Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga 2019 m. gegužė

Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga 2019 m. gegužė

Ar pavysime kaimynus į kuriuos lygiuojamės? 3 Prognozuojama reali elektros energijos kaina rinkoje 5 Pigios elektros energijos iš Rusijos iliuzija 6 Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa 7 Kaip GIPL jungtis pakoreguos Europos gamtinių dujų rinkos žemėlapį? 8 Ateities energetikos iššūkis kaip sujungti tūkstančius pavienių elementų į vieningą sistemą 10

Ar pavysime kaimynus į kuriuos lygiuojamės? Lietuvoje buitiniai vartotojai elektros energiją perka už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) kasmet nustatomus tarifus. Nors visi esame įpratę prie būtent tokios tvarkos, vis dėlto toks kainų reguliavimas nesukuria paskatų vystytis konkurencijai bei inovacijoms energetikos sektoriuje, todėl vis daugiau šalių atsisako energijos kainų reguliavimo. Net 9 (devynios) Europos valstybės pilnai dereguliavo savo elektros energijos rinkas jau daugiau nei prieš dešimtmetį, o dar 6 (šešios) šalys prie jų prisijungė 2009-2016 m. Iš visų Skandinavijos ir Baltijos regione esančių valstybių Lietuva yra paskutinioji, kuri vis dar nėra pilnai atsisakiusi elektros energijos kainų reguliavimo. Lietuva šiuo metu yra dereguliavusi tik komercinių elektros energijos vartotojų rinką, tačiau buitiniams vartotojams elektros energijos kainos iki šiol išlieka reguliuojamos, t.y. nustatomos VKEKK. Tuo tarpu visos kitos regiono šalys (t.y. Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija) tokį reguliavimą jau seniai panaikino. Šiuo aspektu smarkiai atsiliekame nuo mūsų kaimynių. Vis dėlto greitu metu pokyčiai turėtų pasiekti ir Lietuvą, nes pagal tarptautinį susitarimą, vadinamąjį Baltijos šalių regiono energetikos plėtros planą (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan BEMIP), Lietuva yra įsipareigojusi prisijungti prie kitų regiono šalių ir dereguliuoti savo nacionalinę buitinių vartotojų elektros energijos rinką ne vėliau nei 2020 m. Tai suteikia vilčių, jog pagaliau prisijungsime prie labiau pažengusių valstybių. Kodėl dereguliavimas yra toks svarbus? Europos Komisijos (EK) Energetikos generalinio direktorato (angl. DG Energy) užsakymu 2018 m. atliktos studijos rezultatai rodo, jog energijos rinkų dereguliavimas turi teigiamą įtaką tiek konkurencijai tarp Mažmeninių elektros energijos rinkų reguliavimo statusas Europos šalyse 2017 m. Buitiniai vartotojai Kainos nereguliuojamos arba reguliuojamos tik nedidelei daliai buitinių vartotojų Kainos reguliuojamos daugiau nei 50% buitinių vartotojų Komerciniai vartotojai Šaltinis: CEER Nėra duomenų arba šalis nėra CEER narė Kainos nereguliuojamos arba reguliuojamos tik nedidelei daliai komercinių vartotojų Kainos reguliuojamos daugiau nei 50% komercinių vartotojų Nėra duomenų arba šalis nėra CEER narė 3 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

energijos tiekėjų (tose rinkose, kur kainos yra nereguliuojamos, veikia daugiau skirtingų tarpusavyje konkuruojančių tiekėjų), tiek jų teikiamų paslaugų kokybei (tose rinkose, kur kainos yra nereguliuojamos, bendras klientų pasitenkinimas gaunamų paslaugų kokybe yra aukštesnis). Studijoje pateikta statistika leidžia pagrįstai teigti, jog nereguliuojamose rinkose vartotojai yra linkę dažniau keisti energijos tiekėjus bei reikalauti iš jų daugiau ir įvairesnių su energija susijusių paslaugų, geresnių pasiūlymų bei kokybiškesnio klientų aptarnavimo. Rinkų dereguliavimas turi teigiamą įtaką tiek konkurencijai tarp energijos tiekėjų, tiek jų teikiamų paslaugų kokybei. guliavimą omenyje reikia turėti tik pačios elektros energijos dedamosios kainos lygio reguliavimo atsisakymą, tuo tarpu elektros energijos transportavimo, sisteminių paslaugų kainos, taip pat papildomų mokesčių (t.y. VIAP bei PVM) dydžiai ir toliau išliks reguliuojami VKEKK bei priklausys nuo valstybės vykdomos politikos (pvz., AEI skatinimo). Vidmantas Salietis, Lietuvos energija, UAB valdybos narys, Komercijos ir paslaugų tarnybos vadovas Pagrindiniai elektros energijos kainos komponentai Europos šalyse 2017 m., % 30% EK atliktos studijos rezultatai iš esmės sutampa su Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2017 m. užsakytos Elektros energijos tiekimo namų ūkiams liberalizavimo studijos, kurią atliko tarptautinė konsultacijų bendrovė PricewaterhouseCoopers išvadomis, kurios rodo, jog Lietuvoje dereguliavimas turėtų paskatinti skaidrią elektros energijos tiekėjų konkurenciją, dėl ko turėtų gėrėti vartotojų aptarnavimas bei paslaugų kokybė, o patys klientai galėtų pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius elektros energijos tiekėjų pasiūlymus. 37% Švedija 20% 43% Suomija 36% Be to, panaikinus kainų reguliavimą buitinių vartotojų mokami tarifai geriau atspindės realias tuo metu esančias rinkos sąlygas, o rinkos reguliuotojui (VKEKK) nebereikės kiekvienais metais perskaičiuoti neatitikimų tarp prognozuotų ir faktinių didmeninių elektros energijos kainų bei įtraukinėti apskaičiuotų skirtumų į ateinančių laikotarpių elektros energijos tarifus. Tokiu būdu bus taupomi tiek VKEKK, tiek visų tiekėjų darbo resursai jie galės būti nukreipti į prasmingesnių ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbų įgyvendinimą. Aišku reikėtų nepamiršti, jog net pilnai dereguliavus elektros energijos rinką, didžioji dalis galutinio tarifo, kurį turi mokėti elektros energijos vartotojai, vis dėlto išliks prižiūrima bei reguliuojama VKEKK. Kalbant apie elektros energijos kainų dere- Elektros energijos dedamoji (turėtų lemti rinkos sąlygos ir konkurencija) Tinklų (transportavimo) dedamoji (lemia operatorių patiriamos sąnaudos ir reguliuotojas) Mokesčių (VIAP, PVM, kt.) dedamoji (lemia valstybės politika) Šaltinis: Eurostat 69% Danija 13% 18% Lenkija 32% 28% 30% Latvija 36% 30% Lietuva 36% Estija 38% 4 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Prognozuojama reali elektros energijos kaina rinkoje Dažnai kalbėdami apie elektros energijos tarifus pamirštame ir neįvertiname fakto, kad einamojo laikotarpio elektros energijos tarifai gana nemaža apimtimi atspindi ne tik esamą situaciją, bet ir ankstesnių laikotarpių faktines elektros energijos tinklų operatorių, visuomeninio tiekėjo bei kitų susijusių šalių patirtas sąnaudas bei gautas pajamas. Paprasčiau sakant energetikos sektoriaus dalyvių patirtos didesnės arba mažesnės sąnaudos nei buvo nustatytos VKEKK jiems (arba jų) yra kompensuojamos po dviejų metų, pvz., 2019 m. elektros energijos tinklų operatoriaus gautos per didelės pajamos vartotojams būtų kompensuojamos 2021 m. ir t.t. Šis tarifų koregavimas Lietuvoje tapo ypatingai aktualus pastaraisiais metais, kuomet VKEKK nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina, kuri yra viena iš pagrindinių dedamųjų elektros energijos tarife, kurį sumoka galutinis buitinis vartotojas, gana reikšmingai skyrėsi nuo realių elektros energijos kainų rinkoje. Pagrindiniai vidutinės visuomeninės elektros energijos kainos komponentai Lietuvoje 2019 m., % 25% 39% Lietuva 36% Elektros energijos dedamoji Tinklų (transportavimo), sisteminių paslaugų ir visuomeninio tiekimo dedamoji Mokesčių (VIAP, PVM) dedamoji Šaltinis: VKEKK 2018-iems metams VKEKK nustatė 36,13 EUR/MWh 1 prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą, kuomet faktinė vidutinė elektros energijos rinkos kaina Nord Pool biržos Lietuvos zonoje 2018 m. siekė apytiksliai 50 EUR/MWh. Atitinkamai 2019-iems metams VKEKK nustatė 43,48 EUR/MWh 1 prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą, tačiau per pirmuosius tris šių metų mėnesius vidutinė elektros energijos rinkos kaina Nord Pool biržos Lietuvos zonoje kol kas siekė apytiksliai 48 EUR/MWh. Vertinant skirtumą tarp VKEKK nustatytos bei realios elektros energijos kainos rinkoje 2018 m., finansinis efektas analizuojant tik buitinių vartotojų suvartojamą elektros energijos kiekį (apytiksliai 2,8 TWh) siekė daugiau nei 38 mln. EUR. Atitinkamai šis kainų skirtumas atlikus ir kitus susijusius koregavimus realią padidėjimo įtaką vartotojų sąskaitoms turės tik 2020 m. Netikslių kainų nustatymas įprastai sukuria problemų ne tik vartotojams, kurie potencialiai gali mokėti rinkos sąlygų neatitinkančią kainą už elektros energiją, bet ir visuomeniniam tiekėjui, kuris išaugus didmeninėms elektros energijos kainoms biržoje yra priverstas užsitikrinti papildomą pinigų srautą, kuris yra būtinas siekiant nepertraukiamai tiekti elektros energiją vartotojams. Be to, kompleksinis ir sudėtingas kainų reguliavimas pareikalauja daug susijusių šalių administracinių resursų bei tampa tikra pagunda politinėje padangėje bandant daryti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką kasmet nustatomiems energijos tarifams. Kaip vienas iš šių problemų sprendimo būdų galėtų būti įvardijamas jau minėtas visuomenino tiekėjo elektros energijos kainų dereguliavimas, kuomet su elektros energijos kainų didmeninėje rinkoje susijusias rizikas pilnai prisiimtų tiekėjas arba jomis dalintųsi kartu su vartotoju (jeigu vartotojas norėtų tarifų plano, kuris visuomet atspindėtų realią situaciją rinkoje). Panašus rinkos veikimo mechanizmas telekomunikacijų sektoriuje buvo pradėtas taikyti jau daugiau nei prieš 15 metų ir dabar matome, kad tai nuosekliai didino konkurenciją tarp tiekėjų, kas atitinkamai ilgame laikotarpyje suteikė tiesioginę naudą galutiniams vartotojams. 1 Be elektros energijos vartojimo balansavimo sąnaudų. Vytautas Rimas, Lietuvos energija, UAB Rinkos reguliavimo vadovas 57 Portugalija 61 Airija 57 Ispanija Didmeninės elektros energijos kainos Europos šalyse 2018 m., EUR/MWh <50 /MWh 50-59 /MWh 60 /MWh *VKEKK nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina, kuri buvo įtraukta į 2018 m. tarifą. Šaltinis: ENTSO-E 65 Didžioji Britanija 55 Belgija 50 Prancūzija Kompleksinis ir sudėtingas kainų reguliavimas pareikalauja daug susijusių šalių administracinių resursų bei tampa tikra pagunda politinėje padangėje bandant daryti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką kasmet nustatomiems energijos tarifams. 44 Norvegija 53 Nyderlandai 52 Šveicarija 45 Vokietija 51 Austrija 45 Švedija 50 45 Latvija Danija 51 Slovėnija 61 Italija 46 Čekija 52 Kroatija 50 Serbija 52 Lenkija 47 Suomija 48 Slovakija 51 Vengrija Lietuva 47 Estija 50 36,13* 43 Rumunija 60 Graikija 40 Bulgarija 5 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Pigios elektros energijos iš Rusijos iliuzija Nepaisant gana sėkmingo Rusijoje pagamintos elektros energijos eksporto į Suomiją (42,9% viso eksporto) ir Lietuvą (23,1%) 2018 metais, aktuali šios šalies Ekonomikos plėtros ministerijos (EPM) prognozė nurodo, kad 2021 m. šalyje pagamintos elektros energijos eksportas sumažės iki maždaug 10 teravatvalandžių (TWh). Vėliau šis rodiklis gali būti dar menkesnis. 2017 m. šios rūšies Rusijos eksporto eilutė buvo 41% didesnė (iš viso į visas rinkas 16,7 TWh). Neigiamos dinamikos priežastis eksportui esą nepalanki Nord Pool (NP) prekybos sistemoje (NPS) susiklosčiusios Rusijos pagamintai elektros energijai kainos. Rusijos EPM pateikia duomenis, kad pernai eksportuojama elektros energija buvo parduodama už vidutinę 38,1 EUR už vieną megavatvalandę (MWh) kainą. Vidutinis NP 2018 m. elektros energijos kainų lygis Suomijos ir Lietuvos zonose iš pirmo žvilgsnio buvo atitinkamai 46,8 EUR/MWh ir 50 EUR/MWh, tačiau esminė kliūtis eksportuotojams yra kasmet po keletą procentinių punktų brangstančios perdavimo paslaugos ir didėjantys eksporto mokesčiai, kuriuos reguliuoja Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba, atsižvelgama į generatorių galią ir regioninių perdavimo sistemų tarifus, kurie esą turi padengti gamintojų ir prekybininkų elektros energija faktines sąnaudas. Tiesa, 2018 m. liepą Suomijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius Fingrid sumažino perdavimo tarifą didžiausios paklausos (piko) metu tiekiamai rusiškos kilmės elektros energijai iki nulinio koeficiento (nenurodė atskaitos taško), tačiau apie panašų rusiškos elektros energijos perdavimo apmokestinimą tuo pat metu prabilo Estija. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 2018 m. IV ketvirtį daugiausia elektros energijos buvo importuota iš Rusijos. Didmeninę elektros energijos kainą Rusijoje nuo 2008-ųjų suformuoja prekyba į NPS panašioje Didmeninės elektros energijos prekybos sistemoje (ATS), kurios administratorius viešai skelbia prekybos duomenis. Šiais metais ATS vyraujančios elektros energijos didmeninės kainos atrodo patrauklios (15,53 EUR/MWh). Tačiau Rusijos analitikai tvirtina, esą tai sudaro tik apie 49,7% dalį kainos, už kurią elektros energiją perka eksportuojantys didmenininkai. Komerciniais pagrindais grįsta prekyba rusiška elektros energija trijose Baltijos šalyse prasidėjo iškart po Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo 2010 m. Tada Inter RAO JES - Rusijos elektros energijos eksporto monopolijos - neeilinio akcininkų susirinkime buvo pritarta politiniam sprendimui parduoti Lietuvai 2,5 TWh elektros energijos kvotą, taip pat dar 4 TWh kvotą Latvijai ir Estijai. Nustatyta mažiausia pardavimo kaina buvo 16,5 EUR/MWh už naktį tiekiamą elektros energiją ir 32 EUR/MWh didžiausios paklausos metu tiekiamą elektros energiją. Inter RAO akcininkams pateiktoje medžiagoje buvo nurodoma, kad šis sprendimas leis sustiprinti strateginę Rusijos įtaką Baltijos šalyse, taip pat sumažins prielaidas Baltijos šalims (...) atsisakyti veikti bendroje elektros energijos perdavimo sistemoje su Rusija (t. y. savo perdavimo sistemas sinchronizuoti su žemyninės Europos perdavimo tinklais ENTSO-E sistemoje). Rytas Staselis, 45,5% 2018 m. IV ketvirtį 1,5 TWh arba 45,5% viso importuotos į Lietuvą elektros energijos kiekio buvo importuota iš Rusijos. Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Paskutiniaisiais metais į Lietuvą importuotos rusiškos kilmės elektros energijos kiekis, TWh 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. Šaltinis: Inter RAO 3,21 2,99 3,45 3,69 4,4 0 1 2 3 4 5 6 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa Verčiame naują Lietuvos energetiniam saugumui svarbų istorijos puslapį Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa iš planų virsta kryptingais veiksmais ir šiame kelyje esame pažengę toliau, nei kada nors iki šiol. Dėl itin aktyvaus ir koordinuoto darbo su Lenkijos, Latvijos ir Estijos parteriais esame pakviesti tapti Europos energetikos sistemos nariais, taip užbaigiant jau ir taip neleistinai ilgai užtrukusią Baltijos šalių energetinę izoliaciją. Svarbiausias dalykas šiame kelyje buvo pernai birželį pasirašytas Europos Komisijos, trijų Baltijos šalių ir Lenkijos politinis susitarimas. Kiekvienas kitas žingsnis atitinka šio susitarimo turinį turime patvirtintą sinchronizacijos scenarijų (per Lenkiją iki 2025 m.) ir konkretų veiksmų planą, ką turime daryti, kad Lietuvos energetikos sistema dirbtų vienu dažniu su kontinentine Europa ir jos valdymą perimtume į savo rankas. Įvertinę Gdansko universiteto mokslininkų išvadas, sutarėme, kad saugiausias ir ekonomiškai naudingiausias scenarijus užtikrinti Baltijos valstybių elektros energijos sistemos dažnio stabilumą bei tiekimo saugumą yra: esama dvigrandė kintamos srovės LitPol Link jungtis, nauja jūrinė aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, keletos kitų būtinų techninių sprendimų įgyvendinimas. Ką tik, kovo 19 d. Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos vadovas parašais patvirtino sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Lietuvai, Latvijai ir Estijai skyrė 324 mln. EUR. Lietuvos elektros energetikos sistemos atnau- jinimui ir sustiprinimui skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų 125,2 mln. EUR. Pasinaudodami ja, pirmajam sinchronizacijos etapui skirtomis lėšomis stiprinsime ir atnaujinsime šalies jau naudojamus įrenginius bei statysime naujus: vyks linijų Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas rekonstrukcija, Mūšos skirstyklos ir Kruonio HAE-Jurbarkas linijos statyba ir kt. Antrajame etape didžiausias dėmesys bus skiriamas naujo jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 m. Tuo pat metu vyksta kitas itin svarbus procesas Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) jau netrukus paruoš techninių reikalavimų sąrašą, kokius dar namų darbus Baltijos šalys turės atlikti, atnaujinant šalių elektros energijos perdavimo sistemos infrastruktūrą, parengiant ją sklandžiam ir patikimam darbui su kontinentine Europa. Todėl svarbiausias mūsų tikslas jau pačioje artimiausioje ateityje, t.y. ambicingai planuojant iki vasaros pradžios pasirašyti teisiškai įpareigojančią Prisijungimo sutartį 1, reiškiančią dar vieną žingsnį į Lietuvos energetikos ateitį Europoje. Rimvydas Štilinis, Didžiausia parama, kokią iš šio fondo energetikos infrastruktūros projektams yra gavusi Lietuva tai patvirtinimas, kad sinchronizacija yra visos ES projektas. 1 Baltijos šalių operatoriai, palaikančioji šalis (angl. supporting party PSE (Lenkijos operatorius)) ir mažiausiai du Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos Regionines grupės (RGCE) operatoriai. UAB EPSO-G infrastruktūros direktorius Naujoji jūrinė HVDC jungtis Esama LitPol Link" jungtis 2018 06 28 Pasiektas EK, Lenkijos ir Baltijos šalių politinis susitarimas 2018 09 Baigtos būtinos studijos parinkti tinkamą sinchronizacijos scenarijų 2018 09 14 BEMIP patvirtino pasirinktą scenarijų 2018 09 19 Pateikta trijų Baltijos šalių operatorių paraiška ENTSO-E dėl kontinentinės Europos elektros tinklų zonos išplėtimo 2018 09 21 Pateikta Lenkijos operatoriaus paraiška ENTSO-E dėl kontinentinės Europos elektros tinklų zonos išplėtimo 2018 10 09 ENTSO-E's RGCE pritarė KET plėtrai nuo 2025 m. KET IPS / UPS 7 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Kaip GIPL jungtis pakoreguos Europos gamtinių dujų rinkos žemėlapį? Kada rinka galės naudotis GIPL jungtimi, kokiomis sąlygomis? Kokie bus jungties pajėgumai? Kokią Baltijos šalių poreikio dalį galės patenkinti nauja infrastruktūra? Kokia nauda iš Lietuvos Lenkijos jungties Baltijos šalims ir Suomijai? Tokie klausimai kyla rinkos dalyviams, belaukiant GIPL dujotiekio, sujungsiančio Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemas, statybų starto, numatyto šiemet. GIPL dar vienas alternatyvus gamtinių dujų koridorius Europoje Šiuo metu vienintelis alternatyvus gamtinių dujų šaltinis Lietuvai, visoms Baltijos šalims, o nuo 2020 m. ir Suomijai yra Klaipėdos SGD terminalas. Nuosekliai judame link 2022 m., kai rinkai galėsime pasiūlyti ir antrą prieigą prie alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių veikiančią GIPL jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Šio dujotiekio atsiradimas turės esminės įtakos gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimui Baltijos regione. Neabejojama, kad GIPL sudarys spaudimą rusiškų gamtinių dujų tiekėjams. Atidarius gamtinių dujų transportavimo vartus, per Lenkiją atsivers prieiga prie pagrindinių Europos gamtinių dujų prekybos centrų bei įvairių gamtinių dujų tiekimo šaltinių. Padidės gamtinių dujų tiekimo saugumo ir solidarumo mechanizmų pagalbos tarp šalių, įvykus gamtinių dujų nutraukimo incidentams, veikimo užtikrinimas. Po Balticconnector atsiradimo GIPL taps svarbiu infrastruktūros elementu ir Suomijai Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, GIPL įgauna vis didesnę reikšmę, lyginant su tuo laiku, kai projektas dar tik buvo planuojamas. Anksčiau jungtis buvo aktuali tik Baltijos šalims, dabar, kai buvo priimtas sprendimas pastatyti jungtį tarp Estijos ir Suomijos Balticconnector, GIPL tampa svarbiu infrastruktūros elementu ir Suomijai. Šiai šaliai atsivers platesnės gamti- nių dujų tiekimo diversifikavimo galimybės ir didės derybinė galia, kalbantis su rusiškų gamtinių dujų tiekėjais. Formuojant bendrą Baltijos regiono gamtinių dujų perdavimo tarifų zoną, rinkos prasme Estija ir Suomija, kaip niekada iki šiol, priartės prie Lietuvos ir galės veiksmingiau pasinaudoti GIPL teikiama nauda. Į regioninę rinką įsitraukus Lietuvai, kitos regiono šalys įgytų komerciškai tiesioginę prieigą prie GIPL, dėl to padidėtų ir GIPL sukuriama vertė. Jungties pajėgumai gali būti didinami 44% Pradėjus veikti jungčiai, pajėgumai iš alternatyvių gamtinių dujų šaltinių padidės net 60 proc. Suplanuoti GIPL jungties pajėgumai iš Lenkijos į Lietuvą 27 teravatvalandės (TWh) per metus, o iš Lietuvos į Lenkiją 21 TWh. Bet nebūtina sustoti ties šiais skaičiais: esant poreikiui ir atlikus sąlyginai nedideles investicijas, ateityje būtų galima GIPL pajėgumus padidinti dar 70 proc. Tam reikėtų pastatyti naują gamtinių dujų kompresorių stotį pasienyje su Lenkija. Projekto svarba Lenkijoje GIPL jungtis padengs beveik pusę apie 44 proc. viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio. Naujas dujotiekis Lietuvai ir Baltijos regionui svarbus dėl papildomo gamtinių dujų šaltinio užsitikrinimo. Tačiau GIPL taip pat reikšmingas ir Lenkijai. Jungtis leis padidinti per Lenkijos teritoriją transportuojamus gamtinių dujų srautus bei sukurs papildomas gamtinių dujų tiekimo galimybes rinkos dalyviams. Be to, atsivers galimybės prijungti naujus gamtinių dujų vartotojus Lenkijos pusėje bus nutiesta apie 350 km naujo dujotiekio ten, kur jo niekada nebuvo. Tai atvers šansą dujofikuoti daugiau Lenkijos teritorijos ir keisti taršios anglies naudojimą į švarias gamtines dujas, pagerinant šalies aplinkosauginius rodiklius. SKAIČIAI 500 mln. 136 mln. 508 km 165 km 343 km 58 GWh/parą 74 GWh/parą GIPL projekto vertė 500 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisidės ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai. Investicijos Lietuvos pusėje sieks iki 136 mln. eurų. Bendras dujotiekio ilgis 508 km Ilgis Lietuvoje 165 km Ilgis Lenkijoje 343 km Perdavimo pajėgumai į Lenkiją 58 GWh per parą (21 TWh per metus). Perdavimo pajėgumai į Lietuvą 74 GWh per parą (27 TWh per metus). 8 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

GIPL proveržio metai Nors aktyvus bendradarbiavimas su Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi dėl GIPL prasidėjo dar 2009 m., GIPL proveržio metais gali būti laikomi 2018-ieji, kai buvo priimtas galutinis sprendimas investuoti į šį regioninį projektą ir pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo tinklų sujungimo sutartis. Iškart po to sekė viešųjų konkursų procedūros. Planuojama, kad sutartys su jungties rangovais bus pasirašytos artėjant 2019 m. viduriui. Lygiagrečiai projektas įgyvendinamas ir Lenkijos pusėje vyksta viešieji pirkimai, o statybų pradžia numatyta 2019 m. pabaigoje. Situacija gamtinių dujų rinkoje nuolat keičiasi. Dabar matome, kad GIPL jungtis su kaupu pateisins vis didėjantį infrastruktūros, galinčios sujungti izoliuotas gamtinių dujų rinkas, poreikį. Svarbu sudaryti lanksčias sąlygas, kad rinka pradėtų veiksmingai naudotis GIPL jungtimi vos tik ši pradės veikti 2022 metais. Dar neatskleistos visos GIPL galimybės Vienas svarbiausių darbų šiemet atlikti studiją, kurioje būtų išnagrinėtos komercinės GIPL panaudojimo galimybės ir priemonės, galinčios padidinti jo socio-ekonominę naudą. Svarbu, kad rinka pradėtų naudotis jungtimi vos tik ši pradės veikti, o prieigos prie GIPL sąlygos leistų ja efektyviai naudotis. Siekiame, kad GIPL sukuriama vertė rinkai būtų kuo didesnė. Studijos rengėjai turėtų išnagrinėti situaciją Europos gamtinių dujų rinkose, GIPL įdarbinimo galimybes, portfelio formavimo strategijas, iš kur ateinančios gamtinės dujos turės didžiausią potencialą. Studija parodys, kokie produktai bei kokios prieigos prie infrastruktūros sąlygos galėtų būti pasiūlytos rinkos dalyviams. Kokie būtini reguliavimo pakeitimai turi būti atlikti, teikiant naujas paslaugas, susijusias su nauja infrastruktūra. Taip pat tikimasi gauti vertingų pasiūlymų dėl tolesnių iniciatyvų regionui. Studijos rezultatus numatoma turėti 2019 m. rudenį. Baltijos šalių ir Suomijos integracija į bendrą ES gamtinių dujų rinką Dar viena prieiga prie alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių Baltijos šalių regione GIPL NAUDOS: Naujas gamtinių dujų tiekimo maršrutas ES dujų rinkoje Saulius Bilys, Amber Grid generalinis direktorius Didesnis LOREM likvidumas IPSUM Lorem ipsum dolor sit amet, consectetuer Lenkijos adipiscing elit, sed ir diam Baltijos nonummy nibh euismod šalių tincidunt ut laoreet dolore magna aliquam erat gamtinių volutpat. Ut wisi enim dujų ad minim prekybos veniam, quis nostrud exerci tation ullamcorper suscipit lobortis nisl ut aliquip zonose Potencialas didesniam Inčiukalnio gamtinių dujų saugyklos panaudojimui Galima Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalų sinergija 9 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

Ateities energetikos iššūkis kaip sujungti tūkstančius pavienių elementų į vieningą sistemą Šių metų sausio mėnesį įvykęs galios aukcionas Naujojoje Anglijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) pažymėtas esminiu įvykiu visai energetikai. Jame dalyvavo ir 20 MW aukcioną laimėjo iš 5000 pavienių klientų, turinčių saulės jėgaines ir namų baterijų sistemas sudaryta virtuali elektrinė, kuri suformuota pasitelkiant duomenų bei pajėgumų agregavimo technologijas. Kodėl tai aktualu mums Lietuvoje? Turint omenyje artėjančią sinchronizaciją su kontinentine Europa, planuojamus galios aukcionus, rinkos liberalizaciją ir tai, kad esame elektros energiją importuojanti šalis, turime unikalią galimybę per artimiausią laikotarpį sukurti išties inovatyvią energetikos sistemą, kuri pasitelkdama duomenų bei pajėgumų agregavimo technologijas, sujungtų tūkstančius elektros energiją gaminančių vartotojų, namų baterijų, elektromobilių ir savo vartojimą valdančių verslo įmonių. Tokie rinkos dalyviai galėtų aktyviai įsitraukti į Lietuvos energetikos sistemą bei jos valdymą, taip pat teikti tokias paslaugas kaip, pvz., dažnio reguliavimo, kainų arbitražo ir kt. Vienos tarptautinės konsultacijų įmonės E4tech tyrime paskaičiuota, kad buitinis vartotojas teikdamas tokio tipo paslaugas per metus potencialiai galėtų gauti iki 300-400 EUR papildomų pajamų. Skaičiavimams buvo naudotas Didžiosios Britanijos rinkos modelis. Ar Lietuva įvykdys Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje išsikeltą tikslą ir taps energetikos inovacijų lydere regione priklauso nuo kelių esminių elementų ar sėkmingai ir laiku bus įgyvendinti masinės išmaniosios apskaitos, bendros duomenų kaupimo bei apsikeitimo platformos (angl. Data Hub) diegimo projektai, kurie yra vieni esminių siekiant sukurti vieningą ir bendrą Baltijos šalių, o vėliau ir Šiaurės regiono šalių mažmeninės elektros energijos rinką, ar nebus nukeliami su rinkos liberalizavimu susiję sprendimai ir žinoma ar bus sukurtas tinkamas tokios rinkos mechanizmas rinkos procesų ir reguliavimo dalyje. Vytautas Kieras, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos Inovacijų komiteto pirmininkas Virtualių jėgainių rinkos modelis Gaminantys vartotojai / namų baterijos Energijos paklausos valdymas (angl. demand side management) Virtualios jėgainės operatorius Išmaniosios apskaitos, bendros duomenų kaupimo bei apsikeitimo platformos (angl. Data Hub) diegimo projektai yra vieni esminių siekiant sukurti vieningą ir bendrą Baltijos šalių, o vėliau ir Šiaurės regiono šalių mažmeninės elektros energijos rinką. Elektromobiliai Didžiulį duomenų ir pajėgumų agregavimo technologijų potencialą jau pastebėjo ir energetikos gigantai, tokie kaip ENEL (Italija), Engie (Prancūzija) ar Alpiq (Šveicarija), kurių atėjimas į agregavimo rinką pažymėtas įsigijimų bangos. ENEL įsigijo duomenų ir pajėgumų agregatorių EnerNOC (Jungtinės Amerikos Valstijos), Engie tapo vienu pagrindinių įmonės Kiwi Power (Jungtinė Karalystė) savininkų, o šveicarų Alpiq tapo Flextricity (Jungtinė Karalystė) pagrindine akcininke. Prekyba elektros energijos rinkoje Perdavimo sistemos operatorius Skirstymo sistemos operatorius PREKYBA RINKOJE SISTEMINĖS PASLAUGOS SISTEMINĖS PASLAUGOS 10 Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga

2019 m. gegužė Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų apžvalga