LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ IR NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS 2017-09-28 Nr. 4D-2017/2-628 Vilnius SKUNDO ESMĖ 1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau Pareiškėjas) skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau Savivaldybė) administracijos pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau Rinkliava) skaičiavimu, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus (toliau Skyrius) pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant su žemėtvarka susijusius klausimus. 2. Pareiškėjas skunde nurodė: 2.1. Apie 1992 metus buvo leista investiciniais čekiais išsipirkti gyvenamųjų pastatų eksploatacijai reikalingą žemę. Už pastatus ir 0,63 ha žemės po jais sumokėjo, tačiau tai nebuvo užskaityta (šios ir kitų citatų kalba nekeičiama). Šiuo metu, būdamas pensinio amžiaus, neturi lėšų išsipirkti nurodytą žemę (su geodeziniais matavimais viso būtų 2000 Eur). Dar didesnę neviltį kelia tai, kad tektų savo žemę antrą kartą išsipirkti ; 2.2. Pastatai baigia sugriūti, tačiau jų remontui nėra nei lėšų, nei sveikatos. Parduoti pastatų nėra galimybės, nes Pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į žemę, reikalingą pastatų eksploatacijai. Be to, kas norėtų pirkti žemę, prie kurios nėra privažiavimo anksčiau buvęs kelias dokumentuose panaikintas; 2.3. Norėdamas pašalinti atliekas, Pareiškėjas per arimus 510 metrų turi tempti atliekų surinkimo konteinerį. Kadangi neturiu sveikatos tokiam sportui, aš jas [atliekas] kompostuoju, man skiriamos baudos, jokie paaiškinimai netinka. 300 litų mokėjau, dabar turiu raginimą 136 Eur, tai beveik visa pensija. Kadangi kitų pajamų neturiu, o be vaistų neišgyvensiu, pasirinkimo neturiu, teks savanoriu prašytis į kalėjimą, tik vieno nesuprantu, už ką, juk aš per amžių nė vieno popierėlio neįmečiau į jų konteinerį. Nors sąlygos komunalinių atliekų surinkimui nesudarytos (atstumas iki artimiausio atliekų surinkimo konteinerio yra už kilometro nuo namų), skiriamos baudos už Rinkliavos nemokėjimą, nesidomint jokiais paaiškinimais. TYRIMAS IR IŠVADOS Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės 3. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis: 3.1. gyvenamojo namo (unikalus Nr. ),, savininkas nuo 2009-10-09 yra X (kaip įregistravimo pagrindas nurodyti: 1993-03-24 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 551 ir 2009-09-17

2 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (4.10)-V4-184). Kadastro duomenų nustatymo data 1992-10-22. Išraše pažymėta, kad nuo 1992-10-22 iki 2009-10-09 Pareiškėjas buvo šio nekilnojamojo daikto naudotojas; 3.2. 0,53 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ),, savininkas nuo 2007-05-18 iki 2014-07-16 buvo X (kaip įregistravimo pagrindas nurodyti 2007-01-24 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-347-(1.3) ir sprendimas Nr. 55/14969); nuo 2014-07-16 sklypo savininkė yra A (kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 2014-07-09 dovanojimo sutartis Nr. LM-1980); 3.3. 0,81 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ),, savininkas nuo 2007-05-18 iki 2014-07-16 buvo X (kaip įregistravimo pagrindas nurodyti 2007-01-24 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-347-(1.3) ir sprendimas Nr. 55/14969); nuo 2014-07-16 sklypo savininkė yra A (kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 2014-07-09 dovanojimo sutartis Nr. LM-1979); 3.4. 0,64 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ),, savininkas nuo 2007-05-18 iki 2014-07-16 buvo X (kaip įregistravimo pagrindas nurodyti 2007-01-24 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-347-(1.3) ir sprendimas Nr. 55/14969); nuo 2014-07-16 sklypo savininkė yra A (kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 2014-07-09 dovanojimo sutartis Nr. LM-1981); 3.5. 0,8600 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ),, savininkas nuo 2007-02-21 iki 2007-05-18 buvo Lietuvos Respublika, o nuo 2007-05-18 yra X (kaip įregistravimo pagrindas nurodyti 2007-01-24 apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-347-(1.3), sprendimas Nr. 55/14969, 2007-05-08 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. NGP-2141 bei priėmimo perdavimo aktas Nr. NGP-2142); 4. Savivaldybės viešoji įstaiga B 2017-07-19 rašte Nr. GŠ-(1.5)-539 Seimo kontrolieriui pažymėjo: Informuojame, kad 2011-10-27 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-672 Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau Taisyklės), kurių paskirtis užtikrinti, kad visoje savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinama valstybės politika komunalinių atliekų tvarkymo srityje ir šios atliekos būtų tvarkomos pagal Lietuvos. Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, t. y. nuo 2012-08-01 Savivaldybės teritorijoje įvesta Rinkliava. Savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau Nuostatai). Vadovaujantis šiais Nuostatais, Rinkliavos mokestis skaičiuojamas Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytiems Nuostatų I priede. Rinkliavos mokestis suteikia teisę Rinkliavos mokėtojui naudotis ne tik mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, bet ir didelių gabaritų, naudotų padangų atliekų, biologiškai skaidžių atliekų, buityje susidarančių tekstilės atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, statybos ir griovimo atliekų tvarkymo paslaugomis. Rinkliavos administratoriaus Savivaldybės VŠĮ B Registre, Pareiškėjas yra Rinkliavos mokėtojas už nekilnojamojo turto objektą gyvenamąjį namą, adresu Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų l priede nustatytas Rinkliavos administravimo parametras turto vienetas kaime. Už 2012-08-01 2012-12-31 laikotarpį Pareiškėjui priskaičiuota 60,05 Lt Rinkliavos, mokėjimo pranešimas buvo išsiųstas adresu 2012 m. Pareiškėjas Rinkliavos nesumokėjo. Už 2013-01-01 2013-12-31 laikotarpį Pareiškėjui priskaičiuota 144,12 Lt Rinkliava. 2013-06-21 Nr. D-2013-1027 Pareiškėjas pateikė VŠĮ B prašymą suteikti Rinkliavos lengvatą. Remiantis šiuo prašymu, pagal Savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimu Nr. T11-329 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų, taikymo tvarkos aprašo 6 p., Pareiškėjui už laikotarpį nuo 2013-06-05 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota Rinkliava, kuri sumažinta 50 procentų, Pareiškėjui už 2013 m. liko sumokėti 102,05 Lt Rinkliavos. Už 2014-01-01 2014-12-31 laikotarpį Pareiškėjui priskaičiuota 122,32 Lt Rinkliavos.

3 2014-06-05 VŠĮ B gautas Pareiškėjo prašymas dėl įsiskolinimo panaikinimo ir Rinkliavos lengvatos skyrimo (reg. Nr. B-2G14/619), Savivaldybės taryba 2014-06-26 sprendimu Nr. T11-315 nusprendė Pareiškėjui netaikyti Rinkliavos lengvatų, nes jis turėjo Rinkliavos skolą. Apie priimtą sprendimą Savivaldybės administracija informavo Pareiškėją raštu 2014-07-10 Nr.(5,1.22)-A5-3757. 2014-11-11 Pareiškėjas sumokėjo 284,42 Lt Rinkliavos už 2012, 2013, 2014 m. Už 2015-01-01 2015-12-31 laikotarpį Pareiškėjui priskaičiuota 55,00 Eur Rinkliavos, 2014-12-31 Pareiškėjas pateikė VSĮ B prašymą deklaruoti komunalinių atliekų kiekį laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 (reg. Nr. D-2014/3407), prie prašymo pateikė pensijos gavėjo pažymėjimą, pažymą gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), pažymą apie jo šeimos sudėtį, komunalinių atliekų deklaraciją. Kadangi Pareiškėjo pateikti dokumentai atitiko Savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T11-205 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau Aprašas) 9.2 p. nurodytus reikalavimus, todėl už 2015 m. Pareiškėjui už gyvenamąjį namą buvo pritaikytas Rinkliavos skaičiavimo parametras pagal pateiktą komunalinių atliekų deklaraciją. Pareiškėjas deklaravo, kad per metus turi 0,46511 komunalinių atliekų. Pagal šią deklaraciją 2015 m. jam buvo suformuotas mokėjimo pranešimas ir paskaičiuota 36,72 Eur metinė Rinkliava. Pareiškėjas už 2015 m. Rinkliavos nesumokėjo, 2016-01-20 Savivaldybės Lengvatų suteikimo komisijos posėdyje buvo svarstytas X prašymas dėl atleidimo nuo Rinkliavos, posėdžio metu komisija nusprendė siūlyti teikti Savivaldybės tarybai Pareiškėjui, netaikyti Rinkliavos mokesčio lengvatų, nes Pareiškėjas prašė atleisti nuo Rinkliavos, bet jis neprašė taikyti Rinkliavos lengvatos. 2016-02-18 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TU-62 Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo nutarta Pareiškėjui už nekilnojamąjį turtą, adresu, netaikyti Rinkliavos lengvatų. Už 2016-01-01-2016-12-31 laikotarpį Pareiškėjui už jam priklausantį gyvenamąjį namą buvo pritaikytas apmokestinimo parametras už nekilnojamojo turto vienetą ir paskaičiuota 55,00 Eur metinės Rinkliavos. Pagal išsiųstą mokėjimo pranešimą Pareiškėjas už 2016 m. Rinkliavos nesumokėjo. Už 2015 ir 2016 metus Pareiškėjo įsiskolinimas už komunalinių atliekų tvarkymą yra 91,72 Eur. Savivaldybės tarybos 2016-08-25 sprendimu Nr. T11-295 patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 45 p. numatyta, kad bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi atliekų turėtojai, neturintys galimybės kaupti komunalines atliekas atskirai. Prie Pareiškėjo gyvenamojo namo nėra privažiuojamo kelio ir nėra galimybės šiukšliavežei iš jo kiemo paimti atliekų. Todėl Pareiškėjui priskirtas naudotis bendro naudojimo komunalinių atliekų konteineris, esantis prie kapinių. Nuo šio konteinerio iki Pareiškėjo gyvenamojo namo, matuojant tiesia linija, yra 510 m. 2014 m. Pareiškėjas buvo atvykęs į VŠĮ B ir nurodė, kad jis, dviračiu važiuodamas į parduotuve, atveža iš namų atliekas ir jas įmeta į minėtą konteinerį, šio konteinerio pastatymo vieta jam yra tinkama. Dėl kitos komunalinių atliekų konteinerio pastatymo vietos Pareiškėjas į VŠĮ B nesikreipė, be to, jis nepageidauja naudotis individualiu buitinių atliekų konteineriu, Savivaldybės sprendimuose, reglamentuojančiuose Rinkliavą, nėra numatyta atleisti asmenis nuo Rinkliavos, jei jam priskirtas mišrių komunalinių atliekų konteineris tolesniu nei 300 m atstumu nuo jo gyvenamosios vietos. Pagal Savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T11-204 patvirtintą Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkos aprašą (toliau Aprašas), 5 p. numatyta, kad 30 procentų Rinkliavos lengvata taikoma fiziniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto gyvenamosios paskirties objektus, prie kurių neužtikrintas privažiavimas, ir komunalinių atliekų surinkimo konteineriai pastatyti l km ir didesniu atstumu. Pagal Aprašo 11 p. nurodyta, kad asmenys, norintys, kad jiems būtų suteiktos šiame Tvarkos apraše nustatytos lengvatos, dokumentus Rinkliavos administratoriui turi pateikti einamaisiais metais iki gegužės 1 d. Pareiškėjas 2015, 2016 m. pagal Apraše nustatytus terminus dėl Rinkliavos lengvatos nesikreipė, todėl Pareiškėjui už

4 2015, 2016 m dėl praleistų terminų negali būti pritaikyta Rinkliavos lengvata. Be to, nuo 2017-01-01 nebegalioja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atlieką turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkas aprašas, todėl Pareiškėjui už 2015, 2016 m, nėra galimybės pritaikyti Rinkliavos lengvatą. 2016-08-25 Savivaldybės taryba sprendimu Nr. TU-295 Dėl Klaipėdos rajono, savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų, Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtinimo nuo 2017-01-01 Savivaldybės teritorijoje įvesta dvinarė Rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pažymime, kad Savivaldybėje nustatyta Rinkliava yra viena iš mažiausių Lietuvos Respublikoje, be to, už laiku nesumokėtą Rinkliavą nėra numatyti delspinigių skaičiavimai, baudų skyrimai, todėl Pareiškėjo teiginys, kad jam skiriamos baudos už nesumokėtą Rinkliavą, yra klaidingas. Pažymime, kad Nuostatų 13 p. numatyta, kad metinė Rinkliava negali viršyti l procento metinės Rinkliavos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų. Jeigu metinė Rinkliava viršija l procentą, praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, metinės Rinkliavos mokėtojo prašymu, ji gali būti perskaičiuota. Po perskaičiavimo metinė Rinkliava turi būti lygi 1 procentui praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų. Metinės Rinkliavos dydį perskaičiuoja Administratorius, kuriam metinės Rinkliavos mokėtojai turi pateikti prašymą, dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijas, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų (išskyrus nedarbingo amžiaus vaikus) pažymas apie visas gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus. Šiame punkte įtvirtintos nuostatos taikomos tik Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims už ne daugiau kaip 3 skirtingų rūšių nekilnojamojo turto vienetus. Pagal šio punkto nuostatas, 2018 m. Pareiškėjui pateikus VŠĮ B aukščiau nurodytus dokumentus, bus galima spręsti dėl Rinkliavos perskaičiavimo už 2017 metus. 5. Tarnyba 2017-08-02 raštu Nr. 1SS-2029-(9.12E.) Seimo kontrolieriui pažymėjo: Klaipėdos rajono Agluonėlių apylinkės Tarybos 1994-05-05 I šaukimo 37 sesijos sprendimu Nr. 9 Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui Agluonėlių apylinkės gyventojams Pareiškėjui skirta 3,00 ha žemės asmeninio ūkio poreikiams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio l dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimą reglamentavo ir įteisino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimas Nr. 1-411 Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 nutarimas Nr. 308 Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos. Minėtuose teisės aktuose buvo nurodyta, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, dirbusiems šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, jų pageidavimu suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama apylinkės tarybos sprendimu, atsižvelgiant į žemės ūkio ar kitų įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Apylinkių tarybos sprendimus dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui galėjo priimti iki 1994-07-01. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-11) 15 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose

5 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2006-11-16 iki 2007-07-04) 4 straipsnio 6 dalyje buvo nurodyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2006-10-31 iki 2007-05-28) 15 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). 1995-05-25 Pareiškėjas tuometei Agluonėlių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą leisti išsipirkti asmeninio ūkio žemę. Šiame prašyme taip pat nurodė, kad pervesiu 2,08 ha paveldimą žemę, esančią ir tai, kad asmeninio ūkio žemę pirks investiciniais čekiais, tačiau perkamo konkretaus žemės ploto nenurodė. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Pareiškėjas už asmeniniam ūkiui suteiktą 0,63 ha žemės plotą įmokėjo 18 valstybės vienkartinių išmokų, o už 0,92 ha žemės plotą, suteiktą asmeninio ūkio poreikiams, sumokėjo 31 valstybės vienkartinę išmoką. Taip pat nustatyta, kad pagal Utenos apskrities viršininko 2005-04-01 patvirtintą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 18-717 Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko C iki nacionalizacijos kaime, valdytą 2,08 ha žemės plotą. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-06-05 įsakymu Nr. 1277 Dėl Klaipėdos rajono Agluonėlių seniūnijos Agluonėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo patvirtintas Agluonėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau Projektas) ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, tarp jų ir Pareiškėjui suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. ribos ir plotas (3,00 ha). Sutikimą su projektuojamų žemės sklypų ribomis ir plotu Pareiškėjas patvirtino parašu Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Agluonėlių seniūnijos Agluonėlių kadastro vietovės teritorijoje 1999 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje. Klaipėdos apskrities viršininko 2007-01-24 sprendimu Nr. 55/14969 Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko C iki nacionalizacijos kaime, valdytos jam tenkantį 2,08 ha žemės plotą perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui 2,08 ha žemės plotą (žemės sklypus kadastro Nr. (0,81 ha), Nr. (0,53 ha), Nr. (0,64) ir dalį (0,10 ha) žemės sklypo kadastro Nr. ), esantį. Dalį (0,76 ha) žemės sklypo (kadastro Nr. ) Pareiškėjas įsigijo 2007-05-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. NGP-2141) pagrindu. Iš viso Pareiškėjas privatizavo 2,84 ha žemės plotą, kuris jam buvo suteiktas asmeninio ūkio poreikiams. Pažymėtina tai, kad namų valdos žemės sklypas pirmiau minėto Agluonėlių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu nebuvo suprojektuotas, nes Klaipėdos rajono skyriui Pareiškėjas nebuvo pateikęs duomenų apie pastatų teisinę registraciją. Remiantis VĮ Registrų centro 2017-07-24 duomenimis, pastatą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ), pastatą tvartą (unikalus Nr. ), pastatą svirną (unikalus Nr. ), kitus inžinerinius statinius kiemo statinius Pareiškėjas nuosavybės teise valdo nuo 2009-10-09. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (toliau Nutarimas) 2.4 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba

6 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Nutarimo 2.5 papunktyje nurodyta, kad grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai, žemės valdos projektai ir pagal šiuos dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami detaliųjų planų ar žemės valdos projektų organizatorių lėšomis. Grąžinamų natūra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų planai gali būti rengiami piliečių, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus, lėšomis jų pageidavimu. Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Nutarimu (toliau Taisyklės), 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995-06- 01 miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nenustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, Pareiškėjui pageidaujant privatizuoti (pirkti) jo naudojamą namų valdos žemės sklypą, šis žemės sklypas turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas Tarnybos 2015-11-09 raštu Nr. 1SS-3050-(9.5.) Dėl skundo nagrinėjimo buvo informuotas, kad Klaipėdos rajono skyriui turi pateikti prašymą leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų suprojektuotas namų valdos žemės sklypas arba prašymą dėl namų valdos žemės sklypo suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypo plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui. Pažymime, kad žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto darbai, kurių metu bus projektuojamas namų valdos žemės sklypas, ar namų valdos žemės sklypo suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypo plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, darbai, taip pat žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis, t. y. Pareiškėjo lėšomis. Tik suprojektavus namų valdos žemės sklypą teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte galės būti sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo privatizavimo. Tačiau pažymime, kad Pareiškėjas valstybės vienkartinėmis išmokomis yra sumokėjęs už žemę, suteiktą asmeniniam ūkiui (0,63 ha ir 0,92 ha). Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė piliečiams nepanaudotas valstybės vienkartines išmokas, kurios buvo sumokėtos už žemę, suteiktą asmeniniam ūkiui, įskaityti už perkamą namų valdos žemės sklypą. Todėl namų valdos žemės sklypą X galės pirkti tik atsiskaitant pinigais. Iš Klaipėdos rajono skyriaus pateiktų žemės sklypo Nr. (kadastro Nr. ) privatizavimo dokumentų nustatyta, kad Projekto autorius D 2006-08-31 Pareiškėjui paženklino 0,86 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. vietovėje ir parengė šio žemės sklypo ribų parodymo ir jo paženklinimo vietovėje aktą (toliau paženklinimo aktas) ir abrisą. Paženklinimo akte ir žemės sklypo Nr. abrise Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje žemės

7 sklypo Nr. plotu ir ribomis. Žemės sklypo Nr. abrise nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje pusėje tarp ribos posūkio taškų Nr. ribojasi su laisvos žemės fondo žemės plotu (numeris nenurodytas), šiaurinėje pusėje tarp ribos posūkio taškų Nr. su 5 m pločio pravažiavimu (taip nurodyta abrise) ir rytinėje pusėje tarp ribos posūkio taškų Nr. su 5 m pločio pravažiavimu (bendrojo naudojimo keliu, esančiu tarp žemės sklypų Nr. ), kuris tęsiasi iki Pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų. Šio žemės sklypo plane nurodyta, kad žemės sklypas vakarinėje pusėje tarp ribos posūkio taškų Nr. ribojasi su laisvos žemės fondo žemės plotu (numeris nenurodytas) ir žemės sklypu Nr. (Agluonėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2004-12-16 įsakymu Nr. 13.6-4361 Dėl Klaipėdos rajono Agluonėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone žemės sklypas Nr. ), šiaurinėje pusėje tarp ribos posūkio taškų Nr. su 5 m pločio pravažiavimu (taip nurodyta abrise) ir rytinėje pusėje tarp ribos posūkio taškų Nr. su 5 m pločio pravažiavimu (bendrojo naudojimo keliu esančiu tarp žemės sklypų Nr. ), kuris tęsiasi iki Pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų. Pažymėtina, kad žemės sklypo Nr. plane, abrise ir šio žemės sklypo ribų paženklinimo akte Pareiškėjas pasirašė, patvirtindamas, kad sutinka su paženklinto žemės sklypo Nr. ribomis ir plotu, todėl darytina išvada, kad Pareiškėjui buvo žinoma kelio, kuriuo jam numatytas privažiavimas prie žemės sklypo Nr., o tuo pačiu ir prie kitų jam Projekte suprojektuotų žemės sklypų (Nr. ) bei nuosavybės teise valdomų statinių, vieta. Iš Projekto planinės dalies nustatyta, kad žemės sklypo Nr. rytinėje pusėje sutartiniu ženklu (punktyrine linija) yra pažymėtas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris tęsiasi iki Pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų. Be to, žemės sklypo Nr. vakarinėje pusėje sutartiniu ženklu (punktyrine linija) yra pažymėtas ir kitas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris taip pat tęsiasi iki Pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų. Klaipėdos rajono Agluonėnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane (Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono savivaldybės Agluonėnų kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas (2007 m. papildymas)) sutartiniu ženklu (punktyrine linija, nuspalvinta ruda spalva) pažymėtas bendrojo naudojimo kelias, esantis žemės sklypo Nr. rytinėje pusėje, kuris šiaurinėje pusėje jungiasi su savivaldybės keliu Nr.. Pažymime, kad žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo (toliau Metodika), ir kiti teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio l dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2000-01-04 iki 2000-10-09) buvo nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių; aerodromų (jų sąrašą ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio l dalyje (redakcijos, galiojusios nuo 1997-07-02 iki 2001-08-16) buvo nurodyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės

8 reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995-05-26 iki 2002-10-23) 7 straipsnyje buvo nurodyta, kad Valstybinės reikšmės kelius registruoja Susisiekimo ministerija, jų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995-05-26 iki 2002-10-23) 3 straipsnyje buvo nurodyta, kad vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1995-05-26 iki 2002-10-23) 6 straipsnyje buvo nurodyta, kad už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2000-04-15 iki 2001-07-19) 17.1 papunktyje buvo nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis autorius projekto plane pažymi valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Prireikus šių plotų ribos tikslinamos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu. Vadovaujantis pirmiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, rengdamas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotams turėjo priskirti vietinės reikšmės keliais užimamus valstybinės žemės plotus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 patvirtintame Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąraše arba įrašyti į atitinkamos savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą. Dėl kitų kelių, kurie nėra nurodyti pirmiau minėtuose dokumentuose, žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius, vykdydamas žemės sklypų projektavimo darbus, pats sprendė, ar esantį kelią, kuris nėra priskirtas rajoninės reikšmės keliui, privatizuoti, ar jį priskirti vietinės reikšmės keliui valstybinėje žemėje arba žemės sklypui, į kurio plotą įskaičiuotas kelio plotas, nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), tai nurodydamas sutartiniu ženklu žemės sklypo plane ir abrise, taip pat atitinkamai ir kituose nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projekto autorius, spręsdamas privažiavimo į Pareiškėjui Projekte projektuojamus žemės sklypus Nr. klausimą, vertino tai, kad 5 m pločio pravažiavimu (taip nurodyta, žemės sklypo Nr. plane ir abrise), esančiu rytinėje žemės sklypo Nr. pusėje, galima patekti į visus Pareiškėjui Projekte suprojektuotus žemės sklypus (Nr. ), taip pat ir prie nuosavybės teise valdomų pastatų, todėl tikėtina dėl šios priežasties kitas (antras) privažiavimas prie Pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų nebuvo projektuojamas. Vadovaujantis Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2000-04-15 iki 2001-07-19) 28 punkto nuostatomis, kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentais gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje (5 priedas). Pažymėtina, kad Pareiškėjas Projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje (5 priedas) parašu (be pastabų) patvirtino sutikimą su projektuojamų žemės sklypų (Nr. ) ribomis ir plotais, pastabų nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad bendrojo naudojimo kelias, esantis tarp žemės sklypų Nr. šiaurinėje pusėje jungiasi su Klaipėdos rajono savivaldybės keliu Nr., kuriuo privažiuojama prie kelio. Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, Nacionalinės žemės tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Tarnybos kompetencijai nepriskirti žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuotų privažiuojamųjų kelių įrengimo, remonto, pagerinimo darbai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio l dalies 32 punkte nurodyta, kad viena iš savivaldybėms priskirtų savarankiškų funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Taigi, asmenys dėl vietinės

9 reikšmės kelių ir gatvių įrengimo ar netinkamos jų būklės turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijos ribose yra šis kelias (gatvė), administraciją, Pareiškėjo atveju į Savivaldybės administraciją. Pažymėtina, kad Klaipėdos rajono skyrius, siekdamas nustatyti, ar Projekte pažymėtu keliu yra galimybė privažiuoti prie Pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų, 2017-03-24 atliko patikrinimą vietovėje ir surašė Klaipėdos rajono skyriaus 2017-03-24 faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktą Nr. FD-64-(14.12.141.). Patikrinimo metu nustatyta, kad kelias, kuris yra numatytas Projekte tarp žemės sklypų (proj. Nr., kadastro Nr. ir proj. Nr., kadastro Nr. ), nėra įrengtas. Nustatyta, kad vietovėje yra lygi pieva, kuria galima patekti į sodybą tiek pėsčiomis, tiek ir transporto priemonėmis. Projekte numatytu 5 m pločio privažiavimo keliu, esančiu nuo rytinės žemės sklypo (proj. Nr., kadastro Nr. ) pusės, ir Pareiškėjo nurodomu keliu (tikėtina kažkada buvusiu) vietos gyventojai nesinaudoja. Patikrinimo metu nustatyta, kad prie Pareiškėjui priklausančios namų valdos iš pietinės pusės yra matyti provėžos, kuriomis važiuojama lauko keliu, einančiu iki savivaldybės kelio, ir išvažiuojama į gatvę. Atlikdami patikrinimą šiuo lauko keliu lengvuoju automobiliu privažiavo ir Klaipėdos rajono skyriaus specialistai. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nustatyta patikrinimo metu, darytina išvada, kad Pareiškėjas turi galimybę patekti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų tiek Projekte suprojektuotu keliu, tiek ir lauko keliu iš namų valdos pietinės pusės, vedančios į gatvę.. Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos 6. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas: 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas: Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: 6) Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. 6 straipsnio 1 dalies 31 punktas: Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: 31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas. 7. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas: 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas: savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. 2 straipsnio 3 dalis: vietinė rinkliava savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. 12 straipsnis: savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams. 8. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas: 17 straipsnis. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai 1. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl:

10 4) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat mokestinių ginčų;. 9. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas: 30 2 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara 1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu teršėjas moka. 2. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą. 3. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. 4. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais. 10. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas: 2 straipsnis. Savivaldybių administracinės priežiūros įgyvendinimas 1. Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai.. 4 straipsnis. Vyriausybės atstovo įgaliojimai 1. Prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas: 1) tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau įstatymai ir Vyriausybės sprendimai); 2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti; 3) neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti; 4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. 11. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas 3 straipsnis. Teisėkūros principai 1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. 2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;

11 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. 12. Pagal nuo 2015-01-01 iki 2016-04-23 galiojusias Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos (toliau Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 ir pakeistos 2016-04-20 nutarimu Nr. 384, nuostatas: 22. Taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 23. Pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. 24. Pastoviąją rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys. 27. Kintamąją rinkliavos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas, kai konteineris pastatytas ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo savininkui priklausančio nekilnojamojo turto objekto. 28. Kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnis kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnis kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus imamos.. 13. Pagal nuo 2016-04-23 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatas: 1. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau Taisyklės) tikslas nustatyti bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybės vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau įmoka) dydžius. 2. Taisyklėmis vadovaujasi savivaldybės, nustatydamos įmokos dydį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. 19. Nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. 22. Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. 23. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. 24. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. 25. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai: 25.1. nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas;

12 25.2. nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius; 25.3. gyventojų/darbuotojų skaičius. 26. Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 25 punkte nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją. 27. Pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams. 28. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas. 29. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko.. 14. Pagal 2012-10-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-857 patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nuostatas: 3. Komunalinių atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą vykdantys atliekų tvarkytojai turi turėti leidimą vykdyti šią veiklą. Komunalinių atliekų naudojimui ir šalinimui teisės aktuose nustatyti reikalavimai yra privalomi visiems komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą vykdantiems asmenims. 9. Atliekoms surinkti naudojami atliekų surinkimo konteineriai. Jeigu nėra galimybės naudoti atliekų surinkimo konteinerių, taikytinos kitos priemonės ir (ar) įrenginiai, pagal paskirtį skirti atitinkamoms atliekoms surinkti. Atliekų surinkimo konteineriai, kitos priemonės ir (ar) įrenginiai (toliau Atliekų surinkimo priemonės) turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būti saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo perdavimo faktas turi būti fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo perdavimo dokumentus, savivaldybė ar Administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai konteineriai turi būti pastatyti 9 1 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiose komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse. Atliekų turėtojai privalo būti informuoti apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.. Vietos savivaldos teisės aktai 15. Pagal Savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T11-205 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų reikalavimus: 15. Rinkliava Rinkliavos mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus. 16. Metinė Vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. 19. Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis. 28. Vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame

13 bute daugiabučiame gyvenamajame name (bendrabutyje), gali kreiptis į Administratorių su prašymu dėl kito metinės Vietinės rinkliavos administravimo parametro taikymo. Vietinės rinkliavos suma negali būti mažesnė nei pusė metinės vietinės rinkliavos sumos, apskaičiuotos taikant Vietinės rinkliavos administravimo parametrą turtinį vienetą. 30. Rinkliavos mokėjimo pranešimą suformuoja Administratorius.. 54. Šių Nuostatų įgyvendinimą kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti asmenys. 16. Pagal Savivaldybės tarybos 2014-04-24 sprendimu Nr. T11-204 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkos aprašo (toliau Aprašas) nuostatas: 5. 30 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto gyvenamosios paskirties objektus, prie kurių neužtikrintas privažiavimas, ir komunalinių atliekų surinkimo konteineriai pastatyti 1 km ir didesniu atstumu. 9. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta lengvata, Vietinės rinkliavos administratoriui turi pateikti prašymą. 11. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteiktos su šiuo Tvarkos aprašu nustatytos lengvatos, dokumentus Rinkliavos administratoriui turi pateikti einamaisiais metais iki gegužės l d. 17. Pagal Savivaldybės tarybos 2016-08-25 sprendimu Nr. T11-295 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas: 44. Tie atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės pastatyti konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi bendro naudojimo konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais. 45. Bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi ir kiti atliekų turėtojai, neturintys galimybės kaupti komunalinių atliekų atskirai (netaikoma sodininkų ir garažų bendrijos nariams atskirai). 18. Pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusias Savivaldybės tarybos 2016-08-25 sprendimu Nr. TU- 295 patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų reikalavimus: 13. Metinė Rinkliava negali viršyti l procento metinės Rinkliavos mokėtojų disponuojamų metinių namų ūkio pajamų. Jeigu metinė Rinkliava viršija l procentą praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų, metinės Rinkliavos mokėtojo prašymu ji gali būti perskaičiuota. Po perskaičiavimo metinė Rinkliava turi būti lygi 1 procentui praėjusių metų metinių namų ūkio pajamų. Metinės Rinkliavos dydį perskaičiuoja Administratorius, kuriam metinės Rinkliavos mokėtojai turi pateikti prašymą, dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaracijas, visų namų ūkyje gyvenančių asmenų (išskyrus nedarbingo amžiaus vaikus) pažymas apie visas gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus. Šiame punkte įtvirtintos nuostatos taikomos tik Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims už ne daugiau kaip 3 skirtingų rūšių nekilnojamojo turto vienetus. 14. Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba

14 įgaliotiems asmenims nustatoma Rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų pastoviosios ir kintamosios. 15. Rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas. 16. Pastoviąją Rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys. 17. Kintamąją Rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kurie naudojasi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema.. Tyrimui reikšminga teismų praktika 19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-01-26 nutarimai). Tyrimo išvados 20. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis: 20.1. dėl Rinkliavos skaičiavimo; 20.2. dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo; 20.3. dėl namų valdos žemės perdavimo Pareiškėjo nuosavybėn. Dėl Rinkliavos skaičiavimo 21. Atsižvelgiant į tyrimo metu gautą informaciją, susijusią su šioje dalyje aptariamu klausimu, atkreiptinas dėmesys į šiuos momentus: 21.1. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl netinkamo Rinkliavos skaičiavimo; 21.2. Savivaldybių institucijos yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, būtinų jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizavimą (žr. pažymos 6 punktą). Šios funkcijos įgyvendinimui Savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti Rinkliavą (žr. pažymos 7 punktą); 21.3. Rinkliavos administravimas VŠĮ B funkcija. Ruošiant Rinkliavos mokėjimo pranešimus, būtina vadovautis Savivaldybėje galiojančiomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (žr. pažymos 18 punktą) ir Rinkliavos nuostatais (žr. pažymos 15 ir 18 punktus); 21.4. Pareiškėjui Rinkliava skaičiuojama nuo 2012-08-01 (žr. pažymos 4 punktą). Atsižvelgiant į Pareiškėjo 2013-06-21 prašymą, už laikotarpį nuo 2013-06-05 iki 2013-12-31 buvo pritaikyta Rinkliavos lengvata, sumažinant Rinkliavą 50 procentų. Savivaldybės taryba 2014-06-26 priėmė neigiamą sprendimą dėl Rinkliavos skolos panaikinimo ir Rinkliavos lengvatos skyrimo. Rinkliavą už 2012, 2013 ir 2014 metus Pareiškėjas 2014-11-11 sumokėjo. Savivaldybės taryba 2016-02-18 nusprendė netaikyti Rinkliavos lengvatos. Pareiškėjas 2015 ir 2016 metais pagal Apraše nustatytus terminus dėl Rinkliavos lengvatos nesikreipė, todėl dėl praleistų terminų Rinkliavos lengvata už 2015 ir 2016 metus negali būti pritaikyta. Už 2015 ir 2016 metus Pareiškėjui priskaičiuotos Rinkliavos skola yra 91,72 Eur; 21.5. Institucijų pozicijos dėl galimybės privažiuoti prie Pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo išsiskyrė: 21.5.1. Savivaldybės viešosios įstaigos B duomenimis, prie Pareiškėjo gyvenamojo namo nėra privažiuojamo kelio ir nėra galimybės atliekas vežančiam transportui iš kiemo paimti