Tremt11

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt Nr. 26 (1144) LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Niûroniø kaimo kapinaitëse ir Arklio muziejaus etnografinëje sodyboje prisiminti ir pagerbti prieð 70 metø 1945 metø birþelio 23- iàjà þuvæ Jono Biliûno-Þolyno bûrio vyrai bei kiti Anykðèiø kraðto partizanai. Saulëtà birþelio popietæ, ilgiausià metø dienà, prieð pat Jonines prisiminëme Jonà Biliûnà ir jo vyrus, niûronieèiø patriotiðkumà, tarpukariu ðauliø, kaip Ðveicarijoje, gausà, èia pat Pavariø girininkijoje buvusá ðauliø bûrio centrà. Dar 1941-aisiais karingi vyrai neáleido ávaþiuoti tremtinius medþiojanèiø sovietiniø kareiviø ir aktyvistø bûriui medþiais uþvertë kelià, ánirtingai ir sëkmingai apðaudë. Kai 1944-øjø vasarà sovietai vël sugráþo, daugybë vyrø ëmë slapstytis miðkuose, kovoti prieð okupantus ir tikëtis, kad politinei padëèiai pasikeitus Lietuva vël bus laisva. Apie kruvinus susirëmimus, pareikalavusius deðimèiø geriausiø vyrø aukos. Trakiniai, Juodgiris, Voversys tai vietos, kur þemë buvo gau- Þolyno vyrus prisiminus siai palaistyta patriotø krauju. Perskaitytas 1945-aisiais þuvusiø 268 Laisvës kovotojø sàraðas, nuolat perkertamas maldos ir pagarbos þodþiø. Plaèiau kalbëta apie birþelio 23-iosios dramà Niûronyse, kai ðilo pakraðtyje stovyklavæ partizanai susidûrë su miðkà siauèianèiø sovietø kareiviø bûriu. Netikëtai uþklupti kelis kartus gausesnio prieðo partizanai bandë atsiðaudydami trauktis, bet mûðio lauke krito bûrio vadas Jonas Biliûnas-Þolynas, Jonas Janukënas, Jurgis Jakniûnas, Vladas Maksimavièius, Kazys Þiukas ir buvæs Vermachto karys Liudvikas. Nuskambëjo katalikiðkasis Vieðpaties angelas, Tu neverk, motuðële, Lietuvos partizanai ir garbingasis mûsø himnas. Jautriai apie Skiemoniø kraðto partizanus, Medvëgalio bûrio vyrus, kartu kovojusá èekà Janà Gustavà, jø þûtá tais paèiais 1945-aisiais kalbëjo buvusi rezistentë, politinë kalinë Prima Petrylienë. Partizano J. Janukëno sesuo Julija Medþiuolienë jautriai padeklamavo èia palaidotiems vyrams skirtà eilëraðtá. Uþ Lietuvà þuvæs vokietis savøjø nesulaukë Vokietijos ambasadorë Jutta Schmitz buvo pakviesta, bet nei pati atvyko, nei kà atsiuntë. Bet mes Liudvikui paskaitëme maldà vokiðkai. Svarus ir kareiviðkai lakoniðkas Anykðèiø Dariaus ir Girëno ðauliø kuopos vado Vytauto Jakniûno þodis, jaunø ir vyresniø ðauliø garbës sargyba, graþiausiomis vasaros gëlëmis nukloti partizanø kapai ir jaukiai spindinèios þvakutës. Bei truputis kartëlio, kad á tokius paminëjimus ateina nelabai daug þmoniø. Senosios sodybos klojime, jaukioje pilkðvoje vësoje apie 1945-øjø birþelio dienas pasakojo buvæs Þolyno bûrio partizanas bei ryðininkas Juozas Biliûnas, armonika pritariant, skambëjo pokario dainos. Susirinkusiøjø akyse spindëjo dþiaugsmas, kad vël susirinkome dël Lietuvos ir jos gynëjø. Raimondas GUOBIS Autoriaus nuotr. Gargþdiðkiai pagerbë Rainiø kankinius Prieð 74 metus besitraukianèios sovietø armijos kariai Rainiuose þiauriai nukankino 73 politinius kalinius, kurie 1940 1941 metais buvo suimti ir kalinti Telðiø kalëjime. Aplankyti þudyniø vietà ir Telðiø senàsias kapines, kuriose perlaidoti nukankintieji, jø artimuosius, buvusius politinius kalinius ir tremtinius pakvietë Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos (LPKTS) Klaipëdos rajono filialas. Birþelio 24-osios rytà senajame Gargþdø parke prie pernai pastatyto paminklo aðtuoniems ið mûsø rajono kilusiems Rainiø kankiniams jø artimieji, buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai pasimeldë su Gargþdø Ðv. Arkangelo My- Liepos 2 dienà Kaune lankësi Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinë direktorë Teresë Birutë Burauskaitë, Memorialinio departamento direktorë Gintarë Jakubonienë ir Genocido aukø muziejaus direktorius Eugenijus Peikðtenis. Susitikæ su LPKTS pirmininku Gvidu Rutkausku, valdybos pirmininke Rasa Duobaite-Bumbuliene ir jos pavaduotoju Juozu Yla bei Kauno miesto savivaldybës atstovais vicemeru Simonu Kairiu ir administracijos direktoriaus pavaduotoju Sigitu Ðliaþu aptarë Kauno tremties * 2015 m. liepos 17 d. * kolo baþnyèios klebonu kanauninku Jonu Paulausku, padëjo gëliø, uþdegë þvakeliø ir iðvyko á Rainius ir Telðius, pasakojo LPKTS Klaipëdos rajono filialo pirmininkas, kelionës iniciatorius Jonas Ðatkus. Rainiø koplyèioje buvo aukojamos ðv. Miðios uþ nukankintuosius, tarp kuriø buvo ir aðtuoni ið Klaipëdos rajono kilæ vyrai. Kelionës dalyviai aplankë muziejø koplyèios rûsyje ir Rainiø kankiniø perlaidojimo vietà Telðiø kapinëse. Vëliau gargþdiðkiai pasuko á Telðiø katedrà. Laima ÐVEISTRYTË (Klaipëdos rajono laikraðtis Banga Nr. 49 (9341) 2015 m. liepos 4 d.) Vaclovo Sakalausko nuotr. Dël Kauno rezistencijos ir tremties muziejaus ir rezistencijos muziejaus bei Partizanø alëjos situacijà. Apsilankius muziejuje aptartas veiksmø planas, kad pagraþëjæs muziejus vël priimtø lankytojus. Dëkojame uþ bendradarbiavimà LGGRTC! Rasa DUOBAITË- BUMBULIENË, LPKTS valdybos pirmininkë

2 Nr. 26 (1144) Tremtinys 2015 m. liepos 17 d. Tolimais keliais á svajoniø þemæ Kaune, Nacionalinio M. K. Èiurlionio muziejaus Paveikslø galerijoje, atidaryta Magdalenos Birutës Stankûnienës Lietuvos menininkø, muziejø mecenatës, LUMA Èikagos skyriaus narës jubiliejinë paroda Svajoniø þemë. Pagerbti dailininkæ M. B. Stankûnienæ atvyko Marijampolës kultûros centro Magdalenos Stankûnienës galerijos vadovë Ona Birutë Surdokienë, Sûduvos kraðto mokslo, istorijos ir kultûros draugijos vicepirmininkas, XXVII knygos mëgëjø draugijos narys Kæstutis Subaèius, Lietuvos universitetø moterø asociacijos (LUMA) narës, sveèiai ið dailininkës tëviðkës Ðumskø (Vilkaviðkio apskrities), raðytojai, meno gerbëjai. Marijampolës kultûros centro Magdalenos Stankûnienës galerijos vadovë Ona Birutë Surdokienë prisiminë susitikimus su garbiàja Magdalena, kuri kasmet sugráþdavo á gimtàjà Lietuvà. Tik ðiais metais kelionë per Atlantà dailininkei gydytojø patarimu neávyko. Taèiau ryðys nenutrûko: jos dovanojami meno kûriniai, archyvai, autorinës kolekcijos pasiekia Nacionaliná M. K. Èiurlionio dailës muziejø, Lietuvos dailës muziejø, Birþø, Plungës, Molëtø, Kudirkos Naumiesèio, Rietavo muziejus. Autoriniai tapybos ir grafikos darbai papuoðë Vytauto Didþiojo universitetà, Mykolo Romerio universitetà, bibliotekas, ligonines, seneliø ir vaikø globos namus. Galime tik dþiaugtis jos lëðomis iðleistais katalogais, albumais, renovuotu Vilkaviðkio kraðto muziejumi Paeþeriuose. Uþ nuopelnus Lietuvos kultûrai dailininkë apdovanota LDK Gedimino ordinu. Nuo 1966 metø lietuviø ir amerikieèiø dailininkø parodose dalyvaujanti Magdalena Stankûnienë surengë daugiau kaip 27 parodas. Jos darbai eksponuoti JAV, Vokietijoje, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Lietuvoje, nominuoti ávairiomis premijomis. Neákainojamas, neiðmatuojamas Èikagoje gyvenanèios M.Stankûnienës indëlis á dabartinæ Lietuvos kultûrà. Pasak M. B. Stankûnienës, ji visà gyvenimà skyrë Lietuvai ir jos þmonëms. Tai rodo Jos rûpinimasis Lietuvos tremtiniais, politiniais kaliniais, muziejais, ligoninëmis, bibliotekomis. (keliama á 8 psl.) G. Landsbergis. Kà toliau daryti su Rusija? Toks klausimas iðkilo ruoðiant ES Rusijos santykiø ataskaità Europos Parlamentui. Jà reikðminga parlamentine dauguma sëkmingai patvirtinus, metas ES institucijoms nuo retoriniø klausimø ir diskusijø bei vis dar pasitaikanèiø naiviø iliuzijø pereiti prie aiðkaus padëties ávardijimo ir konkreèiø veiksmø ágyvendinimo. Ðiandien bûtø neámanoma tvirtinti, kad Rusija vadovaujasi demokratijos ir þmogaus teisiø principais savo vidaus ar uþsienio politikoje. Vykdydama agresijà prieð Ukrainos teritoriná vientisumà ir suverenitetà Rusija paþeidë daugybæ tarptautiniø teisës normø ir suardë ES Rusijos santykiø pagrindà, numatytà ES ir Rusijos bendradarbiavimo ir partnerystës sutartyje. Todël Rusija dël jos paèios veiksmø nebegali bûti laikoma ES strategine partnere. Kremlius yra gerai iðnagrinëjæs ES silpnàsias vietas ir sukûræs instrumentus jomis naudotis, kaldamas pleiðtà tarp ES ðaliø nariø ávairiose srityse. Kremliaus poþiûriu, bendrø vertybiø su ES nëra, tik interesai, kuriais besivadovaudamas viena ranka skaldo Europos vienybæ, o kita naudojasi ekonomine ir finansine bendradarbiavimo nauda savo valdþios vertikalei stiprinti. Dar daugiau, bûtent demokratijà ir þmogaus teises Kremliaus reþimas mato kaip pagrindinæ ES silpnybæ, kuria galima manipuliuoti. Pirmas þingsnis jau þengtas Europos Parlamentas pripaþino, kad santykiai nebegali bûti tokie kaip anksèiau, ir daugiau nebebus gráþtama prie business as usual. Kitas etapas realûs darbai stiprinant ES atsparumà ir konsoliduojant vienybæ. Iðskirèiau dvi kryptis iðorinæ ir vidinæ Pirma, kalbantis su paèios Rusijos valdþia, bûtina tvirtai laikytis pozicijos, kad Rusija privalo ágyvendinti prisiimtus ásipareigojimus. Tik bûdama principinga ir neleisdama Kremliui susilpninti ðios pozicijos, ES privers Kremliø koreguoti kursà. Pagrindinë sàlyga tam, kad ES galëtø svarstyti santykiø atnaujinimà Rusija turi ágyvendinti Minsko susitarimus ir gràþinti neteisëtai aneksuotà Krymà Ukrainai. Kremlius turi þinoti, kad neágyvendinus Minsko susitarimø iki numatytos datos, laukia tolimesnës sankcijos. O Krymo aneksijà bus daug sunkiau pamirðti ájungus tarptautinio teisingumo svertus, todël dþiaugiuosi, kad pasiûlymas inicijuoti Jungtiniø Tautø Generalinës Asamblëjos kreipimàsi á Tarptautiná teisingumo teismà sulaukë teigiamo atgarsio Ukrainoje. Atskiras dëmesys turi bûti skiriamas paramai Rusijos pilietinei visuomenei, tiems, kurie labiausiai kenèia nuo reþimo veiksmø. Europos Parlamentas ne kartà ragino inicijuoti sankcijas prisidëjusiems prie S. Magnickio nukankinimo, jos turi bûti skelbiamos tiems, kurie prisideda prie N. Savèenko sulaikymo ir sufabrikuotos bylos bei kitais atvejais, kai netinkamai tiriamos þmogaus teisiø gynëjø, politiniø veikëjø, þurnalistø þmogþudystës. ES kol kas iðlaiko tà patá paramos Rusijos pilietinei visuomenei lygá, bet tikrai pribrendo laikas numatyti didesnæ finansinæ paramà ir rasti bûdø, kaip ji galëtø pasiekti tuos, kuriems taikomi vis grieþtesni apribojimai pagal specialiai priimtus teisinius Rusijos aktus. ES turi stiprinti Rytø Partnerystës politikà ir rasti efektyviausiø paramos Ukrainai priemoniø, nes nuo jos reformø sëkmës daug kas priklausys tiek paèios Ukrainos vidaus politikoje, tiek dviðaliuose santykiuose, tiek ir regione. ES turëtø sustiprinti bendradarbiavimà su ðiomis ðalimis saugumo srityje, taip pat ir paskatindama daugiau tarpusavyje bendradarbiauti Juodosios jûros baseino ðalis. Santykiuose su Rusija bûtina vadovautis teisës virðenybës principu. Ne tik tiesiogiai bendraujant su Rusijos valdþia, bet ir ágyvendinant sankcijas bei prisidedant prie teisingumo atstatymo tokiais atvejais, kaip Jukos akcininkø byla. Didelë dalis atsakomybës tenka ir ðaliø nariø vyriausybëms, kad jos uþtikrintø tinkamà sankcijø ágyvendinimà, pavyzdþiui, nustatant ir áðaldant sankcionuotø asmenø turtà ES valstybëse, taip pat susilaikant nuo bet kokiø susitarimø sudarymo, kuris galëtø susilpninti bendràjà ES pozicijà. Pilietinë visuomenë vaidina ypaè svarbø vaidmená tokiais atvejais, kaip, pavyzdþiui, uþkertant kelià Mistraliø perdavimui Rusijai. Antroji ES uþduoèiø kryptis kritiðkai perþiûrëti labiausiai paveiktas bendrosios politikos sritis ir jas atitinkamai sustiprinti ES turi konsoliduoti bendrà politikà prekybos, finansiniø paslaugø ir operacijø, migracijos, energetikos, iðorës sienø valdymo, informacijos ir kibernetinio saugumo srityse, taip pat perþiûrëti kai kurias pasenusias strategijas, sukurti Europos Energetinæ Sàjungà, þiûrëti, kad vieningos rinkos taisyklës bûtø taikomos visose srityse ir visiems veikëjams, taip pat ir ES energetikos rinkoje aktyviai veikianèioms Rusijos kompanijoms. Atskira tema Europos informacinës ir skaitmeninës erdvës atsparumas rusiðkai propagandai Pirmiausia, ES turi sukurti analitinius gebëjimus ir stebëjimo pajëgumus tokiai veiklai sekti ir analizuoti bei formuoti atsakà. ES reikia ne tik strateginës komunikacijos plano, bet taip pat perþiûrëti teisinæ bazæ, pavyzdþiui, Audiovizualiniø paslaugø direktyvà, kad turëtume veiksmingus instrumentus uþkirsti kelià treèiøjø ðaliø mediapiktnaudþiavimams, ir inicijuoti bei remti propagandos dekonstrukcijos, þiniasklaidos laisvës bei aukðtø þurnalistikos standartø skatinimo projektus tiek ES, tiek Rytø Partnerystës ðalyse. Manau, kad didþiausià ir ilgalaiká poveiká sukurtø nedidelës apimties tiksliniai projektai, skirti stiprinti tiriamàjà þurnalistikà. Be abejo, ir Europos þiniasklaida turi suprasti, kad tokiø Rusijos valdþios sukurtø propagandos sklaidos ðaltiniø, kaip Sputnik ar Russia Today praneðimai neturi bûti cituojami rimtos europinës þiniasklaidos. Kremliaus noras veikti per svertus ES viduje labai ryðkiai matyti per politiniø partijø finansavimà. Didþioji dalis, bet ne visos ES ðalys yra uþdraudusios paramà politinëms partijoms ið treèiøjø ðaliø. Todël svarbiausias árankis bûtø finansavimo skaidrumas ir tinkamas partijø bei jø ásteigtø institutø gautos paramos stebësenos ágyvendinimas. Europos Sàjunga ilgà laikà ëjo nuolaidþiavimo ir meduoliø siûlymo Rusijai keliu. Siûlë vis naujesnius ir vis patrauklesnius bendradarbiavimo formatus, tikëdamasi, kad Rusija taps demokratiðka ir atsakinga partnere. Taèiau Europa jau pergyveno tuðèiø iliuzijø etapà ir pradeda realistiðkai vertinti Kremliaus reþimo tikslus ir manipuliacijas, todël ir santykius atnaujins tik tuomet, jei Kremliaus politika pasikeis ið esmës. Nëra vieno stebuklingo recepto ar lengvø sprendimø, kaip priversti Kremliaus reþimà keistis. Europos Parlamento priimtos rekomendacijos yra perduotos Europos Komisijai bei Iðoriniø santykiø tarnybai ir ðiandien jau ðios institucijos turi imtis strateginio santykiø ávertinimo, ES teisinës bazës modifikavimo bei numatytø prioritetø bei rekomenduojamø projektø finansavimo.

Kas darosi su Graikija, kuo visa tai baigsis ir kada, ir apskritai ar tai baigsis? Ðtai tokiø klausimø lavina uþvertë ne tik politikos ir ekonomikos apþvalgininkø, bet ir paprastø ES pilieèiø galvas. Iðtisà pusmetá stebëjome Graikijos ekonomikos agonijà, nesuprasdami: jos vadovai blefuoja ar ið tikro nesusigaudo, kas vyksta ðalyje, o gal vykdo Kremliaus uþsakymà? Paskutinë klausimo dalis ne tokia jau absurdiðka juk ne veltui po Graikijos referendumo (kas galëtø paneigti, kad já graikø premjerui Tsiprui nerekomendavo Vladimiras Putinas?), kuriuo graikai pareiðkë nesutinkantys su taupymo bûtinybe ir skolø gràþinimu, sveikinimus Atënams pasiuntë Rusijos, Venesuelos lyderiai, pasidþiaugë tuo ir nukarðæs komunistinio rojaus Kuboje ákûrëjas Fidelis Kastro. Taèiau Europos Sàjungoje niekas nesidþiaugia tokiu graikø sprendimu (iðskyrus, þinoma, paèius graikus ir prokomunistiniø paþiûrø politikierius), nes puikiai supranta, kad uþ jø iðlaidavimà tektø mokëti likusiems ES ðaliø þmonëms jeigu bus bandoma iðlaikyti Graikijà euro zonoje ir ES. Kubilius: Putinas kelia tauræ Mûsø ðalies politikai irgi negali atsistebëti tokiu graikø nerimtumu (ðvelniai tariant). Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius taip ávertino liepos 5 dienà Graikijoje vykusá referndumà: Graikai referendume pasakë ne. Kà tai reiðkia Graikijos ir euro zonos ateièiai, kol kas pasakyti sunku. Graikai elgiasi keistai nori ir Liepos pradþioje Lietuvoje lankësi Jungtiniø Amerikos Valstijø kariuomenës Sausumos pajëgø ðtabo virðininkas generolas Reimondas Odierno (Raymond Odierno). Uþ ypatingus nuopelnus puoselëjant ir plëtojant tarpvalstybinius santykius, taip pat ypatingus nuopelnus karybos srityje generolà valstybiniu medaliu apdovanojo Lietuvos Prezidentë Dalia Grybauskaitë. Generolas R. Odierno taip pat susitiko su Lietuvos kraðto apsaugos ministerijos ir kariuomenës vadovybe. Jis taip pat vyko á Jonavos rajone esantá 2015 m. liepos 17 d. Tremtinys Nr. 26 (1144) Ávykiai, komentarai Agonija ar kelio pradþia? praðo Europos, kad Graikijai bûtø paskolinta dar daugiau lëðø tam, kad graikø ekonomika bûtø gelbëjama, bet nesutinka su kreditoriø keliamais reikalavimais. Tas pats bûtø, jei nuëjæs á bankà praðytum paskolos bûstui ásigyti ir piktintumeisi banko tau keliamais reikalavimas kad turi turëti pakankamai pajamø, paskolos garantijà ir t. t. Bankas, skolindamas lëðas, nori bûti ásitikinæs, kad sugebësi suteiktà paskolà sugràþinti. Tas pats ir su Europos poþiûriu á Graikijà keliami reikalavimai, kad Graikija tvarkytø savo finansus, nes tik taip sugebës sugràþinti ið Europos pasiskolintas lëðas. Europai iðkyla natûrali dilema ar, nepaisant referendumo ir graikø nenoro ágyvendinti kokias nors reikalaujamas reformas, vis tiek traukti Graikijà uþ ausø ið finansinës duobës ir taip tikëtis susigràþinti bent dalá tø 300 milijardo eurø, kurie iki ðiol buvo paskolinti. Bet toks kelias yra pavojingas tuo, kad graikø pavyzdþiu paseks ispanai, italai ir kiti pietieèiai, kur panaðios á Syriza populistinës partijos tokiu atveju ágautø stipriø papildomø argumentø, átikinëjant rinkëjus balsuoti uþ juos. Artimiausias politinis egzaminas Europai bûtø ðiø metø rudená vyksiantys rinkimai Ispanijoje, kur Podemos populistinë partija galëtø tikëtis panaðios á Syriza sëkmës. Jeigu Europa elgsis principingai ir leis Graikijai bankrutuoti bei iðeiti ið euro zonos, ekonominës ir finansinës pasekmës likusiai euro zonai gal ir nebus labai skausmingos, nors britø finansø ministras ir perspëja britus bûti pasiruoðus finansiniam þemës drebëjimui. Maþiau aiðkios tokiu atveju bûtø ilgalaikës geopolitinës pasekmës ir visos Europos Sàjungos tolesnë perspektyva. Europoje visai nelaiku daugëja chaoso. Nuo Grexit prasidëjusi domino griûtis 2017 metais gali baigtis ir Brexit britai gali turëti pakankamai daug argumentø savo referendume, kodël jiems nebesinori likti chaotiðkoje Europos Sàjungoje... Ar graikø premjeras Tsipras po referendumo turi kuo dþiaugtis sunku pasakyti. Bet kad Kremliuje Vladimiras Putinas kelia Krymo ðampano tauræ ar rusiðkos vodkos stiklinæ á Tsipro sveikatà tuo visiðkai neabejoju. Valstybës vadovë: Graikijos vyriausybë turi prisiimti atsakomybæ Mûsø valstybës vadovë Dalia Grybauskaitë kategoriðka Graikijos atþvilgiu: Prezidentës teigimu, negalima loðti pokerio ið savo ðalies ir jos þmoniø likimo. Graikija atsidûrë ant bankroto slenksèio, todël jos vyriausybë turi pagaliau pasakyti visà tiesà savo þmonëms, prisiimti atsakomybæ ir imtis skubiø veiksmø finansinei padëèiai stabilizuoti. Pasak Lietuvos vadovës, Europos Sàjunga yra pagrásta solidarumo principu, taèiau jokia parama neámanoma, jei valstybë pati neieðko iðeièiø ið krizës. Anksèiau pasiûlytas reformø planas numatë priemones, kaip sumaþinti valstybës biudþeto deficità ir Graikijos ásiskolinimà tarptautiniams kreditoriams, paskatinti ekonomikos augimà bei naujas darbo vietas. Visa Graikijos skola kreditoriams ðiuo metu sudaro 180 procentø ðalies BVP. Graikija iki birþelio 30 dienos turëjo sumokëti Tarptautiniam valiutos fondui 1,6 milijardo eurø skolà, taèiau dël grynøjø pinigø stygiaus jos negràþino. Lietuvoje lankësi JAV kariuomenës Sausumos pajëgø ðtabo virðininkas Gaiþiûnø poligonà, kur stebëjo vykstanèias bendras JAV ir Lietuvos kariø pratybas. Pratybose kariai pademonstravo oro desanto operacijà ðuolius su paraðiutais ið sraigtasparniø UH-60 Black Hawk, kitus bendrus Lietuvos ir JAV kariø veiksmus. Gaiþiûnø poligone vykstanèiose pratybose treniruojasi apie 110 kariø ið JAV sausumos pajëgø 173-iosios oro desanto brigados 503-iojo bataliono Delta kuopos, Lietuvos didþiosios kunigaikðtienës Birutës ulonø bataliono ir Geleþinio Vilko brigados þvalgø kuopos. Su Lietuvos kariais besitreniruojantys JAV 173-iosios oro desanto brigados kariai dalis naujosios, septintosios, rotaciniø JAV sausumos pajëgø Lietuvoje pamainos. Atvykus visai kariø grupei oro desantininkai oficialiai pakeis 3-ios pëstininkø divizijos karius. JAV sausumos pajëgø kariai Lietuvoje ir kitose Baltijos ðalyse bei Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje rotuojasi nuo 2014 metø pavasario, kaip dalis JAV sausumos pajëgø operacijos Atlanto ryþtas (angl. Operation Atantic Resolve ). Ðia operacija JAV rodo savo ásipareigojimà NATO sàjungininkams, uþtikrinant saugumà po agresyviø Rusijos veiksmø Ukrainoje. JAV kariuomenës Sausumos pajëgø ðtabo virðininkas yra pagrindinis JAV prezidento, gynybos sekretoriaus patarëjas kariniais klausimais, JAV sausumos pajëgø sekretoriaus pavaduotojas. Tai pareigybë, kurià gali eiti tik aukðèiausià kariná laipsná turintis karininkas. JAV kariuomenës Sausumos pajëgø ðtabo virðininkà prezidento teikimu skiria JAV senatas. Gen. R. Odierno yra 38-3 Ukrainieèiai taip pat akylai stebi Graikijos ávykius Ádomu tai, kad ávykius Graikijoje atidþiai stebi ukrainieèiai, kuriems pasaulio dëmesys Rusijos agresijos akivaizdoje pavojingai atslûgo. Apþvalgininko Jurijaus Bogdanovo nuomone, buvo kelios prieþastys, lëmusios katastrofiðkà Graikijos padëtá. Viena ið jø ta, kad beveik 30 metø ðios ðalies valdþios vairas buvo patikimas ávairaus lygio kairiesiems pradedant nuosaikiaisiais socialistais, baigiant uþkietëjusiais kairiaisiais radikalais. Todël Graikijoje nebuvo sukurtas adekvatus klimatas verslui, kuris dabar bëga ið Graikijos á kaimyninæ Bulgarijà. Taip pat graikai imitavo reformas ir pertvarkas, kurioms plaukë finansinës uþsienio lëðos. Iki nesuvokiamo lygio buvo iðpûstos socialinës programos ir valstybinis sektorius (pavyzdþiui, uþuot atleidæ 90 procentø vienintelio Graikijos geleþinkelio darbuotojø, kuriø buvo per 5 tûkstanèius, jiems mokëjo neuþdirbtà algà. O juk ðià problemà bûtø iðprendusi privatizacija. Nuo jauniausio iki seniausio graikai gaudavo socialines iðmokas, kurios plaukdavo ið dideliø mokesèiø verslui, dideliø paskolø ir dideliø dotacijø. Ko gero, Graikija tapo pirmàja ðalimi pasaulyje, kur valstybë pilieèiams mokëjo ne tik 13-àjá, bet ir 14-àjá atlyginimà... Ir visa tai vyko vadovaujantis ðûkiais atimti viskà ið burþujø, reikia maþiau dirbti ir daugiau gauti. Graikijoje labai aukðtas korupcijos lygis vienas aukðèiausiø Europoje, tiesa, jis maþesnis nei Ukrainoje, taèiau pasekmës tos paèios. Ir kai atëjo galas neþabotai ðventei, graikai, vietoje grieþtos ekonomijos, mokesèiø uþ transportà ir komunalines paslaugas padidinimo, socialiniø programø korekcijos, sumanë derëtis ir iðsisukinëti. Tenka pripaþinti, kad praëjusi vyriausybë, kuri nebuvo ideali, kaip ir dabartinë Ukrainos, dar bandë kaip nors gelbëtis ið situacijos... Taèiau dabartinë graikø valdþia patikëjo stebuklo galimybe. Deja, stebuklø ekonomokoje nebûna. Lengvam ir nerûpestingam gyvenimui atëjo galas. Todël, kad vietoje triûso ir taupumo jie pasirinko tingëjimà ir tikëjimà nemokamais pietumis. Ukrainai yra ko pasimokyti ið Graikijos. Galbût tuo metu, kai ðis Tremtinio numeris pasieks skaitytojà, Graikijos ateitis bus apibrëþta, taèiau ðià akimirkà, kai raðomas straipsnis, niekas neiðdrástø pasakyti, kuo baigsis visa ði koðë, uþvirta Graikijos kairiøjø vyriausybës, populistiniais paþadais uþliûliavusios prie gero ir nerûpestingo gyvenimo pripratusià Graikijos visuomenæ. Psichologai teigia, kad þmogus labai greitai pripranta prie gero gyvenimo, o va su pablogëjusiu niekaip nenori susitaikyti ir realiai ávertinti situacijà. Parengë Gintaras MARKEVIÈIUS asis JAV kariuomenës Sausumos pajëgø ðtabo virðininkas, á ðias pareigas paskirtas 2011 metø rugsëjo 7 dienà. Per daugiau nei 38 aktyvios tarnybos metus generolas dalyvavo visose didþiausiose JAV vadovautose operacijose: kaip bataliono planavimo karininkas operacijoje Dykumos skydas ir Audra dykumoje, 2003 2004 metais operacijos Irako laisvë metu vadovavo 4-ajai pëstininkø divizijai, 2008 2010 metais ëjo vyriausiojo tarptautiniø pajëgø Irake vado pareigas. Parengta pagal KAM informacijà

4 Nr. 26 (1144) Tremtinys 2015 m. liepos 17 d. Sveikiname 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname partizanà, buvusá politiná kaliná, Vyèio Kryþiaus ordino kavalieriø Juozà JAKA- VONÁ-Tigrà. Linkime sveikatos, neblëstanèios energijos pasiprieðinimo istorijos áamþinimo darbe, Aukðèiausiojo palaimos. LPKTS valdyba Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname partizanø vado A. Morkûno-Plieno dukterá, buvusià Krasnojarsko kr. tremtinæ, LPKTS knygynëlio sielà Elvidà MORKÛNAITÆ-ÈAPLIKIENÆ. Linkime stiprios sveikatos, energijos ir kantrybës pasiaukojamame darbe, laimës artimøjø apsuptyje ir Aukðèiausiojo palaimos. LPKTS valdyba, LPKTS bendradarbiai, Tremtinio redakcija Jungtinio buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø choro repertuaras Ðv. Miðiose giedosime: 1. Parveski, Vieðpatie (m. J. Strolios, þ. Jurkaus, solistas Liudas Mikalauskas), 2. Vieðpatie, pasigailëk, 3. Prieð Tavo altoriø (solistas su choro pritarimu), 4. Ðventas (F. Ðuberto), 5. Dievo avinëlis, 6. Palaimink Lietuvà nuo kryþiaus (m. A. Jasiulionio), 7. Ave Marija (m. ir þ. A. Paulavièiaus), 8. Marija, Marija (m. È. Sasnausko). Ðventëje dainuosime: 1. Leiskit á Tëvynæ (m. L. Abariaus, þ. J. Ðnapðèio-Margalio), 2. Uþ Raseiniø, ant Dubysos (m. J. Naujalio, þ. Maironio), 3. Kritusiems Lietuvos partizanams (m. ir þ. A. Paulavièiaus), 4. Dievo dovana (m. ir þ. A. Paulavièiaus; su solistu), 5. Gimtinë (m. J. Pavilionio, þ. A. Dabulskio), 6. Oi neverk, motuðële (þ. Maironio, su solistu), 7. Á gimtinæ gráþtam mes (m. A. Paulavièiaus, þ. B. Brazdþionio), 8. Iðeivio sapnas (þ. ir m. V. Siminkevièiaus), 9. Kur giria þaliuoja (m. J. Gudavièiaus, þ. K. Sakalausko-Vanagëlio), 10. Lietuva brangi (m. J. Naujalio, þ. Maironio). Liepos 31 d. (penktadiená) Jaunimo diena Raseiniø r., Ariogalos sen., Daugëliðkiø miðke, prie atstatyto partizanø bunkerio 17 val. partizanø mûðio inscenizacija Didvyriai iðlieka mûsø ðirdyse. 19 val. kareiviðka koðë, susitikimai ir pokalbiai su partizanais, ryðininkais, tremtiniais. Rugpjûèio 1 d. (ðeðtadiená) Susitikimø diena Raseiniø r., Ariogaloje, Dubysos slënyje 9 9.30 val. dalyviø atvykimas á Ariogalà, transporto statymas paþenklintose vietose, registracija. 9.30 10 val. Lietuvos kariuomenës orkestro koncertas Vytauto g.; kolonos formavimas Taurupio g. nuo sankryþos su Þemaièiø g. iki Ariogalos baþnyèios. 10 10.40 val. eisena á Dubysos slëná. 10.50 val. vëliavø pakëlimas. Jungtinis choras gieda LR valstybës himnà. 11 val. ðv. Miðias aukoja J. E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius. 12.15 val. ðventës atidarymas. LR Prezidentës ir LPKTS pirmininko sveikinimai. 12.30 val. Jungtinio buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø choro ir solistø dainø programa. 13.30 val. Sveèiø sveikinimai. 14.30 val. Valstybinio dainø ir ðokiø ansamblio Lietuva ir Lietuvos kariuomenës orkestro koncertas. 16 val. kapelos koncertas. 17 val. ðventës pabaiga. Tremtiniø dainos ir ðiandien gyvos Mielieji, Sulaukëme vasaros. Kiekvienas rugpjûtis dovanoja mums graþià ðventæ Lietuvà mylinèiø þmoniø sàskrydá Su Lietuva ðirdy. Ðiemet jis jubiliejinis. 25 kartà mus savo ðventine nuotaika pasitinka Ariogala ir Maironio apdainuotas Dubysos slënis, kuris kaskart stebina, dþiugina ir graudina vis naujais liaudies meno meistrø kûriniais: prie kelio rymanèiais kryþiais, primenanèiais Sibiro kapiniø kryþius, saulutëmis, supanèiomis ratu visà slëná, àþuolø vainikais ir darþelio gëlëmis iðdabintais vartais, virð kuriø ðvyti Su Lietuva ðirdy. O mes visi ilgoje, áspûdingoje eisenoje, kaip galinga gyvoji upë, uþliejame visà slëná. Sunku þodþiais iðsakyti tà jausmà, kuris uþvaldo mûsø ðirdis, plakanèias meile Tëvynei. Èia pajunti, kad Lietuva tai mes. Mes dël jos turime gyventi ir dirbti. Mes esame tie, kurie neprarado vilties ir atlaikë sunkiausius iðbandymus, paþeminimus ir prievartiná tikinimà, kad niekada nepamatysime Lietuvos... Esame tie, kuriems iðkentëti ir iðgyventi padëjo dainos. Daina Lietuvoje visada buvo neatsiejama istorijos ir dabarties, tautiðkumo, dvasinës pilnatvës dalis. Ji mûsø tautos atspindys tragiðkiausiais ir ðviesiausiais gyvenimo momentais, rodantis kelià ið ðirdies á ðirdá. Tremtiniø dainos tai tautos pasiprieðinimo istorijos sudedamoji dalis. Jos tarsi tiltas, jungiantis praeitá ir ateitá, pilnos Tëvynës ilgesio, meilës, kanèios, su tikëjimo ir vilties gaidomis. Ir ðiandien jos yra gyvos. Jos skamba kaip baisias kanèias iðkentëjusios tautos balsas ir beldþiasi á kiekvieno sàþinæ. To sàþinës balso ðaukiami mes 25 kartà susitiksime Dubysos slënyje. Buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø jungtinio choro (dar 800 dainorëliø!) dainos vël visus jaudins, graudins, kartu ir dþiugins, kad ir mes esame ið tø, kurie visuomet tikëjo Lietuva ir lietuviais. Kuriø Tëvynës meilë buvo stipresnë uþ gyvenimà. Kam pasisekë iðtverti, iðkentëti tame Sibiro pragare, tie sugráþo, tapæ seserimis ir broliais. Juk nepalûþome tada, tai kas gi gali Lietuvà palauþti ðiandien? Galinga tautos dvasia, kuri kiekvienà rugpjûtá vieðpatauja sàskrydyje, dalinkimës su Lietuvos þmonëmis tegul ji pasibeldþia á nesuniekðëjusiø ir nenutautëjusiø lietuviø ðirdis. Tegul þadina ir ugdo tautinæ savimonæ, kad, nesumenkindami savo pilietiðkumo, iðliktume vieningi, tvirti ir orûs. Ðià gyvà tautos istorijà turime iðsaugoti ateities kartoms. Jeigu neiðsaugosime istorinës patirties ir atminties, valstybës ir tautos tiesiog neliks. Todël gera matyti ir jausti, kaip á LPKTS gretas ásilieja jauni, neabejingi Tëvynës likimui þmonës. Dþiaugiamës, kad mûsø darbus tæsia patriotiniø jaunimo organizacijø nariai. Palinkëkime vieni kitiems stiprios sveikatos, ilgø ir prasmingø metø bei neblëstanèio entuziazmo. Bronë PAULAVIÈIENË, Jungtinio choro vadovë

Tæsinys. Pradþia Nr. 25 (1143) Buvome girdëjæ, kad rusai þmones valgo, bet pirmiausiai jie suëda vaikus. Mes, kaip ir visi pasaulio vaikai, tikëjom viskuo, kà sakë suaugusieji. Vienà ankstø rytà moterys pastebëjo pirmuosius rusus, kurie sniege ðliauþiojo apie trobesius. Visi, buvæ name, labai iðsigando, vaikai ir moterys pradëjo garsiai verkti. Motinos didesnes dukteris laikë uþ rankø ir rëkë, kad neásileis rusø, nesvarbu, kas bus. Ir èia kaþkas pasibeldë á duris. Moterys pagalvojo, kad gal koks kaimynas, o gal vokieèiø kareivis sugráþo atgal ir nori name pasislëpti? Kai viena ið moterø atidarë duris, baisiai iðsigandusi atðoko atgal. Prieðais jà stovëjo du rusø kareiviai, jie kaþkà pasakë moteriai, tik ji nieko nesuprato. Bet rusai parodë savo geràjà pusæ ir apsisukæ mandagiai iðëjo. Moterys apsiramino ir pasakë, kad rusai vis dëlto nëra jau tokie baisûs, kaip mus gàsdino. Porà dienø á kiemà vis uþeidavo rusai. Mes þiûrëjome á juos su baime. Susikalbëti su jais nebuvo galima, jø kalbos nemokëjome. Name stojo neáprastai slogi ir paslaptinga tyla, mes jau pradëjom dþiaugtis, kad rusai vis dëlto nëra þmogëdros. Bet tai buvo klaida. Po ðiø trumpø vizitø prasidëjo þvëriðki apsilankymai, brutalumas, sunkiai apsakomi plëðimai. Pirmiausiai iðdraskë ir iðvartë bièiø avilius, iðgrobë medø, viskà paliko giliame sniege ir ðaltyje. Tada jau nesibeldë, kad juos ásileistume, bet ëjo iðlauþdami duris, lindo pro langus kaip didþiausi banditai. Namas staiga buvo pilnas nemaloniai smirdanèiø rusø. Pirmiausiai jie ieðkojo vokieèiø kareiviø ir karininkø. Didesnius berniukus uþdarë á atskirà patalpà ir tardë pusiau rusiðkai, pusiau vokiðkai. Prasidëjo tikras plëðimas. Grobë indus ir kiðo á maiðus, o kurie jiems netiko, dauþë á grindis. Traukë ið spintø drabuþius, patikusius irgi kiðo á maiðus. Kai viena ruja iðëjo, jau kita, gal penki ar deðimt vyrø, ágriuvo á namà pro iðlauþtas duris ir langus. Ðitie suþvërëjæ puolë dar grubiau, nei pirmieji. Viskà plëðë ir rinko á maiðus, kà anie paliko. Iðvartytas spintas sudauþë á ðipulius. Ieðkojo maisto ir degtinës. Moteris ir didesnës mergaites tempë uþ plaukø á kitas patalpas ir prievartavo. Ðitoks brutalumas kartojosi kiekvienà dienà net po kelis kartus. Visas maisto atsargas iðgrobstë, mësos rûkymo kameras sudauþë. Raguoèius gy- 2015 m. liepos 17 d. Tremtinys Nr. 26 (1144) Kionigsbergo griuvësiuose. 1945 metai 1947 metais ið bado mirusios Hannelore ir Criste Edit su motina Erna Lina, 1943 metai Skausmo riksmas ið vaiduokliø miesto vulius iðvarë ir daug jø nuðovë vietoje, iðpjaustë kumpius, geriausià mësà pasiëmë, o kas liko, paliko gulëti kitai rujai arba mums. Nelabai ilgai truko ðie plëðimai, nes viskas jau buvo iðplëðta. Daugelis ûkininkø jau buvo apleidæ savo ûkius ir iðbëgæ á Vakarus, viskà palikæ likimo valiai. Ar tiems þmonëms pasisekë pasiekti iðsigelbëjimo salà, bëgant nuo rusiðko teroro, kiek jø þuvo, apie tai ir ðiandien ne viskas þinoma. Moterø ir mergaièiø prievartavimai tæsësi, jiems buvo nesvarbu, ar tai mato vaikai, ar diena, ar naktis. Aukos moterys ir vaikai verkë ir klykë ið baimës, bet nebuvo jokio pasigailëjimo... Að ir dabar beraðydamas vis dar matau tuos vaizdus. Patikëkite, að neperdedu, man byra aðaros raðant ðias eilutes. Mûsø namø ðeimininkë buvo paslëpusi vienintelæ melþiamà karvæ, bet tie barbarai ir jà surado. Moteris puolë rusui ant keliø, praðë paskutinæ karvutæ palikti, maldavo, kad vaikams pienas bûtinai reikalingas. Rusas nesuprato moters ir prikiðo ðautuvà prie kaktos. Ji atsistojo ir oriai nuëjo, netekusi paskutinës karvutës. Tamsiame rûsyje moterys dar suspëjo paslëpti truputá bulviø ir ðiek tiek kitokiø maisto atsargø. Jø rusai nesurado, taèiau buvo pilnas namas maþø ir dideliø burnø, kurios norëjo valgyti. Deja, maisto visiems neuþteko. Netrukus pasirodë ir rusø moterys. Ir tos jokio gailesèio nepripaþino. Draskë nuo moterø geresnius drabuþius, tempë patalus ir pagalves. Vaizdas buvo koðmariðkas: durys ir langai iðdauþyti, ðaltas vëjas nuolat siautë po visas patalpas, baldai sulauþyti, indai sudauþyti, patalynë sudraskyta. Pro mûsø kaimà ëjo geleþinkelio linija. Abiejose jos pusëse rusai sukrovë ið þmoniø atimtas gërybes: baldus, virtuvinius stalus, këdes ir suolus, taip pat drabuþiø spintas, ávairias komodas, þemës ûkio technikà ir padargus, veþimus, karietas. Viskas po atviru dangumi gulëjo iðtisas savaites sumesti vienas ant kito, neuþdengti nuo lietaus. Man, devynmeèiui, buvo gaila þiûrëti á turtà, kuris eina perniek. Kada ðá grobá pagaliau iðveþë, mes nematëme, nes pavasario pabaigoje ar vasaros pradþioje su mama gráþome á sugriautà Kionigsbergà. Saulë jau pradëjo gerai ðildyti, ðiltø drabuþëliø jau nebereikëjo, taèiau valgyti nebuvo ko. Að negaliu ðiandien suprasti, ið kur tos moterys, kartu ir mûsø mama, vis surasdavo kà mums á alkanas burnas ádëti? Pradëjau sirgti, ëmë skaudëti deðinæ ðlauná. Bûtinai reikëjo kà nors daryti, bet jokiø gydytojø nebuvo! Mama surado kaþkoká þmogø, kuris kaþkada atseit buvæs mediku. Pasirodë, jis Vokietijoje buvæs gydytoju, o pas rusus tarnavo felèeriu. Mane operavo tik su skalpeliu, be nuskausminimo. Pasirodo, mano ðlaunyje buvo pradëjæs augti kaþkoks auglys. Operuojant man visiðkai neskaudëjo, neþinojom, kodël. Greitai að jau galëjau bëgioti, bet, kaip ir visi, labai norëjau valgyti... Vienà dienà mama pasakë: Man reikia eiti á Kionigsbergà, nors ir toli, pavojinga, bet turiu susirasti savo tëvus, gal jie dar gyvi ir mano pagalbos ðaukiasi. Mes labai iðsigandome: Kionigsbergas juk toli, kaip ji áveiks toká atstumà ir savo tëvus suras? Po savaitës ar daugiau mama gráþo visiðkai nusiplûkusi, pavargusi. Kokia didelë laimë ir dþiaugsmas uþplûdo, kai jà pamatëme. Ji pasakojo, kad sunkiai atpaþino sugriautà miestà ir ilgai ieðkojo savo tëveliø. Rado juos kolektyvinio sodo namelyje, kur jie buvo prisiglaudæ pas paþástamus. Jie buvo labai paliegæ, silpni. (Beje, kolektyviniai sodai tai sovietinis terminas. Vokietijoje tokie sklypeliai buvo vadinami Schrebergarten, paþodþiui Ðreberio darþas. Dar 19 amþiaus viduryje mokslininkas ið Leipcigo Daniel Gotlob Moritz Schreber pagrindë idëjà miestieèiams suteikti þemës sklypelius darþus, o juose kiekvienam vaikui skirti po eþià darþovëms auginti. Tai turëjo vaikus iðmokyti auginti ðeimai darþoviø ir patiems uþsigrûdinti gamtoje, priþiûrint þemæ.) 5 Mama pasakojo, kad miestas visiðkai sugriautas. Bet mûsø namas Kionigsberge liko sveikas. Greitai moterys ið kaþin kur gavo nedideliø bulviø, miltø ir iðvirë toká skanø bulviø viralà bulvienæ. Tokios skanios jau seniai nebuvome valgæ! Mama buvo labai laiminga, kad surado gyvus savo tëvus ir kad mûsø namas nesugriautas... Ákalbëjome mamà gráþti á Kionigsbergà. Mûsø vargðë mama paklausë keturiø alkanø vaikø ir pradëjo ruoðtis kelionei. Kaime susirado senà meistrà, kuris mums padarë toká maþà veþimëlá ant keturiø ratukø, kad galëtume susidëti likusius drabuþëlius ir maþà Christel ant virðaus pasodinti, nes ji daþnai sirgo ir buvo silpnutë. Netrukus, atsisveikinæ su ðeimininke ir èia likusiomis ðeimomis, patraukëme á Kionigsbergà. Pakeliui matëme daug apleistø ir sugriautø ûkiø, miesteliø. Kai kuriuose jø nebuvo likæ sveikø namø, sugriautos baþnyèios, riogsojo tik likæ bokðtai. Kai kur kiemuose gulëjo nuðauti galvijai, baisiai iðpampæ, nuo jø sklido aitri smarvë. Þmoniø kaimuose ir miesteliuose nesimatë, iðskyrus rusø kareivius. Jie mus daþnai stabdë ir tikrino, kà mes tame veþimëlyje turime. Maþoji Christel labai verkë, bijojo tø rusø, bet anie nekreipë dëmesio: reikia krësti, ir viskas. O gal dar ko vertingo ras tame skurdþiame veþimëlyje? Kol pasiekëme Kionigsbergà, tai mus keletà kartø krëtë, supratome, kad ieðkojo ginklø ir laikrodþiø. (Bus daugiau) Pagal Zigfrido GRONAU atsiminimus parengë Stanislovas ABROMAVIÈIUS

6 Nr. 26 (1144) Tremtinys 2015 m. liepos 17 d. Vietinës rinktinës karys, partizanas Alfonsas Malaðkevièius Alfonsas Malaðkevièius gimë 1924 metø liepos 4 dienà Alytaus apskrityje, Miroslavo valsèiuje, Laukinèiø kaime, maþaþemiø ûkininkø Antano ir Leokadijos Malaðkevièiø ðeimoje. Baigæs Miroslavo pradinæ mokyklà, mokësi Alytaus gimnazijoje, Alytaus mokytojø seminarijoje. Mokytojas, partizanas Liutauras. Suimtas 1945 metø spalio 5 dienà, areðto orderis iðraðytas spalio 16 dienà. Kalintas Alytuje, Vilniuje. Kaltintas, kad priklausë antisovietinei nacionalistinei organizacijai Lietuvos partizanø sàjunga, turëjo ginklà ir vedë ginkluotà kovà prieð tarybø valdþià. 1946 metø rugpjûèio 26 dienà Archangelsko srities MVD Karinio tribunolo nuteistas 10 metø pataisos darbø lagerio bei 5 metams atimtos pilietinës teisës, konfiskuotas turtas. 1946 metø rugsëjo 21 dienà iðveþtas á lagerá Sevþeldorlage, Archangelsko srityje. Nuo 1949 metø vasario kalëjo Irkutsko srityje, Ozerlage. Nuo 1955 metø vasario buvo tremtyje Karagandos srityje, Toparo mieste. 1958 metø vasará iðleistas ið tremties gráþo á Lietuvà su þmona ir dukterimi. 1990 metø rugpjûèio 6 dienà Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas Alfonsà Malaðkevièiø reabilitavo. Alfonsas Malaðkevièius nuo 1992 metø Lietuvos ðauliø sàjungos narys. 1994 2002 metais uþ aktyvià veiklà Ðauliø sàjungoje apdovanotas keturiais padëkos raðtais. 1995 metais apdovanotas þenklu Uþ dalyvavimà Popieþiaus Jono Pauliaus II apsaugoje. 1998 metais ástojo á Lietuvos vietinës rinktinës kariø sàjungà. 1999 metais Alfonsui Malaðkevièiui suteiktas kario savanorio statusas, 2000 metais Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu uþ nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos kraðto apsaugà. 2007 metais apdovanotas Lietuvos vietinës rinktinës Garbës Kryþiumi uþ ginkluotà pasiprieðinimà ir uþ nuopelnus atkuriant ir átvirtinant nepriklausomà valstybæ. 2014 metø geguþës 15 dienà Alfonsas Malaðkevièius paskirtas Lietuvos vietinës vinktinës kariø sàjungos Alytaus miesto ir apskrities skyriaus vadu, jam suteiktas dimisijos kapitono laipsnis. Svajojau stoti á Karo mokyklà Alfonso Malaðkevièiaus pasakojimas: Mano tëvas Antanas, Igno, gimæs 1896 metais, prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, 1914 metais mobilizuotas á Rusijos kariuomenæ, tarnavo kazokø pulke. Per visà karà buvo fronte, apdovanotas dviem kryþiais. 1917 metais pateko á vokieèiø nelaisvæ. Buvo belaisviø stovykloje Vokietijoje, vëliau leido dirbti pas vokieèiø ûkininkà, priþiûrëjo jo arklius. 1918 metais gráþo namo. 1919 metais já paðaukë á Lietuvos kariuomenæ, tarnavo husarø pulke. Demobilizavo, taèiau po pusmeèio vël paðaukë tarnauti. Tarnavo Alytuje, turëjo puskarininkio laipsná. Tëvas turëjo 6 hektarus þemës. Jis dar dirbo draudimo agentu drausdavo apylinkës gyventojø pastatus nuo gaisrø. Mama Leokadija Dumbliauskaitë, Jono, gimusi 1900 metais, kilusi ið Miroslavo valsèiaus Vankiðkiø kaimo. Ðeimoje augau vienas, nes jaunesnis brolis mirë maþas. Mokiausi Miroslavo pradinëje mokykloje. 1939 metø rudená ástojau á Alytaus valstybinës gimnazijos 1-àjà klasæ. Mokiausi gerai man mokëti uþ mokslà nereikëjo. Mokydamasis gimnazijoje svajojau stoti á Karo mokyklà. 1943 metø vasaros pabaigoje tëvas gimimo metrikuose iðtaisë mano gimimo datà á 1927 metø ir vël stojau á gimnazijà. Tais metais buvo tiek mokiniø, kad 6-oje klasëje mokësi net keturios klasës. Dainavau gimnazijos chore, grojau dûdø orkestre. Vietinës savisaugos bûryje 1943 metø rugsëjá Alytuje pradëjo organizuoti Vietinës savisaugos bûrá (VSB). Pagrindinis tikslas organizuotai gintis nuo sovietiniø partizanø iðpuoliø. Vadovavo kapitonas Benediktas Gintautas. Jis gimnazijoje dëstë kariná parengimà, vokieèiø kalbà. Að irgi ástojau á ðá bûrá, nes tikëjausi, kad nereikës tarnauti vokieèiø armijoje. Iðdavë paþymëjimà, kad turiu teisæ neðioti ginklà. Að turëjau rusiðkà karabinà, kurá davë dëdë Antanas Jakucevièius ið Miroslavo valsèiaus Dzirmiðkiø kaimo. Ginklus iðduodavo, kai vykdavome á pratybas. Sekmadieniais, po pamaldø, Alytaus miesto parke vykdavo taktikos pratimai atsitraukimai, puolimas. 1943 metø lapkrièio pradþioje kapitonas Gintautas liepë pasiimti ginklà ir atvykti á policijos bûstinæ. Susodino á du vokiðkus kariðkus sunkveþimius: viename VSB nariai, o kitame lietuviø policininkai. Vadovavo vokieèiø þandarmerijos pareigûnas. Vakare iðvykome á Merkinæ. Turëjome sustiprinti Merkinës policijos nuovadà, nes gautas praneðimas, kad Merkinæ puls raudonieji partizanai. Pirmiau vaþiavo sunkveþimis su policininkais, po intervalo sunkveþimis su VSB kovotojais. Pravaþiavus Duðnioniø girininkijà, prasidëjo vingiuotas kelias. Mûsø sunkveþimá apðaudë. Sustojus sunkveþimiui greitai iðvirtome á griová, iðsiskleidëme á linijà, kad atakuodami granatomis mums þalos nepadarytø. Susiðaudymas vyko apie 15 20 minuèiø. Mûsø besiginanèiøjø buvo apie 40 vyrø. Uþpuolikai pasitraukë, nes, matyt, jø buvo maþiau ar ðaudmenø daug neturëjo. Vykome toliau á Merkinæ. Druskininkø pusës link iðsidëstëme gynybai, per naktá budëjome, bet sovietiniø partizanø puolimo nebuvo. Lietuvos vietinëje rinktinëje 1944 metø vasario 16 dienà per radijà iðgirdome generolo Povilo Plechavièiaus kreipimàsi á jaunimà, kad stotø á Lietuvos kariuomenæ. Su keliais gimnazistais sutarëme stoti. Mano tëvas leido, o mama verkë. Apie 15 gimnazistø ástojo á Vietinæ rinktinæ. Gimnazijoje mums iðdavë paþymëjimus, kad esame keliami á aukðtesnæ klasæ. Teko tarnauti Vietinës rinktinës Alytaus komendantûros kuopoje, kurioje buvo apie 100 kariø. Savanorius aprengë kariðkomis uniformomis, iðdavë prancûziðkus ginklus. Vietinës rinktinës Alytaus komendantûros kuopai vadovavo kapitonas Domininkas Jëèys, o mano bûrio vadas buvo leitenantas Pranas Gudynas. Kuopos karius apgyvendino Ulonø gatvëje, mediniuose namuose, pastatytuose 1940 metais Raudonosios armijos águlos kariðkiams apgyvendinti. Ulonø gatvëje mûrines kareivines vokieèiai naudojo savo reikmëms. Priesaikà davëme kovo mënesá. Ëjome á sargybà, patruliavome mieste, saugojome komendantûros patalpas, vykdavo taktikos pratybos. 1944 metø geguþës 14- osios vakare kapitonas Domininkas Jëèys áspëjo, kad vyksta konfrontacija su vokieèiais ir liepë iðsiskirstyti. Uniformuoti, su ginklais, ëjome pro ðaudyklà, panemune iki Sudvajø kaimo kelto. Ten iðsiskirstëme: vieni persikëlë á kità Nemuno pusæ, o keliese patraukëme Miroslavo link. Tëviðkëje uniformà ir ginklà paslëpiau. Po keliø dienø gráþau á Alytaus gimnazijà ir mokiausi iki birþelio 15 dienos. Ant stulpø matydavau iðkabintus skelbimus, kad Vietinës rinktinës kariams privaloma gràþinti ginklus. Neramûs laikai 1944 metø liepà praëjo fronto banga. 1944 metø rudená prasidëjo jaunø vyrø gaudynës á Raudonàjà armijà. Pradëjau slapstytis, iki Kalëdø gyvenau nelegaliai. 1945 metø sausio pradþioje atvykau á Alytaus gimnazijà, bet mokytis nepriëmë, nes buvau praleidæs visà semestrà. Direktorius patarë stoti á Mokytojø seminarijà. Jos direktoriui Juozui Mièiuliui apibûdinau savo padëtá, ir jis sutiko mane priimti á 2-àjá kursà. Mokytojø seminarijoje mokiausi iki 1945-øjø pavasario. 1945 metø balandþio 16 dienà mane su pusbroliu Albinu Þilioniu areðtavo Alytaus enkavedistai. Tuo pat metu suëmë mûsø draugà gimnazistà Antanà Pocevièiø. Pusbrolis buvo tardytas ir ákalintas, o mane su draugu po trijø parø paleido. Taèiau ramybëje nepaliko. Pradëjo kviesti á saugumà, kad rinkèiau informacijà apie mokytojus: Adolfà Ramanauskà ir kitus. Adolfà Ramanauskà iðkart áspëjau, kad saugumas juo domisi. Balandþio 25 dienà Adolfas Ramanauskas pasitraukë á nelegalià padëtá ir vëliau tapo þymiu partizanø vadu. Geguþës pabaigoje nuomojamo buto ðeimininkë mane áspëjo, kad saugumas greitai areðtuos, nes jai taip pasakë atëjæs nepaþástamas vyriðkis. Að gráþau á tëviðkæ ir vël pradëjau slapstytis. Liepos pradþioje tolimas giminaitis Antanas Malaðkevièius mane pakvietë ástoti á rezervinius partizanus. Pasirinkau Liutauro slapyvardá. Mes gyvenome pusiau legaliai. Priesaikà davëme Navininkø kaime Simno valsèiuje. Ginklà gavau rusiðkà deðimtukà. Kautynëse neteko dalyvauti, daugiausiai rinkdavome informacijà apie stribus ir sovietinius aktyvistus. Liepos rugpjûèio mënesiais 1927-aisiais gimusius jaunuolius ðaukë á karinius apmokymus. Tëvas gavo tris tokius ðaukimus. Po treèiojo nusprendë, kad man reikia vykti. Kursai vyko apie vienà mënesá, juos organizavo karinis komisariatas. Iðdavë paþymëjimus. Rugpjûèio pabaigoje ið Alytaus apskrities Ðvietimo skyriaus vedëjo Kazio Klimavièiaus gavau paskyrimà mokytojauti, nes labai trûko mokytojø. Mane paskyrë á Merkinës valsèiaus Kibyðiø pradinæ mokyklà. Mokiniø buvo apie 20. Rugsëjo pabaigoje vyko mokytojø pasitarimas Merkinëje. Komjaunimo organizacijos sekretorius padarë pastabà, kad mano mokyklos klasëje nëra Lenino ir Stalino portretø. Atsakiau, kad ið savo menkos mokytojo algos portretø nepirksiu. Nusikaltæs prieð sovietø valdþià 1945 metø spalio 5-osios ankstø rytà mane areðtavo NKVD kareiviai. Tuo metu nuomojau kambará Spyriø kaime. Kratos metu kariðko ginklo nerado, bet surado pistoletà Parabelum su dviem apkabomis ðoviniø. Merkinëje praleidau dvi paras. Mane perdavë Alytaus saugumui. Tardë kapitonas Platonov, o vertëjavo þydas Kerberis. Jis buvo itin þiaurus mane labai suþalojo: sulauþë rankà, sudauþë inkstus ir lytinius organus. Kaltino daugeliu nusikaltimø prieð sovietø valdþià. Po mënesio iðveþë á Vilniaus Lukiðkiø kalëjimà. (keliama á 8 psl.)

Ji iðëjo þiedais pasipuoðusià birþelio 25-osios popietæ, palikdama mums savo gyvenimo ðviesà. Palikdama ramybæ, kurià skleidë visà savo netrumpà gyvenimà... Nelengvos ir ilgos buvo jos paskutinës gyvenimo kelio dienos, nes labai mylëjo gyvenimà ir kovojo dël jo. Nelengvas, bet graþus ir prasmingas, buvo ir visas jos, Elenos Macytës- Pikelienës, gyvenimas. Ji gimë Pakruojo valsèiuje, Maþeikoniø kaime. Tëvai gyveno vargingai, taèiau Elenà leido á mokslus. Ið pradþiø ji mokësi Pakruojyje, o nuo 1941- øjø uoliai ir godþiai sëmësi þiniø Linkuvos gimnazijoje. Sugráþus sovietams naujais vëjais Linkuvos gimnazijoje niekas nesidþiaugë. Tebevyravo ankstesniø metø dvasia, mokiniai jautësi savo ðalies patriotais, kaip sugebëjo, taip prieðinosi. Vasario 16-àjà vienos klasës mokinës Stalino portretà apgræþë veidu á sienà. Pokðtas baigësi tardymais. Klasëje porà dienø nebuvo pamokø, mokinës dienà ir naktá nebuvo iðleidþiamos namo, kol vieno tuometinio valdininko duktë pasiaukojamai prisiëmë kaltæ sau, ir viskas buvo uþglostyta. Tuo tarpu kasdien tekdavo iðgirsti nelinksmø naujienø: tà nuðovë, tà suëmë, o anà iðtrëmë. Kitur buvo iðþudyta visa ðeima. Miestelio aikðtëje tysojo iðniekinti nuþudytø partizanø kûnai. Vis didesnis prieðiðkumas tokiai tvarkai uþvaldydavo sielà. Gimnazijoje pradëta leisti nelegalø laikraðtëlá Nepavergtos mintys. Jame mokiniai raðydavo apie tai, kas dëjosi aplink, kas þeidë ir skaudino jø jaunas sielas. Savo mintis ir nuotaikas èia reiðkë kaip kas sugebëjo: kas eilëmis, kas proza, kas pieðiniais... Kaþkam pasiûlius, ir Elena daug nesvarstydama ásitraukë á ðià veiklà. Laikraðtëlis buvo perraðinëjamas ranka ke- Uþjauèiame Mirus buvusiai politinei kalinei ir tremtinei, Lietuvos patriotei Genutei Grëbliauskienei, nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris Vilijà Grëbliauskaitæ ir Daivà Staliûnienæ su ðeima. Lietuvos moterø lyga Leidëjas LPKTS Tremtinys 2015 m. liepos 17 d. Tremtinys Nr. 26 (1144) Iðëjusios ðviesos apgaubti... turiais egzemplioriais. Nepavergtos mintys nedideliam mûsø bûreliui tapo ta dirva, á kurià sëjome geriausius savo nieko nesibaidanèios jaunystës grûdus, sakydavo Elena. Ir Elenà Macytæ, prieðpaskutinës Linkuvos gimnazijos klasës mokinæ, 1946 metø kovo 4 dienà areðtavo, tardë, kankino... Pagaliau uþ dalyvavimà antisovietinëje veikloje nuteisë deðimèiai metø nelaisvës ir penkeriems tremties. Taip patys graþiausi jos gyvenimo metai praëjo Stalino universitetuose. Kanèiø kelius eiti Elenai Macytei teko Archangelsko bei Irkutsko srièiø lageriuose, o tremties metais Irkutsko srities Taiðeto rajono Neoþidano kaime, kur uþ nusidëjusià sovietø valdþiai dukterá vargo jos tëvai ir du broliai. Deja, dël teisës tremties metus praleisti savo tëvø ðeimoje jai teko dar gerokai pakovoti. Sukûrusi ðeimà su Neoþidane gyvenusiu tremtiniu Vincentu Pikeliu, Pakruojyje savo rankomis pasistatë namelá, kuriame jiedu gyveno iki mirties. Elena dirbo staliumi Pakruojo TSO. Nemoteriðkas darbas, bet toká amatà jai ápirðo ten, kur neturëjo teisës prieðintis GULAGe. Elena buvo aktyvi visuomenininkë. Sugráþusi ið prievartinës kelionës, daug metø giedojo Pakruojo Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèios chore, buvo pastoracinës tarybos narë. Paruoðë medþiagà apie 20 a. ðioje baþnyèioje dirbusius kunigus, vargonininkus, kitus patarnautojus bei apie baþnytiná giedojimà. Gaila, kad ji neiðleista. Nuo 1991 metø aktyvi Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Pakruojo filialo narë. Rinko kraðtotyrinæ medþiagà, dainavo tremtiniø moterø vokaliniame ansamblyje, buvo jo seniûnë. Nuo 1996 iki 2001 metø buvo renkama á Skelbimas LPKTS Pakruojo skyriaus tarybà. Visus visuomeninius darbus atlikdavo ram i a i, kruopðèiai, negailëdama laisvalaikio bei sveikatos. 1998 metais Elena Macytë-Pikelienë savo lëðomis 200 egzemplioriø tiraþu iðleido knygà Ko neuþklojo laiko dulkës, kurioje vaizdþiai apraðë visus savo kryþiaus kelius. Ðioje knygoje raðoma apie Pakruojo bei aplinkiniø kaimø gyventojus, jø likimus sovietinës okupacijos metais. Publikuojami keli jaunystës metais sukurti Elenos eilëraðèiai. 2004 metais buvusi politinë kalinë ir tremtinë Elena Pikelienë apdovanota 2-ojo laipsnio LPKTS þymeniu Uþ nuopelnus Lietuvai. Jau nebepajëgdama aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ji raðë apie savo gimtàjá Maþeikoniø kaimà, sutiktus þmones, ápindama to kraðto legendø, pasakojimø, anekdotø... Deja, ir pastarieji liko tik paèios keliais egzemplioriais perraðyti raðomàja maðinële. Daug skaitë, turëjo gerà atmintá. Buvo tolerantiðka, inteligentiðka. Á jos trobelæ padiskutuoti apie literatûrà, religijà, politikà uþsukdavo þmonës ne tik ið Pakruojo, bet ir ið kitø Lietuvos vietø. Toks gyvenimo dësnis iðeina ir patys mylimiausi. Bet palieka jø ðviesa, pramintas takas, atlikti darbai, meilë. Dar ilgai bûsime apgaubti tos ðviesos, kurià skleidë ðviesuolë buvusi tremtinë Elena Macytë-Pikelienë. Zita VËÞIENË, LPKTS Pakruojo filialo pirmininkë Liepos 18 d. (ðeðtadiená) Vilniuje minësime 1945 m. trëmimø 70-àsias metines, kai beveik 1000 þmoniø buvo iðveþta á Tadþikistanà, 4500 á Ðiaurës Uralà. 12 val. ðv. Miðios uþ gyvus ir mirusius tremtinius Ðv. Apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþnyèioje (Vasario 16-osios g. 10). 13 val. represijø aukø pagerbimo ceremonija prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukø g. 14 val. meninë tremtiniø pagerbimo ceremonija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos salëje (Gedimino pr. 42). 16 val. 1945 m. buvusiø tremtiniø pabendravimas prie atsineðtø vaiðiø stalo Vilniaus politiniø kaliniø ir tremtiniø bûstinëje (Antakalnio g. 17). Pasiteirauti tel. 8 672 39 049 (Danutës), 8 687 22 143 (Albino). Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas Ámonës kodas 3000 32645 Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB SEB bankas. Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214. www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt ILSËKITËS RAMYBËJE Antanas Kasparavièius 1931 2015 Gimë Raseiniø aps. Kelmës r. Jogeliðkës k. ûkininkø ðeimoje. 1948 m. su ðeima iðtremtas á Irkutsko sr. Zimos r. Julumos miðko pramonës ûká. Dirbo sunkius miðko kirtimo darbus. Po 10 m. gráþo á tëvynæ, ásidarbino kolûkyje. Neakivaizdiniu bûdu baigë Joniðkëlio þemës ûkio technikumà. Ásidarbino Raseiniø r. Paðaltuonio tarybiniame ûkyje. Sukûrë ðeimà, uþaugino dukterá ir sûnø. Prasidëjus Atgimimui buvo aktyvus Sàjûdþio dalyvis. Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 2060 egz. Kaina 0,58 euro (2 litai) Petras Lotuþys 1928 2015 Dëmesio! Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone. 7 Artimieji Gimë Telðiø aps. Varniø vaslè. Pavandenës k. 1947 m. areðtuotas, 1948 m. nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kalëjo Mordovijos, Karagandos sr. Èiurubai Nûros lageriuose. Dirbo anglies ðachtoje Dubovkos gyv. 1956 m. iðleistas ið lagerio gráþo á Lietuvà, apsigyveno tëviðkëje. Èia su medicinos sesele Stanislava Lukoðevièiûte sukûrë ðeimà. Uþaugino du sûnus. Ið pradþiø ásidarbino melioracijoje, po to dirbo Pavandenës mokykloje staliumi, vëliau darbø mokytoju. Ðiose pareigose iðdirbo 24 metus. Jam suteiktas Laisvës kovø dalyvio statusas. Visø buvo gerbiamas kaip sàþiningas, doras, darbðtus þmogus. Buvo didis Lietuvos patriotas, iðtikimas savo ásitikinimams, mylintis Tëvynæ. Palaidotas Pavandenës gyv. kapinëse. Kazachstano lageriø bendraþygis, Laisvës kovø dalyvis Stanislovas Juðkevièius Valerija Jonaitytë-Medþeveprienë 1934 2015 Gimë Pakruojo r. Kutaièiø k. pasiturinèiø ûkininkø ðeimoje. Buvo vyriausia ið keturiø vaikø. 1949 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Alzamajaus r. Vesiolyj gyv. Kartu su tëvu dirbo miðkø pramonës ûkyje. Valerijà uþgriuvo kertamas medis, lûþo kojos ir stuburas. Ilgai gydësi ir ligoninëje, ir namie. Netrukus mirë tëvas. Po ðiø nelaimiø motina su keturiomis dukterimis savavaliðkai pasitraukë á gretimà Desiatkos gyvenvietæ, ásidarbino barako valytoja. Taèiau jos vargano atlyginimo neuþteko iðmaitinti dukteris. Kai áðirdæs komendantas sugràþino atgal á Vesiolyj, padëtis tapo visai tragiðka. Motina, suþinojusi, kad Kvitoke gyvena iðtremti jos broliai Mykolas ir Aleksas Buèniai, paraðë praðymà, kad leistø persikelti á Kvitokà. Toká leidimà gavo. Taip jos iðsigelbëjo. Pagijusi Valerija dirbo Kvitoko pabëgiø gamykloje. Motina valytoja. 1958 m. Valerija su sûnumi Algiu, gimusiu Kvitoke, ir motina gráþto á Lietuvà. Gimtieji namai buvo nugriauti. Valerija ásidarbino gretimame Ðukioniø kolûkyje. Ið pradþiø melþëja, vëliau ûkio valgykloje. Iðtekëjo uþ Broniaus Medþeveprio. Uþaugino du sûnus ir dukterá. Palaidota Ðukioniø kaimo kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame seserá Zinijà Gylienæ, sûnus, dukteris ir vaikaièius. LPKTS Pakruojo filialas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga pradeda rinkti medþiagà ir paramà knygos Tremties vaikai 2-ajai daliai. Iki rugsëjo laiðkus su atsiminimais ir iliustracijomis siøskite á redakcijà arba knygos autoriui Stanislovui Abromavièiui (laisve@kovaz.net arba aslaisve@gmail.com; tel. 8 611 54324, adresas: Laisvës al. 63-2, 44304 Kaunas). Norintieji paaukoti lëðø knygos leidybai, pinigus perveskite á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità DNB banke LT864010042501566754. Nuoðirdþiai dëkojame uþ Jûsø gerumà. Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË, LPKTS valdybos pirmininkë Projektà Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai remia

8 Nr. 26 (1144) Tremtinys 2015 m. liepos 17 d. Kadangi nuo pat gimimo gyvenu Kumpikø kaime, tai praeinanèiam pro koká senà pastatà ar pasvirusá ir daug maèiusá pakelës kryþiø tuoj sukyla daug ávairiausiø minèiø ir prisiminimø. Mûsø kaime yra sena sodyba. Þmonës ðneka, kad gyvenamajam namui jau 250 metø, o gal ir daugiau. Nuo senø laikø jame gyveno Rimkø dinastija. Ir dabar èia gyvena Rimkø provaikaitis Juozas Rimkus, jam 50 metø. Tas namas Kumpikø kaimo centre, prie pagrindinio kelio. Prie namo kampo tebestovi ir senutëlis, apkerpëjæs ir pakrypæs kryþius. Jis daug galëtø papasakoti. Tame name 1947 metais buvo ákurta pradþios mokykla. Joje ir að lankiau pirmà skyriø. Èia vykdavo ir balsavimai uþ Maskvos kandidatus á Kremliaus politbiurà. Ið anksto prieð rinkimus jis bûdavo aplipintas ávairiais didþiuliais plakatais su bûsimø deputatø nuotraukomis. Tik ið ryto namiðkiai rasdavo ir kitokio turinio raðteliø, priklijuotø prie kandidatø burnø. Juose bûdavo uþraðyta: Kas balsuos, tas nealsuos. Ðeimininkai tuos lapelius nuimdavo, tik bûsimø kandidatø burnos likdavo apdraskytos. Kaimo þmonës þinojo, kieno tai darbas, tik tylëjo. Kai vykdavo balsavimas, prie urnos sëdëdavo patikima partijos narë ið rajono centro. Namo viduje visada ðliauþiojo 5 6 ginkluoti stribokai. Ne visi norëjo balsuoti. Bet teko. Buvo pasakyta: nebalsuosi, dþiovink duonà kelionei. Ir þmonës balsavo ið baimës. Kartà Rimkø sodyboje buvusá kryþiø ir prie jo prikaltà Dievo mûkà stribai suðaudë. Pirmomis dienomis, kai lankëme mokyklà, kambario gale ant sienos buvo pakabintas kryþius. Seniau visø þmoniø namuose kabodavo kryþiai. Vienà dienà, vykstant pamokoms, á klasæ suvirto ginkluotø stribø bûrys ir iðsivedë ðeimininkà. Ásakë, kad kryþius bûtø nukabintas. Senasis Rimkus kryþiø nukabino ir iðsineðë. O stribai toje vietoje pakabino Stalino portretà. Ir pasakë: Gerbkite ir mylëkite, èia yra jûsø didysis mokytojas ir tëvelis. Jis jus nuves á ðviesø ir graþø rytojø. Senajam Rimkui buvo ásakyta, kad ir kieme iðrautø kryþiø. Tik jis to nedarë. Ir dabar tas senutëlis kryþius tebestovi. Jis niekam nebeuþkliuvo, nes mokykla buvo iðkelta pas Neverauskà. Tik suðaudytoji Dievo mûka buvo pakeista nauja. Prabyla suðaudyti kryþiai Senasis Rimkø namas Kumpikø kaime Darbënø stribai ypaè nekentë pakelës kryþiø. Kumpikø kaime buvo suðaudyti keturi kryþiai. Suðaudytas ir pagrindinis Pavietrës kryþius, kuris ir ðiandien tebestovi. Buvo iðniekintas ir partizanø pastatytas kryþius. Garsusis Kumpikø Pavietrës kryþius, ne kartà suðaudytas ir ketintas iðrauti, ir ðiandien tebestovi O ketvirtas kryþius suðaudytas á Sibirà iðtremtø Motiejauskø sodyboje. Buvo nugriauti jos pastatai ir iðveþti apðildyti Darbënø stribokijai. Darbënø stribokai savo þiaurumu buvo pagarsëjæ ne tik apylinkëje, bet ir visame rajone. Kai parveþdavo suðaudytus partizanus á Darbënø stribokijà, iðstatydavo ávairiausiomis pozomis ir turgaus dienomis varydavo þmones á juos paþiûrëti. Stebëdavo, ar kuris nepravirks. Vienà ankstyvà 1947-øjø pavasario rytà partizanams buvo praneðta, kad stribokai arkliais veð pienà ið Grûðlaukës surinkimo punkto á Darbënø pieninæ. Ir veð tie stribai, kurie jau buvo visai praradæ doro þmogaus vardà. Grûðlaukëje stribai pasiëmë vadeliotojà Kazá Jonkø su dviem arkliais ir veþimu. O Darbënai nuo Grûðlaukës ne taip ir arti, apie 15 kilometrø. Aðtuoniolikos partizanø bûrys, apsiginklavæ automatais ir dviem lengvaisiais kulkosvaidþiais, atþygiavo iki pat Latveliø. Apsistojo Antano Jonkaus girioje, prie pat kelio. Prieðingoje kelio pusëje buvo Alekso Kiaupelio miðkas. Kai tik stribai privaþiavo prie kelio posûkio, pasigirdo ginklø kalenimas ið abiejø kelio pusiø. Arkliai stojosi piestu, suþvengë ir nuvirto. Veþimas su stribais uþsidegë. Jie nespëjo në aiktelëti. Þuvo ir grûðlaukiðkis K. Jonkus, ir jo arkliai. Partizanai K. Jonkaus kûnà dar spëjo iðtraukti ið deganèio veþimo ir nuneðti á girios pakraðtá. Jo þûties vietoje pastatë kryþelá. Stribai tà kryþelá tuoj iðraudavo. Taèiau po nakties atsirasdavo kitas. Tà dienà ðûvius girdëjo visas Kumpikø kaimas. Mano mamos sesuo Magdalena sumanë eiti ten paþiûrëti. Papraðau mamos, kad ir mane leistø. Nenorëjo, bet tetos praðoma iðleido. Ið lëto nukeliauvome Latveliø link. Prie kelio, vedusio á susiðaudymo vietà, pamatëme keturis sunkveþimius. Sëdëjæ ginkluoti sovietø kariðkiai iððoko ið maðinos su automatais ir mus sustabdë: Zdes nelzia. Skorei idite damoi (Èia negalima. Greièiau eikit namo, - rus.). Taip nieko ir nebepamatëme. Juozas BAUÞYS Tolimais keliais á svajoniø þemæ (atkelta ið 2 psl.) Minëdami mecenatës, dailininkës, menø globëjos Magdalenos Birutës Stankûnienës 90-metá, kûrybinë grupë projekto vadovë Ona Birutë Surdokienë, redaktorë Vida Vaðkevièienë, operatorius Rimvydas Alenskas, skaitovë Valë Klesevièienë, dailininkas Artûras Kaminskas sukûrë videofilmà Mecenatë, kuriame apþvelgia dailininkës kilnius darbus, skirtus Sûduvai. Savo kûryboje Magdalena Stankûnienë iðaukðtino þmogaus gyvenimo ir gamtos harmonijà, parodydama tai, kà regi savo sielos akimis: lauko ir namø ûkio darbus, ðventes ir vaikø þaidimus. M. B. Stankûnienës kûryba pasiþymi sodriu subtiliu spalviniu koloritu, grynø spalvø sàskambiu. Ritmas ir simetrija yra pagrindiniai dailininkës Magdalenos Birutës Stankûnienës meninës formos elementai. Apie bendravimà su Magdalena Stankûniene, susitiki- (atkelta ið 6 psl.) 1945 metø lapkrièio pabaigoje iðveþë á Archangelsko srities Velsko lagerus. Dirbome prie geleþinkelio statybos, vykdëme þemës kasimo darbus. Maitinimas buvo labai blogas. Taip iðsekau, kad svëriau tik 43 kilogramus (prieð areðtà 75 kilogramus). 1946 metø rugpjûtá vël atveþë á Velsko kalëjimà. Teismo kaip ir nebuvo viskas buvo nuspræsta ið anksto. 1946 metø rugpjûtá Karo tribunolo nuosprendþiu man paskyrë 10 metø lagerio ir 5 metus tremties. Paskirtà bausmæ atlikinëjau Archangelsko srityje. 1949 metø vasará perveþë á Irkutsko srities Taiðeto rajonà, Ozerlagà. Ðiame lageryje buvo ypatingasis reþimas. Dirbau statybose, miðko ruoðos darbus. 1955 m. vasará iðleido ið lagerio. Perveþë á Karagandos sritá. Dirbau statybose Toparo mieste. Sulaukiau Laisvës 1956 metø geguþæ susituokiau buvusia politine kaline mus Lietuvoje, dailininkës rûpestá iðleisti dar vienà knygà apie iðkilias Lietuvos moteris, LUMA nares, susitikime kalbëjo Dalia Poðkienë. Apie kraðtietæ, jos gyvenimà ir kûrybà, skirtà Lietuvai, kalbëjo Kæstutis Subaèius, kurio rûpesèiu Marijampolëje iðkilæs paminklas Tautai ir Kalbai, Kultûros centras, áamþinti ðio kraðto ðviesuoliai, iðleista ne viena knyga apie Sûduvos protëviø dvasiná testamentà, istorijà. K. Subaèius, pasakodamas apie Magdalenos Stankûnienës glaudþius ryðius su Sûduvos þemës þmonëmis, pabrëþë, kad þmonës, kilæ ið Sûduvos, nepamirðta savo tëvynës, tø þmoniø pasàmonëje sûduviø kodas, kad ðios mûsø kraðtietës, talentingos menininkës indëlis á Lietuvos kultûrà yra pavyzdys mums, kaip reikia rûpintis kultûra, formuojanèia þmoniø estetiná skoná ir gyvenimo bûdà. Dalia POÐKIENË Vietinës rinktinës karys, partizanas Alfonsas Malaðkevièius Veronika Kavolynaite (1929 2013). Ið pradþiø ávyko civilinë metrikacija Karabaso apylinkës taryboje, o liepos 1 dienà Saranës mieste kunigas Adomaitis sutuokë penkias tremtiniø poras. Vëliau suþinojome, kad uþ tokias nelegalias santuokas kunigas buvo dar kartà nuteistas 10 metø lagerio. 1957 metais gimë duktë Vidmantë. 1958 metø kovo pabaigoje gráþome á Lietuvà. Ásidarbinau Alytaus rajone, Geiðtarø plytinëje. Þmona irgi ten pradëjo dirbti. 1960 metais gimë duktë Zita. Labai dþiaugiausi Atgimimu, Sàjûdþio veikla. 1992 metais ástojau á atsikûrusià Lietuvos ðauliø sàjungà. Nuo 1998 metø esu Lietuvos vietinës rinktinës kariø sàjungos, nuo 2014 metø Atsargos karininkø sàjungos narys. Visas negandas, sunkumus padëjo iðgyventi tikëjimas ir viltis, kad bus geriau, kad vël sulauksime Laisvës. Gintaras LUÈINSKAS