LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. www. lpkts.lt Lietuviø Ðveicarija Lietuvoje Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungoje, ðiais metais mininèioje ákûrimo 30-àsias metines, neáprastu renginiu prasidëjo Jubiliejiniai Lietuvos metai. Ðventës sumanytojai Lietuvos universitetø moterø asociacija (LUMA), XXVII knygos mëgëjø draugija ir LPKTS jau pirmàjà 2018-øjø savaitæ pakvietë miesto visuomenæ, LPKTS narius á susitikimà su Ðveicarijos lietuviø bendruomenës pirmininke, Pasaulio lietuviø bendruomenës kultûros komiteto vadove Jûrate Kaspersen. Garbioji vieðnia gausiai susirinkusiems pristatë fotografijø parodà Lietuviø Ðveicarija. Tai trijø daliø paroda, apimanti Ðveicarijos lietuviø bendruomenës istorijà ir ðiandieninæ veiklà. Pirmoji dalis istorinë retrospektyvi, pati didþiausia ir svarbiausia: archyvinës nuotraukos byloja apie lietuviø ðviesuolius, apie jø nuveiktus darbus Lietuvai, apie kuriuos maþai teþinoma. Tai ypatingai svarbus laikotarpis po Antrojo Pasaulinio karo, kur Ðveicarijoje prieglobstá rado apie pusë tûkstanèio lietuviø. Tuo metu Alpiø ðalyje buvo apie vienas milijonas pabëgëliø. Atgavæ jëgas, pabëgëliai buvo raginami iðvykti á kitas ðalis rasti gyvenimo prasmæ, ásikurti. Likdavo tik ligoti ar studijuojantys aukðtosiose mokyklose. Ðveicarijoje ne tik karo pabëgëliai rasdavo prieglobstá... Todël neatsitiktinai ðalyje, kur pagarba serganèiam, silpnesniam, kur vertinamas individas, asmenybë, gimë Raudonasis Kryþius. Vertinga visom prasmëm pirmoji parodos dalis perkelia á ne maþiau reikðmingà antràjà dalá, skirtà Ðveicarijos tradicijoms. Èia jos lyginamos su lietuviðkomis: áspûdingos Uþgavëniø ðventës, lietuviðkoji rûta ir Alpiø edelveisas, kalnø ragai ir kanklës. Lietuviø bendruomenës organizuotos Joniniø ðventës, dainø, ðokiø kolektyvai puikiai atspindi kultûrø bendrystæ. Treèioji parodos dalis Ðveicarijos lietuviø akimis pamatyti, uþfiksuoti gamtos vaizdai. Joje eksponuojamos Eglës Dranevièienës, Danutës Gudauskienës, Ilonos Katkienës, Dianos Bunner, Ritos Meyer, Laimos JokimaitësTikuiðienës, Vilmos Kinèiûtës-Kern, Lijanos Tagmann, Felikso Ostapenko, Rimo Sukarevièiaus kûrybiniai darbai. Per fotografijas ir jose atsispindi Ðveicarijos lietuviø bendruomenës inicijuoti ir ágyvendinti projektai, skirti Tautinio tapatumo iðsaugojimui, kultûriniø, literatûriniø, visuomeniniø ir edukaciniø programø vykdymui. Susitikime vieðnia plaèiai papasakojo apie Ðveicarijos lietuviø bendruomenës iðtakas: Ðveicarijos lietuviø bendruomenës veiklos pradþia laikomi 1898 metai, kada lietuviai, studijuojan- tys Ciuriche, ákûrë Draugystë lietuviðkos bendruomenës draugijà. Gilius pëdsakus lietuviø kultûros, mokslo istorijoje paliko ten mokslø siekæ, gyvenæ lietuviai. Visais istoriniais tarpsniais, sovietinës okupacijos metais Ðveicarijos lietuviai aktyviai kovojo uþ Lietuvos nepriklausomybës sugràþinimà. 1951 metais iðleido pirmàjá laikraðèio Ðveicarijos lietuviø þinios numerá, kurio leidyba truko tik dvejus metus, per kuriuos iðleisti 7 numeriai. Laikraðèio leidyba atgaivinta 2001 metais. Nuo 2006 metø veikia Ðveicarijos lietuviø bendruomenës svetainë www.lietuviai.ch. Per tris 1990 metø mënesius Ðveicarijos lietuviø bendruomenës senbuviai Lietuvai padëjo ástoti á septynias tarptautines organizacijas! Jø dëka atgautas tarptautinis Lietuvos þenklas LT, vël sugràþinta narystë á Raudonojo Kryþiaus organizacijà. Ið apie du tûkstanèius lietuviø, gyvenanèiø Ðveicarijoje, bendruomenëje aktyviai dalyvauja apie 150 nariø. Taèiau jø veikla matoma ir reikðminga. Bendruomenëje susibûræ keturiø kartø þmonës. Joje yra ir senjorø, kurie Ðveicarijoje gyvena nuo 1945 metø. Viena seniausiø lietuviø bendruomeniø Ðveicarijoje nuo 1950 metø per visà laikotarpá iðlaikë sambûrá ir perdavë dabartiniams, taip vadinamiems treèiabangininkams. P. Jûratë Kaspersen dþiaugiasi, kad á bendruomenæ buriasi jaunos ðeimos su vaikais, prisideda organizuojant lietuviø ðvietimà. Ásteigti lituanistiniai darþeliai mokyklëlës Pagrandukas Ciuriche ir Ratas Þenevoje, lietuviðkos knygos klubas Ciuriche, veikiantis jau antrà deðimtmetá, mobilioji biblioteka, suburta krepðininkø komanda. Ðveicarijos lietuviø bendruomenë organizuoja tradicines Vasario 16osios ðventes, tarptautines mokslines konferencijas, parodas, rûpinasi lietuviø atminimo áamþinimu. Svarbiausiais ÐLB veiklos tikslais bendruomenës pirmininkë laiko sistemingà ir organizuotà lietuvybës palaikymà Ðveicarijoje: tautieèiø telkimà tradicijø ir kalbos puoselëjimui, Lietuvos garsinimui, lietuviðkø pëdsakø Ðveicarijoje áamþinimà ir kultûriniø tiltø Lietuva Ðveicarija tiesimà. Prie reikðmingesnës savo veiklos priskiriamas inicijuotas Jono Maèiulio-Maironio memorialinës lentos atidengimas Megene (2007), Tarptautinë lietuviø kalbos konferencija (2008), apybraiþø knygos Lietuviø raðytojø takais Ðveicarijoje sudarymas ir leidyba (2009), su Virginija Siderkevièiûte organizuotas prof. dr. Juozo Ereto atminimo minëjimas ir lentos atidengimas Bazelio mieste (2010), bendradarbiavimas ruoðiant Ðveicarijos Lietuvos universitetø moterø asociacijos narës Konferencijos dalyviai lietuviø þinios Jubiliejiná leidiná (2011), eilinius þurnalo numerius. Reikðmingas darbas dovana Lietuvos tûkstantmeèiui knygos Lietuviø raðytojø keliais Ðveicarijoje iðleidimas. Pripildyta meilës ir sàþiningo, kruopðtaus darbo, knyga atkeliavo ir pas Lietuvos þmones. Tai, kà padarëme mes, raðiusieji ðià knygà, ne raðytojai, o paprasti lietuviai, mylintys savo gimtinæ, bet ðiandien esantys ne joje, neatliks jokia ambasada (...). Tai sàsajø tarp Lietuvos ir Ðveicarijos atradimas. Perteikimas Ðveicarijos pilieèiams, apie kokius didþius ir mums brangius þmones mes, lietuviai, kalbame: Maironis, Salomëja Nëris, Jurgis Baltruðaitis, Jonas Biliûnas, Ðatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Janina Survilaitë, prof. Jurgis Eretas. Bene plaèiausias veiklos baras pastaraisiais metais kelionës Nepriklausomos Lietuvos keliais. Ir ne tik paroda Lietuviø Ðveicarija, keliaujanti po miestus, miestelius, muziejus, bibliotekas, pasakoja apie snieguotas Alpiø virðûnes, Keturiø kantonø ðalá. Joje gilius pëdsakus palikæ Nepriklausomybës akto signatarai, apie kuriuos plaèiau pradëta kalbëti prof. Liudui Maþyliui suradus Vasario 16-osios aktà. Iki Lietuvos Nepriklausomybës ðimtojo gimtadienio, iki Vasario 16osios, liko nedaug. Ðveicarijos lietuviø bendruomenës pirmininkei svarbûs darbai áteikti dovanas 45 pasaulio lietuviø bendruomenëms, lydëti fotografijø ir dokumentø parodas, pakviesti á Lietuvos valstybingumo ðimtmeèio renginá 100 Lietuvos veidø sujunkime Lietuvà ir 2018-øjø liepos 1-àjà sujungti skirtingø kartø uþsienio ir Lietuvos lietuvius bei Lietuvos tautines bendrijas Vilniaus Rotuðës aikðtëje. Renginio sveèiams liko daug klausimø, neabejojame, kad ir susimàstymo, savæs klausiant kaip mes, èia esantys, prisidedame prie savo tapatybës iðsaugojimo, kaip áprasminame gyvàjà atmintá... Sveikinimo kalboje apie tai kalbëjo LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë. Susitikimo organizatoriai renginio vieðniai, sveèiams skyrë ðventiná kanklininkiø ansamblio Þemyna (vadovas R. Vaièekonis) koncertà, ir pakvietë pasigroþëti salëje veikianèia tautodailininkës Dalios Kerpauskienës tekstiliniø gobelenø paroda Þemës ir Visatos spalvos. Tikimës, kad kartu pinsime nevystantá vainikà Lietuvai, prisidëdami visomis prasmëmis savo darbais, mintimis. Dalia POÐKIENË
2 Dar kartà apie Lukiðkiø Vytá Þiniasklaidoje nesibaigia ginèai, koks paminklas Lukiðkiø aikðtëje geriau tiktø visø laikø kritusiems uþ Lietuvos laisvæ pagerbimui ir jø atminties áamþinimui. Ginèuose, atrodo, kad pamirðtama ar tyèia neminima esminiai dalykai. Elgiantis teisiðkai, reikëtø pradëti nuo 1999 metø vasario 11 dienos Seimo nutarimo, kur nustatoma, kad Lukiðkiø aikðtë formuojama, kaip pagrindinë reprezentacinë Lietuvos aikðtë su laisvës kovø memorialiniais akcentais. Ir 2017 metø geguþës 2 dienos Seimo priimta rezoliucija Dël neatidëliotinø veiksmø siekiant sutvarkyti Lukiðkiø aikðtæ Vilniuje ir pastatyti kovotojø uþ Lietuvos laisvæ atminimo memorialà Lietuvos atkûrimo ðimtmeèio proga. Reikia paþymëti, kad abiejuose dokumentuos neáraðyta, jog memorialas turi bûti visø laikø kovotojams atminti. Ði spraga leidþia piktavaliams ávairiai traktuoti memorialo temà. Tuo pasinaudodami Vyriausybës kanceliarijos ir Kultûros ministerijos Ðiuolaikinio meno centro (ÐMC) darbuotojai, neatsiþvelgdami á minëtø teisës aktø esmæ ir reprezentatyvioje Vilmorus agentûros apklausoje pilieèiø pareikðtà paramà Vyties projektui, slaptai nuo visuomenës organizavo naujà pseudo konkursà ir jø sudaryta vienpusiðka vertinimo komisija pripaþino geriausiu A. Labaðausko Tvoros projektà. Nepaisant gausiø visuomenës protestø, spartinamas ðio projekto ágyvendinimas. Tai kas gi prieðina visuomenæ? Kokiø veiksmø turëtø imtis visuomenë? Seime registruoto paramos skulptoriaus Sakalausko Vyties ástatymo projekto priëmimas neatrodo realus, nes net TS-LKD frakcija ne visa uþ já balsuoja. Gal jis nepriimtinas liberaliai frakcijos daliai? Todël reikëtø nedelsiant registruoti pirminá ne Nutarimo, bet pataisytà Ástatymo projektà, kurá vetavo Prezidentas V. Adamkus, grásdamas prielaida, esà paminklø statyba yra ne Seimo, bet Vilniaus savivaldybës reikalas. Nedelsiant reikia kreiptis á prokurorus dël visuomenës intereso gynimo, kaip tai yra jau padaræs kaunietis Stasys Buðkevièius. Tai reikëtø daryti visø Visuomeninëje Taryboje dalyvaujanèiø ir kitø vieðai pareiðkusiø paramà Vyèio projektui organizacijø vardu. Argumentuojant tuo, kad paskutinis konkursas vyko ne vieðai, dël balsavimo sàlygø sudëtingumo negalëjo jame dalyvauti eiliniai pilieèiai. Á balsavimo komisijà nebuvo priimti visuomeniniø organizacijø atstovai, net stebëtojais jie negalëjo dalyvauti. Viskas buvo padaryta taip, kad konkurso nelaimëtø projektas Vytis. Skulptoriaus Sakalausko Vytis labai nepatiko ÐMC darbuotojams. Po Vyties paðalinimo jie gali pasikësinti ir á Trispalvæ vëliavà. Tokiø bandymø jau buvo. Tada Trispalvæ pakeisti Istorine vëliava bandë moderniø istorikø grupë. Su Trispalvës ir Vyties þenklais prieð okupantà kovësi partizanai. Ar tik ne dël to bûtent ðie simboliai taip nepatinka dabartiniams meno ir istorijos modernistams? Ir savo Tvorà jie pakiðo kerðto ir paniekos partizanams vardan. Tvoros ir kalnelio ðuniukams þaisti partizanai ir kiti Laisvës kovø dalyviai negali pakæsti, nes tai jiems primena patvoriuose stribø sumestus ir niekinamus þuvusiø partizanø kûnus. Prie tvoros iðkilmingomis progomis nepadësi gëliø ir neuþdegsi þvakelës. Dr. Povilas JAKUÈIONIS Tremtiniø vaikai sutvarkë Sibiro kapus Praëjusá lapkritá panevëþietis Valdemaras Jakðtas pirmà kartà per Vëlines buvo prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ði ðventë vyrui buvo ypatinga ne vien dël to. Lankydamas kapines jis jautësi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tëvø gyvenimà, nes lankësi ten, kur ávyko didþiausi jø gyvenimo ávykiai: Sujetichos kaimelyje Sibiro viduryje. Mes, keli panevëþieèiai, nuvykome lankyti Sibiro lietuviø ir padëti jiems tvarkyti tremtiniø kapø, statyti kryþiø. Að labai seniainorëjaunuvaþiuotiirpamatytitas vietas, ypaè Sujetichà, kurioje gimiau. Kai man buvo vieni metukai, tëvams pavyko gráþti á Lietuvà, todël tik ið negausiø jø pasakojimø þinojau apie tà kaimà, pasakojo V. Jakðtas. Á Sujetichà jis su Irkutsko lietuviø bendrijos atstovu Vidu Juciku, Rusijos lietuviø kapelionu Rimantu Gudeliu ir dar keliais bendrakeleiviais atvyko po 15 valandø kelio automobiliu. Kelionëje jie aplankë ir kitus lietuviø gyventus kaimelius Zimà, Sol Sibirskajà, Kaèergadà, Taiðeto miestà. Mane nustebino, kaip ten daug saulës. Sibire, pasirodo, saulëtø dienø daugiau nei Soèyje. Taèiau ávaþiuojant á Sujetichà prasidëjo ðlapdriba. Galbût panaðià apsiniaukusià dienà prieð daugiau nei pusðimtá metø á ðá maþà kaimelá buvo atveþti du gyvuliniø vagonø sàstatai lietuviø: vienas ið Pasvalio kraðto, kitas ið Þemaitijos, kalbëjo V. Jakðtas. Pasak jo, tuomet negausiems vietos gyventojams atveþtieji lietuviai buvo pristatyti kaip baisûs nusikaltëliai. Þmonëms buvo draudþiama su jais kalbëtis, gàsdinama, kad bendrauti bûtø pavojinga. Taèiau negausûs vietos gyventojai (tik dabar Sujetichoje jø apie 8 9 tûkstanèiai) po kurio laiko pamatë, kad lietuviai naujakuriai darbðtûs ir geri þmonës. Jie greitai ásiliejo tarp darbininkø, dirbanèiø prie didþiøjø vietos objektø. Pamaèiau dabar apgriuvusià, iðdauþytais langais stovinèià spirito gamyklà tai buvo vienas ið statiniø, prie kuriø daugiausia dirbo lietuviai. Iki ðiol stovi jø statytas medþio apdirbimo fabrikas. Tai gyvi tremties liudininkai, taèiau tik tiems, kas þino jos istorijà. O kitiems ji nëra matoma. Mes nuëjome á vietiná istorijos muziejø, kuriame surinkta daug antikvariniø daiktø ir ávairiø senienø, bet apie lietuvius tremtinius nëra visiðkai nieko, tarsi jø nebûtø buvæ, stebëjosi paðnekovas. Dar vienas lietuvio akiai keistas Sujetichos elementas vis dar stovintis Lenino paminklas ir ðventiðka revoliucijos ðimtmeèio atributika. Bûdamas ten stengiausi ásivaizduoti, kaip mano tëvai, du Sibire susitikæ pasvalieèiai, tuomet gyveno. Juk dabar në vieno nebëra, o ið nuotraukø likæ ne- lietuviø, tremtiniø palikuoniø átraukidaugelis prisiminimø, tik svarbesniø mas ir pagalba joms tvarkantis kapuoðvenèiø kadrai. Bet susidariau vaizdà, se tampa galimybe jiems prisiminti sakad jø gyvenimas Sibire nebuvo vien sa- vo ðaknis ir efektyviai naudoti Sibiro vigrauþa ir kanèia: lietuviai sugebëjo kapø tvarkymo lëðas. Jie gali panaudoti prisitaikyti prie sàlygø ir dirbti, kal- þinias apie vietos sàlygas, kryþiø gaminbëjo V. Jakðtas. tojus, priimti ekonomiðkai naudingus Nuvaþiavæs á Sujetichos kapines jis ir teisingus sprendimus, kaip áamþinti sakë iðkart pajutæs lietuviðkà dvasià. Jà lietuviø atminimà, kad jis iðliktø. Tremiðduoda katalikiðki kryþiai ir þenklai, tiniø kapø tvarkymo projektas, kurá kad daugelis palaikø iðkeldinti, nes nuo vykdo Sibiro lietuviø bendruomenës, jø nuimtos lentelës. Dar viena svarbi tæsiasi jau ne pirmus metus. Anastasija ZEMDLIAUSKAITË akimirka iðtiko kapinëse, kai bendrakeleiviai já paðaukë: þiûrëk, èia dar kaþkokie Jakðtai palaidoti. Ir tikrai, atradau savo seneliø kapus! stebëjosi V. Jakðtas. Jis sakë, kad labai dþiaugiasi gavæs progà pamatyti, kaip gyvena ir kapus tvarko likusieji vietos lietuviai, ir atidavæs tam tikrà duoklæ pernai mirusiems tëvams. Tremtiniø kapø tvarkymo darbus organizuojantis Rusijos lietuviø bendruomeniø kapelionas kunigas Rimantas Gudelis sako, kad Sibire gyvenanèiø V. Jakðtas (deðinëje) ir kunigas R. Gudelis
Skaièiau knygà apie Lietuvos mafijà. Jau nepriklausomoje Lietuvoje uþaugusi karta sunkiai gali ásivaizduoti, kad atkûrusi nepriklausomybæ mûsø valstybë susidûrë su iki tol tautos istorijoje precedento neturinèiu kriminalinio pasaulio siautëjimu. Pradëjæ aktyvià veiklà Gorbaèiovo perestrojkos laikais, kriminaliniai elementai transformavosi á tikrus mafijinius susivienijimus paskutiniajame praëjusio amþiaus deðimtmetyje. Ypaè jie reiðkësi privatizacijos (tiksliau prichvatizacijos ) laikotarpiu. Knygos autorius vis primena, kad tuo metu neretai nusikaltëliø interesai persipindavo su valdþios atstovø, aktyviai dalyvavusiø privatizacijoje, interesais. Autorius vengia pabrëþti, kas tie valdþios atstovai, bet juk mes puikiai pamename, kas buvo valdþioje aktyviausiu privatizacijos periodo metu 1992 1996 metais. (Todël neretai ginèuose su arðiais konservatoriø nekentëjais mëgstu paklausti: kà privatizavo konservatoriai? Manote, yra konkreèiai atsakanèiø? O ðtai að galiu atsakyti, kà privatizavo jø kumyrai komunistai eldëdëpistai socialdemokratai : Draugystës vieðbutá, alkoholio pramonæ, Jonavos chemijos gamyklà...) Trumpai tariant, kai Jungtinëse Valstijose buvo sulaikytas besislapstantis EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas, kaltinamas per 200 milijonø litø iððvaistymu, jis, pargaben- NATO oro policijos misija Baltijos ðalyse, kartu su NATO prieðakiniø pajëgø bataliono kovinëmis grupëmis, yra svarbus NATO atgrasymo ir gynybos priemoniø veiksnys visame regione, sveikindamas NATO oro policijos misijà Baltijos valstybëse pradëjusius vykdyti Danijos kariniø oro pajëgø kontingento karius sakë kraðto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Lietuvos kariuomenës Kariniø oro pajëgø Aviacijos bazëje Ðiauliuose vykusioje NATO oro policijos misijos pasikeitimo ceremonijoje viceministras V. Umbrasas padëkojo JAV kariniø oro Ávykiai, komentarai Be Rusijos niekaip! tas Lietuvon, teigë, kad yra davæs kyðius aukðèiausiems ðalies pareigûnams A. Ðleþevièiui asmeniðkai perdavë 120 tûkstanèiø doleriø, o A. M. Brazauskui, tuometiniam Prezidentui, pervedë 40 tûkstanèiø doleriø. Sakysite, tai jau istorija? Taip, bet istorijà tam ir reikia þinoti, kad pasimokytume. Nusikaltëliai, pavyzdþiui, jau pasimokë tarkim, kiti finansiniai aferistai V. Romanovas, V. Antonovas, R. Baranauskas nuo Lietuvos teisësaugos nebëgo slëptis á Vakarus, bet pasirinko Rusijà, kur jiems net slapstytis nereikia. Tiesa, á Rusijà pabëgusiam þudikui R. Zamolskiui taip nepasisekë, já rusai suèiupo. Þinoma, tai skirtingo rango nusikaltëliai: R. Zamolskis yra tiesiog þmogþudys, nuþudæs þmoniø ir Rusijoje, o minëtas bankininkø trejetas kas galëtø paneigti galbût specialiai dirbo Lietuvoje pagal Rusijos specialiøjø tarnybø istrukcijas, skirtas ne tik pakirsti þmoniø pasitikëjimà bankais, bet ir þlugdyti valstybës ekonomikà. Bet tai irgi istorija, kurios pabaigos dar teks palaukti. Geriau paþvelkime á ðiandienos istorinius ávykius, susijusius irgi su Rusija. Vienas ið jø istorinis Premjero Sauliaus Skvernelio pareiðkimas, kad Lietuvai reikëtø perkrauti (t. y. atkurti) santykius su Rusija. Istorinis tuo, kad niekam ið blaivios galvosenos þmoniø neðautø á galvà uþsimanyti santykiø su agresyviu 3 skriaudiku, net neslepianèiu savo këslø! Todël kyla minèiø, kad ðá kartà Premjeras tiesiog neatsakingai leptelëjo ten, kur nelabai stiprus kaip specialistas... O gal vis dëlto tai jo pirmieji bandymai atkreipti á save dëmesá kaip bûsimojo kandidato á valstybës prezidento postà? Aiðku, jie skirti tam elektoratui, kuris nuolat bumba, kad, girdi, su Rusija reikia draugauti ir per metø uþsienio valstybës vadovo rinkimus treèiàjà vietà skiria V. Putinui. Kadangi su tokio tipo þmonëmis diskutuoti beviltiðka (nes jie nesuvokia, nemato, negirdi, nepripaþásta Rusijos keliamos grësmës), pabandykim, anot Seimo nario Arvydo Anuðausko, suprasti, apie apie kokius ryðius premjeras kalba? Jei apie politikø, tai tokiems kontaktams turi bûti pagrindas. Kol kas jo nesimato Rusijos agresyvumas kaimynø atþvilgiu nenuslûgæs, tarptautinës teisës paþeidimai toliau vykdomi, Astravo branduolinë pekla jau beveik paruoðta. Lietuva atvirkðèiai kaip tik per pastaruosius kelis metus átvirtino savo energetinæ nepriklausomybæ, sustiprino savo nepriklausomumà nuo Rusijos iðtekliø. Net Klaipëdos jûrø uosto priklausomybë nuo Rusijos prekiø iðnyko kaip dûmas jie sudaro vos 3 procentus visø kroviniø. Taigi kyla klausimas, ko premjeras nori atsisakyti vardan gerø santykiø? Juk prieð 10 metø buvusius gerus santykius lydëjo Rusijos ðantaþas ir ávesti draudimai áveþti pieno ir mëso produktus, naftotiekio uþdarymas, piktnaudþiavimas Gazprom monopoline padëtimi. Taigi, ar norima atkurti tokià Lietuvai nepalankià padëtá? Jei prieð Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus premjeras nori nuvaþiuoti á Maskvà, tai turëtø aiðkiai atsakyti, kaip ruoðiasi sukioti geopolitiná vairà? Aptakiø pareiðkimø, kad bus paisoma Lietuvos interesø, po tokio pasisakymo jau neuþtenka... Taèiau nemanykite, kad visiems politikams uþkliuvo ðis Premjero leptelëjimas. Þinoma, galime átarti, kad jis tikrai pravers valdanèiøjø lyderiui R. Karbauskiui, nuolat atsidurianèiam þiniasklaidos dëmesio smaigalyje ir norinèiam nebûti dëmesio centre (ypaè dabar, kai ima lásti ið maiðo Agrokoncerno veikla supirkinëjant þemæ). Taèiau labiausiai S. Skvernelio norais atkurti santykius su Kremliumi apsidþiaugë V. Andriukaitis ir R. Paksas. Bet tas visai nestebina, nes ðie du politiniai veikëjai jau ne kartà yra pasireiðkæ, kaip Kremliui palankûs þmonës. Klausimas bûtø tik toks: ar jie ið tikrøjø màsto Kremliui palankiomis kategorijomis, ar yra kaþkas daugiau, nei politinës simpatijos? Gal ir mes turime lietuviðkàjá ðrioderá? Nesakau vienà; bala þino, kiek dar jø iðlás á dienos ðviesà artimiausiu laiku! Gintaras MARKEVIÈIUS NATO oro policijos misijà Baltijos ðalyse ið JAV perëmë Danija Ðiemet minint valstybës atkûrimo 100-metá Lietuva laukia garbingø sveèiø. Lietuvos Respublikos Prezidentës Dalios Grybauskaitës kvietimà atvykti á Vasario 16-osios iðkilmes Vilniuje priëmë Vokietijos prezidentas Frankas-Valteris Steinmeieris, Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, Latvijos prezidentas Raimondas Vëjuonis, Estijos prezidentë Kersti Kaljulaid, Islandijos prezidentas Gudnis Thorlacius Johannessonas, Ukrainos prezidentas pajëgø kariams, kurie jau penktà kartà saugojo Baltijos ðaliø oro erdvæ. Áprastai ðiai misijai vykdyti tiek Lietuvoje, tiek Estijoje dislokuojama po keturis naikintuvus, bet rugsëjá septyni JAV orlaiviai á Ðiaulius buvo perkelti artëjant Rusijos ir Baltarusijos surengtoms karinëms pratyboms Zapad. JAV dalyvaudamos NATO misijoje Baltijos ðalyse demonstruoja nepalauþiamà ásipareigojimà NATO uþtikrinti Baltijos ðaliø saugumà ir stabilumà uþtikrinant NATO sienø integralumà. 2017 metais misijoje JAV dalyvavo su keturiais naikintuvais F-15 Eagle, prieð tai 2005, 2008, 2010 ir 2014 metais. Danijos kariniø oro pajëgø kontingentas, patruliuosiantis su keturiais naikintuvais F-16 Fighting Falcon, ið Vojens Skrydstrup aviacijos bazës á Lietuvà atvyko jau sausio 5 dienà. Tai ðeðtas kartas, kai Danijos kariai saugo Baltijos ðaliø oro erdvæ, prieð tai jie ðià misijà atliko 2004, 2009, 2011, 2013 metais ið Aviacijos bazës Ðiauliuose ir 2014 metais ið Amari oro pajëgø bazës Estijoje. Pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo NATO Jungtiniø oro operacijø centro vadas generolas majoras Thierry Dupont, Lietuvos kariniø oro pajëgø vadas pulkininkas Dainius Guzas, JAV, Danijos delegacijos, ambasadø atstovai, kiti sveèiai. NATO ðalys pradëjo siøsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos ðaliø oro erdvæ nuo 2004 metø kovo mënesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narëmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybëse vykdë jau 17 sàjungininkiø ðaliø. JAV kontingento misija bus 45- oji nuo jos vykdymo pradþios 2004 metais. Prieð trejus metus, Rusijai aneksavus Krymà, NATO oro policijos misija Baltijos regione buvo sustiprinta. Valstybës 100-meèio proga á Lietuvà atvyks garbingi sveèiai Seimo Tëvynës sàjungos-lietuvos krikðèioniø demokratø frakcijos nariai Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë, Vytautas Kernagis, Monika Navickienë, Ingrida Ðimonytë, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasèiûnas, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Mykolas Petro Poroðenka, Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelaðvilis, Europos Vadovø Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos Pirmininkas Þanas Klodas Junkeris. Iðkilmingame valstybës 100-meèio minëjime taip pat dalyvaus Ðvedijos ir Danijos karaliðkøjø ðeimø atstovai. Ðiemet Lietuvoje taip pat laukiamas Popieþius Pranciðkus ir kiti pasaulio valstybiø vadovai: Nyderlandø Karalius Viljamas Aleksanderis, Norvegijos sosto ápëdinis Hakonas, Prancûzijos prezidentas Emanuelis Makronas bei Airijos, Italijos, Graikijos ir Indonezijos prezidentai. Moterø pasaulio lyderiø tarybai vadovaujanèios Prezidentës iniciatyva birþelá Vilniuje taip pat rengiama tarptautinë moterø politiniø lyderiø konferencija, á Lietuvà sukviesianti esamas ir buvusias valstybiø bei vyriausybiø vadoves, parlamentares ið viso pasaulio. Prieð 100 metø Lietuva ne tik atkûrë modernià valstybæ, bet ir viena pirmøjø Europoje suteikë moterims teisæ balsuoti. Lenkijai, Latvijai, Estijai ir Gruzijai 2018 metais minint valstybingumo ðimtmeèius, Prezidentë dalyvaus iðkilminguose minëjimuose ðiose ðalyse. Ðiemet taip pat planuojami ðalies vadovës uþsienio vizitai, kuriø metu bus surengti ir Lietuvos ðimtmeèiui skirti renginiai. Prezidentës spaudos tarnyba Siûlomos iðimtys dël alkoholio reklamos uþsienietiðkuose leidiniuose Majauskas ir Þygimantas Pavilionis pateikë Alkoholio kontrolës ástatymo 29 straipsnio pakeitimo projektà, kuriame siûloma numatyti reklamos draudimo iðimtá importuotiems leidiniams uþsienio kalba, leidþiamiems uþsienyje registruoto juridinio asmens. Vieðojoje erdvëje pastarosiomis dienomis kilus visuomenës pasipiktinimui dël uþsienio þurnalø niokojimo iðplëðiant puslapius su reklaminiais alkoholio praneðimais ar vizualizacijomis, parlamentarai teikia pasiûlymà perteklinëms ástatymo nuostatoms taisyti. Pateiktame pasiûlyme numatoma, jog reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gërimus importuotuose leidiniuose uþsienio kalba, kurio leidëjas yra uþsienyje registruotas juridinis asmuo. TS-LKD inf.
4 Kaiðiadoriø savivaldybës kultûros premija Vytautui Aleksandrui Markevièiui Kaiðiadoriø rajono savivaldybë turi graþià tradicijà metams baigiantis ávertinti kultûrai nusipelniusius þmones Kultûros premija. Nedidelë tai suma, taèiau esmë visai ne piniguose svarbiausia, kad derama pagarba atiduodama Lietuvos kultûrai pasiðventusiems þmonëms. Ðià pagarbà dar labiau pabrëþia premijos áteikimo aplinkybës: ji áteikiama Kaiðiadoriø Kristaus Atsimainymo katedroje. 2017 metø Kaiðiadoriø r. savivaldybës premija buvo áteikta trims Kaiðiadoriø r. gyventojams: Antanui Bernatoniui, Kaiðiadoriø vyskupijos generalvikarui Algirdui Jurevièiui ir rumðiðkieèiui Vytautui Aleksandrui Markevièiui. Ðtai kas raðoma premijos raðte: Kaiðiadoriø r. savivaldybës kultûros premijos laureatui Vytautui Aleksandrui Markevièiui uþ aktyvià kultûrinæ veiklà, ágyvendinant istorinio ir literatûrinio paveldo iðsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei iniciatyvas, jaunosios kartos patriotizmo ir meilës savo Tëvynei supratimo ugdymà ir Kaiðiadoriø kraðto garsinimà. Vytautas Aleksandras Markevièius, gimæs 1936 metais, rumðiðkietis inþinierius statybininkas, ilgà laikà dirbæs Þemës ûkio statybos projektavimo institute Kaune, dabar pensininkas. Sovietmeèiu platino baþnytinæ Kronikà ir kità draudþiamà literatûrà, buvo aktyvus Sàjûdþio iniciatorius ir dalyvis, visuomenininkas, daug kam paþástamas kaip Vasario 16-osios minëjimø Kruonio ðile renginiø, Pravieniðkiø 1941 metø birþelio 26-osios aukø ir Paðuliuose 1945 metø balandþio 12 dienà þuvusiø 12 partizanø minëjimø pagrindinis iniciatorius ir organizatorius, Laptevø jûros tremtiniø þeminës ir partizanø bunkerio Lietuvos liaudies buities muziejuje statytojas. Didelis V. A. Markevièiaus darbas poeto Aisèio tëviðkës memorialinës aplinkos sukûrimas (èia jis darbavosi su jau Amþinybën iðëjusiu Leonu Juozoniu), poeto muziejaus Rumðiðkëse ákûrimas, kuriame visus, ypaè rumðiðkieèius, þavi senøjø Rumðiðkiø, dingusiø po Kauno mariomis, natûralaus reljefo maketas. Þinoma, ðiuos darbus atlikti padëjo bendraþygiai vienas ið jø yra muziejininkas, humanitariniø mokslø daktaras Eligijus Juvencijus Morkûnas. V. A. Markevièius atlieka ir ðvietëjiðkà misijà: sukûrë Sàjûdþio parodà, kurià nuo 2006 metø demonstruoja ðvietimo ástaigose (sutaræs su jø vadovais) per pilietinio ugdymo pamokas. Paroda skirta supaþindinti jaunàjà kartà su sovietø imperijos þlugimo etapo ávykiais Lietuvoje, Sàjûdþio atsiradimu ir ávairiø to meto politiniø veikëjø veikla. Joje primenami Raudonosios Armijos nusikaltimai, sovietmeèio realijos, Gorbaèiovo perestrojkos tikrieji tikslai, tautinës savimonës þadinimas atstatant sovietø nugriautus kryþius ir paminklus, eksponuojami pirmieji Sàjûdþio leidiniai, pirmøjø laisvø rinkimø ir referendumø dokumentai, nuotraukos ir t. t. Su ðia paroda aplankyta kone pusantro ðimto Lietuvos mokyklø ir gimnazijø. V. A. Markevièius, nepaisant garbaus amþiaus, tebëra aktyvus seminarø, talkø, sutvarkant memorialinæ vertæ turinèius objektus, kitø patriotiniø iniciatyvø organizatorius ir dalyvis. 2005 metø lapkrièio 28 dienà (LGGRT centro gen. direktoriaus ásakymas Nr. 1V-181.) V. A. Markevièius buvo pripaþintas neginkluotojo pasiprieðinimo (rezistencijos) dalyviu, ir jam suteiktas Laisvës kovø dalyvio teisinis statusas. Vienas ið ávertinimø, kuriais didþiuojasi ðiaip jau nemëgstantis girtis Vytautas, yra Lietuvos Respublikos Prezidentës Dalios Grybauskaitës inicijuotos akcijos Vasario 16-àjà ðvæsk linksmai ir iðradingai 2013 metø laureato statusas ir Prezidentës ta proga áteikta Trispalvë. Belieka palinkëti V. A. Markevièiui sveikatos ir jaunatviðkos energijos dirbant Tëvynës garbei. Gintaras MARKEVIÈIUS Rumðiðkietis Vytautas Aleksandras Markevièius (deðinëje) su apdovanojimu Sveikiname Tegul 95-asis gyvenimo slenkstis nepasiduoda metams, juk visada jaunas tas, kuris moka ðirdies gerumà ir ðilumà dosniai dalyti kitiems, o liûdesá paslëpti giliai ðirdyje... Gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname Juozà MICKÁ ir linkime stiprios sveikatos, vilties ir Aukðèiausiojo palaimos. LPKTS Rokiðkio filialas Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname Danutæ DIELIAUTIENÆ. Linkime sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Kretingos filialas Kiekvienà dienà sutikite, kaip pavasario auðrà. Lai ðirdyje visada skamba gimtinës laukø vyturio giesmë, kvieèianti dþiaugtis gyvenimu... 85-ojo gimtadienio proga sveikiname Antanà LUNGÁ ir linkime dþiaugsmo, vilties, sveikatos ir Aukðèiausiojo palaimos. LPKTS Rokiðkio filialas Sveikiname LPKTS Varënos filialo narius garbingo jubiliejaus proga: Danutæ GRIGARAVIÈIENÆ 80-ojo, Sigutæ GRIGAITÆ, Stasæ ÐIMKÛNAITÆ-ÈIURLIONIENÆ, Vladà ÈESOKÀ 75-ojo. Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Varënos filialas Naujos knygos Ant Laisvës aukuro Naujøjø metø slenkstá perþengë Alviros Þvinienës knyga Suðaudyta jaunystë. Autorë jà pristato kaip istorinæ apybraiþà apie Alantos kraðto rezistencijos dalyvius, remdamasi amþininkø prisiminimais, laiðkais, laisvës kovø dalyviø artimøjø pasakojimais. Pokario metai Lietuvai buvo tapæ skaudþiø iðbandymø laikotarpiu. Apie tai ir ðioje knygoje. Autorë pateikia iðkalbingus skaièius, apraðo situacijas, liudijanèias lietuviø pasiprieðinimo sovietø santvarkai apraiðkas. Paskelbus vyrø mobilizacijà, raðoma knygoje 1945 aisiais ir vëlesniais metais á miðkus pasitraukë 100 tûkst. ðaukiamojo amþiaus Lietuvos vyrø. Apie 20 tûkst. jø þuvo kovose su okupantais. Alantos valsèiuje paskelbus mobilizicijà, buvo tikëtasi surinkti apie 800 vyrø, bet á registracijos punktà atvyko tik 31 ðauktinis, o tinkamø tarnauti armijoje tebuvo 16 vyrø. A. Þvinienës knygoje Suðaudyta jaunystë apraðomi skaudûs to meto ávykiai, kai pasiaukojama partizanø kova turëjo vienà tikslà ir patá kilniausià sieká: priartinti Lietuvos nepriklausomybës rytà. Su okupantu stojo á kovà ir paprasti, beginkliai þmonës. Jie slaptai sabotavo ávairias akcijas, nedalyvavo rinkimuose, vaikus mokë katekizmo. Ryðkus pavyzdys, kai 1943 metais Lietuvoje buvo ákurtas Visaliaudinis Lietuvos iðlaisvinimo komitetas. Jis veikë net 48 metus. Lietuvoje 1943 1944 metais, Vokietijoje 1944 1945 metais, Niujorke 1955 1979 metais, nuo 1979 metø Vaðingtone. Komitete dirbæ þmonës ragino pavergtas tautas nepasiduoti okupantams. Taèiau, nors tuo laikotarpiu ne kartà pasaulyje skambëjo Lietuvos nepriklausomybës klausimas, nuo to niekas nepasikeitë. Liko tik vil- tis. Ja þmonës gyveno, vieni kitus guodë, tikëdami, kad Lietuva kada nors bus laisva. Dar daug gûdþiø metø reikëjo iðgyventi, atlaikyti, nepalûþti. Sunkûs metai buvo visam Lietuvos partizaniniam judëjimui, kai 1944 metais á mûsø ðalá buvo perkelta NKVD ðauliø generolo Petrovo divizija su 12 13 tûkstanèiø kareiviø, kurie per du mënesius nukenksmino 22 tûkstanèius liaudies prieðø. Ið Maskvos buvo atsiøstas M.Suslovas, ápareigotas sustiprinti kovas su pogrindþiu. Buvo duoti nurodymai ir teisë baudëjø bûriams be iðlygø þudyti bëganèius ið ávykio vietos, koðti miðkus ir visomis galimomis priemonëmis likviduoti partizanus. Stribai ir saugumieèiai jautësi visagaliais, ir ðiai siautëjanèiai gaujai pasiprieðinti vietos gyventojai beveik negalëjo. (keliama á 7 psl.)
5 Pokaris Ðakaliðkiuose Vytautas ir Vitalija Bielskai gyvena Marijampolëje. Uþaugino jie sûnus Vytà ir Sauliø, turi keturis anûkus, proanûkius Dilan ir Timà, gyvenanèius Vokietijoje. Pas juos vieðëjome su Igliaukos patriotu Vytautu Raèiukaièiu, bitininku ir visø galø meistru, kuris ðiuo metu gyvena Kaune, daug þino apie pokario ávykius jo gimtosiose apylinkëse. Bielskø giminë nuo seno gyveno Ðakaliðkiø kaime, Jovariðkiø (Igliðkëliø) valsèiuje. 1923 metais Igliðkëliuose (dabar Marijampolës rajone), esanèiuose dvylikos kilometrø atstumu nuo Marijampolës buvo 35 sodybos ir 238 gyventojai, dabar jø telikæ tik penkiasdeðimt. Vytauto tëvai Mikas (1901 1958) ir Marë (Levertavièiûtë, 1900 1982) savo þemës neturëjo. Tëvelis buvo geras dailidë ir stalius, tad ëjo per þmones, statë jiems namus ir ûkinius pastatus, gamino duris ir langus. Jo statyti Sadulø, Raèiukaièiø ir dar keli namai stovi Igliaukoje iki ðiol. Buvo labai linksmas, grojo keliais muzikos instrumentais, net smuiku. Ðeima augino dukrà Birutæ ir já, Vytautà. Vytautas jau baigia aðtuntà deðimtá. Gerai prisimena, kaip jis nuo penkiolikos metø tapo tëvelio pagalbininku: padëjo kilnoti sunkius ràstus, iðmoko staliaus darbø. Mikas Bielskus mirë dar pakankamai jaunas, kai Vytautui ëjo aðtuoniolikti. Jaunuolis baigë septynias klases, dvejus metus prasislapstë, kol buvo paimtas tarnauti á sovietinæ kariuomenæ. Sugráþæs dirbo Igliðkëliuose vairuotoju. Kol jie keliavo po Sûduvà, jø gimtinëje gyveno tëvelio sesuo Ona Bielskutë-Stadalnikienë, kurios vyras Petras 1945 metais vienà rudens naktá atëjusiø stribø be jokios prieþasties buvo nuðautas, liko moteris su devynmete dukra Janina. Su Vitalija Venskûnaite (gimusia 1938 metais) Vytautas susituokë 1958 metø spalio 19-àjà. Jos tëveliai Juozas ir Ona gyveno Juozapave, tëvelio tëviðkëje. Ðeima uþaugino septynis vaikus: Marytæ, Onutæ, Anelæ, Jonà, Petrutæ ir jà, Vitalijà. Ðeima sumaniai ûkininkavo, turëjo 17 hektarø ûká. Jos mama Ona Brusokaitë kilusi ið netolimo Kalnynø kaimo. Vitalija mena, kad Ðakaliðkiø kaimo vaikai tada ëjo á mokyklà, ásikûrusià pas ûkininkus Juozà ir Juzefà Menkevièius. Gyvenamasis namas buvo nedidelis, tad visus kaimo vaikus mokë vienas mokytojas. Deja, mokytojas Marcinkevièius iðliko atmintyje kaip parsidavëlis, praneðdavo saugumui apie vaikø nuodëmes, kai tie dainuodavo partizanines dainas ar dþiaugësi jø pergalëmis. Vaikus tardë saugumas, klausinëjo, ið kur iðmoko dainø, gal kas ið savøjø ar kaimynø yra miðke, gàsdino, grasino. Kartà atëjæ á mokyklà vaikai pamatë iðdavikà nuðautà. Suguþëjo bûrys saugumieèiø, ieðkojo liudininkø ar kaltininkø. Tik þmonës dël mokytojo þûties nieko nekaltino, sakë, kad kiekvienas iðdavikas gauna, ko nusipelnë... Tada mergaitëms reikëjo siekti amato, mokëti ûkio darbus ir sëkmingai iðtekëti uþ dorø vyrø. Pas pusseseræ Onà Andriuðienæ Vitalija mokësi siuvëjos amato. Paskui ágûdþius tobulino siuvëjø kursuose Kaune. Sako, kalbino ten jà pa- silikti, nes buvo gabi mergina, taèiau, vos dvideðimties sulaukusi, gráþo á gimtinæ ir iðtekëjo uþ Vytauto Bielskaus. Vitalija mena, kai vykstant pasiprieðinimui, bûdama gal tik dvylikos, paèiûþomis Ðlavantos upeliu èiuoþdavo pas tetà praneðti, kad jø kraðte pasirodë kareiviai ar stribai. Ðiandien þinoma daug buvusiø ðio kraðto partizanø pavardþiø: vieni jø þuvo paèioje jaunystëje, kiti per lagerius ir kanèias sulaukë Lietuvos nepriklausomybës, kad papasakotø apie kruvinus ávykius, kai rusø kareiviai ir striubai þudë be pasigailëjimo: kaltus ir nekaltus Taèiau Vitalijos atmintyje labiausiai liko tragiðkas ávykis Juozapavo kaime, kai þuvo jaunas partizanas Gediminas Gumauskas-Neris. Deja, ðios pavardës neaptiksime istorinëse knygose, nors ávykis Justino Sajausko ir uþfiksuotas. Juozapave þinojo, kad vaikinas buvo kilæs nuo Marijampolës. Jam tebuvo gal dvideðimt, jis draugavo su Vitalijos pussesere Anele Januðauskaite, slapstësi pas ûkininkus. Þinoma, jaunuoliø meilë buvo blogø akiø nuþiûrëta... 1948 metø rugpjèio 4 dienà kaimynas Viktoras (pavardë autoriams ir pasakotojai þinoma) apie Gediminà praneðë stribams. Tuo metu partizanas turëjo slëptuvæ kluone, ant ðalinës. Apsupæ sodybà kareiviai jau þinojo, kur ieðkoti partizano Gedimino. Vaikinà perðovë, ásakë ten buvusiai Aneliukei eiti á klojimà ir nustumti nuo ðalinës, kaip manyta, þuvusio partizano kûnà. Ji taip ir padariusi. Bet Gediminas buvo dar gyvas, tad sunkiai suþeistà veþë á Igliðkëlius. Ðlubas, niekðas stribas Bliumkys ásodino Anelæ á veþimà ir privertë atsisësti ant suþeistojo kûno. Pakeliui jaunuolis mirë. Igliðkëliuose Anelæ paleido, o kur dëjo iðniekintà Gedimino Gumausko kûnà, niekas neþino. Tuo metu Igliðkëliø bibliotekoje dirbo Insodaitë. Jos tëvas buvo þinomas Igliðkëliø stribas. Dël to mergina jautë partizanams didelæ neapykantà. Tai ji yra prasitarusi, kad partizano kûnà slapta uþkasë jos tëvø sodyboje, kiauliø lauko aptvare, pridurdama, kad tokiems ten ir vieta. Igliðkëliø stribai buvo labai þiaurûs. Vladas Terleckas pateikia faktà, kai jie suþeistà partizanà Topolá varinëjo po kaimà ir ðaukë þmones paþiûrëti gyvo bandito, nes rytojaus dienà bûsiàs negyvas. Paþadà iðtesëjo: uþvertë ðiaudais ir padegë. 1945 metø liepà dar gyvà partizanà Albinà Junkaitá stribai uþmuðë maðinoje. Jie nuaudavo þuvusiø partizanø batus, pasisavindavo net drabuþius ir asmeninius daiktus. Vitalija atsimena, kad jos kraðte slapstæsis partizanas Gediminas Gumauskas buvo ðviesiaplaukis, graþiø veido bruoþø. Jam þuvus, visas kaimas jo gedëjo, o kaþkas net sukûrë apie já dainà, kurià jaunimas dainavo. Moteris, deja, atsimena tik dvi pirmàsias eilutes: Tà rugpjûèio ketvirtà / Juozapave praþuvai... Knygoje Þinau tavo vardà Justinas Sajauskas teigia, kad Neries slapyvardá turëjo ar ne keturi Tauro apygardos partizanai, tarp jø ir neþinomas Geleþinio Vilko rinktinës 54-os kuopos kovotojas, þuvæs 1948 metø rugpjûèio 4 dienà Paðlavanèiø kaime, Igliðkëliø valsèiuje. Kadangi Paðlavanèiø ir Juozapavo kaimai yra vienas ðalia kito, tai galima dràsiai teigti, kad ðis neþinomas partizanas, pagal Vitalijos Bielskuvienës liudijimà, yra Gediminas Gumauskas (apie 1927 1948). Gumauskø pavardë Tauro apygardos partizanø veikloje gerai þinoma. Apie jø patriotines iðtakas byloja faktas, kad net du ðios giminës atstovai buvo Lietuvos savanoriais 1919 1920 metais. Antanas Gumauskas, Miko, gimæs 1899 metais, ið Grabavos kaimo, Javaravo valsèiaus. Puskarininkis, tarnavo savanoriu nuo 1919 metø sausio 16 dienos iki 1920 metø birþelio 25 dienos. 1929 metais gyveno Marijampolës apskrities Kvietiðkio naujakurijoje. Gavo apie septynis hektarus nederlingos þemës Liepynø kaime, ant Ðeðupës kranto, netoli Marijampolës. Su þmona Marija Brûzgaite-Gumauskiene èia pra- Vitalija (deðinëje) su seserimi Petrute ir tëvedëjo naujakuriø gyvenimà. liais, 1953 metai Mikas Gumauskas, Miko, gimæs 1895 metais Trakiðkiø kaime Marijampolës valsèiuje. Tarnavo savanoriu nuo 1919 metø sausio 16 dienos iki 1920 metø sausio 24 dienos. 1929 metais gyveno Igliðkëliø valsèiaus Ðventragio kaime, vëliau Igliaukoje. Ðiandien sunku pasakyti, kur yra Gedimino Gumausko ðaknys. Tik þinoma, kad Antano Gumausko ðeimoje Gedimino nebuvo. Neabejotina, kad meilës tëvynei, dràsos ginti Lietuvà nuo opkupantø galëjo ákvëpti tik tëvai patriotai. Bolðevikø okupacija viskà sujaukë ir sudarkë nusistovëjusá gyvenimo ritmà. Prasidëjus rezistencijai, Antano Gumausko ðeima negalëjo likti nuoðaly. Jø namuose daþnai lankësi partizanai, vyresnieji vaikai ásitraukë á pogrindiniø organi- Mikas Bielskus (pirmoje eilëje deðinëje) su draugais, apie 1923 metai zacijø veiklà. Istoriniai ðaltiniai teigia, kad Marijampolæ. Uþ tai paauglys buvo þiaulemtingà 1947 metø vasaros rytà savano- riai sumuðtas ir be sàmonës numestas á rio Antano Gumausko sodyboje Liepy- krûmus sode. Po kurio laiko Gumauskø nø kaime buvo septyni partizanai. Apsu- namuose èekistas árengë pasalà ir dvi sapo èekistø kariuomenës dalinys, norëjæs vaites gyveno, o motina su vaikais pabësuimti mokytojø seminarijos moksleivá go ir pradëjo slapstytis. Suimti jø artimieji Vytautà. Prieðo pajëgos buvo kelis kar- buvo nuteisti ir iðveþti á lagerius Sibire. tus gausesnës. Ávyko mûðis, kuriame þu- Algimantas-Balandis ketverius metus vo trys partizanai, keturiems pavyko pa- kovojo partizanø gretose, kelis kartus susitraukti. Nukauti ir keli rusø kareiviai. þeistas. Þuvo 1951 metø balandþio 6 dieið Gumauskø ðeimos tik aðtuoniolikme- nà Igliaukoje. tis Marijampolës Rygiðkiø Jono gimna1952 metø sausio 31 dienà Varnazijos septintos klasës mokinys Algi- bûdës miðke mûðyje su èekistais Petrà mantas paspruko nuo já besivejanèiø ir Gumauskà-Pipirà ir dar penkis jo benapðaudanèiø kareiviø, iððokæs ið dirb- draþygius uþklupo èekistai. Jëgos butuvëliø antrame aukðte. Nutilus mû- vo nelygios. Mûðio metu keturi partizaðiui, sovietø saugumieèiai iðsiveþë të- nai Kazimieras Popiera-Geguþis, Brovà, vyriausiàjà dukrà mokytojà Julijà ir nius Popiera-Meðka, Kazimieras Kurtivyriausiàjá sûnø Antanà. Á sunkveþi- nys-àþuolas ir Leonas Vokietaitis-Kamius susikrovë viskà, kà galima buvo rys þuvo, o Sigitas Jankauskas-Keleiiðsiveþti. Namie liko motina, dvylikos vis sunkiai suþeisas, nuteistas mirties metø Ramutë ir ðeðiolikmetis Petras. bausme. Pipiras pabëgo, bet buvo suimpaklaustas kareiviø, kur kiti banditai, tas ir nuteistas 25 metus kalëti... Petras atsakë, kad banditai, susikrovæ (Bus daugiau) Stanislovas ABROMAVIÈIUS á maðinas visus jø daiktus, iðvaþiavo á
6 Po daugelio metø Puskarininkis Jonas Valenta, gimæs 1917 metais Trakiðkiø kaime Marijampolës apskrityje, Lietuvà okupavus bolðevikams, pasirinkæs Èempiono slapyvardá, 1944 metø rudená þengë pirmus partizano þingsnius. Priklausë Sakalo kuopai, buvo 2-ojo bûrio vadas. 1945 metø lapkrièio 27 dienà vadovavo kautynëse su stribais Dambraukos kaime Marijampolës valsèiuje. 1947 metø pavasará paskirtas Tauro apygardos, Geleþinio Vilko rinktinës ðtabo Rikiuotës skyriaus virðininku, nuo 1948 metø pradþios ðtabo Ûkio skyriaus virðininku, nuo 1949 metø geguþës Vytauto rinktinës Rikiuotës skyriaus virðininkas; rugpjûèio 1 dienà pervestas á Geleþinio Vilko rinktinæ ir paskirtas rinktinës vadu. Þuvo iðduotas 1949 metø lapkrièio 14 dienà Prankiðkës kaime (dabar Klebiðkis) Ðilavoto valsèiuje. 1946 metø rudená Geleþinio Vilko rinktinës Ðtabo rikiuotës skyriaus virðininkas Èempionas, 2-os kuopos vadas Pjûklas ir 3-ios kuopos vadas Kairys Prienø ðilo pakraðtyje eigulio Viktoro Vilko sodybos gyvenamajame name po grindim ásirengë slëptuvæ. Èia buvo atsarginë rinktinës ðtabo slëptuvë. 1949 metø rugpjûèio 1 dienà rinktinës vadu paskirtas kpt. J. ValentaÈempionas ásikûrë ðioje slëptuvëje. Kelias dienas ðtabo bûstinëje ilsëjosi ðtabo nariai: Rytis, Þaibas ir Lapinas. Lapkrièio 13-àjà vakare ið Vilkø sodybos jie iðëjo. Pasilikæs Èempionas perþiûrinëjo ðtabo dokumentus. Nutaræs kitos dienos vakare kuriam laikui iðeiti ið slëptuvës, nes èia buvo suimti du partizanai ir likti buvo pavojinga. Vadas sulaukë tik lemtingojo tragiðko ryto. Suimtas Petras MockapetrisKairys palûþo ir lapkrièio 14 rytà èekistinë grupë apsupo Vilkø sodybà. Iðgirdæs grasinimus namø ðeimininkei, banditø iðperai, Izabelei Vilkienei Èempionas suprato, kad bûstinë iðduota. Pradëjo naikinti dokumentus, o atsiøstam ðeimininkui pasakë nepasiduosiàs ir J. Valenta-Èempionas nusiðovë. J. Vilkienë, pamaèiusi ið slëptuvës iðtrauktà kruvinà Èempionà ir vis dar èekistø spardomà savo vyrà, labai iðsigandusi, keturiø metukø dukrelei Danutei liepë bëgti pas moèiutæ. Paèiai pasileidus bëgti, baudëjai pagavo ir, laikydami rankas ir kojas, spardë, kol ji jau nieko nejautë. Paliko manydami, kad uþmuðë, o kaimynams liepë uþkasti. Atsipeikëjusi atsikelti nepajëgë. Namuose gyventi jau negalëjo. Vyrà nuteisë ir iðveþë á lagerius, o ji ëjo per kaimus. Maþoji Danutë slëpësi atskirai, nes mama bijojo, kad neiðveþtø á vaikø namus. Agentai, suuodæ, kad Vilkienë gyva, pradëjo jos ieðkoti. Jau 19 amþiaus pabaigoje Vygandas Marburgietis, savo kronikoje apraðydamas Veliuonos kautynes, mini lietuvius, turëjusius vëliavà, tik jos iðvaizda nenurodoma. Vyrai, eidami á mûðá, praðydavo savo narsiø þuvusiø protëviø vëliø pagalbos, bûrio priekyje neðdami vëliavà. Vëliavos bûdavo ávairiø spalvø, su raiteliu arba Gedimino stulpais. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës vëliava buvo baltas Vytis raudoname audekle. Lietuva, patekusi á Rusijos nagus, neteko savo valstybingumo, kartu ir savo vëliavos. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriantis Lietuvos valstybei, susirûpinta ir tautinës vëliavos sukûrimu. Ið pradþiø vëliava buvo dvispalvë, þalia ir raudona. 1918 metø balandþio 19 dienà komisija (archeologas Tadas Daugirdas, Jonas Basanavièius ir dailininkas Antanas Þmuidzinavièius) patvirtino dabar naudojamà trispalvæ geltona, þalia, raudona vëliavà. 1918 metø sausio 1 dienà deðimties Lietuvos savanoriø bûrys, vadovaujamas kapitono Kazio Ðkirpos, trispalvæ Lietuvos vëliavà iðkëlë Gedimino pilies bokðte. Prisimenant ðià datà, sausio 1 dienà ðvenèiama Lietuvos vëliavos diena. Atgavus Vilniø, 1939 metø spalio 29 dienà 10 valandà ryto, grojant orkestrui ir griaudint artilerijos saliutui, Trispalvë vël iðkelta Gedimino pilies bokðte. Jà iðkëlë 1-ojo kunigaikðèio Gedimino pulko vadas plk. Leonas Gustaitis, vëliau praþuvæs sovietø lageriuose. Visose Lietuvos 1922, 1926 ir 1938 metø Konstitucijose Trispalvë þymëta kaip tautinë, o Vytis raudoname lauke kaip valstybinë vëliava. 1940 metais Stalino saulei tëvynæ,,nuðvietus, Lietuvos tautinë vëliava uþdrausta. Kraðtas padabintas raudonomis vëliavomis su kûju ir pjautuvu. Þmonës dainavo:,,nei duonytës, nei mësytës, tik raudonos vëliavytës... Prasidëjus vokieèiø rusø karui, Maþeikiø miesto gyventojas, ðaulys Ignas Tinteris, gimæs 1908 metais, iðkëlë tautinæ vëliavà. Birþelio 24 dienà, atvaþiavæ trys sovietiniai aktyvistai, nuðovë Tinterá ir jo þmonà Tinterienæ Marcelæ Dargytæ, gimusià 1916 metais. Po keliø dienø, sovietams ið Maþeikiø pasitraukus, sukilëliai vaþinëjo motociklu miesto gatvëmis ragindami iðkelti laisvos Lietuvos trispalves, nors jos prie daugelio namø jau ir taip plevësavo. Ir visà naciø laikotarpá buvo keliamos trispalvës vëliavos. Vokieèiø kariuomenës lietuviðkø daliniø vyrai ant kairës rankovës turëjo skydelius su trispalve vëliava. Tuo pat metu Raudonosios armijos,,lietuviðkosios 16-osios divizijos kariai kepurëje raudonà þvaigþdæ. Gráþæ sovietai vël uþdraudë trispalvæ. Ir vël plevësavo raudonos vëliavos ant gurguoliø, savanoriðkai veþanèiø grûdus valstybei. 1953 metais prie raudonos vëliavos pridëjo baltà ir raudonà ruoþelius su kûju ir pjautuvu kampe, ir ðá dariná pavadino Lietuvos SSR vëliava. Bet Trispalvë nebuvo pamirðta. Ji ávairiose vietose per visà sovietø okupacijà buvo slapèia keliama, þadindama prisiminimà ir viltá apie laisvà Lietuvà. 1945 metø vasario 16 dienà prie Viekðniø tilto per Ventos upæ, ties Þibikø Svirkanèiø sankryþa, Viekðniø miestelio gyventojas Ipolitas Þadeikis iðkëlë Trispalvæ. NKVD susektas, jau vasario 25 dienà buvo suimtas, geguþës 31 dienà mirë Medveþegorsko lageryje Rusijoje. J. Vilkienë su dukterimi 1957 metais gráþo ið lageriø ðeimininkas. Per didþiausius vargus ðeima galëjo gyventi drauge, savo namuose. Danutë mokësi, nors buvo daþnai uþgauliojama. V. Vilkas mirë 1988 metais, o Izabelë liko uþmirðta su savo baisiais iðgyvenimais. Kiek ði 97 metø moteris iðkentë sunku suprasti. Atëjo ir Atgimimas, bet jos niekas neprisiminë. 2017 metø gruodþio 20 dienà Laisvës kovos Tauro atkurtos apygardos ta- rybos narës Alvos Sidaravièienës rûpesèiu, Lietuvos atsargos karininkø sàjungos vadas Anicetas Varnas áteikë I. Vilkienei Laisvës kovø Didþiojo kryþiaus ordinà, o atkurtos Tauro apygardos vadas kpt. Gediminas Dapkevièius padëkos raðtà. Nors pavëluotai, maþa dþiaugsmo kibirkðtëlë suþibo Izabelës akyse. Dëkodami linkëjome sveikatos. Alva SIDARAVIÈIENË 1969 metø vasario 16 dienà trys jaunuoliai: Jonas Songaila, gimæs 1950 metais, Liseckas ir Antanas Pargauskas, gimæ 1952 metais, iðkëlë Trispalvæ Maþeikiuose. Buvo keliamos ne tik Lietuvos trispalvës vëliavos, bet naikinami sovietiniai þenklai. 1971 metø sovietiniø spalio ðvenèiø metu Maþeikiuose nuplëðtos septynios raudonos vëliavos nuo valstybiniø ástaigø. Suimti V. Vilimas, A. Raugalas, Z. Malakauskas ir A. Valantinas. Jaunuoliai gavo po pusantrø metø kalëjimo, beje, A. Valantinas nuteistas lygtinai. 1979 metø lapkrièio 7 dienà maþeikiðkis Robertas Kontenis nuplëðë sovietinæ vëliavà nuo autoinspekcijos pastato. Buvo nuteistas dvejus metus kalëti. 1972 metø vasario 16 dienos rytà Maþeikiø milicija gavo þinià, jog Sodø gatvëje ant statomo dvylikaaukðèio namo Nr. 13 plevësuoja trispalvë vëliava. Atvykæ pareigûnai rado vëliavà uþminuotà. Maþeikiðkiø dþiaugsmui trispalvë plevësavo iki 14 valandos. Kai susigaudë, jog uþminavimas butaforinis, milicininkas Pranaitis vëliavà nukabino. Po trijø mënesiø saugumui pavyko nustatyti vëliavos këlikus. Dujø kontoros darbuotojas Vaclovas Ðalvis, gimæs 1947 metais, buvo nuteistas ketveriems metams lagerio. Kalëjo Mordovijoje grieþto reþimo lageryje kartu su kunigu Alfonsu Svarinsku ir kitais þinomais disidentais. Vladà Majauskà, gimusá 1943 metais, uþdarë trejiems metams á psichiatrinæ ligoninæ Vilniuje. Ylakiø apylinkëse ketverius metus Vasario 16-osios proga bûdavo iðkeliamos trispalvës vëliavos. Sovietinis saugumas nërësi ið kailio, bet pagauti þmoniø nepavyko. 1955 metø Vasario 16-osios rytà Trispalvës suplevësavo prie Sedos Ylakiø kelio ir Gintaliðkiø kaime. 1956 metais laisvos Lietuvos vëliavos vël iðkeltos Gedminø ir Stripiniø kaimuose. 1957 metais prieð Vasario 16-àjà visuose keliuose apie Ylakius budëjo milicija, bet, iðauðus rytui, Trispalvës kabojo medþiuose prie Gintalaièiø ir Paðilës kaimø. Vëliavø këlëjø taip ir nesurado. Artëjant 1958 metø Vasario 16-ajai aplink Ylakius penkiø kilometrø spinduliu visuose keliuose stovëjo maðinos. Patruliavo sutelktos milicijos, saugumo, MGB vidaus kariuomenës kareiviø, sovietiniø aktyvistø pajëgos. Ylakiuose budëjo paieðkø grupuotës ðtabas su pëdsekiais ðunimis. Buvo tikrinami visø sutiktø þmoniø dokumentai. Iðauðo Vasario 16-osios rytas, ir Raudoniø kaimo pamiðkëje, maþdaug 150 metrø ruoþe nuo kelio Ylakiai Barstyèiai, suplevësavo vëliava, o Paluobës kaimo miðkelyje netgi dvi Trispalvës, netoli budëjusiø milicininkø. Buvo ðnipinëjami apylinkiø þmonës, mokyklø moksleiviai, daromos kratos, bet viskas baigësi be rezultatø. Tik prasidëjus Atgimimui 1988 metais paaiðkëjo, kas buvo ðis dràsuolis, vëliavos këlëjas. Tai Gailaièiø kaimo gyventojas ðaulys Boleslovas Bièkus, gimæs 1927 metais. Prasidëjus Atgimimui, Sàjûdþio mitinguose suplevësavo Trispalvës, ir 1988 metø lapkrièio 18 dienà tuometinë LSSR Aukðèiausioji taryba buvo priversta sugràþinti Trispalvæ Lietuvai. Maþeikiuose Trispalvë ið naujo iðkilmingai suplevësavo 1988 metø lapkrièio 13 dienà virð banko pastato. Albertas RUGINIS Lietuvos vëliava Maþeikiuose
(atkelta ið 4 psl.) Partizanai jiems, kaip ámanydami, padëjo. 1944 1945 metais okupuotoje Lietuvoje veikë 9 savanoriø partizanø apygardos: Þemaièiø, Kæstuèio, Prisikëlimo, Vyèio, Algimanto, Vytauto, Tauro, Dainavos, Didþiosios Kovos. Didþiosios Kovos apygarda buvo ákurta 1945 metø gruodþio 1 dienà (A ir B rinktinës). A. Þvinienës knygoje daug vietos skirta DKA B rinktinës bataliono 3-os kuopos partizanø kovoms. Supaþindinama ir su kitø apygardø batalionø ir rinktiniø partizanais. Skaitytojas suþinos apie ðios apygardos B rinktinës partizanø vadus A. Morkûnà-Plienà, J. Ðibailà-Diedukà, K. Aliðauskà- Spartakà, P. Grigà-Gená, Ge- Ant Laisvës aukuro niukà, K. Puodþiûnà-Titnagà, ðtabo virðininkà J. Ðibailà-Diedukà ir batalionø vadus. Straipsniai iliustruoti nuotraukomis, kuriose visi vadai ir partizanai jauni, þvalûs, tvirtai tikintys, kad jø pasirinkta kova nenueis veltui. Knygoje panaudoti ir kitø autoriø prisiminimai, susijæ su ðiø vietoviø ir to laikotarpio ávykiais. Tai Veronikos Petrauskaitës mintys, panaudojus jos knygos Partizano sesers prisiminimai iðtrauka, kaunieèio raðytojo Stanislovo Abromavièiaus knygos Partizanø Motinos bei B. Juodzevièiaus knygos Laisvës kaina, T. Paberalienës Paskutinis saulëlydis iðtraukos. Vertingos informacijos ðio regiono skaitytojai ras, pavartæ Alantos valsèiaus tremtiniø sàraðà. Antroje knygos dalyje raðoma apie ðiø dienø Alantos ðiokiadienius, ðventes, þmoniø darbus ir ðviesias jø svajones. Nemaþai vietos skirta paminklams, atminimo þenklams þuvusiø partizanø, negráþusiø ið tremties vietø, lageriø þmoniø atminimui. Knygoje randame ir poezijos posmø. Nemaþà pluoðtà sukûrë partizanas S. Sabaliauskas. Tai relikvijos, kurias þmonës po daugelio metø rado medinëje dëþëje, uþkastas þemëje, prie kuriø prisilietë ir ðios knygos autorë Alvira Þvinienë. Paskutiniame knygos puslapyje randame priesakà, skirtà mums visiems: Kvieèiu gyventi ir dirbti taip, kad bûtume verti þuvusiøjø uþ mûsø Tëvynës laisvæ aukos. Auðra ÐUOPYTË Minëkime Laisvës gynëjø dienà Savaitgalá minësime Laisvës gynëjø dienà. Dienà, kai didvyriai apgynë nepriklausomos Lietuvos ateitá. Jø nevalia pamirðti, todël kvieèiu sausio 12 d. (penktadiená) 16 val. susitikti Kauno Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje ir drauge praþydinti Neuþmirðtuoliø pievà, taip prisimenant jø ryþtà ir dràsà ginant mûsø Tëvynæ. Visiems atëjusiems parûpinsime neuþmirðtuolës þiedø, taèiau Neuþmirðtuoliø pievai sukurti bûtinai reikia jûsø rankos ir ðirdies. Po akcijos èia pat kvieèiu pasiklausyti varpø muzikos koncerto, susiburti pilietiðkumo akcijai prie lauþø Bûkime kartu! drauge su folkloro ansambliu Kupolë. Neuþmirðtuolës galite pasiteirauti TS-LKD skyriø pirmi- ninkø, parsisiøsti ir iðsispausdinti http://www.neuzmirsk.lt/ arba ásigyti visose Narvesen ir Lietuvos spaudos prekybos vietose. Ásigydami neuþmirðtuolës þiedus, jûs 1 eurà paaukojate Kraðto apsaugos savanoriø pajëgoms. Senjorai turi galimybæ þiedà ásigyti perpus pigiau. Sausio 13 d. (ðeðtadiená) 10 val. ðv. Miðios uþ þuvusiuosius Laisvës gynëjus Kauno Ðv. arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje. 10.40 val. Vaikø ir moksleiviø laisvalaikio rûmø meno kolektyvø koncertas Vardan Lietuvos Ðv. arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje. Po koncerto Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje padësime gëliø prie Laisvës paminklo ir Neþinomo kareivio kapo. Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,45, 3 mën. 7,34, 6 mën. 14,69 euro. Nelikite be savo laikraðèio! 12 val. Laisvæ mylinèiø þmoniø susibûrimas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungoje (Laisvës al.39, Kaune), kur jûsø lauks buvusiø tremtiniø choro Ilgesys koncertas, filmo Lûþis prie Baltijos. Baltijos keliu á nepriklausomybæ perþiûra, pasidalijimas prisiminimais prie arbatos puodelio. Rasa Duobaitë- Bumbulienë, akcijos Neuþmirðtuoliø pieva Kaune iniciatorë Ilsëkitës ramybëje Marijona Katukytë-Mickienë 1935 2017 Uþjauèiame 7 1951 m. su mama Elena, tëveliu Antanu ir sesutëmis Teofilija bei Antanina ið Ðilalës r. Vartulënø k. uþ paramà partizanams buvo iðtremta á Rusijos Tomsko sr. Tremtyje Marijona sutiko ið Kretingos r. Gargþdupio k. iðtremtà Kardo rinktinës partizanà Julijonà Mickø, sukûrë ðeimà. 1959 m. gráþæ ið tremties gyveno Kretingoje. Kartu su vyru statë kryþius, paminklus, áamþino Laisvës kovotojø atminimà, aktyviai dalyvavo Sàjûdþio veikloje. Palaidota Kretingos kapinëse. TS-LKD Kretingos skyriaus Darbënø grupës vardu Stanislovas Burba Stasys Plûkas 1940 2017 Gimë Pakruojo r. Guostagalio sen. Pagirnykø k. daugiavaikëje ûkininkø ðeimoje. Tëvas buvo partizanas, slapyvardþiu Miðkinis, þuvo kovodamas su okupantu. 1948 m. Stasys su motina ir keturiais broliais iðtremtas á Krasnojarsko kr. Sovetsko r. Beretës kaimà. Á Lietuvà gráþo 1960 m. Ásikûrë Radviliðkio r. Sukûræs ðeimà, persikëlë gyventi á Pakruojo r. Paðvitinio sen. Draudeliø k. Su þmona Marija uþaugino du sûnus ir keturias dukteris. Po dukters ir jos vyro mirties, globojo tris vaikaièius. Buvo Pakruojo filialo narys. Palaidotas Radviliðkio kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà, dukteris, sûnus, brolius ir jø ðeimas. LPKTS Pakruojo filialas Stanislovas Ruðkys 1927 2018 Gimë Klaipëdos r. Endriejavo sen. Rudgalviø k. ûkininkø ðeimoje. 1949 m. kartu su tëvais, broliu ir seserimis iðtremtas á Krasnojarsko kr. Dolgij Mostovsko r. Ten dirbo traktorininku. 1958 m. gráþo á Lietuvà. Sukûrë ðeimà. Dirbo metalo apdirbimo ámonëje Pajûris. Uþaugino du sûnus. Palaidotas Gargþdø Laugaliø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius. LPKTS Klaipëdos r. filialas Skaudþià netekties ir liûdesio valandà dël mylimo brolio Juozo Velièkos mirties nuoðirdþiai uþjauèiame buvusià tremtinæ, partizanø ryðininkæ Onà Velièkaitæ ir artimuosius. LPKTS Palangos filialas Skelbimai Sausio 14 d. (sekmadiená) 14 val. LDK Valdovø rûmuose vyks popietë su Laisvës premijos laureate Nijole Sadûnaite. Dalyvaus: arkivyskupas Sigitas Tamkevièius, prof. Vytautas Landsbergis, Karolina Masiulytë-Paliulienë, dr. Andrius Navickas, kun. Vincentas Lizdenis, Anykðèiø J. Biliûno gimnazijos bendruomenë, aktorë Dalia Michelevièiûtë ir kt. Muzikinius kûrinius atliks Gabrielë Agilë Bajoraitë (fortepijonas), Lietuvos kariuomenës Vilniaus águlos karininkø ramovës vyrø choras Aidas. Prieð renginá 12.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ðv. Miðios padëka Dievui uþ s. Nijolæ Sadûnaitæ ir visus prisidëjusius prie Tëvynës laisvës bei jos kûrimo. Vasario 10 d. (ðeðtadiená) 14 val. Vilniaus águlos karininkø ramovës (Pamënkalnio g.13) 2-ojo aukðto salëje ávyks LPKTS Vilniaus skyriaus ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Pasiteirauti tel.: (8 5) 247 1679, 8 613 83047. ISSN 2029-509X Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, Tel. (8 37) 323 204 El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com www.lpkts.lt Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga Ámonës kodas 300032645 Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365 AB SEB bankas Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 1500 egz. Kaina 0,61 euro Projektus Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai ir Istorija be baltø dëmiø remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.
8 Antanas Stalmokas (1920 1946) Lietuvos laisvës armijos Þemaitijos legiono, Kretingos apskrities Gargþdø, Endriejavo, Veivirþënø ir Kuliø valsèiø partizanø ðtabo virðininkas, þuvæs didvyrio mirtimi uþ Lietuvos laisvæ Pabaiga. Pradþia Nr. 1 (1263) Maumedþio veikla 1944 metais, artëjant frontui, dar negráþus rusams, kapitono Prano Ðopagos nurodymu buvo ákurtas Maumedþio ðtabas. Ðtabo virðininku paskirtas A. Pareigis, jo pavaduotoju instruktoriumi A. Stalmokas. A.Pareigiui pasitraukus, pareigas perëmë A. Stalmokas. Miðkuose partizanams vykdavo instruktaþai, taèiau ne visada susirinkdavo: dalis partizanø pasitraukë su vokieèiais, kiti slapstësi namuose, o frontas buvo èia pat. Praëjus frontui, 1945 metais ðtabo veikla suaktyvëjo. Maumedþio ðtabui priklausë Gargþdø, Endriejavo, Kuliø ir Veivirþënø valsèiai. Ðtabo virðininku buvo paskirtas A. Stalmokas, o pavaduotoju Kazys Telðinskas. Kuliø valsèiuje vadovu dirbo Pranas Kundrotas. Kuliuose veikë sovietø karinë mobilizacijos komisija. 5 6 vaikinai buvo paimti á armijà. Buvo nutarta juos jëga iðlaisvinti, bet suþinojus, kad Kuliuose yra daug kariuomenës, ketinimo atsisakyta. Vyko organizacinis darbas. Ryðininku tarp Gargþdø ðtabo ir Þemaitijos legiono centro Alsëdþiø miðkuose buvo paskirtas P. Kundrotas. Laukdama JAV ir Anglijos pagalbos, LLA vadovybë stengësi visoje Lietuvos teritorijoje suburti platø organizacijos tinklà, já iðsaugoti ir laukti, kada Amerika iðvaduos. Todël nebuvo planuojama steigti dideliø pasiprieðinimo bûriø. Buvo siekiama surasti sàlytá su besislapstanèiais partizanais, apsaugoti vaikinus nuo mobilizacijos, mokoma, kaip ásirengti poþemines slëptuves miðkuose arba prie sodybø, kuriose galëtø slëptis po 3 4 karius. Miðke, bûdamas be ryðio, nieko nenuveiksi. Pati partizaninio karo taktika reikalavo, kad dalis partizanø uþsimaskavæ gyventø legaliai. (A. Stalmokas mokytojavo.) Taip buvo palaikomas ryðys su gyventojais ir tarp bûriø. Ko ne visa Þemaièiø legiono vadovybë gyveno legaliai, todël juos suimti KGB buvo nesunku. NKVD þvalgyba sekë LLA veiklà. Jø agentai stengësi ásiskverbti á LLA partizanø ðtabus, taèiau visiðkai apsisaugoti nepavyko. Vienas pirmøjø á NKGB tinklà pateko Þemaitijos legiono LLA ðtabo vadas Adolfas Kubilius. Neiðlaikæs þiauriø kagiebistø kankinimø, bûdamas pusiau sàmoningas, palûþo. Buvo suimta 20 vadovaujanèiø, atsakingà darbà dirbusiø LLA kariø, tarp jø ir Antanas Stalmokas. A. Stalmoko suëmimas Nutolus Rytø frontui á Vakarus, Stalmokas pajuto, kad já seka. Su pavaduotoju K. Telðinsku reikëjo aptarti daug organizaciniø reikalø. Susitiko Kvietiniø kaime, K. Telðinsko tëvø namuose. Pokalbis apie blogà politinæ padëtá buvo labai rimtas. Kankino negera nuojauta. Kaimo kelyje pasirodë ið lëto einantis vyras, kuris dairësi, lyg kaþko ieðkodamas. Pamatæs sodelyje jaunus vyrus, stribas apsisuko ir lëtu þingsniu nukulniavo atgal á Gargþdø strebokinæ. Gráþæs á Gargþdus 1945 metø geguþës 1 dienà netikëtai pamatë tà patá stribà. Kai Antanas áþengë á savo gimtàjá kiemà, stribai tankiu þiedu apsupo tëvo namà. Kariðkis ásakmiai pareikalavo pasakyti savo pavardæ, apèiupinëjo kûnà ieðkodamas ginklo. Visuose kambariuose buvo pilna èekistø, kurie darë kruopðèià kratà, taèiau nieko nerado. Buvo ásakyta pasiimti bûtinus buities reikmenis. Priklaupæs ant vieno kelio papraðë mamos, kad palaimintø. Priðokæ èekistai suriðo rankas ir nuvarë á stribokynæ. Apie suëmimà greitai suþinojo mokytojos Jadvyga ir Sofija. Jadvyga nubëgo pas klebonà Antanà Viskantà kunigo ðeimininkë á drobiná maiðelá ádëjo laðiniø, deðros, rûkyto kumpio, sûdyto sviesto ir kepalà duonos. Atskubëjusi Jadvyga dar spëjo perduoti siuntiná. LLA organizacija, areðtavus vadovybæ, nesunyko. Vietoje Þemaièiø legiono buvo ákurta Þemaièiø apygarda ir trys jos rinktinës Alkos, Kardo ir Ðatrijos. Tardymas ir teismas Kretingoje Antanà laikë trumpai ir kità dienà iðveþë á Klaipëdos miesto NKVD bûstinæ, vëliau á Vilniø NKVD rûmus, kur buvo þiauriai tardomas. Rasta 17 tardymo rusø kalba raðytø protokolø. Nors A.Stalmokas rusø kalbos nemokëjo, bet per tardymus jà neblogai iðmoko. Tardë j. ltn. tardytojas Zykovas. Tardant buvo naudojamas smurtas. Daþnai po tardymo skaudþiai sumuðtà, be sàmonës Antanà ilgais poþeminiais koridoriais vilkte atvilkdavo prie kameros durø. 1946 metø sausio 8 dienà 20 suimtøjø nuveþë á NKVD kariuomenës tribunolo patalpas. Èia ávyko ypaè slaptas teisminis susidorojimas. Teismui pirmininkavo justicijos majoras Rumiancevas. Á klausimà, kur gimëte, A. Stalmokas atsakë: Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Atsakymas labai papiktino pirmininkaujantá vadinasi, okupantai teisia svetimos valstybës pilietá. Á klausimà: Kada ástojote á banditinæ organizacijà?, atsakë: Praðau neáþeidinëti garbingos LLA organizacijos. Ið tiesø, Raudonoji armija yra plëðikø, prievartautojø, galvaþudþiø, okupantø kariuomenë. Pirmininkaujantis, girdëdamas tokius þodþius, nervinosi. Jis daug visko girdëjo ið teisiamøjø, bet ðis áþûlus jaunuolis pranoko visus. Nors jo nusikaltimai nëra sudëtingi, bet kadangi jis per daug þino, savarankiðkai màsto ir daug kalba, bûtina ástatymo vardu nuþudyti. Po pietø pertraukos A. Stalmokas be jokiø uþuolankø pabrëþë, jog á majoro Rumiancevo klausimus neatsakinës. Remdamasis Vienos konvencija, jis pareiðkë, jog valstybë okupantë neturi jokios juridinës galios teisti okupuotos valstybës pilieèius. Antanà Stalmokà, Antano, nuteisë aukðèiausia bausme suðaudyti. Kai teismo pirmininkas perskaitë nuosprendá, atsirado trumpa tylos pauzë. Tuo pasinaudodamas nuteistasis A.Stalmokas skardþiu balsu prabilo: Tai, kad tribunolas paskelbë jaunø beginkliø vaikinø þudynes, dar kartà árodo, kad komunizmo citadelës pamatai skeldëja. Mûsø gretas pakeis kiti kovotojai dël Lietuvos laisvës atkûrimo. Ateis valanda, kai visa antikristo kariauna bus priversta pasitraukti ið mûsø brangios Lietuvos. Antanas Stalmokas Todël kvieèiu visus savo ðirdyse iki paskutinio atodûsio, aukðtai iðkëlus, neðti trispalvæ vëliavà! Bendro likimo broliai, parodykim mirtinam prieðui, kad lietuvis ir þudomas visados pasilieka laisvas ir nepasiduoda þmogþudþiams, nes jo dvasia yra nepavergiama ir liks amþinai laisva. Po ðiø Antano þodþiø salëje kilo didþiulis triukðmas. Antanas Stalmokas nebuvo didelis nusikaltëlis. Jis neturëjo ginklo, nieko nebuvo nuþudæs, todël jam ne kartà buvo siûlyta raðyti malonës praðymà, bet jis atsisakë. Jis nesijautë padaræs nusikaltimà prieð tautà, Tëvynæ, todël praðyti kariniø nusikaltëliø pasigailëjimo neleido tautiðko suvokimo garbë: jei þûti tai tik stovint, bet ne atsiklaupus ant keliø maldauti pasigailëjimo. Antanas Stalmokas buvo suðaudytas KGB rûmø rûsyje. Jo kûnas, kartu su kitø pasmerktøjø, buvo nuveþtas á Tuskulënø dvaro darþinæ, iðverstas á duobæ ir uþkastas. Kai slaptos kapinës buvo pilnai prilaidotos, èekistai bandë jas paslëpti. Darþinë buvo nugriauta, þemë buldozeriu iðlyginta ir pasëta þolë. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ buvo aptiktas masiniø þudyniø kapas. Kasinëjimai ir antropologø tyrimai parodë, kad nuo1944 iki 1946 metø èia buvo uþkasti 766 sàþinës belaisviai. Þuvusiesiems atminti pastatyta koplyèia kolumbariumas. politinis kalinys kuriame gyveno Stalmokai. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, A. Stalmokas buvo reabilituotas. Brolio Vytauto rûpesèiu ir lëðomis kieme pastatytas liaudies meistro Petro Balsio iðdroþtas Rûpintojëlis, primenantis, kad ðiame name jaunystæ praleido taurios dvasios jaunuolis Antanas Stalmokas. Kiemas tapo skvereliu. 1992 metais, kai buvo atskleista Tuskulënø dvaro paslaptis, aktyviausi gargþdiðkiai, susirinkæ á skverelá, klausë savæs, ar nereikëtø Antano Stalmoko vardà áraðyti á garbingiausià Gargþdø istorijos knygà, o vienà miesto gatvæ pavadinti didvyrio vardu. Praëjus dvejiems metams, Sàjûdþio pakilimo banga atslûgo, ir Antanas Stalmokas buvo uþmirðtas. Dabar, praëjus 25 metams, po aukðtu berþu tebesimeldþia nuo laiko sukrypæs ir pajuodæs Rûpintojëlis. Skverelis (kiemas) apleistas, iðaugusi aukðta gyvatvorë uþstoja vaizdà. Uþmirðto Rûpintojëlio niekas nemato ir nelanko. Rûpintojëlá ir skverelá bûtina atnaujinti, o ant namo sienos, kur gyveno Stalmokai, pakabinti atminimo lentà su uþraðu: Èia gimë ir gyveno partizanø vadas Antanas Stalmokas, 1920 1946 m. Gargþdø didvyris, kovojæs uþ Lietuvos laisvæ. Iðduotas, kankintas ir suðaudytas Vilniuje, KGB rûmuose. Palaikai ilsisi Tuskulënø dvaro parke kolumbariume. Taip pat bûtø prasminga Didvyrio atminimas Antanui Stalmokui suteikti Gargþdø Kvietiniø ir Minijos gatviø kampe miesto Garbës pilieèio vardà. Parengë Vytautas GIPIÐKIS stovi senas, dviaukðtis mûrinis namas, Namas, kuriame gyveno Stalmokai