Microsoft Word - ECON_PR_2011_460742_LT.doc

Transkriptas

1 EUROPOS PARLAMENTAS Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas /0802(NLE) PRANEŠIMO PROJEKTAS d l Tarybos rekomendacijos projekto d l siūlomo kandidato į Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narius (00003/2011 C7-0058/ /0802(NLE)) Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas Praneš ja: Sharon Bowles PR\ doc PE v02-00 Susivieniję įvairov je

2 PR_NLE_art109 PE v /25 PR\ doc

3 TURINYS Puslapis PASIŪLYMAS DöL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO... 5 (1) PRIEDAS. PETERIO PRAETO GYVENIMO APRAŠYMAS... 6 (2) PRIEDAS. PETERIO PRAETO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS... 9 PR\ doc 3/25 PE v02-00

4 PE v /25 PR\ doc

5 PASIŪLYMAS DöL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO d l Tarybos rekomendacijos d l siūlomo kandidato į Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narius (00003/2011 C7-0058/ /0802(NLE)) Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Tarybos 2011 m. vasario 15 d. rekomendaciją (00003/2011) 1, atsižvelgdamas į Sutarties d l Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0058/2011), atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį, atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0000/2011), A. kadangi 2011 m. vasario 18 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu d l Peterio Praeto skyrimo Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2011 m. birželio 1 d., B. kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas toliau vertino šio kandidato asmens duomenis, pirmiausia atsižvelgdamas į Sutarties d l Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo būtinybę pagal šios sutarties 130 straipsnį, ir kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo šio kandidato CV ir jo atsakymus į išsiųstus raštu pateiktus klausimus, C. kadangi v liau, 2011 m. kovo 16 d., komitetas sureng pusantros valandos kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasak įžanginę kalbą ir atsak į komiteto narių klausimus, 1. teikia Europos Vadovų Tarybai [teigiamą / neigiamą] nuomonę d l Tarybos rekomendacijos skirti Peterį Praetą Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nariu [ir prašo Tarybos atsiimti savo rekomendaciją bei pateikti kitą]; 2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai. 1 Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. PR\ doc 5/25 PE v02-00

6 (1) PRIEDAS. PETERIO PRAETO GYVENIMO APRAŠYMAS 2000 m. Peter Praet paskirtas Belgijos nacionalinio banko vykdomuoju direktoriumi ir yra atsakingas už finansinį stabilumą ir finansų infrastruktūrų bei mok jimų sistemų priežiūrą m. jis taip pat paskirtas Belgijos bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) vykdomuoju direktoriumi ir yra atsakingas už rizikos ribojimo politiką bankų ir draudimo sektoriuose. Prieš prad damas dirbti Nacionaliniame banke, m. P. Praet jo Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovo pareigas, m. dirbo banko Générale de Banque (v liau pavadintas Fortis Bank) vyriausiuoju ekonomistu, m. Briuselio laisvojo universiteto (pranc. Université Libre de Bruxelles ULB) ekonomikos profesoriumi ir m. Tarptautinio valiutos fondo ekonomistu m. ULB P. Praet apgyn ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1980 m. jis dirbo ULB ekonomikos profesoriumi. Šiuo metu P. Praet ULB d sto pinigų ir bankų politiką, o m. jo ULB Politechnikos fakulteto (pranc. Faculté Polytechnique) Verslo etikos katedros ved jo pareigas ir vadovavo ULB verslo mokyklai (angl. Solvay Business School). P. Praet yra keleto aukšto lygio tarptautinių komitetų, tarp jų Bazelio bankų priežiūros komiteto, Mok jimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto, Pasaulin s finansų sistemos komiteto ir Europos bankininkyst s institucijos, narys. Jis yra Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos pirmasis pavaduotojas. Be to, jis yra Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto pirmininkas. Eidamas šias pareigas, P. Praet taip pat pirmininkauja keletui specialiosios paskirties grupių ir darbo grupių. Šiuo metu jis yra Pasaulin s finansų sistemos komiteto Draudimo bendrovių ir pensijų fondų pastovių pajamų strategijos darbo grup s pirmininkas ir vienas iš Bazelio bankų priežiūros komiteto Mokslinių tyrimų specialiosios paskirties grup s pirmininkų. Nuo 2004 m. P. Praet yra Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) Europos ekspertų grup s valdybos narys, taip pat yra Tarptautinio finansų reguliavimo centro (angl. ICFR) Tarptautin s patariamosios tarybos narys. PETER PRAET Vykdomasis direktorius Gim 1949 m. sausio 20 d. Herchene (Vokietija) Tautyb belgas Įgaliojimai Belgijos nacionalinio banko vykdomasis direktorius, atsakingas už finansinį stabilumą ir finansų infrastruktūrų bei mok jimų sistemų priežiūrą PE v /25 PR\ doc

7 Bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) vykdomasis direktorius, atsakingas už rizikos ribojimo politiką bankų ir draudimo sektoriuose Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) direktorių valdybos pirmasis pavaduotojas TAB rengiamo pos džio d l pasaulio ekonomikos pad ties pakaitinis narys TAB Ekonomikos konsultacinio komiteto pakaitinis narys Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto pirmininkas Narys Bazelio bankų priežiūros komiteto narys Bazelio pasaulin s finansų sistemos komiteto narys Bazelio pasaulin s finansų sistemos komiteto Draudimo bendrovių ir pensijų fondų pastovių pajamų strategijos darbo grup s pirmininkas Vienas iš Bazelio bankų priežiūros komiteto Mokslinių tyrimų specialiosios paskirties grup s pirmininkų Bazelio mok jimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto narys Europos bankininkyst s priežiūros institucijų komiteto (nuo 2011 m. sausio m n. Europos bankininkyst s institucijos) narys m. Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) Europos ekspertų grup s valdybos narys Už išpl stos verslo ataskaitų kalbos (angl. Extensible Business Reporting Language XBRL) technologiją atsakingų direktorių valdybos narys Belgijos Karalyst s Vyriausiosios finansų tarybos narys 2008 m. A. Lamfalussy io vadovaujamos naujos Belgijos finansų struktūros kūrimo darbo grup s narys Briuselio finansų instituto Akademin s patariamosios tarybos narys Tarptautinio finansų reguliavimo centro (angl. ICFR) Tarptautin s patariamosios tarybos narys Sistemin s rizikos vertinimo ir sisteminių finansų institucijų komiteto (pranc. Comité des risques et établissements financiers systémiques CREFS) narys Akademin s pareigos Pinigų ir bankų politikos d stytojas (Briuselio laisvasis universitetas (ULB), Ekonomikos katedra ir verslo mokykla (angl. Solvay Business School)) Makroekonomikos politikos koordinavimo d stytojas (Europos studijų institutas) Moksliniai laipsniai Ekonomikos bakalauro kvalifikacinis laipsnis (1971 m., ULB) Ekonomikos magistro laipsnis (1972 m., ULB) Ekonomikos mokslų daktaro laipsnis (1980 m., ULB) PROFESINö VEIKLA PR\ doc 7/25 PE v02-00

8 Pagrindin profesin veikla m. Briuselio laisvojo universiteto (ULB) Taikomosios ekonomikos katedros ir Europos studijų instituto mokslinių tyrimų asistentas 1976 m. Karo tarnyba m. ULB Europos studijų instituto mokslinių tyrimų asistentas m. Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda) m. ULB ekonomikos profesorius D stomi dalykai: pinigų ir bankų politika ekonomin ir pinigų sąjunga makroekonomikos politikos koordinavimas m. Banko Générale de Banque (v liau Fortis Bank) vyriausiasis ekonomistas m. Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovas 2000 m. lapkričio m n. dabar 2002 m. lapkričio m n. dabar Belgijos nacionalinio banko vykdomasis direktorius Bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) valdybos narys PE v /25 PR\ doc

9 (2) PRIEDAS. PETERIO PRAETO ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS A. Asmens istorija ir profesinis pasirengimas 1. Apibūdinkite pagrindinius savo profesin s patirties aspektus pinigų, finansų ir verslo srityse. Savo profesin je karjeroje, užsiimdamas veikla mokslin je ir bankų srityse, taip pat kaip valstyb s tarnautojas ir centrinio banko atstovas, daugiausia d mesio skyriau pinigų ir finansų klausimams. Briuselio laisvajame universitete (pranc. Université Libre de Bruxelles ULB) įgijęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį, dvejus metus dirbau ekonomistu Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), o m. buvau Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius m. buvau pagrindinių Belgijos bankų vyriausiuoju ekonomistu. Tai man suteik naudingų žinių apie įvairius bankų veiklos aspektus m. buvau Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovas. Nuo 2000 m. dirbau Belgijos nacionalinio banko (BNB) vykdomuoju direktoriumi, atsakingu už finansinį stabilumą ir finansų infrastruktūrų bei mok jimų sistemų priežiūrą. Be to, 2002 m. buvau paskirtas Belgijos bankų, finansų ir draudimo priežiūros komisijos (pranc. CBFA) valdybos nariu, atsakingu už rizikos ribojimo politiką bankų ir draudimo sektoriuose. Dirbdamas šiose dviejose institucijose (BNB ir CBFA) buvau kelių aukšto lygio tarptautinių komitetų (žr. 2 klausimą) narys. 2. Apibūdinkite pagrindinius savo Europoje įgytos ir tarptautin s profesin s patirties aspektus. Nuo 2000 m. buvau kelių aukšto lygio Europos ir tarptautinių komitetų narys, įskaitant Bazelio bankų priežiūros komitetą, Mok jimo ir atsiskaitymo sistemų komitetą, Pasaulin s finansų sistemos komitetą ir Europos bankininkyst s priežiūros institucijų komitetą, kuris visai neseniai tapo Europos bankininkyst s institucija. Be to, m. buvau ECB valdančiosios tarybos paskirtas Europos centrinių bankų sistemos Bankų priežiūros komiteto pirmininku. Eidamas min tas pareigas pirmininkavau keletui specialiosios paskirties grupių ir darbo grupių. Šiuo metu esu Pasaulin s finansų sistemos komiteto Draudimo bendrovių ir pensijų fondų pastovių pajamų strategijos darbo grup s pirmininkas ir vienas iš Bazelio bankų priežiūros komiteto Mokslinių tyrimų specialiosios paskirties grup s pirmininkų. Taip pat esu Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK) Krizių valdymo ad hoc darbo grup s narys m. Belgijos nacionaliniame banke buvau atsakingas už tarptautin s politikos klausimus, susijusius su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Tarptautinių atsiskaitymų banku (TAB), Ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizacija (EBPO) ir Europos PR\ doc 9/25 PE v02-00

10 Sąjunga (ES). Buvau Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (BRUEGEL) Europos ekspertų grup s valdybos narys nuo pat jos sukūrimo 2004 m. ir Tarptautinio finansų reguliavimo centro (angl. ICFR) Tarptautin s patariamosios tarybos narys. 3. Kokius svarbiausius sprendimus priimant dalyvavote savo profesin s veiklos laikotarpiu? Dalyvavau priimant daugelį sprendimų ekonomikos ir finansų klausimais nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Kaip Belgijos finansų ministro kabineto administracijos vadovas nacionaliniu lygmeniu dalyvavau įgyvendinant pagrindines mokesčių ir reglamentavimo reformas. Taip pat nor čiau pamin ti naują Belgijos nacionalinio banko Finansinio stabilumo skyrių, 2002 m. įsteigtą siekiant atlikti geresnę šios srities analizę ir mokslinius tyrimus. Visai neseniai Belgijoje buvau aktyviai įsitraukęs į finansų kriz s valdymo procesą ir buvau Lamfalussy aukšto lygio grup s, kuri Belgijoje pareng naują priežiūros struktūrą, narys. Be to, neseniai dirbau su pagrindin mis tarptautin s politikos grup mis reaguojant į krizę. Europos lygmeniu buvau aktyviai įsitraukęs į iniciatyvas, kuriomis buvo stiprinamas tarpvalstybinis krizių valdymas finansų sektoriuje. Kaip Bazelio komiteto narys, atkakliai siekiau, kad įgyvendinant vadinamąjį Bazelio III paketą finansų sistema taptų atsparesn. B. Pinigų ir ekonomikos politika 4. Kokių pagrindinių tikslų sieksite aštuonerius metus eidamas Europos centrinio banko vykdomosios valdybos nario pareigas? Visų pirma ištikimai vykdysiu Sutartyje Europos centriniam bankui nustatytus įgaliojimus. Atsižvelgdamas į ECB kompetenciją, veiksiu nepriklausomai euro zonos bendrojo intereso ir visos ES bei jos piliečių naudai. Labai vertinu sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Be to, manau, kad kolegialus sprendimų pri mimas ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai tai pagrindinis ECB turtas. 5. Kaip vertinate pastaruosius dvylika metų Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) vykdomą pinigų politiką? Kokius pakeitimus, jeigu turite tokių pasiūlymų, siūlytum te įgyvendinti, jei būsite paskirtas vykdomosios valdybos nariu? Apskritai pinigų politika, mano manymu, euro zonoje buvo pl tojama gana gerai. Apklausos ir finansų rinkos rodikliai, susiję su infliacijos lūkesčiais, atitinka ECB kainų stabilumo apibr žtį. Šiuo infliacijos lūkesčių įtvirtinimo lygiu patvirtinama, kad rinkos ir visuomen su dideliu pasitik jimu vertina ECB įsipareigojimą užtikrinti tai, ko iš jo PE v /25 PR\ doc

11 tikimasi, t. y. kainų stabilumą. ECB pasiek šį tikslą, nepaisant daugelio išskirtinių problemų, su kuriomis jam teko susidurti per pastaruosius dvylika metų m. kilus finansinei suirutei, v liau peraugusiai į finansų krizę, ECB reagavo nedelsdamas. Net šiuo laikotarpiu, kelis m nesius vyraujant neigiamai infliacijai, išliko įtvirtinti infliacijos lūkesčiai vidutin s ir ilgesn s trukm s laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, finansų kriz s laikotarpiu iškilo keletas klausimų d l pinigų politikos ir finansinio stabilumo sąsajų. Labai svarbu geriau suprasti finansų sektoriaus vaidmenį pinigų politikos perdavimo mechanizme. Kaip min jau 6 atsakyme, turto kainų pokyčių steb jimas svarbi tvirtos pinigų politikos strategijos dalis. 6. Dažnai teigiama, kad d l struktūrinių pasaulio ekonomikos pokyčių vartotojų kainų infliacija per jo į turto kainas. Koks jūsų požiūris į šį teiginį ir kokius numatote pinigų politikos padarinius? Per pastaruosius trisdešimt metų infliacijos lygis ir jos nepastovumas pirmiausia sumaž jo išsivysčiusiose, o v liau ir besivystančiose šalyse. Iki finansų kriz s proveržio diskusijos jau seniai buvo nukreiptos į galimus šio vadinamojo didžiojo sul t jimo reiškinio aiškinimus kaip struktūrinius pokyčius, apimančius globalizaciją ir veiksmingesnę pinigų politiką. Labiausiai tik tinas atsakymas yra tas, kad abu šie veiksniai svariai prisid jo prie infliacijos ir jos kintamumo mažinimo. Tačiau negalime teigti, kad kova su infliacija neabejotinai laim ta ir kad įženg me į naują laikotarpį, kai infliacija labiau reiškiasi turto, o ne vartotojų kainų kilimu. Kartu tiesa tai, kad sutramdyti infliacijos pokyčiai mažinant finansų rinkų reikalaujamo rizikos priedo dydį gal jo paskatinti netvarius kai kurių turto kainų pokyčius. Ateityje centriniai bankai turi išsaugoti savo sunkiai per pastaruosius trisdešimt metų įgytą pasitik jimą ir toliau daug d mesio skirti tikslui palaikyti savo kainų stabilumą, kartu tinkamai atsižvelgdami į turto kainų pokyčių poveikį vidutin s ir ilgesn s trukm s rizikai kainų stabilumui. Turto kainų pokyčių steb jimas tai svarbi tvirtos pinigų politikos strategijos dalis. Netvarūs turto kainų pokyčiai gali reikšti gana skausmingą korekciją, net tolimoje ateityje, kuri gali kelti pavojų ilgalaikiam centrinio banko geb jimui palaikyti kainų stabilumą. Pvz., rengiant ECB pinigų politikos strategiją ilgalaik rizika kainų stabilumui, kylanti d l netvarios turto kainų dinamikos, turi tinkamai atsispind ti svarstant pinigų politikos klausimus. Atliekant pinigų analizę, kuri labai svarbi rengiant vidutin s ir ilgesn s trukm s kainų pokyčių perspektyvą, vertinant pinigų ir kredito pokyčius suteikiama galimybių steb ti kainų formavimosi nekilnojamojo turto rinkose ir kredito bei likvidumo susidarymo finansų sektoriuje sąveiką. Tai skatina pinigų politikoje taikyti aktyvesnį palūkanų normų reguliavimą, t. y. aktyviau pasipriešinti (angl. leaning-against-the-wind) turto kainų svyravimams, kuriuos atspindi pinigų ir kredito bendrų sumų dinamika. Taip pinigų politika galima riboti nekilnojamojo turto kainų burbulų susidarymą finansiniais ciklais ir palaikyti kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu. Nepaisant to, pinigų politika nebūtinai yra tinkamiausia priemon kovoti su kredito ir (arba) turto kainų pakilimais. Labiau tiktų naudoti makrolygio rizikos ribojimo priemones, nukreiptas į finansinio aktyvumo šaltinius. Tačiau turime mažai šių priemonių taikymo patirties. PR\ doc 11/25 PE v02-00

12 7. Kaip vertinate did jančių pagrindinių produktų kainų įtaką pinigų politikai? Ar yra prieštaravimas pinigų politikos atžvilgiu siekiant kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir išlikti budriems d l infliacijos (lūkesčių)? ECB pinigų politikoje daugiausia d mesio skiriama kainų pokyčiams vidutin s trukm s laikotarpiu. Praeina šiek tiek laiko, kol pinigų politikos pozicijos pokyčiai padaro įtaką ekonomikai, o galiausiai ir kainoms. Tod l did jančios pagrindinių produktų kainos, kurios stebimos šiuo metu, įtakos pinigų politikai tur s tik tiek, kiek jos tur s įtakos kainų stabilumui vidutin s trukm s laikotarpiu. Trumpalaikis poveikis bendrai infliacijai, kylantis d l tiesioginio aukštesnių pagrindinių produktų kainų poveikio infliacijai, ir netiesioginis poveikis, kuris atsiranda ją naudojant kaip sąnaudas gamybos procese, iš esm s nesudaro pagrindo ECB reaguoti, nes poveikis vartotojų kainoms t ra laikinas. Kitokia pad tis susiklostytų, jeigu ši trumpalaikio kainų kilimo tendencija įsivyrautų vartotojų, gamintojų ir finansų rinkos dalyvių elgsenoje ir sukeltų antrinį poveikį. Be to, jeigu nuolat did tų pagrindinių produktų kainos, centriniam bankui tektų įsikišti, nes ilgalaikis nukrypimas nuo kainų stabilumo tikslo gali pakenkti infliacijos lūkesčių įtvirtinimui. Tokiais atvejais reik tų sugriežtinti pinigų politiką siekiant v l palaikyti kainų stabilumą ir įtvirtinti infliacijos lūkesčius. Esant dabartinei pad čiai, mums reikia atidžiai steb ti pagrindinių produktų kainas bei jų poveikį ekonomikai ir infliacijai. Pagrindinis ECB uždavinys palaikyti kainų stabilumą vidutin s trukm s laikotarpiu. Šiam tikslui pasiekti jis nustato palūkanų normas, o šiuo metu įgyvendina ir nestandartines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad žemos palūkanų normos tur tų poveikį ekonomikai kaip įprastiniais laikais. Kainų stabilumo užtikrinimas tai geriausias įnašas, kuriuo ECB gali prisid ti prie did jančių lūkesčių d l tvaraus ekonomikos atsigavimo (žr. taip pat 8 atsakymą į klausimą). 8. Kaip, jūsų nuomone, ECB, nepažeisdamas kainų stabilumo tikslo, turi įgyvendinti savo antrinius įsipareigojimus, numatytus Sutartyje (prisid ti prie ekonomikos augimo ir visiško užimtumo), ir kokias priemones ECB gali panaudoti šiems įsipareigojimams įgyvendinti? Vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, ECB nustat aiškų kiekybinį rodiklį siekiant kainų stabilumo. Jis įsipareigojęs vidutiniu laikotarpiu išlaikyti mažesnį, bet artimą 2 proc. infliacijos lygį, ir iš pradžių jam visiškai pavyko įgyvendinti šį tikslą. Neabejotinai sutariama, kad centrinis bankas negali daryti įtakos tvariam ekonomikos augimui keisdamas pinigų pasiūlą. Tačiau kainų stabilumas tai svarbiausias ind lis, d l kurio pinigų politikoje galima pasiekti, kad ekonomin aplinka taptų palanki, o užimtumas aukšto lygio. Tai yra struktūrinis įnašas į kitus Europos Sąjungos tikslus didinant euro zonos ekonomikos augimo potencialą. Sutartyje taip pat numatyta, kad, nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Europos Sąjungos bendrąsias ekonomin s politikos kryptis, kad prisid tų, inter alia, prie Europos tvaraus vystymosi remiantis subalansuotu ekonomikos augimu ir siekiant visiško užimtumo. Per finansų krizę pinigų politika buvo tinkamai reaguota į ekonominius ir finansinius sukr timus siekiant užtikrinti infliacijos lūkesčių įtvirtinimą PE v /25 PR\ doc

13 ir stabilizuoti makroekonominius rodiklius vidutin s trukm s laikotarpiu. Nesukeldamas pavojaus kainų stabilumui, ECB pakankamai r m ekonomiką taikydamas palūkanų normų mažinimo priemonę. Be palūkanų normų, kurios buvo sumažintos iki istoriškai žemo lygio, ECB atsakas buvo taip pat gana lankstus, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Jis taik vadinamąsias nestandartines priemones, siekdamas užtikrinti sklandų pinigų politikos perdavimą tuo metu, kai finansų rinkose vyravo neįprastai aukštas netikrumo ir nestabilumo lygis. 9. Kaip vertinate ECB, Tarybos ir (arba) Euro grup s institucinius santykius? Ar manote, kad koordinavimas ir ekonominis steb jimas Euro grup s viduje tur tų būti tobulinami? ECB nuolat dalyvauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos, Euro grup s ir jų parengiamųjų komitetų pos džiuose. ECB pirmininkas taip pat reguliariai dalyvauja Europos Vadovų Tarybos pos džiuose svarstant atitinkamus klausimus. Šis glaudus bendradarbiavimas sudaro sąlygas ECB informuoti ministrus apie savo pinigų politikos sprendimus ir pateikti ekonominių ir finansinių pokyčių vertinimą. Ir, atvirkščiai, dalyvaudamas šiuose forumuose ECB įsitraukia į diskusijas apie ES valstybių narių fiskalinius ir kitus makroekonomin s ir struktūrin s politikos sritis (pagal Europos semestrą ), tarptautinius finansinius reikalus ir finansų sektoriaus politiką. Nepaisant to, reik tų iš tikrųjų tobulinti Komisijos teis s aktų pasiūlymus d l ekonomikos valdysenos, koordinavimo ir ekonomin s priežiūros Europos Sąjungoje. Euro grup atliko svarbiausią vaidmenį įtvirtindama ekonomin s ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominį ramstį. Šiuo glaudesniu bendradarbiavimu tur tų būti vengiama netvaraus disbalanso susidarymo galinčio kelti gr smę sklandžiam ekonomin s ir pinigų sąjungos veikimui, užtikrinant tvarią fiskalinę būklę ir didinant galimybes euro zonai pl stis. 10. Koks jūsų požiūris į pasiūlymus d l ekonomikos valdysenos reformos teis s aktų projektų, kurie šiuo metu svarstomi Europos Parlamente? Ar manote, kad integruota priežiūra tai žingsnis į priekį, o gal verčiau sutelktum te d mesį į biudžeto priežiūrą? Nors Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyti svarbūs planai išpl sti ir sustiprinti ES vykdomą fiskalinę ir makroekonominę priežiūrą, ekonomin s ir pinigų sąjungos (EPS) ekonomikos valdysenos sistemoje nesiekiama kokybinio postūmio tam, kad būtų įgyvendinta stipresn ekonomin sąjunga, kurios pageidauja Europos centrinis bankas (ECB). Šiuo atžvilgiu palankiai vertinu Europos Parlamento pastangas ir manau, kad Parlamentas visiškai išnaudos Sutartyje numatytas galimybes, kad art jančio trišalio dialogo su Taryba ir Komisija metu būtų kuo labiau sustiprinta ekonomikos valdysena. Pagrindin pamoka, kurią tur tume išmokti iš priežiūros vykdymo praeityje, yra ta, kad taisyklių turi būti griežtai laikomasi ir kad bet kokius nukrypimus turi lyd ti pusiau automatiški taisomieji veiksmai. Tai galima pasiekti imantis aiškių ir laiku taikomų procedūrų, kurias būtų paprasta aiškinti ir įgyvendinti. Pastarojo meto kriz parod, kad makroekonominis disbalansas gali kelti labai didelę riziką viešiesiems finansams, ir ši rizika gali labai greitai tapti tikrove. Be to, visiškai PR\ doc 13/25 PE v02-00

14 aišku, kad ši rizika esamoje valdysenos sistemoje nebuvo pakankamai stebima ir naikinama. Tod l reikalingas integruotesnis požiūris į priežiūrą. Palankiai vertintina tai, kad naudojantis Europos semestru ir siekiant nuoseklumo bus derinamas įvairių priežiūros procesų laikas, tačiau kartu šie procesai išliks teisiškai ir procedūriškai atskiri. 11. Kokias matote ECB ir būsimo Europos stabilumo mechanizmo funkcijas, santykius ir problemas? 2010 m. lapkričio 28 d. Euro grup s pareiškime d l Europos stabilumo priemon s (ESP), kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2010 m. gruodžio d., ECB numatyti įvairūs tikslai. Pirma, Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kartu su ECB der sis ir prižiūr s, kaip įgyvendinamos ekonomin s ir finansin s paramos programos, skirtos euro zonos šalims, kurios siekia paramos pagal ESP, kaip paskolos programos Graikijai atveju, ir paramos iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), taip pat pagal Europos finansin s pad ties stabilizavimo priemonę (EFPSP). Tačiau šiuo atveju ECB netur tų atlikti pagrindinio vaidmens, nes per didelis įsitraukimas į programų priežiūrą gali susilpninti ECB nepriklausomumą. Antra, prieš patvirtinant paramą ESP Komisija ir TVF kartu su ECB atliks kruopščią skolos tvarumo analizę, kuria remdamasi Euro grup vienbalsiai priims sprendimą d l paramos teikimo. Trečia, 2016 m. Komisija kartu su ECB įvertins bendrą numatytos ESP sistemos veiksmingumą. 12. Kokią įtaką tur tų euroobligacijų išleidimas ekonomikos valdysenai euro zonoje? Įvairios šalys pasiūl išleisti bendrai garantuotas obligacijas arba euroobligacijas kaip priemonę, kuri pad tų didinti euro zonos valstyb s garantuotų skolų rinkų likvidumą, ir kaip galimą mechanizmą, kuriuo būtų galima panaikinti dabartinę valstyb s garantuotų skolų krizę. Tačiau pirmiausia reikia išspręsti keletą esminių klausimų. Svarbiausia tai, kad d l bendrai garantuotos obligacijos su vienoda visoje teritorijoje taikoma palūkanų norma kyla rimta bendrų l šų naudojimo problema. Tai gali susilpninti paskatas imtis fiskalinio atsargumo vietos lygmeniu ir valstyb ms gali pasirodyti ne taip patrauklu įgyvendinti politiniu požiūriu daug laiko ir pastangų reikalaujančias priemones, kurios pad tų išvengti kriz s ir ją įveikti. Neigiamas skatinamasis poveikis gali paveikti ne tik tas valstybes, kurioms naudingos žemesn s bendrų obligacijų palūkanų normos, bet ir tuos, kurie moka, nes jie negal s toliau remtis pirmesnio fiskalinio apdairumo teikiama nauda. Bendros euroobligacijos didesnę vertę turi tokioje aplinkoje, kurioje didel fiskalin s kompetencijos dalis iš nacionalinio lygmens perduodama į Europos Sąjungos lygmenį ir kurioje Europos Sąjunga turi pakankamai priemonių, kad pasipriešintų neigiamam bendrų obligacijų skatinamajam poveikiui. Tai būtų panašu į dabartinius finansinius PE v /25 PR\ doc

15 susitarimus, kuriuos sudaro federalinių valstybių centrin valdžia ir regionin s valdžios institucijos. 13. Kokie, jūsų manymu, svarbiausi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslai iki 2020 m.? Kaip ECB ir ekonomikos bei politikos koordinavimo priemon mis gal tų būti padedama s kmingai įgyvendinti šią strategiją? Pagal svarbą išvardykite struktūrines reformas, kurioms, jūsų nuomone, ES tur tų būti teikiama pirmenyb. Europai būtina didinti ekonomikos augimo galimybes. Geriausiai tai galima padaryti kuriant tokią aplinką, kurioje klest tų ir sklistų naujov s. Žmogiškasis kapitalas didžiausias Europos turtas. Naujov s tur tų pad ti įveikti aplinkosaugos problemas, o siekiant pakelti gyvenimo standartus ir nukreipti viešuosius finansus tvaria kryptimi reikia didesnio našumo, nepaisant išlaidų, susijusių su gyventojų sen jimu. Patobulinta ir sustiprinta valstybių narių vykdomos politikos priežiūra, įskaitant naują Komisijos pasiūlytą makroekonomin s priežiūros priemonę, labai svarbi siekiant s kmingai įgyvendinti strategiją Europa Be kainų stabilumo palaikymo, ECB taip pat tur tų prisid ti prie finansinio stabilumo užtikrinimo siekiant kurti aplinką, kurioje būtų sudarytos geresn s sąlygos augimui. D l struktūrinių reformų prioriteto labai svarbu, kad būtų skubiai įgyvendintos esmin s ir svarbios struktūrin s reformos, kuriomis papildomas fiskalinis konsolidavimas, taip atkuriant konkurencingumą ir padidinant ekonomikos augimo ir užimtumo paj gumus. Nuosaikiu darbo užmokesčio nustatymu, veiksmingomis paskatomis dirbti, taip pat didesn mis iniciatyvomis švietimo ir mokymo srityse ir nominalaus bei realaus darbo rinkos nelankstumo pašalinimu ateinančiais metais būtų galima gerokai prisid ti prie struktūrinio nedarbo mažinimo. Kalbant apie produktų rinkas, toliau tur tų būti pl tojamos tos politikos priemon s, kuriomis didinama vidaus ir tarpvalstybin konkurencija ir remiamos naujov s siekiant paspartinti restruktūrizavimą ir investicijas, taip pat palengvinti pažangą našumo didinimo srityje. Tod l, siekiant padidinti tarpvalstybinių paslaugų konkurenciją, visų pirma reikia įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Kartu su struktūrin mis reformomis reik tų atitinkamai pertvarkyti ir konsoliduoti bankų sektorių. Patikimos balanso ataskaitos, veiksmingas rizikos valdymas ir skaidrūs, tvirti verslo modeliai išlieka labai svarbūs stiprinant bankų atsparumą sukr timams ir užtikrinant tinkamas galimybes naudotis l šomis, taip padedant pagrindus tvariam ekonomikos augimui ir finansiniam stabilumui. 14. Kokia jūsų nuomon apie tempą, kuriuo naujosios valstyb s nar s tur tų prisijungti prie pinigų sąjungos ir įsivesti eurą, atsižvelgiant į visus konvergencijos kriterijus ir prisijungimą prie antrojo valiutų kursų mechanizmo (VKM II)? Koks jūsų požiūris į Europos pinigų sąjungos ateitį ilguoju laikotarpiu ir kokie pagrindiniai uždaviniai laukia ateityje? Visos naujosios valstyb s nar s tur tų įsivesti eurą tada, kai pasieks aukštą tvarios konvergencijos lygį, kaip nustatyta Sutartyje ir jos Protokole. Eurui įvesti n ra iš anksto nustatyto tvarkaraščio. Pirmasis žingsnis siekiant įsivesti eurą prisijungimas prie antrojo valiutų kursų mechanizmo (VKM II). Šiuo laikotarpiu valstyb s nar s tur tų PR\ doc 15/25 PE v02-00

16 įrodyti, kad geba palaikyti kainų stabilumą, fiskalinę drausmę ir būti konkurencingos be didelių valiutos kurso pokyčių. Konvergencijos kriterijaus vertinimas grindžiamas id ja, kad tvarumas turi esminę reikšmę. Nesant tvarios konvergencijos, ECB pinigų politikos pozicija valstybei tikriausiai bus netinkama, ir ji gali susidurti su pakilimų ir nuosmukių ciklų pavojumi, nes trūks svarbių politinių priemonių, kurios pad tų stabilizuoti vidaus ekonomines sąlygas. Ekonomin s ir pinigų sąjungos laukia puiki ateitis, tačiau reikia padidinti Europos ekonomikos augimo galimybes (žr. 13 klausimą) ir sustiprinti EPS ekonominį ramstį. Šiuo atžvilgiu pritariu ECB, kuris palaiko EPS ekonomikos valdysenos sistemos kokybinį postūmį siekiant stipresn s ekonomin s sąjungos. Konkrečiau kalbant, reikia kuo skubiau išpl sti ir sustiprinti euro zonos makroekonominę ir biudžeto priežiūrą. Pirmiausia tai reiškia stipresnių ir privalomų fiskalin s politikos taisyklių kūrimą, kuriose būtų numatytos griežtesn s sankcijos ar mechanizmai siekiant užtikrinti jų laikymąsi. Antra, reikia sukurti naują konkurencingumo priežiūros sistemą ir užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią privačiajame sektoriuje atsirandančiam disbalansui (pvz., perviršinio kredito augimui). Kadangi fiskalin s ir makroekonomin s priežiūros stiprinimu negalima visiškai pašalinti valstyb s garantuotos skolos krizių pavojaus, tur tų būti sukurtas nuolatinis krizių valdymo mechanizmas, kuris būtų naudojamas kaip paskutin priemon euro zonos stabilumui palaikyti. 15. Koks jūsų požiūris į trumpalaikių finansinių sandorių apmokestinimą? Ar manote, kad valiutų sandorių mokestis yra suderinamas su ES sutartimis, kuriose garantuojama kapitalo jud jimo laisv? Ar manote, kad valiutų sandorių, įskaitant sandorius eurais, mokestis gal tų tur ti teigiamą poveikį, pvz., stabilizuoti valiutų keitimo kursus šalims, siekiančioms prisijungti prie euro zonos ateityje? Finansų kriz s laikotarpiu išryšk jo problemos, susijusios su turto kainų nukrypimais ir pernelyg dideliu nepastovumu. Šios problemos turi būti sprendžiamos. Tačiau dar nesu įsitikinęs, ar trumpalaikių finansinių sandorių apmokestinimas būtų veiksmingas sprendžiant šiuos klausimus. Bet kokiu atveju šias problemas turime spręsti taikydami naują sistemin s rizikos priežiūros sistemą. Technin s problemos kliudo nustatyti finansinių sandorių mokestį. Siekiant, kad šis mokestis būtų veiksmingas, reikia mažinti mokesčių vengimą (pvz., geografinį prekybos perk limą į tas teritorijas, kuriose min tas mokestis n ra taikomas, ir įvairiausių finansinių produktų naudojimą). Tod l mokestis tur tų būti nustatytas visame pasaulyje ir apimti įvairius produktus. Tai sukeltų rimtų derinimo problemų apibr žiant teisinę sistemą ir griežtai ją įgyvendinant. Be to, kyla pavojus, kad finansinių sandorių apmokestinimas sukeltų priešingą poveikį, o ne svyravimų maž jimą ir susilaikymą nuo spekuliacijų, kaip nurodo šio mokesčio r m jai. Sutinku d l šių tikslų svarbos, tačiau manau, kad kiti metodai, pvz., griežtesnis reguliavimas, šiuo atveju būtų veiksmingesni. Vertinant konkrečiai valiutos sandorių mokestį, visų užsienio valiutos sandorių apmokestinimas gali sukelti priešingą poveikį, nes nebus įmanoma atskirti vartotojų, kuriems valiutos reikia užsienio šalių prek ms ir paslaugos įsigyti, ir spekuliantų. PE v /25 PR\ doc

17 Didelę užsienio valiutos rinkos dalį sudaro prekiautojai, kurie tarpusavyje perskirsto gautų užsakymų disbalansą. Tod l vienas vartotojo užsakymas gali paspartinti keleto sandorių grandinę tarp prekiautojų. Šiuo atveju mokestis, taikomas pagrindinei sandorio sumai kiekviename grandin s etape, nulemtų galutinio mokesčio padid jimą, ir šios išlaidos, galimas daiktas, būtų visiškai perkeltos vartotojui. Nesu teis s ekspertas, tačiau nor čiau atkreipti d mesį, kad ECB oficialiojoje nuomon je išk l teisinius valiutos sandorių mokesčių ES valstyb se nar se klausimus, įskaitant klausimą d l jų atitikties Sutarčiai. 16. Koks jūsų požiūris į atitinkamus ECOFIN tarybos ir ECB vaidmenis atstovaujant euro zonai užsienyje? EPS, kaip piniginio ramsčio, vaidmuo vienodas ir nuoseklus. ECB atstovauja bendrai pinigų politikai visose atitinkamose tarptautin se institucijose ir forumuose. Pinigų politika išimtin ES kompetencija, ir tai reiškia, kad tik Europos Sąjunga atsakinga už šios politikos atstovavimą už Europos Sąjungos ribų. Panašiai aiškinami valiutų kurso klausimai, kurie taip pat priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Atstovavimą šiai kompetencijai užtikrina ECB ir Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (euro zoną sudarančių valstybių sud ties). Atstovavimas euro zonos ekonomikos politikai užsienyje yra suderinamas su vidaus atsakomyb s padalijimu tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių, kurios yra atsakingos už ekonomikos politikos sritis atsižvelgiant į Europos sistemą. Nors valstyb s nar s yra ir tarptautinių ekonomikos forumų, pvz., Tarptautinio valiutos fondo, dalyv s, juose gali prisiimti tam tikrų finansinių įsipareigojimų, jos turi glaudžiai bendradarbiauti su atsakingomis Europos Sąjungos institucijomis, jei visi ar dalis klausimų patenka į Europos Sąjungos kompetenciją. Daug pastangų dedama siekiant įgyvendinti geresnį koordinavimą. Sutarties 138 straipsnyje nustatyta, kad Taryba (euro zonos sud ties) gali priimti sprendimą, nustatantį bendrąsias pozicijas d l Ekonominei ir pinigų sąjungai ypač svarbių dalykų ir užtikrinti vieningą atstovavimą tarptautin se finansų institucijose ir konferencijose. Asmeniškai pritariu, kad sustiprinus ekonomikos valdyseną ir geriau suderinus pozicijas ateityje tarptautiniuose forumuose būtų bendrai atstovaujama euro zonai ar Europos Sąjungai, jeigu vidiniai Europos sprendimų pri mimo mechanizmai būtų veiksmingi. 17. Kaip vertinate JAV dolerio ir euro kurso raidą pastaruoju metu? Kaip vertinate ženminbi juanio (Kinijos nacionalin s valiutos) ir euro kurso raidą pastaruoju metu? Ar manote, kad centriniai bankai gali pakankamai veiksmingai kovoti su pernelyg dideliu nepastovumu? Ar manote, kad turi būti didinamas tarptautinis euro vaidmuo? Valiutų kurso pokyčius per pastaruosius keturiolika m nesių daugiausia l m ekonominio atsigavimo raida, fiskalin s sąlygos ir pasaulyje vykdoma pinigų politika. Per pirmąjį 2010 m. pusmetį euras JAV dolerio atžvilgiu nuvert jo, ir tai reiškia did jantį nerimą d l valstyb s garantuotos skolos kai kuriose euro zonai priklausančiose šalyse ir didesnį makroekonominį atsigavimą Jungtin se Amerikos Valstijose, palyginti su euro zona. Antroje metų pus je euras sustipr jo, nors vyravo nepastovūs valiutos PR\ doc 17/25 PE v02-00

18 kursai, ir tai labiausiai l m sumaž jęs susirūpinimas d l valstyb s garantuotos skolos ir papildomas ekonomikos postūmis Jungtin se Amerikos Valstijose m. sausio ir vasario m n. valiutų kursai iš esm s atspind jo neužtikrintumą d l būsimų pokyčių kai kuriose naftą išgaunančiose šalyse m. birželio m n. Kinijai atsisakius ženminbi juanį de facto susieti su JAV doleriu, ženminbi juanio vert JAV dolerio atžvilgiu pakilo 4 proc., bet daugiau nei 7 proc. sumaž jo euro atžvilgiu ir 3 proc. nominalaus efektyvaus valiutos kurso atžvilgiu. Manau, Kinijos valdžios institucijos tur tų pasinaudoti lankstumu, kuris numatytas naujoje politikos sistemoje, ir sudaryti sąlygas ženminbi juanio vertei laipsniškai did ti efektyvaus valiutos kurso atžvilgiu. Tarptautin bendruomen sutinka, tai dar kartą patvirtino Didžiojo dvidešimtuko (G 20) vadovai pra jusiais metais vykusiame Seulo susitikime, kad per jimas prie labiau rinkos nustatomų valiutų kurso sistemų, valiutų kurso stabilumo didinimas siekiant atspind ti pagrindinius ekonominius rodiklius ir susilaikymas nuo konkurencinio valiutų nuvertinimo tai augančios ekonomikos šalių, įskaitant Kiniją, ir tarptautin s bendruomen s interesai. Akivaizdu, kad pernelyg didelis nepastovumas ir nežabotas valiutų kursų svyravimas gali tur ti neigiamą poveikį ekonominiam ir finansiniam stabilumui. Kalbant apie centrinių bankų geb jimą kovoti su pernelyg dideliu valiutos kursų svyravimu, euro zonoje įdiegtas lankstus valiutos kurso režimas, o tai reiškia, kad išorinę euro vertę trečiųjų šalių valiutų atžvilgiu nustato rinka. Tai ECB leidžia susitelkti į savo tikslą palaikyti kainų stabilumą ir tur tų pad ti sumažinti valiutų kursų svyravimą. Pritariu ECB politikai, kurios jis laikosi nuo pinigų sąjungos pradžios 1999 m. nei skatinti, nei riboti tarptautinį euro vaidmenį. Euro vaidmens pokyčiai užsienyje visų pirma yra rinkos j gų ir privačiojo sektoriaus sprendimų rezultatas. ECB pinigų politikos patikimumas skatina aktyviau naudoti eurą tarptautiniuose sandoriuose. 18. Kaip vertinate G 20 pasiekimus? Koks jūsų požiūris į dabartinį koordinavimo lygį? G 20 tapo aukšto lygio politine paskata įveikti krizes, jas valdyti ir užkirsti kelią būsimoms kriz ms. G 20 sanglauda turi būti užtikrinta ir pasibaigus krizei. Tod l itin palankiai vertinu tai, kad G 20 lyderiai 2010 m. lapkričio m n. Seule įvykusiame naujausiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabr ž, kad labai svarbu ir toliau tęsti bendradarbiavimą tarptautin s politikos srityje siekiant kovoti su pagrindin mis finansų kriz s priežastimis ir pad ti pamatus patikimam pasaulio ekonomikos augimui. Turiu pasakyti, kad vilties teikia aukšto lygio kolektyvin G 20 narių atsakomyb. Kartu nor čiau pabr žti, kad nevienalyt G 20 naryst apsunkina derinimą ir sutarimą d l bendrų pozicijų. Be to, svarbu, kad procesas būtų įtraukesnis ir kad jame dalyvautų kitos valstyb s. Be kitų G 20 darbotvark s punktų, nor čiau pabr žti šiuos klausimus: Pirma, G 20 programa, kuria siekiama spartaus, tvaraus ir subalansuoto ekonomikos augimo, tai naudinga daugiašalio bendradarbiavimo priemon. Šiuo metu itin svarbu, kad visos G 20 nar s kartu su TVF visiškai įgyvendintų šioje programoje numatytus įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu svarbiausia taikyti drąsias priemones, kuriomis gal tume išlaikyti fiskalinį tvarumą, ir vykdyti plačių užmojų struktūrines reformas. Europa tur tų PE v /25 PR\ doc

19 rodyti pavyzdį. Antra, G 20 vadovai pritar pagrindiniams veiksmams pertvarkant finansų sistemą, įskaitant svarbų Bazelio komiteto ir Finansinio stabilumo valdybos (FSB) atliktą darbą. Šiuo metu G 20 nariams svarbu ir toliau daryti pažangą įgyvendinant pasiektus susitarimus. C. Finansinis stabilumas ir priežiūra 19. Kokių veiksmų siūlytum te imtis siekiant sustiprinti makrolygio ir mikrolygio priežiūros ryšį? Ar manote, kad ESRV ir Europos priežiūros institucijos (EPI) tur s veiksmingų įgaliojimų? Naujai įkurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS) tai pirmas žingsnis siekiant sustiprinti mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ryšį. Sistema tur tų būti tobulinama vadovaujantis bendrąja institucijose vyraujančia priežiūros kultūra siekiant pagerinti mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros papildomumą ir sustiprinti tarptautinę priežiūrą. Trys EPI ir ESRV tur tų veikti remdamosi tinkamais ir veiksmingais informacijos mainais, duomenų analize ir metodais. Kad veiksmingai veiktų, ESRV ir EPI tur tų visiškai išnaudoti turimus įgaliojimus ir reglamentuose nustatytas priemones. Visų pirma teisin je sistemoje EPI numatytos tam tikros privalomos galios, įskaitant techninius standartus, kurie įgyvendinami perk lus juos į ES teisę, įgaliojimai tirti ES teis s pažeidimus ir galimas bendrov ms ar rinkos dalyviams privalomų teisinių priemonių panaudojimas. Ir atvirkščiai, teis s aktų leid jas ESRV suteik veikti arba paaiškinti vaidmenį. Šios galios veiksmingos, jeigu grindžiamos patikimumu, institucine reputacija ir kompetencija. Tokia intelektuali institucija, be kita ko, paremta ESRV ir EPI nepriklausomumu, tinkamu personalu ir biudžeto l šomis. 20. Ar įžvelgiate galimą interesų konfliktą ESRV veikloje d l su pinigų politika susijusių ECB įgaliojimų? Neįžvelgiu interesų konflikto. ECB ir ESRV politiniai įsipareigojimai labai aiškiai atskirti. ECB pagrindinis tikslas palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Be to, ECB prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos gal tų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su <...> finansų sistemos stabilumu, ir skatina sklandų rinkos infrastruktūrų veikimą. Tuo tarpu ESRV atsakinga už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ES finansin je sistemoje, nustato finansiniam stabilumui kylantį pavojų ir prireikus įsp ja apie riziką bei teikia rekomendacijas, kokių veiksmų imtis siekiant įveikti šią riziką. Yra aiškus ir veiksmingas nurodymas taikyti pinigų politiką kainų stabilumui palaikyti ir (bus toliau pl tojama) makrolygio rizikos ribojimo priemonę, skirtą kovai su finansų sistemos pavojais. Atsižvelgiant į tai, būtina pripažinti, kad kainų stabilumas ir finansinis stabilumas negali būti analizuojami atskirai. Ilguoju laikotarpiu kainų stabilumas prisideda prie finansinio stabilumo, o finansinis stabilumas būtina sąlyga centriniam bankui kainų stabilumui palaikyti. Taigi ir ECB, ir ESRV tikslai papildo vieni kitus. PR\ doc 19/25 PE v02-00

20 Nepaisant to, gali susidaryti tokios aplinkyb s, kuriomis pinigų politikos priemonių naudojimas turi įtakos finansiniam stabilumui ir, atvirkščiai, makrolygio rizikos ribojimo politikos priemon s turi įtakos infliacijai. Esu įsitikinęs, jog ECB ir ESRV nepriklausomumas pad s užtikrinti, kad atitinkamos politikos priemon s būtų panaudotos tiems tikslams, kuriems ir buvo sukurtos. Be to, centrinio banko valdytojų atstovavimas ESVR iš esm s užtikrina reikalingus informacijos ir apie makroekonominę pad tį, ir apie finansinio stabilumo riziką srautus. Net tuo atveju, jeigu makrolygio rizikos ribojimo politika žlugtų (taptų neveiksminga arba kompetentingų valdžios institucijų nepakankamai įgyvendinama), ilgalaikis konfliktas centriniame banke nekiltų d l kainų suvienodinimo ir finansinio stabilumo ilguoju laikotarpiu (žr. 6 klausimą). Trumpalaikiu ir vidutin s trukm s laikotarpiu centriniam bankui tokiomis aplinkyb mis gali tekti aktyviau pasipriešinti (angl. leaning against the wind) finansinio disbalanso augimui ir laikinai nukrypti nuo kiekybin s kainų stabilumo apibr žties (pvz., šiek tiek sumažinti vartotojo kainos infliaciją kylant bendram turto kainų bumui). Tokia politika būtų galima apsaugoti kainas ir finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, nes tai pad tų pažaboti finansinį disbalansą ir išvengti didelio numatyto kainų mažinimo ar net didel s defliacijos atsiskleidžiant šiam disbalansui. Aktyvesnio pasipriešinimo principas visada buvo numanoma ECB dviejų ramsčių strategijos dalimi taikant piniginį ramstį ir ypač ryšį tarp pinigų ir kredito pokyčių ir brangiai kainuojančių finansinių pakilimų ir nuosmukių ciklų. Be to, įkūrus ESRV tokios sud tingos aplinkyb s pinigų politikos kūr jams gali būti pašalintos arba susidaryti rečiau. 21. Kaip įsivaizduojate ECB vaidmenį ateityje atliekant bankų priežiūrą? ESRV, kaip naujos institucijos, atsakingos už ES finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, įsteigimas ir lygiagretus ES koordinavimo sistemos stiprinimas tarp nacionalinių rizikos ribojimo priežiūros institucijų kuriant Europos priežiūros institucijas svarbus žingsnis į priekį įveikiant sunkumus ir naikinant finansų kriz s atskleistas spragas. ECB atliks svarbų vaidmenį naujoje sistemoje teikdama analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę pagalbą ESRV, įskaitant ESRV sekretoriatą. ECB taip pat tur tų būti naudinga ESRV d l visų ECB bendrosios tarybos narių dalyvavimo ir visų ES centrinių bankų makroekonomin s, finansin s ir pinigų srities profesin s patirties. Šį ind lį dar labiau sustiprins ECB ir ESRV veikla įvairiose centrin s bankininkyst s srityse (finansinio stabilumo analiz, makroekonomin analiz, statistin s informacijos rinkimas) ir bendra ES nacionalinių centrinių bankų praktin s patirties, išteklių ir infrastruktūros sąveika. ECB Bankų priežiūros komitetas, kuriam vadovavau m., šioje srityje jau aktyviai veik. Šio komiteto praktin patirtis ir parengiamasis darbas bus naudingas naujajam ESRV Patariamajam techniniam komitetui. Galiausiai ECB dalyvauja Europos bankininkyst s institucijos (EBI) ir antrojo lygmens Europos bankininkyst s komiteto (EBK) pos džiuose, tod l įneš savo ind lį į technines diskusijas šiuose forumuose. Be to, kaip žinote, ECB teikia teisines nuomones d l visų ES (ir nacionalinių) iniciatyvų, kurios gali tur ti įtakos finansiniam stabilumui, pvz., d l Direktyvos d l kapitalo poreikio (CRD 4). PE v /25 PR\ doc

21 22. Kokie, jūsų nuomone, labiausiai neatid liotini finansinių paslaugų teis s aktų klausimai? Pirma, naujosios Bazelio III taisykl s, kuriose numatytos naujos priemon s d l finansinių svertų rodiklių, likvidumo standartai ir priešcikliniai rezervai. Šių naujų taisyklių įgyvendinimas Europoje vyksta keičiant Direktyvą d l kapitalo poreikio (DKP 4), kurią šiuo metu tobulina Europos Komisija. Nor čiau pabr žti, kad yra tam tikri rizikos ribojimo reguliavimo aspektai, kurie itin glaudžiai susiję su makrolygio rizikos ribojimo priežiūra, pvz., priešcikliniai rezervai, ir tikimasi, kad šioje srityje ESRV atliks svarbų vaidmenį bendradarbiaudama su EBI. Antra, darbas d l sistemiškai svarbių finansinių institucijų (SSFI). Šis darbas tur tų būti baigtas 2011 m. Trečia, krizių valdymas ir įveikimas. Europos Komisija sausio m n. paskelb viešas konsultacijas Europos Sąjungoje. Pasiūlytoje sistemoje tur tų būti numatytos nuostatos, d l valdžios institucijų pagerinimo ir įstaigų pasirengimo kriz ms. Naujoje ES sistemoje tur tų būti suderinti nacionaliniai režimai ir numatytos bendradarbiavimo priemon s siekiant veiksmingai užkirsti kelią tarpvalstybinių bankų žlugimui. Be to, reikalinga patikima finansavimo tvarka, ir šiuo tikslu, siekiant didinti bankų problemų sprendimo fondų išteklius, gal tų būti panaudojami banko mokesčiai. Ketvirta, šeš linis bankininkyst s sektorius. G 20 lyderiai 2010 m. lapkričio m n. Seule įvykusiame susitikime papraš Finansinio stabilumo valdybos (FSB) iki 2011 m. vidurio parengti rekomendacijas, kaip sustiprinti šeš lin s bankininkyst s sistemos reguliavimą ir priežiūrą. Penkta, makrolygio rizikos ribojimo priežiūra. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB), TVF ir FSB atlieka darbą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis d l i) duomenų spragų panaikinimo ir analitinių priemonių stiprinimo siekiant nustatyti ir įvertinti sisteminę riziką, ii) politikos atsako, skirto finansų įstaigoms, rinkoms ir infrastruktūroms, parengimo, ir iii) bendrų pastangų tobulinant nuoseklias makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir politikos sistemas. Šešta, vartotojų apsauga. G 20 įpareigojo FSB, Ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizaciją (EBPO) ir kitas tarptautines organizacijas ištirti didesn s vartotojų apsaugos galimybes. Tai sudarys sąlygas atsižvelgti į tas vartotojų apsaugos taisykles ar principus, kurie jau įgyvendinti Europos lygmeniu, pvz., Finansinių priemonių rinkų direktyvą (MiFID) ar Direktyvą d l vartojimo kreditų, kurioje vartotojams užtikrinamas aukštas apsaugos lygis. Galiausiai atskaitomyb s standartai. Palankiai vertintinos dviejų valdybų, t. y. Finansų atskaitomyb s standartų valdybos (FASV) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV), pastarojo meto pastangos, kuriomis jos atsiliep į G 20 raginamą siekti JAV Bendrųjų apskaitos principų (BAP) ir Tarptautinių finansų apskaitos standartų (TFAS) konvergencijos. Tačiau išlieka dideli konceptualūs skirtumai esmin se srityse, pvz., finansinių priemonių klasifikavimas ir vertinimas, kuriuos reikia panaikinti atsižvelgiant į G 20 prašymą parengti bendrą aukštos kokyb s atskaitomyb s standartų rinkinį. D. ECB veikla ir demokratin atskaitomyb bei skaidrumas PR\ doc 21/25 PE v02-00

22 23. Ar laikui b gant ir keičiantis ECB užduotims bei prioritetams netur tų kisti įvairūs valdybos narių įsipareigojimai? Nor čiau pabr žti, kad ECB vykdomoji valdyba kolegialus sprendimus priimantis organas. Atsižvelgiant į šią kolektyvinę atsakomybę už visą ECB veiklą, suprantu, kad valdyba d l operatyvinių ar praktinių priežasčių sutinka d l pavaldumo ryšių kiekvienoje iš ECB veikimo sričių. Tai reiškia, kad kiekvienos srities atstovai atsiskaito atskiriems vykdomosios valdybos nariams, o vykdomoji valdyba yra kolektyviai atsakinga už ECB sprendimų pri mimą. Taigi, suprantu, kad vykdomoji valdyba laikui b gant peržiūri pavaldumo paskirstymą, ir tai, mano nuomone, yra labai gera praktika, nes sudaromos sąlygos įvertinti konkrečią kompetenciją ir prireikus prisitaikyti prie išor s pokyčių (pvz., naujų verslo vienetų kūrimo, pvz., įgyvendinant T2S programą) ir galiausiai sustiprina valdybos kolegialumą. 24. Kaip manote, kokia sistema būtų tinkama ECB vykdomosios valdybos narių nešališkai rotacijai tautyb s pagrindu užtikrinti? ECB vykdomosios valdybos narių paskyrimo sąlygos yra labai aiškiai išd stytos Sutartyje d l Europos Sąjungos veikimo ir ECBS ir ECB statute: vykdomosios valdybos nariai skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkyst s srityse turinčių asmenų ir vykdomosios valdybos nariais gali būti tik [euro zonos] valstybių narių piliečiai. Manau, tokia narių skyrimo procedūra pagal Tarybos rekomendaciją ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir ECB užtikrina, kad skiriant ECB vykdomosios valdybos narius būtų visiškai laikomasi min tų dviejų reikalavimų. Be to, nor čiau pabr žti viršvalstybinį ECB pobūdį, kuris reiškia, kad sprendimus priimančių institucijų sprendimai priimami atsižvelgiant tik į euro zonos perspektyvą, o ne į konkrečius nacionalinius interesus. Būtent tod l ECB sprendimus priimančių institucijų nariai neatstovauja savo valstyb ms, o sprendimų pri mimo procese remiasi savo asmeniniais geb jimais. Manau, kad reikalavimas paskirti narį iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkyst s srityse turinčių asmenų yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad ECB vykdomosios valdybos nariai būtų kompetentingi ir tinkamai atsižvelgtų į euro zonos interesus. 25. Koks jūsų požiūris į poreikį ECB valdyboje didinti narių įvairovę pagal išsilavinimą, užuot pasikliovus centrinių bankų atstovais? Sutartyje nustatyta, kad vykdomosios valdybos nariai turi būti skiriami iš pripažintą autoritetą ir profesinę patirtį pinigų ar bankininkyst s srityse turinčių asmenų. N ra reikalavimo skirti tik centrinių bankų atstovus. Akivaizdu, kad centrinių bankų atstovai atitinka šiuos reikalavimus, tačiau tai neužkerta kelio kitą profesinį pasirengimą ir patirtį turintiems asmenims. Iš tikrųjų, mano profesin patirtis, kaip ir daugelio centrinių bankų vyresniųjų pareigūnų, yra labai įvairi ir įgyta ne tik centriniuose bankuose. Jei paanalizuotum te dabartinių vykdomosios valdybos narių gyvenimo aprašymus, pasteb tum te, kad jie turi įvairų profesinį pasirengimą, kuris sprendimų pri mimo procese suteikia vertingų žinių ir patirties. PE v /25 PR\ doc