KAUNO AITVARO MOKYKLOS M.M. UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "KAUNO AITVARO MOKYKLOS M.M. UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS"

Transkriptas

1 KAUNO AITVARO MOKYKLOS M.M. UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kauno Aitvaro mokyklos Direktoriaus Virginijaus Kniuro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-36 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokyklos mokslo metų ugdymo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V- 442 patvirtintu Dėl ir mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446 patvirtintu Dėl ir mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, taip pat švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos rekomendacijomis, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis. Ugdymo planas parengtas atsižvelgiant į mokyklos finansinius išteklius, mokinių poreikius ir mokyklos galimybes. 2. Mokyklos ugdymo plano tikslas: 2.1. užtikrinti bendrojo ugdymo mokyklų, gimnazijų ir kitų ugdymo įstaigų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo proceso tęstinumą; 2.2. formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas besimokantis pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai: 3.1. ugdymo turinio optimizavimas, naujų mokymo(-si) būdų parinkimas ir taikymas; 3.2. kūrybingos, sugebančios save suvokti ir realizuoti asmenybės poreikių ugdymas; 3.3. ugdymo modernizavimas ir bendruomenės gebėjimo naudotis šiuolaikine technika ir technologijomis tobulinimas. 4. Mokyklos ugdymo plane vartojamos sąvokos: Dalyko modulis apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Mokyklos ugdymo planas - mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Dvikalbis ugdymas tautinės mažumos mokomąja kalba mokyklos pasirinktas ugdymo modelis, pagal kurį dalis ugdymo programų dalykų arba dalykų modulių mokoma lietuvių kalba. Kauno NTI-PN Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai. II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ 5. Ugdymo organizavimas 1-4, 5 10, I IV gimnazijos klasėse: mokslo metai.

2 Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia 2018 m. rugsėjo 3 d Ugdymo proceso trukmė 1-4 klasės mokiniams 175 ugdymo dienų, 5 10, I III gimnazijos klasės mokiniams 185 ugdymo diena, IV gimnazijos klasės mokiniams 165 ugdymo dienos. Klasė Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė ugdymo dienos 5-10, III gimnazijos klasės ugdymo dienos IV gimnazijos klasės ugdymo dienos Ugdymo procese skiriamos atostogos: Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d. lapkričio 2 d. Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d m. Sausio 2 d. Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d. vasario 22 d. Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio 23 d. balandžio 26 d Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 5 10, I III gimnazijos klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininkas) (valstybinės, savivaldybės mokyklos viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). 6. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę. 7. Ugdymo laikotarpiu, paskirstant tolygiai, iš 15 ugdymo dienų: 7.1. Mokykla 10 ugdymo dienas organizuoja mokinių pasiekimams gilinti, taikant aktyvius mokymo(si) metodus, integruotas veiklas pamokoje; 7.2. Penkias ugdymo dienas organizuoti birželio mėn d. pasirenkant įvairias ugdymo organizavimo formas, projektinių veiklų ir kūrybinių darbų pristatymui. 8. Mokslo metai skirstomi: Klasė Nuo Pusmečiai I pusmetis Baigiasi Iki Nuo Iki II pusmetis ik , III gimnazijos klasės IV gimnazijos klasės Mokiniui pažintinė, kultūrinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Veikla siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama mokykloje ir kitose aplinkose (virtualiosiose mokymosi aplinkose ir t.t.). Mokytojas planuoja ne mažiau 5 ugdymo pamokas, nuosekliai organizuodamas per mokslo metus. Mokiniai, dalyvaudami šiose veikose ugdo kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, ugdytis vertybines nuostatas. Socialinė pilietinė veikla yra privaloma,

3 kuriai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo metus 5 10 klasėse. Klasės auklėtojas socialinę pilietinę veiklą fiksuoja dienyne. Mokiniai savo socialinės pilietinės veiklos įrodymus kaupia mokyklos pasirinkta forma. Socialinę pilietinę veiklą mokiniai gali atlikti savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pataisos namai ir kt. institucijomis. 10. Bus organizuojami tradiciniai renginiai: Lapkričio 1-oji visų šventųjų diena. Atsakingi klasių auklėtojai Tarptautinės tolerancijos dienos renginiai Sausio 13-oji Laisvės gynėjų diena. Atsakingi: klasių auklėtojai, istorijos mokytojas Vasario 16-oji Lietuvos valstybės atkūtimo diena. Atsakingi: klasių auklėtojai, istorijos mokytojas Kovo 11-oji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Atsakingi: klasių auklėtojai, istorijos mokytojas Velykų tradicijos. Atsakingi: klasių auklėtojai, dailės mokytoja Motinos diena. Atsakingi: klasių auklėtojai, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė E.Ivanauskienė, lietuvių kalbos mokytoja Ernesta Puskunigytė Sporto šventė. Atsakingi: kūno kultūros mokytojai (birželio mėn.) Žemės dienos renginiai Kengūros konkursai. 11. Atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas vykdomos 7-12 neformaliojo švietimo programos: kraštotyra ir etnokultūra, informacinės technologijos, stalo tenisas, meninė raiška, sporto žaidimai, jėgos sportas, šachmatai, individualus sporto žaidimas ir kt. 3 II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 1. Ugdymo turinio planavimas ir įgyvendinimas 12. Rengiant mokyklos ugdymo planą mokykloje susitariama dėl: ugdymo proceso organizavimo laikotarpių, atostogų laiko; dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje; atsižvelgiant į mokinio mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų modulių; ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir reflektuojant ugdymo procesą; mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių, mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau žemi pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti; švietimo pagalbos teikimo; mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui numatymo; neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti; socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą; pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt.); bendradarbiavimo su NTI-PN tikslų, būdų ir formų; kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų. 13. Mokyklos ugdymo planą rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Ugdymo plano bendroji dalis rengiama vieneriems metams, o pamokų paskirstymo lentelės m.m. 14. Ugdymo turinys planuojamas metams. Mokytojai parengia ilgalaikius planus pagal mokytojų Metodinės tarybos rekomendacijas. Ilgalaikiai planai aptariami metodinėse grupėse, aprobuojami Metodinėje taryboje ir suderinami su kuruojančiu vadovu iki rugpjūčio 31 d. 15. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas ir klasių auklėtojų ugdymo turinį

4 metams rengia mokytojai. Programos aptariamos metodinėse grupėse, aprobuojamos Metodinėje taryboje. Programas tvirtina mokyklos direktorius. 16. Mokykla, organizuodama ugdymą asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, vadovaujasi atsižvelgdama į: pradinio, pagrindinio ir vidurinio bendrųjų ugdymo planų reikalavimus. Planuojant ugdymo tęstinumą: sudaro mokiniams individualius ugdymo planus atsižvelgdama į jų turimą mokymosi patirtį ir mokymosi poreikius; asmenys patys priima sprendimus dėl dorinio ugdymo dalykų tikybos ar etikos ir antrosios užsienio kalbos pasirinkimo; asmenims, atsižvelgiant į Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje specifines darbo sąlygas: technologijų pamokos nevykdomos ir integruojamos į menų pamokas; žmogaus saugos pamokos nevykdomos ir integruojamos į fizikos pamokas suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus; Kauno NTI-PN įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus; Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo reikalavimus. 17. Mokykla, vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir pataisos namai, vykdantys suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, derina mokinių individualius ugdymo planus, mokyklos įgyvendinamą ugdymo turinį ir mokyklos ugdymo planų projektus. 2. Vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumai Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje 18. Mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes, specifines darbo sąlygas ir bendrųjų planų reikalavimus, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo turinio įgyvendinimui, nepilnamečių tardymo izoliatoriuje užtikrindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tęstinumą: darbui su metų ir metų mokiniais (vaikinais ir merginomis) skiriama 60 procentų Bendrųjų ugdymo planų nustatyto privalomo laiko per savaitę. (Priedas 1, 2, 3, 6, 7); darbui su metų ir metų mokiniais (vaikinais ir merginomis) sudaroma 8-12 bendrų konsultacinių grupių (klasių), kurių sudėtis mokslo metų eigoje gali keletą kartų keistis; konsultacijos (pamokos) trukmė 45 minutės; mokomoji kalba lietuvių k.; klasių mokiniai, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas ir mokinių skaičių, bus integruojami į 5-7 klasių grupes. Mokytojai šiems mokiniams parengia atskirus ugdymo planus, kuriais bus vadovaujamasi dirbant su pradinių klasių mokiniais. Atsižvelgiant į 1-4 klasių mokinių amžių ir gebėjimus, leidžiama mokiniams per vienerius mokslo metus atsiskaityti už dviejų mokslo metų programą išlaikant atitinkamą mokomųjų dalykų įskaitų skaičių; darbas su mokiniais organizuojamas dviem pamainomis, atsižvelgiant į Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus dienotvarkę: pirmoje pamainoje konsultacijos vyksta nuo 8.30 val. iki val. (4 konsultacijos pagal tvarkaraštį); antroje pamainoje konsultacijos vyksta nuo val. iki val. (4 konsultacijos pagal tvarkaraštį). Kauno NTI-PN lengvoje grupėje 19. Mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes, specifines darbo sąlygas ir bendrųjų planų reikalavimus, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo turinio įgyvendinimui, Kauno NTI- PN lengvoje grupėje užtikrindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tęstinumą: darbui su metų, metų ir vyresniais mokiniais (vaikinais) skiriama 80 4

5 procentų Bendrųjų ugdymo planų nustatyto privalomo laiko per savaitę. (Priedas 1, 2, 3, 4, 5); darbui su metų, metų ir vyresniais mokiniais (vaikinais) sudaromos 3 bendros klasės: 5-9 (jungtinė) klasė, 10 klasė ir (jungtinė) klasė; klasių sudėtis mokslo metų eigoje gali keletą kartų keistis; pamokos trukmė 45 minutės; mokomoji kalba lietuvių k.; klasių mokiniai, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas ir mokinių skaičių, bus integruojami į 5-9 klasę. Mokytojai šiems mokiniams parengia atskirus ugdymo planus, kuriais bus vadovaujamasi dirbant su pradinių klasių mokiniais. Atsižvelgiant į 1-4 klasių mokinių amžių ir gebėjimus, leidžiama mokiniams per vienerius mokslo metus atsiskaityti už dviejų mokslo metų programą išlaikant atitinkamą mokomųjų dalykų įskaitų skaičių; darbas su mokiniais organizuojamas 5-6 pamokos pagal tvarkaraštį: m.m. pirmoje pamainoje nuo 8.30 val. iki val.. Kauno NTI-PN paprastoje grupėje 20. Mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes, specifines darbo sąlygas ir bendrųjų planų reikalavimus, pradinio, pagrindinio ugdymo ir vidurinio ugdymo turinio įgyvendinimui, Kauno NTI- PN lengvoje grupėje užtikrindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tęstinumą: darbui su metų, metų ir vyresniais mokiniais (vaikinais) skiriama 80 procentų Bendrųjų ugdymo planų nustatyto privalomo laiko per savaitę. (Priedas 1, 2, 3, 4, 5); darbui su metų, metų ir vyresniais mokiniais (vaikinais) sudaromos 3 bendros klasės: 5-9 (jungtinė) klasė, 10 klasė ir (jungtinė) klasė; pamokos trukmė 45 minutės; klasių sudėtis mokslo metų eigoje gali keletą kartų keistis; mokomoji kalba lietuvių k.; klasių mokiniai, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas ir mokinių skaičių, bus integruojami į 5-9 klasę. Mokytojai šiems mokiniams parengia atskirus ugdymo planus, kuriais bus vadovaujamasi dirbant su pradinių klasių mokiniais. Atsižvelgiant į 1-4 klasių mokinių amžių ir gebėjimus, leidžiama mokiniams per vienerius mokslo metus atsiskaityti už dviejų mokslo metų programą išlaikant atitinkamą mokomųjų dalykų įskaitų skaičių; darbas su mokiniais organizuojamas 5-6 pamokos pagal tvarkaraštį: m.m. pirmoje pamainoje nuo 8.30 val. iki val.. 3. Reikalavimai mokinio individualiam planui sudaryti 21. Vidurinio ugdymo mokinio individualaus plano sudarymo tvarka: 22. Mokinio vidurinio ugdymo individualaus plano sudarymas apibrėžia vidurinio ugdymo programos mokinių ugdymo krypčiai pasirinkimą, mokinių, mokytojų ir mokyklos administracijos funkcijas sudarant šiuos planus. 23. Individualaus ugdymo plano sudarymas remiasi Mokyklos nuostatais, Vidurinio ugdymo programos aprašu. 24. Vidurinio ugdymo, t.y. dvejų metų (11-12 klasės) švietimo programa, kurią baigus ir išlaikius brandos egzaminus įgyjamas vidurinis išsilavinimas. 25. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui gegužės mėnesį supažindina visus 10 klasės mokinius su Vidurinio ugdymo programos aprašu ir paaiškina, kaip reikia sudaryti individualų ugdymo planą. 26. Individualų vidurinio ugdymo planą savarankiškai pasirenka mokinys padedant klasės auklėtojui ir paskirtam konsultantui, kurį paskirę mokyklos direktorius. 27. Mokinio savaitinis pamokų skaičius yra nustatomas Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas. 28. Mokinys per dvejus metus privalo pasirinkti mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. (Priedas 8 ) 5

6 29. Mokymosi turinį sudaro: bendrojo ugdymo branduolys, kuris yra privalomas ir bendras visiems mokiniams; laisvai pasirenkami papildomi branduolio dalykai, pasirenkami dalykai, dalykų bendrieji ar išplėstiniai kursai. 30. Branduolį sudaro: dorinio ugdymo dalykas (etika/tikyba); lietuvių kalba; užsienio kalba; matematika; ne mažiau kaip vienas gamtamokslinio ugdymo dalykas; ne mažiau kaip vienas socialinio ugdymo dalykas; vienas menų ar technologijų dalykas; kūno kultūra. 31. Papildomus branduolio dalykus mokiniai laisvai renkasi. 32. Specialių ugdymo poreikių turinčių mokinio individualaus plano (toliau individualus planas) sudarymo tvarka: Individualius mokinių ugdymo planus kasmet rengia dalykų mokytojai kartu su spec. pedagogu, kurių pagrindinis tikslas padėti mokiniui pasiekti aukštesnių ugdymo(-si) pasiekimų, ugdyti asmenybę ir įgyvendinti sąmoningo mokymosi gebėjimų iškeltus tikslus Individualūs mokinių ugdymo planai aptariami metodinėse grupėse, aprobuojami Metodinėje taryboje ir patvirtinami mokyklos direktoriaus Mokslo metais parengtus individualius mokinių ugdymo planus mokytojai gali koreguoti, atsižvelgdami į kiekvieno mokinio pasiekimus Pasibaigus mokslo metams metodinėse grupėse mokytojai apibendrina ir analizuoja mokinių pasiekimus bei numato perspektyvas kitiems mokslo metams. 4. Ugdymo turinio integravimas 33. Pradinio, pagrindinio ugdymo planuose susitarimo būdu numatyta, kaip bus vykdomas mokomųjų dalykų ugdymo integravimas, atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir specifines darbo sąlygas. 34. Integruotų dalykų planus rengia šių dalykų mokytojai, kurie yra aprobuojami Metodinėje taryboje. 35. Mokomųjų dalykų mokytojai supažindina mokinius su integruotų dalykų programomis. 36. Pirmojo pusmečio ir mokslo metų pabaigoje metodinėse grupėse aptariami ir analizuojami integruotų mokomųjų dalykų mokinių pasiekimų rezultatai. 37. Ikiprofesinio ugdymo programą sudaro privalomas įvadinis modulis ir pasirenkamieji savarankiški arba tęstiniai moduliai. 38. Įvadinis modulis skirtas 8, 9 ir 10 klasės mokiniams supažindinti juos su Lietuvos ūkio šakomis, joms priklausančiomis profesijomis, kuris integruojamas į žmogaus saugos pamokas. 39. Mokykloje 8, 9 ir 10 klasės mokiniams siūlomi ikiprofesinio ugdymo programos moduliais: 39.1.,,Konstrukcinės medžiagos. Popierius ir kartonas. Jų savybės, konstrukcijos, gamybos būdai,,,mityba ir žmogaus sveikata, kurie integruojami į technologijų pamokas; 39.2.,,Tinklalapių kūrimo pradmenys,,,kompiuterinės leidybos pradmenys, kurie integruojami į informacinių technologijų pamokas. 40. Mokytojai dirbantys 8-10 klasėse savo Ilgalaikiuose mokomųjų dalykų planuose numato ir organizuoja ikiprofesinio ugdymo pamokas integruotas su mokomojo dalyko temomis. 5. Mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimas 41. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese mokykloje vykdomas vadovaujantis Mokyklos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-40 patvirtintu Mokinių 6

7 7 pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu. 6. Pagalbos teikimas mokiniui 42. Švietimo pagalbos teikimas mokiniams mokykloje vykdomas vadovaujantis Mokyklos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintu Švietimo pagalbos mokiniui teikimo aprašu. 7. Pagilintas dalykų mokymas ir intensyvinimas 43. Mokykloje, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, pagilintas dalykų mokymas ir intensyvinimas yra labai ribotas. 44. Pagilintas dalykų mokymas ir intensyvinimas vykdomas tik individualiai mokiniui susitarus su atitinkamo dalyko mokytoju. 45. Mokinys savarankiškai atlieka pateiktas užduotis ar darbus. Mokiniui pageidaujant skiriamos papildomos konsultacijos laisvu nuo pamokų metu. 8. Mokinio pasirinkto dalyko ar dalyko modulio keitimai 46. Pasirinkto vidurinio ugdymo dalyko ar dalyko modulio programos, dalyko programos ar dalyko kurso keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-475 patvirtintu Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo pakeitimu klasės mokiniai gali keisti dalyko programą, programos kursą ar pasirenkamuosius dalykus pusmečių arba mokslo metų pabaigoje klasės mokiniai gali keisti dalyko programą, programos kursą ar pasirenkamuosius dalykus tik pirmojo pusmečio pabaigoje. 49. Mokinys, norintis atlikti norimus keitimus, privalo savo apsisprendimą raštiškai suderinti su atitinkamų dalykų mokytojais ir klasės auklėtoju. Mokinys privalo parašyti prašymą mokyklos direktoriui. 50. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui informuoja mokinius apie jų prašymų tenkinimą. 51. Mokinys savarankiškai pasirengia atitinkamų įskaitų laikymui dėl programos ar dalyko kurso keitimo. Mokiniui pageidaujant gali būti skiriamos 2-3 konsultacijos. 52. Individualus ugdymo planas mokiniui keičiamas tik tuo atveju, jeigu įskaitos įvertinimas yra patenkinamas. 53. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui sudaro naujas suvestines dalyko programos, programos kursų, pasirenkamųjų dalyko keitimo lenteles ir pateikia tvirtinti mokyklos direktoriui. 54. Mokytojas įrašo mokinio pavardę ir įskaitos įvertinimą pagal pasirinktą kursą į atskirą langelį. 55. Klasės auklėtojas dalyko dienyne ties mokinio pavardę nurodo atliktus dalyko kurso keitimus ir nurodo direktoriaus įsakymo numerį ir datą. 56. Mokinys gali atsisakyti individualaus plano dalyko ar pasirenkamojo dalyko nuo antrojo pusmečio pradžios, nepažeisdamas vidurinio ugdymo plano aprašo reikalavimų. 9. Socialinės ir pilietinės veiklos organizavimas 57. Mokykloje, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, socialinės ir pilietinės veiklos turinys yra ribotas. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, formalųjį ugdymo turinį susieja su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis mokinių pasiekimams gilinti, taiko aktyvius mokymo (si) metodus, integruotas veiklas pamokoje daugiau orientuotas: į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą klasėse, mokyklos bendruomenėje; į mokinių pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo gebėjimų ugdymąsi, jų plėtotę, dalyvaujant mokyklos savivaldoje ir organizuojant mokyklos bendruomenės renginius; į visuomeninio konteksto suvokimą, individualios atsakomybės, aktyvumo motyvacijos skatinimą, identifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę už savo pasirinkimus;

8 į socialines (karitatyvines) veiklas, padedančias mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Socialinė pilietinė veikla yra privaloma, kuriai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo metus 5 10 klasėse. Klasės auklėtojas socialinę pilietinę veiklą fiksuoja dienyne. Mokiniai savo socialinės pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys pasirinkta forma. Socialinę pilietinę veiklą mokiniai gali atlikti savarankiškai arba grupelėmis, glaudžiai bendradarbiaudami su Kauno NTI-PN socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojais, atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus. 10. Pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimas 58. Pažintinė ir kultūrinė veikla mokykloje organizuojama pagal veiklos planus patvirtintus metodinėse grupėse. 59. Pažintinė ir kultūrinė veikla mokykloje planuojama ir vykdoma kartu su Kauno NTI-PN socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojais, atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus. 11. Mokymosi sąlygų sudarymas 60. Mokyklos administracija ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą bei palaikymą. 61. Mokykloje siekiama palaikyti aplinką, kuri būtų pritaikyta įvairių ugdymo programų įgyvendinimui, mokymuisi individuliai ir įvairioms grupėms praktinei, teorinei ir kitokiai veiklai. Mokytojams stengiamasi sudaryti galimybes dirbti inovatyviai, panaudojant šiuolaikines mokymo technologijas. 62. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnių pasiekimų. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. 63. Mokinių pasiekimus mokykloje stebi ir analizuoja mokytojai, klasės auklėtojai, pavaduotoja ugdymui, laiku identifikuoja kylančius mokymosi sunkumus. 64. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga, vadovaujantis Kauno Aitvaro mokyklos Švietimo pagalbos teikimo mokiniui aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus d. įsakymu Nr. V-39, ypač: kai mokinys dėl pateisinamų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio ir pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens; 65. Mokyklos Vaiko gerovės komisija pasibaigus pusmečiui dalyvaujant mokytojams mokiniams bei mokyklos švietimo pagalbos specialistams aptaria panaudotų priemonių poveikį. 66. Mokymosi pagalba teikiama: pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo (si) užduotis, metodikas ir kt.; skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas ( po pamokų savanorystės principu), kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ir nustatoma mokykloje pagal mokymosi pagalbos poreikį organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams; mokymosi pagalba teikiama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupes. Mokinių konsultacijoms naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti individuali pagalba organizuojama specialiųjų poreikių mokiniams, užsieniečiams mokyklos psichologas, socialinis pedagogas organizuoja individualias (ar grupines) konsultacijas mokiniams, mokytojams. 8

9 12. Neformaliojo švietimo veiklos organizavimas 67. Neformalusis mokinių švietimas įgyvendinamas pagal patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją (Žin., 2012, Nr ) ir atsižvelgiant į Kauno NTI-PN vidaus darbo tvarkos reikalavimus: neformaliojo švietimo veikla vykdoma Kauno NTI-PN lengvojoje grupėje, paprastoje grupėje; neformaliajam švietimui skiriama 5-12 klasių mokiniams Kauno NTI-PN lengvoje grupėje 8 savaitinės valandos, Kauno NTI-PN paprastoje grupėje 4 savaitinės valandos; neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius priklauso nuo tuo metu besimokančių 5-12 klasėse mokinių skaičiaus; mokslo metų pradžioje išsiaiškinami mokinių saviraiškos poreikiai ir atsižvelgiant į Mokyklos galimybes bei Kauno NTI-PN vidaus tvarkos reikalavimus. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti jo pomėgius atitinkančio neformaliojo švietimo veikloje ir atsižvelgiant į mokyklos galimybes bei specifines darbo sąlygas. Iš viso neformaliojo švietimo veiklai skiriama 7-14 valandų: Kauno NTI-PN lengvoje grupėje: Meninė raiška 1-2 savaitinės valandos; Kraštotyra ir etnokultūra - 1 savaitinės valandos; Individualus sporto žaidimas (šachmatai) - 1 savaitinė valanda; Individualus sporto žaidimas (stalo tenisas) - 1 savaitinė valanda; Sporto žaidimai - 1 savaitinė valanda; Jėgos sportas - 1 savaitinė valanda; Informacinės technologijos - 1 savaitinė valanda. Kauno NTI-PN paprastoje grupėje: Individualus sporto žaidimas (šachmatai) - 1 savaitinė valanda; Individualus sporto žaidimas (stalo tenisas) - 1 savaitinė valanda; Sporto žaidimai - 1 savaitinė valanda; Jėgos sportas - 1 savaitinė valanda; Informacinės technologijos - 1 savaitinė valanda. 13. Reikalavimai mokinio elgesiui 68. Reikalavimai mokinių elgesiui mokykloje nustatyti Mokyklos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-41 patvirtintose Mokinių elgesio taisyklėse. 14. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas 69. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu, prižiūri jos įgyvendinimą. 70. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo klausimai sistemingai aptariami metodinių grupių pasitarimuose. 71. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarka mokykloje namų darbai, dėl specifinių darbo sąlygų, mokiniams neskiriami; kontroliniai/savarankiški darbai: kontrolinių/savarankiškų darbų laiką klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje kontrolinių darbų tvarkaraštyje mėnesiui, tvirtinamame direktoriaus; mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis ar savarankiškas darbas; apie kontrolinį/savarankišką darbą mokiniai papildomai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę; dieną prieš mokinių atostogas ir dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų kontrolinis ar savarankiškas darbas nerašomas per dieną mokiniams vyksta: Kauno NTI-PN nepilnamečių tardymo izoliatoriuje ir socialinės integracijos į visuomene centre 2-5 konsultacijos (pamokos), per savaitę 9-15 konsultacijos (pamokos); Kauno NTI-PN lengvoje ir paprastoje grupėje 5-6 pamokos, per savaitę pamokos Trumpalaikės konsultacijos į mokinio mokymosi krūvį neįskaitomos Atsižvelgiant į mokytojų pasiūlymus ir ugdymo plano rekomendacijas sudarant tvarkaraštį įdedamos pagrečiui dvi to paties dalyko pamokos. 9

10 15. Pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimas 72. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas integruojamas į mokomųjų dalykų ugdymo turinį. 73. Smurto ir patyčių, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos integruojamos į klasės auklėtojo, gamtos ir žmogaus, biologijos, chemijos, dorinio ugdymo, fizikos ir žmogaus saugos pamokas. 74. Visų dalykų mokytojai integruoja Pilietiškumo ugdymo ir Etninės kultūros programas. 75. Visų dalykų mokytojai veda integruotas tarpdalykines pamokas, kurios aptariamos sudarant ilgalaikius planus. 76. Visų dalykų mokytojai pagal galimybes panaudoja IKT pamokose. 77. Kartą per pusmetį ši veikla aptariama ir analizuojama metodinėse grupėse. 16. Bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) 78. Mokykloje bendradarbiavimas su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) organizuojamas atsižvelgiant į vykdomos veiklos specifiškumą. 79. Mokykla telefonu, paštu, elektroniniu paštu ar susitikimu (skirtų pasimatymų Kauno NTI-PN patalpose) metu informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokykloje vykstantį ugdymo procesą, mokinių mokymosi pasiekimus ir mokymo(-si) pagalbos teikimą. 80. Mokyklos organizuojamuose pasitarimuose ir renginiuose dalyvauja Kauno NTI-PN bendruomenės atstovai. 17. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais 81. Mokykla yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su: Kauno NTI-PN bendruomene; Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro bendruomene; Vilkaviškio rajono Kybartų suaugusiųjų vidurinės mokyklos bendruomene; Panevėžio suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos bendruomene; Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. 82. Mokykla, atsižvelgiant į labai specifines darbo sąlygas, kad užtikrintų kuo geresnį ugdymo proceso tęstinumą visiems mokiniams, su socialiniais partneriais organizuojam bendrus renginius mokyklų bendruomenėms. Renginių metu pristatoma mokytojų metodinė medžiaga, dalijamasi sukaupta gerąja darbo patirtimi. III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS 83. Pradinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis ir mokslo metų Pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. Nr. V Pradedančiam mokytis pagal pradinio ugdymo programą mokiniui (klasei) mokykla skiria adaptacinį laikotarpį (2 mėn.). Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokiniams kontrolinių ir savarankiškų darbų neskirti klasių mokiniai, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas ir mokinių skaičių, integruojami į 5-7, 5-8 ar 5-9 klases. Mokytojai rengia atskirus ugdymo planus, kuriais vadovaujamasi dirbant su pradinių klasių mokiniais. Mokinių pasiekimai vertinami p.p. ar n.p. ir nurodoma padaryta ar nepadaryta pažanga. 86. Pradinio ugdymo programai įgyvendinti numatyta: Dorinis ugdymas: mokiniai, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, pasirenka vieną dorinio ugdymo dalyką tikybą arba etika, o jų pasirinkimui tėvai (globėjai, rūpintojai) pritarę Kalbų ugdymas: ugdant 1-4 klasių mokinių raštingumą siekiama gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios, valstybinės) ir kitų kalbų (ne lietuvių) vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus, kad mokiniai 10

11 išmoktų: skaityti ir taisyklingai rašyti; taisyklinga kalba reikšti savo mintis (žodžiu, raštu) ir rišliai papasakoti skaitymo ir kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant Bendrųjų programų reikalavimus: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus; ugdant įvairios komunikacijos poreikį, kuriant aktualias komunikacines situacijas mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą lietuvių mokomąja kalba, bet nemokantiems lietuvių kalbos, sudaromos sąlygos papildomai savarankiškai ugdyti lietuvių kalbos gebėjimus; mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pradinio ugdymo programą rusų mokomąja kalba, bet nemokantiems rusų kalbos, sudaromos sąlygos papildomai savarankiškai ugdyti rusų kalbos gebėjimus; klasės mokiniams, kurie buvo pradėję mokytis pirmosios užsienio kalbos, sudaromos sąlygos užsienio kalbų tęstinumui užtikrinti. 87. Organizuojant matematikos, gamtos mokslų, dailės ir technologijų, kūno kultūros ir muzikos ugdymą siekiama sudaryti sąlygas užtikrinti ugdymo tęstinumą bei formuoti reikiamus gabumus. 88. Žmogaus sauga integruojama į pasaulio pažinimą. IV. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS 89. Pagrindinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis ir mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V Mokymosi formų ir mokymosi organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. 90. Mokykla parengia ugdymo planą visai Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti, atsižvelgdama į specifines darbo sąlygas ir neviršydama bendruosiuose ugdymo planuose programai skiriamų pamokų skaičiaus per savaitę. 91. Pradedančiam mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniui (klasei) mokykla skiria adaptacinį laikotarpį (1 mėn.). Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti. 92. Įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, mobilioji grupė, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas, Kauno NTI-PN pataisos namuose sudaroma iš ne mažiau kaip 4 mokinių, o Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje nuo 1 mokinio. 93. Ugdymo procese per atskirų dalykų pamokas ir kitą ugdomąją veiklą rekomenduojama naudoti metodus, kurie: motyvuotų mokinius mokytis, skatintų suvokti mokymosi tikslus; orientuotų į procesą, kuris ugdytų bendrąsias kompetencijas; būtų aktualūs ir priimtini mokiniui ir įtrauktų į mokymosi procesą; skatintų konstruktyvų, kritinį ir kūrybinį mąstymą, atsakomybę už savo mokymąsi bei rezultatus; padėtų suvokti mokymosi kokybę ir išmokytų rasti būdus jai tobulinti; plėtotų įgytas mokinio mokymosi strategijas, įgūdžius ir jų panaudojimą naujose situacijose; formuotų mokinio pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdytų bendrakultūrinę kompetenciją, toleranciją ir parengtų įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą; ugdytų gebėjimus dirbti įvairiose mokinių grupėse. 94. Pagrindinio ugdymo sričių mokymo organizavimas: Mokykloje parengta tvarka, kurioje patvirtinti reikalavimai, kad būtų užtikrintas 11

12 lietuvių kalbos ugdymas per visų mokomųjų dalykų pamokas Mokykla formuodama lietuvių kalbos ugdymo turinį: sudaro sąlygas visų klasių mokiniams gilinti lietuvių kalbos žinias bei tobulinti gebėjimus; laikomasi viešosios kalbos kultūros reikalavimų: vieningi užrašai mokinių sąsiuviniuose, užrašai stenduose ir skelbimuose; mokiniams atsakinėjant žodžiu kreipiamas dėmesys į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą; informacinėse technologijų pamokose naudojama lietuviška aplinka; mokiniai skatinami savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu; klasėse, atsižvelgiant į specifines darbo sąlygas ir mokinių gebėjimus, siūlomi lietuvių kalbos moduliai pasiekimų spragoms kompensuoti ir dalyko žinioms ar gebėjimams pagilinti; į lietuvių kalbos dalyko ugdymo turinį integruojama Laisvės kovų istorija ir etnokultūros programa; mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas išlyginti mokymosi spragas skirdama papildomas individualias ar grupines konsultacijas; mokinys atvykęs iš kitos valstybės ar besimokęs tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos mokomas pagal sudarytą individualų ugdymo planą: skiriami užsiėmimai, konsultacijos, išnaudojant savarankiško mokymo galimybes; nustatytu laikotarpiu pasiekimai vertinami pagal individualius mokymosi pasiekimus Mokiniai, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje tautinės mažumos kalba sudaromos sąlygos mokytis pagal gimtosios kalbos programą, kiti dalykai mokomi lietuvių kalba, išskyrus užsienio kalbų programą Mokykla formuodama užsienio kalbų ugdymo turinį: užtikrina užsienių kalbų ugdymo tęstinumą 5-6 klasėse, orientuotą į A2, 7-10 klasėse į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis; užsienio kalbų mokėjimo lygį nustato pasinaudodama Europos kalbų aplankų arba savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais. Užsienio kalbos siekiamas lygis nurodomas klasės dienyne ir įteisinamas direktoriaus įsakymu; klasėje organizuoja užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą naudojantis centralizuotais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais ( sistema KELTAS); antrosios užsienio kalbos programą 5-6 klasėse orientuoja į A1, 7-10 klasėse į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis; jeigu mokinys atvyko iš kitos mokyklos, kurioje buvo mokomas užsienio kalbos, kurios specialistų mokykloje nėra, tai mokykla siūlo rinktis vieną iš mokykloje mokomų kalbų. Ugdymo procesas organizuojamas mokykloje taip, kad būtų sudaromos sąlygos šiems mokiniams suformuoti gebėjimus atitinkančią užsienio kalbų programą 7-8 klasėse orientuoja į A1, 9-10 klasėse į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir gimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus: vienerius mokslo metus mokomas pagal sudarytą individualų ugdymo planą; skiriami užsiėmimai, konsultacijos, išnaudojant savarankiško mokymo galimybes; jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir mokykla nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio 12

13 pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos gebėjimų ugdymui Mokykla, formuodama matematikos ugdymo turinį, sudaro sąlygas visų klasių mokiniams gilinti matematikos žinias bei tobulinti gebėjimus, kurių reikės norint pasiruošti PUPP. Ugdant gabesnius matematikai mokinius panaudojamos miesto olimpiadų, konkurso Kengūra užduotys ir kiti šaltiniai Mokykla, formuodama informacinių technologijų ugdymo turinį, sudaro sąlygas visų klasių mokiniams gilinti šio dalyko žinias bei tobulinti gebėjimus Socialinių mokslų ugdymas formuojamas: tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiauti, savarankiškai atlikti užduotis ir pasinaudoti papildoma medžiaga; laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, kurios integruojamos į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pamokas Mokykla, formuodama gamtos mokslų ugdymo turinį, sudaro sąlygas visų klasių mokiniams gilinti šių mokomųjų dalykų žinias bei tobulinti gebėjimus Mokykla, formuodama menų (dailės, muzikos) ugdymo turinį, sudaro sąlygas visų klasių mokiniams gilinti šios srities žinias bei tobulinti gebėjimus Mokykla technologijos ugdymo turinį integruoja į dailės pamokas Mokykla formuodama kūno kultūros ugdymo turinį: sudaro sąlygas visų klasių mokiniams fiziškai tobulėti; užtikrina, kad patalpose, kuriose vyksta kūno kultūros pamokos būtų atsižvelgiama į Higienos normų reikalavimus; specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos galimybės jų fiziniam aktyvumui vystyti Mokykla žmogaus saugos ugdymo turinį integruoja į gamtos mokslų dalykų ugdymo turinį Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo nurodymais Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kuri integruojama į mokomųjų dalykų ugdymo turinį Civilinės saugos mokymas 5-10 klasėse integruojamas į fizikos pamoką Dalykų modulių pasiekimai, dorinio ugdymo ir žmogaus saugos pasiekimai vertinami žodžiais ĮSKAITYTA, NEĮSKAITYTA. 95. Mokiniams, kurie neturi pirmojo pusmečio įvertinimo arba šis įvertinimas yra nepatenkinamas, mokytojai antrojo pusmečio metu organizuoja papildomus darbus. Papildomų darbų įvertinimai konvertuojami į pirmojo pusmečio įvertinimus ir į juos atsižvelgiama vedant metinius įvertinimus. 96. Kartą per pusmetį klasėje dirbantys mokytojai aptaria mokinių pažangą ir pasiekimus, tyrimų rezultatus, mokyklos vidaus ir išorės vertinimo duomenis ir priima sprendimus dėl ugdymo(-si) kokybės gerinimo. 97. Bendrųjų kompetencijų vertinimo aptarimas organizuojamas metodinėse grupėse pagal patvirtintą veiklos planą. 98. Pagrindinis ugdymas organizuojamas pagal ir mokslo metų pagrindinio ugdymo programų bendrojo ugdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti nurodyti priede (Priedai: 2, 4, 6). V. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS 100. Vidurinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis ir mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos 13

14 Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V Vidurinio ugdymo programa klasėje įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-475 patvirtintu Vidurinio ugdymo programos aprašo patvirtinimo pakeitimu Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas, kad jis pagilintų ir praplėstų žinias, gebėjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolimesnį mokymąsi Vidurinis ugdymas klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, kuris tvirtintas LR Švietimo ir mokslo ministro Ugdymo sričių dalykų mokymo organizavimas: Mokykla, formuodama dorinio ugdymo turinį, mokiniams siūlo rinktis vieną dalyką tikybą arba etiką Mokykla, formuodama lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo turinį, mokiniams siūlo: mokytis bendruoju arba išplėstinių kursu; atsižvelgdama į specifines darbo sąlygas, tobulinti įgūdžius ir formuoti naujus gebėjimus: kalbos vartojimo praktikos, viešojo kalbėjimo, šiuolaikinės literatūros, kūrybinio rašymo, kūrinių analizavimo srityse Mokykla, formuodama užsienio kalbų ugdymo turinį: mokiniams siūlo mokytis dviejų užsienio kalbų; nustačius, kad: mokinio pasiekimai yra B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B2 lygio kursą; mokinio pasiekimai yra A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis B1 lygio kursą; mokinio pasiekimai yra A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą siūloma rinktis A2 lygio kursą Mokykla, formuodama matematikos, gamtos mokslų, socialinių mokslų, menų ir kūno kultūros ugdymo turinį, sudaro sąlygas visų klasių mokiniams gilinti savo žinias bei tobulinti gebėjimus Ugdymo karjerai veiklą mokykloje organizuoja darbo grupė, atsakingas už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje. Veikla vykdoma dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti mokymosi (studijų) kryptį. Mokykla organizuoja ugdymą karjerai, atsižvelgdama į specifines savo darbo sąlygas ir vadovaudamasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo nurodymais: informavimo karjerai tikslas rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką, profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje naudojama: įvairi metodinė medžiaga, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais; profesinio veiklinimo tikslas organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus; vertinimo karjerai tikslas padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje gali būti naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti; 14

15 konsultavimo karjerai tikslas teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kuri integruojama į mokomųjų dalykų ugdymo turinį Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojamos: Civilinės saugos mokymo programa ir Priešgaisrinės saugos programa fizikos/chemijos pamokose Mokiniams, kurie neturi pirmojo pusmečio įvertinimo arba šis įvertinimas yra nepatenkinamas, mokytojai antrojo pusmečio metu organizuoja papildomus darbus. Papildomų darbų įvertinimai konvertuojami į pirmojo pusmečio įvertinimus ir į juos atsižvelgiama vedant metinius įvertinimus Kartą per pusmetį klasėje dirbantys mokytojai aptaria mokinių pažangą ir pasiekimus, tyrimų rezultatus, mokyklos vidaus ir išorės vertinimo duomenis ir priima sprendimus dėl ugdymo(-si) kokybės gerinimo Bendrųjų kompetencijų vertinimo aptarimas organizuojamas metodinėse grupėse pagal patvirtintą veiklos planą Mokomieji dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius vidurinio ugdymo programai įgyvendinti nurodyti priede (Priedai: 3, 5, 7). VI. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENBROJO UGDYMO PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS 108. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam specialiųjų ugdymo poreikių, mokykla rengdama individualų ugdymo planą, atsižvelgia į šio mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius ir numato šių poreikių tenkinimo tvarką Organizuodama specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į: mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir sutrikimus; ugdymo formą (ugdosi bendrojo lavinimo mokykloje integruotai (visiškai, iš dalies); ugdymo programą (pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąją ar specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytą individualią programą); turimas mokymo lėšas; ugdymo(-si) aplinką Mokykla, sudarydama specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą: vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi; išlaiko mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programai įgyvendinti; užtikrina specialiųjų poreikių mokinių ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą; 111. Turintiems kompleksinių sutrikimų mokiniams, kurių intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas rengiamas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą ir vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais Pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu specialiųjų poreikių mokiniai: neprigirdintys, turintys vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, vidutinį ir labai žymų judesio ir padėties sutrikimą, ribotą intelektą, sergantys psichikos ligomis, gali mokytis tik vienos užsienio kalbos; sutrikusio intelekto mokiniai gali nesimokyti užsienio kalbų, fizikos, chemijos; sutrikusios klausos mokiniai gali nesimokyti muzikos, o kurtiesiems jos nereikia mokytis; 15