2018 2019 MOKSLO METŲ KAUNO PANEMUNĖS PRADINĖS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 2018 2019 mokslo metų Kauno Panemunės pradinės mokyklos (toliau Mokyklos) ugdymo planas (toliau Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje. 2. Ugdymo plano paskirtis apibrėžti Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla savarankiškai bei tikslingai, atsižvelgdama į bendruomenės poreikius, planuoja ir organizuoja pradinį ugdymą. 3. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: 3.1. Mokyklos ugdymo planas mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu. 3.2. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. 3.3. Specialiosios pratybos švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. 3.4. Kontrolinis darbas žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. 3.5. Kitos Ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II SKYRIUS MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS 4. Mokyklos 2018 2019 mokslo metų pradinio ugdymo planas parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo (toliau Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo, 1 priedo Pradinio ugdymo bendroji programa (toliau Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir mokyklos strateginiu planu. 5. Mokykla, rengdama ugdymo planą, rėmėsi švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis. 6. Rengiant mokyklos pradinio ugdymo planą, mokyklos vadovo įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, į kurią bendradarbiavimo pagrindais įtraukti mokytojai, mokyklos administracijos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos atstovai, tėvai. 7. Parengtame vienerių metų ugdymo plane mokykla nustatė pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, atspindinčias pradinio ugdymo organizavimo specifiką mokykloje, dėl kurių susitarta mokyklos bendruomenėje, savivaldos institucijose.
2 III SKYRIUS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 8. 2018 2019 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2018 m. rugsėjo 3 d., baigiasi 2019 m. birželio 7 d. Vasaros atostogų pradžia 2019 m. birželio 8 d. Ugdymo proceso trukmė 175 ugdymo dienos. 9. Mokslo metai skirstomi pusmečiais: I pusmetis 2018 m. rugsėjo 3 d. 2018 m. gruodžio 31 d. II pusmetis 2019 m. sausio 1 d. 2019 m. birželio 7 d. 10. Mokiniams skiriamos atostogos: Rudens 2018-10-29 2018-11-02 Žiemos (Kalėdų) 2018-12-27 2019-01-02 Žiemos 2019-02-18 2019-02-22 Pavasario (Velykų) 2019-04-23 2019-04-26 11. Mokykla, rengdama ugdymo planą, atsižvelgė į Kauno m. savivaldybės Švietimo skyriaus rekomendacijas organizuoti motyvuojantį, patrauklų ir prasmingą ugdymo procesą ir susitarė dėl 2018 2019 mokslo metų 15 ugdymo dienų organizavimo ir vykdymo: 11.1. Mokykla organizuoja mokyklos bendruomenės renginius, trunkančius visą darbo dieną. Ši veikla skirti burti mokyklos bendruomenę, kartu pasidžiaugti bendros veiklos procesu bei rezultatais. 2018-09-03 Mokslo metų pradžios šventė. 2018-12-21 Mokyklos bendruomenės Kalėdų šventė. 2019-02-15 Festivalis Dainuojanti klasė, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. 2019-05-17 Mokyklos bendruomenės sveikatingumo ir sporto šventė. 2019-06-07 Mokslo metų pabaigos šventė. 11.2. Mokytojos savo veiklos programose ir teminiuose planuose suplanuoja 10 ugdymo proceso dienų, kurios skiriamos kultūrinei, pažintinei, socialinei veiklai. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų. 2018-09-20 Muziejų diena. 2018-10-12 Civilinės saugos diena. Evakuacijos pratybos. 2018-11-16 Pažintinės ekskursijos po Kauną. 2018-12-20 Projekto Gerumas mus vienija akcija Panemunės senelių namuose. 2019-01-03 Mokomės iš kino. 2019-01-04 Erasmus+ projekto Menas ir tradicijos diena. 2019-03-27 Teatro diena. 2019-04-19 Mokinių kūrybos šokių festivalis. 2019-05-24 Pažintinės ekskursijos po Lietuvą. 2019-06-05 Integruoto ugdymo diena netradicinėse aplinkose. 12. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo Kauno mieste, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
3 ANTRASIS SKIRSNIS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS 13. Ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis. 14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį, suplanuoti mokyklos mokinių pasiekimai, numatant ugdymosi tikslus, atsižvelgus į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant standartizuotus testus mokykloje rezultatus ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo siekiama gerinti skaitymo, mąstymo, kūrybinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius. 15. Ugdymo programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti 2018 2019 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėse 35 min., 2 4 klasėse 45 min.: Dalykai 1 4 klasėms skiriamos ugdymo valandos Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 140 Lietuvių kalba (gimtoji) 1015 Užsienio kalba 210 Matematika 630 Pasaulio pažinimas 280 Dailė ir technologijos 280 Muzika 280 Kūno kultūra 385 Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti 175 Iš viso Bendrajai programai įgyvendinti 3395 Neformaliojo švietimo valandos 280 16. Atsižvelgiant į iškeltus ugdymo tikslus, mokyklos ar atskiros (-ų) klasės (-ių) mokinių mokymosi pasiekimus, mokinių ugdymosi poreikius, mokykla pasirinko: 16.1. 2018 2019 mokslo metais paskirti ugdymo dalykams klasei vieneriems metams ugdymo valandų skaičių, išlaikant bendrą pradinio ugdymo programos koncentrui (per dvejus metus) skiriamų ugdymo valandų skaičių: Dalykai 1 klasė 2 klasė 1 2 klasė 3 klasė 4 klasė 3 4 klasė Iš viso skiriama ugdymo valandų Dorinis ugdymas (tikyba 35 35 70 35 35 70 140 arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji) 245 280 525 245 245 490 1015 Užsienio kalba - 70 70 70 70 140 210 Matematika 175 140 315 175 140 315 630 Pasaulio pažinimas 70 70 140 70 70 140 280 Dailė ir technologijos 70 70 140 70 70 140 280 Muzika 70 70 140 70 70 140 280 Kūno kultūra 105 70 175 105 105 210 385 Neformaliojo švietimo valandos 70 70 140 70 70 140 280
4 16.2 Bendrosios programos ugdymo dalykams skirti ugdymo valandas per savaitę 1-2 klasių ir 3-4 klasių koncentrams: Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius Dalykai Pradinio ugdymo 1 2 klasės 3 4 klasės programa Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 2 2 4 Lietuvių kalba (gimtoji) 15 14 29 Užsienio kalba (anglų) 2 4 6 Matematika 9 9 18 Pasaulio pažinimas 4 4 8 Dailė ir technologijos 4 4 8 Muzika 4 4 8 Kūno kultūra 5 6 11 Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui 1 kl. 22 2 kl. 23 3 kl. 24 4 kl. 23 92 Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti 5 5 Iš viso 97 16.3. Bendrosios programos ugdymo dalykams skirti ugdymo valandas per savaitę kiekvienam klasių komplektui: Dalykai Dalyko savaitinių valandų skaičius klasėse 1 abc 2 abc 3 abc 4 abc Dorinis ugdymas (tikyba ir/ar etika) 1 1 1 1 Lietuvių kalba 7 8 7 7 Anglų kalba - 2 2 2 Matematika 5 4 5 4 Pasaulio pažinimas 2 2 2 2 Dailė ir technologijos 2 2 2 2 Muzika 2 2 2 2 Kūno kultūra 2 2 2 2 Šokis 1-1 1 Valandos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti Projektinė, kūrybinė, kt. mokinių ugdomoji veikla BP tikslams pasiekti Ugdymo valandų skaičius iš viso 1*/3 Šokis 17.2 p. 1*/6 Anglų k. 17.1 p. 1*/3 Kūrybiniai projektai 17.3 p. 22 24 24 25
5 17. Valandos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti paskirtos, įvertinus mokinių ugdymosi poreikius, atsižvelgus į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Mokyklos bendruomenėje susitarta valandas naudoti: 17.1. anglų kalbai mokyti, papildomai skiriant 4 klasių mokiniams 3-iąją ugdymo valandą per savaitę; 17.2. kūno kultūrai (šokiui) mokyti 2 klasių mokiniams, skiriant vieną ugdymo valandą per savaitę; 17.3. skaitymo ir rašymo gebėjimų bei kūrybiškumo ugdymui 4 klasių mokiniams, vadovaujantis švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis, skiriant vieną ugdymo valandą per savaitę. 18. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems klasės mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos ugdymo valandos, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos. 19. Klasės dalijamos į grupes anglų kalbai mokyti 2-4 klasėse, nes visose klasėse yra ne mažiau nei 20 mokinių ir mokykla turi pakankamai lėšų ugdymo planui įgyvendinti. 20. Mokykloje pradinių klasių mokytojoms suteikta galimybė Bendrosios programos tikslų siekti, ugdymo turinį formuojant pagal dalykus ir/arba integravus atskirų ar visų ugdymo dalykų programas: 20.1. Mokytoja Giedrė Šliumpienė: 20.1.1. organizuoja integruotą ugdymą visus 2018-2019 m.m. (1c) naudodamasi Vaivorykštės vadovėliais ir kitomis šio komplekto priemonėmis, planuodama ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas ugdymo valandas, nurodytas ugdymo plano 16 punkte; 20.1.2. formuodama integralų klasės ugdymo turinį, numato dienos ugdymo proceso pradžią ir pabaigą, preliminarų ugdymo veiklų laiką. 20.2. Kitos pradinių klasių ir dalykų mokytojos, formuoja/kuria integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus) bent 1 kartą per mėnesį: 20.2.1. teminiuose planuose numato dalykų programų ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimą - integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, savaitę ar kitą laikotarpį), ugdymo sričiai ar dalykui skiriant proporcingą ugdymo valandų skaičių; 20.2.2. dirba taikydamos integralaus ugdymo turinio elementus ir integravimo būdus atsižvelgiant į poreikius ir mokinių pageidavimus (numatyti ugdymo(si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.); 20.2.3. planuodamos ugdymo laiką, išlaiko metams klasei ugdymo dalykams skiriamas ugdymo valandas, nurodytas ugdymo plano 16 punkte ar numato ugdymo laiką minutėmis per savaitę: Dalykai Ugdymo laikas minutėmis per savaitę Iš viso minučių 1 4 klasėse 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Dorinis ugdymas 170 Lietuvių kalba 1225 Užsienio kalba 360 Matematika 770 1080 1080 1080 770 Pasaulio pažinimas 340 Dailė ir technologijos 340 Muzika 340 Kūno kultūra 475 Privalomas ugdymo laikas (min.) 770 1080 1080 1080 4010 Neformaliojo švietimo laikas 90 90 90 90 360
6 21. Kai pradinių klasių ir dalykų mokytojos neorganizuoja integralaus ugdymo, ugdymo procesas organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis: 21.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo valandos trukmė 1 klasėse 35 min., 2 4 klasėse 45 min. Jis numatytas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo ; 21.2. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį susitarta: 21.2.1. ugdymo procesą skirstyti į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus (pedagogai numato rengdami detalųjį planą); 21.2.2. ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas; 21.2.3. Atsižvelgdama į pradinio ugdymo bendrojoje programoje numatytą turinį ir mokinių amžių, mokykla priėmė sprendimą dėl pamokų, skirtų mokinių pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai, skaičiaus: Klasės Pamokų skaičius Veikla I klasėse 22 Edukacinė veikla Kauno m. muziejuose. 22 Gamtamoksliniai tyrinėjimai mokyklos kieme. II klasėse 24 Edukacinė veikla Lietuvos muziejuose. 10 Gamtamokslinė veikla mokyklos šiltnamyje. 17 Mokymasis virtualiose mokymosi aplinkose. III klasėse 24 Kultūrinė - pažintinė veikla. 17 Gamtamoksliniai tyrinėjimai mokyklos laboratorijoje. 34 Mokymasis virtualiose mokymosi aplinkose. IV klasėse 25 Kultūrinė - pažintinė veikla. 34 Mokymasis virtualiose mokymosi aplinkose. 34 Kūrybinių projektų įgyvendinimas. Veikla siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ji bus organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, laboratorijose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. 22. Ugdymo procesas bent kartą per mėnesį organizuojamas ne mokykloje, bet už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.). Tai atsispindi mokytojų veiklos ir teminiuose planuose, tėvai informuojami iš anksto. TREČIASIS SKIRSNIS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS 23. Ugdymo sričių programų įgyvendinimas: 23.1. Dorinis ugdymas: 23.1.1. 2018-2019 m.m. tėvai (globėjai) parinko mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: 1-2 klasėse etiką, 3-4 klasėse - tikybą; 23.2. Kalbinis ugdymas: 23.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimus susitarta ugdyti ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas
7 (naudojant mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus); 23.2 2. pirmosios užsienio kalbos mokymas: 23.2.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; 23.2.2.2. tėvai (globėjai) parinko mokiniui anglų kalbą iš pasiūlytų dviejų Europos kalbų (anglų ir vokiečių kalbų). 23.3. Įgyvendinant socialinį ir gamtamokslinį ugdymą, Mokytojų taryboje susitarta ir mokytojos teminiuose planuose suplanavo: 23.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skirti 1/2 pasaulio pažinimo dalykui numatyto ugdymo laiko. Dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko bus panaudota ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus. Numatyta organizuoti praktinį ugdymą atliekant tyrimus naujai įkurtoje mokyklos laboratorijoje, lauko klasėse, darže, už mokyklos ribų (parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.); 23.3.2. socialiniams gebėjimams ugdytis skirti 1/4 pasaulio pažinimo dalyko laiko, ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.). 23.4. Matematinis ugdymas: 23.4.1. organizuojant matematinį ugdymą susitarta vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, bent 1 kartą per savaitę naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones. 23.5. Kūno kultūra: 23.5.1. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, Mokytojų taryboje susitarta ugdymo proceso metu kasdien (jei leidžia oro sąlygos) organizuoti dvi judriąsias 30 minučių trukmės pertraukas mokyklos kieme. 23.5.2. nutarta 1-4 klasėse įgyvendinti šokio programa, skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui ugdymo plano 16.3 papunktyje skiriamų ugdymo valandų per savaitę. 23.6. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): 23.6.1. technologiniam ugdymui susitarta skirti ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko; 24. Susitarta, jog mokiniai, kurie mokosi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (pvz., dailės, muzikos, sporto), vadovaujantis neformaliojo ugdymo įstaigos pažymomis direktoriaus įsakymu atleidžiami nuo atitinkamo privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jiems numatomas šių dalykų mokymosi pasiekimų įskaitymas. Mokyklos vadovas nustato nedalyvaujančių pamokose mokinių saugumo užtikrinimo priemones. 25. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas: 25.1. į Bendrosios programos turinį integruota bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo, 11 priedas Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas ); 25.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa integruojama į pasaulio pažinimo ir kūno kultūros pamokas; 25.3. Etninės kultūros ugdymas integruojamas į šokio ir muzikos pamokas; 25.4. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo, integruojama į pasaulio pažinimo pamokas; 25.5. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų panaudojant mokyklos IKT priemonių bazę: nešiojamus ir planšetinius kompiuterius, išmanųjį SAMSUNG Smart class komplektą, interaktyviąsias SMART lentas, frontalinės apklausos pultelius OptiVote.
8 25.6. Mokytojų taryboje susitarta, jog mokykla 2018-2019 mokslo metais nuosekliai įgyvendins ilgalaikę pasirinktą prevencinę programą "Antras žingsnis". Tai - socialinius emocinius įgūdžius lavinanti bei smurto prevencijos programa. Ši programa pasirinkta atsižvelgiant į LR švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. SR 3013 Dėl prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose ir rekomendacijas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo ; 25.7. Mokinių tėvai dalyvauja pozityvaus auklėjimo įgūdžių tobulinimo programoje STEP. KETVIRTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS 26. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 ir Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis LR švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433; 27. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, vadovaudamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes. Planuodamos 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojos susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma. 28. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas: 28.1.formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes; 28.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes: 28.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai, kurių išankstinis vykdymo grafikas skelbiamas mokyklos el.dienyne. Per dieną susitarta neorganizuoti daugiau nei vieną diagnostinį darbą; 28.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų užduočių atlikimą) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais el.dienyne, lygiai nenurodomi, nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.); tėvai (globėjai) kviečiami į atvirų durų dienas, susitikimus su klasių ir dalykų mokytojais, individualius pokalbius; 28.2.3. mokytojai susitarė, jog vertinimo informacija kaupiama mokinio darbų aplanke, fiksuojama vertinimo apraše (baigiant pradinio ugdymo programą). 28.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami, vertinant mokinio per pusmetį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomi: 28.3.1. pradinio ugdymo elektroniniame dienyne: 28.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma nepatenkinamas ; 28.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: p. p. arba n. p.. 28.4. baigus pradinio ugdymo programą, ketvirtųjų klasių mokiniams rengiama Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo pažyma. Vadovaujantis nuo 2018 m.
9 gegužės 25 d. pradėtu taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679, Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo pažyma atiduodama mokinio tėvams. PENKTASIS SKIRSNIS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS 29. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę ir kitą veiklą. 30. Mokykla mokslo metų pabaigoje nustačiusi praėjusių mokslo metų neformaliojo vaikų švietimo veiklos kokybę ir įvertinusi ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo, siūlo mokiniams rinktis iš 5 neformaliojo švietimo programų. Viena iš jų - projektinės veiklos programa Mokomės kitaip - parengta derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį bei siekiant pagerinti mokinių pasiekimus. Taip siekiama išlaikyti ne mažesnį mokinių užimtumą nei ankstesniais mokslo metais. 31. 2018 2019 mokslo metais neformaliajam švietimui dvylikai 1 4 klasių skiriama 24 ugdymo valandos per savaitę: Eil. Nr. Pavadinimas Valandų skaičius per savaitę Klasių grupės 1. Robotika 4 1 4 2. Meninės išraiškos studija Nuojauta 4 1 4 3. Sportinių žaidimų klubas Olimpinė karta 4 1 4 4. Žurnalistų klubas Panemuniukas 3 3 4 5. Projektinės veiklos klubas 3 1 4 6. Mažųjų tyrinėtojų laboratorija 3 1 4 7. Savarankiško tobulėjimo studija 3 1 4 32. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu V-1214 Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo pakeitimo. 33. Neformalųjį vaikų švietimą susitarta organizuoti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, planuose numatyti veiklų intensyvumą, periodiškumą, trukmę. 34. Mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba, nustatė, kad mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje 12-20. 35. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas nevykdomos. ŠEŠTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS 36. Atsiradus poreikiui, vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836 Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.
10 37. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 37.1. Pradinio ugdymo programa mokant namuose įgyvendinama ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus. 37.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Pradinio ugdymo programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį). IV SKYRIUS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMO NUOSTATOS 38. Mokykla, rengdama mokyklos ugdymo planą, atsižvelgė į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovavosi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Bendrojo ugdymo plano nuostatomis. 39. Organizuojant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, teikiama logopedo pagalba vidutinių ir nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: 39.1 skiriamos specialiosios pamokos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti; 39.2 mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms logopedo pratyboms 1 4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę. 40. Vienam 4b klasės mokiniui pritaikyta Pradinio ugdymo programas ir nutarta parinkti ugdymui skirtas technines pagalbos priemones bei teikti psichologo, logopedo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą. 41. Organizuojant gabių mokinių ugdymą: 41.1. mokykla bendradarbiauja su Pedagogine psichologine tarnyba, atpažįstant gabius vaikus; 41.2. mokytojai pastebėję gabius mokinius, kuria jiems individualizuotas užduotis, dirba papildomai su jais po pamokų (gavus tėvų, globėjų sutikimus); 41.3. mokykla, dalyvaudama projekte Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra", padeda kurti aukštesniųjų akademinių gebėjimų turinčių vaikų atpažinimo sistemą Lietuvoje bei prisideda prie šių vaikų ugdymo gerinimo. 42. Planuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla atsižvelgė į: 42.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli); 42.2. turimas mokymo lėšas; 42.3. ugdymosi erdves. 43. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis ugdymo plano 26 punkto nuostatomis. 44. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.
11 ANTRASIS SKIRSNIS ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS 45. Švietimo pagalba teikiama pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą Švietimo pagalbos teikimo Kauno Panemunės pradinėje mokykloje tvarką, parengtą vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. V- 1775, Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-1393 Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo. SUDERINTA Kauno Panemunės pradinės mokyklos tarybos 2018 m. gegužės mėn. 18 d. nutarimu (prot. Nr.3)