Durpės Lietuvos energetikoje kaip realu? Giedrius Kavaliauskas, 2015.04.29, Kaunas
Vietiniai ištekliai - durpės Pelkės Lietuvoje, % 2% 1% Naturalios pelkės Klaipeda Kaunas 44% 28% Nusausintos žemės ūkiui Nusausintos miškininkystei Vilnius 25% Naudojamos gavybai Užleistos Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba `& Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė, Vilnius 2011. Kasybai naudojami plotai 14 tūkst.ha, t.y. 2,16 % visų durpynų esančių Lietuvoje
Vietiniai ištekliai - durpės Bendra durpių gavyba, mln. m³ 1970-2013 Durpių gavyba pagal sektorius, % 1970-2013 22 20 18 16 12 14 mln. m³ 100% 90% 80% 14 12 70% 60% 76% 91% 90% 10 1,8 2,8 mln. m³ 50% 8 40% 6 30% 4 2 20% 10% 24% 9% 10% 0 Šaltinis: Lietuvos geologijos tarnyba 0% 1970 2012 2013 Augalininkystei Energetinėms reikmėms Šaltinis: Lietuvos durpių įmonių asociacija
Šaltinis: Kauno Technologijos Universitetas Energetinės durpės
Energetinės durpės Ištekliai, TWh Vidutinis metinis kuro durpių panaudojimas, mln. to 6.00 56.7 6.00 5.00 4.00 4.00 191.5 3.00 2.00 1.00 1.20 0.35 0,06 Neprieinamas Šaltinis: Kauno Technologijos Universitetas Prieinamas 0.00 Ireland Finland Sweden Estonia Lithuania Šaltinis: Lietuvos durpių įmonių asociacija Lietuvoje durpių energetiniai ištekliai sudaro 4,8 mln. tne
Energetinės durpės Kainų pokyčiai, 2009-2013, LTL/tne Kainų skirtumas, LTL/tne 2000 1500 1000 24% 27% 500 30% 0 2009 2010 2011 2012 2013 2014,III ketv. Dujos Biokuras Durpes 2012 2013 2014,III ketv. Biokuras Durpes Šaltinis: Regula
Technologiniai sprendimai
Technologiniai sprendimai Šilumos perdavimo paviršius C l Miško atliekų biomasei, būdingas didesnis šarminių metalų ir chloro kiekis bei žemesnė pelenų lydimosi temperatūra, nei pvz. anglies; Cl Šarminiai chloridai NaCl, KCl Kondensacija => Šlakavimasis Na, K Deginant biomasę kylą didesnis katilo paviršių užteršimo pelenais ir šlakavimosi pavojus; Šaltinis: VTT Kirtimo atliekos, žievė Deginant miško kirtimo atliekas, žievę ar šiaudų kurą, dėl pelenų nuosėdų, turinčių daug šarminių chloridų, atsiranda katilo paviršių korozija kūryklos erdvėje.
Technologiniai sprendimai Korozija gali būti sumažinta, jei šarminiai chloridai (iš biomasės) gali sąveikauti su siera (iš durpių), suformuodami šarminius sulfatus; Ant šilumos perdavimo paviršių nesusidaro Cl-junginiai Šarminiai silikatai, sulfatai Vykstant tokiam procesui, aukštos korozijos šarminiai chloridai ant perkaitintuvų vamzdžių yra paverčiami į HCl ir kitokius dujinius produktus, kurie lengviau pasišalina nuo vidinių kūryklos paviršių. Šarminiai chloridai Kirtimo atliekos, žievė SO 2, Alsilikatai Kuro durpės Šaltinis: VTT
Rizika ir Nauda Skatinimo priemonės elektros generacijos sektoriuje nukreiptos tik į žaliosios elektros gamybą; Vietinių neatsinaujinančių išteklių panaudojimas, nors ir sukuriantis didžiulę pridėtinę vertę valstybei, niekaip nėra skatinamas ir su investuotojais sukuriama ekonomine nauda valstybė nesidalija; Sudėtingesni technologiniai įrenginiai; Šiandieniniai inžinieriai turi iš naujo mokytis durpių deginimo technologijų; Pasenęs durpių kaip nešvaraus kuro įvaizdis.
Rizika ir Nauda Mažos katilinės (iki 20 MW) nedalyvauja CO 2 išmetimo mažinimo (ATL) sistemoje; Didžiulė medienos kuro naudojimo plėtra ir pervežimai dideliais atstumais didina biokuro kainas; Durpės daugiausiai kaip vietinis kuras dėl didelių perkrovimo ir transportavimo kaštų racionalus tiekimas iki 100-200 km stabilių kainų garantas; Apie 80% visų lėšų, kurias sumoka vietinio kuro vartotojai, grįžta į nacionalinę ekonomiką mokesčių pavidalu, atlyginimais Lietuvos piliečiams, išteklių savininkų, perdirbimo įmonių, ūkininkų pajamomis, Lietuvos įmonių gaunamo pelno padidėjimu ir t.t.; Komercinė durpių kaina rinkoje ~420 Lt/t ne, o makroekonominė apie 76-116 Lt/t ne
Energetinė nepriklausomybė Vietinių išteklių panaudojimas Galimybė pakeisti importuojamą iškastinį kurą; 56,7 TWh energetinės vertės naudojamuose durpynuose; Toks kiekis užtikrintų bent 50 metų žaliavos tiekimą; Vietinių išteklių diversifikavimas užtikrinant ateities potencialą.
Konkurencingumas Vietinių išteklių panaudojimas Stabilios ir prognozuojamos kainos; Išteklių prieinamumas/pasiekiamumas ištisus metus; Rinkai galima patiekti 1-1,3 TWh kasmet; Ekonominė nauda ilgalaikėje perspektyvoje; Sumažintų įtampą tarp konkuruojančiųjų pramonės šakų dėl žaliavinės medienos.
Darni plėtra ir tvarumas Vietinių išteklių panaudojimas Racionalus išteklių panaudojimas; Nauda nacionalinei ekonomikai - galimybė gauti pajamų vietinėms bendruomenėms; Socialinė gerovė atokiuose rajonuose; Ypač efektyvu naudoti durpes įmaišant į biokurą iki 30%; Tinkama valdymo strategija gali perkelti durpes iš energijos šaltinio į CO2 saugyklą.
Vietinių išteklių panaudojimas
Vietinių išteklių panaudojimas