KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015

TURINYS Apie tyrimą Verslo sektorių apžvalga Energijos išteklių kainų apžvalga Energetinio pažeidžiamumo tyrimas Lietuva Europos Sąjungos kontekste Išvados

Apie tyrimą Verslo sektorių apžvalga Energijos išteklių kainų apžvalga Energetinio pažeidžiamumo tyrimas Lietuva Europos Sąjungos kontekste Išvados

Tyrimo tikslai 1. Nustatyti, kurie Lietuvos verslo sektoriai yra energetiškai pažeidžiamiausi: a) modeliuojant tris energijos išteklių kainų scenarijus ( stress test principu) nustatyti, kokią įtaką turėtų energijos išteklių kainų pokyčiai verslo sektorių finansiniams rezultatams; b) apskaičiuoti sektorių BEVI rodiklius ir jų pokyčius, palyginus su praėjusių metų tyrimais. 2. Įvertinti Lietuvos verslo energijos naudojimo efektyvumą ES šalių kontekste.

Apie tyrimą Kaip buvo atliekamas Lietuvos verslo pažeidžiamumo tyrimas? Susisteminami įvesties duomenys Modeliuojami trys energijos išteklių kainų scenarijai bei apskaičiuojami sektorių BEVI rodikliai Analizuojami ir apibendrinami rezultatai 1. 15/5/8 Statistikos departamento informacija naujausi (2014 m.) duomenys Energijos išteklių kainų prognozės 2. 25/5/8 3. 50/5/8 Nustatyti pažeidžiamiausi Lietuvos verslo sektoriai Apskaičiuojami sektorių BEVI rodikliai 4

Apie tyrimą Tiriami sektoriai Miškininkystė ir žvejyba Pramonė Prekyba Transportas Paslaugos Statyba Pastabos: Siekiant neiškreipti duomenų ir išvadų, šioje analizėje nėra įtrauktos specializuotos energiją gaminančios ir parduodančios įmonės. Dėl statistikos departamento duomenų trūkumo tyrime neįtrauktos žemės ūkio šakos. 5

Apie tyrimą Energijos ištekliai Šilumos energija Elektros energija Kuras 6

Verslo sektorių apžvalga Verslo sektorių pajamos ir grynasis pelnas Pajamų pasiskirstymas pagal sektorius (2014 m.) Įmonių grynasis pelnas, mlrd. Eur Grynojo pelno maržos vidurkis 2006-2014 m.: 3,4% Ketvirtus metus iš eilės, didžiausias pajamų lyginamasis svoris teko prekybos ir pramonės sektorių įmonėms šių sektorių įmonės sugeneravo beveik 70% visų verslo pajamų. Vidutinis įmonių pelningumas 2014 m. pasiekė aukščiausią lygį pokriziniu laikotarpiu 4,6%. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2015 m. lapkričio mėnesio duomenys) 8

Verslo sektorių apžvalga Grynojo pelno marža ir įmonių sąnaudų energijos ištekliams dalis Grynojo pelno marža (2014 m., 2013 m.) Sąnaudų energijos ištekliams dalis (2014 m., 2013 m.) 2014 2013 Kaip ir 2013 m., pelningiausiu išliko paslaugų sektorius, o santykinai didžiausias sąnaudas energijos ištekliams patyrė žvejybos ir miškininkystės bei transporto įmonės. Vidutiniškai 3-4% bendrųjų verslo sąnaudų sudarė sąnaudos energijos ištekliams. Per pastaruosius 10 metų šis rodiklis sumažėjo penktadaliu. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2015 m. lapkričio mėnesio duomenys) 9

Verslo sektorių apžvalga Verslo sunaudojamų energijos išteklių apžvalga Sąnaudų energijai struktūra Energijos išteklių sunaudojimas pagal sektorius (2014 m., 2013 m.) 1,8 mlrd. Eur 2,3 mlrd. Eur 2,1 mlrd. Eur 2 mlrd. Eur Elektros energija Šilumos energija Kuras Nors bendrosios įmonių sąnaudos 2014 m. išaugo 1%, tačiau sąnaudų dalis energijos ištekliams sumažėjo 5% dėl padidėjusio energijos išteklių panaudojimo efektyvumo bei sumažėjusių išteklių kainų. Didžiausias sąnaudas energijai patyrė transporto sektorius. 2014 metais 1 eurui pajamų uždirbti Lietuvos verslas energijos ištekliams išleido beveik penktadaliu mažiau nei 2005-aisiais. Šis rodiklis pagerėjo beveik visuose sektoriuose, o ženkliausiai - statybos (44%), prekybos (56%) ir pramonės (63%). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2015 m. lapkričio mėnesio duomenys) 10

Energijos išteklių kainų apžvalga Skirtingos prognozės: World Bank Group Aktualiausios World Bank Group pasaulinės apžvalgos išvados 2015-aisiais palyginus su 2014-aisiais energijos išteklių kainos reiškmingai mažėjo: Nafta: -46% Gamtinės dujos (US): -36% Akmens anglis: -17% Artimiausiais metais energijos išteklių kainos išliks stabilios 12

Energijos išteklių kainų apžvalga Skirtingos prognozės: Economist Intelligence Unit 300 Pasaulinių kuro kainų indeksas (2005 m. = 100) Prognozė 250 Nafta (Brent) 200 Gamtinės dujos (Europe) 150 Akmens anglis (Australian) 100 50 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 Economist Intelligence Unit prognozuoja, kad žaliavų kainos artimiausiais metais atsistatinės po 2015 metais įvykusio ženklaus kritimo. Prognozuojama, jog naftos kaina per artimiausius keletą metų padidės 50%, o 2018 metais pasieks 80 JAV dolerių už barelį. Šaltinis: Economist Intelligence Unit (2015 m. duomenys). Indeksas apskaičiuotas remiantis nominaliomis kainomis JAV doleriais. 13

Energijos išteklių kainų apžvalga Skirtingos prognozės: Goldman Sachs Goldman Sachs prognozuoja, jog po dešimtmetį trukusio investicijų laikotarpio 2011 metais prasidėjęs eksploatavimo laikotarpis, lemia tai, jog naftos pasiūla bei paklausa šiuo metu ieško naujo pusiausvyros taško. Eksploatavimo laikotarpis lemia žemesnes žaliavų kainas, nei investicijų laikotarpis. Pasak Goldman Sachs, naftos kaina netolimoje ateityje sieks apie 50 JAV dolerių už barelį. Šaltinis: Goldman Sachs Global Investment Research. 14

Energijos išteklių kainų apžvalga Elektros ir šilumos energijos kainos Elektros ir šilumos energijos kainų kaita Lietuvoje 2007-2014 m. - 4% + 42% - 12% + 58% Nuo 2007 iki 2014 metų, vidutinė šilumos kaina Lietuvoje padidėjo 58%, o elektros kaina verslui 42%. Kita vertus, 2014 aisiais metais palyginus su 2013 metais, elektros ir šilumos kainos sumažėjo - atitinkamai 4% ir 12%. Pagrindinės to priežastys sumažėjusios gamtinių dujų ir kitų išteklių kainos bei didėjantis biokuro naudojimas. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 2015 m. lapkričio mėn. duomenys 15

Energetinio pažeidžiamumo tyrimas Palyginti su praėjusių metų tyrimu Šilumos kaina: - 12% Elektros kaina: - 4% Įmonių sąnaudos energijos ištekliams: - 5% Įmonių pajamos: + 2% Sąnaudos: + 1% 2014 metais Lietuvos įmonių pajamų augimas dvigubai viršijo sąnaudų augimą. Įmonių sąnaudos energijos ištekliams sumažėjo 5% dėl padidėjusio energijos išteklių panaudojimo efektyvumo bei mažesnių energijos išteklių kainų. 17

Energetinio pažeidžiamumo tyrimas Energetinio pažeidžiamumo scenarijai Elektros energijos brangimas 8% 1. 15/5/8 Šilumos energijos brangimas 5% Kuro brangimas 15% Elektros energijos brangimas 8% 2. 25/5/8 Šilumos energijos brangimas 5% Kuro brangimas 25% Elektros energijos brangimas 8% 3. 50/5/8 Šilumos energijos brangimas 5% Kuro brangimas 50% Pastabos: Elektros ir šilumos energijos brangimo scenarijai neįtraukiant kuro dedamųjų. Daroma prielaida, kad 60% šilumos kainos ir 30% elektros kainos sudaro kuras. 18

Energetinio pažeidžiamumo tyrimas Stress testo rezultatai 2014 m. grynojo pelno pokytis, modeliuojant skirtingus scenarijus Sektorius 2014 m. Grynasis pelnas Scenarijus 15/5/8 Scenarijus 25/5/8 Scenarijus 50/5/8 1. Statyba 174 mln. Eur -9% -15% -29% 2. Transportas 324 mln. Eur -40% -67% -133% 3. Žvejyba ir Miškininkystė 11 mln. Eur -87% -144% -286% 4. Pramonė 597 mln. Eur -9% -13% -24% 5. Prekyba 751 mln. Eur -4% -6% -11% 6. Paslaugos 1.006 mln. Eur -3% -4% -7% 2014 metai 2,9 mlrd. Eur -0,3 mlrd. Eur -0,5 mlrd. Eur -0,8 mlrd. Eur 2013 metai 2,1 mlrd. Eur -0,3 mlrd. Eur -0,5 mlrd. Eur -0,9 mlrd. Eur Palyginus su praėjusiais metais, sumažėjęs procentinis energijos išteklių kainų poveikis verslo gaunamam pelnui atskleidžia sumažėjusį energetinį pažeidžiamumą. Šaltinis: KPMG analizė. 19

Energetinio pažeidžiamumo tyrimas Stress testo rezultatai 0% -20% -40% -60% -80% -100% -120% -140% 36% Grynojo pelno sumažėjimas scenarijaus 25/5/8 atveju pagal sektorius -15% -84% -67% Didžiausia energijos kainų pokyčio įtaka pastebima šiuose sektoriuose -31% -144% -160% Žvejyba ir Statyba Transportas Pramonė Prekyba Paslaugos miškininkystė 2013 m. grynasis pelnas -36% -84% -31% -18% -10% -8% 2014 m. grynasis pelnas -15% -67% -144% -13% -6% -4% -18% -13% -10% -6% -8% -4% Palyginti su praėjusių metų tyrimo rezultatais, energetinis pažeidžiamumas padidėjo tik žvejybos ir miškininkystės sektoriuje. Energetinis pažeidžiamumas labiausiai sumažėjo statybos sektoriuje. Šaltinis: KPMG analizė. 20

Energetinio pažeidžiamumo tyrimas KPMG Verslo energetinio pažeidžiamumo indeksas (BEVI) KPMG verslo energetinio pažeidžiamumo indeksas BEVI pagal sektorius 1.15 Sektorius 2014 m. 2013 m. 1. Žvejyba ir miškininkystė 0,20 0,92 2. Transportas 0,43 0,35 3. Pramonė 1,57 1,17 4. Statyba 1,86 0,75 5. Prekyba 3,85 2,49 6. Paslaugos 5,27 2,45 Vidurkis 1,72 1,19 BEVI parodo, kiek daugiausiai gali padidėti įmonių sąnaudos energijos ištekliams išlaikant įmonių grynąjį pelną teigiamą; Auganti BEVI reikšmė atskleidžia stiprėjantį verslo imunitetą sąnaudų energijos ištekliams didėjimui; Energetiškai pažeidžiamiausi sektoriai, t.y. žemiau už Lietuvos BEVI vidurkį yra žvejyba ir miškininkystė, transportas bei pramonė. Mažiausiai pažeidžiami prekybos ir paslaugų sektoriai. Šaltinis: KPMG analizė. 21

Lietuva Europos Sąjungos kontekste Energijos vartojimo efektyvumas Energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui skirtingose ES šalyse Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio vertinant bendrą verslo energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje suvartojama 55% daugiau energijos vienam eurui vertės sukurti. Nepaisant to, energijos vartojimo efektyvumas Lietuvoje didėja žymiai sparčiau nei ES vidurkis 2013 metais vienam eurui vertės sukurti Lietuvos verslas sunaudojo 17.9% mažiau energijos išteklių nei 2010 metais, tuo tarpu vidutinis šio rodiklio sumažėjimas ES šalyse yra beveik mažesnis 9.6%. Šaltinis: Eurostat. 23

Lietuva Europos Sąjungos kontekste Energijos vartojimo efektyvumas: transporto ir pramonės sektoriai Energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui transporto ir pramonės sektoriuose Pramonė Transportas Du daugiausiai energijos išteklių sunaudojantys sektoriai Lietuvoje pramonė (23%) ir transportas (45%) energiją vartoja sąlyginai efektyviai. Lietuvos pramonės įmonių energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui atitinka ES vidurkį, o transporto įmonių yra vienas mažiausių visoje ES. Šaltinis: Eurostat. 24

Lietuva Europos Sąjungos kontekste Energijos vartojimo efektyvumas: paslaugų sektorius Paslaugų sektoriaus energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui Pastatų CO 2 emisija 1 m 2 naudingojo ploto skirtingose ES šalyse (2009 m.) Lietuvos paslaugų sektoriaus įmonių energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui daugiau nei du kartus prastesnis nei ES vidurkis. Neefektyvų energijos vartojimą paslaugų sektoriuje lemia ir žemas pastatų energinis naudingumas Lietuvoje. Šaltinis: Eurostat, Europe s Buildings Under the Microscope, Buildings Performance Institute Europe (BPIE) Pastaba: CO 2 emisija skirtingose šalyse taip pat priklauso ir nuo šalies kuro ir energijos balanso, pavyzdžiui dėl paplitusios hidro bei atominės energetikos Norvegija ir Prancūzija yra vienos efektyviausių ES vertinant kgco 2 /m 2 rodiklį. 25

Pagrindinės įžvalgos Per pastaruosius 10 metų Lietuvos verslo sąnaudų energijos ištekliams dalis sumažėjo penktadaliu. Energetinis pažeidžiamumas sumažėjo beveik visuose Lietuvos verslo sektoriuose, lyginant su praėjusių metų tyrimu. BEVI indeksas padidėjo, tai atskleidžia sustiprėjusį verslo imunitetą sąnaudų energijos ištekliams didėjimui. Europos Sąjungos kontekste, Lietuvos verslo energijos panaudojimas nėra efektyvus, tačiau situacija gerėja dėl mažėjančių energijos išteklių kainų ir didėjančio energijos naudojimo efektyvumo, 2013 metais vienam eurui vertės sukurti Lietuvos verslas sunaudojo 17.9% mažiau energijos išteklių nei 2010 metais, tuo tarpu vidutinis šio rodiklio sumažėjimas ES šalyse yra beveik mažesnis 9.6%. Pasaulinių energijos išteklių kainų prognozės tarp skirtingų šaltinių skiriasi: The Economist Intelligence Unit prognozuoja 12-50% brangimą, World Bank Group - kad artimiausiais metais energijos išteklių kainos išliks stabilios, o Goldman Sachs prognozuoja, jog naftos kaina liks stabili arba mažės.

Dėkojame už dėmesį Rokas Kasperavičius Partneris KPMG Baltics, UAB KPMG biurai Lietuvoje: Vilniuje Konstitucijos pr. 29 LT 08105 Vilnius T +370 5 2102600 F +370 5 2102659 vilnius@kpmg.lt Klaipėdoje Liepų g. 4 LT 92114 Klaipėda T +370 46 480012 F +370 46 480013 klaipeda@kpmg.lt