Energijos efektyvumas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje nuo gamybos iki galutinio vartotojo Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2018 m. vasario 21 d. Tarptautinė konferencija Danfoss atlikti šildymo sistemų praktiniai tyrimai Lietuvos daugiabučiuose 2016-2017 metais. Naujos rekomendacijos 2018 metams. Optimal 1 sprendimas Vilnius Grand Resort 1
Šilumos tiekėjo veiklos ir atsakomybės riba 1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4- šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose (~30000). 2
Centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas 3
PASIEKIMAI Šiandien Lietuva tapo pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką pasiekti energetinę nepriklausomybę pereinant nuo brangių importuojamų gamtinių dujų prie biokuro. CŠT šilumos gamybos šaltiniai ir perdavimo sistemos veikia efektyviai ir patikimai
AB Panevėžio energija 2017 m. vykdytų projektų akimirkos Siekiant kuo mažesnių centralizuoto šilumos tiekimo kainų vartotojams 2017 metų liepos mėn. AB Panevėžio energija Pušaloto g. esančioje katilinėje Panevėžio RK-1 pastatė dar vieną 3 MW galios kondensacinį ekonomaizerį prie 12 MW galios biokuro katilo, 5
Lyginamosios kuro sąnaudos CŠT sektoriuje 1996-2016 m. 6
Pirminio kuro struktūra Lietuvos CŠT sektoriuje (1997-2020) 7
Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybai palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje Atliekinė šiluma; 6% Anglis; 5% Durpės; 3% Gamtinės dujos; 6% Mazutas; 3% Šilumos siurbliai; 6% Biokuras ir kom.atliekos; 70% Lietuva, 2017 Švedija, 2013 8
Lietuvoje biokuro dedamoji šilumos savikainos struktūroje ir viena mažiausių Europoje Europoje: 5,2 Eur ct/kwh Lietuvoje: 1,8 Eur ct/kwh Daugiausia naudojama biokuro rūšis šilumos gamybai: Europoje - medienos granulės (dažniausiai importuojama) Lietuvoje - skiedros, pjuvenos (šalia esantis kuras) 9
Energijos srautų diagrama, 2016 m. (tūkst. t.n.e) 10 Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas
Atsinaujinančių energijos išteklių srautų diagrama, 2016 m. (tūkst. t.n.e) Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas 11
UAB Litesko 2017 m. vykdytų projektų akimirkos DRUSKININKŲ MIESTO ŠILUMOS TIEKIMO TINKLŲ NUO ŠK 1V-2A IKI ŠK 4V-3, NUO ŠK 4V-9 IKI 4V-11 IR NUO ŠK 4V-10 IKI ATEITIES G. 13 REKONSTRUKCIJA Projekto vertė: apie 1,26 mln. eur. (50 proc. parama iš 2014-2020 m. ES SF) Rekonstruota 850 m
Šilumos technologiniai nuostoliai tinkluose, %
Šilumos punktai Lietuvoje Iki 2011-11-01 šilumos tiekimo įmonės aktyviai modernizavo (keitė senus elevatorinius į automatizuotus nepriklausomo pajungimo) šilumos punktus, o jų sąnaudos buvo įtraukiamos į šilumos kainą:
ŠT įmonių įgyvendintų projektų ekonominė nauda vartotojams Kasmetinis sutaupymas dėl geresnės vamzdynų kokybės ~89 mln. Eur Kasmetinis sutaupymas dėl efektyvesnės šilumos gamybos ~32 mln. Eur Kasmetinis sutaupymas dėl pigesnio kuro naudojimo ~159 mln. Eur Įrengus automatinius šilumos punktus 75 proc. visų šildomų pastatų vartotojai kasmet sutaupo ~ 43 mln. Eur VISO: kasmet vartotojai sutaupo 89+32+159+43 = 323 mln. Eur 16
2016 m. šilumos vartotojai už šilumą sumokėjo apie 396 mln. Eur. Jeigu nebūtų įmonių investicijų į sąnaudų mažinimą, vartotojai būtų sumokėję apie 719 mln. Eur, šilumos kaina siektų apie 10,5 eur ct/kwh (2017 m. vidutinė kaina buvo 5,0 eur ct/kwh) Šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti! Šiandien pagrindinis veiksnys, labiausiai lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose!!! 60 m2 butui šilumos sąskaita siektų 109 eur 60 m2 butui šilumos sąskaita siekia 57 eur
Vidutinė CŠT kaina gyventojams (Eur/MWh su PVM) 18
Prieš 12 metų...
Biokuro katilų suminė instaliuota šilumos galia tiekiama į CŠT sistemą/tinklą (2018 m. sausio 1 d.) Nr. CŠT įmonė/miestas CŠT įmonės šaltiniai Nepriklausomi šilumos gamintojai Viso MW MW MW 1 "Vilniaus šilumos tinklai" 74,7 126,6 201,3 2 "Kauno energija" BENDRAS 92,2 189,5 281,7 Kauno miestas 71,0 181,5 252,5 Kauno rajonas 16,2 8,0 24,2 Jurbarko ŠT 5,0 0,0 5,0 3 "Klaipėdos energija" 22,3 121,6 143,9 4 AB "Panevėžio energija" BENDRAS 101,6 51,1 152,7 Panevėžio mieste ir rajone 32,0 32,0 Kėdainių mieste ir rajone: 5,5 5,5 Rokiškio mieste ir rajone: 40,0 40,0 Pasvalio mieste ir rajone: 3,0 20,5 23,5 Kupiškio mieste ir rajone: 5,6 30,6 36,2 Zarasų mieste ir rajone: 15,6 15,6 5 UAB "Litesko" BENDRAS 118,2 27,5 145,7 "Alytaus energija" (Litesko) 18,8 15,0 33,8 "Druskininkų šiluma" (Litesko) 27,0 27,0 "Marijampolės šiluma" (Litesko) 32,9 32,9 "Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdoje 3,0 3,0 6,0 "Kelmės šiluma"(litesko) 6,2 6,2 "Biržų šiluma" (Litesko) 10,1 10,1 "Vilkaviškio šiluma" (Litesko) 8,4 8,4 "Telšių šiluma" (Litesko) 5,0 9,5 14,5 6 "Šiaulių energija" 67,2 0,8 68,0 7 "Mažeikių šilumos tinklai" 48,7 48,7 8 "Jonavos šilumos tinklai" 25,3 25,3 9 "Utenos šilumos tinklai" 39,6 39,6 10 "Akmenės energija 7,7 7,7 11 "Anykščių šiluma" 7,1 7,1 12 "Birštono šiluma" 4,0 4,0 Nr. CŠT įmonė/miestas CŠT įmonės šaltiniai Nepriklausomi šilumos gamintojai Viso MW MW MW 13 "Elektrėnų komunalinis ūkis" 40,8 40,8 14 "Fortum Joniškio energija" 3,1 4,3 7,4 15 "Fortum Švenčionių energija" 8,5 8,5 16 "Ignalinos šilumos tinklai" 18,1 18,1 17 "Kaišiadorių šiluma" 12,6 12,6 18 "Komunalinių paslaugų centras" 2,0 2,0 19 "Lazdijų šiluma" 9,7 9,7 20 "Molėtų šiluma" 11,7 11,7 21 "Pakruojo šiluma" 7,3 7,3 22 "Plungės šilumos tinklai" 13,8 30,7 44,5 23 "Prienų šilumos tinklai" 9,6 9,6 24 "Trakų energija" 8,5 8,5 25 "Radviliškio šiluma" 35,9 35,9 26 "Raseinių šilumos tinklai" 27,4 27,4 27 "Šakių šilumos tinklai" 10,1 1,0 11,1 28 "Šalčininkų šilumos tinklai" 11,3 11,3 29 "Šilalės šilumos tinklai" 12,5 12,5 30 "Šilutės šilumos tinklai" 32,9 32,9 31 "Širvintų šiluma" 12,5 12,5 32 "Tauragės šilumos tinklai" 31,6 31,6 33 "Varėnos šiluma" 24,2 2,0 26,2 34 "Visagino energija" 21,0 1,5 22,5 35 "Kretingos šilumos tinklai" 22,9 22,9 36 "Ukmergės šiluma" 7,8 7,8 37 "Palangos šilumos tinklai" 8,3 8,3 38 "Skuodo šiluma" 10,4 10,4 39 "Trakų šilumos tinklai" 1,8 1,8 40 "Rietavo komunalinis ūkis" 3,6 3,6 41 "Kazlų Rūdos šilumos tinklai" 9,6 9,6 Viso: 990 599 1589 Šiuo metu CŠT sektoriuje veikia apie 1589 MW šiluminės galios biokuro katilų ir beveik siekia bazinį šilumos apkrovimą (1700 MW) žiemos metu.
Biokogeneracija šilumos tiekimo įmonėse (2017) Nr. Įmonės pavadinimas Elektrinės pavadinimas Elektrinė galia, MW Šiluminė galia, MW 1 UAB "Litesko" Marijampolės rajoninė katilinė 2,5 16,0 biokuras 2007 2 UAB "Litesko" Alytaus miesto katilinė 5,4 20,2 biokuras 2012 3 AB "Kauno energija" 4 5 6 AB "Šiaulių energija" 7 8 Noreikiškių rajoninės katilinės elektrinė 0,4 0,5 Kuras biodujos/ g. dujos AB "Vilniaus šilumos Termofikacinė elektrinė Nr.2 tinklai" 15,3 42,0 biokuras 2006 AB Panevėžio Panevėžio rajoninė katilinė energija Nr. 1 1,3 12,5 biokuras/ g.dujos 2012 Šiaulių termofikacinė elektrinė 11,0 37,0 biokuras 2012 UAB "Utenos šilumos tinklai" UAB Tauragės šilumos tinklai Metai Termofikacinė elektrinė 2,5 8,1 biokuras 2012 Beržės katilinė (turbogeneratorius) 0,8 9,5 biokuras 2006 Viso 39,2 145,8 2013 21
Biokogeneracija NŠG įmonėse Nr. Įmonės pavadinimas Elektrinės pavadinimas 1 2 UAB Fortum Klaipėda UAB Plungės bioenergija Komunalinių atliekų deginimo jėgainė UAB Plungės bioenergija (Plungėje) Elektrinė galia, MW Šiluminė galia, MW 20 50 Kuras Biokuras/kom. atliekos Eksploatacijos pradžia 2013 1 16 Biokuras 2007 3 UAB Ekoresursai" Domeikava, Lapių savartynas 1,2 1,5 biodujos 2012 4 UAB Kurana UAB Kurana (Pasvalys) 4 12,5 5 6 UAB Energijos parkas UAB Pramonės energija Kairių biomasės elektrinė (Šiauliuose) UAB Pramonės energija elektrinė Nr.1 (Klaipėdoje) biodujos/ gamt. Dujos 2012 0,6 0,8 biodujos 2011 1,5 24 medienos atliekos 7 UAB ENG Pasvalio rajoninė katilinė 1 1,1 biodujos 2010 8 UAB "Autoidėja" 9 10 UAB Danpower Baltic UAB Foksita Kaziokiškių savartynas (Elektrėnai) SSPC-Taika (Kaune) UAB Foksita (Kauno m.) 0,8 0,8 biodujos 2012 5 5 15 25 VISO (NŠG): 40,1 146,7 VISO (ŠT įmonės): 39,2 145,8 Biokuras biokuras 2016 2016 IŠ VISO: 79,3 292,5 22
Šiluma centralizuotai tiekiama šilumos tinklais, kurių šiuo metu bendras ilgis siekia 2880 km (įskaitant nebalansinius tinklus) Per 2003-2016 metų laikotarpį iš viso buvo įrengta naujų ir senų pakeistų naujais vamzdynais apie 875 km, t.y. ~30 %
Šilumos tinklų ilgiai (neįskaitant nebalansinių tinklų ir renovavimas 2003 2016 metais
2014-2020 ES struktūrinė parama I kvietimas (8 mln. Eur) 2017-09-29 Energijos efektyvumo direktyvos nuostatų įgyvendinimui numatyta parama 0 Eur. I kvietimas (17,04 mln.eur) 2017-09-20 Daugiabučių namų atnaujinimas; 314 mln. Eur Priemonė "Biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimas" ; 10 mln. Eur Priemonė Biokuro panaudojimo skatinimas šilumos energijai gaminti ; 17,0 mln. Eur Priemonė "Didelio efektyvumo kogeneracijos skatinimas Vilniaus mieste" (biokuro dalis: 154 MWš ir 70 MWe); 94,5 mln.eur Priemonė Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra ; 69,5 mln. Eur Priemonė Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra (Vilniaus kogeneracinei jėgainei (53 MWš ir 18 MWe); 61 mln. Eur ; Kauno kogeneracinei jėgainei (priemonė nepatvirtinta) Planuojama: (71 MWš ir 24 MWe);??? 69-75 mln. Eur Priemonė Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas ; 12,0 mln. Eur I kvietimas 2016 m. pab. patvirtintos 44 paraiškos (skirta 32 mln. Eur parama) II kvietimas (2017-09- 25) 27 mln eur (modernizavimui) ir 4,5 mln. Eur (plėtrai) I kvietimas (1 patvirtintas projektas (4 mln. Eur) II kvietimas( 8,43 mln. Eur) 2017-10-03
PLANUOJAMI BIOKURO KATILŲ (KATILINĖSE IR KOGENERACINĖSE ELEKTRINĖSE) GALINGUMAI įgyvendinus 2014-2020 ES SF paramą CŠT sektorius (ŠT įmonės) CŠT sektorius (nepriklausomi šilumos gamintojai) VISO Iki 2017 m. pabaigos pastatyta (viso) Per 2018-2022 m. planuojama pastatyti (viso) MWš MWe MWš MWe MWš MWe Biokatilų šiluminė galia Biokogeneracinių jėgainių (elektrinė galia) Biokatilų šiluminė galia Biokogeneracinių jėgainių (elektrinė galia) Biokatilų šiluminė galia Biokogeneracinių jėgainių (elektrinė galia) 886 (instaliuota) 40 570 (instaliuota) 39 1456 (instaliuota) 79 1040(instaliuota su ekonomaizeriais) 676 (instaliuota su ekonomaizeriais) 1716 (instaliuota su ekonomaizeriais) 990 (suminė galia į tinklą) 599 (suminė galia į tinklą) 1589(suminė galia į tinklą) 150 (instaliuota) 5 154 (Vilniaus kogenerecinė jėgainė) 70 400 (instaliuota) 99 180 (instaliuota su ekonomaizeriais) 71 (Kauno kogeneracinė jėgainė) 24 430 (instaliuota su ekonomaizeriais) 20 (Panevėžyje) Iki 2022 m. pabaigos bus pastatyta (viso) 1160 45 897 133 2016 m. CŠT sektoriaus apkrovimas: šildymo sezono metu 1500 MW (bazinis), maksimalus 3080MW; nešildymo sezono metu 368 MW (bazinis), maksimalus 600 MW. 2020 178
Daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veiklos ir atsakomybės riba 1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4- šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose (~30000).
Didžiausią šilumos taupymo potencialą valdo vartotojai!!! Šaltinis: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija 28
Šilumos kainos 2018 m. sausio mėn., ct/kwh su PVM 29
Ignalinos miesto pavyzdys pagrindė energetikos ekspertų įžvalgą Po daugiabučių renovavimo šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio padidėja (jei prie šilumos tiekimo sistemos neprisijungia nauji vartotojai), tačiau esamiems vartotojams mokėjimai už suvartotą šilumą yra gerokai mažesni nei prieš namo renovaciją Nors šilumos kaina Ignalinoje yra didesnė už vidutinį tarifą Lietuvoje, tačiau galutiniai mokėjimai už šilumą šio miesto gyventojams yra vieni mažiausių šalyje
2017 m. vasario 1 d. LŠTA duomenimis Lietuvoje yra apie 17800 daugiabučių gyvenamųjų namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma: Apie 3000 namų (118 tūkst. butų) yra labai prastos būklės. apie 10400 namų (409 tūkst. butų) yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti daugiabučiuose. apie 1200 namų (47 tūkst. butų) yra iš dalies modernizuoti apie 1800 namų (71 tūkst.butų) yra pilnai atnaujinti apie 1440 namų (57 tūkst.butų) naujos statybos daugiabučiai.
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, kurie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai 32
Vilniaus senamiestis aprūpinamas centralizuotai tiekiama šiluma
Neišspręstas prieštaravimas, kai šilumos tiekėjui, neturinčiam prieigos prie vidaus sistemų bei įrenginių, taip pat galimybės užtikrinti kokybišką šilumos tiekimo rėžimą, nustatyta prievolė tiekti šilumą ir išrašyti sąskaitas butams Šilumos tiekimo įmonės gyventojams kas mėnesį išsiunčia apie 700 tūkst. mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį pranešimų.
Daugiabučių namų gyventojai pagrindiniai šilumos vartotojai Siekiant jau dabar sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. būtina: Vidaus šildymo sistemos subalansavimas; Karšto vandens sistemos subalansavimas; Termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimas Individualios šilumos apskaitos kiekvienam butui įrengimas (šilumos kiekio dalikliai); Išmanioji (Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose apskaita (pagal 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos reikalavimus).
Šilumos suvartojimo pavyzdys Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Lietuvos miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (2017 m. gruodžio mėn.) AB "Vilniaus šilumos tinklai" Pastatų grupės pagal šilumos suvartojimą III. Daugiabučiai, pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, su įrengtais dalikliais individualiai šilumos apskaitai (pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistema subalansuota; ant kiekvieno šildymo prietaiso įrengti termostatiniai ventiliai ir šilumos kiekio apskaitos dalikliai; įrengti karšto vandens antimagnetiniai skaitikliai; įrengta nuotolinė duomenų nuskaitymo ir valdymo sistema; įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, butų šildymo prietaisų, butų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenys nuskaitomi vienu metu) IV. Daugiabučiai, pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, su senomis nesubalansuotomis vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis, dalikliai individualiai šilumos apskaitai neįrengti, karšto vandens suvartojimą deklaruoja patys gyventojai Adresas Vidutinė lauko oro temperatūra : Butų sk. Statybos metai Iš viso Karštam vandeniui ruošti 0,5 Dienolaipsniai : 472,5 Suvartotas šilumos kiekis Karšto vandens temp. palaikymui Su nepaskirsty tu karštu vandeniu Bendrosi oms reikmėms Butų ir kitų patalpų šildymui Apmokestint a šiluma šildymui gyventojam s vnt. metai MWh MWh MWh MWh MWh MWh m² MWh m² MWh/m²/mėn EUR/MWh EUR/m²/mėn kwh/mėn EUR/mėn Šviesos g 11 (bt. 41-60) 20 1982 22,1 2,5 4,7-0,1 2,7 14,9 1072,0 14,9 1072,0 0,0139 50,10 0,70 836,53 41,91 Taikos g. 134, 136 72 1985 90,8 10,9 18,4-1,3 11,3 62,7 4428,1 62,7 4428,1 0,0142 50,10 0,71 850,03 42,59 Kovo 11-osios g. 55 37 1985 46,4 5,3 9,8-0,6 5,7 31,9 2212,4 31,9 2212,4 0,0144 50,10 0,72 863,92 43,28 Šviesos g 14 (bt. 81-100) 20 1975 24,1 3,0 4,9-0,4 3,0 16,6 1098,2 16,6 1098,2 0,0151 50,10 0,76 908,34 45,51 Taikos g. 25, 27 40 1983 49,3 5,7 9,4-0,2 6,2 34,4 2186,7 34,4 2186,7 0,0157 50,10 0,79 942,60 47,22 Šviesos g 4 (bt. 81-100) 20 1991 26,9 3,0 3,5-0,5 0,0 21,0 1071,3 21,0 1071,3 0,0196 50,10 0,98 1174,51 58,84 Gedvydžių g. 20 72 1989 107,3 9,7 15,9-1,4 0,0 83,1 4195,9 83,1 4195,9 0,0198 50,10 0,99 1188,33 59,54 Gabijos g. 81 (bt. 1-36) 36 1986 53,2 5,1 8,9-0,7 0,0 39,9 1988,9 39,9 1988,9 0,0201 50,10 1,00 1203,13 60,28 Gedvydžių g. 29 (bt. 1-36) 35 iki 1992 59,9 5,2 10,0-0,4 0,0 45,0 2212,1 45,0 2212,1 0,0204 50,10 1,02 1221,68 61,21 V.Pietario g. 7 36 1987 30,2 4,6 7,0 0,4 0,0 18,2 2176,9 18,2 2176,9 0,0084 50,10 0,42 502,32 25,17 Kapsų g. 38 70 iki 1992 43,3 7,5 0,3 0,0 0,0 33,5 2072,3 33,5 2072,3 0,0162 50,10 0,81 970,44 48,62 Taikos g. 241, 243, 245 60 1985 77,3 8,9 11,2-0,6 0,0 57,8 3133,6 57,8 3133,6 0,0185 50,10 0,92 1107,33 55,48 Musninkų g. 7 60 1980 80,9 7,9 14,8-2,7 0,0 60,9 3251,0 60,9 3251,0 0,0187 50,10 0,94 1123,34 56,28 S.Stanevičiaus g. 7 (bt. 1-40) 40 1987 55,6 5,1 9,5 0,0 0,0 40,9 2155,0 40,9 2155,0 0,0190 50,10 0,95 1140,12 57,12 Antakalnio g. 118 59 1964 69,5 6,4 13,2-0,6 0,0 50,5 2642,3 50,5 2642,3 0,0191 50,10 0,96 1146,65 57,45 Žemynos g. 25 32 1986 50,5 4,0 8,4 0,0 0,0 37,1 1927,9 37,1 1927,9 0,0192 50,10 0,96 1153,95 57,81 Žemynos g. 35 88 1986 136,7 13,8 21,6-1,4 0,0 102,8 5195,5 102,8 5195,5 0,0198 50,10 0,99 1187,25 59,48 Taikos g. 105 71 1985 115,7 11,0 19,6-1,9 0,0 86,9 4324,5 86,9 4324,5 0,0201 50,10 1,01 1205,98 60,42 Kanklių g. 10B 22 1981 32,1 3,8 4,6-0,1 0,0 23,9 1167,5 23,9 1167,5 0,0204 50,10 1,02 1225,93 61,42 Didlaukio g. 22, 24 31 1986 49,5 4,6 6,1-0,3 0,0 39,1 1870,3 39,1 1870,3 0,0209 50,10 1,05 1253,55 62,80 Namo plotas Butų plotas Šilumos suvartojimas šildymui Šilumos kaina gyventojam s (su PVM) Mokėjimai už šilumą 1 m² ploto šildymui (su PVM) 2017 m. gruodį III grupės vid. mokėjimai ~49 Eur, IV grupės - ~58 Eur (Skirtumas 9 Eur) Kiekvieno mėnesio šilumos suvartojimo analizė pateikiama www.lsta.lt CŠT rodikliai Šilumos suvartojimo analizė arba http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize Šilumos suvartojim as 60 m² ploto buto šildymui Mokėjimai už šilumą 60 m² ploto buto šildymui (su PVM)
UAB Balterma ir Ko šildomas kvartas Vilniuje apie 30 proc. didesnė šilumos kaina ir miestas su kaminais AB Vilniaus šilumos tinklų šilumos kaina 2018 m. sausio mėn. 5,05 Eur ct/ kwh; UAB Balterma ir Ko 6,93 Eur ct / kwh 37
Šilumos punktai Lietuvoje 2011-11-01 įsigaliojus ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMUI didelė dalis šilumos punktų atrodo vis dar taip:
INDIVIDUALIŲ ŠILUMOS PUNKTŲ SKAIČIUS GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE 2017 m. sausio 1 d.
INDIVIDUALIŲ ŠILUMOS PUNKTŲ SKAIČIUS PASTATUOSE 2017 m. sausio 1 d. Individualių šilumos punktų skaičius pagal tipą: Gyv. pastatuose (vnt) Kituose pastatuose (vnt) IŠ VISO (vnt) neautomatizuoti (su elevatoriumi) 3908 1569 5477 Priklausomo šildymo pajungimo: automatizuoti 6806 1960 8766 VISO (priklausomo šildymo pajungimo): 10714 3529 14243 Nepriklausomo šildymo pajungimo automatizuoti 8656 4363 13019 VISO (automatizuoti) IŠ VISO (priklausomo ir nepriklausomo pajungimo tipų): 15462 6323 21785 19370 7892 27262 LŠTA užsakymu 2015 m. atlikta studija Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos, esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos parengimas
LR energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo įgyvendinimas: 7 straipsnis. Susitarimai dėl energijos sutaupymo 1. Elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriuose valstybei tiesiogiai ar per jos kontroliuojamas įmones priklauso ne mažiau kaip 1/2 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų (toliau valstybės valdomi operatoriai), per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl energijos sutaupymo. 2. Kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, energetikos įmonės taip pat gali sudaryti su Energetikos ministerija susitarimus dėl energijos sutaupymo 8 straipsnis. Susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo 1. Energijos tiekėjai per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo sudaro su Energetikos ministerija viešai skelbiamus susitarimus dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo 11 straipsnis. Energijos vartojimo auditas 2. Įmonės, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, Energetikos ministerijai pirmą kartą privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d., o vėliau ne rečiau kaip kas 4 metai po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito. Energijos vartojimo audito ataskaita gali būti pateikiama kaip atlikto platesnės apimties aplinkosauginio audito, jeigu jis atliekamas pirmiau, dalis.
Pakeista DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMA 2018-01-10 priimti pakeitimai: 2. Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės: I. ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ DIDINANČIOS PRIEMONĖS 1. Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atnaujinimas (modernizavimas): 1.1. šilumos punkto ar katilinės įrengimas, keitimas, pertvarkymas arba individualių katilų ir (ar) karšto vandens ruošimo įrenginių įrengimas ar keitimas, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas 1.2. šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ir (ar) balansavimas, šildymo prietaisų ir (ar) vamzdynų keitimas, ir (ar) vamzdynų izoliavimas, ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas, ir (ar) individualių šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos įrengimas 1.3. karšto vandens sistemos pertvarkymas, atnaujinimas, vamzdynų keitimas ir (ar) izoliavimas Ir t.t. Tačiau Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme numatyta: Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo projektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Vyriausybė) patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo projekto įgyvendinimo.
2018 m. aktualūs CŠT sektoriaus klausimai Šilumos supirkimas iš Nepriklausomų šilumos gamintojų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektas ir jos įgyvendinimo priemonių planas Šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų investicijų grąža Šilumos tiekėjams priklausančių šilumos punktų eksploatavimo sąnaudų (ne)padengimas Šilumos ir vandens tiekėjų sutartinių santykių su buitiniais vartotojais, pasirinkusiais 2-ąjį karšto vandens apsirūpinimo būdas. VIAP sudėtis ir supirkimo tvarka Socialinių būstų gyventojų nemokumas už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Buitinių vartotojų apskaitos prietaisų (įvadinių ir butuose) nuotolinis duomenų nuskaitymas Dvinarė šilumos kaina Rezervinių ir perteklinių galių nustatymas. LR Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo įgyvendinimas Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų įgyvendinimas 2014-2020 m. struktūrinė parama Likusių senų (elevatorinių) šilumos punktų modernizavimas Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (lengvoji renovacija) Šilumos tiekimo tinklų hidraulinių bandymų reglamentavimas Statinių, prijungtų prie CŠT ir šilumai gaminti naudojančių AEI, šilumos įrenginių teisinis ir techninis reglamentavimas Šilumos tiekimo įmonių darbuotojų nauja sertifikavimo tvarka (VEI) Studija Šilumos reguliuojamų sąnaudų nustatymo reglamentavimo bei skatinamosios kainodaros galimybių analizė ir rekomendacijų parengimas Nebalansinių tinklų eksploatavimas, perėmimas, ir išpirkimas Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių naujos redakcijos projektas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių naujos redakcijos projektas Biokuro ir šilumos iš NŠG pirkimas BALTPOOL biržoje Medienos kuro pelenų panaudojimas; Vartotojų, esančių CŠT zonose ir naudojančių kitą šildymo būdą, skatinimas jungtis prie CŠT; Kt.
LEIDINIAI 2018 balandį LŠTA išleis 20 m. veiklos jubiliejinį leidinį Laukiama
LEIDINIAI Šiluminė technika 45
LŠTA informacinė ir švietėjiška veikla 2017 m. LŠTA atstovauja Lietuvos šilumos ūkio sektorių Europos Sąjungos erdvėje, kadangi nuo 2001 m. yra Euroheat&Power (tarptautinė centralizuoto šilumos tiekimo, šaldymo ir kombinuotos šilumos bei elektros energijos gamybos asociacija) pilnateise narė, o nuo 2007 m. Europos Pažangios Energetikos Efektyvumo Paslaugų Federacijos EFIEES narė. į Pastoviai palaikomas bendradarbiavimas su Europos šalių organizacijomis ir aktyviai dalyvaujama integracijos procesuose, bendruose tarptautiniuose projektuose. Teikiami duomenys užsienio ekspertams apie dominančią Lietuvos šilumos ūkio padėtį. Asociacija gautą užsienio informaciją platina elektroniniu paštu 6 gavėjų paketais, t.y. LR Seimo nariams, savivaldybėms, LŠTA nariams, giminingoms organizacijoms bei žiniasklaidai (viso apie 2000 adresatų). 46
AČIŪ UŽ DĖMESĮ! Visą aktualią informaciją rasite Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos svetainėje www.lsta.lt 47