HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2018 M.

HIGIENOS INSTITUTO SVEIKATOS INFORMACIJOS CENTRAS VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖ LIETUVOS SAVIVALDYBĖSE 2018 M. VILNIUS, 2019

1 Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius Tel. (8 5) 277 3302 Faks. (8 5) 262 4663 El. p. institutas@hi.lt www.hi.lt Leidinį parengė: Žilvinė Našlėnė, el. p. zilvine.naslene@hi.lt; Indrė Petrauskaitė, el. p. indre.petrauskaite@hi.lt; Almeda Vaidelauskaitė, el. p. almeda.vaidelauskaite@hi.lt; Aušra Želvienė, el. p. ausra.zelviene@hi.lt.

2 TURINYS ĮVADAS... 3 METODIKA... 3 RODIKLIŲ POKYTIS... 5 Strateginis tikslas pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai... 8 1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį... 12 1.1 uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą... 12 1.2 uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalyje ir bendruomenėse... 25 2 tikslas. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką... 35 2.1 uždavinys. Kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, didinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą... 35 2.2 uždavinys. Kurti palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį... 43 2.3 uždavinys. Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių... 47 2.4 uždavinys. Mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą, triukšmą... 53 3 tikslas. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą... 55 3.1 uždavinys. Sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą... 55 3.2 uždavinys. Skatinti sveikos mitybos įpročius... 65 4 tikslas. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius... 67 4.1 uždavinys. Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais... 67 4.2 uždavinys. Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą... 71 4.3. Pagerinti motinos ir vaiko sveikatą... 83 4.4. Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę... 95 PRIEDAS. Rodiklių sąrašas... 111

3 ĮVADAS Leidinyje pateikiami ir aprašomi 2018 m. visuomenės sveikatos būklės Lietuvos savivaldybėse rodikliai, esantys valstybės perduotos savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V 1387. Sąrašas atspindi, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos strategijos tikslai. Leidinio tikslas pateikti savivaldybėms rodiklius taip, kad jos, rengdamos visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitas, galėtų matyti savo padėtį Lietuvos kontekste. Taip pat rodikliai suteikia galimybę stebėti, kokios savivaldybių starto pozicijos buvo strategijos įgyvendinimo pradžioje ir kokius tikslus realu iškelti ir įgyvendinti per strategijos įgyvendinimo laiką. Rodiklio reikšmė leidžia: kasmet vertinti rodiklio pokyčio kryptį ir aprėptį savivaldybėje; kasmet vertinti, ar rodiklio reikšmė atitinka išsikeltą savivaldybės siekį; palyginti savivaldybės rodiklio reikšmę su Lietuvos vidurkiu. METODIKA Higienos institutas iš oficialių Lietuvos duomenų šaltinių surinko, apskaičiavo bei surangavo visus savivaldybių stebimus ir analizuojamus visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, patvirtintus Bendruosiuose savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatuose. Leidinyje pateikti rodikliai skaičiuojami 1, 1 000, 10 000 ir 100 000 gyventojų arba pateikiami procentais. Standartizavimui naudotas naujas 2013 m. Europos standartas pagal penkmetines amžiaus grupes (0 4, 5 9,..., 80 84, 85+). Naudotas vidutinis 2018 m. gyventojų skaičius (išskyrus rodiklius, kurių laikotarpis daugiau kaip 1 metai). Leidinys parengtas remiantis oficialių Lietuvos statistikos šaltinių duomenimis. Pagal amžių standartizuoti mirtingumo rodikliai rodo, koks būtų analizuojamos žmonių sveikatos problemos dažnis 60-yje savivaldybių, jeigu jose gyventojų amžiaus struktūra būtų vienoda. Standartizuoti rodikliai skirti tik tam, kad būtų palyginti savivaldybių rodikliai. Standartizacija eliminuoja gyventojų amžiaus įtaką, todėl tokie rodikliai skiriasi nuo paprastų ( grubių ) rodiklių. Naudojantis leidiniu, labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, kadangi lentelėje su mažiausiomis ir didžiausiomis rodiklių reikšmėmis pateikiami standartizuoti rodikliai, o šalia esančiose stulpelinėse diagramose, kur rodikliai lyginami su Lietuvos vidurkiu nestandartizuoti rodikliai. Dėl šios priežasties rodikliai dažnai nesutampa, tačiau diagramų ir lentelių pavadinimuose

4 nurodyta, kokie rodikliai naudojami. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, norint palyginti standartizuoto mirtingumo pokyčius per tam tikrą laiką, būtina naudoti pagal vienodą standartą standartizuotus rodiklius. 2018 m. leidinyje du iš visų įsakyme numatytų rodiklių pateikti ankstesnių metų (2017 m.). Naujausius duomenis nuo lapkričio mėn. bus galima rasti Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale. Kiti aplinkos rodikliai atrinkti iš savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų, todėl pateikiami (tik papildomame Excel faile) taip pat 2017 m. ir ne visų savivaldybių. Rodikliai pateikiami keliais būdais: žemėlapiuose atvaizduojami savivaldybių rodikliai (lyginamas standartizuotas mirtingumas), lentelėse pateikiamos didžiausių ir mažiausių rodiklių reikšmės (pateikiami standartizuoti mirtingumo rodikliai), stulpelinėse diagramose rodiklių santykis su Lietuvos vidurkiu (mirtingumo rodikliai nestandartizuoti). Kiekvienam rodikliui apibūdinti pateikiami žemėlapiai, kuriuose pavaizduojamas rodiklių reikšmių pasiskirstymas tarp 60 savivaldybių. Netolygumams atvaizduoti taikytas kartografavimo metodas, naudojant MapViewer programą. Rodiklių reikšmės žemėlapių legendose suskirstytos, naudojant Jenkso natūralių lūžių klasifikaciją (angl. Jenks Natural Breaks) 5 intervalais. Rodikliai, turintys 0 reikšmių savivaldybėse, žemėlapių legendose suskirstyti 6 intervalais, išskiriant 0 reikšmes ir nuspalvinant jas baltai. Esama savivaldybių, kuriose nėra duomenų apie tam tikrus rodiklius, tokios savivaldybės žemėlapyje užbrūkšniuotos. Naudotas rodikliams pritaikytas žemėlapio spalvinimo metodas kuo blogesnė rodiklio reikšmė, tuo spalva žemėlapyje intensyvesnė. Todėl vertinant rodiklius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad žemėlapiuose tamsi spalva rodo blogą situaciją, o šviesi gerą. Kiekvienam žemėlapiui apibūdinti pateikiama lentelė su dešimties savivaldybių sąrašu, kuriame didžiausios rodiklio reikšmės (po 5 savivaldybes) ir mažiausios (po 5 savivaldybes) bei bendras Lietuvos rodiklis. Kai kurių rodiklių reikšmės savivaldybėse lygios 0. Tokiais atvejais lentelėje pateikiamos visos savivaldybės, turinčios minėtą reikšmę. Visų leidinyje pateiktų rodiklių reikšmes galima rasti Higienos instituto interneto svetainėje www.hi.lt esančioje Lietuvos sveikatos rodiklių informacinėje sistemoje (SRS) ar pradiniuose duomenų šaltiniuose. Rodiklių reikšmės stulpelinėse diagramose suskirstytos į grupes, pagal kurias savivaldybės vertinamos: 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, žymimos žalia spalva; 12 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona spalva; likusių 36 savivaldybių rodiklių reikšmės žymimos geltona spalva. Spalvomis vertinamas ne savivaldybių rodiklio dydis, o reikšmė, kadangi mažas rodiklis ne visada atspindi gerą situaciją, ir atvirkščiai, didelis rodiklis ne visada rodo blogą situaciją.

5 Savivaldybių rodiklių skaičiai po kablelio skiriasi, todėl kartais stulpelinėje diagramoje pavaizduoti vienodi skaičiai (santykis su Lietuva) nuspalvinami skirtingomis spalvomis. Vertinant savivaldybių rodiklius, svarbu vertinti ir absoliučius skaičius bei atkreipti dėmesį į mažiausiai gyventojų (mažiau negu 20 000) turinčias savivaldybes. 2018 m. (kaip ir 2017 m.) tokių savivaldybių buvo 18 (2016 m. 14): Neringos, Birštono, Rietavo, Pagėgių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Palangos, Širvintų r., Ignalinos r., Zarasų r., Skuodo r., Kupiškio r., Molėtų r., Visagino, Lazdijų r., Druskininkų, Akmenės r. ir Pakruojo r. Kadangi jose rodikliai labai jautrūs, kiekvienu atveju dėl mažo gyventojų skaičiaus, jų rodikliams skaičiuojamas 3 metų vidurkis. Standartizuotiems, išvestiniams ir iš savivaldybių gaunamiems rodikliams taikomas 3 metų paprastasis aritmetinis vidurkis ( R t 2+R t 1 +R t, kai R rodiklis, t kalendoriniai metai), o visiems 3 kitiems 3 metų slankusis vidurkis (angl. moving average, A t 2+A t 1 +A t P t 2 +P t 1 +P t kai t kalendoriniai metai, A atvejai, P populiacija). Mažų savivaldybių rodiklių vidurkiai vėliau lyginami su kitų savivaldybių bei Lietuvos naujausiais duomenimis. Siūlome kiekvienai savivaldybei įdėmiai vertinti savo situaciją Lietuvos kontekste, išanalizuoti esamas problemines sritis ir, atskleidus konkrečias problemas, imtis priemonių, kad situacija pagerėtų. RODIKLIŲ POKYTIS Apskaičiavus ir išanalizavus 2018 m. Lietuvos visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, turima galimybė palyginti juos su prieš tai buvusių metų Lietuvos rodikliais. Apskaičiavus procentinį pokytį, rodikliai, sunumeruoti atitinkamais skaičiais pagal rodiklių sąrašą, pateikiami diagramoje (žr. Priedą). Diagramoje atsispindi, kad 2018 m. labiausiai didėjo nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, rodiklis 100 000 gyv. 60 proc. Tuo tarpu 2017 m. daugiausia didėjo sergamumo II tipo cukriniu diabetu (E11) rodiklis 10 000 gyv. 36,5 proc. (1 pav.). Taip pat, palyginus su kitais rodikliais, 2018 m. gerokai didėjo kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių 15,1 proc. (2017 m. ryškus mažėjimas 34,7 proc.) bei mirtingumas dėl atsitiktinio paskendimo 10,2 proc. (2017 m. ryškus mažėjimas 24,2 proc.). Stebint rodiklių mažėjimą, 2018 m. labiausiai mažėjo gyventojų skaičiaus pokytis 61,9 proc. (2017 m. kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių mažėjo 34,7 proc.). Taip pat stebimas sergamumo ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis rodiklio mažėjimas 29,6 proc. (2017 m. Lietuvos gyventojų bandymų žudytis rodiklis mažėjo 27,1 proc.).

6 Gera tendencija ištisinis (nuoseklus) šių rodiklių pokytis gerąja linkme nuo 2015 m.: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas (proc.), savižudybių ir bandymų žudytis skaičius, mirtingumas dėl išorinių priežasčių, sergamumas tuberkulioze (nauji atvejai), pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių, transporto įvykiuose patirtų traumų skaičius, mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei. Šių rodiklių teigiamas pokytis rodo, kad pasirinktos teisingos ir efektyvios priemonės, kurias įgyvendinant situacija Lietuvoje gerėjo. Kituose skyreliuose pateikiama situacija Lietuvos savivaldybių kiekvieno rodiklio atžvilgiu. Nuo 2014 m. kiekviena savivaldybė turi galimybę stebėti rodiklius ir įvertinti įvykdytų priemonių efektyvumą gerinant sveikatos rodiklius, pastariesiems didėjant ar mažėjant. Ketverių metų tendencija gali atspindėti, ar tinkama kryptimi einama, norint pagerinti savivaldybės gyventojų sveikatą. Nuo 2015 m. blogąja linkme kinta šie rodikliai: mirtingumas dėl nukritimo, 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys MMR1 vakcina bei 6 14 m. vaikų dalyvavimas krūminių dantų dengimo silantais prevencinėje programoje. Į šių rodiklių pokytį Lietuvoje savivaldybėms reiktų atkreipti didesnį dėmesį. Jei pastebimas nepalankus pokytis, tikslinga savivaldybių stebėsenos ataskaitose detaliau paaanalizuoti šių probleminių sveikatos sričių aspektus, į kuriuos galima būtų sukoncentruoti dėmesį gerinant savivaldybės gyventojų sveikatą.

Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai 7 Pokytis (proc.) -80-60 -40-20 0 20 40 60 80 1. 2. 3. 3_1 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. -61,9-2,7-7,8-7,8-27,1-5,2-9,3-4,7-6,0-2,9-6,9-5,9-15,6-6,4-14,0-3,6-1,6-16,6-11,4-1,2-1,7-8,9-24,2-9,5-4,9-5,7-5,5-4,6-12,9-23,8-12,1-11,9-1,1-2,9-1,9-1,9-2,0-2,0-5,9-5,2-19,5-29,6-34,7-0,3-1,4-0,4-1,5-3,6-11,9-12,6-18,5-1,2-1,7-1,1-2,8-9,1-0,2 1,2 0,3 0,0 15,1 2,6 6,0 20,2 3,8 3,8 5,8 10,2 7,2 7,4 3,1 8,4 1,6 9,6 1,3 7,0 6,8 0,3 4,8 6,7 0,1 8,2 15,1 1,4 0,7 4,4 3,3 0,7 4,5 1,7 4,6 5,0 60,0 36,5 Pokytis 2016-2017 m. Pokytis 2017-2018 m. 1 pav. Savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių pokytis (proc.) Lietuvoje (rodiklių pavadinimai pateikti Priede)

8 Strateginis tikslas pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai Metai 69.9-72.0 (5) 72.0-73.4 (10) 73.4-75.1 (17) 75.1-76.8 (15) 76.8-78.6 (13) 2 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) (1 rodiklis) Šaltinis Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą. 2018 m. gimęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, nugyvens vidutiniškai 76 metus. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai tarp savivaldybių nedideli. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskyrė Kauno r. (78,6 m.), Alytaus m. (78,5 m.), Panevėžio m. (78,1 m.), Klaipėdos r. (78,0 m.) bei Birštono (78,0 m.) savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgiausia. Šių savivaldybių reikšmės apie 3,4 proc. didesnės už šalies vidurkį. Tuo tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2018 m. buvo Šalčininkų r. savivaldybėje (69,9 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį mažesnė 8,7 proc. Atkreipiame dėmesį, kaip jau minėta, kad vertinant šį žemėlapį, tamsi spalva reiškia blogiausią situaciją, o šviesi geriausią, t. y. vidutinė gyvenimo trukmė šiose savivaldybėse ilgiausia.

Šalčininkų r. sav. Švenčionių r. sav. Molėtų r. sav. Zarasų r. sav. Pagėgių sav. Lazdijų r. sav. Joniškio r. sav. Pasvalio r. sav. Ignalinos r. sav. Akmenės r. sav. Kelmės r. sav. Biržų r. sav. Visagino sav. Rokiškio r. sav. Kalvarijos sav. Pakruojo r. sav. Jonavos r. sav. Ukmergės r. sav. Vilkaviškio r. sav. Radviliškio r. sav. Šakių r. sav. Elektrėnų sav. Kupiškio r. sav. Skuodo r. sav. Trakų r. sav. Širvintų r. sav. Rietavo sav. Šilutės r. sav. Raseinių r. sav. Varėnos r. sav. Kėdainių r. sav. Kazlų Rūdos sav. Druskininkų sav. Anykščių r. sav. Panevėžio r. sav. Jurbarko r. sav. Vilniaus r. sav. Šilalės r. sav. Prienų r. sav. Kaišiadorių r. sav. Telšių r. sav. Tauragės r. sav. Lietuva Alytaus r. sav. Utenos r. sav. Plungės r. sav. Mažeikių r. sav. Klaipėdos m. sav. Kauno m. sav. Marijampolės sav. Šiaulių m. sav. Šiaulių r. sav. Neringos sav. Kretingos r. sav. Vilniaus m. sav. Palangos m. sav. Birštono sav. Klaipėdos r. sav. Panevėžio m. sav. Alytaus m. sav. Kauno r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,92 0,93 0,94 0,94 0,94 0,95 0,95 0,95 0,95 0,96 0,96 0,96 0,96 0,96 0,96 0,97 0,97 0,97 0,97 0,97 0,97 0,98 0,98 0,98 0,98 0,98 0,98 0,98 0,98 0,98 0,99 0,99 0,99 0,99 0,99 0,99 1,01 1,01 1,01 1,01 1,01 1,01 1,02 1,02 1,02 1,02 1,03 1,03 1,03 1,03 1,03 1,03 9 1,06 1,04 1,02 1 0,98 0,96 0,94 0,92 0,9 0,88 0,86 Mažiausi rodikliai VGT (metais) Didžiausi rodikliai VGT (metais) Šalčininkų r. sav. 69,9 Kauno r. sav. 78,6 Švenčionių r. sav. 70,6 Alytaus m. sav. 78,5 Molėtų r. sav. 71,2* Panevėžio m. sav. 78,1 Zarasų r. sav. 71,3* Klaipėdos r. sav. 78,0 Pagėgių r. sav. 71,6* Birštono sav. 78,0* Lietuvos vidurkis 75,9 metų 3 pav. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (metais) 2018 m. *3 metų vidurkis

10 Proc. 24.6-28.1 (13) 28.1-30.9 (17) 30.9-32.8 (12) 32.8-35.7 (10) 36.2-41.0 (8) 4 pav. Išvengiamas mirtingumas (proc.) (2 rodiklis) Šaltinis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras Išvengiamas mirtingumas tai mirtingumas, nulemtas ligų (ar būklių), kurių galima išvengti taikant žinomas efektyvias prevencines ir / ar diagnostikos ir / ar gydymo priemones. Remiantis duomenimis apie išvengiamą mirtingumą, galima spręsti apie sveikatos priežiūros ir sveikatos politikos įtaką gyventojų sveikatai bei numatyti naujas veiksmų kryptis *. 2018 m. Lietuvoje 30,5 proc. visų mirčių buvo galima išvengti. Teigiama tendencija nuo 2016 m. šis rodiklis sumažėjo apie 10 proc. se išvengiamų mirčių dalis svyravo nuo 24,6 (Šakių r. sav.) iki 41,0 (Šalčininkų r. sav.) procento. * Prieiga per internetą: <http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/bas/vsn7_isvengiamas_mirtingumas.pdf>.

Šakių r. sav. Palangos m. sav. Alytaus r. sav. Marijampolės sav. Rietavo sav. Prienų r. sav. Klaipėdos m. sav. Birštono sav. Utenos r. sav. Kretingos r. sav. Šiaulių m. sav. Kauno m. sav. Telšių r. sav. Kalvarijos sav. Anykščių r. sav. Rokiškio r. sav. Plungės r. sav. Lazdijų r. sav. Jurbarko r. sav. Neringos sav. Tauragės r. sav. Vilkaviškio r. sav. Elektrėnų sav. Alytaus m. sav. Biržų r. sav. Kauno r. sav. Klaipėdos r. sav. Druskininkų sav. Širvintų r. sav. LT Ignalinos r. sav. Skuodo r. sav. Vilniaus m. sav. Molėtų r. sav. Panevėžio r. sav. Raseinių r. sav. Zarasų r. sav. Kupiškio r. sav. Panevėžio m. sav. Šilalės r. sav. Kėdainių r. sav. Varėnos r. sav. Ukmergės r. sav. Pasvalio r. sav. Jonavos r. sav. Akmenės r. sav. Trakų r. sav. Kazlų Rūdos sav. Kelmės r. sav. Mažeikių r. sav. Šilutės r. sav. Kaišiadorių r. sav. Šiaulių r. sav. Joniškio r. sav. Švenčionių r. sav. Pagėgių sav. Vilniaus r. sav. Pakruojo r. sav. Radviliškio r. sav. Visagino sav. Šalčininkų r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,81 0,81 0,84 0,84 0,85 0,85 0,86 0,87 0,88 0,89 0,90 0,91 0,91 0,92 0,93 0,93 0,93 0,95 0,96 0,96 0,96 0,97 0,97 0,98 0,98 0,99 0,99 0,99 1,01 1,02 1,04 1,05 1,05 1,05 1,05 1,05 1,05 1,06 1,07 1,07 1,07 1,09 1,09 1,09 1,09 1,10 1,11 1,13 1,13 1,14 1,19 1,20 1,21 1,21 1,23 1,26 1,28 1,34 11 1,6 1,4 1,2 1 0,8 0,6 0,4 0,2 0 Mažiausi rodikliai Mirtingumo rodiklis (proc.) Didžiausi rodikliai Mirtingumo rodiklis (proc.) Šakių r. sav. 24,6 Šalčininkų r. sav. 41,0 Palangos m. sav.* 24,7 Visagino sav.* 39,0 Alytaus r. sav. 25,6 Radviliškio r. sav. 38,3 Marijampolės sav. 25,7 Pakruojo r. sav. * 37,4 Rietavo sav.* 26,0 Vilniaus r. sav. 37,0 Lietuvos vidurkis 30,5 proc. 5 pav. Išvengiamas mirtingumas (proc.) 2018 m. * 3 metų vidurkis

12 1 tikslas. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį 1.1 uždavinys. Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą 100 000 gyv. 0.0-1.0 (1) 1.0-18.0 (10) 18.0-28.0 (20) 28.0-39.0 (15) 39.0-49.0 (10) 49.0-76.0 (4) 1.1.1 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl savižudybių (X60 X84) 100 000 gyv. (3 rodiklis) Šaltinis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras 2018 m. Lietuvoje nusižudė 683 asmenys (24,4/100 000 gyv. * ). Lietuvos žemėlapyje pagal mažiausius standartizuotus savižudybių rodiklius labiausiai išsiskyrė šiaurinėje šalies dalyje esančios savivaldybės. Vertinant savivaldybių gyventojų savižudybių rodiklius, reikėtų atsižvelgti į savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičių, kadangi daugiausiai dėl savižudybių miršta didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių gyventojai (Vilniaus m. sav. 89, Kauno m. sav. 52, Klaipėdos m. sav. 31, Panevėžio m. sav. 28 nusižudę gyventojai), tačiau šių savivaldybių rodiklių reikšmės geresnės, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Tuo tarpu mažesnėse savivaldybėse (Kelmės r. sav. 16, Šalčininkų r. sav. 14, Raseinių r. sav. 14 savižudybių), rodiklis raudonoje blogoje pozicijoje, kadangi šios savivaldybės labai jautrios kiekvienam savižudybės atvejui dėl mažesnio gyventojų skaičiaus (1.1.3 pav.). 2017 m. neužregistruota nei vienos savižudybės tik Palangos ir Neringos sav. Taigi savižudybių problema vis dar aktuali ir opi beveik visose savivaldybėse, nors šis rodiklis, lyginant su 2017 m., sumažėjo 7,8 proc. * Mirtingumo rodiklis pateikiamas nestandartizuotas.

Neringos sav. Palangos m. sav. Jurbarko r. sav. Kretingos r. sav. Vilniaus m. sav. Radviliškio r. sav. Šiaulių r. sav. Šiaulių m. sav. Vilniaus r. sav. Rietavo sav. Kauno m. sav. Klaipėdos r. sav. Visagino sav. Alytaus m. sav. Kauno r. sav. Kazlų Rūdos sav. Klaipėdos m. sav. Plungės r. sav. Mažeikių r. sav. Tauragės r. sav. Jonavos r. sav. Rokiškio r. sav. LT Trakų r. sav. Vilkaviškio r. sav. Biržų r. sav. Marijampolės sav. Šilalės r. sav. Prienų r. sav. Akmenės r. sav. Varėnos r. sav. Kėdainių r. sav. Utenos r. sav. Širvintų r. sav. Telšių r. sav. Šilutės r. sav. Panevėžio m. sav. Elektrėnų sav. Skuodo r. sav. Alytaus r. sav. Kupiškio r. sav. Druskininkų sav. Panevėžio r. sav. Joniškio r. sav. Anykščių r. sav. Ukmergės r. sav. Pagėgių sav. Lazdijų r. sav. Kalvarijos sav. Šakių r. sav. Kaišiadorių r. sav. Ignalinos r. sav. Raseinių r. sav. Šalčininkų r. sav. Pakruojo r. sav. Molėtų r. sav. Švenčionių r. sav. Pasvalio r. sav. Kelmės r. sav. Birštono sav. Zarasų r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,08 0,32 0,54 0,66 0,69 0,69 0,69 0,71 0,74 0,74 0,79 0,79 0,80 0,83 0,84 0,86 0,86 0,87 0,96 0,98 0,99 1,01 1,03 1,05 1,06 1,08 1,09 1,14 1,14 1,15 1,20 1,20 1,22 1,28 1,31 1,38 1,38 1,41 1,44 1,46 1,50 1,54 1,55 1,56 1,58 1,61 1,61 1,63 1,64 1,77 1,78 1,84 1,95 2,08 2,08 2,43 2,49 2,68 3,00 13 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai Didžiausi rodikliai Standart. Standart. mirtingumas 100 000 gyv.** mirtingumas 100 000 gyv.** Neringos sav.* 0,0 Zarasų r. sav.* 75,7 Palangos m. sav.* 1,7 Pasvalio r. sav. 63,5 Jurbarko r. sav. 6,0 Kelmės r. sav. 63,2 Rietavo sav.* 13,3 Pakruojo r. sav. * 52,9 Kretingos r. sav. 13,8 Švenčionių r. sav. 48,9 Lietuvos vidurkis 23,8/100 000 gyv. 1.1.2 pav. Mirtingumas dėl savižudybių (X60 X84) 100 000 gyv. 2018 m. ** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. * 3 metų vidurkis

LT Vilniaus m. sav. Kauno m. sav. Klaipėdos m. sav. Panevėžio m. sav. Kauno r. sav. Vilniaus r. sav. Šiaulių m. sav. Kelmės r. sav. Šalčininkų r. sav. Raseinių r. sav. Pasvalio r. sav. Marijampolės sav. Ukmergės r. sav. Kėdainių r. sav. Panevėžio r. sav. Zarasų r. sav. Švenčionių r. sav. Kaišiadorių r. sav. Šilutės r. sav. Telšių r. sav. Klaipėdos r. sav. Šakių r. sav. Mažeikių r. sav. Utenos r. sav. Jonavos r. sav. Pakruojo r. sav. Alytaus m. sav. Molėtų r. sav. Alytaus r. sav. Vilkaviškio r. sav. Tauragės r. sav. Anykščių r. sav. Trakų r. sav. Elektrėnų sav. Joniškio r. sav. Druskininkų sav. Lazdijų r. sav. Prienų r. sav. Šiaulių r. sav. Kupiškio r. sav. Rokiškio r. sav. Plungės r. sav. Ignalinos r. sav. Skuodo r. sav. Akmenės r. sav. Radviliškio r. sav. Biržų r. sav. Varėnos r. sav. Šilalės r. sav. Širvintų r. sav. Kretingos r. sav. Kalvarijos sav. Visagino sav. Birštono sav. Kazlų Rūdos sav. Pagėgių sav. Jurbarko r. sav. Rietavo sav. Palangos m. sav. Neringos sav. 52 31 28 19 17 17 16 14 14 14 14 13 13 13 13 12 12 12 12 11 11 11 11 10 10 10 10 9 9 9 9 8 8 8 8 8 7 7 7 7 7 7 6 6 6 6 6 6 5 5 5 4 3 3 3 2 2 0 0 89 Savižudybių sk. 683 14 800 700 600 500 400 300 200 100 0 1.1.3 pav. Absoliutus savižudybių skaičius 2018 m.

15 100 000 gyv. 19.0-29.0 (17) 29.0-38.0 (10) 38.0-46.0 (9) 46.0-52.0 (11) 52.0-59.0 (6) 59.0-82.0 (7) 1.1.4 pav. Bandymų žudytis (X60 X64, X66 X84) skaičius 100 000 gyv. (3 1 rodiklis) Šaltinis Higienos instituto Sveikatos informacijos centras 2018 m. Lietuvoje užregistruoti 1179 bandymai nusižudyti (42,1 bandymai žudytis, skaičiuojant 100 000 gyv.). Lietuvos žemėlapyje pagal mažiausius bandymų žudytis rodiklius labiausiai išsiskyrė rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse esančios savivaldybės. Didžiausiais rodikliais išsiskyrė Ignalinos r., Trakų r., Zarasų r. ir Panevėžio m. savivaldybės, kuriose 100 000 gyv. teko nuo 73 iki 81 bandymo žudytis. Tačiau įdomu tai, kad 1179 bandymuose žudytis dalyvavo 1100 asmenų. Tai reiškia, kad 79 Lietuvos žmonės žudėsi ne vieną kartą. Daugiausiai ne po vieną kartą bandžiusiųjų išeiti iš gyvenimo 2018 m. buvo Vilniaus m. savivaldybėje 19 asmenų. 2018 m. neužregistruotas nei vienas bandymas nusižudyti tik vienoje Pagėgių savivaldybėje. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad į bandymų žudytis skaičiaus skaičiavimus neįtraukiami X65 TLK kodai, t. y. tie asmenys, kuriems nustatytas tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu.

Klaipėdos r. sav. Jurbarko r. sav. Radviliškio r. sav. Šilutės r. sav. Plungės r. sav. Šalčininkų r. sav. Alytaus r. sav. Mažeikių r. sav. Skuodo r. sav. Varėnos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Tauragės r. sav. Jonavos r. sav. Telšių r. sav. Kauno m. sav. Prienų r. sav. Vilkaviškio r. sav. Birštonas Lazdijų r. sav. Šiaulių r. sav. Rietavo sav. Marijampolės sav. Pakruojo r. sav. Kauno r. sav. Kazlų Rūdos sav. Klaipėdos m. sav. Joniškio r. sav. Švenčionių r. sav. Alytaus m. sav. Neringos sav. Anykščių r. sav. Druskininkų sav. LT Kalvarijos sav. Visagino sav. Šilalės r. sav. Kretingos r. sav. Raseinių r. sav. Šakių r. sav. Palangos m. sav. Rokiškio r. sav. Šiaulių m. sav. Kelmės r. sav. Ukmergės r. sav. Vilniaus r. sav. Utenos r. sav. Pasvalio r. sav. Kėdainių r. sav. Molėtų r. sav. Akmenės r. sav. Širvintų r. sav. Biržų r. sav. Panevėžio r. sav. Vilniaus m. sav. Pagėgių sav. Elektrėnų sav. Kupiškio r. sav. Panevėžio m. sav. Zarasų r. sav. Trakų r. sav. Ignalinos r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,46 0,46 0,46 0,49 0,50 0,53 0,55 0,55 0,55 0,55 0,55 0,55 0,57 0,59 0,61 0,63 0,67 0,75 0,77 0,80 0,83 0,83 0,83 0,84 0,86 0,86 0,89 0,90 0,93 0,99 1,02 1,04 1,05 1,07 1,11 1,12 1,13 1,14 1,16 1,17 1,18 1,19 1,20 1,20 1,23 1,27 1,27 1,31 1,32 1,34 1,38 1,49 1,70 1,73 1,73 1,79 1,83 1,93 16 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai Bandymų žudytis skaičius 100 000 gyv. Didžiausi rodikliai Bandymų žudytis skaičius 100 000 gyv. Klaipėdos r. sav. 19,2 Ignalinos r. sav. 81,1* Jurbarko r. sav. 19,4 Trakų r. sav. 76,9 Radviliškio r. sav. 19,5 Zarasų r. sav. 75,3* Šilutės r. sav. 20,8 Panevėžio m. sav. 72,8 Plungės r. sav. 20,9 Kupiškio r. sav. 72,7 * Lietuvos vidurkis 42,1/100 000 gyv. 1.1.5 pav. Bandymų žudytis (X60 X64, X66 X84) skaičius 100 000 gyv. 2018 m. * 3 metų slankusis vidurkis

17 1 000 gyv. 35.0-55.0 (16) 55.0-68.0 (16) 68.0-83.0 (12) 83.0-110.0 (9) 110.0-132.0 (3) 132.0-221.0 (4) 1.1.6 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv. (4 rodiklis) ŠaltinisLietuvos statistikos departamentas Lietuvoje visi mokyklinio amžiaus vaikai (privalomasis mokyklinis amžius nuo 2012 2013 m. laikomas nuo 7 iki 16 metų) privalo mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Nesimokantis asmuo neįregistruotas Mokinių registre vaikas iki 16 metų, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. 2017 2018 mokslo metais mokykloje nesimokė 16 651 mokyklinio amžiaus vaikas (69,1/1000 vaikų). Daugiausiai tokių vaikų buvo Vilniaus m. savivaldybėje 3002 mokyklinio amžiaus vaikai, o mažiausiai Neringos savivaldybėje 37 vaikai. Mokyklos nelankymo priežastys įvairios: vaikai su tėvais išvykę iš šalies, socialinės, psichologinės ir kitos priežastys. se mokyklos nelankymo rodiklio santykis su Lietuvos vidurkiu labai skyrėsi, pvz., Šilutės r., Visagino, Alytaus r., Pagėgių savivaldybėse šis rodiklis Lietuvos vidurkį viršijo apie 2 ar net 3 kartus. Tinkamų sąlygų lankyti mokymo įstaigą užtikrinimas suteiktų galimybę mokyklinukams ne tik siekti žinių bei plėsti akiratį toliau studijuojant, bet ir sumažintų nedarbo lygį bei skurdą.

Raseinių r. sav. Radviliškio r. sav. Širvintų r. sav. Švenčionių r. sav. Šiaulių r. sav. Pakruojo r. sav. Trakų r. sav. Joniškio r. sav. Vilniaus r. sav. Kauno r. sav. Kupiškio r. sav. Ignalinos r. sav. Zarasų r. sav. Ukmergės r. sav. Kelmės r. sav. Kalvarijos sav. Molėtų r. sav. Varėnos r. sav. Kėdainių r. sav. Utenos r. sav. Šalčininkų r. sav. Pasvalio r. sav. Vilniaus m. sav. Klaipėdos r. sav. Elektrėnų sav. Prienų r. sav. Anykščių r. sav. Rokiškio r. sav. Panevėžio r. sav. Kretingos r. sav. Akmenės r. sav. Šakių r. sav. LT Kaišiadorių r. sav. Šiaulių m. sav. Kazlų Rūdos sav. Kauno m. sav. Panevėžio m. sav. Plungės r. sav. Jonavos r. sav. Rietavo sav. Mažeikių r. sav. Jurbarko r. sav. Vilkaviškio r. sav. Lazdijų r. sav. Druskininkų sav. Klaipėdos m. sav. Skuodo r. sav. Šilalės r. sav. Alytaus m. sav. Birštono sav. Marijampolės sav. Telšių r. sav. Palangos m. sav. Tauragės r. sav. Biržų r. sav. Neringos sav. Šilutės r. sav. Visagino sav. Alytaus r. sav. Pagėgių sav. Santykis su LT vidurkiu 0,51 0,51 0,53 0,55 0,57 0,60 0,61 0,64 0,64 0,68 0,71 0,72 0,73 0,74 0,74 0,78 0,82 0,83 0,83 0,84 0,86 0,86 0,88 0,89 0,89 0,89 0,90 0,92 0,93 0,93 0,95 0,98 1,01 1,02 1,02 1,07 1,09 1,09 1,14 1,14 1,14 1,16 1,20 1,27 1,28 1,28 1,36 1,36 1,42 1,53 1,54 1,59 1,68 1,90 1,90 2,08 2,54 2,58 3,19 18 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai 1000 vaikų Didžiausi rodikliai 1000 vaikų Raseinių r. sav. 35,2 Pagėgių sav.* 220,2 Radviliškio r. sav. 35,3 Alytaus r. sav. 178,3 Širvintų r. sav.* 36,9 Visagino sav.* 175,3 Švenčionių r. sav. 38,3 Šilutės r. sav. 144,0 Šiaulių r. sav. 39,2 Neringos sav. * 131,2 Lietuvos vidurkis 69,1/1000 gyv. 1.1.7 pav. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1000 gyv. * 3 metų slankusis vidurkis

19 1 000 gyv. 0.3-2.2 (5) 2.2-3.2 (9) 3.2-4.4 (8) 4.4-5.7 (20) 5.7-8.1 (13) 8.1-8.7 (5) 1.1.8 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv. (5 rodiklis) Šaltinis Lietuvos statistikos departamentas Socialinės rizikos šeimos šeimos, auginančios vaikus iki 18 m., kuriose piktnaudžiaujama svaiginamosiomis medžiagomis, azartiniais lošimais ar susiduriama su kitomis problemomis, dėl kurių netinkamai rūpinamasi vaikais. 2018 m. socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, tarp šalies savivaldybių svyravo nuo 1,2 Vilniaus m. savivaldybėje iki 8,7 Rietavo r. savivaldybėje. Daugiausiai socialinės rizikos šeimų 1000-iui gyv. teko Rietavo (8,7/1000 gyv.) ir Radviliškio (8,5/1000 gyv.) savivaldybių gyventojams. Didesnieji šalies miestai linkę mažiau būti socialinės rizikos šie miestai užima gerąsias pozicijas stulpelinėje diagramoje.

Neringos sav. Vilniaus m. sav. Druskininkų sav. Kauno m. sav. Kretingos r. sav. Kauno r. sav. Klaipėdos r. sav. Panevėžio m. sav. Klaipėdos m. sav. Palangos m. sav. Vilniaus r. sav. Mažeikių r. sav. Marijampolės sav. Alytaus m. sav. Šiaulių m. sav. LT Jurbarko r. sav. Kelmės r. sav. Trakų r. sav. Šiaulių r. sav. Telšių r. sav. Joniškio r. sav. Utenos r. sav. Šalčininkų r. sav. Vilkaviškio r. sav. Šilalės r. sav. Skuodo r. sav. Švenčionių r. sav. Lazdijų r. sav. Anykščių r. sav. Visagino sav. Alytaus r. sav. Kaišiadorių r. sav. Šakių r. sav. Kėdainių r. sav. Jonavos r. sav. Kalvarijos sav. Kazlų Rūdos sav. Birštono sav. Širvintų r. sav. Plungės r. sav. Biržų r. sav. Tauragės r. sav. Rokiškio r. sav. Pasvalio r. sav. Molėtų r. sav. Raseinių r. sav. Ukmergės r. sav. Ignalinos r. sav. Panevėžio r. sav. Akmenės r. sav. Elektrėnų sav. Prienų r. sav. Varėnos r. sav. Šilutės r. sav. Zarasų r. sav. Pagėgių sav. Pakruojo r. sav. Kupiškio r. sav. Radviliškio r. sav. Rietavo sav. Santykis su LT vidurkiu 0,10 0,35 0,41 0,50 0,55 0,66 0,70 0,73 0,73 0,74 0,77 0,79 0,80 0,90 0,98 1,01 1,08 1,11 1,12 1,14 1,21 1,21 1,34 1,35 1,36 1,40 1,41 1,44 1,45 1,45 1,49 1,49 1,50 1,50 1,54 1,55 1,57 1,58 1,63 1,65 1,67 1,70 1,72 1,73 1,78 1,81 1,85 1,88 1,89 1,91 1,93 1,94 1,97 2,03 2,16 2,45 2,47 2,55 2,59 2,63 20 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai 1000 gyv. Didžiausi rodikliai 1.1.9 pav. Socialinės rizikos šeimų skaičius 1000 gyv. 1000 gyv. Neringos sav.* 0,3 Rietavo sav.* 8,7 Vilniaus m. sav. 1,2 Radviliškio r. sav. 8,5 Druskininkų r. sav.* 1,3 Kupiškio r. sav.* 8,4 Kauno r. sav. 1,6 Pakruojo r. sav.* 8,1 Kretingos r. sav. 1,8 Pagėgių sav. * 8,1 Lietuvos vidurkis 3,3/1000 gyv. * 3 metų slankusis vidurkis

21 Proc. 0.3-1.3 (8) 1.3-2.2 (17) 2.2-3.1 (10) 3.1-4.0 (7) 4.0-6.1 (13) 6.1-8.2 (5) 1.1.10 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.) * šalyje 2018 m. (6 rodiklis) Šaltinis Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ilgalaikio nedarbo lygis tai bedarbystė, trunkanti ilgiau kaip metus, parodanti darbo jėgos procentą nuo visų galinčių dirbti asmenų. Ilgalaikis nedarbas vienas iš socialinių-ekonominių poveikio sveikatai veiksnių, turintis nemažą įtaką fizinei ir psichinei sveikatai. Rodiklį galima priskirti rizikos sveikatai grupei. Šalies savivaldybėse ilgalaikio nedarbo lygis pasiskirstęs netolygiai. Mažiausi rodikliai (mažiausias nedarbas) vyravo pajūryje (Kretingos r. sav. 0,3 proc., Klaipėdos m. sav. 0,8 proc., Palangos m. sav. 1,0 proc.). Labiausiai ilgalaikis nedarbas paplitęs mažesnėse savivaldybėse (Kelmės r. sav. 6,1 proc., Ignalinos r. sav. 7,6 proc., Lazdijų r. sav. 8,2 proc.). Tam įtakos turi didesniuose miestuose didesnė naujų darbo vietų pasiūla ir tai, kad juose gyvena daugiau išsilavinusių žmonių. * Darbingo amžiaus gyventojais laikomi asmenys nuo 15 m. iki pensinio amžiaus.

Kretingos r. sav. Klaipėdos m. sav. Elektrėnų sav. Šiaulių m. sav. Palangos m. sav. Klaipėdos r. sav. Birštono sav. Širvintų r. sav. Vilniaus m. sav. Šalčininkų r. sav. Šilalės r. sav. Panevėžio m. sav. Plungės r. sav. Skuodo r. sav. Kauno r. sav. Kėdainių r. sav. Trakų r. sav. Ukmergės r. sav. Šilutės r. sav. Neringos sav. Marijampolės sav. Kauno m. sav. Telšių r. sav. Vilniaus r. sav. Rietavo sav. LT Panevėžio r. sav. Šiaulių r. sav. Prienų r. sav. Šakių r. sav. Pakruojo r. sav. Raseinių r. sav. Alytaus m. sav. Druskininkų sav. Švenčionių r. sav. Vilkaviškio r. sav. Kaišiadorių r. sav. Tauragės r. sav. Varėnos r. sav. Jonavos r. sav. Radviliškio r. sav. Pagėgių sav. Mažeikių r. sav. Utenos r. sav. Biržų r. sav. Alytaus r. sav. Anykščių r. sav. Molėtų r. sav. Rokiškio r. sav. Akmenės r. sav. Visagino sav. Pasvalio r. sav. Jurbarko r. sav. Kupiškio r. sav. Kazlų Rūdos sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Kalvarijos sav. Zarasų r. sav. Ignalinos r. sav. Lazdijų r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,12 0,35 0,38 0,44 0,44 0,46 0,47 0,55 0,61 0,64 0,64 0,66 0,67 0,68 0,71 0,72 0,73 0,74 0,74 0,79 0,87 0,88 0,88 0,88 0,89 1,02 1,10 1,12 1,20 1,21 1,24 1,27 1,29 1,29 1,33 1,42 1,45 1,45 1,49 1,62 1,69 1,70 1,82 1,86 1,91 1,91 1,93 1,94 1,97 1,98 2,00 2,09 2,31 2,34 2,43 2,79 2,87 3,15 3,46 3,76 22 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai (proc.) Didžiausi rodikliai (proc.) Kretingos r. sav. 0,3 Lazdijų r. sav.* 8,2 Klaipėdos m. sav. 0,8 Ignalinos r. sav.* 7,6 Elektrėnų sav. 0,8 Zarasų r. sav.* 6,9 Šiaulių m. sav. 1,0 Kalvarijos sav. * 6,3 Palangos m. sav.* 1,0 Kelmės r. sav. 6,1 Lietuvos vidurkis 2,2/100 gyv. 1.1.11 pav. Ilgalaikio nedarbo lygis (proc.) 2018 m. * 3 metų slankusis vidurkis

23 1 000 gyv. -23.7 - -19.9 (8) -19.2 - -17.7 (5) -17.7 - -11.2 (23) -11.2 - -8.2 (7) -8.2 - -2.8 (9) -1.6-8.4 (8) 1.1.12 pav. Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv. 2018 m. (7 rodiklis) Šaltinis Lietuvos statistikos departamentas Gyventojų skaičius tai išvestinis demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo bei migracijos) rodiklis. Lietuvoje 2018 m. sumažėjo 5,3 asmenų 1000 gyv. se gyventojų skaičius kito nevienodai. Dauguma savivaldybių viršijo Lietuvos vidurkį. Labiausiai gyventojų skaičius mažėjo mažosiose Lietuvos savivaldybėse: Pagėgių, Visagino, Akmenės r. savivaldybėse 23 24 asmenys 1000 gyventojų. Šios savivaldybės šalies vidurkį viršijo apie 4 4,5 karto. Didžiosiose šalies savivaldybėse šis pokytis gerokai mažesnis (Vilniaus r. 3,0, Vilniaus m. 3,1, Kauno r. sav. 4,0 asmenys 1000 gyv.). Gyventojų skaičiaus pokyčiui savivaldybėse įtakos turi ne tik emigracija, bet ir migracija šalies viduje. 2018 m., kaip ir ankstesniais metais, daugiau gyventojų migravo iš miesto į kaimą (28 098) nei atvirkščiai iš kaimo į miestą (24 420).

Klaipėdos r. sav. Šiaulių m. sav. Kauno r. sav. Vilniaus m. sav. Vilniaus r. sav. Neringos sav. Elektrėnų sav. Klaipėdos m. sav. Šalčininkų r. sav. Kauno m. sav. LT Plungės r. sav. Trakų r. sav. Mažeikių r. sav. Kretingos r. sav. Alytaus m. sav. Šiaulių r. sav. Marijampolės sav. Panevėžio m. sav. Kaišiadorių r. sav. Šilutės r. sav. Jonavos r. sav. Panevėžio r. sav. Tauragės r. sav. Radviliškio r. sav. Šilalės r. sav. Telšių r. sav. Alytaus r. sav. Utenos r. sav. Kėdainių r. sav. Širvintų r. sav. Pasvalio r. sav. Raseinių r. sav. Prienų r. sav. Jurbarko r. sav. Ukmergės r. sav. Druskininkų sav. Palangos m. sav. Šakių r. sav. Rietavo sav. Varėnos r. sav. Kelmės r. sav. Birštono sav. Kalvarijos sav. Vilkaviškio r. sav. Švenčionių r. sav. Joniškio r. sav. Biržų r. sav. Skuodo r. sav. Rokiškio r. sav. Anykščių r. sav. Kazlų Rūdos sav. Kupiškio r. sav. Molėtų r. sav. Pakruojo r. sav. Ignalinos r. sav. Zarasų r. sav. Lazdijų r. sav. Akmenės r. sav. Visagino sav. Pagėgių sav. -1,60-1,30 Santykis su LT vidurkiu -0,76-0,60-0,57 0,06 0,09 0,30 0,73 0,83 1,07 1,21 1,22 1,32 1,44 1,46 1,57 1,71 1,77 1,83 1,91 2,00 2,04 2,12 2,15 2,27 2,28 2,32 2,37 2,40 2,47 2,55 2,62 2,67 2,68 2,68 2,69 2,72 2,73 2,84 3,02 3,05 3,07 3,11 3,29 3,32 3,37 3,46 3,46 3,48 3,52 3,65 3,98 4,09 4,30 4,31 4,37 4,39 4,46 4,51 24 5 4 3 2 1 0-1 -2 Mažiausi rodikliai 1000 gyv. Didžiausi rodikliai 1000 gyv. Pagėgių sav.* -23,7 Klaipėdos r. sav. 8,4 Visagino sav.* -23,5 Šiaulių m. sav. 6,8 Akmenės r. sav.* -23,1 Kauno r. sav. 4,0 Lazdijų r. sav.* -22,9 Vilniaus m. sav. 3,1 Zarasų r. sav. * -22,6 Vilniaus r. sav. 3,0 Lietuvos vidurkis 5,3/1000 gyv. 1.1.13 pav. Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv. 2018 m. * 3 metų vidurkis

25 1.2 uždavinys. Sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalyje ir bendruomenėse 100 000 gyv. 46.0-69.0 (8) 69.0-89.0 (13) 89.0-111.0 (20) 111.0-140.0 (11) 140.0-157.0 (3) 157.0-193.0 (5) 1.2.1 pav. Standartizuotas mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00 Y89) 100 000 gyv. (8 rodiklis) Šaltinis Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras Mirtingumas nuo išorinių mirties priežasčių užima trečią vietą mirtingumo priežasčių struktūroje. Lietuvoje nuo šių priežasčių 2018 m. mirė 2 618 žmonių, t. y. 6,6 proc. visų mirusiųjų (93,5/100 000 gyv.*). Dėl išorinių priežasčių vyrų mirė 2,5 kartų daugiau negu moterų (1 878 vyrai ir 740 moterų). Netolygumai savivaldybėse gana ryškūs mirtingumas svyravo nuo 41,8/100 000 gyv. Neringos sav. iki 203,0/100 000 gyv. Švenčionių r. sav. * Stulpelinėje diagramoje aukščiausiu santykiu su Lietuvos vidurkiu išsiskyrė Švenčionių r., Molėtų r., Zarasų r., Ignalinos r. ir Kelmės r. savivaldybės. Jų rodiklio santykis su Lietuvos vidurkiu viršijo apie 2 kartus. * Vertinamas nestandartizuotas mirtingumas.

Neringos sav. Palangos m. sav. Rietavo sav. Kretingos r. sav. Marijampolės sav. Kauno r. sav. Šiaulių m. sav. Tauragės r. sav. Panevėžio m. sav. Kauno m. sav. Mažeikių r. sav. Vilniaus m. sav. Klaipėdos r. sav. Alytaus m. sav. Telšių r. sav. Klaipėdos m. sav. Jonavos r. sav. Jurbarko r. sav. Šiaulių r. sav. Vilkaviškio r. sav. LT Kėdainių r. sav. Panevėžio r. sav. Kazlų Rūdos sav. Druskininkų sav. Šilalės r. sav. Vilniaus r. sav. Birštono sav. Radviliškio r. sav. Alytaus r. sav. Utenos r. sav. Visagino sav. Akmenės r. sav. Šilutės r. sav. Plungės r. sav. Pagėgių sav. Prienų r. sav. Rokiškio r. sav. Varėnos r. sav. Kaišiadorių r. sav. Elektrėnų sav. Širvintų r. sav. Raseinių r. sav. Biržų r. sav. Kupiškio r. sav. Kalvarijos sav. Anykščių r. sav. Pakruojo r. sav. Lazdijų r. sav. Trakų r. sav. Skuodo r. sav. Joniškio r. sav. Pasvalio r. sav. Ukmergės r. sav. Šakių r. sav. Šalčininkų r. sav. Kelmės r. sav. Ignalinos r. sav. Zarasų r. sav. Molėtų r. sav. Švenčionių r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,45 0,58 0,61 0,62 0,65 0,67 0,76 0,78 0,80 0,81 0,83 0,83 0,84 0,86 0,88 0,88 0,95 0,96 0,96 0,99 1,02 1,02 1,05 1,08 1,08 1,10 1,10 1,10 1,11 1,11 1,11 1,11 1,11 1,12 1,12 1,14 1,14 1,14 1,21 1,22 1,25 1,26 1,28 1,31 1,34 1,34 1,39 1,46 1,48 1,49 1,55 1,58 1,60 1,62 1,82 1,91 1,99 1,99 2,10 2,17 26 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai Standart. mirtingumas 100 000 gyv.** Didžiausi rodikliai Standart. mirtingumas 100 000 gyv.** Neringos sav.* 46,2 Švenčionių r. sav. 192,4 Palangos m. sav.* 48,4 Molėtų r. sav.* 190,5 Klaipėdos m. sav. 57,4 Kelmės r. sav. 186,3 Rietavo sav.* 57,7 Zarasų r. sav. * 186,3 Marijampolės sav. 59,7 Šalčininkų r. sav. 179,8 Lietuvos vidurkis 91,0/100 000 gyv. 1.2.2 pav. Mirtingumas dėl išorinių priežasčių (V00 Y89) 100 000 gyv. ** Kadangi skaičiuojant santykį su Lietuvos vidurkiu naudoti nestandartizuoti rodikliai (žr. viršutinį paveikslą), o lentelėje rodomi savivaldybių standartizuoti rodikliai, savivaldybių vietos paveiksle ir lentelėje nesutampa. * 3 metų vidurkis

27 1 000 gyv. 57.0-113.0 (7) 113.0-155.0 (11) 155.0-190.0 (5) 190.0-243.0 (14) 243.0-279.0 (13) 279.0-340.0 (10) 1.2.3 pav. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius 1000 vaikų *. (9 rodiklis) Šaltinis Lietuvos statistikos departamentas Lietuvoje šeimų su mažomis pajamomis vaikai priskiriami rizikos sveikatai grupei, todėl įstatymo nustatyta tvarka jie, besimokydami mokykloje, turi teisę gauti nemokamą maitinimą. 2018 m. Lietuvoje apie 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikų mokyklose maitinosi nemokamai. Didžiųjų miestų ir jų rajonų (išskyrus Neringos sav.) savivaldybių mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, rodiklis 1000 vaikų buvo mažesnis (Klaipėdos m. sav. 59,2, Vilniaus m. sav. 65,9, Kauno m. sav. 83,9/1000 vaikų) nei mažesnių savivaldybių (Šalčininkų r. sav. 339,9, Lazdijų r. sav. 335,5, Rietavo sav. 329,2/1000 vaikų). Tokį rodiklio pasiskirstymą nulėmė geresnė didesnių savivaldybių socialinė padėtis (mažesnis nedarbas, didesnės šeimų pajamos, mažesnis vaikų skaičius šeimoje (2018 m. suminis gimstamumo rodiklis mažiausias buvo Vilniaus ir Kauno apskr. 1,5 vaiko, o didžiausias Telšių apskr. 1,9 vaiko). Kai kuriose savivaldybėse, pvz., Lazdijų r., Jurbarko r., Ignalinos r. ir Kalvarijos, mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, rodiklis susijęs su ilgalaikiu nedarbu, nes šiose savivaldybėse jo lygis aukštas. * Mokyklinio amžiaus vaikais laikomi nuo 7 iki 18 metų.

Neringos sav. Klaipėdos m. sav. Vilniaus m. sav. Klaipėdos r. sav. Kauno m. sav. Palangos m. sav. Utenos r. sav. Marijampolės sav. Šiaulių m. sav. Kauno r. sav. Vilniaus r. sav. Elektrėnų sav. Alytaus m. sav. Panevėžio m. sav. Plungės r. sav. Trakų r. sav. LT Kretingos r. sav. Mažeikių r. sav. Jonavos r. sav. Druskininkų sav. Kaišiadorių r. sav. Telšių r. sav. Tauragės r. sav. Šiaulių r. sav. Švenčionių r. sav. Šilutės r. sav. Kėdainių r. sav. Birštono sav. Varėnos r. sav. Molėtų r. sav. Panevėžio r. sav. Visagino sav. Širvintų r. sav. Alytaus r. sav. Anykščių r. sav. Prienų r. sav. Raseinių r. sav. Kazlų Rūdos sav. Pasvalio r. sav. Radviliškio r. sav. Kupiškio r. sav. Ukmergės r. sav. Zarasų r. sav. Biržų r. sav. Šakių r. sav. Joniškio r. sav. Kelmės r. sav. Vilkaviškio r. sav. Akmenės r. sav. Skuodo r. sav. Pakruojo r. sav. Ignalinos r. sav. Šilalės r. sav. Jurbarko r. sav. Kalvarijos sav. Pagėgių sav. Rokiškio r. sav. Rietavo sav. Lazdijų r. sav. Šalčininkų r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,39 0,40 0,44 0,55 0,56 0,56 0,75 0,79 0,80 0,80 0,81 0,87 0,94 0,96 0,98 0,98 1,04 1,14 1,21 1,21 1,23 1,27 1,33 1,34 1,36 1,39 1,42 1,42 1,46 1,47 1,50 1,50 1,53 1,57 1,59 1,63 1,69 1,69 1,73 1,73 1,74 1,74 1,75 1,75 1,78 1,81 1,81 1,85 1,87 1,92 2,00 2,03 2,06 2,07 2,07 2,13 2,21 2,25 2,28 28 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai 1000 vaikų Didžiausi rodikliai 1000 vaikų Neringos sav. * 57,4 Šalčininkų r. sav. 339,9 Klaipėdos m. sav. 59,2 Lazdijų r. sav.* 335,5 Vilniaus m. sav. 65,9 Rietavo sav.* 329,2 Klaipėdos r. sav. 81,7 Rokiškio r. sav. 316,6 Kauno m. sav. 83,9 Pagėgių sav. * 308,6 Lietuvos vidurkis 148,9/1000 vaikų 1.2.4 pav. Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, mokyklose skaičius 1000 gyv. * 3 metų slankusis vidurkis

29 1 000 gyv. 3.0-23.0 (16) 23.0-28.0 (8) 28.0-38.0 (11) 38.0-52.0 (12) 52.0-62.0 (9) 62.0-91.0 (4) 1.2.5 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv. (10 rodiklis) Šaltinis Lietuvos statistikos departamentas 2018 m. Lietuvoje iš 1000 gyventojų 25,4 asmenys gavo socialinę pašalpą. 40 šalies savivaldybių viršijo šalies vidurkį. Lazdijų r., Kalvarijos savivaldybės Lietuvos vidurkį viršijo daugiau kaip 3 kartus. Neringos savivaldybė šiuo rodikliu pirmavo gerąja prasme (savivaldybėje buvo mažiausiai gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą). Siekiant sumažinti socialinę-ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu, reikėtų kompleksiškai vertinti savivaldybės rodiklius ir įvertinti tikrąją jos situaciją.

Neringos sav. Klaipėdos m. sav. Vilniaus m. sav. Klaipėdos r. sav. Šiaulių m. sav. Marijampolės sav. Kauno r. sav. Kretingos r. sav. Elektrėnų sav. Palangos m. sav. Utenos r. sav. Kauno m. sav. Birštono sav. Širvintų r. sav. Švenčionių r. sav. Plungės r. sav. Trakų r. sav. Panevėžio m. sav. Vilniaus r. sav. Alytaus m. sav. LT Druskininkų sav. Telšių r. sav. Kėdainių r. sav. Kaišiadorių r. sav. Rietavo sav. Ukmergės r. sav. Šilalės r. sav. Šilutės r. sav. Alytaus r. sav. Prienų r. sav. Šiaulių r. sav. Panevėžio r. sav. Kazlų Rūdos sav. Molėtų r. sav. Mažeikių r. sav. Tauragės r. sav. Raseinių r. sav. Pasvalio r. sav. Skuodo r. sav. Jonavos r. sav. Šalčininkų r. sav. Jurbarko r. sav. Šakių r. sav. Visagino sav. Kupiškio r. sav. Vilkaviškio r. sav. Kelmės r. sav. Anykščių r. sav. Radviliškio r. sav. Varėnos r. sav. Biržų r. sav. Joniškio r. sav. Rokiškio r. sav. Akmenės r. sav. Pakruojo r. sav. Pagėgių sav. Zarasų r. sav. Ignalinos r. sav. Lazdijų r. sav. Kalvarijos sav. Santykis su LT vidurkiu 0,13 0,28 0,40 0,46 0,47 0,49 0,54 0,57 0,60 0,61 0,74 0,74 0,77 0,81 0,86 0,88 0,96 0,97 1,03 1,05 1,07 1,10 1,22 1,22 1,23 1,25 1,26 1,34 1,37 1,41 1,45 1,46 1,48 1,55 1,59 1,61 1,69 1,73 1,76 1,78 1,80 1,81 1,82 1,87 2,01 2,12 2,16 2,19 2,24 2,27 2,38 2,42 2,42 2,43 2,84 2,88 3,15 3,58 30 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai 1000 gyv. Didžiausi rodikliai 1000 gyv. Neringos sav.* 3,2 Kalvarijos sav.* 91,0 Klaipėdos m. sav. 7,0 Lazdijų r. sav.* 80,0 Vilniaus m. sav. 10,1 Ignalinos r. sav.* 73,1 Klaipėdos r. sav. 11,6 Zarasų r. sav.* 72,2 Šiaulių m. sav. 12,1 Pagėgių sav. * 61,8 Lietuvos rodiklis 25,4/1000 gyv. 1.2.6 pav. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 1000 gyv. * 3 metų slankusis vidurkis

31 100 000 gyv. 0.0-1.0 (1) 1.0-33.0 (21) 33.0-43.0 (20) 43.0-52.0 (5) 52.0-70.0 (8) 70.0-89.0 (5) 1.2.7 pav. Užregistruoti nauji TB atvejai (A15 A19) 100 000 gyv. (11 rodiklis) Šaltinis Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema Tuberkuliozė visuomenei pavojinga infekcija, kadangi tuberkuliozės bakterijos nuo sergančio asmens plinta gana lengvai. Be to, valstybei brangiai kainuoja jos gydymas, nes ligoniai ilgai (apie 80 dienų) gydomi specializuotuose tuberkuliozės stacionaruose, ligonių gydymas ir priežiūra užtrunka ilgai (6 24 mėn., o kartais ir ilgiau). Lietuvoje tuberkuliozė aktuali problema, nes visose savivaldybėse (išskyrus Neringos, Palangos ir Širvintų r. sav.) 2018 m. registruoti nauji šios ligos atvejai. š viso šalyje užregistruoti 922 nauji tuberkuliozės atvejai (32,9/100 000 gyv.), iš jų 41 asmeniui įkalinimo įstaigose. Prasčiausia situacija Šilutės r., Šilalės r., Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse Lietuvos vidurkis viršytas daugiau kaip 2 kartus.

Neringos sav. Birštono sav. Utenos r. sav. Visagino sav. Šiaulių m. sav. Trakų r. sav. Vilniaus m. sav. Panevėžio m. sav. Šiaulių r. sav. Kauno r. sav. Raseinių r. sav. Druskininkų sav. Klaipėdos r. sav. Kauno m. sav. Kupiškio r. sav. Alytaus m. sav. Palangos m. sav. Šalčininkų r. sav. Ukmergės r. sav. Plungės r. sav. Širvintų r. sav. Šakių r. sav. LT Marijampolės sav. Kaišiadorių r. sav. Vilkaviškio r. sav. Rokiškio r. sav. Klaipėdos m. sav. Vilniaus r. sav. Ignalinos r. sav. Panevėžio r. sav. Skuodo r. sav. Zarasų r. sav. Anykščių r. sav. Pagėgių sav. Prienų r. sav. Švenčionių r. sav. Alytaus r. sav. Kretingos r. sav. Joniškio r. sav. Elektrėnų sav. Pasvalio r. sav. Jurbarko r. sav. Tauragės r. sav. Molėtų r. sav. Lazdijų r. sav. Radviliškio r. sav. Varėnos r. sav. Mažeikių r. sav. Akmenės r. sav. Telšių r. sav. Biržų r. sav. Kelmės r. sav. Rietavo sav. Pakruojo r. sav. Jonavos r. sav. Kėdainių r. sav. Šilalės r. sav. Šilutės r. sav. Kalvarijos sav. Kazlų Rūdos sav. Santykis su LT vidurkiu 0,24 0,40 0,43 0,51 0,56 0,56 0,66 0,66 0,71 0,75 0,77 0,80 0,81 0,81 0,83 0,85 0,88 0,89 0,91 0,97 0,99 1,01 1,01 1,02 1,04 1,06 1,09 1,10 1,11 1,12 1,14 1,15 1,15 1,16 1,16 1,16 1,21 1,28 1,28 1,28 1,30 1,34 1,40 1,51 1,53 1,55 1,64 1,73 1,73 1,81 1,84 1,99 2,03 2,03 2,17 2,27 2,29 2,41 2,46 32 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai 100 000 gyv. Didžiausi rodikliai 100 000 gyv. Neringos sav.* 0,0 Kazlų Rūdos sav.* 88,4 Birštono sav.* 7,9 Kalvarijos sav. * 79,5 Utenos r. sav. 13,3 Šilutės r. sav. 75,4 Visagino sav.* 14,0 Šilalės r. sav. 74,8 Šiaulių m. sav. 16,9 Kėdainių r. sav. 71,4 Lietuvos rodiklis 32,9 /100 000 gyv. 1.2.8 pav. Užregistruoti nauji TB atvejai (A15 A19) 100 000 gyv. * 3 metų slankusis vidurkis

33 100 000 gyv. 0.0-1.0 (1) 1.0-33.0 (17) 33.0-43.0 (15) 43.0-52.0 (9) 52.0-70.0 (10) 70.0-89.0 (8) 1.2.9 pav. Sergamumas * tuberkulioze (A15 A19) 100 000 gyv. (11 rodiklis) Šaltinis Tuberkuliozės valstybės informacinė sistema Ekspertų nuomone ir žiniomis, sergamumo tuberkulioze rodiklis metodiškai tiksliau skaičiuojamas įtraukiant ir recidyvus (t. y. atkryčius, kada išgydyta liga atsinaujina, pasikartoja). TB recidyvas arba atkrytis nustatytas 141 TB sirgusiam ir išgydytam pacientui. 2018 m. sergamumas (nauji ir recidyvai) tuberkulioze buvo 37,9/100 000 gyv. (1063 atvejai). Tuberkulioze daugiausiai sirgo Šilutės r., Kazlų Rūdos ir Pakruojo r. savivaldybių gyventojai. Tuo tarpu mažiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti tarp Utenos r., Visagino ir Birštono savivaldybių gyventojų. * Nauji atvejai + recidyvai

Neringos sav. Utenos r. sav. Visagino sav. Birštono sav. Šiaulių m. sav. Vilniaus m. sav. Trakų r. sav. Panevėžio m. sav. Kauno r. sav. Druskininkų sav. Šiaulių r. sav. Kauno m. sav. Klaipėdos r. sav. Palangos m. sav. Raseinių r. sav. Alytaus m. sav. Kupiškio r. sav. Plungės r. sav. Rokiškio r. sav. Ukmergės r. sav. Kaišiadorių r. sav. LT Švenčionių r. sav. Širvintų r. sav. Ignalinos r. sav. Šalčininkų r. sav. Marijampolės sav. Skuodo r. sav. Vilkaviškio r. sav. Vilniaus r. sav. Klaipėdos m. sav. Zarasų r. sav. Pagėgių sav. Joniškio r. sav. Kretingos r. sav. Prienų r. sav. Anykščių r. sav. Elektrėnų sav. Pasvalio r. sav. Jurbarko r. sav. Molėtų r. sav. Panevėžio r. sav. Tauragės r. sav. Šakių r. sav. Varėnos r. sav. Alytaus r. sav. Mažeikių r. sav. Telšių r. sav. Akmenės r. sav. Radviliškio r. sav. Lazdijų r. sav. Biržų r. sav. Rietavo sav. Kėdainių r. sav. Šilalės r. sav. Kelmės r. sav. Jonavos r. sav. Kalvarijos sav. Pakruojo r. sav. Kazlų Rūdos sav. Šilutės r. sav. Santykis su LT vidurkiu 0,35 0,42 0,42 0,55 0,56 0,57 0,60 0,67 0,71 0,76 0,77 0,78 0,79 0,82 0,83 0,86 0,87 0,91 0,93 0,96 1,01 1,01 1,02 1,02 1,02 1,03 1,05 1,07 1,10 1,10 1,11 1,19 1,20 1,21 1,22 1,22 1,23 1,26 1,33 1,37 1,43 1,47 1,51 1,63 1,64 1,68 1,69 1,71 1,80 1,84 1,94 1,97 2,00 2,08 2,18 2,24 2,28 2,33 34 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Mažiausi rodikliai 100 000 gyv. Didžiausi rodikliai 100 000 gyv. Neringos sav.* 0,0 Šilutės r. sav. 88,4 Utenos r. sav. 13,3 Kazlų Rūdos sav.* 86,5 Visagino sav.* 15,8 Pakruojo r. sav.* 85,2 Birštono sav.* 15,8 Kalvarijos sav. * 82,5 Šiaulių m. sav. 20,9 Jonavos r. sav. 78,9 Lietuvos rodiklis 37,9 /100 000 gyv. 1.2.10 pav. Sergamumas (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15 A19) 100 000 gyv. * 3 metų slankusis vidurkis