Nr ( ) 2012 m. birþelio d. Maironis: Skambiai, plaèiai, tvirtai, galingai... 2p. Tradicinë Kauno dainø ir ðokiø ðventë. Don

Transkriptas

1 Nr ( ) 2012 m. birþelio d. Maironis: Skambiai, plaèiai, tvirtai, galingai... 2p. Tradicinë Kauno dainø ir ðokiø ðventë. Donato STANKEVIÈIAUS nuotrauka p p.

2 Vyksmas m. birþelio d., Nr ( ) Maironis: Skambiai, plaèiai, tvirtai, galingai... Audronë MEÐKAUSKAITË 1924 m. rugpjûtis, Kaunas, Vileiðio aikðtë. Pirmoji Lietuvoje surengta Dainø ðventë. Dabar nuotraukose sunku áþiûrëti ir dalyviø veidus, ir net oro sàlygas, lydëjusias ðventæ. Tai vyko taip seniai, kad net pats Maironis galëjo ateiti ir kartu su visais klausytis dainø. O ðiais metais mes minime já kaip mûsø tautos patriarchà, kurio atminimas reikalauja vis naujai atrasti istorijos tëkme tolstanèias asmenybes. Maironio lietuviø literatrûros muziejaus direktorë Aldona Ruseckaitë priminë, kad 1924 m. spauda paskelbë, jog rugpjûèio ðventëje Maironis buvo netikëtas siurprizas. Ðiais metais mes minime jau 150-àjá klasiko gimtadiená ir në kiek nesistebime klausydamiesi dainø pagal jo tekstus. Maironis save vadino dainiumi, taip mes já ir ðiandien ávardijame. Poetas gyveno itin sudëtingu laiku, kai reikëjo kelti ir ðaukti tautà. Tuomet jo dvasia sugebëjo apgaubti þemæ ir þmones, nes Maironis prabilo á kiekvienà lietuvá. Ðiandien poetas bûtø labai laimingas matydamas tokià ðventæ. O Maironio metai kiekvieno mûsø ðventë. Jis nëra nebyli istorija, nes jo dvasia perduodama ið kartos á kartà, kalbëjo A. Ruseckai- Þemaitës premija Vladui Kalvaièiui të. Ið tiesø birþelio 2 d. Kauno dainø slënyje rinkosi stebëtinai jauna publika. Dainø ir ðokiø ðventëje Graþi tu, mano brangi Tëvyne..., skirtoje Maironio metinëms, skambëjo tos paèios dainos, matyti ðokiai, taèiau jau kitai kartai, naujai atëjusiesiems. Tradicija perduodama tarsi amþinosios ugnies fakelas, keliaujantis per jà sauganèiø chorvedþiø, kompozitoriø, choreografø rankas aisiais tautinë savivoka, tradicijø puoselëjimas buvo neatsiejama gyvensenos dalis. Tai mums liudija seneliai, tà aiðkiai matome ir fotografijose. Ðiandien gyvename kitokiais laikais, taèiau principai, regis, iðliko tie patys, nors ir nuosaikiau reiðkiami. Dainø ir ðokiø ðventë saugotina kaip tikroji, grynoji tradicija. Ji turëtø iðlikti lyg gyvasis muziejus, kuriame buriasi vis nauji þmonës, gebantys ásilieti á senàsias, realiai jau neegzistuojanèias, gal net kiek teatraliðkas formas. Visos kitos patriotizmo, tautiðkumo raiðkos ámanomos ir pageidautinos, taèiau ðalia jos. Dainø ðventë yra viena ið galimybiø. Ypatingo autentiðkumo, skonio ir precizikos èia nereikia tikëtis, nes jos stiprybë masiðkumas, gausa. Susirenka daugybë þmoniø nuo paèiø maþiausiø iki þilagalviø senoliø ir pajunta bendrumo (gal trumpalaikio ir iliuzinio, bet nuoðirdaus) jausmà. Tai trumpos ekstazinës akimirkos, kurios skleidþiasi oponuodamos kameriniam, intymiam susitelkimui ir suteikia kitokio buvimo galimybæ. Dainø ir ðokiø ðventë lyg Maironio poezijos sesuo plati, galinga, atvira. Vieniems artima, kitiems tolima, taèiau iðsaugotina. Kai dar XIX a. pirmosios dainø ðventës buvo surengtos Ðveicarijoje ir Vikietijoje, jos lygiai taip pat atrodë monumentalios ir didingos, sujungusios begales þmoniø, uþdainavusiø aikðtëse. Pati didþiausia pasaulyje Dainø ðventë ávyko 1928 m. Austrijoje Franzo Schuberto 100- øjø mirties metiniø proga, kai á Vienà suvaþiavo 200 tûkstanèiø vokieèiø chorø dainininkø ið ávairiø pasaulio valstybiø. Kyla pagunda sugretinti ir mus. Galime, nors ne tai svarbiausia. Ðiemet mûsø ðventëje dalyvavo apie 4000 dalyviø: 116 chorø 11 moterø, 5 vyrø, 33 miðrûs, 40 jaunuèiø, 25 jauniø, merginø ir jaunimo chorai, koncertavo 2 orkestrai, 6 ansambliai ir kapelos, 11 ansambliø, pasirodë 20 tautiniø ðokiø kolektyvø 5 ðokiø kolektyvai, 15 tautiniø ðokiø grupiø. Pirmoji Lietuvos dainø ðventë surengta Petro Vileiðio aikðtëje Þemës ûkio ir pramonës parodos metu Aukuro ugná uþdegë kompozitorius Lionginas Abarius. Dainø dienoje, inicijuotoje Juozo Þilevièiaus, dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkø) ir 50 tûkstanèiø klausytojø. Po ketveriø metø dainininkø buvo jau du kartus daugiau. Vyriausiasis tradicinës ðventës meno vadovas ir dirigentas ðiandien Petras Bingelis, meno vadovai Leokadija Januðkienë ir Ksaveras Planèiûnas. Deja, jie kalba ne tik apie dþiaugsmà susirinkus dainuoti, bet ir apie tai, kad dainuojanèiøjø vis maþiau. Kai þvelgi á Dainø slënio scenà, taip gal ir neatrodo, taèiau ið tiesø chorø ir entuziazmo Lietuvoje maþëja. O susirenkant kaskart vis pasitikrinama, kiek bendraminèiø dar likæ. Ðvenèiø metu niekas apie tai nekalba ir nesiguodþia, taèiau jai pasibaigus vël apgailestauja dël sunkios chorø padëties ir jø nuolatinio maþëjimo. Vakarø Europoje dainø ðvenèiø tradicijos pamaþu iðblëso ir skleidësi Baltijos ðalyse. Sovietmeèiu ðie renginiai tapo tautinës tapatybës ir savimonës þadinimo, tautos bendrumo ir vienybës jausmo stiprinimo formomis. Kokia pas mus bus jø ateitis, sunku prognozuoti. Kaunas laikytas lietuviðkø chorø lopðiu, taèiau dabar situacija akivaizdþiai keièiasi m. lapkrièio 7 d. UNESCO pripaþino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainø ir ðokiø ðvenèiø tradicijà bei simbolikà þmonijos þodinio ir nematerialaus kultûros paveldo ðedevru, bet jo tausojimas, regis, nëra toks savaiminis ir paprastas, kai gyvenimas iðstumia kai kuriuos anksèiau natûraliai gyvavusius raiðkos bûdus. Tæstinumas trûkinëja, tradicijos keièiasi, vaikai vis reèiau nori dainuoti choruose. O gal jø tiesiog nemotyvuojame. Dainø ir ðokiø ðventë prasidëjo dar birþelio 1 d., kai Petraðiûnø kapinëse buvo pagerbti palaidotø chorvedþiø Juozo Naujalio, Juozo Gruodþio, Stasio Ðimkaus, Èeslovo Sasnausko ir kitø kapai. O birþelio 2 d. ðv. Miðiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje. Vëliau nuo Vilniaus gatvës iki Dainø slënio, sekdama senosiomis tradicijomis, pajudëjo Kauno dainø ir ðokiø ðventës dalyviø eisena. Vakare slënyje aukuro ugnies uþþiebimu (jà uþdegë kompozitorius Lionginas Abarius) ir skambiai nuaidëjusia Tautiða giesme prasidëjo teatralizuota ðventës atidarymo ceremonija bei koncertas. Sunku pasakyti, kaip bûtø atrodþiusi ðventë, ypaè ðokiø kolektyvø rateliai, jei Kaunà kiaurà dienà merkæs lietus ir vakare nebûtø pasibaigæs. Taèiau viskas ir ðá kartà baigësi laimingai. Þiûrovø suoliukai buvo gerokai ámirkæ, maþøjø dainoms kiek pritrûko saulëtos atmosferos, bet ðokiai vijosi kaip visada smagiai, dainos skambëjo aidþiai. Ðventës reþisierius Egidijus Stancikas kalbëjo apie norà suburti visus ðokëjus ir dainininkus, kad vël pasijustume kaip Dainuojanèios revoliucijos laikais, tik ðá kartà kur nors þydinèiame Maironio sode. E. Stancikas ðventei dirigavo energingiau uþ chormeisterius, nes jo rankoms pakluso visa simbolinë tauta. Ðventës scenografija visiðkai minimali. Be keliø vaikðèiojanèiø gëliø, keleto senojo Kauno vaizdø vien dainininkai ir ðokëjai. Ko nors daugiau ir netrûko, nes gausa ir taip liejosi per kraðtus. Masiðkumas keistas reiðkinys. Net paprasèiausi dalykai suskamba paveikiai. Daininkai iðkelia popierines gëles, pamojuoja jomis, o atrodo, kad vyksta kaþkas áspûdingo. Nukelta á8p. 42-oji Þemaitës literatûrinë premija áteikta tytuvëniðkiui raðytojui Vladui Kalvaièiui uþ treèiàjà prozos knygà noveliø romanà Sustiprinto reþimo barakas (Kaunas: Kauko laiptai, 2011). Simboliðka, kad autorius pagerbtas Uþvenèio dvaro sodyboje minint lietuviø literatûros klasikës Þemaitës gimimo metines. Simboliðka ir tai, kad ðiemet ðventë vyko prieð Birþelio 14-àjà, Gedulo ir vilties dienà, primenanèià masinius gyventojø trëmimus. Knygos redaktorius, Kauno kultûros ir meno savaitraðèio Nemunas vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudþianskas pastebëjo, jog ði knyga nëra vien literatûrinis faktas, ji bus svarbi istorijai bei lietuviø psichologijai paþinti: Esame tauta, turinti ne tik kariûno, bet ir agrariná genà rami, kantri, iðgyvenanti, atleidþianti, o ðiuo atveju mokanti ávardyti ir neuþmirðti. Literatûrologë, profesorë Viktorija Daujotytë pasidþiaugë, kad retkarèiais tokios premijos skiriamos to kraðto saviesiems. Jos manymu, tokiu bûdu sustiprinama vieta, jos reikðmë, gyvumas. Tai paskatina pakelti akis á virðø, suvokti, kokioj áspûdingoj vietoj esame, kokioj gilioj kultûrinëj erdvëj. Vietoj, á kurià prieð ðimtà ir daugiau metø ne kartà buvo suëjæ ne vieno mûsø kultûros þmogaus þingsniai. Èia buvo Þemaitë, Povilas Viðinskis, pagrindinæ savo gyvenimo patirtá ágijo Marija Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana. Tai laiminga vieta, ágijusi savæs vertus ðeimininkus. 2 Nukelta á8p. Kelmës rajono savivaldybës mero pavaduotojas Kæstutis Bilius uþriða laureatui Vladui Kalvaièiui juostà.

3 m. birþelio d., Nr ( ) Vladas KALVAITIS Kandidatas á... Ginesà Graþinos Viktorijos PETROÐIENËS nuotrauka Lauruti, ar gali priþiûrëti barðèius, kad neiðburgëtø? Lekiu karvutes melþti. Tikriausiai akis praþiûrëjo manæs belaukdamos... Kà?! A! Galiu, galiu. Ko èia negalësi. Tik pastraipëlæ baigsiu ir þvilgtelsiu. Lauruti, brangusis! Á fermà vëluoju. O bobos tokiø vëluojanèiø nemëgsta. Ðnairuoja. Gyvà suëstø. Ar gali tas tris ðakotas dirþingas pliauskas susmulkinti... kurios prie kaladës guli? Að neiðgaliu. Vakarienei kà nors gardaus padarysiu. Kà?! A! Galiu, galiu. Kodël ne?.. Va sakiná baigiu ir viskas. Bëk, bëk. Lauruti, norëèiau, kad paaukðtintum parðo gardà. Kokià vienà plaèià ar dvi siauresnes prikaltum. Toks nenuorama! Toks naravotas. Kaip cirkininkas. Atsispiria á þemæ visom kojom ir á virðø. Paskui vaikausi pusdiená po visà kaimà, padalkus pasikëlusi. Kà?! A! Gerai, gerai, lëk. Tik puslapëlá perskaitysiu ir... Kur kirvio ieðkoti? Ant kaladës. Kà? Sakau ant kaladës. Ákirtau, o iðtraukti nors kauk. Lauruti, ar negalëtum?.. Kà?! A? Galiu, galiu... Þinoma, galiu... Laurutëli, ar tu... Dël tavæs visada... Tuoj, tuoj. Taèiau barðèiai iðburgëdavo iki paskutinio laðo, kugelis sugruzdëdavo, varðkëèiai ar abriedukai prisvildavo prie puodo dugno neatplëðiamai. Vienintelë jam vieta sàðlavynas. Dirþingas malkas skaldë pati pasikaiðiusi sijonà, pabëgusius parðus po kaimà gaudë viena, viena vystë, valgydino, dainavo lopðines, leido á darþelá, mokë abëcëlës vaikuèius, viena..., viena..., viena... Negali sakyti, kad Laurutis nieko nepagelbëjo. Visas pasaulio valstybiø sostines iðpyðkins në nemirktelëjæs, kokios aukðèiausiø kalnynø virðukalnës, ilgiausios upës ir eþerai, uþ kokius þygdarbius Nobelio premijà gavo Èerèilis, koks Stalino partinis slapyvardis, kas átakingiausias pasaulio þmogus, kuo garsus Pavlovas, kà iðrado Edisonas, kokie geriausi pasaulio ir Rusijos kompozitoriai, raðytojai ir dailininkai atsakymà gausi tà paèià minutæ. Lauruèio kasdienë orbita ovalo formos. Rytà lankstu á mokyklà, po darbo puslankiu pas motinà ir tuoj pat kitu puslankiu á namus. Vyrai á savo susibûrimus, á savo ðventes jo nekvietë. Ið pradþiø kelis kartus pasiûlë, bet Laurutis tik pasipurtë kaip ðuo, iððokæs ið kûdros á krantà, sumataravo rankomis, ir daugiau burnø nebeauðino. Nenori nereikia. Nedidelë bëda. Taèiau moterys ant Zofijos grieþë dantá, virte virë ið apmaudo ir pasiutimo. O á akis skiedë: Kaip tau, Zosyt, nuskilo! Kaip pasisekë! Tavajam nei taðkø reikia, nei kompanijø. Visada ðvarus kaip misingis. Mûsiðkiai prasiblaivo tik po antrøjø gaidþiø, kai keltis metas. O kai gráþta paryèiais pusgirèiai, puola it alkani þvërys. Atsikeli galva ûþia, jauties lyg ið purvo duobës bûtum iðbridus. Burnoj kartu, kojos linksta. Gerai tau, Zosyt. Vai, kaip gerai. O Zofijai ið tikrøjø gerai. Net labai. Darbuojasi Laurutis mokykloje produktyviai ir iðradingai. Su vaikais sutaria. Droþia kleketukus, varpelius, lazdas su ávairiausios formos gugëmis, kala inkilus, ið molio lipdo paukðtelius (þvirblius, zyles, varnënus) ðvilpynes. Gerbiamas visame rajone, uþ mokiniø sumeistrautà senobiná verpimo ratelá ir uþ lazdas apdovanotas respublikinëmis premijomis, padëkomis. Á mokytojø kambará uþsuka tik pasikeisti þurnalà... Vakarais iki pusiaunakèio prasëdi prie savo pastraipëliø. Gulasi tyliai. Viskuo patenkintas. Ir jai bûna atidus, jautrus, ðiltas, ðvelnus kaip muilas. Jautë Zofija savo ðirdimi, jei kur nors, kada nors, apsvaiginta malonaus jausmo bûtø prasiskaièiavusi (matematikà ji visada mëgo!), kiekviena sueitis... kà èia pavograusi bûtø prisikvietæ kelis tuzinus artojëliø ir audëjëliø... Pagaliau vienà ankstyvà rytà (atleiskite uþ banalià, nusivalkiojusià frazæ!) Laurutá prikëlë á abi akis ákibusi saulë. Matyt, taip reikëjo. Ið tiesø krûtinëje buvo tiek mëlio, kiek jo atsiranda lubinams þydint, taip ðviesu, jog galëjo iðbuèiuoti visus pasaulio apsamanojusius akmenis. Zofijos veidas taip pat ðvytëjo saulës glostomas. Ðiek tiek pakitæs. Daugiau raukðleliø smilkiniuose, palei lûpas. Bet vis dëlto graþus. Meistriðkai nulipdytas. Ir ið gero molio. Prasikrapðtæs akis atsargiai iðmetë kojas ið patalø, paakintas minties, kad tam veideliui reikëtø padaryti toká malonumà, jog rainelës dar labiau suþiburiuotø, tai, ko niekada nedarë. Ir sumàstë: atneð puodukà kavos. Kol kaito virdulys, nusiprausë, nusiskuto... Aha! Ir jis nebe pirmos jaunystës, pasidëvëjæs. Áëjo tuo metu, kai Zofija sëdëjo baltuose debesynuose, pasirëmusi ant alkûnës, kita prisidengusi akis. Ji to nelaukë ir sukliko: O, Dieve! Kas èia per ðventë! Taip, taip! subruzdo Laurutëlis. Dviguba. Tau kava á lovà. O að vakar prieð dvyliktà uþverèiau paskutiniosios knygos paskutiná puslapá... Þinai, kà tai reiðkia? Ji neþinojo, bet nieko nesakë. Kava ið tikrøjø buvo labai gardi. Ið kur to iðmoko? Gal ið tø pastraipëliø? Taigi ji gërë. Jis á jà þiûrëjo... Spoksojo dëmesingai, bet átariai, varginamas kaþkokios neaiðkios abejonës, nudrykusios nuo kregþdëtø smilkiniø iki prikàstos lûpos. O tau á fermà... nereikia? Nereikia. Be to, fermos seniai nëra. Að nebe melþëja. Ne? O kas? Vyriausioji ekonimistë! Kas? Kas? E-ko-nomistë?! Vyriau-sio-ji?! Seniai? Trylikti metai. Nejaugi neprisimeni? Ne, ne! Prisimenu. Iðvaþiuodavai á sesijas... O èia, namie, karaliaudavo ta tavo vyresnëlë. Ðmirinëdavo be perstojo. Rizgi, pikta boba. Ne boba, o furija. Nusiðnekëjai. Normali moteris. Nuo tos normalios moters vos neiðprotëjau. Laurai, nueik, Laurai, atneðk, Laurai, per daug ðviesos degini, varstai duris vidurnaktá, o að uþmigt negaliu. Kasdien tos paèios litanijos! Nusiramindavau tik nuëjæs prie ðaltiniø. Bet vos gráþti, tuoj prisistato, sunërusi virð pilvo rankas. Kà ten nusiþiûrëjai? Namie vietos nebeturi?.. Vargðë ta mano Zosë. Kaip ji su tokiu Miðiuginu, tokiu tinginiu, tokiu varðkëèiu gyvena... Seniai bûèiau iðvijus. Net vaidytis bijodavau að þodá, ji deðimt. Prajuokinai, Lauruti, prajuokinai... Nunutuokiau, kad bûdavai prie mirties slenksèio... Klausyk, kur tie laiptai ið koridoriaus kyla? Á antrà aukðtà. Þivilë ir Þilvinas kambarius ásirengë. Pagal savo skoná... Samdëm vienà meistrà, o ðiaip patys. Neprisimeni? Ne kartà buvai uþlipæs. O pertvaras tas, uosines, aþûrines tu pasiûlei. Kà?! Taip, taip. O kur dabar Þivi... Þivilë? Norvegijoje, Osle. Kas jà iðleido? Kaip kas? Kaip ir visi. Nusipirko bilietà ir iðskrido. Dabar ið tiesø nesuprantu. Kà ji ten daro? Kà gydytojai daro? Þmones gydo. Tuoj kalbësimës per skaipà. Galësi pats paklausti, jei panorësi... Po savaitës gráð atostogø... Laurutis visa virðutine þiauna prikando apatinæ lûpà lyg norëdamas jà vienu ypu praryti. Kà veikia Þilv... Þilvinas? Laiko paskutinius magistro egzaminus. Vilniuj ar Kaune? Kaunas arèiau... Zofija ið plauèiø dugno garsiai atsiduso. Nei Kaune, nei Vilniuje. Prahos universitete juk sakiau. Matyt, uþsigalvojæs buvau. Pro ausis praleidau. Kokia jo specialybë? To ir að neþinau. Kaþkokia labai reta, bet dabar populiari... Ten sunku patekti. Taip, taip! Girdëjau. Duok puodukà. Nusineðiu pati... Jau keliuosi. O tu pasipuoðk. Padoriai apsirenk. Komodos virðutiniame stalèiuje nauji marðkiniai. Ið Paryþiaus parveþiau. Madingi. Eilutës, kurià prieð trejetà metø pirkau, taip ir nebuvai uþsivilkæs... Tai kad pati þinai... vis dirbau... ne tas galvoj... Vadinas, jau baigei. Aèiû Dievui. Kas per kûrinys? Didþioji tarybinë enciklopedija. Penkiasdeðimt tomø. Penkiasdeðimt tomø??? Taip! Lauruèio akys kupinos ðviesos. Ir ne tik akys. Ðvytëjo kiekviena raukðlelë, kiekviena strazdanëlë... O pats? Pats buvo panaðus á paukðtá, á paukðtá, pasiruoðusá skristi á kaþkokius slëpiningus tolius. Suplos rankomis ir pakils. O kas toliau, Lauruti? sudejavo Zofija, padëdama ant komodos tuðèià kavos puodukà. Raðysiu á Gineso asociacijà. Tegul man suruoðia egzaminà. Manau, esu vienintelis þmogus Sàjungoj, perskaitæs tuos penkiasdeðimt tomø... Ir kà perskaièiau, viskà atsimenu. Sunkiau tik su aukðtàja matematika. Ið kitø srièiø jokiø klausimø nebijau... Að bûsiu pirmasis. Tu supranti pirmasis!!! Oi, Lauruti, Lauruti! Bëda ta, kad Tarybø Sàjunga nusikapanojo. Penkiolika metø Lietuva laisva. Praskirsiu uþuolaidas pasiþiûrëk. Visi namai su trispalvëmis. Anksèiau uþ jas á kalëjimà kiðo, iðgàstingai prakoðë pro dantis Laurutis. O dabar be baimës keliame. Ðtai paimk vëliavà. Vakar iðlyginau. Pririðk prie koto. Ðiandien didþiulë ðventë Mindaugo karûnavimo diena. Mindaugo karûnavimo diena. Apie kurá paraðyta drama? Þinoma. Pririðiu prie koto... Iðkelsiu... Bet paskui. Noriu paþiûrëti, kaip gatvë atrodo. Tik neuþgaiðk. Dar spëjusi skaipu persimesti keliais þodþiais su dukra, Zofija per patá varpo skambëjimà pravërë kiemo vartelius. Þmonës ið visø pusiø plûdo á baþnyèià. Lauruèio nesimatë. Po pamaldø ið baþnytëlës iðëjo beveik pirmoji. Baþnytkaimio gale sutiko keletà paþástamø, skubanèiø á kultûros namus. Vieni tvirtino, kad Laurutá matë einantá á kirnà, kiti Ðatrijos kalno link, treti á gandingus Sviliø ðaltinius. 3

4 KAUKO LAIPTAI m. birþelio d., Nr ( ) Silvija PELECKIENË noveletës Autorës asmeninio archyvo nuotrauka Prabudimas Mëgau tà nedidelá sraunø vinguliuotà upelá. Sruvo per lygumas, aukðtumëles, kol pasiekdavo didþiàjà upæ. Apjuosdamas kalvà, jis ilgai ðniokðdavo, blaðkydavosi, tarsi kà prisimindamas. Jis labai iðmintingas, toks plepys, toks gaivus. Jei suprastum jo kalbà, suþinotum begalæ istorijø: apie ðvelniomis geguþës naktimis dainuojanèias undines, apie saulës spindulius, pasiekianèius verdenës dugnà ir virstanèius auksu, ir apie paslaptingà gyvybës galià. Ðis verdenis, trykðtantis ið giliausiø motinos þemës gelmiø, neðasi visas þemës paslaptis ir yra nepaprastai vaiskus. Jame gyvenanti dvasia sukaupia viso aplink esanèio pasaulio mintis, jausmus, viltis ir dþiaugsmus. Jis viskà prisimena, viskà þino, viskà saugo. Artëdama prie jo jauèiau, tarsi mane kas ðauktø. Ir að ieðkojau. Atsisëdau ant akmens kraðto, ámerkiau kojas á tekantá skaidrø vandená. Jis kliokë, gurgëjo aplink kalnà vis þemyn ir, rodës, dainavo, dþiûgavo. Taip, kaip mano gyvenimas. Buvo dþiaugsmo, buvo sielvarto, bet, regis tikrasis gyvenimas, tas svajotas, srovena pro ðalá, nepalieèia manæs. Vis klega ir klega pro ðalá kaþkur toli, nematomas, atskirtas nuo mano gyvenimo. Vanduo bëga nepaliaudamas, bet vis dëlto yra èia, visuomet toks pat, taèiau kaskart kitas. Kaip mano laikas su baimëmis, ðirdgëlomis ir dþiaugsmais. Klausausi ðvelnaus upelio gurgëjimo ir atrodo, jog tai kalba mano paèios gyvenimo, esanèio dabar, balsas. Ir iðgyventas skausmas, liûdesys nuðvinta giedrumu, gerumu ir susitaikymu. Upë dainuoja mano kanèios balsu. Dovana Ði nepaprasta þieduolë pilkà ir nykø þiemos vakarà sukûrë pavasará. Daþnai þvilgèiojau á jos tamsius, stambius lapus ir godojau, kaip ji praþysta, iðsiskleidþia, pasklinda sodrus kvapas, atsiveria puikuolis þiedas. Sugodota ji atveria slapèiausius þodþius, giliausias mintis ir áþengia á nepaprastà tylà, kur atranda slaptaþodá, iðvaduosiantá nuo mano paties gyvenimo. Ir toji dieviðka groþybë apgaubia sidabriðka þvaigþdþiø ðviesa. Pagaliau iðauðta pilkðva vandeninga diena, viskà apgaubusi blyðkiais slaptingais ðeðëliais. O stebuklingoji þyduolë ið lëto iðskleidë mistiðkàjá þiedà. Taip atrandu savy pavasará. Nebeieðkau klaidø, neávykusiø troðkimø, iðsivaduoju nuo baimiø, ir mano siela nuskaidrëja. Gëlë dovanojo þinojimo laukimà. Vizijos Artëjant vakarui, ji áþengdavo vidun. Uþdarydavo laukujes duris, áeidavo á nedidelá kambarëlá, kuriame pasieniuose stovëjo dvi paklotos lovelës, spintelë su pelargonija ir nedidelë këdutë prie lovos. Uþtraukdavo uþuolaidas, uþgesindavo ðviesà. Kambaryje tapdavo dar tamsiau. Ji atsisësdavo ant lovelës ir sukryþiuodavo ant keliø savo gelianèias rankas. Uþmerkdavo akis. Kartkartëmis skruostais nuriedëdavo viena kita spindinti aðara. Tarsi nenorom taip verkia brandaus amþiaus þmonës, suvokæ visà gyvenimo aimanø beprasmiðkumà ir tuðtybæ. Tada ji pakildavo, prieidavo prie kitos lovelës ir prabildavo: Na, dukrele, jau iðbudai. Laikas á mokyklà. Paruoðiau tavo mëgstamos kakavos. Kelkis. Suðukuosiu plaukus. Taip sakydama ji glostydavo dukters ásivaizduojamas garbanas. Toje begarsëje akyloje tamsoje ji, motina, atkurdavo savo praeitá. Ir tai jai suteikdavo laikinà paguodà, apmalðindavo baisø netekties skausmà. Ið praeities sutemø iðplëðdavo menkiausias akimirkas, kurios, rodës, buvo nugrimzdusios tolimon uþmarðtin. Ji prisimindavo dukters balsà, þodþius, gyvas þybsinèias akis. Ir tos akimirkos trumpam praskleisdavo laiko uþdangà. Prisiminimai sugràþindavo visa, kas buvo seniai ir ko neámanoma uþmirðti. Jokia mirtis negali sunaikinti praeities. Ðtai jos suknelës, bateliai, knygos, uþraðø knygelës. Iðkyla ávairios vaikiðkos nelaimës nudeginta ranka, sumuðta koja ar ábrëþtas skruostas. Visa tai gyva ir egzistuos tol, kol ji, motina, bus gyva. Tad ji saugo tas laimingas akimirkas, tiki jø gyvybingumu. Jai reikia tik prietemos, vienatvës ir aplink esanèiø daiktø, kuriais naudojosi jos anksti mirusi duktë. Ak, vaikeli, galvoja ji, kaip bûtø gera, jei bûtum ðalia. Toks graþus bûtø gyvenimas. Ir ji vaikðto po kambará savo vizijose laikydama uþ rankos ásivaizduojamà dukrelæ. O praeitis lengvai plevena ðalia, nusineðdama viskà laiko amþinybën. Palaima Ji mëgo tà nedidelio sodo kampelá. Vyðnynà. Taip ji praminë ðià vietà. Èia laisvai augo nepriþiûrimi, bet veðlûs vyðniø medþiai. Vaisiø uþmegzdavo maþai. Bet pavasará, jø þydëjimo metu, èia jauteisi tarsi kitame pasaulyje. Daþnai, pasiëmusi knygà, ji atsisësdavo paèiame vyðnyno viduryje. Skaistaus tyro dangaus þydrynëje, lengvo vëjelio sûpuojamos, tarsi apsnigtos svyravo medþiø ðakos. Prasiskverbusiuose saulës spinduliuose spindëjo vyðniø þiedeliai, o ypaè ryðkiai ðvietë þiedlapius iðvagojusios smulkios rausvos gyslelës, lyg kraujas, suteikiantis jiems gyvybæ. Jie buvo tokie gyvybingi, uþburiantys, kad, rodës, jokios gamtos iðdaigos nepajëgs sunaikinti. Þiedeliai svajingai siûbavo. Ir ji, uþburta to nepaprasto groþio ir gyvybingumo, paniro á bûties paslaptis. Prasiskleidæ vyðniø þiedai traukë aplink judanèià gyvybæ. Ant þiedø tai atskrenda, tai nuskrenda bitës, 4 vapsvos. Jos pakyla, ðokinëja nuo þiedo ant þiedo ir vël gráþta prie kito, ropinëja ant ðakø, panyra giliai á þiedà ir dþiaugsmingai geria nektarà. Netikëtai pasigirsta ramus dûzgesys ir ant kitos ðakelës þiedø nutûpia didelë tukli margaspalvë kamanë. Ji tarsi supasi ant medþio ðakos, ir oras prisipildo jos saldaus raminanèio dûzgimo. Uþvertusi knygà ir ásiklausiusi á pasaulá, pati nepajunta, kaip, apimta palaimos, ima suktis ratu. Jà uþlieja nepaprastas lengvumas, dþiaugsmas ir ramybë. Akimirka virsta amþinybe. Viltis Þiema ëjo galop. Ilgos tamsios naktys, trumpos pilkos dienos be saulës ðypsnio ir giedros palengva traukësi. Dar matësi sniego lopinëliai, dar þemë sustingusi, suledëjusi iki paèiø gelmiø, kaip ir ji. Þiema sustingdë jos sielà, atvërë kanèià. Ir ji laukë ðviesos, ðilumos, giedros. Bet vëjas dar stûgauja, trankosi stogais, lanksto medþiø ðakas. Ak, kokie ðuorai. Koks ásiûtis. Kokia jëga. Atlëkusi audra vël nuplëð stogo skardà, iðdraskys elektros laidus. Bet jau neilgam. Tikrai, kaþkas pasikeitë. Ji atsisëdo lovoje ir ásiklausë. Nurimo vëjas. Kaip atlëkë ið kaþkur, taip ir dingo kaþkur. Tik kà ánirðæs drebino stogus, lauþë medþiø ðakas ir nusineðë paskutinius sniego likuèius nuo gatviø, laukø. Staiga ið apsiniaukusio dangaus pasipylë lietus. Pirmas pavasario lietus. Jis dar ðaltas, taèiau toks stiprus ir nekantrus, toks ðniokðèiantis, taip skubantis suðalusià þemæ prikelti naujam gyvybës alsavimui. Nevilties ir skausmo iðkankintame jos veide atsirado ðvelni nuostabos iðraiðka. Ji dar gyvens. Patikëjo Jie susitiko nedidelio kalno lomelëje. Nusijuokë ir susëdo ant akmens. Jis apglëbë jà ir prispaudë prie savæs. Temo. Saulë lëtai slydo uþ kalvos, slëpësi uþ tolimojo miðko. Dausos slëpiningai vërësi. Suþërëjo þvaigþdelës tarsi maþyèiai þiburëliai. Norëjosi iðtiesti rankà ir paliesti, rodës, taip arti spindinèius ðviesos taðkelius. Dangus buvo nepaprastas. Ir dar tas tvyrantis svaigus þemës kvapas. Paskui tamsuma pamaþu, ið lëto ëmë ðviesëti. Tykiai mirksëdamos þvaigþdës tolo, dumsa ðvelnëjo, palengva plito ðviesuma blyðkiai gelsvi ðvelnûs spinduliai nutvieskë kalvà, miðkà, laukus. Tekëjo saulë. O jis, iðtiesæs rankà, kalbëjo apie bûsimà jø gyvenimà pilnà ðviesos, ðilumos ir ramybës. Ji suvokë tà nuostabø groþá, jautrius þodþius, bet þinojo, kad bûtis yra paini, klastinga ir kankinanti. Nuo tos dienos, kai liko viena ðiame pasaulyje, ji kentë tik sielvartà. Anksti mirë motina, o tëvas jos iðsiþadëjo. Daþnai kaltino save, kad gimë. Kaltës jausmas jà persekiojo, nes þinojo, kad nuo patirtø paþeminimø, skriaudø ir ðirdgëlos niekur negali pabëgti. Ji liûdnai nusiðypsojo, sugëlë ðirdá. Gal tikrai ávyks stebuklas, ir jos gyvenimas pasikeis? Turës namus, vaikø, mylimà vyrà. Þinojo, kiekvienas jo þodis yra tikras, bet ar tai ið tikrøjø skirta jai? Ji nori neámanomo dalyko. Pakvipo Vël regiu pro langà lietaus nuplautà pilkà dangø su nekantriai kaþkur lekianèiais debesimis. Kartkartëmis ðvysteli gaisi proðvaistë ir nuðvinta tolumos, tokios vaiskios, tyros. Tvyro klaiki grësmë. Rodos, jau visa amþinybë, kai ðioje prieblandoje slenka gyvenimas. Pagavo baugulys, ëmiau ðirsti ir gàstauti. Ten, uþ lietaus uþdangos, tarsi ákyri mintis slypëjo mano likimo ðeðëlis. Norëjau ðirdá draskantá nerimà sugriebti á vienà galingà kamuolá ir sviesti á lûkuriuojanèià nuojautà. Suvokiau lediniai vienatvës pirðtai tiesia á mane savo baugio nuodus. Nebuvo stipresnio jausmo uþ baimæ. Toji nepaprasta ilgesio gëla. Nepasiekiamø troðkimø, neágyvendintø svajoniø liekanos. Pasaulis toks didelis, erdvus ir galingas, o að, tokia maþa, apimta begalinio siaubo ir noro iðgyventi. Bûti, paminant nerimà, klaikà, viltá. Pabëgti nuo nelemto bûvio. Jauèiau save, stovinèià prie plonytës ribos, skirianèios mane nuo nematomo pasaulio. Bet ið manæs atimta tai, kà tariau atradusi, nepasiekiama. Svyravau ant prarajos kraðto, negalëdama nei pajudëti, nei nupulti. Ir tada pratrûkau rauda. Ið lëto ðirdgëla atslûgo, pasislëpë giliai ðirdyje. Suvokiau, kad kiekvienas, kuris teisia gyvenimà neþinodamas, klysta. Pabëgau akimirkai nuo savo lemties, bet kur áþengiau? O sunkûs debesys pakvipo gaiva. Pabiro baltos lengvos snaigës. Padvelkë lengvumu. Tyla Ji áþengë á nedidelá, jaukø, toká paþástamà, bet bedvasá ir ðaltà kambará. Nebyliai þvelgë didysis laikrodis. Ant stalelio pabiræ tableèiø pakeliai, nepilna stiklinë vandens. Seni laikraðèiai, priraðyti popieriaus lapeliai ir raðikliai netvarkingai pasklidæ ant këdës. Neklysdama ji þengë tarp daiktø, priklausiusiø jam. Pasilenkë ir pakëlë vienà priraðytà lapelá. Graþios, lygios raidës, iðsirikiavusios á sakinius. Tai jo raðyti prisiminimai. Surinko ir sudëliojo lapus á krûveles. Traukë ir kraustë vis daugiau daiktø, dëliojo juos á vietas, kurias jis buvo jiems paskyræs. Taip norëjosi matyti visus senose vietose. Tarsi nieko nebûtø ávykæ. Rodës, jis tuoj ateis. Iðëjo trumpam kaþkur savais reikalais. Reikia tik viskà vël tvarkingai sudëlioti, sutvarkyti. Regis, gráþo laikas ir nieko nereikia sakyti. Ji taip troðko, kad jis kuo greièiau atsirastø. Begalinëje juodoje buveinës kapø tyloje aidint jos paèios þingsniams, supantiems jà, troðko tik vieno: kad jis gráþtø. Niekada nesusimàstë, kad jis, visada buvæs ðalia, atrodë neveikiamas laiko, amþinas, staiga vienà dienà iðeis. Toli. Labai toli. Ten, ið kur negráþtama. O gal netrukus pasigirs jo balsas? Prisëdusi ant sofutës, dairësi, lûkuriavo. Apgaubë slaptinga dumsi tyka. Iðkalbinga tyla. Pamoka Tà vasarà ji gerai prisimena. Studentiðkà praktikà jaukiame miestelyje, ásikûrusiame didelës upës vingyje. Atlikusi kasdieninius darbus, pabëgdavo nuo bûrio bendrakursiø ir klaidþiodavo po laukus, upës pakrantes. Dvelkë meldais, gaiva ir tyrumu. Upës groþis pakerëjo, ir ji pamilo jà. Kasdien ateidavo prie srauniosios ir iðtisas valandas sëdëdavo nieko neveikdama, tik gërëdamasi tëkme ir klausydamasi jos ðnabþdesiø. Atrodë, upë priëmë jà, kalbasi, masina kristi á vandenis. Kartà pamëgino ábristi, ir pajuto, kaip jà apglobë vandens rankos. Tokios ðvelnios, minkðtos. Bet, pabûgusi gelmës, kurion traukë upë, iððoko á krantà. Po keliø dienø, vël atëjusi prie upës, nutarë panirti giliau. Jà vël apkabino vandenø rankos ir ëmë smelktis á kiekvienà kûno lopinëlá. Vanduo svaigino, stingdë, skverbësi á burnà, krûtinæ. Dingo þodþiai, apsunko kojos, slegiama nenumanios jaukios jëgos, nesiprieðindama nusileido ant dugno. Atsigulusi þvelgë á virð vandens plytintá dangø buvo raibuliuojantis, þaiþaruojantis, iðtásæs, toks nutolæs ir pasklidæs tarsi baltas rûkas. Jà apëmë neregëta ramybë. Taèiau ûmai suvokusi, kad gali likti èia amþinai, atsikvoðëjo, sulenkusi kojas atsispyrë á dugnà ir iðniro pavirðiun. Buvo saulëta, karðta pavakarë. Upë paleido jà. Bet jau ne tokià: ji buvo pakliuvusi á nepavaldþià laikui vietà, kur pajuto amþinybës akimirkos skoná, leidusá perþengti save.

5 m. birþelio d., Nr ( ) KAUKO LAIPTAI buvo ilgas savaitgalis, ilgas kûnà rakinantis skausmas, savanaudiðkas að vis dar þmogiðkas, vis dar tarsi vësa liûties nesibaigianèios mûsø gyvenimo dþiaugsmo. vis dar stebiuosi vis dar kaip ji mane atspëja ir tai jau nebe kalba nebe þodþiais ar sakiniais paplûdus raiða poezija Zenono BALTRUÐIO nuotrauka Paulius NORVILA na ir kas koktumas pramuða balansuoti ant lyno ir tuo paèiu balansuoti ant þodþio tarp pasakyto ir nutylëto iðlaikyti pusiausvyrà vis dar stebiuosi burtais kuriems negaliu nieko prieð pastatyti vis dar stebiuosi vis dar glostant jos plaukus kyla tas tyras ir paprastas noras numirti. jeigu ieðkotum prasmës jeigu ieðkotum prasmës tamsiuose rytuose, vëjo ðiurenime, laikrodþiø dulkëse, jeigu ieðkotum prasmës þvilgsniuose iðtartuose, nutylëtuose, jeigu ieðkotum prasmës, tai tik visà gyvenimà, visà valandà prieð ir valandà po mëginant áskelti þodá kaip þodá kaip ugná trinant du akmenis du vienà á kità þmones. apkarpius sparnus apkarpius sparnus ir truputá ákauðus nuo moterø juoko, nuo mëlyno vyno, dëmë po dëmës patalø vandenynai ilgëdamies temsta ir ðnabþda á ausá, kad pasaka baigës, princesë uþmigo ákritus á minkðtà, pakibusià plunksnà, paukðtelio, kuris debesuotoj paunksmëj èiulbëjo èiulbëjo, kol sapnas uþkibo. gyvenimas savaip skaityti daug knygø daug klasikø uþ parankës namo parvesti linguojant ramiai á rytiná gamtos nuðèiuvimà spausti rankà priimti sunkius sunkiai tariamus iðsiskyrimo þodþius tarsi paslaptá vieðai iðpaþástamas nuodëmes opoto sugráþus á pasakos pradþià dar kartà na ir kas, o man vis vien graþu nuogas kûnas, nors ne tiek kûnas, kiek vaizdinys ir ne tiek vaizdinys, kiek tvarumas, kada ji ðnekasi su savimi á mane beþiûrëdama. ant pirðtø galiukø, arba angelø þaidimai ant pirðtø galiukø sëlini á savàjà darbo vietà buvo ilgas savaitgalis, ilgas kûnà rakinantis skausmas, juk supranti imtynës, krepðinis ir kiti angelø þaidimai, ðá kartà laimingai, ðá kartà be traumø pasisekë gráþti, prisimeni kaip atvërei debesá, kaip nusiëmei savo batus, savo ðeðëlá, kaip nuogas likai ir laimingas, abejojantis, ar begali bûti geriau, þinantis gali, gali bûti geriau kità dienà, mëginant atminti þodþius ir þvilgsnius, tarðomas plunksnas, gali bûti geriau, gali bûti ðvelnesnis sàlytis kûnø, tvirtesnis plienas ðarvø, gali bûti, gali, atsimeni, gali, bet nebebus, tø akimirkø nesugràþinsi ir todël nuolankiai ant pirðtø galiukø sëlini á savàjà darbo vietà, neiðlaikyti pusiausvyros ir abejonës, ir vëjo lengvo nuglostymo akrobatui lengviau nes po klaidos paprasèiausiai nebûtina, ne nebereikia gyventi. pabaiga o pabaigoje mes visi netikëtai uþmigsime svetimø daugiabuèiø laiptinëse be jokios prieþasties ar prasmës tiesiog ðiaip be galo pavargæ pabaigoje lyg dienos kaþkam lyg gyvenimo. skaitant knygas dar nesu toks senas kaip tu, dar ne viskas man leidþiama, bet jau dabar pradedu laukti tos dienos, kai nerûpës knygø tiraþai ir svetimos moterys, jau dabar pradedu ruoðtis bûsiu teisus, kad ir kà besakyèiau, jau dabar esu pakeliui á teritorijas, kur nebus aiðkiai nubrëþtos ribos ir þinosiu galima viskas, bet sykiu negalima nieko, jau dabar esu ásitikinæs, pritrûksiu rytø po bemiegës nakties, jau dabar, po velniø, jau dabar pradedu jausti niekas manæs nesupras. iðdegusios raidës dangus virð Berlyno kraujuoja, mano mieloji tai miðios, nuotakø rausvos suknelës kaip lapai nuo klevo atplyðæ ir velkasi, velkasi ðleifas baltø sidabriniø niekuèiø, ið rieðuto ritasi vaikas, ið kevalo protëvis puèia, ir taip atsiranda gyvybë ið atviro uþdaro teksto tinklu apkabinanti jûrà, kad nerimo krantà pratæstø, kad tamsà pratæstø ir tylà ðalin savo þvilgsná, ðalin, kraujuoja dangus virð Berlyno, kad paprasta neprisimint. ðita mergaitë ðita mergaitë angelas o ði man primena tave kiekvienà kartà kai á mane be galo panaði vis mëgini iðtarti kità vardà ir taip nutrinti praeities dëmes ið mëlyno dangaus prislëgæs ðirdá akmuo á dulkes gráþta á prasmes ir dievui liepus einame numirti su kiekvienu atodûsiu labiau tu papraðei ir að pasilikau ðitos mergaitës ritmikoj ðirdies kurià raðydama kaskart atsisakai tikëti nerimu rimu ir visa tai palieki plaukti pasroviui iki iðblës. skaityti daug knygø daug klasikø ir në vienu nebetikëti. Autoriaus nuotrauka 5

6 KAUKO LAIPTAI m. birþelio d., Nr ( ) Alis BALBIERIUS Apie vijoklius Vijokliai iðlenda ið meno albumo. Jie raizgosi, raitosi, vejasi, sukasi erdvëje, susimezga ir vël atsiskiria ir vël atsiriða, skverbiasi á sàmonæ ir smegenis. Beveik regiu, kaip spiraliðkos jø linijos susipina su neuronais ir jie tarp savæs kalbasi. Taip, kalbasi, nes pasauly yra daugiau kalbø, kurios neturi atitikmenø mûsø þodþiuose. Beþodës kalbos supa mus ið visø pusiø nelyg beribis vandenynas, oðia it angliðkas þodis ocean, neria á dugno gylá lyg lietuviðka ilgoji û þodyje jû-ra. Kartais mes tas kalbas girdime, nujauèiame, uþèiuopiame kaþkokiais neiðvystytais pasàmonës jutimais juos arba uþmirðome, arba dar tik paþadinsime be galo sparèios þmogiðkosios evoliucijos greitkelyje. Bet dabar vijokliai iðlenda ið meno albumo. Ið moterø kûnø ir pozø, kurias ávairiausiom spalvom ir linijom iðtapë ávairûs dailininkai. Kûnø ðiame albume tiek daug, kad vël norisi kartoti angliðkà þodá ocean, gilinti já su kitu þodþiu jû-ra. Ir að staiga praregiu, suprantu, kad visas gyvenimas yra apvytas ávairiausiø vijokliø formø ir rûðiø. Dabar net nedrásèiau sau apsakyti, kiek þinau tø tikrøjø rûðiø, vijokliniø augalø apskritai. Gal kada atsiversiu botanikos enciklopedijà ir pasitikrinsiu pamirðtas þinias, o tiesà sakant daþniausiai niekada ir neágytas. Nes vijokliai platesniame kontekste tai natûraliø rûðiø formø begalybë. Dar daugiau jø plyti mûsø sàmonëse ir pasàmonëse; tai rûðys ir porûðiai, formos ir linijos, niekada neapraðytos jokio kruopðtaus botaniko. Toji begalybë, vartant meno albumà ir þvelgiant á moterø kûnø menà, Dvi moterys, kurios kalbasi Vitas AREÐKA XXI a. pradþia. Paribio provincijos miestelis lyg ið vieno Raimondo Jonuèio eilëraðèio, nors jame mano jau senokai á kità pasaulá iðkeliavæs bièiulis turëjo galvoj labiau gimtàjà Plungæ: Ruduo ruduo rugsëjis spalis spalis / lyg nukankintas merdëja miestelis / Praplaukia drumzlina þuvis Ford Sierra / ir ðiugþda pakelëj skardinës svërës... Dar ðitame vaizde, kurá mano sàmonëje sparèiai kuria ir pleèia kà tik pacituotos eilutës, kaþkas ataidi ir ið Aleksandro Bloko. Mat ðioje konkreèioje aikðtëje yra ir vaistinë, ir parduotuvë (prekybos centras lyg doro vartotojo svajoniø ásikûnijimas, nes mûsø ateièiai labiausiai reikalingi dori ir iðtikimi vartotojai). Dar retoki praeiviai, truputis sniego, krintanèio ir tirpstanèio arba jau netirpstanèio. Ir dvi moterys po medþiu prie stulpo. Dvi moterys, kurios kalbasi. Jø kalba kuria kità, tik joms pavaldø ir teisingà pasaulá, á kurá nepateks nepaðvæstieji. Jø kalba mezgasi, neriasi it voratinklis ir viskà bei visus apraizgo. Jø veiduose atsispindi paèios ávairiausios, daþniausiai vadovëlinës psichologinës iðraiðkos ir bûsenos. Recenzijos pavadinimà pasirinkau ið aptariamo Emilijos Liegutës eilëraðèiø rinkinio Akmuo praþydo *, kuriame ji savotiðkai protestuoja prieð ðiuolaikiná avangardà, dvasinæ sumaiðtá, bejausmæ kûrybà. Gyvenimas toks, kad net ið akmens turëtø prasiverþti emocijos. Ðiandien nelengva suvokti, kuria kryptimi juda lietuviø poetinë kûryba. Pirmiausia skaitytojo dëmesá atkreipia originalios formos ieðkojimai, siekimas sukurti nepakartojamà individualø stiliø ir kryptá, netikëti tradicijos papildymai, apvertimai, provokacijos, radikalus leksikos motyvø iðplëtimas ir atnaujinimas, kaip, pavyzdþiui, Sigito Gedos neseniai pasirodþiusiame rinkinyje Freskos. Meninës raiðkos iðlaisvinimas nuo privalomø idëjø, motyvø ir net formø, varþiusiø ir kausèiusiø kûrybinæ fantazijà sovietiniais metais, ðiandien kartais pasireiðkia keisèiausiais bûdais. Tiesa, tarkim, Justino Marcinkevièiaus kartos poetai ieðkojo tokiø formø, kurios leido apeiti to meto cenzûrà, kartu su bendraþmogiðkais, meilës, gamtos, filosofiniais motyvais iðreikðti laisvës troðkimà. Jose meniðkumo pradas buvo gerai motyvuotas. Iðmëgintos meninës raiðkos priemonës iðliko ir iðsiplëtë. Eilëraðèio kompozicijos pasidarë sudëtingos ir sunkiai pasiduodanèios analizei. Jos savaip atspindi dabartinio gyvenimo dvasinæ sumaiðtá. Formos sudëtingumà sàlygoja dar ir posûkis á egzistencinës tiesos ieðkojimus. Noras surasti tiesà, áspëti máslæ kà slepia uþ savæs daiktø pasaulis? E. Liegutë naujajame rinkinyje tarsi mëgina atsargiai, nedràsiai sujungti 1930-øjø kartos poetø tradicijà ir ðiuolaikiná avangardà, kurti vaizdus, pasiremdama iðoriniu daiktø pasauliu, istorine atmintimi. Potekstëje slepiasi tos egzistencinës tiesos. Slepiasi uþ iðorinës, lengvai, tarsi ið anapusinio pasaulio matomos realybës: Ar buvo jums ðitaip? Lieti þvilgsniu daiktus Ranka nepajëgia pakilti Lieti tik þvilgsniu ir netiki: Nejaugi viskas tikra? Nejau ðitas stalas, Ðis langas tikras? *** Tiki ir netiki, nes tu buvai Anapus slenksèio nebûties. (p. 40) Èia autorë tik retoriðkai deklaruoja amþinybës esatá, buvimà uþ matomos realybës. Sekundë tæsias / amþinybë vis dar tæsias (p. 40). Esminis E. Liegutës rinkinio motyvas þmogaus egzistencijos máslë ir prasmë. Tai, galima sakyti, visos ir visø laikø poezijos ir kûrybos apskritai motyvas. Á ðá klausimà E. Liegutë atsako saviðkai, retoriðkai. Arba epiðkai pieðdama eilëraðèio fabulà. Juk ji dar ir prozininkë. Pavasaris. Pievutë jau þalia. / Taip pasiilgau þalumos einu. / Tilvikas sveikina ir pempë: / sveiki gyvi! Tûlik tûlik èia pasilik! (p. 41). Kai kada tos iðraiðkos, mimika, gestai, pozos, stovësena primena klasikinæ Erazmo Roterdamieèio knygà apie kvailybæ. Moterys kalbasi ir kalbasi. Kartais perkelia kûno svorá nuo vienos kojos ant kitos. Perima kita ranka neðulius arba padeda koká ant þemës. Jø drabuþiai atspindi tà vis dar niekaip neiðnykstanèià sovietinæ pilkà ar tamsià, neiðvaizdþià stilistikà, neturinèià nieko bendra su tikru elegantiðku minimalizmu. Jos kalbasi, nes drabuþiai ar net jø neturëjimas niekada netrukdo kalbëti. Nenoriu pasilikt nerimo jûroj Kartojamas lietuviø poezijoje tradicinis gamtos motyvas. Poetës nuomone, kuo labiau þmogus susilieja su gamta, tuo daugiau jis gali áspëti egzistencijos másliø, áþvelgti gyvenimo groþio. Pagaliau ágauti fizinës ir dvasinës sveikatos. Moèiutë uþkiða ðluotelæ uþ balkio / siûbuoja linguoja balkis / barsto pelynø sëklas kaip barstë / prieð ðimtà prieð tûkstantá metø / gydë þiniuonës pelynais vaikus / gydë karius suþeistus saulës mûðy (p. 15). Èia autoræ galima kaltinti pavirðutiniðkais elementariais þurnalistiniais svarstymais, panaðiai, kaip kai kuriuos avangardinius poetus pamiðëliðkomis sapalionëmis. Bet vieni ir kiti turi kûrybinës laisvës argumentus, siekimà kurti ne taip kaip visi. E. Liegutës iðreikðtas giminiavimasis su gamta ateina ið folkloro ar jo þaidybiniø þanrø. Bijau viena bûti. Prisijaukinau bûtá / iðmokau su þalèiu / ir pamatine bûti (p. 19). Akcentuojamas rimo ryðys tarp þodþiø. Kartais rimas perkeliamas á eilutës vidurá, sutampa su ritmu. Tai bûdinga avangardinei poezijai. Sutemos. Erðkëtis pagavo mane / uþ plaukø. Per tirðtà miglà plaukiu (p. 68).,,Pagaliau atsistoju, pasikloju / po savo kojomis ðeðëlá (p. 75). Eilutës ar rimo perkëlimas á toliau einanèios eilutës vidurá, atsitiktinis rimas sukuria laisvos kompozicijos áspûdá. Visai dabartinei lietuviø poezijai bûdinga forma yra turininga: komplikuotas þmogaus màstymas, sumaiðtis ir paradoksai realiame gyvenime visiðkai atitinka kûrybinës fantazijos kryptá. Þodþiø tarpusavio giminingumo iðryðkinimas, kaip ir avangardo poezijoje, kartais aptemdo eiliø prasmæ. 6 vyrui susijungia á moters formas, jø vijokliðkumà. Ið tiesø kaip vijokliðkai viliodamos teka klubø, dubens, krûtø, rankø, skruostø linijos. Tie negyvi kontûrai primena, atgaivina visas kada nors liestas ar tik regëtas linijas, jø ðilumà ir ðvelnumà, vësà per didþiausius vasaros karðèius; apskritai lyties magnetizmà, ðauksmà, veriantá visas mûsø esybes, jei mes ið tiesø gyvi. Dabar praregiu, kokius vijokliðkus pailgintus moterø kaklus kadaise pieðë Amedeo Modiglianis. Ir ne tik kaklus, nors albume, ið kurio ðá kartà iðlindo vijokliø dþiunglës, Modiglianio nëra në kvapo. Bet jis pasaulinëje moterø aktø karalystëje tvirtai uþëmæs tokià pozicijà, kad, regëdamas bet koká meniná aktà pieðiná, tapiná ar fotografijà, vis vien prisimeni arba atsiremi á ðá menininkà. Modiglianio moteris yra vijoklë. Bet kokia moteris turi savyje vijoklës, net ir negraþi. O kurios daugiau galvoja apie groþá? Graþiosios ar negraþiosios, graþiosios dvasia ar graþiosios kûnu, nes abu groþiai vienoje reèiau sutampa? Graþiosios yra vijoklës kubu. Vijoklës vejasi mûsø kûnais ir sielomis kaip vilioklës. Ir mes patys pinamës su jomis kaip vijokliai. Kartais iðsiurbiame jas lyg vampyrai, kartais jos mus. Kai kada ámanoma nors pernelyg daþnai laikina abipusë vijokliø harmonija, paremta klasikinëmis proporcijomis, apðviesta dvasinës ðviesos. Tik neretai mes nemokame tos ðviesos saugoti, nes tëvai, mokyklos ir civilizuota visuomenë daþniau moko dvasiai nenaudingø dalykø... Vis dëlto pernelyg panaðus moterø kûnø linijø ðokis á sparèiai auganèiø vijokliø ðoká. Vijokliai vëjyje ir moterys judesiuose. Dar pagalvoju apie ðokanèias moteris, kuriø tokia profesija priversti ðokti kiekvienà savo vijokliðkà làstelæ. Ir tu þvelgi stebëdamasis, nes niekad negalëjai patikëti, kad tiek daug dalykø gali ðokti moters kûne ir brëþti erdvëj vijokliðkas ðokio linijas lyg hologramà atmintyje. Nes atmintis yra kitas erdvëlaikis, trimatë erdvë jai per siaura. Regis, kaip mûsø akims nematomos hologramos mûsø kûnuose glûdi ir DNR formos tie sudvigubinti gyvybës kartojimo vijokliai. Yra kûnø vijokliø, kurie iðkart apraizgo viskà; sàmonæ ir sielà. Seki juos þvilgsniu, stebëdamasis jø traukos galia. Net tiek visko patyræs tiek beribio dþiaugsmo, tiek nusivylimo. Nematomi vijokliai nuo tø kûnø nusidriekia per erdvæ, tiesiog fiziðkai jauti jø buvimà, gyvybingumà, magijà. Lyties magnetizmà, kurá mokslas beprasmiðkai bando paaiðkinti. Mes iðauginom fantastiðkà civilizacijos erotikos vijoklá kaip jokia kita gyvybës rûðis. Ir kas tai galø gale tobulëjimas ar tik hedonistinis ornamentas? Seksualumo spindesys tapo pranaðumo privilegija, ir tenka pasakyti tiesà: daþnai jis ið tiesø yra kaip spindesys, dieviðkasis spindesys, apie kurá visai kitom prasmëm màstë viduramþiø scholastai. O tà spindesá, apskritai bet kokios ðviesos tiek saulës, tiek dvasios, tiek kûno groþio tekëjimà, jos sklidimà galiu ásivaizduoti ir kaip daugybæ auksiniø vijokliðkø spiraliø. Ir nusispjaut man á fizikos dësnius, nes kartais regisi, kad ið tiesø matai daugybæ vijokliø, iðtrykðtanèiø ryte ir besivyniojanèiø erdvëje ið patekanèios saulës kamuolio. Jie palaimingai apraizgo viskà, kà mes regime, lieèiame ir jauèiame. Vijoklius ir viliokles. Visas beþodes kalbas. Visa, kà mums leista nujausti, bet neduota suprasti. Niekas jø nestebi ir nepastebi, kad jos ið tiesø visà laikà tik kalbasi. Kalbasi, kai temsta ar ðvinta, kai lyja lietus arba krinta kruða. Kalbasi, kai sprogsta medþiø pumpurai ir uþgieda skardþiu balsu á medá prie stulpo nutûpæs visada sugráþtantis migrantas kikilis. Kalbasi, kai medis pradeda daþyti ir barstyti lapus. Kalbasi, kai popietës saulës ðviesa ðildo skruostus; kalbasi, kai pro niûrø debesá jø akiø lëliukes priverèia raganiðkai spindëti vidunakèio pilnaties mënulis. Jos kalbasi, sklidinos kalbos, o pasaulis, toks nereikðmingas, toks nereikalingas, plaukia pro ðalá automobiliai ir metø laikai, klegantys moksleiviø bûreliai (indigo? debilai? banditai?) ar ðventinës eisenos su þalvariniais þalvariniø instrumentø garsais ir debesys, kurie kartais labai greitai plaukia, o kartais tiesiog stovi danguje. Þolë uþauga ir krinta po dalgiu, uþauga ir vëlei krinta. Keièiasi deputatai, merai, ministrai, premjerai ir prezidentai. Pasaulio þemëlapiuose padaugëja arba sumaþëja valstybiø. Moterys kalbasi ir kalbasi. Kalbëdamos jos iðlieka tokio pat neaiðkaus brandaus amþiaus nei senos, nei jaunos. Jos kalbasi ir kalbasi. Po medþiu prie stulpo. Prie aikðtës, kur aptieka ið A. Bloko laikø susitinka ðiø dienø prekybos centrà ir vienas á kità þiûri. Bet ar gali kas pasakyti, apie kà tos dvi moterys kalbasi?.. Ryðkios þmogaus ir gamtos paralelës poetës meditacijose iðkyla smilgos, nendrës, pelynai, lelijos, svërës. Pernelyg visko daug. Todël ir þmogaus egzistencijos máslës paaiðkinimo neámanoma taip lengvai rasti. Nenoriu bûti vienadienis / augalo ðeðëlis. Palieku viskà, / net paèià save palieku, / ir einu ten, kur Tu / paskyrei man bûti (p. 77). Ðtai kaip galima paaiðkinti ir poetinæ, intelektualinæ aklavietæ, avangardinës poezijos kompozicinæ sumaiðtá, jausmø amputacijà, emociná iðsivadëjimà, prieð kuriuos maiðtauja E. Liegutë. Gamtos reiðkiniais paremtose eilëraðèiø fabulose lyrika konfliktuoja su proza. Gamta visur iðkyla kaip egzistencinë metafora, iðreiðkianti emociná reagavimà, pavyzdþiui, á greità laiko tëkmæ. Per paeþerës smëlá brendu. / Rankos kojos atvëso. / Gera. Noriu kumðèiuose / suspausti laikà, bet jis / byra pro tarpupirðèius (p. 84). E. Liegutë ne visai pasitraukia nuo istorinio laiko erdvës, nuo vaikystës atsiminimø, sapne Sibiro taigoje regi tëvø kapus. Rimuoja pasaulio gale Angara (p. 53). Taèiau poetinëse meditacijose ji tolsta nuo iðankstinio nusistatymo, vengia tiesmukai vertinti etikos, moralës temas, kas sovietiniais metais buvo privaloma. Laiko þenklai juntami vos vos. Visur paslaptis ir máslës. Veikia ne istorinis, o universalus laikas, bûdinga meditatyvinë iðgyvenimø raida. Pavyzdþiui, jau cituotame eilëraðtyje Ten, kur tu istoriná laikà pakeièia ryðys su dieviðkuoju pradu, maldos intonacijos, ryðki aliuzija á Biblijà. Pati bëgsiu á dykumà, / apkabinsiu liûtà. / Jis palaiþys man veidà / ir nuneð ant Sinajaus kalno (p. 76). Kai nedaug vilties, mintys lekia á pasaulá, slypintá uþ daiktiðkosios realybës. Siekimas priartëti prie filosofiniø meditacijø, bûties másliø atsiremia á kasdieniðkus stebëjimus, liaudies iðmintá, universalø laikà. Nevengiama ir atvirø deklaracijø, o tai dabartinës kritikos vertinama kaip atsilikimas ar konservatyvumas. Pavyzdþiui, galima prikibti prie frazës Tik vienas / prieðas man að pati (p. 20). Tai lyg ið pedagogikos vadovëlio paimti þodþiai teisingi, bet jau visiems þinomi. Rinkiná skrodþia eleginë atsisveikinimo nuotaika, nes þemiðkasis pasaulis neguodþia. Daþnai kartojasi þodþiai ðeðëlis, aklas namas. Ir vël Tu, Dieve, atëjai á pagalbà, / Tavo meilës ranka apkabino mane, / liûdesys virsta dþiaugsmu (p. 77). Ðeðëlio kontrastas saulë, þvaigþdë. Nukelta á 7 p. *Emilija Liegutë, Akmuo praþydo. Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011.

7 m. birþelio d., Nr ( ) KAUKO LAIPTAI Etaþerë Egzotika Jurga TUMASONYTË Tea Obreht Tigro þmona : romanas; vertë Vidas Morkûnas. Baltos lankos, Vilnius, Dvideðimt penkeriø Tea Obreht 2011 m. paraðë pirmàjá stambiosios prozos kûriná ir tais paèiais metais laimëjo Orange Prize for Fiction uþ geriausià moters romanà anglø kalba. Jauniausios kada nors toká apdovanojimà pelniusios autorës kûrinys spëriai verèiamas á kitas kalbas. Ðtai turime ir lietuviðkai. Viename interviu Tigro þmonos autorë pasakojo, kad nemaþai raðytojø jai sakë, jog pirmuosius romanus, nori to ar ne, paraðai apie savo vaikystæ. Panaðiai nutiko ir ðiai nuo 1997 m. JAV gyvenanèiai merginai ji dedikavo kûriná mirusiam seneliui, kartu prisimindama ir savo gyvenimà ðalyje, kurioje sproginëjo bombos, dingdavo þmonës ir maiðësi þemë su dangumi. Romane pasakojama apie jaunà gydytojà Natalijà, kuri, iðsiruoðusi su kolege á kelionæ skiepyti naðlaièiø, suþino, jog netikëtai mirë jos senelis. Natalija nenutraukia misijos, taèiau prisimena senelio pasakotas istorijas ir mëgina atpainioti paslaptingà jo mirties istorijà. Anûkæ su juo sieja itin glaudus, empatiðkas ryðys. Senelis jai vienintelei buvo atskleidæs paslaptá, kad serga vëþiu. Jie abu tai kruopðèiai slëpë nuo senelës ir Natalijos mamos. Knygos pradþioje Natalija prisimena vaikystæ, kai su seneliu eidavo á zoologijos sodà ir visada aplankydavo jo mëgstamuosius tigrus. Þinoma, apie tigrus èia uþsimenama neatsitiktinai. Anotacijoje raðoma, kad Tigro þmona vaizduotës ðëlimu primena Emiro Kusturicos filmus m. reþisieriaus sukurtame Pogrindyje yra scena, kurioje rodomas 1941 m. bombarduojamo Belgrado zoologijos sodas: bombos krinta ant laukiniø þvëriø narvø, ir greitai á gatves iðtrûksta liûtai, drambliai, beþdþionës... Knygoje taip pat apraðomas bombarduojamas zoologijos sodas *** Genijaus jëga retas paukðtis, genijaus sindromas to tai kaip þvirbliø! Novalis: Filosofija yra poezijos teorija. Tarpais atrodo, kad kai kurios èirðkaujanèios galvos ið ðio teiginio paskubëjo padaryti iðvadà, jog poezija tëra filosofijos praktika, ir puolë eiliuoti gudragalviðkas ðaradas, o paskui skelbti jas ið kiekvienos pa(k)rûmës. Koks ðios pasakëèios moralas? Já galëtø atstoti anoniminio autoriaus vieno eilëraðèio parafrazë: pagal statistikà yra vienaip, apaðtalø duomenimis prieðingai. *** Egzistuoja tokios knygos. Egzistuoja kitokios knygos. Bet egzistuoja ir tokios-kitokios knygos. Èia apie jas ir kai kuriuos skaitytojus. Ðtai pagaliau jie ásigudrina pradët vienà tokià-kitokià skaityti. Bet vos ápusëjæ pirmàjá puslapá, kaipmat ásikvailina jà uþversti. cave canem pirmà syká Antrojo pasaulinio karo metais, kai senelis dar buvo maþas, antrà kartà Natalijos paauglystëje. Tigras, ákalintas bombø niokojamame zoologijos sode, tampa talpia metafora apie Balkanø þmoniø likimà: Uþtat buvo apraðytas tigras, ánikæs ësti savo paties kojas, vienà, po to kità grauþæs iki kaulo. Nuotraukoje Zbogomas senstantis vieno mano vaikystës tigrø sûnus tysojo ant akmeninës narvo aslos, pastirusios jo letenos buvo apraiðiotos lyg kumpiai. Jodo prisisunkusiuose audiniuose ties kulkðnimis tamsavo riebios dëmës, o þurnalistai teigë, kad niekas negali sutramdyti tokios savotiðkos þvëries manijos jau buvo iðbandyti raminamieji, grandinës, chinine sumirkyti apriðalai. Þmonës netgi pritaikë pooperaciná ðuns átvarà ir pritvirtino já prie kaklo, bet per vienà naktiniø antpuoliø tigras ið pradþiø nugrauþë átaisà, o paskui du savo pirðtus (p. 301). Knygoje Tigro þmona yra trys pagrindiniai pasakojimai vienas apie Natalijos kelionæ skiepyti naðlaièiø ir atrasti paskutinius dar neatðalusius senelio pëdsakus. Antrasis apie senelio pasakotus susidûrimus su mistiniu nemirtingu personaþu Gavranu Gailë. Ðis klaidþioja po miestus siûlydamas þmonëms iðgerti kavos ið jo puodelio ir pagal tirðèius pasako, ar tas þmogus greitai mirs. Gailë mirties giminaitis, bet seniau dël vienos meilës istorijos ëmë ir supykdë jà, todël yra pasmerktas amþiams bûti tarp gyvøjø ir mirusiøjø. Já su Natalijos seneliu sieja seni ryðiai. Treèiajame pasakojime gráþtama á senolio vaikystæ, kai berniukas su savo moèiute gyveno Galinos kaime, o jame lakstë pabëgæs tigras, prieglobstá radæs pas jaunà kurènebylæ musulmonæ, pramintà Tigro þmona. Kiekviena ði istorija turi dar kelis vidinius pasakojimus, taigi romanas kuriamas tarsi matrioðkos principu. Ir tai, tiesà pasakius, ðiek tiek blaðko. Átampa ir intriga veda skaitytojà, bet pasakojimas ûmai nutrûksta, jis pakeièiamas kita siuþetine linija, o toji treèia. Norëtøsi, kad ðios istorijos taip daþnai netrûkèiotø, bûtø vientisesnës. Tigro þmona ypatinga tuo, kad autorë meistriðkai supina tikrovæ ir folklorinæ Balkanø mistikà. Kûrinio realybë svyruoja tarp faktø ir iðmonës. Blaiviu protu vadovaujasi gydytojas senelis, logiðkai màsto ir Natalija, taèiau, kaip teigiama knygos pabaigoje, kai kuriø istorijø tiesiog negalima supaprastinti logiðku paaiðkinimu. Magiðkasis realizmas èia kitoks nei Lotynø Amerikos literatûroje, greièiau jau postmagiðkas. Karo baisybëse skendinti ðalis neávardijama: Belgradas vadinamas miestu, Josifas Brozas Titas majoru... Þiaurios realybës ir skurdo fone vyksta mistiniai dalykai, paprasti þmonës lyg stengiasi uþsimirðti, átikëti jais tarsi Dievu. Pavyzdþiui, Mora renka nuo kapø paliktas monetas, drabuþius, gëles dël to, kad þmonës jaustøsi ramiau þinodami, jog mirusieji dþiaugiasi jø dovanomis. Moros trobelëje, grûste prigrûstoje nuo kapø paimtø daiktø, Natalija jauèiasi tarsi transcendentiniame paðte, todël iðvynioja ir senelio krepðá, kurio liesti pagal tradicijas neturëtø. Arba kita scena nuskurdæ ir baisiai sergantys kaimieèiai kasinëja vynuogynus tikëdamiesi atrasti savo giminaièio kaulus ir juos perlaidoti. Tai primena vilties paieðkas ne religijoje, bet prietaruose ir mistikoje, kuri èia neatrodo pigi ar akla. Loginis protas (senelio) daþnai pyksta ir nesutinka su mistiniais pavidalais (tarkim, Gailës nemirtingumu), magiðkasis pasaulis herojams nëra savaime suprantamas, bet galø gale su juo susitaikoma arba tyèia neieðkoma tikro paaiðkinimo. Knygà verta paskaityti tiek egzotiniø personaþø, tiek Balkanø kraðto, tiek geros verstinës literatûros mëgëjams. Tai dar vienas puikus pavyzdys, kad ðaunø romanà galima paraðyti ir nepasiekus trisdeðimties. Conn Iggulden Lanko vieðpaèiai : romanas; vertë Graþina Nemunienë. Tyto alba, Vilnius, Nenoriu pasilikt nerimo jûroj 7 Atkelta ið 6 p. Antroji trilogijos apie didájá Èingischanà dalis prasideda nuo mûðio su naimanais tai paskutinë tauta, kurià suvienija Èingis. Visai nesvarbu, jei neskaitëte pirmosios dalies, nes knyga Lanko vieðpaèiai lengvai átraukia, pretenzingai nereikalauja ið skaitytojo þinoti prieðistoræ. XIII a. sujungæs savo nukariautas tautas, Èingischanas sugalvoja uþvaldyti pasaulá. O tiksliau, uþpulti Dzinø imperijà ir áveikti pasipûtëlius kinus. C. Igguldenas meistriðkai apraðë mongolø kariuomenës stovyklø vaizdus, spalvas ir kvapus. Stilius lakoniðkas, neuþsiþaidþiama per ilgais apraðymais stengiamasi raðyti koncentruotai ir átaigiai. Vertimas irgi nuosaikus, sklandus, þodynas neperkrautas. Taigi Lanko vieðpaèiai sukurti ne skaityti, o tiesiog ryte ryti. Knygoje kertinæ vietà uþima mûðiø apraðymai, rodos, sykiu su didþiule mongolø kariuomene skaitytojas vedamas á karo lauko ðëlsmà ir nejuèia kylantá azartà. Autorius suteikia galimybæ pamatyti abi kariaujanèias puses ir karvedþiø sugalvotas strategijas bei jø pasiteisinimà mûðyje. Mongolø gebëjimas kûrybingai apgaudinëti prieðà nerodant tikrosios kariuomenës sudëties bei spendþiant jiems ávairius spàstus padeda vaizduoti áspûdingø mûðiø scenas, kuriose kruvini ir þiaurûs vaizdai neatrodo perdëti, bet tik natûralûs: Artëjant prie mongolø á jo raudonus ðarvus ëmë lëkti strëlë po strëlës. Dar nepasiekus pirmosios linijos, á prieká ðuoliais iðjojo jaunas karys iðkëlæs kardà. Giamas suriko tik kartà, o jaunasis karys pasilenkæs iðvengë smûgio ir perrëþë jam deðinæ paþastá. Giamas susvyravo balne, jo þirgas ëmë eiti þingine. Jis iðgirdo, kaip karys apsigræþë, bet, kadangi jo ranka kabëjo tik ant sausgysliø, nebegalëjo pakelti kardo. Ðlaunimis sruvo kraujas, jis net nepajuto smûgio, nukirtusio jam galvà ir padariusio jo gëdai galà (p. 117). Aklai pasitikëti C. Igguldeno apraðytomis scenomis nevertëtø, nes autorius knygos gale prisipaþásta, kad kai kuriuos ávykius ir asmenis pakeitë arba sukûrë, iðryðkino istoriðkai nesvarbius veikëjus (pvz., Èingio antràjà þmonà, kuriø jis apskritai turëjo daug ir jos nebuvo registruojamos). Tik tada kyla klausimas: ar nenukenèia istorinio kûrinio átaigumas manipuliuojant istorija? Ir ar nebûtø galima sugalvoti kokio nors kito termino, apibûdinanèio istorinæ fantazijà, kai vaizduotë pranoksta dokumentikà? Autorius vengia gilesnës psichologinës veikëjø analizës. O jeigu ir pasistengia paraðyti apie pagieþà tëvui jauèiantá vyriausiàjá (Èingio nemylimà) sûnø, jo portretas atrodo neátaigus ir negyvas. Visi C. Igguldeno veikëjai vaikai kalba kaip brandûs seniai, filosofuoja ir svajoja apie pergales. Moterø personaþø beveik nëra, o ir tos atlieka tik epizodinius vaidmenis. Todël didþiausias priekaiðtas puikiais mûðiø apraðymais pasiþyminèiam romanui neuþtikrintas ásijautimas á þmoniø santykius. Èingischanà, kuris, be abejo, yra pagrindinio plano veikëjas, stengiamasi parodyti kuo labiau suþmogintà arba bent jau pateisinti jo þiaurumà. Didysis mongolø vadas kaip normalus mirtingasis yra suþeidþiamas, juo it kûdikiu rûpinasi þmonos ir motina. Kaip ir minëjau, psichologinis ðio personaþo portretas nëra labai stiprus, greièiu jis tik idëjos apie galimà Èingischanà atðvaitas. Skaitydama knygà apie XIII a. vadà, tautø vienytojà ir uþgrobëjà, prisiminiau mûsø karaliø Mindaugà. Pasakojimai apie já, iki ðiol patetiðki ir metaforiðki, galëtø bûti tiesiog nuotykiniai. Tahir Shah Kalifo rûmai: metai Kasablankoje, ið anglø kalbos vertë Rasa Drazdauskienë Tyto alba, Vilnius, Iki 2003 m. Londone gyveno toks Tahiras Shahas. Kilæs ið kilmingø afganø, bet visà gyvenimà Anglijoje pragyvenæs vyras uþsiëmë kûrybine veikla raðë knygas, kûrë dokumentinius filmus. Turëjo jis ir þmonà, Anglijos indæ, ir dukrelæ. Taèiau, iðvargintas Vakarø civilizacijos, átikino antrojo vaiko besilaukianèià Rachanà ryþtis kardinaliems pokyèiams ir keliauti ten, kur ðvieèia kaitri Afrikos saulë ir gyvena kitokie þmonës. Taigi Shaho ðeima iðvaþiavo á Marokà, ten pigiai ásigijo apleistus Kalifo rûmus su trimis paveldëtais sargais ir bûriu dþinø. Jeigu trumpai knyga prasideda, kai T. Shaho ðeima atsikrausto á áspûdingà pastatà ir pradeda daryti namo remontà, o baigiasi, kai remontas pagaliau atliekamas taigi po metø. T. Shahas geba ðmaikðèiai ir vaizdingai pasakoti. Pagrindinë ðios autobiografinës knygos drama Vakarø ir Rytø pasaulio skirtumai. Nors autorius daþnai pabrëþia, kaip nekenèia Londono su netikrais draugais, laiko trûkumu, maðinø spûstimi, maþu, narvelá primenanèiu butu, ir Maroko egzotika ne visuomet tenkina europietiðkai auklëtà ðeimà, tenka stebëtis, piktintis, o galop paklusti keistoms, kartais absurdiðkoms marokieèiø gyvenimo normoms. Manau, smagiausi knygos epizodai tie, kuriuose susikerta europietiðko ir afrikietiðko mentaliteto skirtumai. Þmonës Maroke, pasak Shaho, yra nepaaiðkinamai prietaringi, ten veikia visai kitokios verslo ir darbo taisyklës. Taigi skaitant galima tiesiog dauþyti stalà kumðèiu ið juoko. Pavyzdþiui, tik atsikrausèiusià á Kalifo rûmus ðeimynà uþsipuola trys sargai paveldëtieji tarnai ir liepia jokiu bûdu nesiðlapinti tualete, nes ten apsigyvenæ dþinai. Á tualetà sargai mëto viðtienos troðkiná, baugiai þiûri á vandens skylæ ir akylai stebi, kad namiðkiai gerbtø dþinams áprastà vietà. Nors T. Shahas ið pradþiø piktinasi, jog sargai nesugeba motyvuoti, kodël jie keistai elgiasi arba tiki protu nesuvokiamomis dvasiomis, vëliau supranta, kad kai kuriø dalykø paaiðkinti tiesiog neámanoma. Puikiai R. Drazdauskienës iðversta, efektinga, taèiau mentaliteto skirtumams pagarbi T. Shaho knyga ne tik teikia skaitymo malonumà, bet ir prapleèia akiratá, sukelia minèiø apie mûsø paèiø kultûrà ir ribotà europietiðkà màstymà. Kompozicine prieðingybe paremtas daþnas eilëraðtis. Þydi vyðnios / baltos baltos / Vaikðtinëja kovas / juodas juodas (p. 31). Epinë eilëraðèio fabula, ðnekamosios kalbos semantika ir intonacijos stiprioji E. Liegutës kûrybos pusë. Tuose trumpuose siuþetuose telpa ir bendrø temø svarstymai, ir atsitraukimas nuo kalendorinio laiko, ir uþslëpta, ironiðka polemika su kitaip, moderniai, raðanèiaisiais, ir asmeniðki, intymûs iðgyvenimai, ir þodþiø muzikos akcentai. Dar paprastumas ir nuoðirdumas. Ðiuo metu nedaug poetø taip kuria, nebijo neigiamø vertinimø. E. Liegutë viename eilëraðtyje priekaiðtauja kritikams, kad jie nejautrûs, nepastebi teksto gilumos. Ir man, ir man / sidabrinë migla / tai Dievo ðviesa, / nesvarbu, ar kiti / mato tik eilutes, / o potekstës ne. / Neþiûrëkime, kas bus / po to tik kilkim / su paukðèiais / tik kilkim. Ir mane / jie traukia tolyn, aukðtyn (p. 46). Panaðius þodþius galëèiau prisiimti ir sau. Taèiau kritiko vaidmuo, be viso kito, yra gal dar ir erzinti, provokuoti autoriø, kad jis kurdamas tikrai kiltø aukðtyn, kad savo kraujà paverstø raðalu, o jo þodþiai smigtø á skaitytojo ðirdá. Poetë skatina nekreipti dëmesio á laikinus ðeðëlius ir siekti amþino idealo. Bet reikia atsiminti, kad skaitytojas yra inertiðkas, jis lengvai nepasiduoda kûrëjo skatinimams. Todël poetai ðiandien daþniau já provokuoja ne visiems suprantamomis kompozicijomis, piktomis, áþeidþiomis replikomis. E. Liegutë pasirinko emocijø kalbà, atvirà ir nuoðirdø stiliø. Visos kryptys turi teisæ gyvuoti. Universalus vienintelis kriterijus meniðkumas, originalumas. Ne vienas poetës eilëraðtis já atitinka.

8 Vyksmas Geros nuotaikos nestigo knygos redaktoriui Viktorui Rudþianskui, profesorei Viktorijai Daujotytei ir raðytojui Vladui Kalvaièiui. Þemaitës premija Vladui Kalvaièiui m. birþelio d., Nr ( ) Maironis: Skambiai, plaèiai, tvirtai, galingai... Atkelta ið 2 p. Jau beveik ðimtas metø, kai susitinkame ðiame Àþuolyno slënyje. Dþiugu, kad iki ðiol atsiranda tiek ðventei neabejingø þmoniø ir dalyviø, ir þiûrovø. Daina padëjo mûsø tautai sunkiausiais laikais. Dainavo partizanai miðkuose, tremtiniai Sibire. Net mûsø atgimimas vadinosi Dainuojanèia revoliucija, ðventës dalyvius ir þiûrovus sveikino Kauno mietso meras Andrius Kupèinskas. Dainø slënyje skambëjo Maironio poezijos iðtraukos, kurias skaitë ne aktoriai, o paprasti þmonës: gydytoja, mokytoja, kariðkis, studentas. Kad jos suskambëtø kuo artimiau ir nuoðirdþiau, kad nevirstø negyva, blankia abstrakcija. Paskui ðiuos þodþius sekë poetës Erikos Drungytës atsakas. Kas buvo ir ðiandien yra Maironis? Kà ir kodël jis mums paliko? Kokie svarbiausi þodþiai nusako mûsø bûtá? Ðventëje dainomis paminëtos ir kitø garsiø Lietuvos muzikø sukaktys. Liaudies dainas ir ðokius keitë kompozitoriø kûryba visa, kas seniai girdëta, atrasta, metai po metø kartojama tarsi ritualas. Daugybë chorø ir ðokiø kolektyvø susiliejo á neramià, pulsuojanèià minià, kurioje veikia savi dësniai, tiksliai apskaièiuota reþisûra. Kitoje pusëje geranoriðka, atidi þiûrovø banga, kuriai rûpi vienas vienintelis artimas atlikëjas ir gûsingas dainø, ðokiø srautas. Á Lietuvà dainø ir ðokiø ðventës tradicija atëjo vëliausiai ið visø Baltijos ðaliø, nes politinës sàlygos anksèiau jos neásileido. Uþdrausta nacionalinë spauda lotynø raðmenimis, uþdarytos katalikø parapijø mokyklos, kultûrinës draugijos, didelë dalis sukilëliø nuþudyta arba su ðeimomis iðtremta á Sibirà. Kitas ne itin pozityvus etapas sovietmeèiu vykusios ðventës, kuriose tautinë forma buvo pripildyta svetimo turinio. Atrodo, ðiandien vël turime dël ko sunerimti. Dainø ir ðokiø ðventës lyg koks ypatingas prietaisas, matuojantis valstybës, tautos sveikatà. Bûna, kad reiðkiniai, áproèiai, tradicijos atsiranda, po kiek laiko natûraliai sunyksta. Gal kada taip nutiks ir ðioms ðventëms. Taèiau kol net ir drëgni Kauno dainø slënio suoleliai visi uþsësti þiûrovø, kenèianèiø vësø, visai ne vasariðkà orà, kad pasiklausytø ir padainuotø kartu, jø vis dar negalime pamirðti. Atkelta ið 2 p. Be vietos þmogus yra pusiau þmogus. Þmogus, kuris yra savo vietoje, turi savo ðaknis arba jas áleidþia á þemæ, pagaliau ágyja savo didþiàjà stiprybæ. Savo didþiàjà stiprybæ yra ágijusi Þemaitë. Klasikës þodþius nors ir reikia savo vargus uþmirðti, pamaèius artimo dar didesnius, bet ir savøjø negalima nepaminëti profesorë kaip epigramà pritaikë raðytojo kûrybai. Anot jos, ðituose þodþiuose slypi V. Kalvaièio slaptoji programa. Visas Sustiprinto reþimo barakas yra matymas svetimo arba, pasak Þemaitës, kito þmogaus gyvenimo, kanèios, ribiniø situacijø nuoseklus sekimas, kaip þmogus iðlieka þmogum. Tai socialiai árëminta, politiðkai aiðki tikrovë. Joje slypi bendroji, gilioji þmogaus gyvenimo problematika. V. Kalvaitis tikrasis humanistas. Negalima neatkreipti dëmesio á Neparaðytus laiðkus senelei. Tai atsparos, atsvaros taðkas, ágytas vaikystëje. V. Kalvaitis padëkojo skaitytojams ir knygos rëmëjams. Premijos áteikimas tarsi vainikavo kiek pavëluotus (dël autoriaus traumos), taèiau labai nuoðirdþiai kraðtieèiø pastarosiomis savaitëmis surengtus knygos pristatymus Tytuvënuose ir Kelmëje. V. Kalvaièio kûrybos gerbëjai linkëjo raðytojui ilgø ir kûrybingø metø, o patys iðtikimiausieji sakë besiruoðiantys birþelio 19 d. á Rokiðká, kur autoriui uþ ðá romanà bus áteikta ir Liudo Dovydëno literatûrinë premija. Kristina BAÈIULIENË Laureato áraðas Povilo Viðinskio memorialinio muziejaus sveèiø knygoje. Graþinos Viktorijos PETROÐIENËS nuotraukos Romano iðtraukas atmintinai skaitë tytuvëniðkë moksleivë Simona Katavièiûtë. Renginá vedë Kelmës rajono savivaldybës admininstracijos Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëjo pavaduotojas Algis Krutkevièius. Gedulo ir vilties dienos renginiai Kaune 14 d., ketvirtadiená, 10 val. ðv. Miðios Ðv. Mykolo arkangelo (Águlos) baþnyèioje, Nepriklausomybës a. 14A val m. masinës tremties 60-øjø metiniø minëjimas, gëliø padëjimas prie Laisvës paminklo ir Neþinomojo kareivio kapo, K. Donelaièio g. 62. Dalyvaus Kauno muzikos ansamblis Ainai (vadovas Jonas Urbonas) val. gëliø padëjimas Kauno geleþinkelio stoties perone val. susikaupimo valandëlë Petraðiûnø kapinëse prie Lietuvos kanèiø memorialo. Dainuos tremtiniø choras Ilgesys (vad. Bronë Paulavièienë). 12 val. Kauno IX forto muziejuje (Þemaièiø pl. 73) ekspozicijos, skirtos m. Einam Kaunas d., penktadiená, Dûdos Laisvës alëjoje. 16 val. eitynës nuo Kauno Ðv. arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèios (soboro), val. koncertas Muzikinio teatro sodelyje. Dalyvaus Kauno puèiamøjø instrumentø orkestras Àþuolynas ir merginø choreografinë grupë. 20 d., treèiadiená, val. Muzikinio teatro sodelyje, Laisvës alëjoje, Ðokam lindihopà. 21 d., ketvirtadiená, val. Klasika Donato STANKEVIÈIAUS nuotraukos Kauno IX forte ir vëliau Sibiro lageriuose kalintiems politiniams kaliniams, pristatymas. Renginyje dalyvaus buvusiø kaliniø artimieji, bendraþygiai. Muziejuje veiks parodos: 1941 metø trëmimai, dailininko, buvusio tremtinio P. Poruèio tapybos darbø paroda ið ciklo Atminties prikëlimas. 16 val. Antano Sadecko fotografijø paroda Mano keliai nekeliai, skirta Gedulo ir vilties dienai paminëti, pristatoma Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2, IV a. fojë). Parodos pristatymà papildys Aleksandro Rubinovo ir Gintauto Aleknos dokumentiniai filmai apie tremtá, ekspedicijas Tomsko srityje: Vaþiuojam ið ukvatos... (30 min.), Mirusieji pasmerkti... nuskæsti... (10 min.). Miesto sode (Laisvës al. 93) dalyvaus styginiø instrumentø kvartetas Collegium : Ilona Klusaitë (smuikas), Dalia Aleksandravièienë (smuikas), Þaneta Janonienë (altas), Asta Kriðtaponienë (violonèelë) val. Romuvos pasaþe (Laisvës al. 54) AVaspo (experimental / electro / poetry / pop). 27 d., treèiadiená, val. Muzikinio teatro sodelyje, Laisvës alëjoje Ðokam lindihopà. 8

9 m. birþelio d., Nr ( ) Aldona RUSECKAITË Antrasis laiðkas ko, aðarële, ko tu per skruostà... Kai gráþau ið Poezijos pavasario Ðveicarijoje, kolegos paslaptingai informavo, jog Maironio sode, kiaurame gluosnyje, antis skraiduolë susidëjo dvylika kiauðiniø ir ramiai peri. Jos lizdas maþdaug keturiø metrø aukðtyje. To dar pas mus nebuvo! Gerai, jog per laureato vainikavimo vakarà poetai, muzikantai ir minia spietësi ðiek tiek atokiau nuo anties bijojome, kad ji iðsigàs ir bus kitokiø pasekmiø, bet mano ðirdis vis tiek jautë turësime bëdø su skraiduole... Kasdien visi átemptai stebëjome, ar jos vaikai, krisdami ið tø keturiø metrø aukðèio, liks gyvi. Viskas bûtø pasibaigæ gerai, ir liko gyvi, ir nematëme, kaip iðkrito, ir, prieð iðkeliaudami Nemunan, pusdiená dar pasivaikðtinëjo po gimtojo darþelio gëlynus, taèiau rûpestis vis tiek iðtiko. Vienas maþylis, matyt, uþkliuvæs uþ kokios smilgos, uþsiþiopsojo ir atsiliko nuo savo ðeimynos. Iðgirdome graudø cypsëjimà, visas kolektyvas puolë pagalbon, bet iðsiblaðkiusios motinos nepavijome. Kà darysi pavadinome anèiukëlá Poetu ir, ádëjæ á batø dëþutæ, perdavëme darbuotojai Jolantai, kuri mielai ëmësi anties vaidmens. Poetas auga linksmas ir gyvybingas. Taigi, kaip þadëjau ðámet per Poezijos pavasario laureato vainikavimà, taip gali ir ávykti 2013 m. uþ eilëraðèius muziejine tema, ko gero, áteiksime jau ne tradicinæ Maironio sodo varnà, bet gyvà anèiokà Poetà... Kodël ásiðnekau apie antis, kai ketinu kalbëti apie Maironá? Kadgi ðios skraiduolës lyg ir persekiojo. Ðtai geguþës 20 d., sekmadiená, Ðveicarijos Poezijos pavasario ketveriukë Eugenijus Aliðanka, Vladas Braziûnas, Rimantas Kmita ir ðiø eiluèiø autorë su lietuviø bendruomenës moterimis, vyrais ir vaikiukais plaukëme laivu per Keturiø kantonø eþerà, tuomet traukinuku tuo paèiu, kaip ir anais laikais Maironis uþkilome á Rigi Kulmà. Atsidûrëme aukðèiau debesø, o po kojø þemai stebuklingai graþi þydi roþëmis Alpiø ðalis. Taip, pritarëme Poetui, taèiau nesigirdi garsø! Kiek ramumo danguos ðitos eilutës visai netiko... Virðukalnëje buvo pasiutæs plëðrus vëjas, rodës, tuoj pat nublokð á eþero bangas ar net nupûs ten, kur Dubysos atkranèiai þali... Á pakalnæ jis mus nuskraidino tarytum plunksnas. Kai nusileidome þemyn, aplankëme netoli Liucernos Megenne vilà St. Charles Hall, kurioje atostogaudamas gyveno Maironis, 1907-øjø vasarà èia baigæs raðyti poemà Jaunoji Lietuva. O 2007 m. birþelá Ðveicarijos lietuviø bendruomenës, daugiausia jos pirmininkës Jûratës Caspersen rûpesèiu atidengta Maironio memorialinë lenta, prie kurios mûsø bûrys pastovëjo, sugiedojo Lietuva brangi. Tuomet patraukëme èia pat á Keturiø kantonø paeþeræ. Vaiðinomës J. Caspersen paruoðtais sumuðtiniais, kitø lietuvaièiø pyragais, skaitëme Maironio ðveicariðkà kûrybà, diskutavome. Ðtai èia prie mûsø prisidëjo antis su keliolika maþø anèiukëliø. Tuomet pagalvojau, jog Poetas ilsëdamasis turbût jas lesindavo... Mes buvome ne tokie rûpestingi. Apie Poezijos pavasario renginius Ðveicarijoje dar noriu pasakyti keletà dalykø. Bendromis Raðytojø klubo ir Ðveicarijos lietuviø bendruomenës pastangomis ðámet pirmà kartà poezijos paukðtë nuskrido ton ðalin, kurià, manyèiau, po tëvynës Lietuvos Maironis labiausiai vertino, mylëjo, kuri já traukë. Poeto kûryboje ðveicariðkø motyvø daug: ir keletas eilëraðèiø, ir fragmentai poemose Jaunoji Lietuva, Mûsø vargai. Jeigu tik poemø veikëjams reikëjo ramaus, saugaus kraðto, Maironis ið karto juos siuntë Ðveicarijon... Maironis ir Ðveicarija graþi ir turininga Maironio vila Ðveicarijoje. tema. Palikime jà, jau kalbëta, raðyta. Lietuvaièiø sprendimu (ðio projekto vadovë buvo Virginija Siderkevièiûtë) Alpiø ðalyje ávyko trys oficialûs poezijos vakarai su neoficialiomis kalbomis po jø Bazelyje, Ciuriche, Fribûre. Vakarai dvikalbiai (lietuviø, vokieèiø) arba trikalbiai (plius prancûzø). Vertimais pasirûpinta ið anksto. Klausytojai sukviesti, auditorijos gausios, smalsios. Klausimai kartais netikëti ðtai pagyvenæs ponas ðveicaras klausia ir klausia, kodël lietuviai raðo tiek daug poezijos, kas jiems yra juk nei bado, nei karo, nei maro... Atsakyti sunku, Lietuvos ambasadorius Ðveicarijoje Jonas Rudalevièius man vertëjauja bandome átikinti, jog mûsø tautieèiai ir be tø baisiø stichijø poezijà raðo ir raðys, kol bus gyvas bent vienas lietuvis... Ir dar kas stebino kitatauèius Lietuva brangi giedojimas. Visi atsistojame (þinoma, stoja ir ðveicarai), uþtraukiame keletà posmeliø koks ten darnumas, ið ðono sunku ávertinti, bet jie klausia: ar buvote susirinkæ repetuoti? Kà jûs visa Lietuva atsistotø ir giedotø be repeticijos! Tai taip su Maironiu Alpiø ðalyje... Ðiame laiðke dar noriu pakalbëti ir apie kitus geguþës mënesio maironiðkuosius ávykius ir peripetijas. Pradëjusi mënesio pabaiga, po truputá gráþtu á jo pradþià. Bet kol kas geguþës vidurys, penkioliktoji diena. Sustoju, dairausi... O þvilgsnio akiplotis ne toks ir siauras ið pradþiø Kauno kunigø seminarija, Maironio rûmai, gerokai toliau Anykðèiai, Troðkûnai, keli kilometrai nuo jø Vaðuokënai... Trumpa istorija m. atûþia Pirmasis pasaulinis karas, ástaigos, mokyklos, pilieèiai kraustosi á Rusijos gilumà. Maironis grieþtai atsisako Kunigø seminarijà perkelti á Rusijà, stengiasi ásikurti Lietuvoje. Pavyksta. Vaðuokënø dvaro savininkas Br. Brazdþius pasiûlo savo rûmus. Suvaþiuoja trijø jaunesniøjø kursø klierikai 60 jaunuoliø, vyresnieji paleidþiami mokytis eksternu. Pats rektorius ir profesûra taip pat ásikuria Vaðuokënø dvare ðalia savo alumnø. Gyvena visi akis akin... Nukelta á 12 p. 9 Klierikø skaitymai Vaðuokënuose.

10 TILTAI m. birþelio d., Nr ( ) Kaukazietiðki motyvai Fotografø sàjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Èesonis visai neseniai gráþo ið Gruzijos, á kurià vyko ne serialø filmuoti ar raudonojo vyno ragauti. Á ðià tolimà ðalá vis daþniau suka lietuviø ne tik turistiniai ir paþintiniai keliai, bet ir darbiniai marðrutai. Tikrai nedaug þinome apie ðiø kraðtø kultûrà, o G. Èesonio kelionës tikslas Tbilisio fotografijos festivalis. Fotomenininkà kalbina Audronë MEÐKAUSKAITË: Papasakokite, kà Tbilisyje atradote sau ir Lietuvos fotografijai? Pasiûlymas buvo netikëtas, todël apsispræsti keliauti teko greitai. Labai norëjosi paþinti tai, kas mums iki ðiol gana tolima. Festivalis organizuojamas jau ketvirti metai, bet treèius metus palaikomas ir reklamuojamas didþiojo Arlio festivalio Prancûzijoje. Ið ðio festivalio atstovø að ir suþinojau apie Tbilisyje vyksiantá renginá. O nuvaþiavus realybë virðijo visus lûkesèius. Gruzija, regis, dar tik atsigauna po visø nelaimiø, situacija sudëtinga, taèiau sugebëta surengti labai profesionalø festivalá. Jam pritaikytos puikios erdvës, darbai eksponuoti itin apgalvotai. Gruzinai, tiesa, neiðleido katalogo, bet jo neturi ne vienas puikus festivalis. Tai labiau ne sugebëjimø, o biudþeto klausimas. Minëjote, kad Arlio festivalis yra tarsi savo pasekëjo Tbilisyje globëjas. Kokiomis formomis ði globa ryðkëja? Tbilisyje vyko fotografijos naktys, kurios yra Arlio festivalio sumanymas, taèiau vëliau pasklido ir po kitus renginius. Mieste iðdëliojami ekranai, demonstruojamos besikeièianèios fotografijos. Tbilisyje tokiø ekranø buvo net deðimt, todël prireikë ir þemëlapio. Uþsienieèiams pateikta gana daug nuorodø, kad bûtø lengviau juos rasti. Ið Arlio atvyko net trisdeðimt sveèiø, kurie rodë be galo didelá palaikymà. Tai labai aiðkiai demonstruojama parama, palyginti su tais atvejais, kai renginyje dalyvauja vos vienas kitas þmogus, kuris pasako kalbà. Arlio atstovai padëjo ágyvendinti kelis techninius sprendimus, dalis naktinës programos taip pat anksèiau demonstruota Arlyje, jie padëjo uþmegzti reikalingus ryðius, nes nëra paprasta á dar neþinomà festivalá prisikviesti þymius menininkus. Kokia yra Kaukazo ðaliø fotografija, kiek mes apie jà þinome? Koká jos vaizdà ir kontekstà atskleidë festivalyje organizuotos parodos? Po Sovietø Sàjungos þlugimo mes praradome anksèiau turëtus kontaktus ir su Rusija, ir su visø kitø buvusiø Sàjungos valstybiø fotografais. Dël to mums dabar labai ádomus ir ið naujo atrandamas Kaukazo regionas, su kuriuo palaikyti ryðius, suþinoti, kas ten vyksta, beveik neámanoma. Todël nûdien taip keistai susisiekiame per Europà. Vaþiavau ten su ðiokiu tokiu skepsiu, kuris daþnai lydi mûsø poþiûrá á kaukazieèiø menà ir jø renginiø organizavimà. Taèiau pamaèiau labai europietiðkà ir profesionalø festivalá. Kaukazo ðalyse vis dar labai aktuali ir skaudi karo tema. Viena pagrindiniø ekspozicijø skirta Èeèënijos konfliktui. Kita paroda Sirijos nesutarimams, revoliucijai. Karo tema mums jau gana svetima, praradusi aktualumà, o ten visa tai dar pulsuoja. Karas prisimenamas, jauèiamas. Tarsi vis dar ájungtas budëjimo rëþimas. Pristatyta labai ádomi paroda apie Juodàjà jûrà Juodosios jûros spalvos, joje objektas apþvelgtas ypaè plaèiai ir ávairiai. Nuo gyvenimo fotografijos iki konceptualiø projektø paèiø skirtingiausiø autoriø pasakojimai apie vienà jûrà. Taèiau ávairovë labai profesionaliai pateikta, juntama ranka, suvaldþiusi procesà. Dar viena ádomi paroda, svarbi tautø identitetui kurti ir saugoti, Kaukazo portretai. XIX a. portretai rodo, kad tos ðalys neatsirado ið niekur, jos turi labai aiðkø, tvirtà pagrindà. Taip fotografijos ágauna laiko liudininkiø, ðalies identiteto saugotojø statusà. Jei jau kartà nuvykote á tà pusæ, veikiausiai galësime tikëtis tolesniø kontaktø ar kûrybinës draugystës?kokiu pagrindu jà galëtume puoselëti?kokios ðalys dalyvavo ir savo menà pristatë Tbilisyje? Festivalyje dalyvavo daug fotografø ið regiono ðaliø Azerbaidþano, Armënijos, Uzbekijos. Taip pat Turkijos, Rusijos, Irano, Europos. Juos mes paþástame labai maþai arba visai nepaþástame, todël ir norëjosi vykti á festivalá, kuriame galima atrasti daug naujo. Gali bûti, jog keletà Azerbaidþano, Armënijos autoriø pamatysime fotografijos renginiuose Kaune arba Nidoje. Ðis bendradarbiavimas svarbus ir ádomus abiem pusëms. Lietuvos fotografijos legenda ten iki ðiol gyva, todël mes savo kûrinius galime puikiai pristatyti. Tik nesinorëtø viskà palikti vien praeièiai, jau paþástamoms jos formoms. Visuomet kalbëdami apie parodas, prisistatymo galimybes, galvojame bent jau apie dvi fotografø kartas. Viena galëtø pritraukti þiûrovus, o kita papasakoti jiems apie tai, kas vyksta mûsø ðalyje dabar. Sutarëme, kad kitais metais bus bent viena lietuviø autoriø ekspozicija festivalyje, o rudená gal net Lietuvos fotografijos dienos Tbilisyje. Prie mûsø sumanymo prisidëjo ambasada, todël tikimës sëkmës. Kokio laikotarpio ir þanro fotografijà matëte festivalyje? Kaip galëtumëte apibûdinti jos specifikà? Tbilisio festivalyje eksponuoti paskutinio dvideðimtmeèio darbai. Penktas, ðeðtas, septintas deðimtmetis ðiuo atþvilgiu jiems buvo gana skurdus. Tuo metu gruzinai turëjo ryðkø, plaèiai þinomà ir vertinamà kinà, o ne fotografijà. XIX a. ji taip pat neatspindi meniniø inspiracijø, nes tai daugiausia dokumentiniai, studijiniai darbai. Kaukazo ðaliø fotomenas nëra toks konceptualus, koks jis siekia bûti Lietuvoje ar Europoje. Tai aktuali, ðiuolaikiðka gyvenimo, gatvës fotografija. Gyvenimas ðiandien labai sparèiai keièiasi, todël jo stebëjimas ir refleksijos ypaè svarbios visose minëtose ðalyse. Tiesa, ir ten yra autoriø, savo kûryboje siejanèiø fotografijà, skulptûrà, videomenà, medijas, taèiau festivalyje pristatyta daugiausia grynoji fotografija. Kaip atrodo Tbilisis, kokie jame gyvenantys þmonës, sutikti menininkai? Tbilisis iðgyvena labai dideles, kardinalias permainas. Jame be galo daug statoma, ir tai, deja, miestui ne visada á naudà. Graudu matyti griaunamus senus namus ir jø vietoje statomus naujus, beveidþius, ið nekokybiðkø medþiagø. Daug gelþbetonio, butaforijos. Tie, kurie dar nori pamatyti tikràjá Tbilisá, turi labai paskubëti. Jei dar apskritai ne vëlu, nes jau dabar perstatyti iðtisi kvartalai, rajonai, senieji gyventojai iðkraustyti á naujus, akies tikrai nedþiuginanèius rajonus. Jø vieton atsikelia turtingieji, ir erdvë praranda savo dvasià Ṗatys gruzinai be galo svetingi ir palankiai nusiteikæ Lietuvos atþvilgiu. Jie buvo nepaprastai atviri ir dosnûs, visus reikiamus kontaktus gavau ypaè lengvai, nesunkiai susidëliojau kitø metø planus. Taèiau konkurencingumas taip pat labai juntamas, net ir menininkø bendruomenëje. Jei kas nesutaria, nesutaria itin aðtriai, taèiau draugui atiduos viskà, kà gali. Kalbino Audronë MEÐKAUSKAITË XIX amþiaus Gruzija sepijoje. Paroda, atskleidþianti Juodosios jûros paslaptis: kokià jà paþástame ir ásivaizduojame, kokia ji ið tiesø yra? Festivalyje vis dar skaudanèios karo þaizdos. Stanley o Greene o nuotraukos atskleidë Èeèënijos tragedijà. Senasis Tbilisis, kurá negailestingai stengiasi iðstumti naujas gyvenimas. 10 Parodoje... Gintaro ÈESONIO ir festivalio archyvo nuotraukos

11 m. birþelio d., Nr ( ) TILTAI Laisvas paukðtis Bronius Kutavièius Tarptautinio ðiuolaikinës muzikos festivalio Druskomanija organizatoriai nutarë paminëti vieno iðkiliausiø Lietuvos kompozitoriø Broniaus Kutavièiaus 80-meèio sukaktá, tad 2012 m. geguþës 19 d. Druskininkø sveikatingumo centro Dainava salëje Auðrinë surengtas koncertas Laisvasis paukðtis, kurio programoje skambëjo kelios B. Kutavièiaus ir jam dedikuotos Lino Paulauskio, Vidmanto Bartulio, Dalios Raudonikytës, Justinos Ðikðnelytës ir Neilo Lucko kompozicijos. Prieð koncertà vyko gyvas, pusiau rimtas, pusiau ðmaikðtus (kaip ir buvo tikëtasi) pokalbis prie kavos ir arbatos. Èia muzikologë Laimutë LIGEIKAITË iðradingai kalbino kompozitoriø B. KUTAVIÈIØ apie ûká, kûrybà ir ávairias patirtis. Pokalbis prasidëjo Druskomanijos organizatoriams áneðus gimtadienio tortà. Dëmesio! Druskomanija Broniø Kutavièiø sveikina Kutavièiaus metø proga! Kaip þinia, mûsø susitikimas prie torto ðá vakarà vyksta su vienu Druskininkø apylinkiø gyventoju. Ið kokio kaimo atvaþiavote á mûsø susitikimà? Ið Rodukos. O èia toli nuo Druskininkø? 20 kilometrø. Kà ten veikiat? Kaip ûkis? Na, þinot, ðità graþià sodybà Rodukoj ásigijau prieð trisdeðimt metø, tai dabar visà laikà jaudinuosi kam reikëjo! Atsibundi naktá o kas, jeigu ten taip ir anaip?! Suprantat, stovi viena vargðë miðke, kas nors brûkðt degtuku... Senatvëje tai nereikalingas rûpestis. Sukelia daug nerimo. O nieko neauginat? Gal dabar kokie ûkio darbai jus uþpuolë? Ne, ne, ne. Anksèiau, kai dar tik buvom ásigijæ, darþe su þmona kapstëmës ir vos negavome Èernobylio debesies. Paskui labai blogai pasijutom, nes ðià vietà smarkiai palietë radiacija. Bet apie Rodukà uþteks. Að turiu kità kaimà Molainius. Prie Panevëþio mûsø istorinio miesto. Ten jûsø tëviðkë? Taip, mano tëviðkë. Molainiai vien dël to, kad daug molio yra ir Molainos upelis teka. Kai vaikas buvau, ten karves, kolûkio arklius ganiau. Va tau ir kompozitorius... Taigi, sakau, þmogus vietinis, ið ûkio. Bet sklinda legendos, kad ten ir daina per klonius nuvilnydavo, ir skimbtelëdavo vyno taurës... Tai èia kuriame kaime? Molainiuose. Tas kaimas surenka visus gandus. Dar piktais sovietiniais metais Vytautas Juozapaitis ásteigë Armonikos ansamblá. Að jam paraðiau polkà Kaip Molainiai degë. Pasirodo, tokia polka jau buvo, sako, todël, kad Pirmojo pasaulinio karo metu sudegino visà kaimà. Na, ðiaip tragiðkas epizodas, o polka juk linksmybëmis kvepia. Na... kai kam, kai dega, tai þinot... Ak, iðties juk tikram lietuviui tai visai gerai, jei dega... O Armonikos ansamblyje jûs ir pagrodavote, ir liaudies dainas bei giesmes giedodavot? Kaþkur skaièiau, kad jums sakë, jog kunigëlis bûsit. Atsimenu, maþdaug 1938 m. mama ásigijo radijo aparatà Philips. Tada buvo galima pirkti iðsimokëtinai. Oi, koks tai ávykis! Jûs net neásivaizduojat. Kadangi mama turëjo kaimo parduotuvëlæ, dël to radijo pas mus susirinkdavo daug þmoniø. Prieidavo seniø sëdi prie staliuko ir klauso. Pas mus krosnis visà laikà pakûrenta, ðilta. Að ant jos uþlipu ir giedu visas velykines, kalëdines giesmes. Bûdavo tie seniai nusiima kepures ir labai rimtai iðklauso. Todël ir sakydavo, kad tapsiu kunigu. O susiklostë taip, kad visi nusiima kepures ir klausosi ne kai jûs giedat, o kai skamba jûsø muzika. Va kur buvo uþkoduota jûsø ateitis. 11 Jono LIUGAILOS nuotrauka Kokias kepures!? Kad dabar nieks kepuriø neneðioja. Bet, patikëkit, nusiima. Tas, kuriø ir neneðioja. Dar norëèiau toká dalykà pasakyti, kad jûs labai ádomiai elgiatës su savo kûryba ir atlikëjais. Juk graþiai dainavot, giedojot, nuo vaikystës grieþët smuiku, gerai grojote akordeonu, armijoj valtorna, paskui fortepijonu. Þodþiu, mokate begale instrumentø grieþti, bet savo kûryboje atlikëjus verèiate tai kanifolija iðteptom juostom per stygas braukyti, tai akmenimis groti... Kodël toks keistas jûsø santykis su tikraisiais instrumentais? Ar tas skambesys turi kaþkokià kitokià reikðmæ? Jûs iðvardijot akordeonà, valtornà, smuikà, fortepijonà... Ágriso visi tie instrumentai! Dël to griebiau akmenis ir pradëjau jais dauþyti. Vadinasi, daugiausia reikðmës jums turi garso skambesys, tembras? Kai kûriau oratorijà Ið jotvingiø akmens, suþinojau, kad jotvingiai, kurie gyveno tarp Lietuvos ir Lenkijos, visur naudojo akmenis namø, kapø statybai ir t. t. Tai pagrindinis jø bruoþas. Todël taip ir pavadinau oratorijà. Ir dar prisirinkau ávairaus dydþio akmenëliø nuo Baltijos jûros, jie labai tvirti, ávairaus tembro, jais galima groti. Kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje paklausiau studentø, kas jiems yra B. Kutavièius, kas pirmiausia ðauna á galvà iðgirdus pavardæ, tai vienas ið atsakymø buvo: Kutavièius? Skambantys akmenukai! Na, o akmuo kaip simbolis jums daug kà sako? Ne, ne. Simboliais netikiu. Viskas ðiame gyvenime vyksta atsitiktinai. Na, jeigu jau perëjom prie þymiøjø oratorijø, kurios atstovauja tam jûsø archaikos ir lietuviðkøjø ðaknø paieðkos periodui, tai man visada kildavo klausimas: Sigita Geda ir jûs. Ar jis átraukë jus á tà pasaulá, ar jûs já? Aiðku, að já radau, ne jis mane. Pirmus savo kûrinius S. Geda spausdino maþdaug m. Kaune leidþiamame Nemune. Tais baisiais sovietiniais metais ðis þurnalas atgaivindavo sielà. Buvo laisvesnis. Ten radau S. Gedos eilëraðtá: Aria broliai pûdymëlá, / eina slibinas keliu. / Guli ðyvosios þirgelës / po lelijø krûmeliu. / Tai rugeliai, tai aguonos, / baltos pilys ant kalnø. / Antras slibinas raudonas / iðlenda ið vandenø. / Motinëlës, motinëlës, uþsisklæskite vartus. / Arkim, broliai, pûdymëlá, / Saugokim vieni kitus m. paraðiau ciklà Avinuko pëdos, jame panaudojau dar ir poetø Onës Baliukonytës bei Vytauto Rudoko tekstus. Po koncerto, kuriame ciklà padainavo Valentinas Adamkevièius, tuometinis Kompozitoriø sàjungos pirmininkas iðkvietë mane, iðkvietë já, vargðà, ir pasakë: Kokie kûriniai skamba?! Ir staiga gaunam ásakymà, kad visi tekstai turi bûti patikrinti. Pasijutau taip... nusikaltæs. O að juk esu didelis bailys! Ir kà man dabar darys? Eduardas Balsys pasikvietë mane: Jeigu Geda karves mëlynai daþo, tai kà, jis slibino kitaip negu raudonai negalëjo nudaþyt? Að sakau: Atsipraðau, maestro, bet tas eilëraðtis buvo iðspausdintas Nemune. Ir kaltinimas ið karto nukrito. Jei Nemune buvo spausdinta, vadinasi, galima vieðai naudoti? Na, taip! Jeigu publikuotas, kas gali uþdrausti? Jau vëliau Panteistinei oratorijai S. Geda man specialiai pasiûlë tekstø ið savo poemø. O kas juose yra tokio, kad taip graþiai sulimpa su jûsø pasaulëjauta? Panteistinë oratorija ir 1970 m. yra mano kûrybos lûþis m. su visa delegacija buvom nuvykæ á Ukrainà, susitikom su Kijevo kompozitoriais. Nepaprastai ádomi kelionë. Vaþiavo Algimantas Braþinskas, Vytautas Barkauskas, Vytautas Jurgutis. Osvaldas Balakauskas jau ten gyveno. Daug kompozitoriø pristatë savo kûrinius. Tarp jø buvo ir mano sonata altui su fortepijonu. Likau nepaprastai suþavëtas ukrainieèiø kompozitoriumi Valentinu Silvestrovu. Parvaþiavau viskas! Baigta su tonacija, su tonalumu, su bet kokia derme! Mane suþavëjo paskiri garsai. Þinot, mes juk niekur nekeliaudavom, pirmà kartà iðvaþiavau 1971 m. á Varðuvos rudená, o tada buvo 1968 m. Mes nieko nebuvom girdëjæ, o, pasirodo, O. Balakauskas gudriai prisiklausydavo ið Vakarø dodekafonijos, serijinës muzikos ir t. t. Gráþau namo, ir atsirado Panteistinë oratorija. Tekstas ten nelabai kà reiðkia, bet jis spalvingas, muzikalus. Ir að buvau labai laimingas. Bet kai vyko perklausa Filharmonijoje, atsistojo Jonas Ðvedas ir pasakë: Ar jûs visi durni, ar mus durniais laikot? Tu, Kutavièiau, esi durnas. Tada mano prof. Antanas Raèiûnas atsistojo: Netikëk Ðvedu! Bûk kaip Napoleonas raðyk! Vis dëlto Panteistinë oratorija nugulë deðimèiai metø, kol galiausiai atgimë Ðarûno Nako ir jo suburto ansamblio dëka. Neþinau, kaip jam ðovë á galvà pagrot ðità muzikà. Jis surinko atlikëjus, pakvietë mane ir pradëjo diriguoti. Að iðklausiau ir tariau: graþu. O salëj buvo Jonas Vaitkus, jis pasakë: Stop! Nieko èia nëra gero. Jûs turit atsisakyt natø, pultø, dirigavimo. Ir Ð. Nakas paklausë. Dingo pusei metø, o staiga pasirodæs apstulbino visi jie sëdi ratu ir viskà daro atmintinai. Pirma oratorijos perklausa buvo nepaprasta, susirinko minia þmoniø. Taip ji atgaivinta. Paskui að jam paraðiau Ið jotvingiø akmens ir kitus kûrinius. Èia buvo jûsø tokio pobûdþio kûriniø apogëjus. Bet jûs visiems asocijuojatës su þodþiu minimalizmas. Vis dëlto jûsiðkis minimalizmas ypatingas gyvas, nemechaniðkas, prasmingas. Gal galite pats apibûdinti, koks jis? Atrodo, að pasikeièiau su Panteistine oratorija, laikiausi nusistatymo prieð bet kokià tradicinæ muzikà, tradicinius þanrus ir t. t. Staiga susibûrë Povilo Mataièio ansamblis Lietuviø folkloro teatras m. jie vyko á Suomijà ir mane pakvietë, nes Veronikai Povilionienei tuo metu neleido iðvaþiuoti dël politiniø sumetimø. Ansambliui reikëjo padëjëjo, o að sugebëjau ir ragus pûsti, ir smuiku, ir bandonija groti, dainuoti. Tada susipaþinau su jo technika buvau iðvertæs akis! Net neásivaizdavau tokio turto kaip sutartinës. Jas maèiau tik natose, bet kai jie su visais ritualais iðëjo, tai iðgirdæs tariau: Didþiausias modernizmas Europoje ir pasaulyje! Tëra trys keturios natos, kuriomis daromi stebuklai. Tada að ir vël lûþau. Jau á tà muzikà, kurià ir po ðiai dienai kuriu. Uþ jûsø ádomi ir turtinga epocha. Pradedant giesmëm, smuiku, tëviðke, tæsiant Varðuvos rudenimis, lûþiais, draudimais, premjeromis, ypatingais istoriniais ávykiais. Juk galëjote ten ir likti, taèiau tà ribà perþengët ir esat èia. Man ástrigo Vytauto Landsbergio pasakymas, kad jûsø ðaknys yra praeituose amþiuose, o ðakos, lapai, pagaliau þiedai (èia pridëjau pati) dabartyje. Jûs vis keièiatës, ieðkot, atsiliepiate á dabartiná gyvenimà. Jus myli ir vertina jauni þmonës. Tad noriu paklausti, kaip jums atrodo kokiu poþiûriu esat perþengæs ribà á ðiandienà ir kokiu jauèiatës vis dëlto nepritampantis? Amþiaus skirtumas yra didþiulis. Að nepritampantis! Kaip nepritampantis?! Jûs juk nebumbat ant jaunø þmoniø, kai kas nors nepatinka, nesakot kaip èia kuri, èia nesàmonës. Bumbu. Na jau! Netikiu. O dël ko nepritampat? Na, kad jø supratimas truputá kitoks. Man gan sunku kritikuoti, bet neigiamà áspûdá daro elektronika. Að net ir neþinau, kas ji, bet per didelis eksperimentavimas, kai nëra nei tembro, nei ritmikos, man nepatinka. Suprantama, jaunimui reikia ieðkot, ir jis ieðkos, neklausys seniø bambëjimo, taèiau að pripaþástu bet kokià muzikà, jei ji siejasi su tikra muzika. Labai nuoðirdþiai pasakët, nes vienas ryðkiausiø jûsø kûrybos bruoþø profesionalumas. Tikriausiai jo, taip pat rimtesnio poþiûrio á muzikà, jûs ir pasigendate tarp jaunimo? Na, tas profesionalumas irgi siejasi su kai kuriais kitais dalykais. Sakysim, þmogui reikia gyventi. Jis turi sukurti muzikà kino filmui, spektakliui, kà að irgi esu raðæs muzikos apie kino filmø, spektakliø arba lengviesiems, saviveikliniams kolektyvams, liaudies instrumentø ansambliams. Jeigu atsidësi tik grynai kûrybai, neuþteks lëðø nei pragyvenimui, nei duonai... Taigi, dabar tokie laikai... Bet dar labai ádomu iðgirsti, kaip jûs pakeliat emociná, intelektiná savo kûriniø svorá? Juk jie kaupiasi kaip sluoksniai, ir tai ne ðiaip komerciniai, pavirðutiniðki, bet esminiai kûriniai. Jausmas toks, kad norisi padaryti kà nors nauja. Taèiau neuþmiegi naktá, nes neiðeina. Staiga atsikeli ir þiûri, kad visai ne taip. Ir kuo tolyn, tuo labiau tas tarpas tarp noro ir galimybiø pleèiasi... Neperkalbamai nustosiu raðyt. Dar ko! Negàsdinkit! Na, bet kaip jûs atsipalaiduojate, kai nesiseka kurti, kaip nusikratote átampos? Neiðeina. Atvirai kalbant tai didþiulë kanèia. Ir jeigu kas nors pavyksta, ne ið karto supranti. Èia sunku kalbët. Visi ðitai supranta, visi þino. Praskaidrinkime tokià gaidà ðviesesniu akcentu ðtai Sigutë Ilgauskaitë atneðë torto gabalëlá su þvakele... Sugalvokite norà ir uþpûskit. Kad nebûtø karo. Tai pasakiau ne ið savo galvos. Tai viena rusø þurnalistë atsakë: Ko tu labiausiai nori? Ètoby ne bylo voiny... Èia apie tvirtus moralinius ir kûrybinius kompozitoriø principus... Praðau uþpûsti þvakelæ ir labai dëkoju jums uþ pokalbá.

12 TILTAI m. birþelio d., Nr ( ) Antrasis laiðkas ko, aðarële, ko tu per skruostà... Atkelta ið 9 p. Vaðuokënai svarbi vieta, Maironis su seminarija èia praleido vienerius mokslo metus. Tad, pasitaræ su A. Baranausko ir A. Þukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus direktoriumi Antanu Verbicku, susigundëme prikalbinti Kauno kunigø seminarijos rektoriø Aurelijø Þukauskà ir surengti bendrà iðkylà á Vaðuokënus. Tegul klierikai, minëdami savo patrono Maironio jubiliejø, suþino kuo daugiau. Rektoriaus ákalbinëti nereikëjo, sutiko ið karto, susidomëjo, taèiau svarbi detalë klierikai tuo metu atostogavo, ir monsinjoras Aurelijus pasakë, jog pasitars su savo auklëtiniais, be jø nuomonës nieko nedarys. Taip, laikai demokratiðkesni nei rektoriaus Maironio... Þinoma, seminarijos jaunimas panoro iðvaþiuoti, pasiþvalgyti, palakstyti po laukus. Mûsø iðsiruoðë pilnas autobusas (turiu tarstelëti padëkos þodelá Kauno savivaldybei skyrë dykai autobusà visai ilgai dienai...): Kunigø seminarija rektorius, prefektas, dvasios tëvas ir visi keturiolika klierikø, taip pat didelis bûrys Maironio muziejininkø (greièiau muziejininkiø...). Kolegos anykðtënai viskà rûpestingai suplanavo, kad tik tos kultûrinës apðvietos bûtø kuo daugiau. Vyskupo A. Baranausko klëtelë, Vienuolio namas, J. Biliûno gimtinë, tuomet ið Troðkûnø siauruku nudardëjome á Vaðuokënus, o ten jau kaip ir atlaidai. Susirinkæ vietos þmoneliø, bendruomenës aktyvas. Programa ið dviejø pusiø ir pats direktorius Antanas, ir jo artistiðki kolegos skaito Maironio laikø atsiminimus apie Vaðuokënus, seminarijos gyvenimà, áterpia poemos Mûsø vargai fragmentø, nes Poetas èia kûrë savo paskutiniàjà poemà, kurioje netrûksta laiko realijø. Galvos pilnëja þiniø, klierikai susikaupæ, jiems tai naujas seminarijos istorijos puslapis. Taèiau ir jø paèiø pasirodymo laukiama. Vaikinai skaito savo kûrybà, deklamuoja ir dainuoja Maironá, auditorijai jø pasirodymo vis per maþai... Vaðuokënø dvaras... Buvæs iðkilus, didelis. Dabar þiûrime á griuvësius, anykðtënai rodo langà dar vis iðlikusioje antrojo aukðto sienoje, pro kurá þvelgë rektorius Maironis. Bûtø skaudu Poetui, turbût pasakytø kaip apie Trakø pilá... Daug tokiø dvarø Lietuvoje apleistø, griûvanèiø, be ateities, nors istoriðkai labai svarbiø. O ir parko groþybë praþuvusi. Sudëtinis vaiðiø stalas po medþiais, ilgi paðnekesiai ir paþintys visi laimingi ir persipildæ áspûdþiø... Tada kylame á Troðkûnø baþnyèià kaip anais laikais, ðv. Miðios irgi kaip tuomet. Tik klierikai groja gitaromis, linksmi dalyvaujame geguþinëse pamaldose. Gráþtame jau visai tamsoje, seminaristai su rektoriumi nunyra á savo rûmus, kuriø statyba ir gerove kaþkada taip rûpinosi Maironis... Toliau græþiamës á geguþës pradþià. Dirbdama archyvuose, knebinëdamasi po dokumentus, uþtikau pavadinimà Maironiðkis. Já buvau radusi Vaiþganto prisiminimuose, bet nieko konkretaus niekaip nesupratau, kur jis galëjæs bûti, nepavyko pagriebti siûlo galo. Ir ðtai Lietuvos valstybiniame istorijos archyve radau visà pluoðtà dokumentø, ið kuriø aiðku, kad 1928 m. rudená iðeina Þemës reformos valdybos nutarimas Nr. 3960: Kauno apskrities Lapiø valsèiaus Ðakiø palivarkà pavadinti Maironiðkio palivarku. Realybëje nebuvo lengva já surasti. Jokios oficialios informacijos. Taèiau vienà ðeðtadiená, sukant ratus aplink Kaunà, nuklystant vis á ðonà, galop pavyko pakliûti á Maironiðká. Kaþkada buvæs didþiulis Kunigø seminarijos ûkis ðiandienà dar nëra praradæs vaizdo. Pagrindinis raudonø plytø pastatas puikiai iðsilaikæs, kaþkas gyvena; kluonai, tvartai jau lyg ir perstatyti, viena medinë troba lenda á þemæ. Dideliuose soduose, tuomet puoselëtuose paties rektoriaus, þmonës gavæ sklypus ir ásikûræ. Viskas daryta ûkiðkai ir amþinai. Keistas jaudulys... Reikia ásivaizduoti, kaip 1928 m. geguþës 18 d. èionai atvaþiuoja (tikriausiai automobiliais?) pats arkivyskupas J. Skvireckas, Vatikano atstovas L. Faiduti, keli prelatai ir, þinoma, ðeimininkas Maironis. Pasivaikðto, apþiûri, pasivaiðina... Ir po keliø dienø seminarijos vicerektorius Pr. Penkauskas paraðo raðtà Þemës reformos valdybai praðydamas uþ prel. J. Maironio ilgametá ir nenuilstamà pasidarbavimà ir nuopelnus Seminarijai, pavadinti minëtà, Seminarijai priklausantá Ðakiø palivarkà Maironiðkiu. Ketverius gyvenimo metus Maironis turëjo savo vardu pavadintà palivarkà, kurá tvarkë, plëtë, statë, kad tik seminarijai ið jo bûtø kuo didesnë nauda. Taèiau, iki já gavo, rektoriui teko padëti daug pastangø, paraðyti valstybës tarnyboms ðûsná raðtø, bûti labai diplomatiðkam, kartais reikliam. Gelbëjo jo autoritetas. Ir nieko èia, þmogau, neatimsi Maironis buvo ne tik didis poetas, bet ir labai gabus ûkininkas. Maironiðkio erdvëje, didþiuliame kieme, galbût reiktø ðámet surengti kokià akcijà, kad ir vietiniai gyventojai suþi- P.S. Jaunoji Lietuva menininkø lûpomis ir ðirdimis notø informacijà. Paðtininkë pasakë, jog pastatai priklausæ Kunigø seminarijai, bet kad Maironiðkis negirdëjusi... Juk viskas taip arti Sargënø paðonëje. Galëèiau sakyti, jog laiðke visas naujienas suraðiau, liko tik vienas pastebëjimas. Per ðá Maironio jubiliejø atsirado ádomi tendencija Poeto eiles skaito ne aktoriai, o Kaþkas... Mes visi. Pradedant ministrais, baigiant mokinukais. Galbût aktoriams duonelës uþteks, taèiau ðis visuotinis skaitymas gana graþus ir lyg viltingas. Reikia atsiversti knygà, surasti patinkamà eilëraðtá, dar já pakomentuoti taip susidaro jau visas projektas. Mada prasidëjo per Knygø mugæ, tæsësi per Spaudos dienà prie Literatûros ir tautosakos instituto, Raðytojø klube per Poezijos pavasará, Kaune per Dainø ðventæ. Tokie skaitymai vyksta ir Maironio namø didþiojoje svetainëje. Jau dalyvavo raðytojai, dabar ruoðiasi kitø srièiø menininkai, o politikus pali- Maironiðkis. kome arèiau jubiliejaus rudená. Dar reikia pasidþiaugti, kad paskutiniàjà geguþës dienà atidaryta Maironiui skirta paroda Kauno autobusø stotyje, jà pravaþiuojantys keleiviai galës lankyti visà vasarà. Ðio projekto iniciatyva priklauso poniai Laimai Pakusienei, panorusiai aktualizuoti savo vadovaujamà objektà Autobusø stotá. UAB Kautra finansavo, nuotraukos ir parengimas Maironio lietuviø literatûros muziejaus. Tokia buvo Maironio geguþë, birþelis jau gobia savyje liûdnàjà datà Poeto mirties dienà birþelio 28- àjà, kai naktá, po Miesto ligoninëje praleistø deðimties dienø, sustojo pavargusi ðirdis. Ketvirtà ryto ëmë skambinti Kauno katedros varpai prieð aðtuonias deðimtis metø... Ko, aðarële, ko tu per skruostà... Nieko, nieko, dar iki jubiliejaus yra laiko! Tiesa tas anèiukas Poetas, dël jo neramu, bûtø smagu, kad uþaugtø! Autorës nuotraukos Dar trumpai apie puikià, profesionaliai atliktà programà, skirtà Jaunajai Lietuvai, sukurtà muziejaus praðymu ir iniciatyva. Trys menininkai entuziastingai ëmësi analizuoti poemà, iðsirinko jos antràjà giesmæ, kurioje ásiþiebia meilë tarp Jadvygos Goðtautaitës ir Juozo Rainio. Jausmø kibirkðtys juos iðtinka prie fortepijono, kai panelë Jadvyga ásijautusi skambina Chopinà, Juozas susijaudinæs uþdainuoja baritonu... Ðios scenos pakeièia poemos veikëjø likimus, uþgimusi meilë juos lydi visà gyvenimà. Aktorius Egidijus Stancikas prisipaþino, jog perskaièius pirmà kartà poemà reikëjo susikaupti ir viskà suvokti, tik skaitydamas antrà syká ëmë pagauti kalbos ritmà ir rimà. Aktoriui puikiai pavyko perskaityti tekstà vartojant autentiðkà Maironio kirèiavimà, sukurti nuotaikà. Ðviesë Èepliauskaitë F. Chopino noktiurnus atlieka virtuoziðkai. Ji pamilusi ir perpratusi ðá kompozitoriø. Senutëlis Maironio namø fortepijonas pia- Egidijus Stancikas, Ðviesë Èepliauskaitë ir Mindaugas Zimkus. 12 nistams tampa tikru iðbandymu, bet ið kitos pusës po tokiais pirðtais kaip Ðviesës jis suskamba visu savo groþiu. Mindaugas Zimkus, ákûnijæs poemos ásimylëjëlá Juozà Rainá, uþburia savo balsu auditorijà ir tinka prie F. Chopino bei prie Maironio. Menininkai sukûrë vientisà programà kaip spektaklá. Atlikëjø trijulë keletà kartø repetavo, jie þaismingai susiderino aprangà Egidijus pasipuoðë tarsi þemaièiø jaunikaitis, Ðviesë apsirengë spalvinga, aguonomis iðpuoðta suknia, o Mindaugas pritaikë kostiumà pagal Maironá, kuris þvelgia ið paveikslo su pasaulieèio apranga. E. Stanciko, Ð. Èepliauskaitës ir M. Zimkaus programa, atverianti Maironio poemos Jaunoji Lietuva groþá, yra verta, kad jà ðiais Maironio metais iðgirstø, pamatytø ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose... Mes, muziejininkai, esame labai dëkingi, kad menininkai atrado laiko bei ákvëpimo taip graþiai ir, sakyèiau, didingai pagerbti Maironá. Zenono BALTRUÐIO nuotrauka

13 m. birþelio d., Nr ( ) Galerija Tapytojø Sauliaus ir Skaidrës darbai vël Kaune Julija KIMANTAITË Geguþës 18 d. Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2, IV a. fojë) pristatyta Sauliaus Kruopio ir Skaidrës Butnoriutës tapybos paroda Gyvenimas kartu. S. Kruopis þinomas dailininkas, fotomenininkas, Lietuvos dailininkø sàjungos narys, Nidos menininkø asociacijos,,tiltas pirmininkas, tarptautiniø Nidos tapybos plenerø iniciatorius ir vadovas. Menininkas surengæs daugybæ tapybos parodø Lietuvoje ir uþsienyje, organizuoja plenerus ir pats juose aktyviai dalyvauja. Simboliniø sugráþtuviø á Kaunà proga kartu su þmona dailininke parengta ir Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje eksponuojama tapybos paroda Gyvenimas kartu tarsi jø bendro gyvenimo atspindys. Parodoje S. Kruopio ekspresionistiniai aukso fondo kûriniai, pasiþymintys ypatingomis linijomis, spalvø intensyvumu ir tapybiniu temperamentu, puikiai derantys su kiek santûresniais, taèiau kûrybiniø ieðkojimø jauduliu trykðtanèiais S. Butnoriutës darbais. Abu menininkai, kiekvienas savitu stiliumi ir potëpiais, kalba apie tuos paèius dalykus artimo ryðio su kitu þmogumi svarbà, bûtinybæ suvokti, kad ðalia esantysis yra ypatingas ir brangintinas, nes juk kiekvienas mes ieðkome þmogaus, kuris suprastø, palaikytø, tikëtø ar tiesiog bûtø kartu. Energija trykðtantis, naujus kadrus fotografijos kolekcijai vis gau- dantis S. Kruopis, dþiaugdamasis paroda ðirdþiai mielame Kaune, dalijosi áspûdþiais ið neseniai vykusio menininkø susibûrimo Maskvoje, pasakojo apie ateities planus, kalbëjo apie dabartinæ Lietuvos meno kûrëjø situacijà ir paðaukimà bei kûrybà apskritai. Kiekvienas sutinka, kad mums suteiktas talentas toks unikalus ir iðskirtinis yra Dievo dovana. Taèiau mûsø talente ir slypi máslë, uþslëpti uþdaviniai, tokiais tapytojo þodþiais galima apibendrinti parodà. Jos atidarymas taip pat buvo puiki proga Kauno visuomenei pristatyti didelës apimties S. Kruopio parengtà knygà Nida Brücke. Ekspresionistinës tapybos plenerø antologija. Iliustruota istorija, kurion suguldyta Nidos plenerø kronika su gausybe fotografijø, iðsamiø apraðymø bei komentarø. Ðis unikalus leidinys vienas svarbiausiø menininko pasiekimø. Jau 15 metø vykstantys tarptautiniai kûrëjø susibûrimai ypatingame mûsø ðalies kampelyje iðskirtinis reiðkinys ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio mastu. Nida tai tos gyvybës ðaltinis, kuris nuolat ákvepia menininkus, kiekvienas jø savaip atskleidþia Nidos paslaptá, neslëpdamas emocijø pabrëþë dailininkas. Antano Sadecko fotografijø paroda Mano keliai nekeliai Julija KIMANTAITË Birþelio 14 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje (Radastø g. 2, IV a. fojë) pristatoma Antano Sadecko fotografijø paroda Mano keliai nekeliai, skirta Gedulo ir vilties dienai paminëti. Parodos pristatymà papildys Aleksandro Rubinovo ir Gintauto Aleknos dokumentiniai filmai apie tremtá, ekspedicijas Tomsko srityje: Vaþiuojam ið ukvatos... (30 min.), Mirusieji pasmerkti... nuskæsti... (10 min.). Visuomeninës bendrijos Lemtis pirmininko A. Sadecko fotografijos itin vertingas ir ádomus pasakojimas apie lietuviø tremties vietas Sibire m. A. Sadeckas organizavo ekspedicijas á lietuviø tremties ir þûties vietas Komijos respublikoje, Permës, Sverdlovsko, Tiumenës, Tomsko, Irkutsko srityse, Krasnojarsko ir Altajaus kraðtuose, Buriatijoje. Aplankyta daugiau nei 400 tremties ir buvusiø lageriø vietoviø, atrasta ir inventorizuota per 300 kapiniø ir kapavieèiø. Ekspedicijø rezultatai sugulë á fotoalbumà Negráþusiems, knygas Obels þiedø aðaros ir Tëvyne, ilgesy miriau. Ðiuose leidiniuose publikuojamos ne tik fotografijos, bet ir detalûs tremties vietoviø þemëlapiai, lietuviø kapiniø schemos, kapø apraðai, tremtiniø sàraðai. Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje eksponuojamà A. Sadecko fotografijø parodà Mano keliai nekeliai sudaro fotografijos, kuriose uþfiksuotos kelioniø po Sibirà, dykumas, poþemius ir tremties vietas akimirkos, uþburianèios ypatingu gamtos groþiu, netikëtumu ir paslaptimi. Mûsø poþiûris á tremtá nëra vientisas ir visapusiðkas. Tremtis mums tai þmogus ir jo likimas. Gráþo tremtinys tëvynën, vadinasi, baigësi jo tremtis. O jei jis sugràþino tëvynën mirusius ðeimos narius, paraðë atsiminimus ir visuomenë su jais susipaþins, tai viskas tartum bus atlikta, istorijai duoklë atiduota. Tai, kas ten likæ, yra tiesioginiai tremties paliudijimai, be kuriø nesuvoksime jos esmës, apie bûtinybæ iðsaugoti ir puoselëti tremties paveldà kalba A. Sadeckas m. uþ nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino Riterio kryþiumi. Kauno apskrities vieðosios bibliotekos nuotraukos 13

14 Vilniaus langas m. birþelio d., Nr ( ) Áveikti tuðtumà Vasara Andrius JAKUÈIÛNAS Kiekvienàsyk atvykus á provincijos miestelá sukreèia (aiðku, ir ákvepia) tuðtuma, tvyranti gatvëse ir aikðtëse, siauèianti uþ iðpuoselëtø namø langiniø, plastikinëmis dailylentëmis aptvinkusi istoriniø lûðnø sienas. Èia, Kupiðkyje, nëra arba, tiksliau, beveik nebëra þmoniø (2010-øjø duomenimis, jø buvo viso labo aðtuoni tûkstanèiai maþoka kaip rajono centrui), o netolimoje ateityje gali dar labiau sumaþëti anot þiniasklaidoje pastaruoju metu pasklidusios informacijos, Kupiðkis pirmauja pasaulyje saviþudybiø skaièiumi. Neturiu þalio supratimo, kaip buvo sukurpta ði statistika, taèiau þinodamas, kaip savo problemas aplinkiniuose kaimuose iðsprendë visokie paþástamø paþástami ar giminaièiø kaimynai, galiu ja pasitikëti. Mirties, o gal, tiksliau sakant, nevilties þenklø èia apstu, tik jie, þinoma, nebûtinai akivaizdûs. (Prieðingai, parapijos laikraðtyje netgi randame besituokianèiøjø ir krikðtijamøjø sàraðà vadinasi, miesto istorija tæsiasi, maþø maþiausiai, ji nëra pasibaigusi ðtai net Mezon WiMax 4G ryðys sklando ore ir reklaminiame skyde prie pagrindinio ávaþiavimo.) Sakykim, jos pastovumà ir visuotinybæ man liudija netoli Kraðtotyros muziejaus po liepa metø metus stovintis mëlynas ZIL as, jos kontûrà dar labiau iðryðkina po L. S. Gucevièiaus aikðtæ ratus sukàs vieniðas jaunuolis su BMX u. Kà jau kalbëti apie gûdþius banalybës vaiduoklius H. Orakausko maþosios architektûros kûrinius, kuriø visame mieste yra gal keliolika ar net keliasdeðimt ir kurie tvilko aká begëdiðka veidmainyste. Nesakau, kad skulptûros blogos ar nemeniðkos drásèiau teigti, kad èia, Kupiðkyje, jos neástengia atitikti savo paskirties, todël, uþuot prislëpusios tuðtumà, jà dar paryðkina, sutirðtina; galima netgi sakyt, jos nusiþudo savo paèiø prëskame optimizme, ir taip ávaizdiðkai átvirtina anksèiau minëtos statistikos teisingumà. Labai simboliðka, kad tuo paèiu metu, kai rymodamas ties kuria nors ðio menininko skulptûra màsèiau apie nyksmà, vienas jo darbas sostinëje, vadinamasis skëtukas J. Vaièiûnaitei, pateko á skandalo sûkurá. Skandalo, kurio herojumi (jo paties nuomone auka ) tapo èigonø baronas, verslininkas Stepas Visockas, pasiruoðæs atkurti ðalia Ðv. Kotrynos baþnyèios kitados jau veikusià ir dël ðiurkðèiø paveldosaugos paþeidimø uþdarytà kavinæ. Subruzdus budriems praeiviams ir visuomenininkams, ne antraeilá vaidmená èia suvaidino kolegos raðytojai, pirmiausia susirûpinæ dël ðalimais árengto poetës skverelio, kuriame, kavinëje ðeimininkaujant statybininkams, ásikûrë ðiukðlynas ir keletas biotualetø, paaiðkëjo, kad kavinë gaivinama neturint leidimo (tiesa, visiðkai patikimos informacijos, buvo tas leidimas ar ne, esamuoju metu nëra), ir, þinoma, nepaisant to, kad KPD anksèiau nustatë, jog árengiant kavinæ sunaikinta didelë dalis barokinio pastato vertingøjø savybiø: pakeisti langai, iðverstos celës ir t. t. Aèiû Dievui, skundai atsakingoms institucijoms, regis, pasiekë savo paveldosaugininkams su policija ðturmavus statybvietæ, veikla joje nutraukta, kavinës, bent jau áþûliu elgesiu garsëjanèio S. Visocko kavinës, toje vietoje nebus. Tarsi bûtø galima lengviau atsipûsti ir iðvis tà neðvarià istorijà pamirðti, paliekant teisësaugai spræsti, kas, kaip ir kiek sunkiai yra prasikaltæs. Vis dëlto persekioja jausmas, kad ði istorija turi dar vienà subtilià briaunà, kurios nei paveldosaugininkai, nei teismai nepajëgûs apibrëþti ir kuri, tiek kalbant apie ðià, tiek ir apie kitas panaðias istorijas, paprastai lieka praþiûrëta ir neaptarta. Tai mûsø tautieèiø specifinis poþiûris á kavines. Ið karto turiu pabrëþti, kad nesiekiu teisinti S. Visocko ir kitø greito pelno ieðkanèiø verslininkø projektø, ágyvendinamø nepaisant ástatymø nei sveiko proto, veikiau tai bûtø siekis atkreipti dëmesá, kad didþiàja ðio skandalo nuodëme paradoksaliai tapo ne statybos nelegalumas, ne paveldosaugos paþeidimai, bet faktas, sic! kad toje vietoje steigiama kavinë, tariamai iðniekinsianti baþnyèios ðventumà ir raðytojos atminimà. Nepamirðkime lygiai tas pats dëjosi ankstesniais metais andainykðtëje ðios kavinës istorijoje didelë dalis kritikos strëliø lëkë ne suáþûlëjusio verslininko, bet pastatà jam iðnuomojusiø Baþnyèios hierarchø pusën tuomet piktintasi ir stebëtasi, kaip ilgaskverniai gali leisti jiems priklausanèiose patalpose árengti girdyklà. Ðitoks poþiûris, taip pat ir kai kuriø kolegø raðytojø, iðties glumina. Teneásiþeidþia vieðosios erdvës gynëjai, raðytojos atminimo bei dvasingumo saugotojai, bet jø argumentuose girdþiu praeities þmoniø, t. y. tø, kuriems þodis kavinë asocijuojasi vien su liûdnos reputacijos skyle, á kurià einama moraliðkai nupulti, balsà. Tas balsas, deja, paliudija, kad kavinës kaip tariamai vulgarios, praþûtingos, bedvasës, amoralios, klystkeliais vedanèios vietos stereotipas, klestëjæs ankstesniais laikais, gajus ir nûdienà. Vadinasi, iki ðiol esame istorijos tremtiniai, pasirengæ saugoti ateièiai sovietiná ir archajiná mentalitetà, jame, þinoma, nëra vietos bendruomeninei kultûrai, kuriuos vienas ið svarbiø generatoriø kaviniø kultûra. Nenorëèiau ðios áþvalgos suabsoliutinti, taèiau uolumas, su kuriuo demonizuojama visa, kas nebûdinga tradicinei valstietiðkai gyvensenai, vis dëlto verèia sunerimti. Tiesiog kitaip sunku paaiðkinti (ir suvokti), kodël áþvelgiamas baþnyèios ir kavinës ar tuo labiau kavinës ir J. Vaièiûnaitës skverelio antagonizmas, kodël daug kam nekyla abejoniø, jog kavinë savaime veikia desakralizuojamai ir ið esmës negatyviai, todël negali egzistuoti ðalia dvasingumà bei atminimà reprezentuojanèiø þenklø. Kas, atmetus stereotipus ir màstymo inercijà, kavinëje trikdo dvasingumà ir pagarbà? Turint galvoje, kad kaviniø ir alkoholizmo, narkomanijos, prostitucijos ar kitø vadinamøjø ydø ryðys yra, ðvelniai kalbant, abejotinas, ir, be abejo, taip pat grástas stereotipais, kaviniø radimàsi lydinti visuomenës paranoja ir siekis paþymëti jas specifiniu negatyvumo, neðvaros þenklu atrodo visiðkai nepagrástas. Juk ið tikrøjø kavinë pati pirmuèiausia, taèiau labai svarbi bendruomeninio (siauriau þvelgiant miestietiðko) gyvenimo mokykla, kurioje ne tik drauge ilsimasi, bet ir ðlifuojami socialiniai ágûdþiai, gimsta idëjos ir t. t. Stengtis dirbtinai paþeminti kavines ir jø kultûrà yra naivu ir, spëju, praþûtinga. Þvelgdamas pro langà á apkiautusá, tuðèià, lietaus gaubiamà Kupiðká galvoju: gali bûti, jog saviþudybiø skaièiumi pasaulyje ðis miestas pirmauja tik todël, kad jame nebëra kaviniø. Tiksliau, yra, bet jos rengia tik gedulingus pietus dël jø reikia susitarti ið anksto. Negaliu atsikratyt iliuzijos, kad jei staiga atgimtø prieð kokius ðeðerius metus numirusi Kamarita (beje, jos kainos buvo labai vilnietiðkos), Kupiðkyje atsirastø daugiau vilties, negu surentus dar ðimtà H. Orakausko skulptûrø ar net nuomai iðstaèius visiðkai naujus penkis dviraèius. Ko gero, tai bûtø kur kas vertingesnë dovana miesto gyvybingumui, nei bemaþ rekonstruoti kultûros namai ar uþ Europos pinigus sutvarkyta kanalizacija bei paplûdimiai. Ji ákvëptø daugiau iðdidumo, negu jo suteikia faktas, jog 1480 m. á Krokuvos universitetà uþsiraðë Stanislaus Johannis de Cupyschky Stanislovas Jonaitis ið Kupiðkio, daugiau atgaivos, negu rajone iðsibarsèiusios gamtos groþybës, paveldo objektai ar treèias pagal dydá vandens telkinys Lietuvoje Kupiðkio mariomis vadinamas Lëvens tvenkinys. Kamarita ar kokia kita panaði ástaiga gràþintø á miestà tà dëmená, kurio negali suteikti nei biblioteka (buv. þydø sinagoga), nei baþnyèia, nei gausios ir turtingos dëvëtø drabuþiø parduotuvës ji þmonëms gràþintø orumà, o miestui turiná, dabar nesurandamai pasimetusá kaþkur tarp Norfos ir Maximos. Gal tada, norint iðspræsti kokià problemà, kupiðkënams vis reèiau reikëtø muiluotos virvës. 14 ir ekspedicijø metas Daiva ÈERVOKIENË Gimtinë kiekvieno þmogaus pradþiø pradþia. Koks graþus gimtasis mûsø kraðtas, kaip laðelis tyro gintaro / myliu já seniai audimø raðtuos ir dainose kaimo gimtojo... raðë S. Nëris. Kur bëga Ðeðupë, kur Nemunas teka, ten mûsø tëvynë, graþi Lietuva, raðë Maironis. Ne vienas raðytojas ir dailininkas prisipaþásta, kad bûtent gimtinë, liaudies kûryba yra svarbiausia jø ákvëpimo versmë. Bet ar tikrai gerai paþástame savo kraðtà? Kà galime papasakoti atvykusiems sveèiams apie gimtàjá miestà ar rajonà, parapijà, jos þmones, tradicinæ kraðto kultûrà ir paveldà? Kad kraðto istorija daugeliui neliktø balta dëmë, Versmës leidykla leidþia Lietuvos valsèiø monografijø serijà daugiatomæ lokalios istorijos enciklopedijà. Tai analogø Lietuvoje ir uþsienyje neturintys leidiniai apie miestø ir miesteliø, kaimø ir vienkiemiø, apylinkiø istorijà nuo seniausiø laikø iki ðiø dienø. Parengtos ir iðleistos 22 Lietuvos valsèiø serijos monografijos, rengiama dar 80 knygø. Lietuvos valstybës atkûrimo ðimtmeèiui paminëti 2018 m. Versmë tikisi iðleisti ðimtà Lietuvos valsèiø monografijø. Leidiniai prasideda nuo ekspedicijø Ðiø metø vasarà Versmës leidykla numato surengti 21 kompleksinæ lokaliniø tyrimø ðimtatomës Lietuvos valsèiø serijos autoriø ekspedicijà (ið jø 9 pakartotinës) á rengiamø serijos monografijø apraðomas vietoves. Net dvi ekspedicijos ðiemet birþelio mënesá pirmàkart vyks Vilkaviðkio rajone: d. Graþiðkiuose, d. Bartninkuose ir Lankeliðkiuose. Daugiausia ekspedicijø numatyta liepà: Panevëþyje, Mosëdyje (Skuodo r.), Kelmëje, Skuode, Þygaièiuose (Tauragës r.), Pabradëje (Ðvenèionëliø r.). Rugpjûtá leidyklos organizuojamos ekspedicijos Kupiðkyje, Dûkðte (Ignalinos r.), rugsëjá Pakruojyje. Pakartotinës, jau antrà vasarà, vyks Palangoje, Druskininkuose, Raseiniuose, Babtuose, Vievyje, Ramygaloje. Su jomis Versmës leidyklos nuo 1999 m. rengiamø ekspedicijø skaièius pasieks 114. Ekspedicijos tradicinë bûsimø monografijø pradþia. Jose dalyvauja istorikai, kalbininkai, etnografai, sociologai, geologai, gamtininkai, kraðtotyrininkai, þurnalistai ir raðytojai. Jie lankosi pas vietos gyventojus, uþraðinëja jø prisiminimus, renka duomenis apie kraðto gamtà, jo istorijà, ðvietimà, kultûrà bei kultûriná gyvenimà, èia buvusiø tautø atstovø gyvensenà, tarmiø ir vietos ðnektø, tautosakos ypatumus, áþymius þmones. Nemaþai raðoma apie kalendorinius, ðeimos paproèius, liaudies iðmintá, mokyklø, bibliotekø, kolûkiø istorijà bei ðiandiená gyvenimà, veikianèias ástaigas ir organizacijas, verslà, kaimus ir juose gyvenusias bei tebegyvenanèias ðeimas. Vienus straipsnius raðo mokslininkai (stengiamasi, kad kiekvienoje monografijoje bûtø apie deðimtadalá moksliniø straipsniø), kitus vietos gyventojai ir kraðtotyrininkai, þurnalistai, raðytojai. Tarp Versmës leidyklos autoriø pastarøjø yra nemaþai Vladas Braziûnas, Antanas Èalnaris, Viktoras Alekna, Vanda Juknaitë, Gintarë Adomaitytë, Gediminas Isokas, Ema Mikulënaitë ir kiti. Jø meniðkas ir átaigus þodis labai puoðia enciklopedinio pobûdþio leidinius. Raðytojas Jonas Linkevièius jau parengë monografijà Baisogala ir rengia leidiná apie Ðeduvà, Arvydas Valionis monografijà Birþai. Prisiminti senieji valsèiai Kodël monografijos leidþiamos apie buvusius valsèius, o ne apie rajonus ar parapijas? Pasak Versmës leidyklos vadovo Petro Jonuðo, valsèiai vienas seniausiø ir ilgai iðsilaikiusiø Lietuvos administraciniø vienetø m. panaikinus baudþiavà, visoje Rusijos imperijoje vël buvo ávesta luominë valstieèiø savivalda valsèiai. Lietuvai tapus nepriklausoma, jø ribos patikslintos, kad labiau sutaptø su katalikø religiniø bendruomeniø parapijø ribomis. Kelis ðimtmeèius vienoje teritorijoje gyvenæ to paties dvasinio centro, parapijos telkti þmonës sukûrë mikrokultûrà, iðsiskyrusià savita ðnekta, ávairiais tradicinës kultûros savitumais. Parapija ir valsèius buvo pagrindiniai kaimo þmogaus kilmës vietos orientyrai. Dar ne per vëlu? Kalbant apie ekspedicijas ir lauko tyrimus þmonëms daþnai kyla ðis klausimas. Dar XIX a. broliai Jonas ir Antanas Juðkos yra sakæ, kad po metø gali nelikti ko uþraðinëti seni þmonës mirðta ir nusineða nebûtin daug vertingø dalykø, taèiau ekspedicijos organizuojamos iki ðiol. Pasak þymaus kraðtotyrininko, J. Basanavièiaus premijos laureato Venanto Maèiekaus, parengusio jau devynias Lietuvos valsèiø serijos monografijas, ekspedicijos ir lauko tyrimai ypaè aktualûs tradicinës kultûros tyrinëtojams etnografams, kalbininkams ir tautosakininkams, taip pat gamtininkams, sociologams. Maþëja senosios kartos þmoniø, gimusiø iki 1930 m. ir gyvenusiø þemdirbiø kultûros aplinkoje, galinèiø papasakoti apie tradicinius paproèius, verslà, gyvenimo bûdà, iðlaikiusiø savo ðnektà, þinanèiø tautosakos perlø. Todël tyrëjams màþta galimybiø sukaupti etnografiniø, tautosakos, kalbos, ðnektø faktø, maþëja ir renkanèiøjø ðià medþiagà, bet daugëja besidominèiøjø vietos istorija, gamta. Kiekvieno indëlis yra svarbus Ekspedicijø dalyviai ir ðià vasarà lankys miesteliø ir kaimø gyventojus, teirausis apie kraðto praeitá, buitá, paproèius, uþraðinës jø pasakojimus, prisiminimus, tautosakà. Nuoðirdþiai praðome ateiti ir prisidëti prie ðio darbo visus, gyvenusius ar gyvenanèius buvusio valsèiaus teritorijoje. Padëkite rasti vietiniø ávykiø ir apylinkiø þinovø. Parodykite ekspedicijø dalyviams iðsaugotas nuotraukas, laiðkus, kitus dokumentus. Pateikta medþiaga bus fiksuojama, apibendrinama monografijos straipsniuose, nurodant pateikëjø vardus ir pavardes, o vëliau perduodama mokslo institucijø saugykloms. Visus Lietuvos lokaliniais tyrimais besidominèius specialistus, kraðtotyrininkus, pedagogus, raðytojus, þurnalistus, kitus þodþio meistrus, Lietuvos valsèiø serijai jau raðiusius mokslininkus, mokslo bendruomenës, aukðtøjø mokyklø, institutø atstovus, doktorantus, magistrantus, visus norinèius kuo nors prisidëti maloniai kvieèiame dalyvauti ekspedicijose. Daugiau informacijos: suvaþiavimas Birþelio d. Molëtø rajone, Alantoje, Naujasodyje, Technikumo g. 2. Dalyviø registracija iki birþelio 19 dienos: Elena Sakalauskaitë, tel.: (8 678) 88111, e. paðtas: elena.sakalauskaite@gmail.com 14 d., ketvirtadiená, 17 val. Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus M. Þilinsko dailës galerijoje (Nepriklausomybës a. 12, Kaunas) parodos Slovakø grafikos menas. Klasikinës technikos atidarymas. Renginyje dalyvaus Slovakijos Respublikos ambasadorius J. E. Duðan Kriðtofik ir Slovakijos Respublikos garbës konsulas Vytautas Mikaila. Paroda veiks iki liepos 22 d.

15 m. birþelio d., Nr ( ) Kampas 92-ojo kûrybinio sezono birþelio mënesio repertuaras 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Ilgojoje salëje Auðros Marijos Sluckaitës Antigonë Sibire. Vienos dalies postdrama pagal Jeano Anouilho Antigonæ. Reþisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë 2 val. Bilietø kainos 15, 30 Lt. 15 d., penktadiená, 18 val. premjera! Rûtos salëje Eugenes Scribe Prieþastys ir pasekmës. Istorinë komedija. Reþisierius Raimundas Banionis. Spektaklio trukmë 3 val. Bilieto kaina 40 Lt. 16 d., ðeðtadiená, 18 val. Rûtos salëje Friedricho von Schillerio Plëðikai. Antidekalogas (N-16). Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë 1.50 val. Bilieto kaina 30 Lt. 17 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje Bian Friel Stebuklingasis Tenesis. Reþisierius Gytis Padegimas. Spektaklio trukmë 2.30 val. Bilieto kaina 30 Lt. 22 d., penktadiená, 18 val. Maþojoje salëje trupë ið Japonijos Jiutamai : Japonijos gamtos ir istorijos vienovës iðraiðka tradicinëje japonø muzikoje ir ðokyje. Renginio trukmë 1.30 val. Áëjimas nemokamas (bûtina registracija teatro kasoje). Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien val., tel Bilietus taip pat platina Tiketa. Kauno kamerinis teatras 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Fransua Rablë Gargantiua ir Pantagriuelis. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18). Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë 1.55 val. Bilietø kainos 40, 50 Lt. 15 d., penktadiená, 18 val. Aleksandro Volodino Penki vakarai. Dviejø daliø romantinë drama. Reþisierius Algimantas Pociûnas. Spektaklio trukmë 2.10 val. Bilietø kainos 24, 30 Lt. 20 d., treèiadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës Kavinë Pas Blezà. Pasimatymas po dvideðimties metø. Spektaklio trukmë 1.45 val. Bilietø kainos 28, 35 Lt. Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I V val., VI VII val., tel Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. 14 d., ketvirtadiená, 15 d., penktadiená, 19 val. premjera! Edwardo Albee Silvija. Reþisierius Vytautas Balsys. Bilieto kaina 35 Lt. Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III V val., VI val., VII valandà prieð spektaklá, tel.: , Bilietus taip pat platina Bilietai.lt. Kauno valstybinis lëliø teatras 16 d., ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje scenoje Atostogos pas dëdæ Tità. Reþisierë Jûratë Januðkevièiûtë. Bilietø kainos 8, 10 Lt. 17 d., sekmadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevièiø lëliø muziejuje Kiðkis dràsuolis. Spektaklis-þaidimas, kurá padeda kurti vaikai. Nuo 3 m. Reþisierius Andrius Þiurauskas. Bilieto kaina 8Lt. 23 d., ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje scenoje Uma-Uma. Kaip tarp susivëlusiø bûti susiðukavusiam, tarp nuobodþiø ádomiam, ir kaip nuo alkanø apginti geriausià draugà? Nuo 3 m. Reþisierius Andrius Þiurauskas. Bilietø kainos 8, 10 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV V val., VI VII val., tel Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis. 15 d., penktadiená, Kauno miesto savivaldybës Vinco Kudirkos vieðojoje bibliotekoje (Laisvës al. 57) atidaroma dailininko Sauliaus Kruopio tapybos paroda Tapytojo vasara. 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Ryðiø istorijos muziejuje (Rotuðës a. 19, Kaunas) Henriko Schütze s (Danija) tapybos darbø parodos atidarymas. Paroda veiks iki liepos 10 d. 16 ir 17 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje varpø muzikos koncertai. Skambës Frederiko Ðopeno kûriniai. Karilionu skambins Giedrius Kuprevièius. XVII Paþaislio muzikos festivalis 15 d., penktadiená, val. Þieþmariø Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèioje, 16 d., ðeðtadiená, 17 val. Jiezno Ðv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikðtytojo baþnyèioje, 17 d., sekmadiená, 17 val. Birðtono Ðv. Antano Paduvieèio baþnyèioje koncertai, skirti Maironio 150-osioms gimimo metinëms. Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Dirigentas Petras Bingelis. Maironio eiles skaitys aktorius Rimantas Bagdzevièius. Programoje: lietuviø kompozitoriø chorinë muzika pagal Maironio eiles. Áëjimas nemokamas. 16 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Sigutë Stonytë (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopranistas), Jurgis Karnavièius (fortepijonas). Programoje: Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes. Bilieto kaina 15 Lt. 17 d., sekmadiená, 19 val. Babtyno-Þemaitkiemio dvare balalaikos genijus Aleksej Arkhipovskij (Rusija). Bilieto kaina 25 Lt. 20 d., treèiadiená, 19 val. TonyResort poilsio ir pramogø parke Anupriðkëse Johanno Strausso muzika prie eþero... Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas). Solistës: Elena Kalvaitytë-Vitkauskienë (sopranas), Jurgita Ðalèiûtë (mecosopranas). Dirigentas Petras Bingelis. Koncertà ves muzikologas Viktoras Gerulaitis. Bilieto kaina 20 Lt. 24 d., sekmadiená, 18 val. Kauno valstybinëje filharmonijoje Karmen, Karmen, Karmen. Judita Leitaitë (mecosopranas), Rûta Mikelaitytë-Kaðubienë (fortepijonas), Natalija Kovaliova (ðokis). Programoje: Manuel de Falla, Georges Bizet, Manuel Ponce, R. Sarsos, X, Romero. Bilietø kainos 10, 15 Lt. Bilietø á festivalio koncertus galima ásigyti: Kauno valstybinës filharmonijos kasoje (II VII val., tel ), renginio vietoje valandà prieð renginá ir bet kurioje Tiketos kasoje ar internetu 15 d., penktadiená, 16 val. Maironio lietuviø literatûros muziejujuje (Rotuðës a. 13) Rotuðës aikðtës kaimynø tradicinis susitikimas. Programoje: poetinë-muzikinë kompozicija Vakaras su Maironiu, skirta poeto, prelato Jono Maèiulio-Maironio 150 metø jubiliejui. Maironio eilëraðèius, iðtraukas ið laiðkø ir pamokslø, S. Gedos sonetus Maironio mirtis skaitys aktoriai Virginija Kochanskytë ir Petras Venslovas, M. K. Èiurlionio, A. Kaèanausko ir J. Naujalio vokalinius ir fortepijoninius kûrinius atliks solistë Rita Preikðaitë ir pianistë Rûta Blaðkytë. Bus pristatyta ðiø menininkø nauja kompaktinë plokðtelë Ant aukuro ðirdá neðiau. 19 d., antradiená, 17 val. raðytojo, vertëjo, redaktoriaus Antano Vaièiulaièio 20-øjø mirties metiniø minëjimas. Dalyvaus raðytojo dukros Danutë Nourse ir Aldona DeBold, Iðeiviø literatûros skyriaus vedëja Virginija Paplauskienë, aktorius Petras Venslovas. Fortepijonu gros Beata Vingraitë, renginá ves raðytoja Aldona Ruseckaitë. Renginys skirtas Muziejø metams. 20 d., treèiadiená, 17 val. literatûros-muzikos vakaras ið renginiø ciklo Kaunieèiai Maironiui. Renginys skirtas Maironio metams. Programoje Kauno menininkai skaitys Maironio eiles, fortepijonu gros kompozitorius Giedrius Kuprevièius. Renginá ves raðytoja Aldona Ruseckaitë. 15 d., penktadiená, 18 val. ir 20 val. Kauno ðokio teatre Aura (M. Daukðos g. 30 A) ðokio spektaklio Tik niekam nieko nesakyk premjera. Reþisierius Andrius Kurienius. Bilieto kaina 15 Lt. Bilietø galima ásigyti teatro kasoje likus 1 val. iki spektaklio. Staiga mirus dailininkui ROMUI ORANTUI velionio artimuosius nuoðirdþiai uþjauèia Kauno meno kûrëjø asociacija. Staiga mirus kompozitoriui VLADUI ÐVEDUI velionio ðeimà ir artimuosius nuoðirdþiai uþjauèia Kauno meno kûrëjø asociacija. In memoriam VLADAS ÐVEDAS ( ) Birþelio 8 d. staiga mirë kompozitorius, muzikologas ir pedagogas Vladas Ðvedas. Kaip visuomet pasipuoðæs, ryðëdamas tautiniu kaklaraiðèiu pastarosiomis savaitëmis V. Ðvedas ne kartà lankësi Vilniuje: rûpinosi autorinës muzikos valanda Vilniaus arkikatedroje (numatyta lapkrièio 11 dienà), biusto pastatymu kompozitoriui Jonui Dambrauskui Kauno valstybinio muzikinio teatro skverelyje... Paskutinis kompozitoriaus skambutis ketvirtadiená buvo itin dþiaugsmingas: programa sudaryta, su atlikëjais sutarta, kultûros ministras pritarë Jono Dambrausko atminimo áamþinimui, þadëjo padëti... Sutikæs, kad laiko viskam pasirengti dar labai daug, kompozitorius dalijosi kûrybiniais sumanymais ir skubëjo á sodybà kurti simfonijos... Ðeðtadiená sulaukëme liûdnos þinios: jis iðëjo... V. Ðvedo muzikos stilistikai didelës átakos turëjo gimtosios Dzûkijos dainos, lietuviø folkloro studijos Muzikos akademijoje, taip pat M. K. Èiurlionio kûryba ir pasaulëjauta. Taèiau kompozitorius domëjosi ir moderniomis XX a. muzikos kryptimis, todël jo kompozicijose aptinkamos ávairios komponavimo technikos. V. Ðvedo kûryboje vyrauja Tëvynës ir tautos, jos praeities tema, religiniai, filosofiniai apmàstymai. Tarp svarbiausiø kompozitoriaus kûriniø operos Kauko sakmë, Gëliø mergytë, sceninë poema Vilties ir skausmo psalmës, 13 simfonijø, koncertai ávairiems instrumentams, vokalinës simfoninës poemos, kantatos, oratorijos ir daugybë kameriniø instrumentiniø bei vokaliniø kûriniø. V. Ðvedas gimë 1934 m. balandþio 2 d. Dubièiø kaime, Varënos rajone. Paþintá su muzika pradëjo Panevëþio berniukø gimnazijoje. Èia mokydamasis grojo puèiamøjø orkestre, kompozitoriaus Antano Belazaro paskatintas sukûrë pirmuosius kûrinëlius m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Jadvygos Èiurlionytës vadovaujamoje Folkloro katedroje m. baigë kompozicijos studijas Lietuvos muzikos akademijoje pas prof. Juliø Juzeliûnà. Prof. Jadvygos Èiurlionytës skatinamas tyrinëjo lietuviø muzikinio folkloro ypatumus, paraðë ðia tema dvi monografijas. V. Ðvedas dëstë muzikos teorijos disciplinas Panevëþio aukðtesniojoje muzikos mokykloje ir nuo 1967 m., apsigyvenæs Kaune, J. Gruodþio aukðtesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija), buvo ðios mokyklos muzikos teorijos skyriaus vedëjas. Vëliau vadovavo Kauno menininkø namams, o metais buvo M. ir K. Petrauskø memorialinio muziejaus direktorius. Nuo 1990 m. atsisakë visø pareigø ir dirbo vien kûrybiná darbà. Kompozitorius V. Ðvedas daug jëgø skyrë ir muzikinei ðvietëjiðkai veiklai: rengë autorinius koncertus-paskaitas Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertø ciklà Pro memoria, skirtà Kauno kompozitoriø kûrybai, koncertø-susitikimø ciklà Ðiuolaikiniø Lietuvos kompozitoriø portretai. V. Ðvedo pastangomis Kaune memorialinëmis lentomis buvo paþymëti namai, kuriuose gyveno kompozitoriai Juozas Indra, Juozas Pakalnis, Teodoras Brazys, sutvarkyti kompozitoriø Juozo Gruodþio, Stasio Ðimkaus, Juozo Pakalnio, Èeslovo Sasnausko antkapiniai paminklai ir kapai. V. Ðvedas redagavo ir instrumentavo Pakalnio, Sasnausko, Banaièio bei kitø kompozitoriø simfoninius ir chorinius kûrinius. Muzikologø ir kultûros istorikø kompozitorius V. Ðvedas vadinamas ðiuolaikinës moderniosios lietuviø muzikos etalonu. Vieniems V. Ðvedo kûryboje skamba kosminë muzika, kiti susipinanèiø, pasikartojanèiø garsø paletëje iðskiria lietuviðkas spalvas ir prieðtaringo ðiø dienø pasaulio konstrukcijas. Kompozitorius sakydavo modernizmo ëmæsis kaip rezistencijos, á kurià jaunà studentà nukreipæ jo mokytojai, muzikologai ir kompozitoriai, tarpukario metais baigæ mokslus Vakarø Europos universitetuose. Visà V. Ðvedo simfoninës muzikos kûrybà Lietuvoje atliko Juozo Domarko ir Roberto Ðerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Graþi bièiulystë kompozitoriø siejo su Kauno valstybiniu choru ir jo meno vadovu Petru Bingeliu. Kamerinius kûrinius mielai atliko ávairiø kartø þymiausi Lietuvos atlikëjai. Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. Iðeina ketvirtadieniais ISSN Gedimino g. 45, Kaunas Telefonas ir faksas (8-37) El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.com Internetinis adresas: Indeksas 0079 Steigëjas ir leidëjas Lietuvos raðytojø sàjunga Steigimo liudijimas Nr. 405 Spausdino TAURAPOLIS Tiraþas 1500 Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. Vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudþianskas tel.: (8-37) , (8-610) Referentë Aurina Venislovaitë tel. (8-37) Viktoras Rudþianskas (KAUKO LAIPTAI) tel.: (8-610) Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) tel.: (8-37) Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë tel. (8-37) , (8-615) Andrius Jakuèiûnas tel. (8-611) 98945, el. paðtas: jakuciunas@gmail.com Apþvalgininkai: literatûra Jurga Tumasonytë; fotografija Romualdas Rakauskas; muzika Eugenija Þakienë; kinas Gediminas Jankauskas; teatras Gediminas Jankus. Fotografas: Zenonas Baltruðis. Stilistë Lina Navickaitë tel. (8-37) Maketuotojas Juozas Puþauskas tel. (8-656) Buhalterë Irena Kavaliauskienë tel. (8-37) , (8-656) Rëmëjai: KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS RËMIMO FONDAS SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS Nemuno sàskaitos AB banke Swedbank : LT einamoji sàskaita; LT biudþetinë sàskaita; LT valiutinë sàskaita. Prenumeratos kaina mënesiui 9 Lt Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, internetu ir arba redakcijoje

16 Spektras m. birþelio d., Nr ( ) Operetës festivalyje spektaklio premjera Tarptautinis festivalis Operetë Kauno pilyje 2012 liepos 6-7 d. 20 val. prie Kauno pilies Kaune vasaroti likæ miestelënai ir jø sveèiai ðiltus laisvadieniø vakarus kvieèiami praleisti ðalia Kauno pilies, aplink sklandant nuostabiai vokalinei muzikai, pasidþiaugti lengvabûdës operetës þavesiu. Pirmà kartà festivalio istorijoje þiûrovai bus pakviesti á spektaklio premjerà operetæ Karaliaus antrininkas m. liepos 6-7 d. laikinoji sostinë jau vienuoliktà kartà skendës tarptautinio festivalio Operetë Kauno pilyje melodijose, kviesdama miesto gyventojus ir sveèius nemokamai klausytis koncertø istorinëje Kauno vietoje. Festivalis puiki galimybë iðgirsti bei pamatyti garsius, mylimus ir dar neatrastus Lietuvos bei uþsienio dainininkus, pasimëgauti gera muzika, sako vienas renginio organizatoriø Benjaminas Þelvys, besidþiaugiantis, kad pagrindinis ðio antrà kûrybos deðimtmetá pradëjusio renginio akcentas operetës þanro spektaklio pastatymas festivalio scenoje Kauno pilies prieigose. Kitas organizatorius Danielius Vëbra pritaria, kad pradëtas antrasis festivalio deðimtmetis solidþiai liudija apie ðios kultûrinës ðventës prasmingumà bei reikalingumà, jis prisimena, kiek ðauniø, jau pripaþintø Lietuvos dainininkø karjerà pradëjo ðiame festivalyje ir jiems nusiðypsojo laimë dainuoti ðalia ryðkiausiø Lietuvos bei uþsienio scenos grandø. Operos, operetës ir miuziklo vakare Muzika prie Kauno pilies (liepos 6 d.) skambës graþiausios operø, opereèiø, miuziklø arijos ir duetai, ðokio meistrø atliekami choreografiniai numeriai. Solidø koncerto atlikëjø bûrá vardijo treèiasis organizatorius Gediminas Maciulevièius: Dainuos Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitë, Kæstutis Alèauskis, Ieva Vaznelytë, netgi roko dainininkas Jeronimas Milius, Peller Karoly ið Vengrijos. Paklaustas, kokiø naujø veidø iðvysime renginyje, G. Maciulevièius pasidþiaugë, kad sutiko dalyvauti lietuviai Evelina Saðenko, Mindaugas Rojus, Eugenijus Chrebtovas, Aistë Ðirvinskaitë, jauna, bet sparèiai savo pasiekimais muzikus profesionalus stebinanti Eglë Ðidlauskaitë. Sutiko dalyvauti ir kaunieèiams jau þinomas puikus tenoras ið JAV Erikas Fentonas bei nauja vengrø operetës þanro kaskadinë pora Bodi Barbara ir Szabo Davidas. Ðiemet, kaip ir kasmet, festivalyje grieð Europos ðaliø jaunimo simfoninis orkestras, jam diriguos vyriausiasis festivalio dirigentas Julius Geniuðas, dirigentai Jonas Janulevièius ir Sergejus Rolduginas (Rusija). Pagrindinis ðio festivalio akcentas linksmo, ðmaikðtaus, geriausias lengvabûdës operetës tradicijas atspindinèio spektaklio Karalius antrininkas premjera. Spektaklá stato reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografijà kuria Vaidotas Jakutis, kostiumø dailininkë Kotryna Daujotaitë, choreografai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, chormeisterë Rasa Vaitkevièiûtë. Dainuos ir vaidins G. Maciulevièius, Kristina Siurbytë, Raimondas Baranauskas, Tomas Ladiga, Þanas Voronovas, Raimonda Tallat- Kelpðaitë, Danielius Vëbra, Þivilë Bosaitë, Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis. Dalyvaus choro ir baleto artistai. Reþisierius K. Jakðtas sako, kad spektaklio siuþetas tik ið pirmo þvilgsnio atrodo nerûpestingai smagus, taèiau jame kalbama apie amþinus dalykus meilæ ir iðdavystæ, tikras ir netikras vertybes. Iðryðkintas visuomeninis socialinis pradas, karjerizmas. Nors istorija sena, aiðku, kad niekas nepasikeitë þmogui, klausanèiam prigimtinio sàþinës balso, pritapti ðiame pasaulyje labai sunku, jis prisitaikëliø ir karjeristø visuomenëje laikomas autsaideriu. Nepaisant to, bûtent toks asmuo ir yra laimingiausias, nes tik jis þmonijos paþangos variklis. Ðá spektaklá pagal Tadeuszo Dobrzañskio operetæ Karaliaus loþë þiûrovai galës pamatyti liepos7d. Vienintelë organizatorë dama Laimutë Kuzmickaitë-Milaðienë atviravo, kad bûtent operetës pastatymas vienoje graþiausiø laikinosios sostinës erdviø buvo rengëjø svajonë ir pagrindinis tikslas, todël ðie metai festivalio istorijoje taps vienu reikðmingiausiø puslapiø. Abu renginiai koncertinis vakaras ir operetës premjera vyks tradicinëje vietoje, slënyje prie Kauno pilies, liepos 6-7 d. Operetë Kauno pilyje originalus, pirmasis operetës festivalis Rytø Europoje. Jo idëjos autoriai ir organizatoriai Baritonø trio dainininkai G. Maciulevièius, D. Vëbra, B. Þelvys ir kolegë L. Kuzmickaitë-Milaðienë. Festivalis rengiamas nuo 2002 m. Nuo pirmosios Operetës Kauno pilyje organizatoriai þiûrovus pakvietë á daugiau nei 50 skirtingos tematikos koncertiniø programø, kuriose dainavo per 150 tiek pripaþintø, tiek karjerà pradedanèiø dainininkø ið Lietuvos ir þinomi atlikëjai ið 18 Europos ðaliø. Per tuos metus festivalio koncertus dirigavo 20 dirigentø, programose dalyvavo 12 ávairiø sudëèiø kolektyvø, atlikta daugiau nei 800 skirtingø pavadinimø kûriniø. Nemunas rekomenduoja Kitokio kino klube Agora Savaitgalis prie televizoriaus Gediminas JANKAUSKAS Antradiená, birþelio 19 d., Kitokio kino klube þiûrësime jauno ispanø reþisieriaus Alejandro Amenabaro istorinës tematikos dramà Agora. Pirmieji filmo kadrai lakoniðku metraðtininko stiliumi supaþindina mus su istoriniu kontekstu: Ketvirtojo ðimtmeèio pabaigoje Romos imperija artëjo prie savo kracho. Egipto provincija Aleksandrija dar iðsaugojo buvusios didybës dalá. Èia buvo du ið septyniø senojo pasaulio stebuklø nuostabus Foroso ðvyturys ir legendinë Aleksandrijos biblioteka, tapusi ne tik kultûros, bet ir religijos simboliu. Pagoniðkos tradicijos èia sugyveno su judëjø tikëjimu. Greta ðiø religijø atsirado uþdraustas, bet sparèiai plintantis naujas tikëjimas krikðèionybë. Platono pasekëja ir matematikë Hipatija ið Aleksandrijos ( m.) pasiþymëjo ir protu, ir tolerancija. Ji stengësi iðlaisvinti antikinio pasaulio mokslà ið fundamentalizmo panèiø ir buvo ateities mokslininkø (Galilëjaus, Koperniko) darbø ákvëpëja. Pavyduoliai nekentë Hipatijos ir rezgë prieð jà klastingas intrigas. Ji buvo nuþudyta krikðèioniø vienuoliø áaudrintos minios. Tokià informacijà apie Aleksandrijos bibliotekos direktoriaus dukrà galime perskaityti enciklopedijose. Bet mokslinëse knygose nieko neraðoma apie kadaise gyvenusiø þmoniø jausmus. O be jø bet kokia biografija tampa tik komentaru apie bejausmá paminklà. Hipatijos groþis pakerëjo ne vienà jos amþininkà, o ji pati mylëjo buvusá vergà Davusà ir kilmingà patricijø Orestà. Politinës sumaiðties metu filosofë ir astronomë (jà ákvëptai suvaidino aktorë Rachel Weisz) bando laikytis atokiai nuo visø religiniø konfliktø. Taèiau toks neutralitetas jà galiausiai ir praþudo. Hipatija meta iððûká visuomenës tradicijoms, dël mokslo paaukojusi galimybæ sukurti ðeimà. Ði filmo idëja veikiausiai patiks ðiuolaikinëms feministëms. O krikðèioniðkø tradicijø puoselëtojams didelá nerimà turëtø sukelti filmo autoriø pastangos religinius fanatikus pateikti taip, kad jie atrodytø kaip ðiuolaikinio Talibano giminaièiai. Anarchija Þirmûnuose prieð futbolo karðtinæ Gediminas JANKAUSKAS Pasaulá uþvaldë futbolo karðtinë, kuriai nugalëti nëra jokiø vaistø. Prieð ðià kas ketverius metus þmonijà apimanèià ligà bejëgiai ne tik medikai. TV tinkleliø sudarytojai taip pat pripaþásta, kad konkuruoti su Futbolo èempionatu beprasmiðka kad ir kà rodytum, vis vien nuotolinio valdymo pulteliai masiðkai jungs tuos kanalus, kuriuose nuo prakaito suplukusios dvi deðimtys vyrø vaikysis vienà kamuolá. Todël kinui skirtà laikà lietuviðkos televizijos daþniausiai uþpildo jau ne kartà rodytais filmais arba tradiciniu komerciniu niekalu. Iðkilesniø filmø tokia repertuarinë politika þada nedaug. JAV reþisieriaus Oliverio Stone o Pasaulio prekybos centras (ketvirtadienis, val., TV6) kurtas 2001-øjø teroro akto penktosioms metinëms paminëti. Jame rodomi ir ðokiruojami teroristø atakos kadrai (dabar juos pamatysime filmo herojø akimis), bet pagrindinis dëmesys skirtas dviem pareigûnams, kurie pirmieji puolë gelbëti þmones ir patys buvo gyvi palaidoti po dangoraiþiø griuvësiais. Èia serþantas Dþonas Makloulinas ir karininkas Viljamas Chimenas praleido dvylika valandø, bet buvo iðgelbëti. Terapinis O. Stone o filmo poveikis akivaizdus. Reþisierius kiek ámanoma stengiasi iðvengti patoso. Ne visados pavyksta iðlaviruoti ant labai aðtriø briaunø. Bet svarbiausia, regis, tikrai pavyko: nors Pasaulio prekybos centras ir remiasi autentiðkais tragedijos faktais, filmas yra ne apie þûtá, o apie viltá, iðsigelbëjimà ir gyvenimà. Naujo lietuviðko kino gerbëjams turëtø patikti jauno reþisieriaus Sauliaus Drungos Anarchija Þirmûnuose (ketvirtadienis, val., TV1). Ðio lietuviðko filmo kelias á ekranus buvo visai ne toks, nei áprasta. Pradþioje bûsimam reþisieriui Kanø kino festivalyje áteiktas Europos Media programos Naujojo talento prizas. Tada privaèioje studijoje Tremora, bendradarbiaujant su vengrø kinematografininkais, prasidëjo filmavimo darbai. Rezultatà kritiðkai sutiko Lietuvos vertintojai, o Maskvos tarptautiniame kino festivalyje pernai Anarchija Þirmûnuose dalyvavo konkursinëje programoje Perspektyvos ir laimëjo sidabrinæ Ðv. Jurgio statulëlæ. Fantastinis trileris Prisiminti pavojinga (penktadienis, val., TV) yra daþnai ekranizuojamo fantastinës literatûros klasiko Philipo K. Dicko apsakymo kinematografinë adaptacija, vaizduojanti netolimo pasaulio perspektyvà. Stambios moderniø technologijø korporacijos vadovai pagaliau iðmoko uþkirsti kelià slaptos informacijos nutekëjimui: kad darbuotojams nekiltø pagunda parduoti vertingas paslaptis 16 konkurentams, pasibaigus eksperimentui, visiems jo dalyviams iðtrinama atmintis. Kompiuteriø genijus Maiklas Dþeningsas (aktorius Benas Affleckas) po keliø átempto darbo metø tikisi papildyti savo sàskaità aðtuonþenkle suma. Taèiau vietoj atlygio specialistui áteikiamas keistø daiktø pilnas paketas ir praneðama, kad jis pats savanoriðkai atsisakë pinigø. Vietoje uþtikrintos ateities Maiklas gauna koðmariðkà dabartá, kurioje jam tenka gyvo taikinio dalia. Karinëje dramoje Kovos taisyklës (ðeðtadienis, val., TV3) vienoje Artimøjø Rytø valstybëje ásiutæ islamistai ðturmuoja JAV ambasadà. Bet amerikietiðkos demokratijos bastiono gynybà pagal visas kovos taisykles organizavæs pulkininkas Teris Èildersas vëliau ið savo valdþios nesulaukia deramos padëkos. Romantinë komedija Parduotuviø slunkiai (ðeðtadienis, val., LNK) leis jaunimëliui pagrindiniuose herojuose atpaþinti save arba artimiausius bendraamþius. Draugelius Tajø Kvintà ir Broudá Briusà tà paèià dienà palieka merginos. Jas suprasti nesunku ið tokiø slunkiø jokios naudos. Kuriam laikui jie nusprendþia atsisakyti nieko neveikimo filosofijos ir susigràþinti drauges. Arba jas bent jau kaip reikiant pamokyti. Sekmadienio vakarà teks rinktis, kà þiûrëti: Clinto Eastwoodo reþisuotà retro trilerá Laumës vaikas (22.35 val., LNK) ar dramà Atgal á gamtà ( val., TV3). Pirmajame filme 1928-øjø Los Andþele saulëtà kovo popietæ telefonininke dirbanti vieniða motina Kristina Kolins devyneriø metø sûnø iðleidþia á kinà. Moteris dar neþino, kad savo vaikà mato paskutiná kartà. Antrajame filme koledþo absolventas Krisas Makendlesas nutraukia santykius su ðeima, sunaikina asmens tapatybës dokumentus ir pasivadinæs Valkata Aleksandru leidþiasi á neþinomybæ. Kelionëje patirti áspûdþiai pakeièia vaikino pasaulá.