2009 metų spalis 1
ES SF MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+ Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI MOKYKLOS TOBULINIMO GALIMYBĖS 2010.01.07 2
Projekto ištakosi Mokykla nuolatinės s kaitos ir naujovių iniciatorius ir diegėjas. IšI esmės s reformos neįmanoma įgyvendinti, jei nebus kuriama ir mokinio, ir pedagogo kaitos nuostata... Daktarė Meilė Lukšien ienė,, 1992 MTP Šiais metais pažymime švietimo reformos 20 metį ir reflektuojame švietimo kelią: kokie pokyčiaiįvyko? Ar mūsų mokykla per šį laikotarpį tapo naujovių iniciatorė ir diegėja? www.smm.lt/valstybinė švietimo strategija/konferencija, skirta Lietvos švietimo reformos dvidešimtmečiui 3
Lietuvos švietimo reformos idėjos ir reformos pradininkų lūkesčiai: Ateities mokyklą vaizduojamės kaip tam tikrą visuomenės dalelę bendriją,kurią sudaro mokiniai, mokytojai ir tėvai. Jų bendras tikslas brandinti jaunąžmogų, atverti jam tobulėjimo kelius. To pasiekti neįmanoma, jei netikime,kad kiekvienas gali ir privalo tobulėti. Kad ir kokio tipo ar pakopos būtų mokykla jos kultūrinė paskirtis ir misija pasiimti atsakomybę teigiamai, sąmoningai veikti ne tik savo narius, bet ir aplinką (dr. Lukšienė M. Jungtys, 2000, 224 p.). Pagrindinė prielaida tikslui pasiekti tai pritarimas tikslui, bendras kelių ieškojimas, reformos suvokimas kaip ilgalaikio proceso, kuriame mokytojo kūrėjo teigiama konstruktyvi nuostata šio tikslo atžvilgiu ir tvirtas pasiryžimas pačiam keistis, peržiūrėti santykį su vaiku, su žmogumi, su visuomene... (dr. Lukšienė M. Jungtys, 2000, 265 p.) 4
Pažangiausiosangiausios edukologijos mokslų idėjos Mokymas XXI a. turi apimti ne tik žinių perteikimą, bet mokymąsi mokytis, horizontų plėtimą ir mokytojų tobulėjimą. (A.Hargreaves, 2008) Profesinis tobulinimas turi būti tikslingas, nenutrūkstamas ir sistemingas procesas (T.Guskey, 2004) Trys švietimo reformos aspektai: eiti giliau, užtrukti ilgiau, imtis plačiau (Pagal D. Finką, 2005) 5
Iš ES konferencijos Naujoviškumo ir kūrybik rybiškumo skatinimas: mokyklų atsakas į ateities visuomenei kilsiančius ius išši ššūkius Nereikėtų nuvertinti iššūkių masto: permainų neįdiegsime, jeigu vien optimistiškai tikėsimės, jog permainos bus stebuklingai įgyvendintos tik kartojant, kad jos reikalingos. Švietimas nėra technokratinis procesas, kuris nežymiai šį bei tą patobulinus gali būti perkeltas į naują paradigmą. David Istance, 2008, Slovėnija 6
Valstyvinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatos Iš esmės atnaujinami švietimo turinio perteikimo būdai visuose švietimo lygiuose. Įdiegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai ir savarankiškos veiklos praktika. 7
Penkioliktosios LR vyriausybės 2008-2012 2012 m. programa 541. - švietimo ir mokslo sistemos decentralizacija ir biurokratizmo šalinimas; <...> - mokyklų bendruomenių savarankiškumas; 544. Ugdymo procese plačiai naudosime neformaliojo, informaliojo, alternatyviojo ugdymo metodologijas, remsime ir skatinsime inovatyvių bei pažangių praktinių modelių diegimą ir prieinamumą visoms visuomenės grupėms; 547. Skatinsime švietimo dalyvių jungimąsi siekiant tobulėjimo ir bendrų interesų raiškos. 8
Besimokančių mokyklų tinklų kūrimas: nacionaliniai ir tarptautiniai projektai Atviros Lietuvos fondo programa Mokyklos lyderiai Lietuvos iniciatyvių mokyklų klubas Mokyklų tobulinimo programa Tarptautiniai mokyklų tinklų projektai (etwining( etwining, Comenius ir kt.) Lietuvos besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo k programa Mokyklų tobulinimo programa + 9
BMT projekto dalyvių tyrinėtos tos ir pagrįstos idėjos: Mokyklos kaip besimokančios ios organizacijos vystymo modelis (B.Simonaitienė, 2007) Suaugusiųjų mokymasis: mentoriavimas (N. Mačianskien ianskienė,g. Gedvilienė,, G. Linkaitytė, M. Teresevičien ienė, 2004) Pedagoginė facilitacija ugdymo procese, ugdymo technologijos (V.Indrašienė, 2009) Ugdymo turinio kūrimas ir diegimas (E.Motiejūnien nienė, S.Vigelienė, M.Bareikienė, A.Vilimienė) Mokyklų tobulinimas: teorija ir praktika (E.Pranckūnien nienė,, M.Vildžiūnien nienė) Komandinis darbas ir partnerystė (O.Merfeldaitė) Psichologinė pagalba (R.Auškelis, A.Valantinas) Ugdymo proceso modeliavimas, sveikatos saugojimas, stiprinimas ir ugdymas, besimokančiųjų kompetencijų raiška (V. Gudžinskien inskienė) Mokymo proceso tyrimai ir problemų sprendimo tyrimai (A. Lapėnienė, D. Lukšytė) Švietimo vadybos tyrimai (G.Cibulskas) Suaugusiųjų švietimas, andragogų kompetencijų ugdymasi r tyrimai (A.Juozaitis) Mokytojai praktikai, mokyklų vadovai, savivaldybės, s, švietimo centrų,, profesinio mokymo centrų atstovai švietimo konslultantai- Santykis mokslininkų (vadybininkų) ) ir praktikų 18:16 10
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI VYKDYMO LAIKAS Pradžia 2009 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Pabaiga 2011m. spalio mėn. 24 d. VYKDYTOJAI Švietimo aprūpinimo centras prie ŠMM Utenos švietimo centras 11
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI Projekto veiklų administravimo grupė Projekto koordinatorė - Jolanta Kuzmaitė; Finansininkė - Žydrūnė Bikelienė, Viešųjų pirkimų vykdytoja - Rita Diominienė. Vadovės - Vitalija Bujanauskienė,UŠC Vigilija Gudauskytė, ŠAC 12
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI Projekto darbo grupių nariai: Šalies universitetų mokslininkai; Programų rengėjai, psichologai; Pagalbos mokiniui ir mokytojui institucijų specialistai; Savivaldybių švietimo padalinių specialistai, Mokyklų vadovai; Mokytojai. 13
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKL Projekto valdymas MOKYKLŲ TINKLAI PROJEKTO BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI VEIKLŲ KOORDINAVIMO GRUPĖ Vitalija Bujanauskienė, dr. Berita Simonaitienė, dr. Elena Motiejūnienė, Elena Stasiulienė, Giedra Linkaitytė, Odeta Merfeldaitė BMT bandomojo projekto analizė VADOVAS: Dr. Berita Simonaitienė BMT programų ir rekomendacijų rengimas VADOVAS: Dr. Elena Motiejūnienė BMT kūrimo kompetencijų plėtra VADOVAS: Elena Stasiulienė BMT įsivertinimas ir vertinimas VADOVAS: Giedra Linkaitytė PROJEKTO BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI VEIKLŲ VIDINIO VERTINIMO GRUPĖ Rita Diominienė, Albina Vilimienė, Vytautas Dumčius, habil. dr. Valdonė Indrašienė, Birutė Graužinienė, dr. Asta Lapėnienė 14
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI Užsienio ekspertai Dr.Linda E. Lee iš Kanados; Prof. Dr.Louise Stoll PhD iš Didžiosios Britanijos. 15
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI PROJEKTO TIKSLAI: 1. Sukurti sąlygas BMT mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas; 2. Gerinti ugdymo/si kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas. 16
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI PROJEKTO TIKSLAI: 1. Sukurti sąlygas BMT mokykloms stiprinti bendruomenių gebėjimą spręsti ugdymo proceso kaitos problemas: 1.1 apibendrinti BMT pilotinio modelio patirtį; 1.2 diegti BMT ugdymo institucijose; 1.3 ugdyti BMT mokyklų mokytojų gebėjimą identifikuoti ir spręsti mokyklos bendruomenės problemas. 17
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI PROJEKTO TIKSLAI: 2. Gerinti ugdymo/si kokybę, padėti spręsti ugdymo organizavimo, turinio planavimo, mokymosi motyvacijos, mokinių poreikių tenkinimo ir kitas problemas: 2.1 kaupti problemų identifikavimo ir jų sprendimo būdų duomenų bazę, kuria kūrybiškai galėtų naudotis kitos ugdymo institucijos; 2.2 sukurti BMT mokyklų vertinimo ir įsivertinimo sistemą bei kriterijus; 2.3 parengti BMT programos metodines rekomendacijas. 18
VEIKLOS IR REZULTATAI 2.1.1.veikla - Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų (BMT) modelio kūrimo programos septynių problemų sprendimo modelių analizė. 2.1.2.veikla - BMT modelio kūrimo programos 42 mokyklų veiklos įsivertinimo analizė ir išvados. 2.1.3.veikla Informaciniai seminarai apskrityse. 2.1.4. veikla BMT1 - tinklų kūrimo vietose bandomosios programos sukūrimas. Pilotinio projekto programos analizė. 42 pilotinio projekto mokyklų veiklos įsivertimo analizė. 10 seminarų, BMT1 tinklų kūrimo vietose bandomoji programa. 35 mokyklos, sukurti tinklai vietose.
2.1.5 veikla - BMT2 BMT modelio kūrimo programos koregavimas ir galutinės BMT programos pirmos dalies sukūrimas. BMT 2 programa, 42 mokyklos. 2.1.6 veikla - Mokyklų bendruomenių komandų mokymai. 2.1.7 veikla Pasidalijimo patirtimi seminaro organizavimas. 12 seminarų po 2 d., 14 konsultacijų. Seminaras (2011 m. Gegužė)
2.1.8 veikla - BMT mokyklų įsivertinimo kriterijų sukūrimas. 2.1.9 veikla - BMT mokyklų vertinimo kriterijų sukūrimas. 2.1.10 veikla - BMT mokyklų tyrimo atlikimas. Įsivertinimo kriterijai 42 pilotinio projekto mokykloms. Mokyklų vertinimo kriterijai; 2.1.11. veikla - BMT metodinių rekomendacijų parengimas ir jųįrišimas. Du pirminiai situacijos tyrimai (BMT 2 ir BMT3 mokyklose). Metodinės rekomendacijos. (BMT1 ir BMT2) 2000 egz.
2.1.12 veikla - BMT Mokyklų patirties darbo sąsiuvinių su problemų identifikavimu ir sprendimo būdais parengimas. 2.1.13 veikla - Virtualios aplinkos, kurioje kaupiama duomenų bazė, palaikymas. Darbo sąsiuviniai, 850 egz. Patraukli interneto svetainė. 2.1.14 veikla - BMT koordinatorių ir ekspertų kompetencijų ugdymas, paisant pasaulinių ugdymo kaitos tendencijų. 3 sem. x 18 akad. val.
Mokyklų tinklai kuriasi įvairiais būdais b ir dėl įvairių tikslų Būtini veiksniai tinklų efektyvumui: Įsipareigojimo jausmas; Bendri tikslai; Dalijimasis informacija; Psichologinė parama ir profesinė pagalba Savanoriškas dalyvavimas Lygiateisiškumas: visų dalyvių vienodos teisės ir pareigos Tinklas susikuria tada, kai mokyklas suvienija bendros problemos, idėjos ir galimybė kartu ieškoti kelių jų sprendimui. 23
Sąlygų bendradarbiavimui, įsipareigojimui sukūrimas Dalyvaujančios mokyklos turi justi, kad jų dalyvavimas yra svarbus, o tai sukuria tarpusavio pasitikėjimą. Mokyklų atstovai dalyvauja susitikimuose bei mokomuosiuose seminaruose. Bendradarbiaudami pedagogai tobulina derinimosi, bendradarbiavimo bei prisitaikymo gebėjimus, kurių reikia išmoktiems dalykams perkelti į kiekvienos mokyklos praktiką. 24
Mokyklų dalyvavusių BMT 1 gerosios patirties pristatymas Klausimai mokyklos komandai 25
Mūsų vaikai gyvens pasaulyje, kuris gerokai skirsis nuo šiandieninio. Tai įtikinama priežastis tobulinti bendruomenių švietimo ir mokymo metodus. Peter M. Senge Besimokanti mokykla 26
Skanios kavos 27
Ko tikiuosi iš šio projekto? Ką dar norėčiau išsiaiškinti? Ko reikėtų, kad mano mokykla teiktų pirmenybę dalyvavimui būtent šiame projekte?
Mokymasis iši orientacijos į mokytoją tampa mokymusi, orientuotu į besimokantįjį Kokie profesinio tobulinimo modeliai (formos), gali būti b siūlomi BMT projekte? Mokomieji renginiai; Stebėjimas jimas/vertinimas; Dalyvavimas raidos/ tobulinimosi procesuose; Studijų grupės; Problemų formulavimas/pedagoginės s veiklos tyrimas; Savivaldus mokymasi sis Veikla,, vadovaujama patarėjo (mentoriaus ar trenerio) (A.Juozaitis,, 2008) 29
Projektas BESIMOKANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAI Jūsų pasiūlymai? Kaip realizuoti projektą? 30
Ačiū ir iki pasimatymo kuriant tinklus 31