeimos narių išmokų išreikalavimą tarptautiniu mastu, visų pirma a) sukuriant visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo sistemą; b) sudarant sąlygas pateikti prašymus sprendimams dėl išlaikymo priimti; c) užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą ir LT 12 LT

d) reikalaujant veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Ši Konvencija taikoma: a) iš tėvų ir vaiko santykių kylančioms prievolėms išlaikyti jaunesnį nei 21 metų asmenį; b) sprendimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pripažinimui ir vykdymui arba vykdymui, kai prašymas pateikiamas kartu su reikalavimu, patenkančiu į a punkto taikymo sritį, ir c) sutuoktinių tarpusavio išlaikymui, išskyrus II ir III skyrius. 2. Kiekviena susitariančioji valstybė gali pagal 62 straipsnį padaryti išlygą dėl šio Konvencijos straipsnio 1 dalies a punkto taikymo ir numatyti, kad jis galioja jaunesniems nei 18 metų asmenims. Šią išlygą padariusi susitariančioji valstybė negali reikalauti taikyti Konvenciją tokio amžiaus asmenims, kurie dėl šios išlygos nepatenka į Konvencijos taikymo sritį. 3. Kiekviena susitariančioji valstybė pagal 63 straipsnį gali pareikšti, kad išplečia visos ar dalies Konvencijos taikymo sritį į ją įtraukdama kitas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos arba svainystės, įskaitant visų pirma prievoles apsaugos reikalingiems asmenims. Toks pareiškimas sukuria pareigą santykiuose tarp dviejų susitariančiųjų valstybių tik tada, jei jų pareiškimai susiję su tomis pačiomis išlaikymo prievolėmis ir tomis pačiomis Konvencijos dalimis. 4. Konvencijos nuostatos taikomos vaikams, nepaisant jų tėvų šeiminės padėties. 3 straipsnis Apibrėžtys Šioje Konvencijoje: a) kreditorius asmuo, kuris turi teisę arba tariamai turi teisę reikalauti išlaikymo; b) skolininkas asmuo, kuris turi mokėti arba tariamai turi mokėti išlaikymą; c) teisinė pagalba pagalba, reikalinga pareiškėjui sužinoti savo teises ir jomis pasinaudoti ir užtikrinanti, kad prašymai visapusiškai ir veiksmingai išnagrinėjami prašomojoje valstybėje. Tokios pagalbos priemonės gali apimti teisinę konsultaciją, pagalbą pradedant bylą tam tikroje institucijoje, teisinį atstovavimą ir atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų; d) rašytinis susitarimas susitarimas, užfiksuotas bet kurioje laikmenoje, kurioje pateikta informacija bus prieinama vėliau; e) susitarimas dėl išlaikymo rašytinis susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo, kurį i) kompetentinga institucija oficialiai parengė arba užregistravo kaip oficialųjį dokumentą arba LT 13 LT

ii) kompetentinga institucija patvirtino, sudarė, užregistravo arba saugojo ir kurį kompetentinga institucija gali peržiūrėti arba pakeisti; f) apsaugos reikalingas asmuo asmuo, kuris dėl pablogėjusių arba nepakankamų asmeninių gebėjimų nepajėgia savęs išlaikyti. II SKYRIUS. ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS 4 straipsnis Centrinių įstaigų skyrimas 1. Susitariančioji valstybė paskiria centrinę įstaigą užduotims, kurias tokiai įstaigai nustato ši Konvencija, atlikti. 2. Federalinės valstybės, valstybės, kuriose yra daugiau nei viena teisės sistema, arba valstybės, turinčios autonominius teritorinius vienetus, gali paskirti daugiau nei vieną centrinę įstaigą ir apibrėžti jų kompetencijos ribas teritorijos ar asmenų atžvilgiu. Kai valstybė yra paskyrusi daugiau nei vieną centrinę įstaigą, ji paskiria pagrindinę centrinę įstaigą, kuriai gali būti adresuojama bet kokia informacija, skirta perduoti atitinkamai tos valstybės centrinei įstaigai. 3. Deponuodama ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą arba darydama pareiškimą pagal 61 straipsnį susitariančioji valstybė praneša Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui apie paskirtą centrinę įstaigą arba centrines įstaigas, jų kontaktinius duomenis ir prireikus kompetencijos ribas, apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje. Susitariančioji valstybė nedelsdama praneša Nuolatiniam biurui apie bet kokius pokyčius. 5 straipsnis Bendrosios centrinių įstaigų funkcijos Centrinės įstaigos: a) bendradarbiauja tarpusavyje ir skatina savo valstybių kompetentingų įstaigų bendradarbiavimą šios Konvencijos tikslams pasiekti; b) deda visas pastangas, kad įveiktų sunkumus, kylančius taikant šią Konvenciją. 6 straipsnis Specialiosios centrinių įstaigų funkcijos 1. Centrinės įstaigos teikia pagalbą dėl III skyriuje nurodytų prašymų. Jos visų pirma: a) perduoda ir priima tokius prašymus; b) inicijuoja procedūras dėl tokių prašymų nagrinėjimo arba padeda jas pradėti. 2. Dėl tokių prašymų centrinės įstaigos imasi visų tinkamų priemonių, siekdamos: a) pagal aplinkybes suteikti teisinę pagalbą arba padėti ją gauti; b) padėti nustatyti skolininko arba kreditoriaus gyvenamąją vietą; c) padėti gauti reikiamą informaciją apie pajamas, o prireikus apie kitą skolininko arba kreditoriaus turtą, įskaitant turto vietos nustatymą; LT 14 LT

d) skatinti taikiai išspręsti ginčą, kad išlaikymo išmokos būtų mokamos savanoriškai, prireikus tarpininkavimo, taikinimo būdu arba panašiomis priemonėmis; e) palengvinti vykstantį teismo sprendimų dėl išlaikymo, įskaitant bet kokius įsiskolinimus, vykdymą; f) palengvinti išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą jų pervedimą; g) palengvinti dokumentų arba kitų įrodymų gavimą; h) teikti pagalbą nustatant tėvystę ar motinystę, kai tai būtina išlaikymo išmokoms išreikalauti; i) inicijuoti procedūras arba padėti jas pradėti, norint taikyti visas reikalingas teritorinio pobūdžio laikinąsias priemones, kurių tikslas užtikrinti, kad būtų išnagrinėtas pateiktas prašymas dėl išlaikymo išmokų; j) palengvinti dokumentų įteikimą. 3. Šiame straipsnyje nurodytas centrinės įstaigos funkcijas, kiek tai leidžiama pagal atitinkamos valstybės teisę, gali atlikti viešieji subjektai arba kitos institucijos, prižiūrimos tos valstybės kompetentingų institucijų. Kiekviena susitariančioji valstybė praneša Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui apie paskirtus viešuosius subjektus arba kitas institucijas, jų kontaktinius duomenis ir jų kompetencijos ribas. Susitariančioji valstybė nedelsdama praneša Nuolatiniam biurui apie bet kokius pokyčius. 4. Nė viena šio straipsnio arba 7 straipsnio nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti centrinę įstaigą vykdyti įgaliojimus, kuriuos pagal prašomosios valstybės teisę gali vykdyti tik teismai. 7 straipsnis Prašymai imtis specialiųjų priemonių 1. Centrinė įstaiga gali pateikti kitai centrinei įstaigai pagrįstą prašymą imtis atitinkamų specialiųjų priemonių, numatytų 6 straipsnio 2 dalies b, c, g, h, i ir j punktuose, kai nėra nagrinėjamas 10 straipsnyje numatytas prašymas. Prašomoji centrinė įstaiga imasi visų reikiamų priemonių, jei įsitikina, kad jos būtinos siekiant padėti galimam pareiškėjui pateikti 10 straipsnyje numatytą prašymą arba nustatyti, ar toks prašymas turėtų būti inicijuotas. 2. Centrinė įstaiga kitos centrinės įstaigos prašymu taip pat gali imtis specialiųjų priemonių dėl tarptautinį elementą turinčios bylos dėl išlaikymo išreikalavimo, kuri nagrinėjama prašančiojoje valstybėje. 8 straipsnis Centrinės įstaigos išlaidos 1. Kiekviena centrinė įstaiga padengia savo išlaidas, patirtas taikant šią Konvenciją. 2. Centrinės įstaigos negali pareiškėjams nustatyti jokių mokesčių už savo suteiktas paslaugas pagal šią Konvenciją, išskyrus ypatingas išlaidas dėl 7 straipsnyje numatyto prašymo imtis specialiųjų priemonių. LT 15 LT

3. Prašomoji centrinė įstaiga negali susigrąžinti išlaidų, patirtų dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų, jei nėra išankstinio pareiškėjo sutikimo dėl tų paslaugų teikimo tokia kaina. III SKYRIUS. PRAŠYMO PATEIKIMAS PER CENTRINES ĮSTAIGAS 9 straipsnis Prašymo pateikimas per centrines įstaigas Prašymas pagal šį skyrių teikiamas prašomosios valstybės centrinei įstaigai per susitariančiosios valstybės, kurioje pareiškėjas gyvena, centrinę įstaigą. Pagal šią nuostatą vien buvimas valstybėje nelaikomas gyvenimu joje. 10 straipsnis Galimos prašymų rūšys 1. Kreditorius, siekiantis išlaikymo pagal šią Konvenciją, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus: a) dėl sprendimo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo; b) dėl sprendimo, priimto arba pripažinto prašomojoje valstybėje, vykdymo; c) dėl sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje, kai nėra galiojančio sprendimo, įskaitant, kai būtina, tėvystės ar motinystės nustatymą; d) dėl sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje, kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas neįmanomas arba atsisakoma tai padaryti dėl nepakankamo pripažinimo ir vykdymo pagrindo pagal 20 straipsnį ar dėl 22 straipsnio b ir e punktuose nurodytų priežasčių; e) dėl sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje, keitimo; f) dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo. 2. Skolininkas, kurio atžvilgiu priimtas galiojantis sprendimas suteikti išlaikymą, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus: a) dėl sprendimo pripažinimo arba dėl adekvačios procedūros, kurios pagrindu sustabdomas arba apribojamas ankstesnio sprendimo vykdymas prašomojoje valstybėje; b) dėl sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje, keitimo; c) dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo. 3. Jei šioje Konvencijoje nenustatyta kitaip, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymai nagrinėjami pagal prašomosios valstybės teisę, o 1 dalies c f punktuose ir 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems prašymams taikomos prašomojoje valstybėje galiojančios jurisdikcijos taisyklės. 11 straipsnis Prašymo turinys 1. Visuose 10 straipsnyje numatytuose prašymuose turi būti nurodoma bent: a) pareiškimas, apibūdinantis prašymo arba prašymų pobūdį; LT 16 LT

b) pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant adresą ir gimimo datą; c) atsakovo vardas, pavardė ir, jei žinoma, jo adresas bei gimimo data; d) visų asmenų, kuriuos reikalaujama išlaikyti, vardai, pavardės ir gimimo datos; e) prašymo pagrindai; f) kreditoriaus prašymo atveju informacija, kur išlaikymo išmokos turėtų būti siunčiamos arba pervedamos elektroninėmis priemonėmis; g) išskyrus 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytuose prašymuose informacija arba dokumentas, kurių prašomoji valstybė reikalauja 63 straipsnyje nurodytame pareiškime; h) prašančiosios valstybės centrinės įstaigos atstovo, atsakingo už prašymo tvarkymą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys arba atsakingo skyriaus pavadinimas ir kontaktiniai duomenys. 2. Reikiamais atvejais ir jei žinoma, prašyme papildomai nurodoma: a) kreditoriaus finansinė padėtis; b) skolininko finansinė padėtis, įskaitant skolininko darbdavio pavadinimą ir adresą bei skolininko turto rūšį ir vietą; c) kita informacija, galinti padėti nustatyti atsakovo buvimo vietą. 3. Prie prašymo pridedama visa būtina patvirtinamoji informacija arba dokumentai, įskaitant pareiškėjo teisę į nemokamą teisinę pagalbą pagrindžiančius dokumentus. Teikiant 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytus prašymus, pridedami tik 25 straipsnyje išvardyti dokumentai. 4. 10 straipsnyje nurodyti prašymai gali būti pateikiami pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamą ir paskelbtą formą. 12 straipsnis Prašymų ir bylų perdavimas, gavimas ir tvarkymas per centrines įstaigas 1. Prašančiosios valstybės centrinė įstaiga padeda pareiškėjui užtikrinti, kad prie prašymo būtų pridėta visa informacija ir dokumentai, kurie, jos žiniomis, būtini prašymo svarstymui. 2. Prašančiosios valstybės centrinė įstaiga, įsitikinusi, kad prašymas atitinka šios Konvencijos reikalavimus, pareiškėjo vardu ir jo sutikimu perduoda prašymą prašomosios valstybės centrinei įstaigai. Prie prašymo pridedama 1 priede pateikta perdavimo forma. Prašančiosios valstybės centrinė įstaiga prašomosios valstybės centrinės įstaigos prašymu pateikia visų 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose ir 3 dalies b punkte bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų nuorašą, patvirtintą kilmės valstybės kompetentingos institucijos. LT 17 LT

3. Prašomoji centrinė įstaiga per šešias savaites nuo prašymo gavimo patvirtina jo gavimą naudodama 2 priede pateiktą formą ir praneša prašančiosios valstybės centrinei įstaigai, kokių pradinių veiksmų buvo arba bus imtasi dėl prašymo, ir gali paprašyti papildomų reikalingų dokumentų ir informacijos. Per tą patį šešių savaičių terminą prašomoji centrinė įstaiga praneša prašančiajai centrinei įstaigai asmens, atsakingo už atsakymus į paklausimus apie prašymo svarstymo eigą, vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis arba atsakingo skyriaus pavadinimą ir kontaktinius duomenis. 4. Per tris mėnesius nuo gavimo patvirtinimo prašomoji centrinė įstaiga informuoja prašančiąją centrinę įstaigą apie prašymo nagrinėjimo būklę. 5. Prašančioji ir prašomoji centrinė įstaiga viena kitą informuoja apie: a) asmenį arba skyrių, atsakingą už konkrečią bylą; b) bylos nagrinėjimo eigą ir laiku atsako į paklausimus. 6. Centrinės įstaigos apsvarsto prašymą kuo greičiau, kartu siekdamos tinkamai išnagrinėti bylą. 7. Centrinės įstaigos naudojasi sparčiausiomis ir veiksmingiausiomis turimomis ryšio priemonėmis. 8. Prašomoji centrinė įstaiga gali atsisakyti nagrinėti prašymą tik jei akivaizdu, kad nesilaikoma šios Konvencijos reikalavimų. Tokiu atveju centrinė įstaiga nedelsdama praneša prašančiajai centrinei įstaigai atsisakymo priežastis. 9. Prašomoji centrinė įstaiga negali atmesti prašymo tik dėl to, kad reikia papildomų dokumentų arba informacijos. Tačiau prašomoji centrinė įstaiga gali paprašyti prašančiosios centrinės įstaigos pateikti papildomus dokumentus arba informaciją. Jei prašančioji centrinė įstaiga to nepadaro per tris mėnesius arba per prašomosios centrinės įstaigos nustatytą ilgesnį terminą, tai prašomoji centrinė įstaiga gali nuspręsti toliau nenagrinėti prašymo. Tokiu atveju ji praneša prašančiajai centrinei įstaigai apie savo sprendimą. 13 straipsnis Pranešimų perdavimo priemonės Pagal šio skyriaus nuostatas susitariančiosios valstybės centrinei įstaigai pateikto prašymo ir prie jo pridėto dokumento ar centrinės įstaigos pateiktos informacijos atsakovas negali ginčyti motyvuodamas vien atitinkamų centrinių įstaigų tarpusavio susižinojimui naudotomis laikmenomis arba ryšio priemonėmis. 14 straipsnis Galimybė veiksmingai pasinaudoti procedūromis 1. Prašomoji valstybė sudaro pareiškėjams galimybes veiksmingai naudotis procedūromis, įskaitant vykdymo ir apskundimo procedūras, taikomas nagrinėjant šiame skyriuje numatytus prašymus. 2. Kad užtikrintų tokią galimybę veiksmingai naudotis procedūromis, prašomoji valstybė pagal 14 17 straipsnius suteikia nemokamą teisinę pagalbą, išskyrus atvejus, kai taikoma šio straipsnio 3 dalis. LT 18 LT

3. Prašomoji valstybė neprivalo teikti tokios nemokamos teisinės pagalbos, jei ir kiek tos valstybės procedūros leidžia pareiškėjui vesti bylą be tokios pagalbos, o centrinė įstaiga nemokamai teikia tokias būtinas paslaugas. 4. Nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sąlygos negali būti griežtesnės už analogiškais atvejais šalyje taikomas sąlygas. 5. Pagal šią Konvenciją vykdomų procedūrų išlaidų apmokėjimui užtikrinti negali būti reikalaujama jokios garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų įvardijami. 15 straipsnis Nemokama teisinė pagalba prašymams dėl vaiko išlaikymo 1. Prašomoji valstybė turi teikti nemokamą teisinę pagalbą visais atvejais, kai kreditorius pagal šį skyrių pateikia prašymus dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių. 2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, prašomoji valstybė kitų nei 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų prašymų atveju ir 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais atvejais gali atsisakyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą, jei mano, kad prašymas ar bet koks skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. 16 straipsnis Pareiškimas dėl leidimo patikrinti vien vaikui skirtas lėšas 1. Nepaisant 15 straipsnio 1 dalies, valstybė gali pagal 63 straipsnį pareikšti, kad teiks nemokamą teisinę pagalbą kitų nei 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų prašymų atveju ir 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais atvejais, remdamasi vaikui skirtų lėšų įvertinimu. 2. Darydama tokį pareiškimą valstybė suteikia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui informacijos apie tai, kaip bus tikrinamos vaikui skirtos lėšos, įskaitant finansinius kriterijus, kuriuos reikia atitikti. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme, skirtame valstybei, kuri padarė toje dalyje nurodytą pareiškimą, pateikiamas formalus pareiškėjo patvirtinimas, kad vaikui skirtos lėšos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Prašomoji valstybė gali paprašyti papildomų vaikui skirtų lėšų įrodymų tik, jei turi rimtų priežasčių manyti, kad pareiškėjo pateikta informacija yra neteisinga. 4. Jei palankiausia teisinė pagalba pagal prašomosios valstybės teisę šiame skyriuje nurodytų prašymų dėl vaiko išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių, atveju yra palankesnė nei pagalba, numatyta šio straipsnio 1 3 dalyse, teikiama palankiausia teisinė pagalba. 17 straipsnis Prašymai, nepatenkantys į 15 arba 16 straipsnio taikymo sritį Visų pagal šią Konvenciją teikiamų pašymų, nepatenkančių į 15 arba 16 straipsnio taikymo sritį, atveju: a) nemokamos teisinės pagalbos teikimas gali būti susiejamas su lėšų arba prašymo pagrįstumo patikrinimu; LT 19 LT

b) pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, bet kurioje pripažinimo arba vykdymo procedūroje turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, atitinkančią bent jau tomis pačiomis aplinkybėmis teikiamą, valstybės, į kurią kreipiamasi, teisėje numatytą pagalbą. IV SKYRIUS. PROCEDŪRŲ PRADĖJIMO APRIBOJIMAI 18 straipsnis Procedūrų apribojimai 1. Jei sprendimas priimtas susitariančioje valstybėje, kurioje kreditorius turi nuolatinę gyvenamąją vietą, skolininkas negali kitoje susitariančioje valstybėje pradėti procedūros dėl sprendimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo, kol kreditorius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje tas sprendimas priimtas. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma: a) kai šalys yra sudariusios rašytinį susitarimą dėl kitos susitariančiosios valstybės jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių; b) kai kreditorius aiškiai sutiko su tos kitos susitariančiosios valstybės jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui; c) kai kilmės valstybės kompetentinga institucija negali arba atsisako įgyvendinti kompetenciją pakeisti sprendimą arba priimti naują sprendimą arba d) kai kilmės valstybėje priimtas sprendimas negali būti pripažintas arba paskelbtas vykdytinu susitariančioje valstybėje, kurioje ketinama pradėti sprendimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo procedūrą. V SKYRIUS. PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS 19 straipsnis Šio skyriaus taikymo sritis 1. Šis skyrius taikomas teismų arba administracinių institucijų priimtiems sprendimams dėl išlaikymo prievolių. Į sąvoką sprendimas taip pat įeina tokioje institucijoje sudaryta arba jos patvirtinta taikos sutartis arba susitarimas. Sprendime gali būti numatytas automatinis sumos indeksavimas ir reikalavimas sumokėti uždelstą mokėjimą, išlaikymą atgaline data arba palūkanas, taip pat nustatytos sąnaudos arba išlaidos. 2. Jei sprendimas priimtas ne vien dėl išlaikymo prievolės, šio skyriaus nuostatos galioja tik su išlaikymo prievole susijusiai sprendimo daliai. 3. Šio straipsnio 1 dalyje administracinė institucija reiškia viešąjį subjektą, kurio sprendimai pagal valstybės, kurioje jis įsteigtas, teisę a) gali būti skundžiami teismui arba jo peržiūrimi ir b) turi panašią galią ir poveikį kaip ir teismo sprendimas tuo pačiu klausimu. 4. Šis skyrius taip pat taikomas 30 straipsnyje numatytiems susitarimams dėl išlaikymo. LT 20 LT

5. Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams dėl pripažinimo ir vykdymo, pagal 37 straipsnį pateiktiems tiesiogiai kompetentingai valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijai. 20 straipsnis Pripažinimo ir vykdymo pagrindai 1. Vienoje susitariančioje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančioje valstybėje, jei: a) pradedant procedūrą atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje; b) atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui; c) pradedant procedūrą kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje; d) pradedant procedūrą vaiko, kurio atžvilgiu nurodyta mokėti išlaikymą, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje su sąlyga, kad atsakovas kartu su vaiku gyveno toje valstybėje arba turėjo joje gyvenamąją vietą ir ten vaiką išlaikė; e) šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių, arba f) sprendimą priėmė institucija, kompetentinga asmens civilinės būklės arba tėvų valdžios nustatymo klausimais, nebent jurisdikcija buvo grindžiama vien vienos šalies pilietybe. 2. Susitariančioji valstybė pagal 62 straipsnį gali padaryti išlygą dėl šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punktų. 3. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlygą daranti susitariančioji valstybė pripažįsta ir vykdo sprendimą, jei jos teisė panašiomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotų arba būtų konstatavusi savo institucijų kompetenciją priimti tokį sprendimą. 4. Jei dėl išlygos pagal šio straipsnio 2 dalį neįmanoma pripažinti sprendimo, o skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra tam tikroje susitariančioje valstybėje, ta valstybė imasi tinkamų priemonių sprendimui kreditoriaus naudai priimti. Pirmesnis sakinys netaikomas 19 straipsnio 5 dalyje minimiems tiesioginiams prašymams dėl pripažinimo ir vykdymo arba 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems išlaikymo reikalavimams. 5. Dėl jaunesnio nei 18 metų vaiko priimtas sprendimas, kurio negalima pripažinti vien dėl išlygos šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punkto atžvilgiu, laikomas pagrindžiančiu to vaiko teisę į išlaikymą valstybėje, į kurią kreipiamasi. 6. Sprendimas pripažįstamas tik jeigu jis galioja kilmės valstybėje ir vykdomas tik jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje. 21 straipsnis Dalomumas ir dalinis pripažinimas bei vykdymas 1. Jei valstybė, į kurią kreipiamasi, negali pripažinti arba vykdyti viso sprendimo, ji pripažįsta arba vykdo bet kurią atskiriamą sprendimo dalį, kuri gali būti pripažįstama arba vykdoma. LT 21 LT

2. Visada galima prašyti dalies sprendimo pripažinimo arba vykdymo. 22 straipsnis Atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindai Galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei: a) sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public); b) sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę; c) valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir kurioje ta procedūra pradėta pirma; d) sprendimas prieštarauja valstybėje, į kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, į kurią kreipiamasi; e) tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisė numato, kad pranešama apie procedūrą, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas arba ii) kai kilmės valstybės teisė nenumato, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto arba teisės klausimais arba f) sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsnį. 23 straipsnis Prašymo dėl pripažinimo arba vykdymo nagrinėjimo procedūra 1. Atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė. 2. Kai prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal III skyriaus nuostatas pateikiamas per centrines įstaigas, prašomoji centrinė įstaiga nedelsdama: a) perduoda prašymą kompetentingai institucijai, kuri neatidėliodama pripažįsta sprendimą vykdytinu arba užregistruoja jį vykdymo procedūrai arba b) pati imasi šių veiksmų, jei turi tam kompetenciją. 3. Kai prašymas pagal 19 straipsnio 5 dalį pateikiamas tiesiogiai valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai įstaigai, ši įstaiga neatidėliodama pripažįsta sprendimą vykdytinu arba užregistruoja jį vykdymo procedūrai. 4. Atsisakyti pripažinti arba registruoti prašymus galima tik 22 straipsnio a punkte nurodytu pagrindu. Šiuo etapu nei pareiškėjas, nei atsakovas negali pateikti jokių prieštaravimų. LT 22 LT

5. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie pripažinimą arba registravimą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba apie atsisakymą pripažinti ar registruoti pagal šio straipsnio 4 dalį; jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. 6. Prieštaravimas arba skundas turi būti pateiktas per 30 dienų nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį. Jei prieštaraujanti šalis negyvena susitariančioje valstybėje, kurioje sprendimas buvo pripažintas ar registruotas arba atsisakyta tai padaryti, prieštaravimas arba skundas pateikiamas per 60 dienų nuo pranešimo. 7. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų tikrumu ir vientisumu. 8. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis. 9. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie sprendimą dėl prieštaravimo arba skundo. 10. Tolesnis apskundimas, jei tokią galimybę numato valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė, negali sustabdyti sprendimo vykdymo, nebent susiklostytų išskirtinės aplinkybės. 11. Sprendimus dėl pripažinimo ir vykdymo, įskaitant bet kokį skundą, kompetentinga įstaiga priima kuo greičiau. 24 straipsnis Alternatyvi prašymo dėl pripažinimo arba vykdymo nagrinėjimo procedūra 1. Nepažeisdama 23 straipsnio 2 11 dalių, valstybė gali pagal 63 straipsnį pareikšti, kad taikys šiame straipsnyje nustatytą pripažinimo ir vykdymo procedūrą. 2. Kai prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal III skyriaus nuostatas pateikiamas per centrines įstaigas, prašomoji centrinė įstaiga nedelsdama: a) perduoda prašymą kompetentingai institucijai, kuri priima sprendimą dėl prašymo pripažinti ir vykdyti arba b) pati priima sprendimą, jei turi tam kompetenciją. 3. Kompetentinga institucija priima sprendimą dėl pripažinimo ir vykdymo po to, kai atsakovui buvo tinkamai ir nedelsiant pranešta apie procedūrą ir abiem šalims suteikta tinkama galimybė būti išklausytoms. 4. Kompetentinga institucija savo iniciatyva gali peržiūrėti 22 straipsnio a, c ir d punktuose nurodytus atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindus. Ji gali peržiūrėti visus 20 ir 22 straipsniuose bei 23 straipsnio 7 dalies c punkte išvardytus pagrindus, jei to reikalauja LT 23 LT