Naujasis Zidinys-Aidai

LAIÐKAS REDAKTORIUI Irena Eglë Laumenskaitë Papraðei paraðyti svarbia, o ðiandien ir aktualia tema apie Baþnyèios ir þiniasklaidos santyká. Pradësiu nuo vis iðkylanèio klausimo: Kà reiðkia, kad jau visà deðimtmetá vieðosios nuomonës apklausose Baþnyèia ir þiniasklaida pasitikima labiausiai, ir jø reitingai yra labai arti vienas kito, svyruoja priklausomai nuo konkreèios socialinës situacijos bei matavimo skalës, bet nenukrinta þemiau 50%. Tai bûdinga visoms pototalitarinëms visuomenëms ir nelabai priklauso nuo to, kuri krikðèioniðkoji Baþnyèia sudaro gyventojø daugumà. Kai þiniasklaida iðskiriama á televizijà ir spaudà, katalikiðkose arba staèiatikiðkose ðalyse pirmenybë daþniau tenka televizijai, o protestantiðkose spaudai. Tai suprantama, nes vaizdinë medþiaga daugiau operuoja simboliais ir turi didesná emociná uþtaisà, o spausdintas þodis apeliuoja á racionalià màstysenà. Kitos socialinës institucijos, turinèios menkesnæ simbolinæ galià, bet tiesiogiai veikianèios mûsø gyvenimà arba lendanèios á mano kiðenæ, stabilesnio visuomenës pasitikëjimo turëti negali, ir, priklausomai nuo jø vykdomos politikos, jø reitingai permainingi arba jos velkasi pasitikëjimo skalës gale. Taigi Baþnyèia ir þiniasklaida Lietuvoje yra iðskirtinës reikðmës simbolinës struktûros, o tai reiðkia, kad jos atstovauja tam tikroms vertybinëms sistemoms. Nors Ðiaurës ir Vakarø Europoje (iðskyrus Airijà) per pastaruosius 20 metø religijos svarba kasdieniame þmoniø gyvenime maþëjo, bet Baþnyèios, kaip kultûros pamato, vaidmens jokia kita socialinë institucija neperëmë. Pasitikëjimas Baþnyèia arba institucionalizuota religija (specifinis sociologijos terminas) iðlieka stabilus daugelyje pasaulio ðaliø, o Pietø ir Ðiaurës Amerikoje (JAV ir Kanadoje) netgi aukðtas. Mat pripaþástama, jog Baþnyèia, kad ir kokie tikëjimo iðkraipymai ar skandalai jà krëstø, vis dëlto uþtikrina visuomenës gyvenimo stabilumà, nes palaiko ir gina vadinamàsias moralines vertybes, t. y. kiekvieno þmogaus nelygstamà vertæ nuo pat jo pradëjimo iki natûralios mirties, neleisdama jo paversti priemone nei þemiðkiems, nei aukðtesniems tikslams. Ja pasitikima, nes ji yra realus orientyras, kad þmogiðkas gyvenimas nepakriktø. Bet prieð Baþnyèià ir ðiauðiamasi, nes ji ne visiems þmogaus ánoriams ar veiksmams sako ok. Taip sociologiðkai svarstant, dabar reikëtø paklausti, kokiems vertybiniams orientyrams atstovauja þiniasklaida. Tai ypaè svarbu todël, kad toks aukðtas pasitikëjimas ja bûdingas tik pokomunistinëms visuomenëms (kitur jà lenkia ir kariuomenë, ir teismas, ir bankai, ir net ástatymø leidybos institucija), iðreiðkia aktualius pototalitariniø pokyèiø dalykus. Tiek aktualius, kad þiniasklaida ðiandien uþima simbolinës struktûros vaidmená, lygiagreèiai konkuruodama vien su Baþnyèia. Vienas dalykas buvo suprantamas jau nuo pat Nepriklausomybës atgavimo pradþios: spaudos laisvë simbolizavo visø trokðtamà laisvæ nuo nuo politinës sistemos melo, nuo þmogaus beteisiðkumo, nuo þmogiðkø galimybiø ribotumo, bet kartu, nesàmoningai, ir nuo sutartiniø þmogiðkø apribojimø, bûdingø civilizuotai visuomenei. Pa- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 217

galiau þmonës gali rinktis, gali suþinoti apie viskà, nes iki ðiol manoma, kad laisva spauda atspindi tikrovæ tokià, kokia ji yra. Bet ar tikrai atspindi? 1991 m. pradþioje buvo toks ávykis: keli lietuviai pabëgo ið sovietinës armijos dalinio ir mëgino pasislëpti, berods, ligoninëje. Jø puolë ieðkoti, surado ir gràþino atgal. Spauda ðá ávyká nuðvietë kaip lietuviø prievartinæ tarnybà svetimai valstybei. Vieðosios nuomonës apklausoje buvo praðoma nurodyti, kokios yra svarbiausios visuomenës gyvenimo problemos, ir daugelis Lietuvos gyventojø paþymëjo, kad viena pagrindiniø tarnavimas sovietø armijoje. Po to, jau geguþës mënesá, á privalomà tarnybà toje paèioje sovietø armijoje buvo semiami ne keli ir ne keliasdeðimt, o ðimtai Lietuvos vyrø, bet spauda apie tai neraðë. Savo ruoþtu ir gyventojai, vël paklausti apie pagrindines visuomenës gyvenimo problemas, nenurodë privalomos tarnybos sovietø armijoje kaip vienos svarbiausiø. Kà tokie dalykai (jø yra ne vienas) reiðkia? Mûsø rimtesnio domëjimosi visuomenës gyvenimu stokà, menkà savarankiðkà màstymà ar XIX a. ásivyravusià pozityvizmo iliuzijà, kad visuomenæ kaip gamtà galima nagrinëti objektyviai. Tarsi kuris nors ið mûsø, ypaè kalbëdamas apie þmogiðkà pasaulá, gali neturëti vertybinës pozicijos. Baþnyèia aiðkiai iðsako savo vertybinæ pozicijà, kuri grindþiama Evangelija. Deja, gyvenime yra taip, kad toli graþu ne visi jos nariai ir ne visada jos laikosi, todël Baþnyèia uþ tai atgailauja, vis giliau atskleisdama, kad reali meilë savo artimui nëra lengvas dalykas. Mes laisvi asmeniðkai rinktis: arba tikëti Geràja Naujiena ir bandyti pagal tai gyventi, prisiimant atsakomybæ, arba ne. Taèiau susivokti, koká pasaulio vaizdà man pateikia þiniasklaida ir kur link mane kreipia, nëra paprastas dalykas. Ne todël, kad ji yra pakankamai marga, bet kad gilesnis susivokimas yra atrofuojamas. Perskaitæ apie koká nors ávyká, juo labiau pamatæ apie já trumpà reportaþà, jûs negalësite pasakyti, kad taip nëra. Bet idant suprastumëte, jog veikiausiai yra ne tik taip, kaip informuojama, reikia gyvenimo patirties ir gebëjimo matyti reiðkinius visame jø kontekste. Kai ant troleibuso uþpakalinës dalies perskaièiau uþraðà Lietuvos rytas visos jûsø mintys, pamaniau, jog, laimë, dar ne visos, turiu ir kitokiø, kurias reikëtø itin puoselëti, idant didþioji þiniasklaida savo mintimis jø neuþgoþtø. Pateikti visapusiðkesná vaizdà ne trivialiai rausvà ar juodà nëra þiniasklaidos tikslas. Svarbu patraukti dëmesá (þiaurumai, skandalai, slaptos þymiø asmenø istorijos tam ypaè parankios) bei suþadinti impulsyvià reakcijà, o kartu pasiûlyti ir pagrindinæ prekæ reklamà, be kurios dabar neiðsiverèia jokia vieðo gyvenimo sritis. Pati savaime reklama nëra nei gera, nei bloga, bet ji árankis, kuris panaudotas vienokiam ar kitokiam tikslui, gali turëti teigiamà, bet neretai neigiamà poveiká ir individui, ir visuomenës gyvenimui. Viena þiniasklaidos teikiamos informacijos dalis jums parodo, kad mûsø gyvenimas þiaurus, þmogus yra neginamas, juo nesirûpinama. Bet jûsø gyvenimas bus tikrai kitoks (stebëtina sveikata, ðeimos idilë, trokðtami potyriai), jei pirksite ðias prekes, o radikaliai pasikeis, jei iðloðite daug pinigø ir panaudosite juos savo malonumui, t. y. naujiems daiktams ir áspûdþiams, kad nuo anksèiau minëtø baisumø pabëgtumëte. Firmos, ðalies, konkretaus veikëjo ávaizdþio kûrimas tai, kuo mes dabar labiau rûpinamës nei realia padëtimi, yra þiniasklaidos suformuoto mentaliteto iðdava, nes pati þiniasklaida yra ir ekonominio prioriteto visuomenës iðkiliausias kûdikis, ir veiksmingiausia priemonë ðio prioriteto galiai palaikyti. Baþnyèios ir þiniasklaidos pasitikëjimo reitingø artumas rodo, kad ði dviejø diametraliai prieðingø vertybiniø sistemø átampa, pasireiðkianti daugeliu aspektø, tæsiasi nuo Nepriklausomybës atgavimo pradþios, nes tai yra asmens giluminio laisvo apsisprendimo átampa. Jei Vakarø pasaulyje þiniasklaida pasitikima gerokai maþiau nei pas mus, tai nereiðkia, jog ekonominiai interesai ten nëra svarbûs. Anaiptol. Bet jie ágyvendinami civilizuotai, ir þmogaus gyvenime ne viskas jiems yra pajungiama. Mes didþiàjà þiniasklaidà neretai pavadiname purvasklaida, tuo pasakydami, ko- 218 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

kias þinias ji mums skleidþia. Bet ðis sudurtinis lietuviðkas þodis, atrodo, taip sëkmingai atrastas pakeisti griozdiðkà dariná masinës bendravimo priemonës, mus graþiai apgauna. Ne vien tuo, kad neva skleidþia þinias, t. y. tik informuoja, bet ir tuo, kad nuslepia, jog yra mûsø masinio bendravimo kasdienio ir trivialaus pagrindinë priemonë. Mes skaitome laikraðèius, þiûrime televizijos laidas, muilo operas, o susitikæ su kitais darbe, ðeimoje, draugø rate galime jau kartu aptarinëti, stebëtis, piktintis, skeptiðkai linguoti galvomis, retsykiais pasidþiaugti (daþniausiai dël sporto laimëjimø). Þodþiu, visada turime apie kà kalbëti, vis daþniau gyvendami susigalvotais arba selektyviai pateiktais svetimais gyvenimais, bet ne savo. Nepaskaityti visuotinai skaitomos spaudos ar nepamatyti populiarios laidos vadinasi, tapti balta varna, atsilikusiu nuo gyvenimo. O tai nepatikimas dalykas. Tam reikia ne tik dràsos nebûti kaip visi, bet ir kitokiø interesø, o ðiems kitokiø atskaitos taðkø. Klausti, kam man visa tai, dalytis savo realiu gyvenimu, kartu ieðkoti realiø problemø sprendimo, o juo labiau prisiimti atsakomybæ uþ bendrà reikalà tai tikrai ne mûsø didþiosios þiniasklaidos ugdomi dalykai. Svarstydama, apie kà ðia tema galëèiau raðyti laiðkà Naujojo Þidinio-Aidø Redaktoriui, sunkiausiai vadavausi nuo teisëto noro kritikuoti pasaulietinius þurnalistus, aptarti, kokie jie neprofesionalûs, ypaè Baþnyèios gyvenimo klausimais, nes ir pati tuo ne kartà ásitikinau. Taèiau ðirdies gelmëje jutau, kad ði prieðprieða mane nuvestø á aklavietæ. Taip màstydama, uþkliuvau uþ þinutës apie Didþiojo Penktadienio Kryþiaus kelià Romos Koliziejuje. Parengti apmàstymus Kryþiaus kelio stotims Popieþius papraðë þurnalistus, taip pat ir nekatalikus. Ir að galvojau, jei mûsiðkiams, lietuviams, duotume galimybæ patikëti savo karèià þurnalistø tikrovæ iðgelbstinèio Kryþiaus slëpiniui, jie kalbëtø ne vien apie spaudos konferencijø átampà, vëluojanèius reportaþus, bet ir apie savo sutrikimà, neretai dangstomà áþûliu pasitikëjimu, kai kaskart pamato, kad ir ðioje srityje gerokai nesigaudo (jø tam neruoðë), nesupranta paðnekovo atsakymo, vël nepataiko paklausti. Turbût kuris nors kalbëtø ir apie savo tramdomà apmaudà, kai jo pastangas aptarti kà nors rimèiau ðefas atmeta, sakydamas, kad ðito niekam nereikia, kad antraðtë turi bûti efektinga (nesvarbu, kad neatitinka turinio), o jei to nedarys, uþ durø á jo vietà laukia kiti. Èia tau ne Baþnyèia, kai laikydamas save kataliku, gali sau leisti abejoti jos mokymu, jos negeroves vieðumon kelti, dël ko vyskupas apgailestaus, bet nuo Baþnyèios tuoj pat neatskirs. Nes ne ekonominis interesas jà veda, bet siekis iðgelbëti sielà, o tam bûtinas didþiulis gailestingumas ir laisvë apsispræsti. Laisvæ nuo mes ágyvendiname net Vakarams neregëtu mastu: nei tiek piktnaudþiavimo nepatikrintais faktais, nei tiek pornografinës erotikos didþiojoje þiniasklaidoje ir vieðoje reklamoje ten nerasi. Bet kaip su laisve dël? Kalbu ne apie reklamos siûlomà laisvæ daiktø atþvilgiu, t. y. rinktis vienà ar kità prekæ, bet laisvæ ryðyje su kitu asmeniu laisvæ sàmoningai pasakyti taip arba ne, prisiimant atsakomybæ. Galbût todël krikðèioniðka laikysena, kuri yra asmeniðka ir sàmoninga, o ne masinë ir impulsyvi, pas mus yra kol kas silpna. Màstydama apie Baþnyèios ir þiniasklaidos santyká, supratau, kad pastarosios atstovø negaliu uþsipulti. Jie yra vieni ið mûsø á Baþnyèià ávesdinti Krikðto sakramentu, kad turëtø amþinàjá gyvenimà. (Gallupo instituto tyrimai parodë, kad jau 1989 m. tarp suaugusiø Lietuvos gyventojø buvo 95% pakrikðtytøjø). Galima spëti, kad sekmadieniais jie á baþnyèià veikiausiai nevaikðto, bet ir tai kas þino... Kita vertus, toli graþu ne visi praktikuojantys katalikai gerai supranta, kà tiki, o tarp gerai þinanèiø tikëjimo tiesas pasitaiko ir tokiø, kurie ðá savo iðmanymà panaudoja savivalei Baþnyèioje pateisinti. Ið tikro, á Baþnyèià, kaip bendrystæ Kristaus meilëje, áeinama labai lëtai, per rimtus savo tikëjimo iðbandymus. Ir ne vienam jo kelionæ sunkina tai, kad þmonës, priskiriantys save Baþnyèiai, naudojasi þiniasklaidoje dominuojanèiais principais. Vienas jø kritika, bet ne pirmine ðio þodþio prasme, kas NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 219

reiðkia svarstymà, o kaip prieðprieða, negatyvi nuostata oponento atþvilgiu, kas ypaè sava marksistinës ideologijos paveiktai màstysenai. Tik þiniasklaidos leksikone anie yra atsilikæ nuo gyvenimo, sustabarëjæ (cituojant Lietuvos rytà, elgiasi ne taip, kaip tai daro visas modernus pasaulis ), varþo þmogaus laisvæ, þiûri átariai á regimus þingsnius kuriant pilietinæ visuomenæ (taip tame paèiame dienraðèio straipsnyje buvo pavadintas noras prisigerti alaus Katedros aikðtëje)... O baþnytininkui anie yra nieko nesuprantantys, nes netikintys, á baþnyèià nevaikðtantys, tarsi Dievas ir tikëjimas bûtø paslaptis, akylai saugoma nuo nepaðvæstøjø. Nedaþnai pakvieèiame: ateik, tyloje vis klausk Dievo: Kas esi Tu, ir kas esu að?, þiûrëk, klausykis, ir Dievas kaip didþiausias Slëpinys pats tau versis, o tu átikësi girdësi asmeniðkà Dievo kvietimà ir atsakysi á já. Maþa, kad mûsø krikðèionims reiks iðaugti ið tokios nuostatos. Atëjo laikas, kai teks daþnai dalyvauti vieðose batalijose tikëjimo ir Baþnyèios klausimais, atsispiriant pagundai atrëþti oponentui ta paèia turgaus kalba. Nesu Baþnyèios istorijos þinovë, bet ðiek tiek domintis ja, man pasirodë, kad Europos ðalyse, praëjus keliems ðimtams metø nuo krikðèionybës ávedimo, kai ði jau bûdavo persmelkusi kultûrà, iðkildavo ir sàmoningo santykio, t. y. asmeniðko apsisprendimo klausimas. Tada prasidëdavo erezijø metas, ir, þinoma, kovos prieð jas, nes tikëjimo bei Baþnyèios klausimus svarstydavo kone visi, net turguose. Ðiandien turgø, kaip mainø ir ginèø vietà, atstovauja þiniasklaida, ypaè internetas. O mes, Europoje vëliausiai priëmæ krikðèionybæ ir daþnai buvæ priversti ginti savo tautinæ bei religinæ tapatybæ kolektyviai pasiprieðindami, gal tik dabar iðeiname á asmeninio apsisprendimo etapà. Taip pat kuriame ir atvirà demokratinæ visuomenæ, neretai tai suprasdami kaip teisæ bei pareigà pagrástai ir nepagrástai reikðti savo nuomonæ visais ámanomais klausimais. Bet rûpindamiesi atviros Baþnyèios ávaizdþiu, galime patekti ant kito jauko kitokio, bet jau irgi naudojamo þiniasklaidos principo: verþtis pas kità su kamera, familiarø plepëjimà laikyti atvirumu, neðti ðiukðles ið namø ir vieðai rodyti tai, kas þmogui yra labai asmeniðka ir net intymu. Taip vadinamas modernëjimas bei masinë sàmonë yra lengvai perimami, taèiau atidumas, pagarba asmeniui, pasitikëjimas, tarnavimas kitam, t. y. atraminiai krikðèioniðkos nuostatos principai, yra ugdomi atkakliai ir kantriai, todël nëra labai populiarûs net tarp mûsø praktikuojanèiø katalikø. Ðiai sëklai sudygti reikia ne vien laiko, bet ir geros þemës. O kieta ar erðkëèiais aptekusi dirva tampa gera þeme, kaip sakë ðv. Teresë Avilietë, kai ið jos ðmeiþtais, kanèia ir ligomis visiðkai iðvalomas savanaudiðkumas ir ji suminkðtinama. Ðiandien galima pasakyti taip: mes atsigræþiame á Dievà, kai susvyruoja kasdienio saugumo pamatai. Kai visuomenæ kreèia neteisingumas, nedarbas, visoks pakrikimas, visuotinai patiriama neviltis kreipia ieðkoti tikro tiesos ir vilties ðaltinio. Tada á Baþnyèià gráþtama nebe ið kultûrinës tradicijos, ne su visa tauta, bet tam tikra prasme pavieniui, nes asmeniðkai, kadangi ne tauta, o asmuo yra krikðèioniðko tikëjimo subjektas. Raðytinë doktrina, kultas ir institucija yra bûtini tradicinës religijos sandai, bet krikðèionybës esmë yra asmeniðkas susitikimas su Kristumi, ir bûtent tuo krikðèioniðkas tikëjimas yra gyvas. Ðiemet ëjau á Velyknaktá pirmàkart taip aiðkiai patirdama, kad nebesu konspiracininkë. Gatvëje buvo ir þmoniø, ðiaip iðëjusiø ðeðtadienio vakarà, bet man pasirodë, kad jie jautësi ne áprastai, nes kaþkas vyko, kas yra tikra, bet jie dar neatpaþásta. Ore tvyrojo Prisikëlimo laukimas. Sekminës, 2002 05 19 220 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

DIENORAÐTIS Giedra Radvilavièiûtë Balandþio 2 d. Sunkiausia man yra pakelti pasikeitimus. Siauràja prasme pasikeitimas yra ir pavasaris. Kiekvienà pavasará jauti ásibrovimo kvapais, garsais, spalvomis, atgijusiais instinktais prievartà ir tai, kaip sakë þinomas menotyrininkas, kad stebuklas turi nelegalumo ant juodos þemës baltavæ akmenukai drásta prasiþioti krokais. Jau þiemà þinojau, kad praþystant medþiams atsitiks didelë nelaimë. Þinojau ir kokia. Bet jei nuojauta yra tikra, tai jà bijai verbalizuoti net sau. Nes atrodo, jog ne iki galo tà nuojautà pripaþástant dar yra ðansas neiðvengiamybës iðvengti. Jaunystëje savo nuojautas kartais uþsiraðydavau ant balto lapo ir uþklijuodavau á vokà. Po keleriø metø netyèia atrasdavau. Patikrindavau. Paprastai bûdavo neiðsipildþiusios. Be to, tik balandá prisikëliau po kito pasikeitimo. Nebeturëjau jëgø galvoti, kad ávyks dar kas nors, nuo ko gelbës tik ponas Larofenas. Treèias ávykiø këlinys dabar tiesiog uþmuðtø. Ádomu yra stebëti save, mënesius iðgyvenanèià savyje koká nors daug kà keièiantá ávyká. Pratiniesi prie naujaip susiklosèiusiø aplinkybiø. Visa kûne ir dvasioje gaji inercija stengiasi jø visai nepaisyti. Pavyzdþiui, pirmà kartà po daugelio metø galiu ðeðtadieniais drybsoti tiek, kiek noriu, ir niekam nesijausti skolinga. Tinginë. Miegalë. Nemokanti organizuoti laiko. Bet ilgametis savæs matavimas kitø þmoniø velniðku darbo ritmu ir neaprëpiamais mastais meste meta mane ið lovos. Nors kai atsikeliu, þinau, kad að esu að. Turiu visiðkà laisvæ bûti tokia, kokia esu. Kartais energinga, þvali, linksma ir sàmojinga. O kartais kategoriðka, pikta, prakaituojanti dël kiekvieno nieko ir tirtanti. Ir visas pasaulis tegul tampa paskutinio nebaigto darbo schizofrenikais, að turiu teisæ vaikðèioti ðeðtadienio rytà po kambarius, ásikandusi ridikëlá, ðaknim á gomurá, ir purenti pieðtuko galu kambariniø gëliø vazonus. Klausyti vaiko pasakojimø apie Britney. Kiek ji pasidarë plastiniø operacijø, kad taptø tokia kaip visi. Mileris sakë, kad jei Paryþiaus kekðei trûksta priekinio danties, tai jai priduoda tam tikro ðarmo. O jei danties trûksta Amerikos prostitutei, tai jos karjerai galas. Balandþio 7 d. Mûsø laiptinëje yra tik keli butai. Negaliu negalvoti apie þmones, kurie gyvena virð manæs, po manimi ir aplink. Susidedu ið þmoniø, kaip kiti susideda ið idëjø. Viena mano draugë, kai áþengia á laiptinæ, sako, kad jai èia pakvimpa kaimu. Ji raðo noveliø ciklà apie Kauno priemiestá. Niekaip negali uþbaigti. Sako, kai baigsiu, tai gal nuo peèiø nukris namø, ið kuriø iðëjau visam laikui, naðta. Dalia Graþienë. Dvi pusës. 1997. Ofortas Nebaigs. Ir nenukris. Tai tas pats, kas Eglei bûtø buvæ be stebuklo suneðioti geleþines klumpes. Kai að einu gimtojo miestelio gatvëmis, ypaè prieblandos metu, atrodo, kad praeitis seka mane, taikydama stotis á tas paèias pëdas. Alsuoja á kaklà kaip ðiltas, virpantis, artimas ar geidþiamas þmogus, á kurá vis dëlto bijai gráþtelti. Kai suku praeitá atgal negailëdama juostos, viename plane matau vaizdus ið skirtingiausiø laikø. Man pen- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 221

DIENORAÐTIS keri. Ið griovio iðtraukiu ðlapià bitæ ir perþegnoju, kad nuskristø. Á kojà ásikerta siurbëlë. Iðpampsta nuo mano kraujo. Ant suolo, kylant birþelio audrai, sëdi motina, paskutiná kartà gráþusi ið darbo. Iðëjo á pensijà. Ant kaklo perliukø karoliai. Juoda suknelë. Akys pilnos aðarø, dangus lietaus. Að nëðèia devintà mënesá. Kai einu per lietø á parduotuvæ, pirmiausia sulyja pilvà. Ðliogeris miesto bibliotekoje pristatinëja naujà knygà. Kai kaþkas paklausia, kas já palaiko ðitame visuotiniame chaose, jis nusijuokia ir sako niekas neatsakys geriau nei Sutinas temperamentas. Moèiutë reziumuoja politikà teisybë kaip jauèio rûroj ðviesybë. Vienas kalbininkas tuos pasakymus uþsiraðinëja ant lapeliø kas duos durniui ið armotos ðauti arba nu ir ápylei ðnapso, kaip ant kaèiaðûdþio ðerkðno. Linksmas moèiutës pasakojimas apie tai, kaip tolimame kaime su keliais þmonëmis per pusnis ji laidojo brolá. Pati padëjo neðti karstà ir jo galas, kaip paskutiná kartà vyresniojo brolio kumðtis, dëjo jai á dantis. Balandþio 11 d. Kitoj laiptinës pusëj gyvena mergaitë su teta. Mamà prieð kelerius metus jos akyse uþmuðë girtas kaimynas. Pavasariais ir rudená mergaitë gyvena viena, nes teta irgi nebepakelia pasikeitimø, tik jau kliniðkai. Guli ligoninëje. Mergaitë atrodo nulieta ið tylos. Prakalba tik tada, kai ko paklausi. Kada nors turës daryti kà nors, kad atsikratytø namø, ið kuriø iðëjo visam laikui, naðtos. Balandþio 17 d. Kai pasikeitimus vis dëlto iðgyveni, kai kurios sielos stygos nutrûksta, kai kurios atsipalaiduoja, o kai kurios kietai prisiverþia visam likusiam gyvenimui. Vël imi pastebëti tai, kà buvo uþneðæs hermetiðkø iðgyvenimø potvynis. Prie turgaus þalià odekolonà nepabaigiama gyvybës palaikymo srove geria bomþas su savo drauge. Jos lûpa buvo prakirsta ir paskui suaugo aðtuoniuke, kaip ir daugelio skverelio moterø, kuriø kiekvienos biografija verta romano. Á Rûtos parduotuvæ uþeina alkoholikas su ðuniuku. Pardavëja liepia ðuná palikti gatvëje. Alkoholikas jai sako: Susikiðk Grincevièiaus ðokoladus á subinæ, kad pro gerklæ jie pabyrëtø tau bombonkëmis. Ir iðeina ið parduotuvës. Aiðkiai yra skaitæs prisiminimø apie Hemingvëjø. Tas, supykæs dël nusususio honoraro, kaþkam nusiuntë telegramà susikiðk dolerius, kad pabyrëtø centais... Eidama á darbà susitinku vis tuos paèius þmones. Ásivaizduoju jø kambarius, profesijas, biografijas, aistras ir ydas. Darbo bufete stebiu beuþsimezganèià meilës istorijà. Moteris, kuri plauna indus, panaði á Binoð. Ji kalba animaciniø filmø gyvûnëliø balsu. Po pietø, apie treèià valandà, á bufetà ateina remontininkas, pagarbiai nusiima kepuræ, aptaðkytà daþais. (Paþinojau vienà ásimylëjusá vyrà redakcijoje, kuris, pamatæs, kad mylima moteris plauna grindis, atsisëdo ant fotelio ir pasidëjo po kojomis baltà popieriaus lapà su leidinio logotipu, kad ant grindø neliktø þemiø.) Tada remontininkas kalbasi su bufeto moterimis ir tarsi netyèia mesteli þvilgsná á virtuvæ, ar ten yra Ta. Ta, kaip tyèia, visada tuo metu bûna. Jie geria kavà arba arbatà, kalba apie þydinèius kaðtonus, karðtá ir kainas, o ið tikrøjø stebi vienas kito kûnus. Jø jausmas pasibaigs, kai baigsis remontas. Vargu ar jie iðdrás susitikinëti kitoje vietoje. Perëjimas á kità erdvæ pakeièia santykiø þanrà, kartais net ima nemaloniai kaþkuo ápareigoti. Vakare iðgirstu, kaip lovoje kaþkas þvanga. Vaikas atsigulë miegoti su raktais ant kaklo. Kai liepiau juos nusikabinti, ji atsakë: Jie man sapnams atsirakinti. Mingu su savininkiðku jausmu, kad mergaitë dalá màstymo tikrai paveldëjo ið manæs. Gerai, kad tik dalá. Að jau ëmiau sapnuoti su pasikeitimais nebesusijusius sapnus. Á mane sugráþo þmonës. Jø likimai vël pasidarë tokie pat svarbûs kaip ir manasis. Supratau, kad iðgyvenau. Ir kaip tik tada, balandþio pabaigoje, mirë motina. Balandþio 29 d. Kelios valandos iki komos jos paklausiau: Mama, ar tu mane matai? Ji ramiai atsakë: Kaip ðeðëlá. Á karstà ádëjau ðakutæ iðsprogusio po langu jazmino. Kai já sodino, mama manë, kad nesulauks jo þydëjimo. Sulaukë kokius ðeðis kartus. Prieð mirtá ji norëjo paraðyti du laiðkus, þmonëms, kurie ðiandien ir jai, ir man jau yra ið praeities. Vienà kaip satisfakcijà, kità kaip ðaltà charakteristikà. Atkalbëjau. Sakiau, tokia visà laikà buvai tvirta ir kieta. Lik tokia visada. Neþinojau, kad visada tæsis taip trumpai. Þmoniø nereikia stengtis nieko iðmokyti. Kaip sakë Montenis ar kaþkas, nors persiplëðk per pusæ, jie darys tai, kà darë. Dabar visur neðiojuosi mamos nuotraukà. Daryta 1967 metais. Ji sëdi ant kalkëmis daþyto pakelës stulpelio ir prisidega cigaretæ. Dvi treèiàsias nuotraukos uþima kelias. Tokios nuotraukos man suteikia stiprybës. Ið tolo motina nuotraukoje atrodo kaip að dabar. Að dabar tikrai kaip ðeðëlis. Bet atsiranda nuojauta, kad kaþkokiu pavidalu (kaip vaikystëje siurbëlë ar alkana pavasarinë erkë) á mane tuoj ásikirs gyvenimas. Neþinau dar kada. Kokiais pavidalais, kokiais þmonëmis ir kokia proga. Visi apmiræ pojûèiai tada kaip á medþioklæ paleisti skalikai pasiduos á visas puses kaþkur tankmëj kirbanèios gyvybës link. Ir gráð su sultingu grobiu dantyse. Tos nuojautos nesinori uþraðyti ir uþklijuoti á vokà kaip darydavau kadaise. Stengiuosi jà daug kartø per dienà sau verbalizuoti. Tikëti ja taip, kaip kiti tiki Dievu ar meile. Kad jokio ðanso nebeliktø neiðvengiamybës iðvengti. 222 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

ROMO KALANTOS AUKOS 30-MEÈIUI GYVENIMAS VARDAN Giedrius Kuprevièius Romas Kalanta? 1972? Kaunas? Po ðiais kartu sudëtais klausimais slypi daug atsakymø. Mes stovime dar pernelyg arti ðiø klausimø, kad galëtume atsakyti á juos be jaudulio ar gestø. Dabar aiðku tik tiek, kad konkretûs ávykiai daþnai bûna dideliø procesø ûmi tàsa, provirsmas, trûkis sociume susikaupusiø ir niekaip nenumatomo ávykio laukianèios visuomenës lûkesèiø patenkinimas. Romo Kalantos auka áþiebë tokiø ávykiø liepsnà, apie kuriuos besiaukodamas gal ir nenutuokë. Jo auka tikriausiai atspindëjo ore ir sielose susikaupusià politinæ ir dvasinæ átampà, kuriai prasiverþti stigo postûmio, ryðkaus ir nebeatðaukiamo klyksmo. Ði deginamoji auka buvo laukiama, jos reikëjo tiems, kurie þinojo, kà reikia daryti, bet norëjo tai daryti likdami gyvi. Kristaus mirtis buvo logiðka Judo iðdavystës seka, perkëlusi dvasios kanèià á visiems suprantamà fizinæ kanèià. Kalanta mirë iðduotas asmeniniø prieþasèiø, kurias suprojektavo laikas ir jame egzistavusi visuomenë. Per visà rezistencijos laikotarpá Lietuvoje nebuvo në vienos savanoriðkos intelektualios aukos: vieni paliko ðalá ir tæsë darbus nutolæ nuo tiesioginiø pavojø jø kûnams, kiti ne savo noru buvo marinami lageriuose, treti prisitaikë, ketvirti imitavo pasiprieðinimà, penkti laukë. Tokiø visuomet daugiausia. Mes neturime në vieno tikro disidentinio romano, o pakitus vëjams, kai kurie mano kolegos keitë savo partitûrø titulinius puslapius tokiais, Romo Kalantos memorialinis paminklas Aukos laukas. Kaunas, Muzikinio teatro sodelis, 2002 geguþës 13 d. Paminklo autorius Robertas Antinis (jaunesnysis). ELTA NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 223

GYVENIMAS VARDAN... kurie galëtø suteikti jiems teisæ tas pakeistais virðeliais papuoðtas partitûras dar kartà parduoti, dabar jau Nepriklausomos Lietuvos Kultûros ministerijoje Að nebuvau tiesioginis tø metø ir tø geguþës dienø dalyvis turëjau organizaciniø rûpesèiø: muzikiniame teatre turëjo ávykti kompozitoriaus Jono Dambrausko jubiliejinis vakaras. Mane kaþkoks karininkas sustabdë Laisvës alëjoje ir, þvelgdamas á po paþasèia suspaustà plakatø rulonà, paklausë, kà gi að èia neðu. Plakatus, atsakiau. Jis sunerimo. Sunerimau ir að bet padëtá iðgelbëjo kitas, paþinæs mane. Dabar að svarstau ar tasai paþinæs mane palaikë savu? Man buvo liepta èia nesimaiðyti. Nuneðæs plakatus á platinimo tarnybà gráþau namo. Buvo labai tvanku, tvyrojo neþinoma man átampa. Viskas atrodë tuoj tuoj sprogs. Tà minutæ prisiminiau tvankià ir lietingà 1968 m. pavasario naktá, kai sovietø karininkai këlë mus prie ginklo. Tada kas antras iðvyko á Prahà. Èia pat ið atminties iðniro ir 1964 m. naktis, kai sunoko Karibø krizë ir visà naktá að, sovietø armijos eilinis, bëgiojau po Vilniø þadindamas karininkus besirezganèiai kovai... Prieð akis stojo ir Vengrijos sukilimo nuotraukos, vis iðnyranèios ið senø þurnalø ir laikraðèiø. 1972-ieji jie turëjo toká pat skoná ir bûsenas. Dar kartà ðis jausmas áþengë á mane 1991-aisiais, kai vël naktá, su bièiuliais muzikantais skubiai áraðëme Muzikiniame teatre signalà Kauno TV laidoms Oi, neverk, motuðële... Romo Kalantos þûtis man baisi dviem prasmëmis saviþudybë visuomet meta iððûká gyviesiems. Toks aktas nepalieka jokios alternatyvos, jokio ðanso sakyti dar palaukime, pagalvokime, gal yra kitokiø bûdø. Saviþudybëje visuomet yra azarto, kurá gimdo du dalykai vienatvë ir jà lydinti baimë. Saviþudyje visuomet slypi ketinimai, kurie jam nepasiekiami. Ar egzistuoja politizuotos saviþudybës atmaina be ðio fono? Saviþudis visuomet stengiasi pateisinti savo pasirinkimà raðtu ar paèiu veiksmu, vieta, laiku. Tik dangus þino, kas sukosi jaunuolio galvoje tà valandà, ar buvo Tas, kuris paliepë tà vienintelá bûdà? Ar jis þinojo tà ateitá, kuri tuoj prasidës, vos uþges fakelas? Antroji baisioji saviþudybës prasmë yra gyvøjø elgesys. Að nekalbu apie tuos didþiadvasius lietuvius, kurie sugebëjo ðá ávyká paaiðkinti tiek asmens, tiek ir visuomenës dramos akivaizdoje, bet bodþiuosi tais, kurie ðio ávykio dëka galëjo (ir gali) spekuliuoti ir ramstyti savo labai varganus, tariamai patriotinius þygius, ðliedamiesi prie Kalantos aukos taip, lyg ir jie bûtø degæ kartu, lyg ir ant jø kûno dar dabar gali rasti randø. Pasaulis seniai nebemoralus. Naujø vertybiø nëra, o senosios pajuoktos ir pakabintos turguose þemyn galva. Nëra skausmo analizës ir prieþasèiø paaiðkinimo. Nëra poreikio suderinti veiksmø bendram labui. Nebeliko kanèios poreikio, skatinanèio iðskaidrëjimà. 1972- ieji tikriausiai buvo vieninteliai tokie praëjusiame amþiuje, siûlydami mums akistatà su kanèia ir ásukdami mus á jos pasekmiø vyksmà. Ar mes priëmëme ðá iððûká? Kai kas vaitoja, kad mes seniai jau nebe kariai, bet jau ir ne poetai. Vaitoti reikia dël kitko: kariø pakanka ir poetø yra, bet bebaigià persikelti á virtualø pasaulá mes vienà dienà su siaubu patirsime, kad nebesuvokiame realaus pasaulio, jo logikos ir eigos. Jausmø mirtis ir dvasios skurdas ruoðia mums staigmenà vienà nejaukø reporterio klausimëlá gatvëje: o vardan ko gyveni tu? 224 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

ÞVILGSNIS Vox populi ir politinis korektiðkumas KÆSTUTIS K. GIRNIUS Jeanas Marie Le Penas, Jörgas Haideris, Umberto Bossi, Pimas Fortuynas vadai kraðtutiniø deðiniøjø partijø, kurios, pasak daugelio politikø ir apþvalgininkø, kelia pavojø demokratijai ir liberaliai Europos dvasiai. Le Penui netikëtai patekus á prezidento rinkimø antràjá ratà, pradëta kalbëti apie kovà uþ Prancûzijos sielà ir respublikos idealus. Raðoma apie ekstremizmo stiprëjimà, rasizmo ir ksenofobijos proverþius, svarstoma, kaip jiems prieðintis. Nei politikai, nei þurnalistai nepasiþymi minties gelme. Politikai stengiasi kuo paprasèiau kalbëti ir átikti kuo platesniam rinkëjø sluoksniui, o þurnalistas, turás kelias valandas medþiagai parengti, beveik negali iðvengti pavirðutiniðkumo. Verèiami bûti visø srièiø þinovais, jie tampa visø srièiø mëgëjais, kitø þmoniø minèiø kartotojais ir skleidëjais. Vienam pradëjus kalbëti apie kraðtutinius deðiniuosius ir jø keliamà pavojø, kiti skuba neatsilikti. Suprantu, kad ðie apibendrinimai tokie pat netikslûs, kaip ir vienadienës politikø ir þurnalistø áþvalgos. Bet noriu pabrëþti, kad kalbas apie kraðtutinius deðiniuosius skatina intelektinë tinginystë. Ir Le Penas, ir Fortuynas pasisakë prieð imigracijà, bet ar tai juos daro bendraminèiais? Daugeliu atþvilgiø jie labai skiriasi. Le Penas buvæs desantininkas, Fortuynas buvo sociologijos profesorius, kadaise save laikæs marksistu. Le Penas gaubiasi Joanos Arkietës skraiste, Fortuynas atvirai skelbë savo homoseksualumà ir buvo tvirtas Izraelio ðalininkas. Fortuynas kritikavo islamà, bet savitai esà ðis neprisiderinæs prie modernaus amþiaus, likæs nepa- kantus homoseksualams ir moterims, tad ir nesuderinamas su olandø tolerancija ávairiems gyvenimo stiliams. Pagaliau jis piktinosi, kai buvo átraukiamas á Haiderio ir Le Peno gretas. Skirtumø daug, bet ar jie esminiai? Homoseksualai gali bûti rasistai, kaip ir sàmojingas, besiðypsantis þmogus. Suprantamas ir noras atsiriboti nuo Le Peno ir Haiderio, tikrai nemaloniø charakteriø. O þmonijos iðugdyti saviapgaulës instinktai tokie rafinuoti, kad net ir nuoðirdþiausias þvilgsnis á save nelaiduoja tikrovæ atitinkanèiø rezultatø. Veidrodyje bene kiekvienas þmogus mato kilnø, nors ir kitø nesuprastà þmogø. Tad á Fortuyno atsiribojimà reikia þiûrëti skeptiðkai, kaip ir á þurnalistø bei politikø sutapatinimus. Nereiktø itin rimtais laikyti bûgðtavimø dël Europos deðinëjimo. Plaèiai apie tai buvo raðoma prieð 10 15 metø Kohlio, Thatcher ir sovietinës imperijos þlugimo gadynëje. Dar nespëjus raðalui iðdþiûti, pastebëta, kad á vyriausybiø rûmus vël suguþëjo kairieji Jospinas, Blairas ir Schröderis. Dabartinis Europos deðinëjimas ið dalies áprastas ðvytuoklës judesys, ypaè suprantamas Prancûzijos atveju. Demonstracijø prieð Le Penà dalyviai skandavo balsuokite uþ vagiðiø, o ne faðistà. Jacques as Chiracas, kaip ir jo pirmtakas FranÁois Mitterand as, kaltinamas korupcija, kas neárodyta, bet beveik neabejotina. Korupcija kasdienis daugelio politikø, iðskyrus skandinavus, pyragas yra vienas tariamasis ðvytuoklës postûmis. Jø nesugebëjimas veiksmingai tvarkyti ûká kitas. Jau gerà deðimtmetá Europos ðaliø ûkiai trepsi vietoje. Euro ávedimo poveikis kol kas kuklus, Amerikos vyravimas neáveiktas, nedarbas, ypaè jaunimo, demoralizuojantis. Vis garsiau ðnibþdama apie pragaiðtingà visuomenës senëjimà. Ðiomis aplinkybëmis tradiciniø rinkëjø sutrikimas ir jaunimo abejingumas politikai yra suprantami. Yra ir gilesnis nepasitenkinimo tradicine politika pagrindas, bûtent nenoras ir baimë kalbëti apie bene opiausià Europos klausimà imigracijà. Imigrantai keièia Europos veidà, o dël demografiniø prieþasèiø imigracija tik augs. Olandijoje imigrantai, daugiausia ið Ðiaurës Afrikos ir Turkijos, sudaro beveik deðimtadalá ðalies ir treèdalá Amsterdamo ir Roterdamo gyventojø. Nuoðimtis bûtø didesnis, jei nelegalûs gyventojai bûtø skaièiuojami. Paryþiaus priemiesèiuose daþniau girdëti arabø negu prancûzø kalba. Pabëgëliai plûsta á Ispanijà ir Italijà, taip pat á Skandinavijos ðalis. Tradiciðkai tolerantiðkos Danijos vyriausybë ketina imtis þingsniø, maþinanèiø ðalies svetingumà. Nerimà kelia ne tik migrantø skaièius, bet ir jø tautybë bei religija, nors ne visai aiðku, kodël Europos agnostikams ir bedieviams rûpi, kaip þmogus garbina Dievà. Be to, afrikieèiai ir musulmonai neásilieja á vietos visuomenæ, iðlaiko tradicijas, neskuba jas iðkeisti á europietiðkas. Taèiau bûtina pabrëþti, kad norintieji integruotis daþnai atsitrenkia á uþdaras duris. Vokietija ðiuo atþvilgiu yra itin uþdara. Europieèiai rûpinasi savo aplinka. Daug dëmesio skiriama gamtos ap- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 225

saugai, ekologiðkai ðvariems energijos ðaltiniams diegti, architektûros paminklams ir istoriniams senamiesèiams iðlaikyti, dabar ir tautinëms tradicijoms tikroms ir prasimanytoms apsaugoti nuo globalizacijos ir amerikieèiø populiarios kultûros átakos. Þmogus dar jautresnis intymesnei savo aplinkai, savo bendruomenei ir kaimynams. Nemaþai kas piktinasi, kad kaimynai keistai kalba, rengiasi, laikosi kitø paproèiø ir t. t. Nepasitenkinimas nëra tik rasistinis. Prieð 35 metus ilgaplaukiai bernai, hipiai, ir kiti sekso, rokenrolo bei narkotikø pranaðai sulaukë nesupratimo, pykèio, kartais ir neapykantos. Prie jø ilgainiui buvo priprasta. Pagaliau reikia prisiminti ir klasiná ar luominá aspektà. Su naujais imigrantais daugiausia susiduria eiliniai tarnautojai, darbininkai ir kiti, kuriø ateitis itin neaiðki ir kurie kreivai þiûri á jiems gero neþadanèius pokyèius. Europos haute bourgeoise nelabai jaudinasi dël savo tarnø bei ávairiø paslaugø tiekëjø rasës, imigrantai neuþtvindys Paryþiaus 16 arrondissemento. Nors imigracija jaudina rinkëjus, pagrindinës politinës partijos vengia klausimà svarstyti rimtai, pabrëþdamos ðalutinius aspektus. Pavyzdþiui, Vokietijoje buvo ilgai svarstoma, kaip ir kokiomis sàlygomis bûtø galima pritraukti kompiuteriø ir informacijos technikos specialistus, kiek jø pakviesti ir kokiais tempais. Bet þmones jaudina ne 25000 30000 gerø specialistø atvykimas, bet turkai, nelegalûs emigrantai ir tie, kurie, jø nuomone, piktnaudþiauja politinio prieglobsèio ástatymais. Retas tradiciniø partijø politikas atvirai nagrinës neigiamus imigracijos aspektus arba vietos gyventojø rûpesèius, þinodamas, kad uþ tokius pasisakymus spauda ir politiniai oponentai já apkaltins rasizmu ir ekstremizmo skatinimu, árikiuos á neofaðistø gretas. Isteriðka Europos reakcija á Haiderio partijos patekimà á valdanèiàjà koalicijà prieð kelerius metus parodë, kad ðiuo atveju þodþiai nemaþiau smerkiami uþ darbus. ÞVILGSNIS Ásivieðpatavus politiniam korektiðkumui, tradicinës deðiniosios partijos kalba apie bûtinybæ paþaboti nusikalstamumà (supraskite, tai svetimtauèiø darbas) arba maþinti paðalpà migrantams ir prieglobsèio ieðkotojams. Tad netiesiogiai stengiamasi pritraukti padëtimi nepatenkintuosius. Bet tokios subtilybës neapgauna kai kuriø rinkëjø, veikiau savo baikðtumu sukelia jø paniekà. Tokiomis aplinkybëmis atvirai kalbàs ekstremistas ar populistas bûtø klaida juos sutapatinti tiesiog patrauklus, nes jis nieko nevynioja á vatà, gerbia klausytojus. Tokie þmonës, kaip Fortuynas, kelia rimtus klausimus, tikrai vertus vieðø diskusijø, pvz., ar tirðèiausiai apgyventa Europos ðalis Olandija turëtø priimti daugiau pabëgëliø, ar imigrantai, kaip sveèiai, turi ásisavinti vietos paproèius ir svarbiausias savo naujos bendruomenës savybes. Ðiais klausimais nebus pasiekta konsenso, bus aðtriø skirtumø, rasistiniø pasisakymø, siûlomos kraðtutinës doroviðkai nepriimtinos priemonës. Vis dëlto ðie klausimai turi bûti diskutuojami vieðai, nes prieðingu atveju jie bus diskutuojami privaèiai, veikiausiai tarp bendraminèiø, kurie tik stiprins vienas kito iðankstines nuostatas. Èia iðryðkëja vadinamojo elito arogancija ir antidemokratiðkos nuostatos. Jis nepasitiki þmoniø sveiku protu ir mano, kad turi teisæ ir pareigà spræsti opiausius klausimus. Po Fortuyno nuþudymo Olandijos ágaliotinis Europos komisijoje Frederikas Bolkersteinas BBC radijui sakë, kad liaudis visko nesprendþia, kad Olandija reprezentatyvi, o ne tiesioginë demokratija. Atseit kai kurie reikalai per svarbûs, kad bûtø galima lemiamà þodá suteikti emocijø veikiamoms masëms. Toks atviras ir atgrasus paternalizmas ið dalies paaiðkina rinkëjø nusigræþimà nuo tradiciniø partijø. Netikiu, kad vox populi yra vox Dei. Liaudis gali klysti nemaþiau, negu atskiras asmuo. Hitleris, Stalinas ir Mao buvo liaudies mylimi. Demokratijos paprastai remia savo vyriausybiø karines ir kolonijines avantiûras. Nors daug amerikieèiø protestavo prieð Vietnamo karà, o daugelis prancûzø prieð savo kariuomenës veiksmus Alþyre, remëjø bûta daug. Populistai ir demagogai gali suklaidinti þmones ir sukelti daugiau blogio. Bet didþiausius nusikaltimus ávykdo valdþios, o jas valdo elitai. Demokratijoje liaudis ne visada turi paskutiná þodá. Ávairûs ástatymai, kvalifikuotos daugumos, referendumo taisyklës, teismø prerogatyvos, sudëtingos konstitucijos pataisymo procedûros turi laiduoti, kad pamatinës þmoniø teisës liktø nepajudinamos net per didþiausius masinës isterijos proverþius. Dauguma negali nubalsuoti nepaisyti maþumos teisiø, atimti jos nuosavybæ, suvarþyti jos veiksmus. Dabartinëmis sàlygomis tiesioginë demokratija neámanoma, todël renkami atstovai. Ir nors atstovai nëra ápareigoti balsuoti taip, kaip balsuotø rinkëjø dauguma, jie turi atsiþvelgti á jø nuostatas net tais atvejais, kai abejojama tø nuostatø racionalumu. Prieðingu atveju ásitvirtins minëtasis paternalizmas, nepagrástas atstovo ásitikinimas savo iðmintimi ir dora. Jei manoma, kad tauta klysta, reikia jà ðviesti ir átikinti, o ne tolinti nuo sprendimø. Nemanau, kad atviros diskusijos visada atveda prie tiesos. Dorovinis ir kitoks aklumas bei neþinojimas gali klestëti iðtisus ðimtmeèius. Nëra jokiø garantijø, kad po vieðø diskusijø bus priimtas racionalus ir teisingas sprendimas dël migracijos. Padëtis gali net laikinai pablogëti, jei kraðtutiniai elementai pajustø, kad daugelis pritaria jø pozicijoms. Taèiau bûgðtavimai dël neonaciø atëjimo á valdþià ar dël naujø pogromø neturi pagrindo. Veikiau kartotøsi Amerikos scenarijus per keturiasdeðimt metø giliai ásiðaknijæs ir kadaise konstitucijos átvirtintas rasizmas, nors galutinai ir neiðrautas, smarkiai sumaþëjo. Nei demokratija, nei vieðos diskusijos neuþtikrina, kad visada bus priimtas teisingas sprendimas. Bet geresniø alternatyvø nëra. 226 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

TEMA: ÐALTASIS KARAS IR DABARTIS GORDIJEVSKIO MAZGAS Mantas Adomënas Olegà Gordijevská pirmà kartà pamaèiau beveik prieð metus. Kembridþe, Corpus Christi kolegijos salëje, jis turëjo skaityti vieðà paskaità apie KGB ir ðiuolaikiniø Rusijos þvalgybos tarnybø struktûrà. Auditorija daugiausia ðiuolaikinës istorijos studentai, politologai, slavistai ðurmuliavo, nekantriai græþiodamiesi á duris, laukdami garsenybës pasirodymo. Sunku tiksliai nusakyti, ko pasirodant tikëjausi að pats. Apie Olegà Gordijevská þinojau seniai dar ið savo trumpo sàlyèio su disidentiniu Vilniumi paèiais Atgimimo apyauðriais, ir anaiptol nemaniau, kad likimas kada nors suves su þmogumi, kurio vardà girdëdavau tariamà greta kitø, kone legendiniø figûrø, metusiø asmeniná iððûká Blogio Imperijai: Solþenycinas, Sacharovas, Gordijevskis... Palyginti neseniai pradëjau pastebëti ir jo straipsnius, knygø recenzijas, laiðkus redakcijai, vis pasirodanèius konservatyviojoje britø spaudoje. Vargu ar buvo bent vienas raðinys, su kuriuo bûèiau galëjæs nesutikti. Blaiviais, lakoniðkais sakiniais paraðyti tekstai gynë tradicines, nebemadingas Ðaltojo Karo laikø tikrenybes: Vakarø civilizacijos pranaðumà, laisvo tautø apsisprendimo teisæ, vis primindami apie komunizmo nusikaltimus ir perspëdami apie Rusijos auganèios galios keliamà grësmæ. Ið þmogaus, kitados buvusio KGB rezidentu Londone, tikëjausi tobulos, tegu ir ðiek tiek beasmenës anglø kalbos, neutralaus pilko kostiumo, neásimenanèiø bruoþø ir nepaþeidþiamos savitvardos kaukës. Tribûnoje galiausiai pasirodæs vyriðkis buvo neaukðtas, apkûnus ir pliktelëjæs; po stilingai sukirptu klubiniu ðvarku vilkëjo languotus marðkinius ir kaklaskaræ; angliðkai kalbëjo sklandþiai, taèiau su ryðkiu rusiðku akcentu. Negana to, jis pastebimai jaudinosi. Didþiàjà paskaitos dalá sudarë pasakojimas apie jo paties daugiau negu 10 metø britams pradirbusio KGB dvigubo ðnipo karjerà: pirmieji, nesëkmingi mëginimai uþmegzti ryðius su Vakarø þvalgybomis, britø nepatiklumas, jam atsisakius imti bet kokius pinigus uþ perduodamà informacijà, galop paskutiniai átarimø ir abejoniø kupini mënesiai Londone ir lemtingas atðaukimas á Maskvà 1985 m. vasarà, laikantis KGB planø ir ðpionaþo profesinës etikos, negalëjæs baigtis niekaip kitaip, kaip suðaudymu. Gordijevskis jautë virð jo besikaupiantá átarimà, nors tada dar negalëjo þinoti, kad jo vardas kartu su kitø Vakarø agentø duomenimis yra sàraðe, kurá prasigëræs CÞV valdininkas Aldrichas Amesas perdavë sovietams. Po pirmøjø tardymø Maskvoje Gordijevskis trumpam iðleidþiamas á laisvæ idant KGB galëtø sekti ir veikiausiai areðtuoti jo kontaktus Maskvoje, Didþiosios Britanijos ambasadoje. Seno ðnipo ágûdþiai padeda iðsprukti, sumëtyti pëdas, paskui, apsimetus girtu valkata, naktiniais plackartiniais traukiniais privaþiuoti iki Karelijos, kur nuoðalioje pakelës aikðtelëje tarp miðkø po ilgo, beveik desperatiðko laukimo já paima prie suomiø sienos vykstantys britø ambasados automobiliai. Galiausiai iðgirdau motorø garsà. Atsargiai iðkiðæs galvà pasiþiûrëti, pamaèiau tiesiai prieðais sustojusius du automobilius. Ið jø iðlipo du vyrai. Vienas jø vyriðkis, ne taip seniai bandelës èiaumojimu davæs man signalà sutartinëje vietoje Maskvoje. Savo nuostabai pamaèiau, kad kartu vaþiuoja ir dvi moterys. Man, apkvaitusiam ið noro kuo greièiau leistis á kelià, visa, kà jie darë, atrodë letargiðka, judesiai lëti ir konvulsiðki, tarsi ir jie, lygiai kaip ir að, bûtø to paties koðmariðko sapno dalis... Vyriðkis, kurá atpaþinau, spoksojo á mane, dvejodamas, ar ðitas nesiskutæs padaras kruvinu smilkiniu tikrai yra jø misijos tikslas. Taèiau po keliø sekundþiø laiko stygius persidavë ir jiems. Laikykit juos atskirai, pasakiau, nusiaudamas ir atiduodamas jam batus, ant jø gali bûti radioaktyviø dulkiø. Vyriðkis sudëjo juos á plastmasiná maiðelá ir atidarë antrosios maðinos bagaþinæ man ásiropðti. Paskui uþdarë dangtá, ir atsidûriau tvankioje tamsoje. Maðina iðkart pajudëjo; ið garsiakalbiø pasipylë garsi popmuzika. Paprastai tokios muzikos nekenèiu, taèiau britai teisingai atspëjo, kad tomis ypatingomis aplinkybëmis garsûs, pavirðutiniðki ritmai veiks kaip raminamieji ir trukdys pernelyg aktyvià proto veiklà. Ið ankstesniø instrukcijø þinojau, kad man bus palikta raminamøjø tableèiø, ðalto vandens gertuvë, talpa, á kurià prireikus galëèiau nusiðlapinti, ir aliuminizuota kosmonautø antklodë, kurià privalau uþsitraukti virð savæs, kai pasieksime sienà tam atvejui, jeigu kuris pasienieèiø nukreiptø á maðinà infraraudonøjø spinduliø detektoriø. Apsièiupinëjæs aplink, visus tuos da- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 227

MANTAS ADOMËNAS lykus atradau ir iðsyk prarijau vienà raminamøjø tableèiø... Bagaþinëje teko grumtis su vis stiprëjanèia klaustrofobija. Pagaliau man pavyko nusivilkti ðvarkà, taèiau su juo bekovodamas tik dar labiau sukaitau. Tuomet pagaliau pradëjo veikti raminamoji tabletë, ir að ásitaisiau kaip ámanydamas. Ið kelio nelygumø ir aplinkinio transporto triukðmo supratau, kad kertame Vyborgà, tad pasinaudojau proga kelis kartus atsikrenkðti bei atsikosëti þinojau, kad nebegalësiu to padaryti mums pasiekus sienà... Penkias pasienio uþkardas perkirtome maþiau nei per pusvalandá. Prie pirmosios uþkardos uþsitraukiau kosmonautø antklodæ virð savæs ir, kol iðorëje vyko derybos, gulëjau po ja kaip kepamas lavonas. Popmuzika tebegrojo, ir po trijø ar keturiø minuèiø vël pajudëjome á prieká. Prieðpaskutinákart sustojus, motoras buvo iðjungtas, ir muzika uþgeso kartu su juo. Ásivyravusioje tyloje pradëjau girdëti rusiðkai kalbanèiø moterø balsus ir sumeèiau, kad sëkmingai pravaþiavæ KGB pasienio kontrolæ dabar esame muitinës uþkardoje. Abu anglai ðiek tiek kalbëjo rusiðkai, ir að girdëjau, kaip jie plepëjo su pareigûnais apie problemas, kylanèias dël jaunimo festivalio kaip tik tuo metu Maskvoje vyko Pasaulio Jaunimo Dienos. Muitinës moteriðkës skundësi, kaip jas iðvargino mëginimai susidoroti su milþiniðku suomiø antplûdþiu, kuriø dauguma girti. Paskui iðgirdau ðunø inkðtimà ir ðnopavimà pernelyg arti, kad galëèiau patogiai jaustis. Tuo metu toli graþu neþinojau, kad vieno ið mano gelbëtojø þmona atsargiai ðërë vilkðunius bulviø traðkuèiais, idant atitrauktø jø dëmesá nuo automobilio. Visà tà laikà galvojau, kas bus, jeigu kas nors atidarys bagaþinæ? Þinojau, kad britai privalës manæs iðsiþadëti. Jie apsimestø apstulbæ ir ðauktø, O, Dieve, provokacija!, tvirtindami neturá në menkiausio supratimo, kas að toks. Sakytø niènieko apie mane neþinà kad að turbût paslapèia jiems ábruktas, kol jie pusryèiavo Leningrado vieðbutyje. Jeigu taip atsitiktø, labai gali bûti, kad juos ámestø á kalëjimà. Na, o savo atþvilgiu neturëjau kitø planø, kaip tik pasiduoti... Vëliau girdëjau, kad tà akimirkà Londone vyko aukðto lygio susitikimas, skirtas mano pabëgimui. Atmosfera buvusi labai átempta. Vidurdiená Londono laiku Davidas Goodallas, pavaduojantysis valstybës pasekretoris, atsakingas uþ Rusijos reikalus, pasiþiûrëjo á laikrodá ir tarë: Ponai, maþdaug dabar jie kerta sienà. Trumpai patylëkime ir pasimelskime uþ operacijos sëkmæ... Olegas Gordijevskis studijø laikais Tuo tarpu ðeðios ar septynios minutës man atrodë ilgos kaip valanda. Drabuþiai buvo permirkæ prakaitu. Kvëpuoti ëmë darytis tikras vargas. Visas savo pastangas turëjau skirti tam, kad galëèiau gulëti nejudëdamas. Tuomet, savo neapsakomam palengvëjimui, pajutau, kaip maðina siûbuoja, þmonëms vël atgal á jà sulipant: uþsivedë motoras, vël visu garsu uþbliovë muzika, ir mes darsyk pajudëjome pirmyn. Pagaliau galëjau pajudinti savo nutirpusius sànarius... bet mes jau ir vël ëmëme lëtëti. Dar vienas trumpas stabtelëjimas, ir vël pajudëjom, smarkiai didindami greitá. Popmuzika staiga nutilo, ir vietoj jos prasiverþë niauri Sibelijaus Finlandia didybë. Iðsyk paþinau melodijà ir supratau, jog tai þenklas, kad pravaþiavome sienà ir esam Suomijoje... Buvau laisvas. Besiklausant vaizduotë iðsyk atkuria veiksmo vietà ið romanø paþástamà ðnipø pasaulá: slapti rendezvous, uþmaskuotos paðto dëþutës, uodegos, ðifrai, sutartiniai þenklai... Galiausiai pasakotojo ironiðka distancija ir daþno kartojimo nuðlifuotos frazës suliteratûrina ir paties Gordijevskio pasakojimà, nejuèiomis imi suvokti tai kaip dar vienà ðnipø apysakà. Tik kartais pro tieksyk kartotà pasakojimà prasimuðantis gyvas jausmas primena, kad viskas vyko ne romantiðkame átempto veiksmo romane, o tikrovëje, kad buvo þaidþiama tikrø þmoniø likimais Popovà, Penkovská suðaudë... Paskaita baigësi, prasidëjo klausimø dalis, ir dar raiðkiau pasimatë kontrastas tarp revizionistiðkai nusiteikusios, tiek metodologiðkai, tiek pasaulëþiûriðkai skeptiðkos auditorijos ir senø, seniai laimëtø ar pralaimëtø karø kovotojo, tebegyvenanèio tø istorijon nuëjusiø mûðiø realijomis. Matyti ir tai, kad kas jam yra gyva, dar nesibaigusi istorija, jaunesnei kartai jau beveik nebesuvokiama. Provokuojamiems klausimams, tradicinës Ðaltojo karo sampratos kairuoliðkai perþiûrai, Vakarø ir Rytø moralinio ekvivalentiðkumo nuostatai Gordijevskis tegali prieðprieðinti savo paties moralinius ásitikinimus, tas nenaujas, neoriginalias tikrenybes, tarsi seni, apdauþyti ðarvai já lydëjusias slaptojo karo mûðiuose: nelygstama laisvës vertë, komunizmo demoniðko blogio nuojauta ir besàlygiðkas imperatyvas jam pasiprieðinti. Po paskaitos prisistatæs papraðau interviu. Praëjus porai mënesiø, mano paliktu adresu ateina sutikimas laiðkelis su Londono telefono numeriu. Paskambinus girdëti, kaip skambutis permetamas á kità, áslaptintà 228 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

GORDIJEVSKIO MAZGAS numerá. Susitariame dël datos; Gordijevskis sutinka mane priimti savo namuose kelionës instrukcijos primena dar vienà epizodà ið ðnipø romano: turiu nuvykti á Londono Vaterlo geleþinkelio stotá, o ið ten darsyk paskambinæs gaunu tolesnes instrukcijas sësti á [...] traukiná vienuoliktame perone, iðlipti N. stotelëje, kur á kairæ nuo traukiniø stoties pagrindinio áëjimo manæs lauksiàs mëlynas Peugeot su veikianèiu varikliu. N. miestelyje, iðsiraièiusiame tarp amþinai þaliuojanèiø staèiø kalvø vienoje Anglijos grafysèiø, mane pasitinka erdvus priemiesèio namas su dideliu sodu. Svetainëje bergþdþiai dairausi kokiø nors ankstesniojo gyvenimo þenklø, mëgindamas uþsikabinti, surasti atramos taðkà lëtai besimezganèiam pokalbiui... Turbût reikia pradëti nuo pat pradþiø. Nuo ko viskas prasidëjo, kada nusprendët, kad nebegalite sovietinei sistemai dirbti? Na, jeigu sumanëte pradëti ið taip toli, mums reikës keleto valandø. Ar esat tikras, kad Jums viso to reikia? Visø pirma, kolegijoje, Tarptautiniø santykiø institute, buvo leidþiama skaityti uþsienio laikraðèius. Buvo tik trys vietos, kur juos buvo galima skaityti Centro Komitete, KGB ir mano kolegijoje. Tuo metu jau galëjau skaityti vokiðkai, ir skaitydavau vokiðkus laikraðèius, daþniausiai Süddeutsche Zeitung. Tai buvo toks gana tipiðkas liberalus laikraðtis, atspindëjæs visus Vakarø màstymo niuansus. Apskritai Baltijos ðalyse þmonës turëjo ðiokiø tokiø ryðiø pavyzdþiui, per Lenkijà, skersai Baltijos jûros. O Maskvoje, Rusijoje niènieko: buvo visiðka izoliacija. Todël skaityti vakarietiðkà laikraðtá buvo neátikima. Suþinodavau nepaprastai daug. Paskui pasirinkau raðyti kursiná darbà ið valstybës ir katalikø bei protestantø Baþnyèiø santykiø Rytø Vokietijoje. Be abejo, Rytø Vokietijos komunistinis reþimas Baþnyèias bandë prispausti, pajungti ir kontroliuoti, taèiau kliudë ta aplinkybë, kad Rytø ir Vakarø Berlynas turëjo tà patá kaip èia pavadinti? eparchà, þodþiu, buvo bendra religinë teritorija. Todël, pavyzdþiui, evangelikø Baþnyèios Berlyne vadovai buvo skiriami ið esmës Vakarø Berlyno gyventojø daugumos, ir Rytø Vokietijos valdþiai teko su tuo taikytis. Tai buvo visiðkai unikali situacija. Að ja susidomëjau na, ir paraðiau ðia tema didþiulá diplominá darbà. Tai mane irgi labai apðvietë: suþinojau apie skirtingà liberalios ir komunistinës valdþios santyká su Baþnyèia. Baigusá mane pasiuntë praktikantu á VDR. Ir mano akyse buvo pastatyta toji Siena treèià mano buvimo Vokietijoje dienà. Tai nenusakomas, neátikimas áspûdis juk að visa tai maèiau, viskà supratau: klausiausi ir Vakarø radijo stoèiø vokieèiø, amerikieèiø, anglø, ir Rytø stoèiø. Ir visà tà kontrastà að, jaunas þmogus man tuomet buvo 21-eri, regëjau ir sugëriau á save. Be to, ambasadoje gaudavome bent kai kurias gyventojø vieðosios nuomonës apþvalgø slaptàsias suvestines. Ir ten bûdavo visa tiesa. Jos prasidëdavo taip: Vokietijos Demokratinës Respublikos gyventojai nepaprastai entuziastingai priëmë tokio ir tokio plenumo nutarimus... viena pastraipa. Paskui kita pastraipa: Taèiau Dresdeno, Veimaro, Leipcigo, Halës, Karl Marks Ðtato ir Berlyno gatvëse kalbami tokie dalykai... ir èia pasipila... visas tas pragariðkas purvas, kurá gyventojai ið tiesø galvoja apie komunistiná reþimà. Be abejo, panaðûs dalykai vyko ir Sovietø Sàjungoje: ten buvo KGB, partijos slaptosios suvestinës, taèiau man jø skaityti neteko. O èia man tiesiog neátikëtinai atsiskleidë, kà þmonës ið tiesø mano. Paskui teko bûti Dresdene, Leipcige, Berlyne tramvajuje, laukdamas savo eilës vaistinëje sëdi ir klausaisi, kà jie kalbasi. Ir matai, kad visa tai tiesa kad visi ðitie paprasti, normalûs europieèiai komunistinio reþimo absoliuèiai nekenèia. Ir teisingai daro! Man parodë, kaip jie ið ketvirto aukðto ðoka á laisvæ kai Sienà pradëjo statyti, ir paaiðkëjo, kad pabëgti nebeámanoma, þmonës ið ketvirto aukðto ðokdavo ant iðtemptø paklodþiø, kad tik pabëgtø. Að visa tai maèiau per televizijà, tiesioginæ transliacijà, live. Tuomet ir pradëjau suprasti, kad esu netinkamas KGB, taèiau jau buvau uþsiraðæs dar bûdamas studentas. Tada sakiau sau uþsiraðysiu, kas èia tokio, gal kada pravers tos þinios, kaip KGB sistema veikia, gal pavyks kur panaudoti. O kà galvojot uþsiraðydamas á KGB? Ar jau turëjot kokiø abejoniø, ar tebetikëjot komunizmu ir manëte prisidësiàs prie jo statybos? Kai uþsiraðiau, buvo 1962-ieji metai vieni liberaliausiø Chruðèiovo periodo metø, SSKP XXII suvaþiavimo metai. Pirmas, demaskuotojiðkas, antistalinistinis Chruðèiovo suvaþiavimas buvo 1956 m., o 1962 m. Chruðèiovas paskelbë lozungà: KGB Sovietø Sàjungos demokratizacijos organas. Na, ir tam jaunam þmogui, kurá kà tik pakvietë stoti á KGB, norëjosi tuo tikëti. Tas keistas jausmas kad viskas ðtai ims ir pakryps á liberalumà egzistavo iki pat 1967 m. O 1966 m. suëmë ir teisë Siniavská ir Danielá uþ jø Vakaruose iðleistas knygas vienam davë 6, kitam 7 metus. Jaunam idealistui, tokiam kaip að, tai buvo tiesiog siaubingas smûgis. Að tuo metu jau dirbau Danijoje. Ten ne tik tuos prasidëjusius persekiojimus visi smerkë, bet netgi Danijos KP vadovas Knutas Jespersenas, anaiptol ne koks liberalas, o visiðkai normalus funkcionierius, atëjæs á ambasadà, ëmë priekaiðtauti: Ar jûs suprantat, kà jûs mums darot?! Po viso ðito ið Partijos nieko nebeliks! Mes ateinanèiuose rinkimuose svajojome gauti du mandatus, o dabar ið mûsø apskritai nieko neliks! Tuomet NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 229

MANTAS ADOMËNAS að supratau, kad net jeigu komunistai, patys prosovietiðkiausi, mano, kad tai gryna diktatûra, tironija, barbarybë, tuomet viskas, jokiø iliuzijø nebelieka. Na, o po metø ásiverþimas á Èekoslovakijà. Tai buvo baisi tragedija! Ir tuomet pasakiau viskas, gana, að ðito reþimo prieðas, dabar að su juo kovosiu. Pradëjau ieðkoti priemoniø uþmegzti ryðá su amerikieèiais, britais taèiau buvo daugybë sunkinanèiø aplinkybiø, sutrukdþiusiø man artimiausius ketverius ar penkerius metus tai padaryti. Mat tais pat 1968 m. að vaþinëjau á Vakarø Vokietijà ir ten buvau sekamas. Mano rezidentas apie tai praneðë á Maskvà. O ten supanikavo ir sako: Komandiruoti atgal á Maskvà, kad nebûtø provokacijø. Bûtent tai, ko maþiausiai norëjau mat Danijoje gyventi buvo gerai. O dar tikëjausi uþmegzti ryðá su kuo nors ið vakarieèiø. Mano rezidentas nusigando, nes norëjo mane iðlaikyti, todël raporte taip ir paraðë: Praðom já palikti, gaila prarasti darbuotojà. Ið Maskvos jam atraðë: Gerai, paliekame dar vienerius metus, taèiau be leidimo dirbti operatyviná darbà. O tai tiesiog reiðkë atostogas, nes dirbti reikëjo labai maþai, á susitikimus vaikðèioti netgi buvo draudþiama. Tuos metus pragyvenau paprasèiausiai savo malonumui. Taèiau negalëdamas su niekuo susitikinëti, negalëjau su niekuo ir uþmegzti kontakto. Juo labiau kad mano laikas uþsienyje ëjo á pabaigà. Pradëti kà nors prieð gráþtant á Maskvà buvo beprasmiðka, kadangi visi, dirbusieji Vakarams Maskvoje, buvo pagauti ir suðaudyti. Visi nuo pradþios iki pabaigos. Tai it iðtisa galerija kankiniø. Nuo Penkovskio ir Popovo iki tokio Mitrovo, kurio Jûs turbût neþinote. Þmonës ið sàraðo, kuriame buvo ir mano pavardë. Tà sàraðà KGB perdavë Aldrichas Amesas, ir að vienintelis, buvæs jame ir likæs gyvas. Visus kitus suðaudë. Maþa to, dar ir kada suðaudë 1986, 1987, 1988 m. Per patá glasnostj ir perestroikos ákarðtá. Ðtai kas darësi. Maskvoje iðlikti buvo neámanoma, ten kontrþvalgyba ne tik buvo stipresnë ten buvo grynas Orwellas: viskas kontroliuojama. Kas ten dëjosi, koks ten buvo sekimas, filmavimas, spinduliai, radioaktyvios dulkës ko tik ten nebuvo! Ne kartà buvo atvejø, kai vakarieèiai aptinka mikrofonà, bando já iðtraukti o kitoj pusëj sëdi kagëbistai ir traukia á save, gelbsti árangà. Viskas buvo kontroliuojama! Nieko nebuvo ámanoma paslëpti. Anglai, amerikieèiai, kurie ten dirbo, ypaè amerikieèiai manë, kad nieko èia nëra: atitrûksta nuo uodegos, pasiþiûri, kad niekas neseka, eina ko nors paimti ið slëptuvës, kà jø agentas ten palikæs, vos tik iðtiesia rankà KGB agentai iððoka ið krûmø. Ir taip kiekvienà kartà. Jie viskà rasdavo, viskà þinodavo, Maskvoje kà nors padaryti buvo absoliuèiai neámanoma. Tokia pati situacija iki pat dabar. Danijoje iðeidamas ið namø, palikinëdavau siûlelá ar plaukà prie durø staktos, kad matytøsi, jeigu tik kas atidarytø duris man nesant. Na, èia tai aiðku að buvau, taip sakant, oficialus, þinomas ðnipas. O Rusijoje jiems nereikëjo net áeiti á kambará á tave þiûrëdavo pro skylutæ lubose, kol tu tai darai. Tada buvo atskira didþiulë tarnyba, kur moteriðkës visà laikà tik sëdëdavo ir þiûrëdavo á savo televizorius, kaip jie ten vadinasi, vizirai. O kitos klausydavosi ir rusiðkai, ir kitom kalbom ambasadø, butø... Taigi gráþtant prie to, kà kalbëjom, apie kontaktà su Vakarø þvalgyba pradëjau galvoti iðkart po Èekoslovakijos, taèiau bûdamas Danijoje, nieko tuo klausimu padaryti nepajëgiau, nes mano laikas uþsienyje ëjo á pabaigà. Po to, po trijø metø ar net pustreèiø mane vël atsiuntë atgal, dirbti kità darbà, kadangi jiems skubiai reikëjo darbuotojo, kalbanèio daniðkai. Ir visiðkai netrukus, jau po keleto mënesiø, að uþmezgiau ryðá su anglais. Tai tæsësi tol, kol manæs nedemaskavo 1985 m. geguþæ. Tai turëjo bûti baisus pasirinkimas pereiti á kità pusæ. Juk þinojot, kad nuo dabar jûsø gyvenimas kabo ant plauko. Ðiaip bûtumët galëjæs kaip nors gyventi toliau, tæsti, daryti karjerà o dabar viso ðito iðsiþadate, pastatydamas savo gyvenimà ant kortos. Tikrai, tai baisus sprendimas. Að sakiau sau: Privalai kà nors padaryti su savo gyvenimu, kad galëtum jaustis ne vien sistemos patarnautojas, o garbingas þmogus, kuris paskui galëtø pasakyti: Að dël ðito nekaltas, að nestovëjau ðalia ir neþiûrëjau, ðtai kas tuomet buvo svarbu. Na, o paskui, kai jau prasidëjo darbas, kai apsipratau, pasinëriau á darbà, pusæ laiko buvo visai neblogai, o á antràjà pusæ ëmë darytis prastai. Po KGB pradëjo sklisti kaþin kokie gandai, kad esama skyliø, kad nuteka informacija... Að dirbau su Skandinavija, bûtent su Danija, paskui su Vokietija. Ið principo neturëjau nieko þinoti, pavyzdþiui, apie Ðvedijà ir Norvegijà. Tuo tarpu ið pradþiø areðtavo KGB agentà Ðvedijoje, o paskui, jau ganëtinai vëlai, 1984 m., stambø, svarbø KGB agentà Norvegijoje, Treholtà. Na, ir kaþin kokie KGB protai, kuriø ten buvo daug juk tokia daugybë þmoniø ëmë galvoti kodël gi agentai dega? Kodël vienam tik Skandinavijos padalinyje sudegë net trys agentai? Buvo tokia Haavik ið Norvegijos Uþsienio reikalø ministerijos, Treholtas, irgi ið ten pat, ir Berglingas ið karo kontrþvalgybos. Teoriðkai neturëjau apie juos þinoti, bet praktiðkai skyrius taigi tas pats, þmonës plepa, pasikalba, vienaip ar kitaip þinios sklinda. Að, be abejo, þinojau apie Treholtà, ðá tà þinojau ir apie Haavik su Berglingu, ir norvegai ëmë ieðkoti. Nors reikia pasakyti, kad ðvedai ir norvegai turëjo ir kitø ðaltiniø, jie turëjo visà rinkiná pëdsakø ir átarimø ta- 230 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

GORDIJEVSKIO MAZGAS èiau mano þinios buvo paèios svarbiausios, po jø viskas supuolë á savo vietas. Pavyzdþiui, apie 1981 1982 m. buvau skyriaus virðininko kabinete, ant jo stalo atsuktas á mane gulëjo popieriaus lapas su antraðte Çàïèñêà, vadinasi, raportas kaþkokiai vadovybei apie tai, kokiø nepaprastø laimëjimø pasiekta darbe su agentu tokiu ir tokiu, o skliausteliuose nurodyta jo pavardë. Jis taip ir gulëjo að tarsi probëgðmais uþmeèiau aká, matau skliausteliuose paraðyta:...holt. O að jau buvau girdëjæs apie toká Treholtà, jis buvo þinomas socialistø veikëjas. Socialistai iki pat dabar negali su tuo susitaikyti, kad toks pagarsëjæs socialistø veikëjas pasirodë esàs ðnipas. O kai já areðtavo, pasirodë, kad jis dar dirbo ir Sadamui Huseinui. Þodþiu nër kur þymæ áspausti (êëåéìà íåãäå ñòàâèòü): jis daugelá metø dirbo KGB, gaudavo pinigus, o pinigø jam buvo vis maþai, tad uþsiverbavo dar ir Sadamui Huseinui, kad gautø daugiau. Praëjo jau 17 metø, o socialistai ligi ðiol negali su tuo susitaikyti: Melas, melas atseit. Koks gi èia melas? Norvegø teismas, vienas geriausiø pasaulyje, visiðkai uþtikrintai árodë, kad jis dirbo ðitoms dviem specialiosioms tarnyboms. O kas gi èia nelogiðka, kad socialistas dirba KGB labui? Todël ir dirbo KGB, kad laikë Sovietø Sàjungà savo giminaite, kad ir netiesiogine, tegu tik pussesere vis tiek giminë. Bûtø nuostabiau, jeigu konservatorius dirbtø KGB. Að jutau, kad jeigu dirbèiau vien tiktai KGB, bûèiau ne tik kad prislëgtas að niekinèiau save, nebegalëèiau savæs gerbti. Tad tam tikra prasme dirbti britams buvo moraliðkai ir psichologiðkai lengviau. O jeigu ir jutau pavojø, tai buvo tik paskutiniuosius dvejus ar trejus metus tada, kai dirbau Londone. Tuo metu mane uþgriuvo daugybë stresø. Ypaè todël, kad Londone su manimi dirbusiø þmoniø rusø, sovietiniø þmoniø prigimtis labai skyrësi nuo tø, su kuriais teko dirbti ankstesnëse paskyrimo vietose Skandinavijoje. Èia þmonës buvo blogesni, kadangi á madingas vietas patenkama daþniausiai intrigø, suokalbiø, konkurencijos dëka arba kam nors stumiant. Tad èia dirbo patys blogiausi, patys nemaloniausi sovietø tarnautojai. Mano vadovaujamoje Londono KGB stotyje buvo toks agentas Muzaliovas, prisidengæs þurnalistu. Jis kultivavo itin svarbø profsàjungø veikëjà, Rodney jø Bickerstaffà, ëmë didþiules reprezentacines iðlaidas praðmatniems pietums, o raportuose raðë, kad tuoj tuoj pavyks já uþverbuoti. Tais laikais tai, aiðku, bûtø didþiulis pasiekimas. Po to mane demaskavo, atðaukë á Maskvà, tardë, galiausiai po dviejø mënesiø pabëgau ir, kai atsidûriau Anglijoje, prasidëjo debriefing mane apklausinëjo ir Secret Intelligence Service (SIS), ir Military Intelligence (5 sk.). Ten buvo tokia vidutinio amþiaus very nice lady ið SIS. Ji paklausë: Ponas Gordijevski, anksèiau esat minëjæs toká Viktorà Muzaliovà ar dar prisimenate já? Að atsakiau, kad þinoma, taip dirbdamas politinës þvalgybos linija, turëjau tik ðeðis agentus; be abejo, visus juos prisiminiau. Atsimenat, jûs sakët, jog jis kultivuoja Rodney jø Bickerstaffà turëdamas tikslà já uþverbuoti. Taip, atsimenu visus jo raportus. Tada ji pasakë, priekaiðto kupinomis akimis: Ponas Muzaliovas Bickerstaffo nëra në vieno sykio susitikæs. Tikrai? Að átariau, kad kaþkas ne taip, bet kad ðitaip!.. Kà gi, aèiû. Tuomet ji patylëjo ir kaip dabar matau nepaprastai ásiþeidusia mina tarë: Pone Gordijevski, kodël KGB siunèia á mûsø ðalá tokius vidutiniokus, tokius niekam tikusius agentus? Á tai atsakiau: Miela ponia, KGB vardu að kuo nuoðirdþiausiai jûsø atsipraðau. Tuos metus, kuriuos dirbote britø þvalgybai, turëjo bûti nepaprastai sunku ir vieniða. Niekuo nebuvo galima pasikliauti, niekam patikëti savo paslapties. Nebuvo jokios vietos, kur galëtumëte jaustis saugiai, jaustis namie. Turbût buvo akimirkø, kai viskas atrodë bergþdþia ir beviltiðka. Kas jus palaikë, davë jëgø tæsti veiklà toliau? Grupë rusø studentø draugø. Treèias ið deðinës Olegas Gordijevskis. 1957 m. rugpjûtis Buvo ir kitas agentas, pavarde Savatej. Absoliuèiai nenusakomas taip ir reikia paraðyti: nenusakomas, kadangi visi mes turëjom tokie bûti. Jis ambasadoje uþëmë KGB skirtà postà, aiðku, formaliai turëjo ir kitokias pareigas KGB linija. KGB labui jis visiðkai nieko nedarë. Kas dvi ar trys savaites jis turëdavo ateiti ir man raportuoti buvau jo virðininkas. Að jo klausiu: Na, pasakykit, kà nuveikët. Jis sëdi ir tyli. Na, gerai, sakau, pasakykit, su kokiais agentais matëtës, su kuo bandët uþmegzti ryðá. Jis niènieko nesako. Tai tuomet papasakokit savo planus, kokià operatyvinæ veik- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 231

MANTAS ADOMËNAS là esat suplanavæs atlikti. Jis ir toliau tyli. Taip sëdi, kol priartëja ðeðios valandos, kai darbas ambasadoje baigiasi, tuomet pakyla ir iðeina pro duris, taip ir nepasakæs në þodþio. Paskui buvau Maskvoje atostogø, susitikau su saviðkiais, jie manæs klausinëjo apie darbuotojus, taip pat ir apie tà Savatej. Pasakiau, kad negaliu nieko pozityvaus apie já pasakyti, kadangi jis ne tik nieko nedirba, bet ir nieko nekalba: neþinau, kà jis galvoja, neþinau, koká gyvenimà gyvena, jis tik ateina á mano kabinetà ir sëdi tylëdamas, trisdeðimt minuèiø taip ir prabëga. Pasiûliau já atðaukti man atsakë negali, nes ið karto kiltø daugybë problemø: Atðaukimà reikës tvirtinti ir pagrásti, o jeigu jis nieko blogo nedaro, tai kodël atðaukinëjamas tam turi bûti pagrindas. Antra, jeigu já atðauksim, liks vakuojanti vieta, ir kuo mes jà uþpildysim? Visi KGB paskirtieji ambasadoje turi ir kitas pareigas vos tik já atðauksim, departamentas, kuris uþ já atsakingas, uþsinorës pasiøsti á laisvà vietà savo þmogø. Tas Savatej priklauso Tarptautinei javø organizacijai Þemës ûkio ministerija, kuriai tai priklauso, ið karto priðoks ir pradës reikalauti vietos, kurià KGB, kaip visada, ið jø uþsigrobë. Ir kaip mes tà vietà paskui atgausime? Þodþiu, palik já ramybëj ir pamirðk! Taip jis ir gyveno iðsitarnavo iki majoro, alga rubliais eina, o absoliuèiai niènieko nedaro! Taigi klimatas Londone jau nuo pradþiø buvo blogas o dirbti tokioje atmosferoje, visus pergudrauti, nuo jø pasislëpti buvo ypaè sunku. Jutau, kad imu pavargti. Pamàstydavau: O, kad taip kas nors atsitiktø, kas suteiktø man pretekstà nustoti su britais bendradarbiauti! Tik þinoma, ne tai, kas ið tiesø ávyko! Juk ið tiesø taigi jie mane sugavo! Að maniau, kad kokios nors þinios vis dëlto prasiskverbs, iðlás iðorën, ir britø slaptoji tarnyba tuomet pasakys: Olegai, buvo informacijos nutekëjimas, mûsø þinutë buvo perimta, nebegali ir toliau rizikuoti savo gyvybe... Að pasiimu ðeimà ir pasitraukiu galø gale, po deðimties metø, að laisvas! Netrukus turëtø baigtis mano paskyrimas, artëja pensija, tuoj galësiu ramiai sau dþiaugtis gyvenimu... Bet ne to neávyko. Mane á Maskvà atðaukë kitaip mirti. Tai buvo baisus smûgis. Taèiau galiausiai að juos vis tiek pergudravau ir áveikiau. Taigi 1983 ar 1984 m. jûs jau laukëte iðëjimo á pensijà? Ne, ne, að tikëjausi, kad kas nors ávyks, koks nedidelis ávykis, ir britai man pasakys: Pasilik, pasilik èia! Paklausiu banaliai jeigu galëtumëte rinktis ið naujo, ar irgi stotumët á Tarptautiniø santykiø institutà, uþsiraðytumët á KGB? Jeigu galëèiau, kaip sakoma, paleisti áraðà ið naujo 1961 m. rugpjûèio 11 d. að atvykau á Rytø Berlynà. Man buvo 22 metai. Siena iðkilo rugpjûèio 13 d. Að visà laikà sau kalbëjau: Jeigu tik að bûèiau þinojæs, paskutinæ dienà dar bûèiau galëjæs pereiti á Vakarø Berlynà ir pasilikti ten suvisam. Dvideðimt dvejø metø að dar bûèiau galëjæs gauti iðsilavinimà. Jau buvau baigæs aukðtàjà mokyklà bûèiau galëjæs baigti antrà aukðtàjà Vokietijoje. Vokiðkai tada mokëjau labai gerai tai buvo mano pagrindinë uþsienio kalba, buvau jà mokæsis jau pusðeðtø metø. Galëjau ja kalbëti kaip vokietis vienintelis dalykas, kurio reikëjo, tai laisvë. Bûèiau galëjæs gyventi normalø gyvenimà. O kuo normaliam gyvenime bûtumët buvæs? Domëjausi lingvistika ir istorija. Bûèiau pasirinkæs kurià vienà. Jeigu bûtø pasirodæ, kad turiu talentà, ir bûèiau gavæs padoriai apmokamà darbà, galbût bûèiau sudarinëjæs þodynus. Þodynai man baisiausiai patinka. O kai Jûs po pabëgimo á Anglijà galø gale demobilizavotës, kaip jautëtës tuomet pasilikot vienas, Jums paskyrë saugø butà. Kai jame ásikûrët, ar bijojot, kad sovietai gali Jus pasiekti ir èia? Pirmà kartà turëjot gyventi svetimame kraðte ne su misija, ne darbo reikalais, o pats sau kaip tuomet jautëtës? Pirmiausia turbût supratau, jog tai visiðkai kitokia ðalis, negu ásivaizdavau. Kad ir kaip ilgai gyventum ðalyje kaip diplomatas, ðalies vis tiek nesuprasi. Jà gali suprasti tik tuomet, kai ásikuri ir imi joje gyventi. Ir tuomet man tai buvo kerinti patirtis esu ið prigimties smalsus, man baisiai magëjo patirti, kaip èia ið tikrøjø gyvenama, iðmokti èionykðèio gyvenimo. Jo vis dar tebesimokau. Dël KGB ið pradþiø mane tai ðiek tiek neramino, taèiau ilgainiui tas nerimas dingo. Vaþiuodamas dviraèiu kurá laikà su átarimu þiûrëdavau á lenkianèius motociklus ir nepaþástamas maðinas. Taèiau tuo viskas ir baigësi. Po 1991 m. KGB padalijo á dvi dalis, ir nors yra daugybë þmoniø, kurie man prieðiðki, daug kas pasikeitë, þmonës dabar ten turi kitø problemø jie turi Berezovská, Vitrinenko. Netgi pulkininkas Mitrochinas dabar jiems uþ mane svarbesnis. Tad dabar að jø pernelyg nesibaiminu. Taèiau á Latvijà ar Ukrainà turbût vis tiek nevaþiuotumët? Në ið tolo nevaþiuoèiau netgi á Vengrijà, ten jie labai átakingi, lygiai kaip ir Rumunijoje bei Bulgarijoje. Vienintelës Rytø Europos ðalys, á kurias galëèiau vaþiuoti, tai Lenkija, Èekija ir Slovënija. Negalëèiau vaþiuoti á Sirijà arba Irakà. 232 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

GORDIJEVSKIO MAZGAS O kà esate patyræs apie dabartiniø KGB ápëdiniø veiklà Baltijos ðalyse? Dabar, aiðku, KGB vadinasi SFR, ir bando tà patá daryti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, kà anksèiau darydavo uþsienyje: surinkti kiek ámanoma daugiau kontaktø, kurie atskleistø visà vyriausybës, politinës vadovybës politikà. Þinoma, Baltijos ðalyse tai daryti jiems daug lengviau, nes nereikia mokëti kokios nors islandø ar norvegø kalbos, be to, nereikia specialiai tyrinëti, kà þmonës galvoja þmonës iðgyveno sovietinæ santvarkà, visi þino, kas yra Sovietø Sàjunga. Treèia, yra þmoniø, kuriuos su praeitimi sieja nostalgiðki ryðiai. Ketvirta, kai kurie galvoja apie kokià nors ateitá Rusijoje arba apie savo vaikus, nori turëti gerø ryðiø su KGB, kad Maskvoje átaisytø savo vaikus, kad jie Maskvoje ágytø iðsilavinimà. Kai kurie galvoja apie verslà su Rusija ir pradeda dirbti KGB, kad padëtø savo verslui. Tad KGB galimybës Baltijos kraðtuose didþiulës. O dar turbût padeda tai, kad daugybë þmoniø nesuvokia Rusijos kaip grësmës, nemano, kad sutikdami uþ pinigus perduoti informacijà, jie realiai kenkia savo ðaliai. Be abejo, subyrëjus didþiulei Ðaltojo karo opozicijai tarp Rytø ir Vakarø, subyrëjimo pavojaus jausmas gerokai aprimo. Taèiau taip manyti gal ir bûtø galima kokioje Anglijoje ar Vokietijoje, bet ne Baltijos valstybëse. Baltijos respublikose turëtø bûti visiðkai akivaizdu, kad Rusija yra tiesiog kolosali grësmë jø saugumui visais atþvilgiais politiniu, ekonominiu, moraliniu visiðkai visais atþvilgiais. Todël Rusijos, Rusijos specialiøjø tarnybø atþvilgiu reikalingas ypaè didelis budrumas. Vakaruose gal ir galima kitoká poþiûrá paaiðkinti pavyzdþiui, buvo Aldrichas Amesas, kuris buvo cinikas, kiti ðnipai. Netgi tuomet, kai iðkilo reali SSRS grësmë, jie ðito visiðkai nesuprato: Kokia ten Rusija, mes jos nematom, o ðtai pinigai gerai, ir tiek. Bet lietuviai, aèiû Dievui, matë, kas yra Rusija. Að kine maèiau, kaip 1940-aisiais þmones vijo ið namø á gatvæ ir varë prie traukiniø. Viskas juk nufilmuota. Norëjau pasiteirauti o ar þvalgybos bendruomenëje esama tikrø þiniø, kas ðia prasme ið tiesø vyksta Baltijos ðalyse? Be abejo, intuityviai galima numanyti, kad Rusija mëgins iðsikovoti þvalgybinæ niðà Baltijos kraðtuose. Taèiau ar esama kokiø nors tikrø duomenø, ið ko galima tai pamatyti? Kuo remdamasis Jûs apie tai sprendþiate? Galbût informacijai gauti naudojatës savo senais ryðiais þvalgybininkø bendruomenëje? Perspëkite, jeigu imsiu klausinëti nediskretiðkai. Specialiosios tarnybos, kurios Pabaltijyje veikia visos jos labai mëgsta Pabaltijá, ypaè Lietuvà ir Estijà. Latvijà ne taip, kadangi ten pernelyg daug rusø. Tos tarnybos tai anglai, amerikieèiai, vokieèiai ir skandinavai. Visi jie ádëmiai seka Baltijos kraðtus. Ne tiek todël, kad Baltijos kraðtai jiems labai svarbûs nors jie, be abejo, svarbûs, ypaè skandinavams, politikos ir strategijos poþiûriu, bet svarbiausia tai, kad jie uþjauèia ir nori padëti savo jaunesniesiems broliams. Jie þino labai daug ypaè suomiai, ðvedai. Kitos ðalys turi daug bendrø þiniø, taèiau galbût ne tiek leidþiasi á detales, o suomiai ir ðvedai turi daug detalios informacijos, small print. Todël jie þino ir tai, kaip rusai lenda á ðitas ðalis, o Lietuvos atveju lenda dar ir baltarusiai. Þinoma, jie negali garsiai apie tai kalbëti, nes daug kas paslaptis, bet kai kà sufleruoja Baltijos ðaliø specialiosioms tarnyboms. Aiðku, ne viskà pavyzdþiui, jeigu kas nors þinoma ið slapto ðaltinio, to perduoti jie negali: sëdi sau, pavyzdþiui, vienos tokios þvalgybos ðaltinis Kaliningrado KGB, ir kà nors praneðinëja ðito jie, be abejo, perduoti negali, nes taip atskleistø savo ðaltiná. O kitus dalykus, kuriø ðaltiniai maþiau slapti, jie papasakoja. Todël Baltijos kraðtø specialiosios tarnybos, jeigu norës bendradarbiauti su trimis pagrindinëmis þvalgybomis anglø, amerikieèiø, vokieèiø ir keturiomis skandinavø þvalgybomis, gali nemaþai suþinoti. Taèiau visø Rusijos prasiskverbimo detaliø niekas, be abejo, neþino. O rusai, ypaè pastaruosius trejus metus, dirba labai aktyviai jie intensyviai dirbo ir prieð Putinà, o prie Putino dar suaktyvëjo. Taigi kà jie ten daro, tiksliai pasakyti sunku, bet aiðku, kad labai daug. Esu tikras, kad jie turi labai daug kontaktø. Að kalbëjausi su viena... ðalimi (jums nesakysiu, kokia), ir jie manæs pasiteiravo: Papasakokit, kiek mûsø ðalyje þmoniø, dirbanèiø KGB, ir kaip jie pasiskirstæ. Að jiems nupasakojau kiek ir kokia linija o jie þiûri á mane ir sako: Absoliuèiai tikslu. Mûsø analizë visiðkai sutampa. Aiðku, Baltijos ðalyse struktûrinis pasiskirstymas, palyginti su Vakarø ðalimis, bus kiek kitoks. Minëtoje ðalyje pasiskirstymas maþdaug toks: treèdalis politinë þvalgyba, treèdalis skirtas prasiskverbti á specialiàsias tarnybas, o treèdalis linija X, t. y. techninë þvalgyba (yra ir dar keletas kitø menkuèiø linijø). Baltijos ðalyse ádomu tai, kad esama tam tikrø pakitimø: politinës þvalgybos ir KR, kontrþvalgybos linijomis situacija tokia pati: lygiai tiek pat daug þmoniø, mokslinës ir techninës þvalgybos linija maþiau, kadangi nëra svarbiø technologiniø paslapèiø, svarbiø Rusijos gynybos pramonei. Taèiau kiekvienoje ðalyje sëdi daugiau N linijos atstovø. O kas yra linija N? Linija N tai nelegalai. O kodël? Todël, kad po SSRS sugriuvimo nusprendë naudoti Baltijos kraðtø dokumentus nelegalams patekti NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 233

MANTAS ADOMËNAS O Jums su Putinu iki 1985-øjø nëra tekæ susitikti? Þinoma ne juk jis buvo labai smulkus darbuotojas, o ir dirbo 5-osios, ideologinës, valdybos linija. O kai gráþo, já paskyrë dirbti studentø verbuotoju Leningrado universitete. Politikas jis, aiðku, nekvailas, turi galvà, o svarbiausia disciplinuotas: to neturëjo nei Jelcinas, nei Breþnevas. Keliasi anksti, laiku ateina á darbà. Parskrenda ið pasaulio kraðto, ir ið ryto á darbà. Visiems tai labai patinka. Rusijoje to apskritai nëra buvæ. Stalinas, kaip idiotas, dirbo iki penkiø ryto, paskui miegojo iki pirmos valandos dienos. O ðitas normalus þmogus, normaliai dirba, ateina á darbà, viskà sprendþia, visà laikà negeria, o jeigu geria tai maþai. Ástabus þmogus. Já taip ir vadina Stasi dël jo prûsokiðko charakterio, kurá iðsiugdë KGB ir dirbdamas Rytø Vokietijoje. Visi seniai jau laukë normalaus þmogaus, su galva þodþiu, administratoriaus. Na, o kaip apie politikà, politiná veikëjà, apie já spræsti kol kas labai sunku. Kol kas jis atliko maþai ryþtingø þingsniø ir sunku suprasti, kodël taip yra: ar jis ið prigimties neryþtingas, ar tiesiog atsargus, ir vengia staigiø þingsniø. O kà manote apie Rusijos reakcijà á praëjusio rugsëjo ávykius ir apie Putino diplomatiná þaidimà ar tai radikalus atsigræþimas á Vakarus, jeigu netgi NATO plëtra nebepateikiama kaip grësmë, ar gudrus ðachmatininko ëjimas Vakarø opinijai laimëti? Rengiantis orientacinio sporto varþyboms KGB poilsio bazëje á Vakarø ðalis. Jie taip buvo daræ ir anksèiau po karo labai aktyviai naudodavo lietuviø ir latviø pasus. Neþinau, ar þinot, pavyzdþiui, kad 90% BBC World Service rusø programos darbuotojø dirba KGB suprantat, kaip KGB dirba, su kokiu áþûlumu, su kokiu akiplëðiðkumu?! Jiems tik parodyk silpnà vietà, jie visus uþverbuos ir visi jiems praneðinës. Tad silpnumo jokiu bûdu jiems rodyti negalima, ypaè Lietuvoje tai tokia svarbi ðalis, kuri tiek metø kovojo. Juk tai vienintelë ðalis, kuri iðsaugojo orumà ir iðdidumà per visà Sovietø Sàjungos istorijos laikà, kuri kovojo su ginklu rankose kovojo prieð sovietinius okupantus. Po viso ðito uþsiþiopsoti nieku bûdu negalima! Reikia laikytis! Labai svarbu prisiminti, kad dabartinis reþimas Rusijoje yra neobreþnevinis; kad visoks ten Putinas ir visi kiti susiformavo 8-ame deðimtmetyje, breþnevizmo klestëjimo metais, stagnacijos epochoje, anot Gorbaèiovo. Jø visø mentalitetas ið ten pat. Pasiþiûrëkit kad ir Putinà: jis buvo vidaus organø operatyvininkas, dirbo sovkolonijoje [ sovietinëje kolonijoje = VDR], Dresdene. VDR að paþástu kaip savo penkis pirðtus, að joje specializavausi. Dresdenas vienintelë VDR teritorija, kurioje nebuvo matyti Vakarø televizijos ir prastai girdëti Vakarø radijas. Vakarø átakos ten apskritai nebuvo. O Putinas ten dirbo taigi per visus Vokietijoje praleistus metus Vakarø paþinti jis negalëjo, kitaip negu kiti KGB darbuotojai kai kurie pereidavo á Vakarø Berlynà, kiti dirbo Vakarø Vokietijoje. O jis nieko. Manau, kad jis net ir Vakarø laikraðèiø neskaitë, nuobodu jam buvo: pernelyg protingai priraðyta, tai jis ir skaitë savo Neues Deutschland, ir viskas. Na ðtai, o dabar ðitie þmonës vieðpatauja. Ko gi ið jø laisvai Lietuvai galima laukti? Dabartinës Rusijos mentalitetas visiðkai ciniðkas. Galbût galima teigti, kad Vakarai ciniðki, bet Rusijos cinizmo negalima në ið tolo lyginti, tai tiesiog nusikalstamas cinizmas. Jie tris dienas ðoko ir dainavo, ir ðampanà gërë ið dþiaugsmo, kai nugriuvo Pasaulio Prekybos Centras, kadangi pamatë, kad jiems galø gale duotas ðansas uþsienio politikoje ðá tà pasiekti. Kitaip tariant: be jokio kraujo praliejimo ir þmoniø nuostoliø jie ágijo átakà Afganistane, kadangi dabartinë vyriausybë, visa Ðiaurës koalicija iðtisa Rusijos agentûra, Dostumas sovietø ir uzbekø agentas. Ir ðtai dabar, su amerikieèiø pagalba, jie turës átakà Afganistane, be jokiø nuostoliø. Galbût kai kas ir teigia, kad amerikieèiai ásigijo bazes Tadþikistane ir Uzbekistane, taèiau tai niekai amerikieèiai neturi nei noro, nei ketinimø, nei lëðø pasilikti kaþkokiame tolimame ir suðiktame Uzbekistane. Kà jiems ten veikti tose bazëse, ir kam jiems to Tadþikistano reikia? Nesiims jie veltis nei á Tadþikijà, nei net á Afganistanà, kurá ketina atiduoti kokiai nors taikos palaikytojø armijai, o patys þada ið ten pasitraukti. Taigi, jokio nuostolio Rusijai nëra. O dël NATO Putinas irgi labai protingai pasielgë. Jis bando NATO suminkðtinti Kas gi dabar NATO? sako jis. Ogi niekas. Anksèiau tai buvo gynybinë sà- 234 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

GORDIJEVSKIO MAZGAS junga, o dabar kas? Ðtai, Amerika pasikvietë NATO pagalbon, ir kà? Amerika kariauja, na, ir Anglija jai padeda. O jokio kito NATO nëra. Kosove dar buvo ðiokia tokia pastanga NATO veikti iðvien, bet ir ten jau buvo matyti, kad NATO pamaþu iðsivadëja. Taigi NATO dabar nebe tai, kas buvo, o tai turi ðiokiø tokiø pasekmiø. Maþa to, dabar mes gausime svarbø balsà, ir patys dalyvausime sprendþiant, priimti Baltijos ðalis ar ne. Galbût net balsuosime jas priimti, kad ágytume joms dar didesnës átakos, ðákart ið NATO vidaus. Ðtai ko jie nori. O kà manote apie Rusijos ir Putino politikà Èeèënijoje? Þinau, kad Jûs, vienas ið labai nedaugelio, daugsyk ëmëtës gintis èeèënø bylà spaudoje. Ar pastarojo meto ávykiai pakeitë Jûsø nuomonæ ðiuo klausimu? Ar jie teroristai, ar kovotojai uþ laisvæ, ir kur ta riba, kuri tuodu dalykus skiria? Du karai Èeèënijoje pagimdë tiek karðtø ir arðiø kovotojø, kad jiems Èeèënijoje tiesiog ima darytis nuobodu. Jie apie niekà negalvoja, jie jokie fundamentalistai, jie tiesiog puikûs kariai. Todël juos Afganistane ir pastebi jie ðauniai kovoja. Iðmokæ karo mokslo sovietø armijoje, paskui dar keletà metø kovojæ Afganistane patys geriausi kariai. O apskritai jø ten, palyginti su arabais ir pakistanieèiais, labai maþai na, gal kokie trys ðimtai. Tad èeèënus Afganistane paprasèiausiai reikia ignoruoti. O apie Èeèënijà manau, kad Rusija, be abejo, privalëjo suteikti jai nepriklausomybæ. Tai vienintelë Sovietø Sàjungos tauta (þinoma, neskaièiuojant Baltijos tautø), kuri nepaliovë sakiusi: Palikit mus ramybëje! Iðeikit! Mums jûsø nereikia, mes jûsø nenorim! O tie neiðeina. Vël, iðskyrus Vakarø ukrainieèius ir lietuvius, tai vienintelë tauta, kuri kovojo ir tebekovoja su ðita sovietø Rusijos okupacija. Tie, kurie uþiminëjo ligonines, sprogdino pastatus, ásiverþinëjo á Dagestanà tai teroristai. Bet juk prezidentai nei Dudajevas, nei Maschadovas niekad ðitam nepritarë. Jie juk visà laikà tvirtino: Su mûsø vadovybës politika tai neturi nieko bendra. Mes prieð terorizmà. Jie kovoja partizaniná karà, jie ne teroristai; o teroristai tie, kurie, prieðingai savo vadovybës nurodymams, vykdo tokias kvailas akcijas. Beje, taip ir neaiðku, kas iðsprogdino namus Rusijoje. Treèiàjá namà, Riazanëje, ruoðësi iðsprogdinti KGB. Gyventojai juos uþklupo besiruoðianèius, o KGB ëmë aiðkinti, jog tai maiðai su cukrumi. Maiðus atidarë ir rado sprogmenis. Todël esama labai smarkiø átarimø, kad pirmuosius du namus susprogdino taip pat KGB. Tie namai ir stovëjo tokiuose rajonuose, kur niekam nebuvo jokios þalos në vieno svarbaus þmogaus, në vieno kagëbisto, në vieno kariðkio, gyventojai neutralûs darbininkai. Bûtø labai kvaila èeèënams sprogdinti tokius visiðkai nesvarbius, niekam neádomius namus. Mano manymu, tai KGB stilius, teroristinis-kagëbistinis màstymas. Dabar jie prisijungë prie tos antiteroristinës koalicijos, taèiau bent jau istoriðkai KGB pagrindinë, didþiausia teroristinë organizacija pasaulyje. Kuo gi jie daugiau uþsiiminëjo visus tuos metus, jeigu ne gyventojø naikinimu. Netgi tokiuose dalykuose, kaip namø sprogdinimas, jie patys pagrindiniai specialistai: per karà jie iðsprogdino visà Kreðèiatikà. Buvo uþminavæ visus pastatus Maskvoje jei tik vokieèiai bûtø priëjæ arèiau, visa Maskva bûtø buvusi susprogdinta jø, o ne vokieèiø. O kà Jûs manote apie Rusijos ateitá? Beveik niekas, kas Vakaruose raðo apie dabartinæ Rusijà, nesupranta, kaip Rusija veikia. Taèiau turiu prisipaþinti, kad að irgi ðito neþinau. Juk að praleidau toli nuo jos jau ðtai kiek metø, ji vystosi pagal visiðkai naujas taisykles. O þmonës ið Rusijos, nors jie man nuolat kalba apie Rusijà ir jos padëtá, viskà vertina daugiausia visiðkai negatyviai. Taèiau að tikiuosi, kad globalizacijos procesas, kuris èia tiek kritikuojamas, bûtent Rusijai galbût gali padëti iðsikapstyti. Kadangi juo labiau Rusija susisaistys finansiniais ryðiais, visokeriopais finansiniais ir teisiniais ásipareigojimais, juo labiau vyriausybë turës paisyti ásipareigojimø gyventojø atþvilgiu. Galiausiai netgi nusikaltëliai turës suprasti, kad jiems, jø vaikams reikalinga tvarka ir ramybë, kurios neámanomos nesilaikant taisykliø. Taèiau net jeigu Rusijos integracija á pasaulio ekonominius procesus didës, ji tebebus nepaprastai korumpuota. Globalizacijà að suprantu taip, kad Rusija turëtø sukurti padorius bankus, normalias kompanijas, normalius santykius tarp virðininkø ir pavaldiniø, normalià aptarnavimo sistemà, o svarbiausia normalià teisinæ sistemà. Teisinë sistema pamaþu, tegu ir labai pamaþu, turi tapti nepriklausoma nuo valstybës jau dabar yra ðiokiø tokiø tos nepriklausomybës þenklø. Tai visuomenës ekonominiø, teisiniø, finansiniø ir komunikaciniø aspektø modernizavimo procesas. Taèiau kà Putinas daro dabar, uþgniauþdamas nepriklausomus televizijos kanalus tai prieðinga globalizacijai. Jis nori Rusijà gràþinti á Kinijos, Indonezijos lygá, kur nebûtø nuo valdþios nepriklausomø nuomoniø, kur jis galëtø prastumti visus sprendimus. Aiðku, Rusijoje, kaip ir Kinijoje, gyventojai visiðkai nepasirengæ demokratijai, ir nors globalizacija traukia á vienà pusæ, niekas negali þinoti, kas laukia. Rugsëjo 11-oji, kaip jau ne kartà pastebëta, buvo ir didþiausia lig tol elektroninës þvalgybos (sigint = signal NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 235

MANTAS ADOMËNAS intelligence) nesëkmë, tuo tarpu Jûs dirbote bûtent þmogiðkojoje þvalgyboje (humint = human intelligence). Norëjau pasiteirauti Jûsø nuomonës, kodël tokia nesëkmë galëjo ávykti, ir kà tai þada þvalgybos raidai ar Jungtinës Valstijos, kaip ir apskritai Vakarai, transformuos savo þvalgybos sistemà, ir vël daugiau dëmesio skirdamos þmoniø þvalgybai. Ar tai reiðkia, kad atsiskleidë elektroninës þvalgybos ribotumas? Ið Vakarø ðaliø tiktai Amerika taip smarkiai pasikliovë elektronine þvalgyba. Britai, pavyzdþiui, irgi turi iðplëtotà, puikià, labai sëkmingà elektroninës þvalgybos tarnybà, kuri nusileidþia nebent Rusijos saugumo tarnybai. Taèiau jie niekad nemanë, kad ta tarnyba yra pakankamas þiniø ðaltinis ir patikima apsauga. Taigi britai nesiremia vien tiktai ja. Manau, kad taip yra ir jø viduje. Skamba labai paprastai, taèiau ágyvendinti tai, be abejo, labai sunku. Britams yra pavykæ tai padaryti su IRA, o Rusijos imperijos policijai su socialistø revoliucionieriø teroristine atðaka. Jie ten turëjo daugybæ agentø, ir nemaþai teroristiniø aktø vykdavo su policijos þinia, nes agentø nebuvo galima sukompromituoti ir taip prarasti visø ðaltiniø. Jiems pavyko, britams pavyko manau, kad ir amerikieèiams vienà dienà tai turëtø pavykti. Taèiau ar prasiskverbimas á arabø teroristines organizacijas nëra þymiai sunkesnis iððûkis, negu visi iki ðiol þvalgybos tarnyboms iðkilæ uþdaviniai? Tai visai kitokio pobûdþio þvalgyba negu Ðaltojo karo metais. Juk trukdo ne tik pasaulëþiûrø ir kalbø skirtumai, bet ir uþdaras, glaudus teroristiniø organizacijø pobûdis tai, kad þmonës paþásta vieni kitus dar ið mokyklø, pabëgëliø stovyklø ir pan. Tokias organizacijas infiltruoti kur kas sunkiau. Manau, kad viskas toli graþu ne taip blogai. Tereikia prisiminti Britanijos istorijà tai, kas vyko prieð ðimtà ar du ðimtus metø. Britanija aktyviai dalyvavo Kinijos, Artimøjø Rytø, Indijos, Afrikos politikoje. Visa tai skirtingos kultûros, absoliuèiai skirtingos religijos, kontekstai, mentalitetai. Ir britø þvalgyba sugebëdavo ne visà laikà, bet daþniausiai iðgauti tai, ko reikëdavo. Jie turi fantastiðkà þvalgybinio darbo tradicijà, ypaè darbo Kinijoje ir Artimuosiuose Rytuose (be abejo, taip pat ir Afrikoje bet Afrikoje dirbti lengva). Praeità rugpjûtá miræs britø SIS vadovas buvo puikus arabistas, ir tai toli graþu ne atsitiktinumas. Manau, kad britø þvalgybininkai pirmieji prasiskverbs prie to, kas rengiama Artimuosiuose Rytuose, o netrukus jiems ið paskos seks ir JAV jie irgi turi neblogas þvalgybos tradicijas. Jie turi puikiø þmoniø, o svarbiausia milþiniðkus resursus, tad jie turëtø nesunkiai pasivyti. Kas, Jûsø nuomone, buvo didþiausias XX amþiaus politikas? Olegas Gordijevskis kitø ðaliø atveju Prancûzijos, Vokietijos. Po ðitø ávykiø ëmë keistis ir Amerikos poþiûris. Ið dalies lemia ir prieðininko specifika: elektroninë þvalgyba nepakeièiama ten, kur prieðininkas negali iðsiversti be komunikacijø palaikymo, tuo tarpu toks prieðas, kaip Bin Ladenas, tiesiog nustos komunikuoti ir tiek. Tad vienintelis bûdas gauti informacijos þmoniø þvalgyba. Ir atsakymas èia paprastas: vienintelis bûdas uþkirsti kelià teroristiniø organizacijø veiklai ásigyti agentø Jeigu galime kalbëti objektyviai, pamirðdami gërá ir blogá, tai didþiausias buvo Stalinas. Jokiø abejoniø. Jis ne tik dalyvavo sukuriant Sovietø imperijà paskui jis tos imperijos viduje visus pergudravo, tapdamas vienatiniu ir neginèijamu valdovu. Tuomet, 1939 m., jis pradëjo keisti Europos þemëlapá. O 1945 m. jis baigë já keisti, vis dar turëdamas ketinimø toliau tai tæsti jis norëjo ásigyti Bosforo sàsiaurá, Iranà, plësti savo átakà Kinijoje. Aiðku, iki galo jam nepavyko pavyzdþiui, uþvaldyti Kinijos. Taèiau ið tiesø Kinijà prarado ne Stalinas, o Chruðèiovas. Karà Korëjoje jis bent jau baigë lygiosiomis: nelaimëjo, bet ir nepralaimëjo. Irano jis ne- 236 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

GORDIJEVSKIO MAZGAS ásigijo, nepaisant to, tebebuvo átakingas þaidëjas tame regione, kaip ir Vidurþemio jûroje, Balkanuose, Centrinëje Europoje ir viso pasaulio mastu. Jam pavyko sukurti ið pradþiø antras pagal didumà, o paskui ir paèias didþiausias branduolines pajëgas. Maþa to, nuo 1941 m. iki savo mirties jis vadovavo didþiausiai pasaulyje kariuomenei. Jis taip pat laimëjo ir visas tarptautines konferencijas Teheranà, Potsdamà, Jaltà, kaip ir juos lydëjusius uþsienio reikalø ministrø susitikimus. Èia jam nemaþai padëjo ðnipø darbas jis taip pat sukûrë didþiausià pasaulyje ðnipø tinklà. Skirtingai negu jo ápëdiniai, jis mokëjo ðnipinëjimu naudotis tarptautinëje politikoje, diplomatiniuose ir karo mûðiuose. Karo reikaluose þvalgyba naudotis jis iðmoko, aiðku, vëlai, bet diplomatijoje nuo pat pradþiø þinojo, kaip, naudojantis ðnipø praneðimais, kitus nugalëti. Visos kitos figûros Roosevelte as, Churchillis, Mao tiesiog nepalyginamos. Gal nebent Hitleris. Kà manote apie moralinæ asimetrijà, kuri vyrauja komunizmo ir nacizmo vertinimuose? Banalu kartoti, kad antrasis Niurnbergas neávyko nugalëtojai neteisiami, taèiau ar Rusija nebûtø kitokia ir sveikesnë jei jis bûtø ávykæs? Be jokios abejonës! Skaityti rusø spaudà dabar tiesiog papiktinimas! Iðskyrus labai trumpà pertraukà 1992 1993 m., visi sovietiniai veikëjai KGB generolai ir pan. vël laikomi didvyriais. Nëra jokios pozicijos, jokio tvirto pagrindo, kuriuo remiantis bûtø galima juos pulti, jeigu tik pabandai kà sakyti, jie ið karto uþtraukia: Mes tiek daug padarëm Rusijai, mes jos neiðdavëm... Mes tarnavom Rusijai... Spectator þurnale syká paraðiau: Rusijai? Sovietø Sàjungos laikais taip sakyti KGB buvo baustinas prasiþengimas, dabar gi jie tvirtina tarnavæ Rusijai. Visus tuos metus susirinkimuose tik ir girdëjai: Komunistø partijos organas... KGB SSKP skydas ir kalavijas... jokios Rusijos niekas neminëjo, tik Komunistø partijà. Ir tai buvo ne tik kalbos dalykas, bet nuostatos. O dabar jie Rusijos didvyriai. Tai triumfuojantis melas, òîðæåñòâóþùàÿ ëîæü. Taèiau ar tas pat nevyksta ir Vakaruose vis labiau ásigali moralinis reliatyvizmas Ðaltojo karo atþvilgiu, Vakarø ir komunistinio bloko moralinio ekvivalentiðkumo nuostata? Kur ten iki ekvivalentiðkumo! Kiek teko matyti ir kalbëtis universitetuose ima ásigalëti visiðkas konsensas dël komunizmo moralinio pranaðumo. Þinot, kà Bukovskis vienà kartà pasakë, kai su juo kalbëjausi? Vienas dalykas, kurá supratau, pavaþinëjæs po visokiausias konferencijas ir susitikimus supratau, kas tokie tie dabartiniai Europos ir Amerikos, ypaè Europos, politikai: patys gryniausi menðevikai! Tie patys komunistai, tik truputá á ðonà nuo jø. Kol jø neuþraukë, tai buvo vienintelë legali partija be bolðevikø: viskam pritardavo, kà tie darë, vos ne vos pakritikuodami ið nuosaikesnës pozicijos. Taigi visi tie Vakarø politikai, sako, gryniausi menðevikai. Jiems komunizmas þymiai brangiau negu liberaliosios, konservatyvios, religinës vertybës. Tai baisiausias mano gyvenimo nusivylimas. Visa naujoji Europos kairë visi tie þospenai, vedrenai, joðkos fiðeriai gryni kairuoliai. Ir apskritai po Ðaltojo karo pabaigos kairuoliðka ideologija uþlieja viskà universitetus, televizijà, laikraðèius. Anksèiau Times buvo centro deðinës laikraðtis, o dabar visiðkai sukairëjo, pasidarë beveik kaip Guardian, ir visi skaitytojø laiðkai tarptautinës politikos klausimais jame antiamerikietiðki, o ypaè nukreipti prieð Bushà. Ðaltojo karo pabaiga iðlaisvino kairiøjø sàþinæ SSRS jiems buvo kaip tas akmuo po kaklu. Dabar jie jauèiasi galá árodyti, kad jø eurokomunistinë ideologija pati protingiausia, teisingiausia ir geriausia. Bet kur jie buvo Ðaltojo karo metais? Kodël Joschka Fischeris, studentas bûdamas, uþpuolë Vakarø Vokietijos policininkà, þinodamas, kad nieko jam uþ tai nebus nei tada, nei dabar? Kodël nenuvaþiavo á Rytø Berlynà ir neuþpuolë policininko ten arba dar geriau á Maskvà, uþpulti KGB karininko? Ñòðàøíîå áîëîòî, îòâðàòèòåëüíåéøîå ñáîðèùå! Taèiau toks dabar Europoje socialinis ir politinis klimatas. Tam tikra prasme tai Didþiosios Prancûzijos Revoliucijos apoteozë... Na kà gi, tai turbût ir viskas nebent Jûs dar norëtumët pridëti kà nors, ko að nepaklausiau. Na ne, jau gana, að jau visiðkai iðsekæs, charakteringai be jokiø uþuolankø ir mandagumo fraziø uþbaigë pokalbá Gordijevskis. Paþiûrëjæs pro langà pamaèiau, kad popietës prieblanda jau pavirtusi tamsa. Po kiek laiko Spectator þurnale pasirodë straipsnis, árodinëjantis, kad Sovietø Sàjunga karinës grësmës Vakarams nekëlusi, kad menama grësmë buvo iðgalvota Vakarø deðiniøjø sustiprinti savo politinëms pozicijoms ir kitamaniams uþgniauþti. Vienas pirmøjø faktais pagrástà atkirtá ðiam straipsniui atsiuntë Olegas Gordijevskis. Galbût kada nors Lietuva supras ir ávertins tokiø þmoniø, kaip jis, nuopelnus ir indëlá tegu ir netiesioginá á Lietuvos laisvæ. Taèiau tuo tarpu ordinus gauna tik neatsivertæ kagëbistai. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 237

TEMA: ÐALTASIS KARAS IR DABARTIS INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE Jau kuris laikas nieko, taip pat ir Lietuvoje, nebestebina slaptøjø sovietiniø partijos, saugumo ar pan. dokumentø publikacijos. Taèiau ðis tekstas, kurio svarbiausius fragmentus norime pasiûlyti mûsø þurnalo skaitytojams, nëra ið tokiø iðslaptintøjø dokumentø. Tai SSRS karinio ðnipinëjimo struktûros (GRU) aukðtosios mokyklos, kuri tuo metu vadinosi Karo diplomatijos akademija, vidinis dokumentas: paskaita bûsimiems sovietiniams diplomatams/karinës þvalgybos karininkams apie kai kuriuos specifinius sovietinio ðpionaþo veiklos JAV aspektus. Paskaitos autorius papulk. Ivanas Prichodka, jaunas GRU karininkas, 1952 1955 m. pats uþsiiminëjæs ðpionaþu JAV, kaip SSRS delegacijos prie JTO Niujorke narys. Paskaitos tekstas apie 1961 m. vidurá buvo duotas susipaþinti vienam sovietiniam pareigûnui Valstybinio moksliniø tyrinëjimø koordinacijos komiteto prie SSRS MT uþsienio skyriaus (ið tikrøjø uþsiëmusio moksliniu technologiniu ðpionaþu ir agentø ið Vakarø mokslininkø verbavimu) vadovo pavaduotojui pulk. Olegui Penkovskiui, turëjusiam vadovauti oficialios sovietinës (mokslininkø) delegacijos vizitui á JAV. Penkovskis buvo bene aukðèiausio rango pareigûnas SSRS istorijoje, britø ir amerikieèiø slaptosioms tarnyboms nuo 1961 m. pavasario iki 1962 m. rudens reguliariai perdavinëdavæs visà prieinamà vertingà informacijà ir ið Maskvos, ir su GRU uþduotimis vieðëdamas uþsienyje. Penkovskis dvigubu ðnipu tapo savo iniciatyva, bet ilgainiui buvo susektas ir sovietinio teismo uþ valstybës iðdavimà 1963 m. kovà nuteistas mirties bausme. Talkininkaudamas Vakarø tarnyboms, Penkovskis vedë uþraðus, apraðanèius/demaskuojanèius sovietinës sistemos vidiná veidà ir skirtus Vakarø visuomenëms, apsigaunanèioms tikëjimu SSRS vykdoma taikios koegzistencijos politika. Á tuos uþraðus Penkovskis átraukë ir minëtàjá Prichodkos paskaitos tekstà. Tà patá 1962 m. rudená, maþdaug Penkovskio suëmimo metu, jo uþraðai slaptais privaèiais kanalais buvo iðgabenti á uþsiená ir po keliø savaièiø atsidûrë buv. GRU majoro, 1954 m. perbëgusio á Vakarus, Piotro Deriabino rankose. Iðversti ir aprûpinti visais reikiamais komentarais (bendrabarbiaujant su Vakarø slaptøjø tarnybø cenzûra), jie jau po poros metø iðleisti angliðkai (The Penkovskiy Papers, Intr. and Comm. by Frank Gibney, Foreword by Edward Crankshaw, Trans. by Peter Deriabin, Garden City, New York: Doubleday, 1965) ir vokiðkai. Penkovskis agentûrinio darbo instrukcijas bûsimiems sovietiniams ðnipams JAV paskelbë vedamas noro áspëti amerikieèiø tautà tiek dël totalinio sovietinio ðpionaþo keliamø pavojø, tiek dël SSRS vadovø puoselëjamø branduolinio smûgio Vakarams, pirmiausia JAV, planø realumo. O kuo gi dabar, beveik po keturiø deðimtmeèiø, ðis ið paþiûros perdëm specifinis ir nebeaktualus dokumentas gali bûti svarbus mums? Tai liudijimas apie sistemiðkà/hermetiðkà Vakarø pasaulio vizijà, kuri, atrodo, jau nuëjusi á praeitá, taèiau jos atspindþiø nesunkiai galime aptikti ir JAV, ir Vakarø civilizacijos ðiuolaikiniø kritikø retorikoje. Paaiðkëja, kokiu mastu Ðaltojo karo prieðprieðomis pagrástas màstymas tebeveikia ðiuolaikinio pasaulio pavidalà. Publikacijà parengë Antanas Meilûnas PAPULKININKIS I. J. PRICHODKO AGENTÛRINIØ RYÐIØ IR VADOVAVIMO AGENTÛRAI JUNGTINËSE AMERIKOS VALSTIJOSE YPATYBËS Mokymo priemonë, 1962 m. Ðiose instrukcijose sàlygos, kuriomis vyksta þvalgybinë veikla JAV, taip pat amerikieèiø kontrþvalgybos taktikos palieèiamos tik tiek, kiek jos susijusios su mûsø agentûriniais ryðiais ir vadovavimu agentûrai. [...] I. AGENTÛRINIØ RYÐIØ YPATYBËS Agentûriniø ryðiø praktikos ið esmës yra nukreiptos á specialiø metodø naudojimà organizacinëje ir operatyvinëje veikloje. Savo ruoþtu, jos yra priklausomos nuo operatyvinës veiklos sàlygø. Ðiame kontekste ypatingas vaidmuo tenka amerikieèiø gyvensenai, áproèiams, temperamentui, socialiniam elgesiui ir asmeniniams charakterio bruoþams. Dauguma amerikieèiø yra energingi, veiklûs ir atviri þmonës su ryðkiu humoro jausmu. Juos galima apibûdinti kaip iðmoningus, ryþtingus ir darbðèius þmones. Bendra JAV visuomenës sàranga ir absoliuti pinigo valdþia JAV daugeliui þmoniø paþadina tik vienà norà: gauti kuo daugiau pinigø. Konkreèiam asmeniui apibûdinti amerikieèiai daþnai vartoja posaká: jis þino, kaip daryti pinigus. Kita reikalo pusë, ypaè klausimas, ið kur pinigai atplaukia ar kaip jie buvo uþkalti, paprastai nieko nedomina. Galima teigti, kad amerikieèiai pateisina visus metodus, leidþianèius praturtëti. Burþuazinë JAV propaganda mëgina liaudá bet kokia kaina átikinti, kad kiekvienas gali daryti pinigus, jei tik yra pakankamai sumanus. Toks vienpusis auklëjimas kai kuriems þmonëms sukelia abejingumà viskam, kas neturi nieko bendra su verslu, nauda ir pelnu. Amerikieèiø interesø ratas daþnai yra itin ribotas. Daugelis jø visai neskaito knygø. Laikraðèiuose juos daugiausia domina iliustracijos, sporto naujienos ir Comic Strips. Pirmuosiuose laikraðèiø puslapiuose jie tekreipia dëmesá á stambias sensacingas antraðtes. Apibendrinant, burþuazinë santvarka demoralizuoja liaudá. [...] 238 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE Volstrytas daro visa ámanoma, idant amerikieèius sulaikytø nuo to, kad ðie savo laisvalaiká skirtø apmàstymams. Filmai, ðlageriø paradai, bokso varþybos, pasilinksminimo parkai, þirgø lenktynës, beisbolas, amerikietiðkas futbolas, restoranai visa tai tarnauja masëms nuo tikrovës atitraukti. Apskritai daugelio amerikieèiø svajonës apsiriboja noru turëti automobilá, patogø butà ir maloniai leisti laikà. Dauguma amerikieèiø ir vyrai, ir moterys rûko. Amerikieèiai daug dëmesio skiria aprangai ir iðvaizdai. Jie nuolat rûpinasi, ar jø rûbai ðvarûs ir gerai iðlyginti. Dëvi ðvarius baltinius ir kruopðèiai iðblizgintus batus. Savo drabuþius jie daþnai atiduoda á valyklas, o baltinius á skalbyklas. Cheminiø valyklø ir skalbyklø esama visose JAV. Yra áprasta kasdien keisti kojines ir baltus marðkinius. [...] Laisvalaikiu, ypaè vasarà, amerikieèiai vaikðto sportiðkai apsirengæ: visur paplitæ lengvos kelnës, sportiniai marðkinëliai trumpomis rankovëmis be kaklaraiðèio, akiniai nuo saulës. Ne darbo vietoje amerikieèiai elgiasi laisvai ir nesivarþydami. Daugybë mëgsta laikyti rankas kelniø kiðenëse, o tarp dantø kramtomàjà gumà. Turintiems kà nors bendra su agentûriniais ryðiais ar vadovavimu agentûrai Amerikoje tenka daþniausiai bendradarbiauti su þmonëmis, atëjusiais ið burþuazinës aplinkos. Idant toks bendradarbiavimas bûtø sëkmingas, bûtina pakankamai paþinti ðiuos þmones, jø pagrindinius bruoþus, asmenines savybes, taip pat politines ir ekonomines sàlygas, formuojanèias jø elgesá. [...] Kaip þinome, esama dviejø esminiø agentûriniø ryðiø tipø: asmeninis ir neasmeninis. Neasmeniniai ryðiai, kadangi èia nesama tiesioginiø kontaktø tarp vadovaujanèio karininko ir agento, uþtikrina maksimalø agentø veiklos slaptumà ir apsunkina prieðininko kontrþvalgybos darbà identifikuojant ir iðsunkiant mûsø þvalgybos karininkus. Jungtinëse Valstijose, ðalyje, turinèioje iðplëtotà kontrþvalgybà, áprastas neasmeninis ryðiø su agentais tipas, kurio reikðmë nuolat auga. Operatyviná darbà atliekanèiø agentø uþdavinys yra vis labiau praktikuoti neasmeninius ryðius ir vis labiau tobulinti disponuojamus tø ryðiø bûdus ir kelius. Nepaisant to, reikia suvokti, kad nepriekaiðtingam agentûriniam vadovavimui ir didþiausiam ámanomam efektyvumui pasiekti reikia periodiðkai palaikyti ir asmeninius ryðius su agentais. 1. 1. Asmeniniai ryðiai Tik asmeninis kontaktas su agentu þvalgybos karininkui suteikia galimybæ preciziðkai kontroliuoti agentà, patirti jo tikruosius motyvus, priþiûrëti jo darbà ir galiausiai kas nepaprastai svarbu agentà instruktuoti, ádiegiant naujus metodus ir iðbandytas profesionalaus agento praktikas; já visais atþvilgiais toliau ugdyti ir veikti asmeniniu pavyzdþiu. Pagrindiniai tiesioginio kontakto tipai yra susitikimas, paþintinis susitikimas ir ryðiai per kontaktinius tarpininkus (cut-out) bei kontaktines vietas. Viena paþeidþiamiausiø viso agentûriniø ryðiø komplekso vietø yra þvalgybos karininko susitikimas su agentu. Todël organizuojantis susitikimà karininkas turi siekti maksimalaus saugumo. Rengiant susitikimà, reikia ypaè atkreipti dëmesá á susitikimo vietà, laikà, pokalbio objektà, legendà ir kt. Susitikimø serijos atveju dienos metas, savaitës ir mënesio diena turi nuolat varijuoti. Pvz., susitikimai su agentu negali vykti kiekvieno mënesio penktà dienà, kiekvienos savaitës treèiadiená arba nuolat aðtuntà valandà vakare, nes bet koks dësningumas þvalgybos karininko veikloje lengvina prieðo kontrþvalgybos darbà. Kita vertus, maþai kam tikæs ir savavaliðkas þongliravimas laiku. Nustatant susitikimo laikà, reikia atsiþvelgti á agento darbo sàlygas, jo darbo valandas, ðeimyninæ padëtá, taip pat susitikimo vietà ir aplinkà. Atkreiptinas dëmesys á tai, kad agentas turëtø átikimà paaiðkinimà, kodël ilgesná laikà buvo iðëjæs ið darbo ar ið namø. Dauguma amerikieèiø laisvas ir ðvenèiø dienas praleidþia ðeimos, giminaièiø arba draugø rate. Á ðià aplinkybæ þvalgybos karininkas privalo reikalui esant atsiþvelgti. Planuodamas susitikimà jis pagal galimybes neturi numatyti tos dienos, kai agentas arba kas nors ið jo ðeimos ðvenèia gimtadiená. Daþniausiai susitikimai vyksta vakarais. Paprastai agentai vakarais nebûna uþsiëmæ darbo reikalais. Todël jiems nereikia praðyti virðininko leidimo palikti darbo vietà. Taigi vakaras yra saugiausias susitikimo metas. Taèiau nerekomenduotina susitikimus skirti parkuose, nes amerikieèiai, prieðingai negu europieèiai, parkuose lankosi tik dienà. Sutemus á parkus niekas nebevaikðto. Ten vakarais ar naktimis renkasi tik kriminaliniai elementai arba psichikos ligoniai. Laikraðèiuose nuolat áspëjama apie naktiniø vaikðtinëjimøsi parkuose pavojus. Spaudoje daþnai galima aptikti [þinuèiø] apie apiplëðimus ir þmogþudystes, naktá ávykstanèias parkuose. Susitikimus galima rengti ir per pietus, lanèo metu (amerikieèiø lanèas yra tarp pirmos ir antros valandos). Gali bûti ir taip, kad agentas ið savo ástaigos gali iðeiti ir darbo metu. Jei taip, su juo galima tartis susitikti bet kuriuo metu. Galiausiai susitikimai gali vykti ir rytais, prieð darbo pradþià, nes daugumos ástaigø tarnautojai nepradeda darbo anksèiau devyniø ar net pradeda dirbti deðimtà. Yra þinoma, kad kontrþvalgyba daþnai iðtisus mënesius savo pagrindines jëgas ir pastangas sutelkia á darbo dienas ir sovietiniø atstovybiø darbo valandas, o ðvenèiø dienomis ir jø iðvakarëse, taip pat rytinëmis valandomis tesiima áprastø atsargumo priemoniø. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 239

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE Mûsø slaptøjø tarnybø karininkai turi nuolat atsiþvelgti á tikëtinà kontrþvalgybos agentø elgesá ir savo veikla, kiek tai ámanoma, uþsiimti tada, kai kontrþvalgyba maþiausiai aktyvi. Susitikimø terminus nustatyti reikia visuomet suderinus su agentais [...]. Pasirenkant susitikimo vietà, reikia atsiþvelgti á ðalies sàlygø specifikà, ypaè nedideliø erdviø atveju. Kai tokio rûpestingumo pasirenkant susitikimo vietà pristinga, gali iðkilti grësmë visai operacijai. Pavyzdþiui, kartà pirmasis paþintinis susitikimas turëjo ávykti autobusø stotelëje, kur kursavo tik vieno marðruto autobusas. Mûsø þvalgybos karininkas stotelëje pasirodë sutartu laiku. Idant uþtikrintø susitikimo saugumà, kitas mûsø þvalgybininkas susitikimà stebëjo nuo suoliuko ið visai netoli esanèio nedidelio skverelio. Kadangi tà dienà agentas á susitikimà neatëjo, abu karininkai gráþo namo. Istorija pasikartojo dar du kartus. Treèià dienà agentas pats prisiartino prie mûsø þvalgybininko ir uþmezgë kontaktà, bet ne su tuo, kuris jo laukë autobuso stotelëje, o su sëdëjusiu ant suoliuko. Vëliau iðaiðkëjo, kad agentas kiekvienàsyk praeidavo pro susitikimo vietà, atsisësdavo skverelyje ant suoliuko ir stebëdavo mûsø þvalgybininkus. Jis nusprendë neiti á stotelæ, nes ten laukti jam atrodë nenatûralu, ir jis tokiam laukimui paaiðkinti neturëjo jokios átikimos legendos. Tik treèià dienà agentas ásitikino, kad þmogus, sëdëjæs ant suoliuko, turëtø bûti sovietinës þvalgybos karininkas. Bûtent prie jo, o ne prie stotelëje buvusiojo agentas priëjo todël, kad jam maþas skverelis atrodë tinkamesnë susitikimo vieta. Tinkamiausios susitikimams Niujorke vietos yra Bronkse, Brukline ir Kvinsyje, taip pat paskirose Manheteno dalyse (Kolumbijos universiteto teritorija, kvartalas, prisiðliejantis prie Riversaido parko ir teritorija á rytus nuo Leksingtono aveniu). Kaip þinome, reikia rinktis vietà, kuri bûtø ir saugi, ir pakankamai patogi susitikti. Taip pat svarbu, kad pasirodymà tokioje vietoje bûtø galima suprantamai ir átikinamai paaiðkinti legenda. Tokios vietos yra judrios gatvës, parkai, sporto aikðtynai, klubai, restoranai, moteliai ir pan. Renkantis susitikimo vietà reikia numatyti ir staigiø oro permainø tikimybæ, kuri ypaè tikëtina dël JAV pakrantës ruoþø klimato. Saulëtà orà daþnai keièia lietûs ir atvirkðèiai. Amerikieèiai paiso orø prognoziø, ir, jei prognozuojamas blogas oras, pasiima skëèius ir lietpalèius. Guminiø lietpalèiø jie neneðioja. Ir vyrai, ir moterys naudojasi skëèiais. Todël slaptosios tarnybos karininkas, prieð eidamas á susitikimà, turi iðklausyti orø prognozæ ir, jei reikia, pasiimti skëtá ir lietpaltá. Be to, jis turi, numatydamas lietingø orø galimybæ, netoli bûsimo susitikimo vietos nuþiûrëti pastogæ, kur lietaus atveju galëtø ávykti susitikimas (prekybos centro áëjimas, metro stotelë, kino teatras, muziejus, biblioteka, restoranas, Drugstore). Niujorke iðplëtotas metro tinklas padeda greitai rasti susitikti sutartà vietà. Taèiau metro sistema yra gana sudëtinga ir turi bûti rûpestingai iðstudijuota, prieð pradedant naudoti operacijoms. Parkai yra tinkamos susitikimo vietos. Visi jie bûna laisvai prieinami ir daþnai lankomi poilsiaujanèiø gyventojø. Jie ten sportuoja ar ðiaip judriai leidþia laikà. Daþnai leidþiama vaikðtinëti ir po þalius plotus. Dauguma sporto klubø prieinami visiems, taip pat ir uþsienieèiams. Tarp pasiturinèiøjø kultivuojamø sporto ðakø populiariausias yra golfas. Golfo aikðtelëse susitikimus surengti lengviau nei kituose sporto klubuose. Eilinëmis savaitës dienomis golfo aikðtynuose bûna gana maþai þmoniø. Tomis dienomis þvalgybos karininkas ir jo agentas gali ateiti á golfo aikðtelæ (geriau skirtingu metu, 20 30 minuèiø vienas po kito), ir ið pradþiø þaisti kiekvienas sau. Tada ið anksto susitartu laiku jie gali, pavyzdþiui, susitikti prie 16-os ar kurios kitos duobutës (ið viso yra 18 duobuèiø). Ðeðtadieniai ir sekmadieniai maþiau tinka susitikimams golfo aikðtynuose, nes tomis dienomis prisirenka daug þaidëjø, vyksta turnyrai ir neleidþiama þaisti pavieniui. Golfo aikðtynai ribojasi su miðkeliais arba parkais, tai neapþvelgiamos vietovës, kur pilna slaptø vietø. Tokios vietos labiausiai tinka susitikimams. Kartais susitikti galima ir klubø restoranuose. Idant susitikimai golfo aikðtynuose vyktø sëkmingai, reikia ið anksto bûti informuotiems apie vietines sàlygas. Pagrindinë sàlyga yra iðmanyti þaidimà ir þinoti, kaip jis þaidþiamas. Todël kursø dalyvis þaidimo turi iðmokti dar [Karo diplomatijos] akademijoje. Niujorke ir Vaðingtone yra daugybë restoranø, kuriø specializacija ávairiø tautø virtuvës. Vieno restorano specializacija gali bûti steikai (brangiausi Sirloin ir T-Bone), kito þuvies, krabø ar moliuskø patiekalai. Prieð pasirenkant koká restoranà susitikimui, reikia kiek ámanoma daugiau apie já suþinoti: kaip ten aptarnaujama, kaip elgiamasi, kokia jo reputacija policijos akyse. Visuose restoranuose áprasta aptarnaujanèiam personalui nuo bendros sàskaitos sumos palikti 10% arbatpinigiø. Nuo esamos uþduoties pobûdþio priklauso, ar karininkas ir agentas gali sëdëti uþ to paties stalo ir kalbëtis valgydami. Jie gali sëdëti ir uþ skirtingø stalø ir palaikyti tik þvilgsniø kontaktà, apsikeisdami ið anksto sutartais signalais, o susitikti jau iðëjæ ið restorano gatvëje. Restoranai daþnai naudojami kaip pastogë esant blogam orui. Amerikieèiai mielai leidþia laikà baruose. Daugelyje barø nebûna stalø. Lankytojai sëdi ant aukðtø apvaliø këdþiø tiesiai prie prekystalio. Baro meniu paprastai nebûna nei uþkandþiø, nei karðtø patiekalø. Galima uþsisakyti tik gërimø: viská, dþinà, alø ir pan. Idant nesu- 240 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE Mokymo priemonës Agentûriniø ryðiø ir vadovavimo agentûrai JAV ypatybës titulinis lapas. 1962 keltø nereikalingo dëmesio, slaptosios tarnybos karininkas turi þinoti, kaip reikia uþsisakyti gërimus. Pavyzdþiui, nepakanka pasakyti: duokite man stiklà alaus. Reikia taip pat nurodyti ir pageidaujamo alaus rûðá. Idant ilgiau sulaikytø lankytojus, dauguma barø savininkø virð prekystalio ámontuoja televizoriø. Lankytojai daþnai iðtisas valandas sëdi su stiklu alaus ir þiûri programà. Rekomenduojama susitikimus rengti maþuose restoranuose, esanèiuose geros reputacijos kvartaluose. [...] Dël aukðto kontrþvalgybos lygio JAV labai svarbu susitikimà planuoti ir rengti rûpestingai. Kalbant apie patá þvalgybos karininkà, jis turi nuolat dirbti sau. Viskà, kà jis daro, kasdienë rutininë veikla, elgesys mieste, kino, bibliotekø, sporto varþybø lankymas turi tarnauti vieninteliam tikslui kurti vis paslankesnæ ir vis geriau uþmaskuotà agentûriniø ryðiø sistemà. [...] Lemiamos reikðmës darbui su agentais turi þvalgybininko elgesys. Þmonës, su kuriais jam tenka susidurti, turi bûti ásitikinæ, jog visa jo veikla ir elgesys yra formuojamas jo darbo, asmeninës gyvensenos ir asmeniniø interesø. Jis turi aplinkà pripratinti prie savo veiklos ritmo, nepastebimai ir tarsi savaime suprantamai apimanèio ir jo darbà su agentais. Idant áveiktø kontrþvalgybos sukurtas kliûtis, mûsø þvalgybos karininkai greta bendrø ðnipinëjimo veiklos taisykliø turi bûti ásisavinæ specialius veikimo bûdus. Tai ypaè galioja þvalgybininkams, dirbantiems uþmaskuotoje rezidentûroje [SSRS atstovybëje], kurià nuolat stebi kontrþvalgyba. Þinome, kad nuolatiniai kontrþvalgybos sekliai rûpestingai fiksuoja laikà, kada kiekvienas sovietinës atstovybës tarnautojas pasirodo savo tarnybos vietoje ir kada jà palieka. Kontrþvalgyba sudaro mûsø kolegø atvykimo ir iðvykimo grafikø lenteles, kurias iðdalija atstovybës sekliams. Idant paverstume tokias lenteles bevertëmis ir atimtume ið kontrþvalgybos galimybæ parengti dësningumais ir pasikartojimais pagrástà schemà, kaip mûsø kolegos praleidþia laikà savo tarnybos vietose, iðëjimai ar iðvykos á miestà operatyviniais tikslais turi bûti áslaptintos arba uþmaskuotos. Reikia, kad nuolat susidarytø áspûdis, jog tokiø ekskursijø motyvas yra asmeniniai polinkiai. Þvalgybininkø slaptoji veikla turi bûti visàlaik susieta su kinø, muziejø, parodø ir sporto varþybø lankymu arba asmeninio poreikio reikmenø pirkimu. Keliaudamas á miestà, þvalgybininkas tikrina, ar nëra sekamas. Kai jau ásitikina, kad nëra stebimas, þvalgybos karininkas turi iðnaudoti progà geriau paþinti miestà, atrasti naujø vietø susitikimams, paðto dëþutëms [toliau PD] árengti ir signalams duoti bei iðþvalgyti marðrutus, kuriais judant lengviausiai galima kontroliuoti eventualius seklius. Jei uodega pastebima, þvalgybos karininkas turi elgtis pagal ið anksto parengtà legendà: jis gali vaidinti esàs literatûros mylëtojas ir leistis á kelionæ po knygynus. Arba jis gali apsimesti beisbolo, JAV populiarios sporto ðakos, gerbëju. Bet kuriuo atveju naudinga sudaryti áspûdá, jog jis aistringai mëgsta vaikðtinëti pësèiomis ir jam niekas daugiau nerûpi kaip ðlaistytis po miestà. Tuo pat metu jis turi mëginti perprasti sekliø metodus. Bet kuriuo atveju remiantis principu, kad niekuomet negalima iðsiduoti esant susipaþinus su kontrþvalgybos modus operandi jokiu bûdu negalima parodyti, kad jis aptiko uodegà. Lygiai taip pat þvalgybos karininkas, kuris yra stebimas, negali parodyti nervingumo ar imti daryti kà nors, kas atrodytø nenatûralu. Po kiekvienos iðvykos á miestà karininkas turi jà darsyk perþvelgti mintimis, ir ið visko, kà gali konstatuoti ar bûtø kalbama apie kontrþvalgybos metodus, ar apie naujai aptiktas gatves, aikðtes bei kitas vieðàsias erdves turi padaryti savo darbo iðvadas. Savo áþvalgas karininkas turi uþfiksuoti ypatingoje uþraðø knygelëje. Ilgainiui taip jis sukaupia itin vertingos medþiagos rinkiná. Turëdamas tokius uþraðus, karininkas gali lengviau prisitaikyti prie kiekvienos operacijos sàlygø. Jis gali gerokai ið anksto parinkti susitikimo vietas viena nuo kitos nutolusiose teritorijose arba numatyti PD ar vietas, kuriose gali bûti palikti sutarti signalai. Jam NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 241

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE taip pat bus nesunku iðgalvoti savo veiksmus paaiðkinanèias legendas. Parduotuvës Amerikoje periodiðkai rengia savo prekiø iðpardavimus maþesnëmis kainomis. Iðpardavimui prasidëjus pirkëjai paprastai masiðkai ðturmuoja parduotuvæ. Siekdami kuo labiau iðreklamuoti iðpardavimà, parduotuvës savininkai á iðpardavimo pradþià pakvieèia spaudos fotografus. Idant iðvengtø uþfiksavimo nuotraukose, mûsø slaptosios tarnybos karininkai ir jø pavaldiniai turi vengti lankytis parduotuvëse iðpardavimø pradþioje. Þvalgybos karininkams rekomenduojama daþnai, taèiau skirtingu metu, rengti iðvykas á miestà. Priklausomai nuo esamo darbo krûvio ir iðvykos tikslo, jis gali á jas leistis po darbo valandø, prieð darbo pradþià ir per pietø pertraukà. Kai jis jau bus pripratinæs seklius prie tokiø kelioniø, karininkas galës jas panaudoti agentûriniams ryðiams palaikyti (signalø palikimas ir patikrinimas), susitikti su agentais, patikrinti PD ir pan. [...] 1. 2. Neasmeniniai ryðiai Esant sudëtingoms operatyvinës veiklos sàlygoms, kokios yra JAV, labiausiai paplitæ neasmeninio tipo Pulk. Olego Penkovskio voratinklis. http://www.pir.org/cgi-bin/nbonlin6.cgi/12051?_penkovsky_oleg_v agentûriniai ryðiai. Patirtis parodë, kad tai saugiausias ryðys, nes nebûna jokiø tiesioginiø kontaktø tarp agento ir vadovaujanèio karininko. Neasmeninis ryðys padeda perduoti operatyvinæ medþiagà, paskirstyti uþduotis ir techninius duomenis padaryti prieinamus rezidentûroms ir paskiriems agentams. Jie naudojami ir tarp centro bei rezidentûros, ir ðios ribose. Pagrindinës beasmeniø ryðiø formos yra radijo ryðiai, ryðiai per PD, paðto telegrafo tinklo ryðiai, telefono ryðiai, ryðiai per spaudà ir naudojantis signalais. [...] PD plaèiai naudojamos kontaktams rezidentûros teritorijos ribose, taip pat ryðiams tarp Centro ir nelegaliø rezidentûrø, agentø tinklo viduje arba su vienu ar kitu agentu. PD naudojimas susisiekti su agentais yra pranaðesnis uþ asmeninius kontaktus. Ðtai keletas pranaðumø: jos saugesnës, nes agentui nebûtina paþinoti þvalgybos karininko, su kuriuo palaiko ryðá per dëþutæ ; þvalgybos karininkui nereikia bûti visiðkai ávaldþiusiam tos ðalies kalbà; jei reikia, karininkas gali bûti pakeistas kitu; galimas didelis laiko ribø paslankumas. PD naudojimas turi ir trûkumø. Tokia dëþutë yra jungiamoji grandis tarp karininko ir agento, ir visa medþiaga, atsidûrusi dëþutëje, tam tikrà laikà atsiduria uþ kontrolës ribø. Todël reikia stengtis ðá laikà kiek ámanoma sutrumpinti. Praktikoje naudojamos stacionarios, neðiojamos ir judamos PD. Stacionarios PD arba parenkamos iðnaudojant natûralius privalumus, arba specialiai árengiamos parkuose ir aikðtëse, medþiuose, þemëje, tvorose, skverø suoliukuose, paminkluose, visuomeniniuose pastatuose ir nuoðaliau nuo apgyventø vietø, antai miðkuose, laukuose, vandenyno ar upës pakrantëse. Parengiant ar árengiant PD parke, reikia turëti galvoje, kad ne viename Amerikos parke (pvz., Niujorko Centriniame parke) esama daugybës voveriø, kurios gali PD, esanèià, pvz., medþio drevëje, sunaikinti ir medþiagà iðtempti á iðoræ. [...] Dar labiau vertas dëmesio neðiojamø PD naudojimas, nes èia pastebimai paprasèiau rasti tam tinkamø vietø. JAV miestuose yra visiðkai nesunku rasti vietø, kuriose guli krûvos suverstø iðmestø daiktø. Daþnai ðios ðiukðlës lieka gulëti visiems prieð akis ilgà laikà, niekam dël to nesirûpinant. Greta tokiø iðmestø daiktø, kurie niekam nebereikalingi ir kokiø daþnai galima rasti kiemuose, parkuose ar kitur, þvalgybos karininkas gali ið anksto sutartoje vietoj palikti panaðø daiktà su agentûrine medþiaga viduje, idant agentas ðá vëliau galëtø paimti. 242 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE Namø apyvokos reikmenys, medikamentai ir daugybë kitø prekiø JAV bûna ápakuotos dëþutëse, skardinëse, tûtelëse ir talpose, pagamintose ið kartono, metalo ar plastiko. Todël esama plataus pakuoèiø, galimø panaudoti kaip neðiojamos PD, pasirinkimo. [...] Palaikant ryðá per PD, agentas gauna instrukcijas raðtiðkai. Instrukcijos turi bûti uþðifruotos ar kitaip áslaptintos. Ir pati medþiaga turi bûti perduota per PD tinkamos formos. Agentas turi bûti apmokytas naudotis ðifrais ir raktais, dirbti su didelio jautrumo juostomis, mikropunktine technika ir naudoti simpatinius raðalus. Vidutinio amerikieèio techniniø þiniø lygis yra gana aukðtas. Kasdieniame gyvenime jis daþnai susiduria su maðinomis, prietaisais ir instrumentais. Todël amerikieèiø agentà lengviausia iðmokyti naudotis ðnipinëjimo technika. [...] Þvalgybos karininkas JAV, bûdamas iniciatyvus ir kupinas idëjø, kurdamas agentûriniø ryðiø tinklà daþnai naudosis PD. Vienà ar dvi dienas prieð pripildydamas ar iðtuðtindamas PD, karininkas pateikia savo veiklos planà rezidentui ir gauna jo sutikimà. Kurá laikà prieð operacijà (ne vëliau kaip prieð pusantros ar dvi valandas iki pradþios) þvalgybos karininkas iðvyksta á miestà. Jis iðnaudoja likusá laikà kontroliniam patikrinimui, idant iðsiaiðkintø, ar nëra sekamas. Tuo pat metu jis patikrina, ar jei dël to buvo susitarta ið anksto nustatytose vietose palikti signalai. Paprastai ði áspëjamøjø þenklø kontrolë vyksta kitoje miesto dalyje, nei yra naudojamoji PD. Jei þvalgybininkas konstatuoja, kad nëra nei uodegos, nei áspëjamøjø þenklø, jis pasuka link PD. Jau bûdamas netoliese PD jis darsyk ásitikina, kad aplinkybës operacijai palankios. Tada, negaiðdamas laiko, jis eina prie PD ir jà iðtuðtina arba pripildo, ir toliau keliauja ið anksto nustatytu marðrutu. Gráþdamas karininkas gali palikti sutartà signalà, kad PD jau pripildyta ar iðtuðtinta. [...] Svarbi pagalbinë priemonë bendraujant su agentais yra signalai. Juos þvalgybos karininkai plaèiai naudoja PD eksploatavimo, susitikimø su agentais ir paþintiniø susitikimø atvejais. Signalus reikia kaip ámanoma daþniau kaitalioti. Reikia uþtikrinti, kad jie atrodytø nekaltai bei natûraliai ir nepatrauktø praðalaièiø dëmesio. Jie turi bûti pakankamai áskaitomi ir tikslûs, kad neliktø klaidingo supratimo galimybës. Agentai keièiasi signalais, bûdami vienas kito akiplotyje. Tam gali bûti panaudoti ir ávairûs daiktai (nosinë, pirðtinë, cigaretës), ir tam tikros rûbø spalvos ar kitos priemonës. Apskritai signalus galima suskirstyti á grafinius, daiktinius, ðviesos, garso ir asmeninius. Grafiniai signalai yra sutarti geometriniø figûrø, linijø, raidþiø, skaièiø ir kt. formø þenklai. Jie ant tam tikrø, ið anksto sutartø vietø arba uþraðomi pieðtuku ar kreida, arba ábrëþiami vinimi ar kitu aðtriu daiktu. Daiktiniai signalai gali bûti ávairûs maþi daiktai, padëti ið anksto sutartoje vietoje. Signalà gali reikðti ir pats daiktas, ir jo padëtis, ir abu dalykai kartu. Tik nepaliaujamas ðalies specifikos studijavimas ágalina þvalgybininkà mokëti parinkti tokius signalus, kurie atrodytø visiðkai natûralûs ir nekristø á akis. Pavyzdþiui, vienas mûsø þvalgybos karininkas agentà ávadiniam pokalbiui pakvietë, nusiøsdamas jam á butà laikraðtá Washington Daily News. Karininkas patraukë á miestà, rûpestingai patikrino, ar nëra sekamas, tada vieðuoju telefonu paskambino á leidyklà ir nuo kitos dienos uþprenumeravo laikraðtá savo nurodytu (agento) adresu. Po savaitës nuo prenumeratos pradþios agentas pasirodë sutartoje susitikimo vietoje. Turëdamas daug pasirinkimo galimybiø, þvalgybininkas gali nuolat keisti naudojamus signalus ir taip iðvengti schematiðkumo. Tam tikri signalai (grafiniai ar daiktiniai) panaudojami per PD ryðá. Kiti (ðviesos, pvz., infraraudonøjø spinduliø signalai arba garsiniai signalai radijo ryðiu ar telefonu) padeda pakviesti á susitikimà agentà arba já áspëti dël pavojaus. Treèios grupës signalai (duodami per radijà, paðto keliu ar per spaudà) naudojami ryðiams su Centru arba su kitame mieste gyvenanèiu agentu. Signalø pasirinkimas ir jø perdavimo bûdai priklauso nuo sàlygø, konkreèiø funkcijø ir esamos operatyvinës situacijos. 2. VADOVAVIMO AGENTÛRAI YPATYBËS Ðiame skirsnyje mes aptarsime tik keletà vadovavimo agentûrai funkcijø. Vadovavimas turi uþtikrinti: 1) svarbiausiø þvalgybiniø uþduoèiø ávykdymà; 2) visø agentø tinklo operacijø slaptumà; 3) nuolatinæ agentø tinklo operatyvinæ parengtá; 4) tvirtà agentø susiejimà su þvalgybos tinklu. 2. 1. Svarbiausiø þvalgybiniø uþdaviniø ávykdymas Strateginius agentûros uþdavinius nustato Raudonosios armijos Generalinis ðtabas. Dabartinëmis sàlygomis, kai JAV, kaip galingiausia imperialistinë valstybë, rengiasi sukelti staigø/netikëtà karà, per kurá masiðkai panaudotø branduoliná ir raketiná ginklà, pagrindinis su agentais dirbanèios strateginës þvalgybos uþdavinys laiku áspëti apie amerikieèiø pasirengimus karinei agresijai prieð SSRS bei kitas socialistines ðalis ir informuoti Generaliná ðtabà. Atsiþvelgiant á spëjamà bûsimo karo eigà, yra svarbu sistemiðkai kaupti kuo iðsamesnius ðiø srièiø duomenis: 1. Raketø, atominio ginklo saugyklø, gamyklø, gaminanèiø atominá ginklà ir visø rûðiø raketas, moks- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 243

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE liniø tyrimø institutø ir laboratorijø, atliekanèiø masinio naikinimo ginklø kûrimo ir tobulinimo darbus, dislokacija. 2. Informacija apie moksliniø tyrimø, kuriais siekiama sukurti naujus branduolinius bei raketinius ginklus ir patobulinti jau esamus modelius, pobûdá ir rezultatus. 3. Prieðlëktuvinës apsaugos, apimant ir visas radarø pelengavimo ir áspëjimo sistemas, padëtis. 4. JAV karinës vadovybës planai panaudoti branduoliná ir raketiná ginklà. 5. JAV kariniai pasirengimai ávairiuose ámanomuose karo veiksmø teatruose. [...] 2. 2. Priemonës sëkmingai agentø tinklo veiklai uþtikrinti [...] Tikra agento veiklos konspiracija priklauso nuo jo iðsilavinimo, ypaè nuo instruktaþo, kurá atlieka þvalgybos karininkas, meistriðkumo ir stropumo. Karininkas turi tiksliai informuoti agentà daugybe paskirø klausimø, taèiau niekuomet neturi paleisti ið akiø pagrindinës [savo] funkcijos: uþtikrinti agentui paramà, pademonstruoti, kaip geriau ir saugiau jis gali ávykdyti keliamus uþdavinius, pagelbëti taisant klaidas ir ðalinant nesklandumus, áskiepyti savybes, kurios bûtinos vykdant slaptas operacijas ir uþsiimant þvalgybine veikla. Ypaè pabrëþtina, kad agentas amerikietis dël savo nacionalinio charakterio nëra tiesiog gimæs bûti sàmokslininku, ðis charakteris já daþnai paakina pernelyg nerûpestingai atlikti savo darbà. Todël èia reikia ypaè kruopðtaus instruktaþo. Geras vadovaujantis karininkas visuomet stengsis savo agento akyse bûti autoritetas. Norint turëti autoritetà, itin svarbu duoti tikslius ir dalykiðkus nurodymus. Agentui turi bûti itin nuodugniai iðaiðkinta, kaip nepriekaiðtingai elgtis ðeimoje, darbo vietoje ir vieðuomenëje. Jei reikia, agentas taip pat turi bûti supaþindintas, kaip ið ástaigos ar árenginio iðvogti medþiagà, kaip jà nepastebimai gràþinti á vietà ir kaip namie ar darbe jà nukopijuoti. Nepaprastai svarbu, kad agentas þinotø, kaip jam iðgalvoti tinkamas ir átikimas legendas, paaiðkinanèias jo papildomas pajamas ir periodiðkà pasitraukimà ið darbo vietos ar namø. Priklausomai nuo atliekamø uþduoèiø, agentui gali bûti suteikta atitinkama informacija apie kontrþvalgybos darbà. Taèiau þvalgybos karininkui nevalia perlenkimais ábauginti agento. Karininkui draudþiama instruktuojant agentà vartoti sovietinës slaptosios tarnybos profesiná þargonà arba iðduoti operatyvines technikas. 2. 3. Agentø tinklo operatyvinës parengties uþtikrinimas Akivaizdu, kad kilus karui rezidentûros panaudojimo sàlygos kinta. Sprendþiant ið ligðiolinës patirties, uþmaskuotos rezidentûros iðkart sustabdo savo veiklà, kai tik uþdaromos oficialios sovietinës atstovybës. Todël viena svarbiausiø po oficialiu stogu dirbanèiø rezidentûrø uþduoèiø taikos metu agentus ir visà tinklà parengti taip, kad galëtø karo atveju savarankiðkai palaikyti ryðá su centru. [...] Pats centras nusprendþia, ar konkretus agentas arba jø grupë turës savarankiðkai uþmegzti toká ryðá. Visus tokiam sprendimui reikiamus duomenis Centrui pateikia uþ konkreèius agentus atsakingas karininkas. Þvalgybos karininko kompetencijai priklauso gerai paþinti agentà, pirmiausia teisingai ávertinti jo operatyvinius sugebëjimus ir þinoti jo jausmus SSRS atþvilgiu. Pastebëtina, kad kai kurie þvalgybos karininkai vienintelio susitikimo metu penetraciðkai stengiasi apie agentà suþinoti viskà. Toks elgesys pastûmëja iðkart uþimti santûrià pozicijà. Tad susipaþinimas turi vykti taip, kad informacijà apie patá agentà ið jo bûtø mëginama iðgauti sistemingai, taèiau apgalvotai ir palengva. Turint galvoje tai, kad kai kurie agentai iðties neigiamai reaguoja á bet kokius bandymus kà nors suþinoti apie jo asmeninius dalykus, þvalgybos karininkas turi rûpestingai pasirengti kiekvienam susitikimui su agentu. [...] Nepaisant nesutaikomø prieðtaravimø tarp kapitalistiniø ir socialistiniø ðaliø, abi pusës bûsimajame kare sieks panaðiø politiniø ir kariniø tikslø. Idant apgintø socializmo laimëjimus, Sovietø Sàjunga ir socialistinio lagerio ðalys bus priverstos kariauti taip, kad prieðo ginkluotosios pajëgos ir uþnugaris bus visiðkai sutriuðkinti. Jei JAV sukeltø karà, lauktina, kad, siekiant suardyti prieðo planus, [mûsø] masinës raketø atakos prieð svarbiausius objektus pasieks ir gilø prieðo uþnugará. Taip pat manytina, kad kare, kur bus masiðkai naudojamos moderniausios naikinimo priemonës, visiðkai nusitrins ribos tarp fronto ir uþnugario. Todël ðiandienëmis sàlygomis, atsiþvelgiant á bûsimà karo eigà, agentûros tinklai turi bûti kuriami naujose dislokacijos vietose. Idant iðsaugotume vertingiausius agentus ir karo metu, mes turime iðsklaidyti agentûrà po visà ðalá, vertingiausius agentus apgyvendinant maþuose miestuose, kurie nebus pagrindiniø branduoliniø raketø smûgiø taikiniai. Artëjant krizei reikia imtis priemoniø tuojau atitraukti agentus ið vietø, kurios gali tapti branduolinio smûgio taikiniais. Ðiø naujø sàlygø akivaizdoje rezidentûros ir agentûros turi bûti nedidelës. [...] 2. 4. Agentø pririðimas prie agentûros tinklo Siekiant agentus tvirtai ápinti á þvalgybos tinklà, naudojamos paskatinimo ir spaudimo priemonës. Kurios ðiø priemoniø reikia imtis, priklauso nuo agento veiksmø ir elgesio. Todël aukðèiausia vadovaujanèio karininko pareiga kuo geriau paþinti agentà, nes tik tada jis galës tiksliai ávertinti pastarojo darbà ir imtis tinkamø 244 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

INSTRUKCIJOS SOVIETØ ÐNIPAMS AMERIKOJE priemoniø jam kontroliuoti. Agentams amerikieèiams bûdingus charakterio bruoþus þinantis þvalgybininkas ástengs greitai uþmegzti gerus santykius su agentu ir daryti jam teigiamà átakà [...]. Kaip þinome, agentà galima paveikti moralinëmis ir medþiaginëmis priemonëmis. Medþiaginës pirmiausia tinkamos tiems agentams, kurie yra uþverbuoti medþiaginiu finansiniu pagrindu, o moralinis spaudimas taikytinas agentams, kurie uþverbuoti ideologiniu pagrindu. Panaðiai galima skirti ir skatinamàsias bei spaudimo priemones. Viliojimo ir skatinimo priemonëms priklauso: agento darbo pagyrimas ið karininko pusës; pareiðkimai apie ypatingà agento vertingumà; dovanos. Galiausiai su vertingais ir nusipelniusiais agentais uþmezgamas reguliaraus atlyginimo santykis, iðkart sumokant uþ kiekvienà paskirà informacijà. Spaudimo priemonëms priklauso: trûkumø agento darbe nurodymas; atlygio sumaþinimas ar visiðkas mokëjimø sustabdymas [paèiame instrukcijø tekste trûksta vieno lapo] [...] Paskiro amerikieèio bûdà, áproèius ir gyvensenà daug kuo lemia socialinis sluoksnis, kuriam jis priklauso. Daþnai bûna taip, kad amerikietis tarsi paklûsta neraðytam dësniui. Jei þvalgybos karininkas ðitai turës galvoje, jis geriau supras agentà amerikietá ir jo veikimo bûdà. Toks supratimas nepaprastai svarbus geram vadovavimui agentûrai ir veiksmingo poveikio agentams darymui. Jei þvalgybos karininkas ásisàmonins, kad amerikieèiai kaip tokie yra atvira, verþli ir laiminga tauta, kuriai bûdingas sveikas humoro jausmas, tuomet jis pokalbiui su agentu pasirengs taip, kad ðis vyks ne vangiai ir nuobodþiai, o gyvai ir ðmaikðèiai. Rengdamasis susitikimui su agentu, karininkas turi apgalvoti, kokiø klausimø ið agento jis gali susilaukti. Tam jis turi bûti parengæs tinkamus atsakymus ir pokalbá vesti taip, kad agentui susidarytø áspûdis, jog þvalgybininkas su juo visiðkai atviras. Susitikimo metu gali iðkilti klausimø, kuriø sprendimas neámanomas be rezidento. Karininkas turi þinoti, kaip iðsisukti nuo tokiø klausimø, neduodant suprasti, kad jis nëra kompetentingas á juos atsakyti. Deramas atsiþvelgimas á amerikieèiø nacionaliná charakterá nuolat stiprins þvalgybos karininko pranaðumà. Atviras pokalbis pasirodo esàs geriausias kelias agento politinëms paþiûroms ir biografijai paþinti. Amerikieèiai yra tokie pat patriotai, kaip ir kitø ðaliø þmonës. Jie didþiuojasi savo ðalies pasiekimais; jie myli savo nacionalinius herojus ir gerbia savo kultûros paminklus. Todël þvalgybos karininkas turi saugotis, kad niekuomet neigiamai neatsilieptø apie JAV áþymybes. Jis turi nuolat turëti galvoje, kad vienintelë nevykusi pastaba, pavyzdþiui, apie populiarø prezidentà (George à Washingtonà, Abrahamà Lincolnà, Thomasà Jeffersonà), gali áþeisti agentà. Tas pat pasakytina ir apie kultûriniø JAV pasiekimø nuvertinimà. Tad jei karininkas vykusiai iðnaudos tipinius amerikietiðko charakterio bruoþus energijà, iðmonæ, ryþtà ir iðtvermæ tai agentas, sutelkæs visus savo sugebëjimus ir galimybes, gerai atliks patikëtà uþduotá. Amerikieèiai kur kas labiau uþ kitø tautø atstovus pasiþymi stipria laisvës meile ir nepriklausomybës siekiu. Disciplina nëra jø itin mëgiama. Þvalgybininkas turi ðio charakterio savybës paisyti ir jokiu bûdu nesigriebti atviro spaudimo agento atþvilgiu. Jis negali tiesiog ðiurkðèiai nurodyti agentui uþduotá, o turi sumaniai vadovauti agento darbui ir pagirti ðio þvalgybines iniciatyvas. Þvalgybos karininkas negali ásakinëti agentui. Oficialus karininko tonas tedaro agentà uþsispyrusá. Þvalgybos karininkas, ypaè geltonsnapis, dar visiðkai laisvai neávaldæs anglø kalbos, turi ypaè kreipti dëmesá á tai, kà jis sako. Jokiu bûdu neleistina vartoti tokias netikusias frazes kaip að ásakau, jûs privalote ir t. t. Tokie dalykai tik sukelia neigiamà reakcijà. Kaip jau konstatavome, amerikieèiai greta kitko yra itin linkæ daryti pinigus ir siekia praturtëti. Ðio charakterio bruoþo gali ir turi bûti paisoma, jei prireikia agentà kuo labiau ápinti á agentûros tinklà. Pakankamas amerikieèiø nacionalinio charakterio bei kitø savybiø paþinimas padeda agentus tvirtai laikyti uþ pavadþio ir optimaliai iðnaudoti jø sugebëjimus. Tai bûtina norint veiksmingai paveikti agentà ir pakelia þvalgybininko autoritetà. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 245

AKADEMYBË Anti-antisemitizmas ir neðvari sàþinë TOMAS DAUGIRDAS Nors antisemitizmas Lietuvoje jokiu bûdu nëra visiðkai aiðkiai identifikuojama màstymo ir elgesio kryptis, taèiau ávairiems visuomenës sluoksniams bûdingos savitos antisemitiniø prietarø formos, kurios vis prasiverþia kaip kraðtutiniai neigiami emociniai antagonizmai. Tirti tokius antisemitinius prietarus mûsø visuomenëje ir ketina sociologas Algimantas Valantiejus (Kultûros barai, 2002, Nr. 4) tæstiniame straipsnyje Prietarø sociologija. Jie esà lemia, jog mûsø visuomenë, ypaè mokslinë, yra moraliai nejautri ir stokoja atsakomybës. Antisemitiniø prietarø tyrimas esàs ir dvasinis procesas, ágalinantis paþadinti moralës jausmà bei apsivalyti nuo prietarø. Tai, pasak mokslininko, svarbu, kadangi antisemitinës idëjos ákalina protà, kaip liudija ir mano paties patyrimas, amþinø prieðprieðø ir pavojingø prietarø aplinkoje. Panaðûs samprotavimai skatina klausti, nejau ið tiesø visi mes, ir ypaè tie, kurie nenori pripaþinti turá antisemitiniø prietarø, esame atsakomybæ praradæ antisemitai, potencialûs antisemitiniai nusikaltëliai? Nejau ið tiesø antisemitizmas yra visa apimantis, glûdás giliai visø þmoniø pasàmonëje ir grasinàs ið ten iðlásti tuomet, kai mes to maþiausiai tikimës? Nejaugi, net nesant akivaizdþiø antisemitinës veiklos faktø, mes, norëdami likti iðtikimi sau ir þmonijai, turime pripaþinti esant dar ir mumis bylojantá nebyløjá antisemitizmà? O gal, prieðingai morale, atsakomybe, kalte, atgaila paþenklintas noras ádiegti ir átvirtinti anti-antisemitines nuostatas kartu kuria antisemitizmo ðmëklà bei netiesiogiai pasitarnauja antisemitiniø prietarø radimuisi ir stiprë- esminiai, kà kita reiðkia ir moralinë nuostata tø ávykiø atþvilgiu. Diskusija þydø ir lietuviø klausimu buvo uþsimezgusi jau aðtuntame deðimtmetyje tarp Tomo Venclovos ir Antano Terlecko (A. Þuvinto). Ástabu, kad aiðkiai anti-antisemitinæ pozicijà iðreiðkianèiam Tomui Venclovai visai nerûpi teisingas atlygis nusikaltëliams: Bet að esu nusistatæs prieð tariamø ir net tikrø þudikø medþioklæ. [...] Gal jau pati þudiko egzistencija yra jam pakankama bausmë. Bet raðytojo uþdavinys (gal vienintelis prasmingas jo uþdavinys) yra þadinti sàþinæ. O tai jau kas kita. Kokia yra ta sàþinë, ir ko ið tikrøjø reikia, kad bûtø atstatytas kitas teisingumas? Tomui Venclovai, kaip ir daugeliui anti-antisemitø, svarbiausias dalykas yra kolektyvinë, tautinë sàþinë. Tokiai kolektyvinei sàmonei ir sàþinei neturëtø galioti jokie laikiniai nuotoliai (visa tai, kas vyko prieð penkiasdeðimt, ðimtà ar du ðimtus metø, turi bûti iðgyvenama taip, lyg tai vyktø dabar), jokie individualûs skirtumai (þydus gelbëjæ þmonës veikiau keistos iðimtys, o ne viena ið tautinës sàmonës apraiðkø), jokie akivaizdûs faktai (ryðkiø antisemitizmo apraiðkø nebuvimas ðiandien nublanksta prieð praeities ávykius; manoma, jog koks vienas abejotinai antisemitinis iðsiðokimas nepalyginti svarbesnis uþ visà neprieðiðkà visuomenës nuostatà). Mat èia remiamasi prielaida, jog savo gentá ir tautà ið vidaus junti kaip tam tikrà organiðkà vienetà (Venclova). Manoma, jog kaltæ jausti turi mûsø tautinë sàþinë, su kuria buvome susieti kiekviejimui bei sudaro galimybæ jais manipuliuoti politikoje? Akivaizdu, jog Lietuvoje pasireiðkiantis anti-antisemitizmas turi labai silpnas antisemitizmo, prieð kurá jis ir turi kovoti, atramas ðiandien. Beveik prieð deðimtmetá filosofas Leonidas Donskis pabrëþë, jog Organizuoto ir valstybinio antisemitizmo Lietuvoje tikrai nëra. Klaidinga bûtø teigti, jog jis staiga bûtø sustiprëjæs ðiandien. Gausëjanèiø anti-antisemitiniø svarstymø ðaltinis neabejotinai yra praeitis. Ið tiesø nors ir sunkiai aptiktume aiðkiø liudijimø apie antisemitizmo gyvavimà Lietuvoje ðiandien, neigti, jog praeityje bûta antisemitiniø nusikaltimø, reikðtø nesiskaityti su akivaizdþiais faktais. Taèiau jie ir ávardytini kaip nusikaltimai, uþ kuriuos reikia bausti juose dalyvavusius ar prie jø prisidëjusius. Suprantama, jog esama þmoniø, kurie dël ávairiø prieþasèiø jauèia moralinæ kaltæ ir sàþinës grauþatá dël buvusiø ávykiø. Moralë skatina ir reikalauja vieno dalyko kad nusikalstami poelgiai bûtø ávardyti kaip nusikaltimai bei bûtø ávykdytas teisingumas kaltininkø atþvilgiu. Atrodo, jog tik taip galima uþbëgti uþ akiø panaðiems ávykiams ateityje ir dabartyje. Teisminës atsakomybës prasme antisemitiniø nuostatø padiktuoti nusikalstami veiksmai niekuo nesiskiria nuo veiksmø, kilusiø ið kitø emocijø ar nuostatø: mizantropijos, rasizmo, nacionalizmo ar antinacionalizmo. Taèiau antiantisemitiniu, ko gero, nesuderinamu su pro-semitiniu, poþiûriu tokia atsakomybë ir toks nusikaltimo atlyginimas nëra 246 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

nas ið mûsø dar tuomet, kai nebuvome gimæ. Ðia prasme kiekvienas lietuvis turëtø jaustis kaltas dël baisiausiø nusikaltimø. Gal net tas, kuris aktyviai jiems prieðinosi ar tikrai prieðintøsi, jei kas panaðaus vyktø ðiandien. Ðia prasme anti-antisemitinë nuostata ágalina nutrinti skirtumà tarp antisemitinio veikimo ir kovos su juo, o bet kokius, net neutralius, þydø-lietuviø santykiø faktus ávardyti kaip antisemitinius. Anti-antisemitai neretai pabrëþia, jog lietuviø ir þydø kultûros egzistavo, o gal ir tebeegzistuoja paraleliai, beveik nesiliesdamos. Kita vertus, kaip tik priëmus jø nuostatas ir naikinama tokio susilietimo, vienas kito pozityvaus, o ne tik kaltinanèio aptikimo galimybë. Operuodami tautos sàþinës, kolektyvinës atsakomybës sàvokomis, jie ir á þydus skatina þiûrëti pirmiausia ne kaip á individus, o kaip á grupæ. Kokie ðios grupës individø veiksmai yra stipriausiai ásirëþæ á lietuvio sàmonæ? Þydai þiauriausi KGB pareigûnai, þydai sveikinantys sovietinæ armijà, þydai bankininkai ir apgavikai, þydai muzikantai, þydai gabûs matematikai ir iðradëjai, þydai piktavaliðkai nusistatæ kitø tautø atþvilgiu... Akivaizdu, jog nepagrásta ðiuos bruoþus priskirti visiems þydø nacijos atstovams, taèiau kaip tik tai ir skatina anti-antisemitizmas. Individas, sekant juo, savo veiksmais atstovaujàs ne sau, o kadaise susiformavusiai tautinei ar religinei sàmonei. Ðiuo atveju ne individas, o tauta atsakinga uþ jo veiksmus. Kaip tik èia parengiama palankiausia dirva antisemitizmui, kaip prieðiðkumui visai þydø nacijai, reikðtis. Tvirtinti, jog visa lietuviø nacija yra atsakinga uþ kai kuriø jos atstovø antisemitinius veiksmus, reiðkia atverti kelià galvojimui, jog visi þydai esà kolektyviai atsakingi uþ atskirø þydø veiksmus. Tautinæ ar kolektyvinæ, o ne individualià sàþinæ budinanèio anti-antisemitizmo paradoksas yra tas, jog jis skatina iðlikti tai, prieð kà kovoja. Ar ið tiesø, kai að kokiam paþástamam þydui asmeniðkai pareikðiu, kad AKADEMYBË nesutinku su jo pozicija ir manau, kad jis konkreèiu atveju elgiasi nesàþiningai, reiðkia, jog lietuviø tauta iðreiðkia prieðiðkumà þydø tautai, pastaràjà kaltindama sàþinës stoka? Ir kad nuo ðiol ðis pareiðkimas tampa tarptautine problema? Ar tai, kad að asmeniðkai neprisiimu sau nusikaltimø, kuriuos yra padaræ tautos, kuriai priklausau ir að, atstovai, reiðkia, kad tyli mano sàþinë, o gal tai net reiðkia, jog að laikausi neásisàmonintø antisemitiniø prietarø? Ar tuo, jog linkstu áþvelgti labiau pozityvias santykiø tarp þydø ir lietuviø puses, reiðkiasi mano istorinis aklumas? Ar tai, jog prisimenu ávairius tarpusavio santykiø epizodus, netemdydamas jø inkriminuojanèiu antisemitizmo ðeðëliu, o traktuodamas kaip neiðvengiamà dviejø skirtingybiø bendro gyvenimo apraiðkà, þymi, jog pritariu holokaustui? Á ðiuos ið kasdienës patirties kylanèius asmeniðkus klausimus antiantisemitizmas nepajëgia atsakyti. Anti-antisemitizmo tikslø neapibrëþtumas lemia tai, jog antisemitizmas atsiduria politiniø manipuliacijø centre, tampa iðskirtiná politiná svorá turinèiu dalyku, aðtriausia politine tema. Ko Lietuvoje griebsis individas, siekiàs staigiai tapti politiniu veikëju, greièiausiai iðkilti á politinio veiksmo arenà? Þinoma, jis padarys kuo radikalesná antisemitiná pareiðkimà, ir jo pastangos nenueis veltui. Akivaizdu, jog iðskirtinë antisemitizmo temos politinë vertë neturi jokio realaus pagrindo, nes eilinis lietuvis, ko gero, daug labiau nemëgsta juodþiø negu þydø. Politikai paprasèiausiai atliepia iðaugusiai antisemitizmo paklausai, taip pagerindami anti-antisemitinës rinkos funkcionavimà. Kita vertus, pas mus pradedama tvirtai manyti, jog politinës manipuliacijos anti-antisemitizmo tema yra patikimiausias Lietuvos politinio atsivërimo pasauliui bei pasaulio politinio draugiðkumo Lietuvos atþvilgiu garantas. Politiðkai suþaista net klausimu dël iki karo þydø religinës bendruomenës Lietuvoje turëto turto gràþinimo. Pradëta teigti, neva palankiai sprendþiant þydø klausimà plaèiau atsivers durys á NATO bei Europos Sàjungà, su tuo susijusius teisinius klausimus nustumiant á antrà planà. Tokios anti-antisemitinës politinës manipuliacijos visuomenei áteigia, kad ðiandien santykis su þydais gali remtis tik politiniu nuolaidþiavimu bei skatina prieðiðkumà þydams. Anti-antisemitizmo ir antisemitizmo temos politizavimas lemia tai, jog á Lietuvoje gyvenanèius ar gyvenusius þydus apskritai nustojama þvelgti kaip á Lietuvos valstybës pilieèius. Jie matomi kaip apibrëþtumà praradusios þydø nacijos atstovai, neturintys nieko bendra su Lietuva. Ðis iðkreiptas vaizdas tapo itin ryðkus neseniai kilus trumpiems debatams dël þydø muzikantø siuntimo á Lietuvà reprezentuojantá renginá ir noro juos pakeisti lietuviais. Politiniø manipuliacijø anti-antisemitizmo tema iðlavinta sàmonë susiduria su neiðsprendþiama dilema: ar þydas gali reprezentuoti Lietuvà, ar þydas ir lietuvis gali turëti kà nors bendra? Pilietinæ visuomenæ kuriantiems politikams kaþkodël nëra savaime suprantama, jog ir þydas gali bûti Lietuvos pilietis. Tad ar anti-antisemitizmas padeda iðspræsti mûsø visuomenës ir kiekvieno individo sàþinës reikalus? Veikiau prieðingai, anti-antisemitinë pozicija kaip tik rodo kelià, kuriuo eidama gali atrasti priedangà neðvari sàþinë. Individualià atsakomybæ susiejant su kolektyvine, parengiama dirva manipuliacijoms kalte bei atsakomybe, kurios iðlaisvina nuo individualaus ápareigotumo. Ðiandien kaip tik stebime reiðkiná, kai individuali atsakomybë uþ nusikaltimus sovietmeèiu perkeliama visai nacijai, taip supainiojant tokias skirtingas individualias nuostatas kaip aktyvus kolaboravimas, prisitaikymas ir nesiprieðinimas. Akivaizdu, jog ne kas kita kaip neðvarios sàþinës maskuotës yra panaðûs mëginimai kitus ir save átikinti tokiø visuomeninio ar politinio apsivalymo aktø efektyvumu: atgailaujant dël kolektyvinës kaltës ið tiesø siekiama nustelbti asmeninës sàþinës balsà. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 247

PRO ET CONTRA NUOMONÆ PAVERSTI NEPAJUDINAMU ÁSTATYMU PAVOJINGA, arba êèðèëèöîñ èëüãÿñèñ Vytautas Butkus VYTAUTAS BUTKUS (g. 1955) Lietuvos geografø draugijos Terminijos ir vietovardþiø komisijos pirmininkas. Nesibaigia þiaurûs konfliktai ávairiose pasaulio vietose. Deja, nesibaigia ir palyginti ðvelnus konfliktas Lietuvoje dël svetimø tikriniø vardø (vietovardþiø ir asmenvardþiø) raðybos. Vieni þmonës siûlo gráþti prie autentiðkos raðybos vyravimo, kaip tai buvo tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, ir ypaè Vakarø iðeivijos vartosenoje. Kiti atkakliai laikosi adaptavimo (perraðos). Gerai, kad ji bûtø nuosekli, vien fonetinë. Tuomet ir ðiø pastabø autorius gal bûtø perraðos apologetas. Bet kai iðimèiø joje nesugano në patys adaptuotojai, viso svieto lietuvintojai, kai ta perraða yra pusiau lupta, pusiau skusta aiðkiai matyti autentiðkos (originalo) raðybos pranaðumai prieð vadinamàjà adaptuotàjà. Originalo raðyba irgi turi trûkumø, bet nepalyginti maþiau. Tad ið dviejø blogybiø renkuosi maþesnæ. Kodël perraðà vadinu pusiau lupta, pusiau skusta? Mat tame paèiame pavadinime adaptavimo ðalininkai nesidrovi suplakti vienø þodþio dëmenø fonetinæ perraðà su kitø dëmenø transliteracija. Ðtai rusø perraðos átakoje tebevartojamas JAV valstijos pavadinimas Kentukis, nors ið anglø Kentucky pagal tarimà [k nt ki] turëtø bûti Kentakis. O ko verta Lietuviðkosios tarybinës enciklopedijos (LTE) adaptuota forma Karlsrûhë? Vëlgi kairë neþino, kà daro deðinë. Netgi pagal paèiø adaptuotojø deklaruojamà tarimà turëtø bûti Karlsruë arba Karslrujë. Juk ðiame þodyje h netariama. Kodël Veimaras, o ne pagal tarimà Vaimaras? Kodël Maiklas, Maksvelas, bet Hill, Nashville l minkðtinama Hilis, Naðvilis? Bûkite nuoseklûs, adaptuotojai: Maiklis, Maksvelis, Polis Makartnis... Taigi sukiojate, kaip á galvà ðaus, tiesà sakant, kaip rusø kalbos nenuoseklios tradicijos patars. Nes jei rusø Ëèâåðïóëü, tai ir lietuviø Liverpulis, nors anglø -l- galûnëje tariama kietai. Bet jei rusø pisoriui kadaise nuskilo paraðyti Ìàêñâåëë, tai ir lietuvaièiai nubeþdþioniavo: Maksvelas. Bûtø maskoliø pisorius paraðæs Ìàêñâåëëü, turëtume Maksvelá. Pasiteiravus, kodël taip raðo, tuojau pamosuojama tradicijos vëliavële. Visus ápratimus racionalius ir nelabai adaptuotojai nesidrovi vadinti graþiu tradicijos vardu. Nors daþnà atvejá tiktø vadinti þalingu áproèiu. Pavyzdþiø galima bûtø pateikti daugybæ, bet tuomet nenuoseklumø registro sudarymas ið nedidelio straipsnio virstø iðtisa studija. Eureka! Juk tai disertacijos, doktorato tema. Dar ne tokiø priraðydavo kai kurie istorikai, tyrinëjæ KPSS geradarybes, o dabar ánirtingai kovojantys uþ prancûzø, italø, portugalø ir kitø nesusipratusiøjø atlietuvinimà. Nenuoseklumø kojos yra dygusios ið nelotyniðkø raðto sistemø, ið jø átakos, bûtent kirilinio raðto ir atsainiø rusiðkø tradicijø. Rusijoje nuo seno perraðydavo svetimus tikrinius vardus kaip ant seilës uþeidavo. Tik pastaraisiais deðimtmeèiais ten po truputá atsitokëjama. Prestiþiniuose leidiniuose (pvz., Ãåîãðàôè åñêèé ýíöèêëîïåäè åñêèé ñëîâàðü) jau pateikiama fonetiðkai tikslesniø perraðos formø, pvz., greta Ëèâåðïóëü nurodyta ir Ëèâåðïóë; Âåðñàëü ir Âåðñàé; Ìàðñåëü ir Ìàðñåé ir kt. Galima suprasti lietuvintojø ápratimà antrà prigimimà, jø inercijà raðyti svetimvardþius sovietiðkai. Inercija apskritai yra labai stiprus þmoniø, ypaè vyresnio amþiaus, bruoþas. Antai áeinu vakare á savo laiptinæ. Jau sutemo, pakopø po kojomis bemaþ nematyti. Nejau iki ðiol joks daugiabuèio namo kaimynø negráþo ið darbo ar ið kur kitur? Rytà seniai dienai iðauðus elektra laiptinëje tebeðvieèia. Sausakimðame ryto autobuse tvanku, visos orlaidës aklinai uþdarytos, bet joks keleivis nedrásta praverti orlaidës. Mokinukas, pritrûkæs gryno oro, susmunka ant grindø. Vakare vaþiuojant namo per visas ámanomas atidaryti vëdinimo angas ðvilpia skersvëjai, keleiviai gûþiasi nuo ðalèio, bet retas ryþtasi uþdaryti bent vienà orlaidæ. O su kokia inercija, kaip rezervuotai didelë dalis Lietuvos visuomenës prieð deðimtmetá sutiko arkivyskupà Audrá Juozà Baèká! Perdëtas lietuviø atsargumas, baimë visko, be racionalios atrankos, kas ne ið Lietuvos, ið kitur. Nepaslankumas daug kainavo, kainuoja ir dar kainuos mûsø tautai. Ta- 248 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

NUOMONÆ PAVERSTI NEPAJUDINAMU ÁSTATYMU PAVOJINGA, Ðerno [Juozo Adomaièio] knygos Geografija arba Ýemçs Apraszymas (Chicago, 1906) titulinis puslapis. èiau greitai pasigauname svetimà niekalà, visaip já iðreklamuojame, milijonus iðleidþiame misiø konkursams, o mokyklos ir daug kas skursta, vadinamoji tautos ateitis kaip tas karðinèius. Bûtø pusë bëdos, jei lietuvintojai tûnotø savo áproèiuose ir neverstø kitø elgtis pagal savo pomëgius. Taèiau jie yra netgi agresyvûs, mosuoja Konstitucija, suprantama, savaip kaip jiems patogiau interpretuodami jos straipsnius. Vadinasi, kiti irgi privalo uostyti leksinës machorkos smarvæ uþuot kvëpavæ kalnø krioklio, tyros versmës gaiva. Turime svaigintis lingvistiniu raðalu, vaisiuku, nes taip nori nepripaþástantys kitos nuomonës. Beje, nëra árodyta, jog autentikos ðalininkø nuomonë yra klaidinga. Nesame anglizuotojai (Lietuvos anglintojai), kaip primityviai kartais kai kas bando priekaiðtauti autentiðkos, t. y. tikros raðybos ðalininkams. Juk ne angliðkai, bet atitinkamos tautos kalba siûlome raðyti tuos pavadinimus, kurie bûtent ir yra anø tautø, o ne lietuviø tautos savastis. Kalbëti apie lietuviø kalbos þalojimà, susinimà ðiuokart yra demagogija. Juk svetimas tikrinis vardas, kad ir kaip já paraðytume autentiðkai ar adaptuotai netampa lietuviðkas. Jis buvo ir liks svetimas. Dël to jis nëra lietuviø kalbos objektas. Dël to jam daþniausiai tiktø citatos statusas, t. y. autentiðka raðyba ir tarimas. Tad ir lietuviø kalba èia maþai kuo dëta. Vartotojø asociacija dirba naudingà, gerà darbà. Pritariu jos veiklai ginant visø teises gauti kokybiðkas prekes daiktus ir paslaugas. Taèiau visiðkai nepritariu ðios asociacijos valstybinës kalbos grupës veiklai dël svetimø tikriniø vardø vartojimo. Vienas dalykas yra informacijos vartojimas ir visai kas kita batø, drabuþiø, darþoviø, transporto, kitø prekiø bei paslaugø vartojimas. Negalima sverti tom paèiom svarstyklëm. Bûdamas informacijos vartotojas, ne syká gaiðau, kai, skaitydamas tekste vien sulietuvintà vietovardá, norëjau gauti platesniø þiniø apie juo pavadintà objektà. Kai sulietuvinta forma grafiðkai smarkiai pakinta, palyginti su autentiðka, ne kiekvienà svetimà vardà lengva rasti kitakalbiuose ðaltiniuose. Kas tuomet belieka? Atsiversti pasenusià LTE? Skaityti jos sovietiðkai ideologizuotus straipsnius? Kokiais dar lietuviðkais ðaltiniais patartø pasinaudoti vis agresyvëjantys, net teismais autentikos ðalininkams grasinantys adaptuotojai? Kodël sulietuvintai paraðæ Oklendas, Oseras ir pan., adaptuotojai trukdo man ir daugeliui kitø informacijos vartotojø ilgai negaiðtant susirasti vokiðkose, lenkiðkose, angliðkose, prancûziðkose ir kitomis kalbomis paraðytose enciklopedijose, internete ar kur panorëtume Aucklandà, Auxerre à etc., gauti naujesniø, objektyvesniø þiniø apie pasaulio miestus, eþerus, upes, kalnus, þmones?.. Beje, ið teksto gali bûti neaiðku, apie kurá Oklendà kalbama apie JAV Oaklandà, ar apie Naujosios Zelandijos Aucklandà. Tai dar vienas adaptavimo pranaðumas, kai be reikalo suvienodinami skirtingi objektai. Nejaugi leisime atskiras enciklopedijas: 1) adaptavimo mëgëjams; 2) pagarbià svetimø tikriniø vardø raðybà pripaþástantiems? Negi mes, nedidelë tauta, skaldysimës dar pagal vienà poþymá? Kas be ko vienybë yra geriau. Taèiau beveik retoriðkai tenka klausti po kieno vëliava vienytis? Kuri vëliava graþesnë, stipresnë? Sovietiðkai rusiðkai lietuviðka perraða per daugelá deðimtmeèiø árodë savo neágalumà, nesugebëjimà sunorminti svetimø tikriniø vardø raðybos ir apskritai jø vartojimo. Jei adaptuotojai tai bûtø tvarkingai padaræ, vadovaudamiesi vienu pagrindiniu principu nuosekliai paisydami fonetinio atitikimo, jie nebûtø priversti kelti dabartinës sumaiðties. Bet jei jau nesugebëjote susitvarkyti padoriai, pasitraukite savo sistemà sukompromitavote. Lotynø raidyno pagrindà vartojanèiose kalbose vyraujanti svetimø vardaþodþiø autentika uþtikrino geresnæ tvarkà, atvedë daug arèiau normos. Dël to natûralu bûtø siûlyti (bet NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 249

VYTAUTAS BUTKUS anaiptol nereikalauti, nediktuoti ir juoba niekam negrasinti!) pasinaudoti labiau vykusia patirtimi, geresne pasaulyje vyraujanèia sistema, neiðradinëti perraðos dviraèiø toje paèioje lotynø raðto sistemoje. Vienoje Lietuvos radijo laidø 2001 m. lapkrièio 3 d. dailininkas Algirdas Petrulis yra teisingai pasakæs: Blogai, kai seniai bando diktuoti jaunimui, kaip dirbti. O gal lietuviams labiau prie ðirdies bûtø kirilica? Tuomet bûtø, kaip sako lenkai, rób co chcesz. Ar ne to siekia neþaboti svieto lietuvintojai? Svetimø vardø raðybà aptariantys dokumentai galëtø/ turëtø bûti rekomendacinio, o ne diktuojanèio pobûdþio. Ðerno [Juozo Adomaièio] knygos Geografija arba Ýemçs Apraszymas (Chicago, 1906) iliustracija Að pats esu parengæs universaløjá geografijos vardynà. Jame argumentuotai aptariama, kodël vienus vietovardþius siûlome (ne að vienas, bet Lietuvos geografø draugijos Terminijos ir vietovardþiø komisija) raðyti autentiðkai (pvz., Bordeaux, Piacenza etc.), kitus versti (Didysis Lokiø eþeras; Taikos upë, o ne Pys/Peace Riveris, kaip baudþiamasi daryti Visuotinës lietuviø enciklopedijos 2 tome, Uolos kyðulys/ragas vietoje Rokos kyðulys; Statusis kyðulys/ragas vietoje Stypo/Steepo kyðulys), treèius vadinti tradiciniais dël esmingai istoriðkai fonetiðkai pakitusios formos palyginti su originalo raðyba (prioritetà teikiant Vienai, Paryþiui, Asyþiui, Lisabonai..., o ne Wien, Paris, Assisi, Lisboa...). Dël to bûtø prasminga universaløjá geografijos vardynà arba bent jo demonstraciná fragmentà susipaþinimui iðleisti. Dar syká pabrëþtina: adaptavimas neduoda nei tikros raðybos, nei tikrojo tarimo. Kitaip sakant, adaptavimas yra tam tikros rûðies dezinformacija. Netgi nepostringaujant apie informacinës visuomenës kûrimà yra aiðku, kad dezinformacija naudinga egoistams, siekiantiems savanaudiðkø tikslø, nors jie dedasi visuomenës interesø gynëjais. Kaip tiems vertelgoms, kurie vadina save geradariais, visaip iðnaudodami savo klerkus-vergus uþ keletà ðimtiniø. Kaip tiems prekijams, kurie mulkina vartotojus nuolaidomis, akcijomis ir panaðia migla, kurios paskutiniai skaièiai bemaþ visada yra devynetai. Naujose enciklopedijose Lietuviø kalbos, Lietuviø literatûros, Maþosios Lietuvos, Visuotinëje lietuviø pagaliau ryþtasi autentiðkai raðyti ne tik svetimus asmenvardþius, bet ir vietovardþius. Nors tai padaryta kai kuriais atvejais nenuosekliai, nes esminio fonetinio pakitimo poþymio dar nëra pakankamai paisoma, vis dëlto yra pagirtinas siekimas artëti prie lotyniðkojo raidyno arealo tradicijø. Pagaliau pradedama suprasti, kad ðiuo atþvilgiu su uþsienio vietovardþiais dera elgtis pagal tuos paèius principus kaip ir su asmenvardþiais. Kad ir vieni, ir kiti yra tikriniai vardai. Beje, daþnai linkæ virsti vieni kitais. Kiek miestø, kalnø, upiø ir kitø geografijos objektø pavadinta þmoniø pavardëmis! Negi kokio veikëjo pavardæ raðysime originalo forma, o ja pavadintà miestà adaptuosime, lietuvinsime? Atsitokëkime. Gerai, kad atsitokëjimas jau prasidëjo. Ðvelniai tariant, yra keista, kad baidomasi bûtent vietovardþiø originalo raðybos. Tam pasitarnavo nepakankamai vykusiai suformuluoti VLKK nutarimai dël svetimø asmenvardþiø ir vietovardþiø raðybos lietuviø tekstuose. Be rimto reikalo kai kurie lituanistai teigia esant esminá asmenvardþiø ir vietovardþiø skirtumà jø adaptavimo arba neadaptavimo atþvilgiu. Nëra tinkama iðeitis nepripratusiai prie autentikos visuomenei pateikti tekstuose vien autentiðkai paraðytus svetimus pavadinimus. Jei kuris pavadinimas raðomas kitaip negu tariamas, pravartu greta skliaustuose pateikti tarimà. Ne pagal svetimas (daþniausiai rusiðkas) tradicijas adaptuotà formà, o bûtent tarimà maþàja raide, tuo pabrëþiant, kad tai nëra jokia vartoti tinkama raðybos forma, bet viso labo tarimo nuoroda. Todël ne Kelnas, bet (kiol n), ne Depardjë, bet (diopardjọ), ne Matjë, bet (matjọ). Prancûzø politiko Roberto Schumano vardà ir pavardæ derëtø tarti (robẹ r ðumạn) kitaip negu vokieèiø kompozitoriaus Roberto Schumanno (rọbert ðụman). Ðtai suomiø geografijos vadovëliuose vaikams raðoma México (mechiko). Taip ðis miestavardis tariamas Meksikoje. Didieji lietuvintojai nepasigëdijo ápirðti mûsø visuomenei ið anglø tarimo pasidarytà formà Meksikas, kurià patys dabar nuolat painioja su valstybës pavadinimu. Kuo dëta anglø kalba ispaniðkai kalbanèioje ðalyje Meksikoje?! Tad kas gi tuomet anglizuoja, anglina mûsø kalbà autentikos ðalininkai ar vis dëlto adaptuotojai? Australijos miestà Sydney adaptuotojai jau ir nebeþino kaip raðyti: kadaise ið rusø raðëme Sidnëjus, vëliau LTE transkriptoriai gerai atkreipë dëmesá, jog ið tarimo [sidni] vis dëlto derëtø adaptuoti Sidnis. Neva spaudþiant Australijos lietuviams, VLKK vël liepë gráþti á formà Sidnëjus. 2001 m. Alma littera iðleistoje ðvieþutëlëje verstinëje Europos istorijoje vël matome þemëlapyje Sidná... VLE pagaliau padoriai paraðë Cleveland. Bet iki ðiol po lietuviø þinia- 250 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

NUOMONÆ PAVERSTI NEPAJUDINAMU ÁSTATYMU PAVOJINGA, skaldos puslapius klaidþioja Klyvlandas, Klyvlendas, Klivlandas, Klivlendas, Geteborgas, Gëteborgas, Gioteborgas, netgi Geteburgas. Kiek galima blaðkytis, ponai?! Jei priimtume vartoti autentiðkas raðybos formas Sydney, Göteborg, Cleveland ir jø tarimo nuorodas lietuviðkuose tekstuose (tark sịdni), (ðved. tariama jọtebor ), (tark klị:vl nd), iðspræstume ðià problemëlæ. Panaðiai ir daroma, pvz., lenkø populiariojoje geografijos periodikoje. Antai mënraðtyje Poznaj úwiat ( Paþink pasaulá ) raðoma taip: Rouen (czyt. ruan). Atseit (skaityk/sk. ruan). Ne syká esu siûlæs ðá paprastà teksto tvarkymo bûdà Valstybinei lietuviø kalbos komisijai raðtu arba per jos posëdþius. Visus siûlymus sklandþiau sutvarkyti svetimvardþiø vartojimà uþkietëjæ adaptuotojai nuleidþia negirdom? apsimeta nesuprantà? ignoruoja norëdami tæsti þûklæ drumstame vandenyje? Nesuprantantiems arba ignorantams nepatingësiu dar syká paaiðkinti ant pirðtø. Mûsø atveju sakinys lietuviðkame tekste galëtø atrodyti, pvz., taip: Konferencijos dalyviai ið Anglijos Brightono (tark/sk. braiton) atplaukë á Prancûzijos Roueno (sk. ruan) uostà. Grieþtesnës informacinës paskirties leidiniuose pateiktina dar tiksliau: [brạ i tn], [r u ạ n ]. Tokiais bûdais matytume ir kaip autentiðkai raðoma, ir þinotume, kaip tariama. Ko gi dar jums, svieto lietuvintojai?! Ak, nurodomas tarimas nëra absoliuèiai tikslus... Kà jau tuomet kalbëti apie jûsø adaptuotas formas. Pvz., Deventer (Olandija) turëtø bûti adaptuota pagal tarimà Defenteris, o ne Deventeris (LTE, VLE), nes [dá:f nt r], Valjadolidas ið tikrøjø raðomas Valladolid (Ispanija), o ispaniðkai tariamas [baljadolị ]. Beje, ispanø kalbos mokovai galëtø patikslinti, ar Valladolid nëra moteriðkos giminës daiktavardis, tad daryti vyriðkà Valjadolidas irgi nelabai prasminga. Kà ir kalbëti apie Pietø Afrikos Respublikos Port Elizabeth uostamiestá. Anglijos karalienës vardu pavadintà miestà adaptuotojai be skrupulø pervadina vyriðka gimine: Port Elizabetas. Maþa moters vardo Elþbieta, turësime ir vyriðkà Elþbietas... Anglijos karalius... Svetimvardþiø adaptavimo maþiems ir dideliems riktams neuþtektø iðvardyti viso þurnalo numerio. Ak, lietuvintojams reikià þuveliokø drumstame vandenyje... Manau, kad Sydney atvejis gerai rodo, kaip vyksta drumstimas. Beje, tuo paèiu pavadinimu yra maþesnis miestas (~ 30 000 gyv.) Kanados rytuose, Naujosios Ðkotijos (Nova Scotia) provincijoje. Ar ir ðis Sydney VLE bus paverstas rusiðku- lietuviðku Sidnëjumi?.. Tuomet svetimvardþiø raðybos Augëjo arklides, kurias minëjo ir istorikai Edvardas Gudavièius ir Alfredas Bumblauskas straipsnyje apie Rusià ir Rusijà (NÞ-A, 2001, nr. 9, p. 447 449), tegu ið tikrøjø iðmëþia patys svieto lietuvintojai, pataikaujantys tinginiams, nenorintiems pramokti pagarbesnio svetimvardþiø vartojimo, demagogiðkai ðaukiantiems Kaip mes iðtarsime! ir tuo prisidedantiems prie mûsø visuomenës bendrosios kultûros smukdymo. Skandintojai apsimeta gimtosios kalbos gelbëtojais. Klausimëlis ir daugybë kitø þiniaskaldos reiðkiniø tà smukimà akivaizdþiai liudija. Patys nesuvokdami adaptuotojai prisideda prie to, kad Lietuvoje Ðerno [Juozo Adomaièio] knygos Geografija arba Ýemçs Apraszymas (Chicago, 1906) iliustracija gausëtø Zitø ið Maþeikiø ir Klausimëlio klausiamøjø gretos. Norinèiuosius ðviestis, tobulëti adaptuotojai verèia taikytis prie tinginiø. Kad tokie daugelis yra, liudija ir VPU doc. Rimanto Krupicko prisipaþinimas (atsiliepiant apie minëtàjá Universaløjá geografijos vardynà):...autoriaus kvalifikacija galbût sudarë iliuzijà apie eiliniø skaitytojø pasirengimà mokytis (o daþniausiai paprastà tingumà ar nenorà (sprendþiu pagal save) èia pateikiamø vietovardþiø tarimo taisykliø... Gal pirmasis periodinis leidinys, pradësiantis nuosekliau ágyvendinti tvarkingesnæ svetimvardþiø raðybà, bus Naujasis Þidinys-Aidai? Ar taps Þidinys ir ðia prasme Naujuoju? Naujuoju norëjau pavadinti ir savo geografijos vardynà. Vis dëlto pamaniau, kad viskas sensta, netgi Webster s New Geographical Dictionary, Nowy Leksykon PWN ir kiti naujieji. Dël to visi turime nuolat atsinaujinti. Absoliutas yra tik vienas. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 251

POEZIJA PIRMOJI PSALMË Antanas Gailius Ðiais ir kitais laikais, kol mûsø dienos yra Sniego ar lapo spalvos, ir murzinà kovà ar lapkritá Slëniu tamsiuoju þengiu, ir bûna baisu, bet kartoju, Net jeigu bûtø tamsesnis, vis tiek nebijosiu, nes Tu Sergsti mane ir vedi, kur veðlios ganyklos þaliuoja. Suka ir suka ratus riaumodamas liûtas aplinkui Mûsø stovyklà po Tavo þvaigþdëm. O rytui iðauðus Godþiai þvelgia á mus akim stiklinëm peslys. Niekas èia mum nepriklauso: ne mûsø vasaros trumpos, Ilgosios þiemos ne mûsø, ne mûsø namai laikini; Uþvakar Petras kalbëjo, kad net ir vaikai juk ne mûsø, Tik laikina dovana; o vis dëlto, vis dëlto: Kaip visada netikëtas pavasaris, Vieðpatie, Tavo. Krokai lysvëj praþydo: koks trumpas, graudus ir laimingas Ðitas þydëjimas nieko mums nebereikia daugiau. Palapines pastatysim: kiek nori gal tris, gal vienuolika, Ant akmenø atsisëdæ, á dangø þiûrësim ir lauksim, Kol ateis valanda, kai laikas iðtirps bûtyje. Visa tai buvo, þinau; taèiau nuostabu ir kartoti, Kaip kartoja kasmet giesmæ tà paèià nedailià Rupûþës patinas temstant. Jau laikas roþæ nudegint, Laikas pasveikinti kiemà, iðkentusá þiemà: þolë Kalasi taip, lyg manæs nebûtø në buvæ po saule. Dovanas Tavo visas laikau po akiø pasidëjæs, Kad në vienos nepamirðèiau: kaip medá mane auginai Palei ðaltiná, kad nieko man nepristigtø, davei Tëvà ir motinà man, davei man Raseiniuos kapus, Protëviø mano prigulusius, kad nereikëtø man vargti, Ieðkant tëvynës, ir visko tiek dovanojai, kad kartais Daros baisu nepaneðti, kad kartais prieblandos valandà, Baimë apninka: juk tyko kampe tamsiausiam vagis Ir nenuleidþia akiø ir laukia, kad uþsimirðèiau, Laukia, kad uþsimerkèiau, kad rankà nuleisèiau pavargæs, Alpulio suimtas, kad pamanyèiau, jog Tu pasitraukæs Ten, uþ juodosios þvaigþdës, suryjanèios bûtá ir nebûtá, Á chaoso tamsas, ið kur ðviesa neateina, Kad sudvejoèiau nors kartà ir savo turtu pavadinèiau Dovanas Tavo. Todël ir kartoju kas rytà: Nieko èia mano nëra, tik Tavo pavasaris dûzgia Bièiø pirmuoju pulku, tik Tavo kaðtonas praþydo, Tavo galybë þalia asfaltà pralauþusi kelias. Nieko èia mano nëra. Todël ir dangui apniukus, Audrai Tavo uþëjus ar tamsai akiø uþslinkus, Vis su Tavim kalbuos, kitiems nesakydamas nieko, Vis sakau paðnibþdom, ðaukiu, kol balsas man duotas: Ne, nebijosiu, juk Tu priebëga man ir stiprybë, Bûstas man ir padangtë, varguos paguoda veikiausia, Tas, kuris vakarui stojus, man tauræ sklidinà pila. 252 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

LITURGIJA KOSMINË LITURGIJA Benas Ulevièius Mes turime ið naujo prisiminti, jog liturgija átraukia kosmosà kad krikðèioniðka liturgija yra kosminë liturgija. Joje mes meldþiamës ir giedame vienu balsu su viskuo, kas yra danguje, þemëje ir po þeme (Fil 2, 10), ásijungdami á saulës ir þvaigþdþiø teikiamà ðlovinimà. Todël, þvelgdami á baþnyèiø architektûrà, mes turime matyti, jog jos nëra sukurtos galvojant tik apie þmogiðkàjá patogumà, bet kad jos stovi kosmose, kviesdamos saulæ bûti Dievo ðlovës ir Kristaus paslapties þenklu susirinkusiai bendruomenei. Mano manymu, ið naujo atradæ baþnyèiø orientacijos á rytus vertæ, mes vël susigràþintume tà dvasingumà, kuris apima kûrinijos dimensijà. 1 Citatoje kalbama apie atradimà ið naujo bei susigràþinimà. Tai reiðkia, jog buvome praradæ. Ið tikrøjø ðiandien mes iðgyvename antropocentrinio poþiûrio á pasaulá krizæ 2. Ðiuolaikinis Vakarø þmogus kaip pagrindiná visa ko kriterijø regi save. Jo manymu, jis yra vienintelis ir pats svarbiausias subjektas. Tokia samprata gimdo atitinkamà liturgijos koncepcijà, kuri yra perdëm antropocentriðka. Pagal jà pagrindinis liturgijos apsprendëjas ir veikëjas yra þmogus ir þmoniø bendruomenë. Vis dëlto ði samprata neturi nieko bendra nei su autentiðka krikðèioniðkosios liturgijos koncepcija, nei apskritai su krikðèioniðkàja þmogaus bei jo paðaukimo sàvoka. Baþnyèia visada tikëjo, jog þmogus nëra izoliuotas individas, Dievo paprasèiausiai ámestas á bereikðmá ir negyvà pasaulá. Þmogus buvo sukurtas drauge su pasauliu ir pasaulyje. Maþa to, tam tikra prasme þmogus reprezentuoja pasaulá ir yra su juo susietas giluminiu specifiniu ryðiu. Apie ðio ryðio pobûdá bei jo intymumà BENAS ULEVIÈIUS (g. 1973) VDU Katalikø teologijos fakulteto doktorantas. Kauno Ðvè. Jëzaus Ðirdies baþnyèios tabernakulis. Dail. Edmundas Saladþius. 2000. Algirdo Kairio nuotrauka galime spræsti ið Baþnyèios Tëvø pasisakymø. Ðtai kaip Augustinas aiðkina pirmojo þmogaus ir visos þmonijos protëvio vardà:...pats Adomas graikø kalba reiðkia þemës apskritimà. Mat yra keturios raidës: A, D, A, M. Kaip sako graikai, ðiomis raidëmis prasideda keturios pasaulio ðalys: Anatole, reiðkianti rytus, Dysis, arba vakarai, Arkton, t. y. ðiaurë, ir Mesembrion, t. y. pietûs. Ðios keturios raidës sudaro Adomo vardà 3. Augustino mintá atkartoja nemaþai ir Vakarø, ir Rytø Baþnyèios Tëvø bei dvasiniø raðytojø. Antai IX a. apokrifinëje Enocho knygoje Dievas sako: Ir daviau jam vardà, sudarytà ið keturiø raidþiø keturiø pasaulio ðaliø: Anatole (Rytai), Dysis (Vakarai), Arktos (Ðiaurë), Mesembria (Pietûs). Ir paskyriau jam keturias ypatingas þvaigþdes, ir pavadinau jas Adomo vardu 4. Þinant begalinæ vardo kaip tokio svarbà (pagal biblinæ sampratà vardas nëra tik grynai patogumo dëlei ið iðorës primestas atskyrimo þenklas jis tapatus paèiam asmeniui ir iðreiðkia jo esmæ bei prigimtá 5 ), tokia Adam interpretacija jaudina. Ji atskleidþia, jog tarp þmonijos protëvio ir sutverto kosmoso egzistavæs ryðys buvo toks glaudus, 1 Ratzinger, J., The Feast Of Faith: Faith In Christ And Liturgy Today, New York: The Crossroad Publishing Company, 1996, p. 143. 2 Ibid. 3 Augustinus, De doctrina christiana; cit. pgl.: Kobielus, S., Kryþiaus geometrija, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 1995, Nr. 1, p. 18. 4 Ibid. 5 Vardas buvo laikomas tarytum paèiu þmogaus asmeniu. Kaip nors átakoti vardà reiðkë átakoti patá þmogø. Taip, pvz., þmoniø suraðymas galëjo prilygti jø pavergimui (plg. 2 Sam 24). Kieno nors vardo pakeitimas savaime reiðkë naujos asmenybës suteikimà, tuo kartu iðreiðkiant savarankiðkumo praradimà (plg. 2 Kar 23, 24; 24, 17) (Þr. Ñëîâàðü Áèáëåéñêîãî Áîãîñëîâèÿ, Bruxelles: Èçäàòåëüñòâî Æèçíü ñ Áîãîì, 1990, c. 449). Regime, kaip Dievas pakeièia Abromo (Pr 17, 5), Sarajos (Pr 17, 15), Jokûbo (Pr 32, 29), Simono (Mt 16, 17 18) vardus, taip parodydamas, jog nuo vardo pakeitimo momento jø gyvenimai priklauso jam. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 253

BENAS ULEVIÈIUS 6 Sirø (Peðitos) vertime ir mazoretiniame tekste vietoj laukinius þemës þvëris randame visà þemæ (Biblija, vertë prof. dr. Algirdas Jurënas, Texas: World Wide Printing, Duncanville, 2000, p. 1, iðnaða nr. 7). 7 Ñëîâàðü Áèáëåéñêîãî Áîãîñëîâèÿ, c. 1224 1226. 8 Biblija, p. 1242, iðnaða nr. 17. 9 Ðis, nors nedogmatizuotas, taèiau visuomet Baþnyèios tradicijoje gyvavæs mokymas visiðkai nereiðkia, jog po nuopuolio buvo sunaikintas kûrinijos pajëgumas liudyti Kûrëjo didybæ, visagalybæ ir gerumà. Kûrinija visuomet buvo ir yra tikra Veronikos skara, neðiojanti savyje Dievo veido atspaudà bei pats pirmasis Dievo þodþio ásikûnijimas, o informatyviàja bei instrukcine prasme ir pirmasis Apreiðkimas, pirmasis Dievo þodis. Baþnyèios akimis þvelgiant, kai kalbama apie Dievo kad abu tiesiog buvo pavadinti vienas kitu (vadinasi, ið tikro galime skelbti jø daugiaprasmá ir visapusiðkà neatsiejamumà). Taip mes priartëjame prie autentiðko, jau Pradþios knygoje apibrëþto þmogaus misijos supratimo. Èia Dievas taria: tevaldo jis [þmogus] ir jûros þuvis, ir padangiø sparnuoèius, ir galvijus, ir visus laukinius þemës þvëris 6, ir visus þemëje ðliauþiojanèius roplius! (Pr 1, 26). Ðiandieniniam mentalitetui þodis valdyti reiðkia teisæ kontroliuoti, átakoti, keisti, formuoti, nulemti ir eksploatuoti. Taèiau patristiniai autoriai ðá Dievo paliepimà suprato kaip Adomui suteiktà liturginæ pareigà. Giliu jø ásitikinimu, valdyti reiðkë atiduoti dieviðkai tvarkai ir vesti á Dievo garbinimà. Taip teigdami, jie visiðkai sutiko su senovës Rytø tautomis, maniusiomis, kad viena ið valdovo funkcijø paskelbti maldos ir pasninko laikà 7, taip tampant ðaukliu, kvieèianèiu atiduoti Dievui tai, kas Jam priklauso. Tokia buvo ir þmonijos protëvio atsakomybë. Jis turëjo suteikti visam sutvertajam pasauliui kryptá ir atgræþti jo þvilgsná á Kûrëjà bei Gyvybës Ðaltiná. Bûtent jis buvo ápareigotas suburti visus tvarinius, stoti jø prieðakyje ir teikti Dievui garbæ kartu su jais ir jø vardu. Kitaip tariant, Adomas, pats bûdamas visos kûrinijos mintimi, siela ir þodþiu, turëjo jà suðaukti á liturgijà vieðà garbinimo aktà. Ðtai dël ko dël ðios vikarinio pobûdþio atsakomybës Adomo nuopuolis turëjo pragaiðtingà poveiká ne tik jam paèiam ir jo palikuonims, bet ir visai kûrinijai. Ið tiesø plëðriøjø þvëriø bei gamtos kataklizmø atsiradimas tëra tik iðorinës apraiðkos to lemtingo pasikeitimo, kuris, nupuolus þmonijos protëviui, palietë paèià kûrinijos ðirdá. Kol Adomas buvo atsigræþæs á Kûrëjà, visa kûrinija buvo atsigræþusi kartu su juo. Kol Adomas teikë garbæ Dievui, visa kûrinija garbino Dievà kartu su juo. Taèiau vos tik jis nusigræþë, buvo priversta nusigræþti ir visa kûrinija. Vos tik Adomas pateko á mirties vergijà, visa kûrinija buvo pajungta tuðtybei. Ðtai kaip tai apibûdina ðv. Paulius: Juk mes þinome, kad visa kûrinija iki ðiol tebedûsauja ir tebesikankina... Kûrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikðti Dievo vaikai. Mat kûrinija buvo pajungta tuðtybei, ne savo noru, bet pavergëjo valia (Rom 8, 19 22). Profesorius Algirdas Jurënas komentuoja, jog pajungimas tuðtybei èia reiðkia pajungimà beprasmei bûèiai, t. y. tokiai bûèiai, kuri nepasiekia tikslo, kuriam buvo sukurta 8. Kaip þinoma, ðis visos sukurtosios visatos tikslas buvo teikti Kûrëjui garbæ. Tam tikra prasme Adomas buvo vienintelis, ágalinæs jà tai daryti. Taèiau vienà rytà, kai visa gamta nubudusi laukë þmogaus, jis nepasirodë. Jis neatëjo, nesuðaukë tvariniø ir nestojo jø prieðakyje. Nuo to laiko kiekviena, net pati maþiausia kûrinijos dalelë egzistuoja kaip gyvas priekaiðtas þmonijos protëviui dël jo neávykdytos misijos 9. Tokia Adomo skolos kûrinijai samprata ir yra kosminës liturgijos prigimties iðeities taðkas: Adomas skolingas sutvertajam pasauliui dalyvavimà vieðame Dievo garbinime; Kristus, priimdamas þmogaus kûnà, tampa Antruoju Adomu tam, kad ðià pirmojo skolà sumokëtø; mes, kaip Kristaus Kûno nariai, dalyvaujame ðiame skolos mokëjime, á liturgijà sukviesdami visà kûrinijà. Baþnyèios pastatø orientavimas á rytus èia atlieka vienà svarbiausiø vaidmenø. Bûtent orientacijos dëka baþnyèia ið tikrøjø stovi ne gatvëje ar aikðtëje, bet kosmose, já aplink save organizuodama ir paversdama liturgijos dalimi, kitaip tariant, atlikdama tai, ko Adomas neatliko. Adomas nesukvietë kûrinijos á liturgijà. Tuo tarpu pats orientacijos aktas visiðkai nesunkiai paverèia baþnyèios pastatà visos visatos liturginio susitikimo vieta. Vos tik orientavus garbinimo vietà rytø kryptimi, visi dangaus kûnai jau nebejuda bet kaip, bet grupuojasi aplink orientuotàjà ðventovæ, jos altoriø bei joje susirinkusius maldininkus. Kadangi dar ne taip seniai Eucharistija buvo ðvenèiama tik rytà, tekanti saulë buvo daugeriopai átraukiama á iðganantá Ostijos iðkëlimo judesá. Taip didþiojo pakylëjimo metu atliekamas Ostijos bei taurës iðkëlimas ðventime ad orientem ágaudavo naujà prasmæ: ðiuo veiksmu dieviðkasis Kûnas bei Kraujas buvo parodomas ne tik þmonëms, bet ir saulei pagrindiniam dangaus kûnui, visos kûrinijos ðviesos ir gyvybës pradui bei simboliui. Taip iðvadavimas buvo skelbiamas visai kûrinijai, kurios pagrindiniu reprezentantu ðiuo atveju buvo saulë. Savo ruoþtu saulë á garbinimo dinamikà taip pat áneðë niekuo nepamainomà indëlá, tapdama tikru Miðiø asistentu bei patarnautoju. Bûtent ji dovanojo lisukurtàjá pasaulá, bûtent ði, o ne kokia nors kita interpretacija yra pagrindinë. Taèiau ðventoji tiesa visada yra sluoksniuota. Mûsø tekste pateikta interpretacija vienà toká sluoksná ir atskleidþia. Matome, kodël tiesos sluoksniðkumas neretai yra neiðvengiamas: jeigu kalbant apie kûrinijà paèià savyje (kûrinijà kaip tokià) në kiek neabejodami apibûdiname jà kaip veiksmingà ir paèià pirmàjà, dieviðkojo atvaizdo pritvinkusià, ikonà, tai kalbëdami apie kûrinijos tikslà bei jos prigimtá regime tam tikrà neiðsipildymà bei baigimo stokà. Ði antroji kûrinijos kokybës pusë taip pat leidþia mums geriau suvokti Þmogaus prigimtá ir jo santyká su já tam tikra prasme ápareigojanèiais kontekstais bei egzistencialais. 254 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

KOSMINË LITURGIJA turginiam susibûrimui savo ðviesà, kuri akimirksniu paþadindavo iðtisas ðventojo pastato bei jo reikðmingojo dekoro dalis sàveikauti: langø vitraþai ðià ðviesà sudievindavo ir priversdavo iðsiskleisti paèiomis ávairiausiomis spalvomis, o taurieji metalai bei brangieji akmenys jà atspindëdavo, paversdami kalbanèia ir judria. Dël to galime kalbëti apie tikrà kûrinijos participatio actuosa ( aktyvø dalyvavimà ), kadangi saulë, pati aktyviai dalyvaudama liturgijoje, priversdavo aktyviai dalyvauti ir kitus elementus. Èia iðryðkëja kitas svarbus dalykas: pastebime, jog elementai, apie kuriuos kalbame, buvo ápinti á patá baþnyèios pastatà. Tai buvo padaryta ne atsitiktinai, bet su konkreèiu tikslu siekiant á liturgijà ájungti kiek ámanoma daugiau sukurtosios visatos fragmentø. Orientuojant baþnyèios pastatà, visai kûrinijai buvo duodamas þenklas, jog ji yra kvieèiama dalyvauti. Taèiau tai nebuvo vienintelis bûdas sumokëti Adomo skolà: kai kurie (daþniausiai labiausiai reprezentuojantys) kûrinijos atstovai buvo paprasèiausiai atneðami á liturginá ðventimà. Ðiandien mes retai pagalvojame, jog akmuo, vanduo, gëlës, ugnis liturgijoje niekada nebuvo vien tik utilitarines bei estetines funkcijas atliekantys daiktai, bet tikriausi liturgijos dalyviai, teikiantys garbinimà sava kalba ir netgi padedantys susirinkusiesiems. Ðioje kosminio garbinimo vienybëje vykdavo kvapà gniauþianèios dinamikos bei metamorfozës: vykstant veiksmui pakaitomis prabildavo tai viena, tai kita reikðmingosios visatos dalis, o kartais tvariniai ir elementai taip susiliedavo á darnià simfonijà, jog beveik pavirsdavo vieni kitais. Pvz., akmuo visada simbolizuodavo patá nepajudinamiausià bei seniausià, dar pasaulio sukûrimà menantá pradà, kuris, visa kurianèiai Dievo Dvasiai prisilietus, netikëtai ágaudavo paèias nuostabiausias formas. Taip jis, ið prigimties sunkus ir nejudrus, kolonø miðkais staiga ðaudavo á iðlakiausias aukðtumas, kuriose (antai gotikoje) virsdavo paèia aukðtyn skriejanèia harmonija. Tuo tarpu ðventojo pastato viduje akmeniniø kolonø kapiteliai vienur buvo praþydæ nuostabiausiais þolynais bei gëliø þiedais, kitur jie buvo virtæ veðliais medþiø vainikais, kuriø susipynusiose ðakose knibþdëjo bûriai ávairiausiø (o kartais netgi labai keistø) bûtybiø. Taip akmuo savyje ákûnijo tà substancialø ir be jokios abejonës stebuklingà kokybiná pasikeitimà, apie kurá kalbëjo ir á skliautø aukðtybes kylantys smilkalø dûmai, bûtent virsmà ið netobulo á tobulà, ið gyvybës Kauno Ðvè. Jëzaus Ðirdies baþnyèios presbiterija. Algirdo Kairio nuotrauka NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 255

BENAS ULEVIÈIUS stokojanèio á gyvà, ið sunkaus á lengvà, ið sukaustyto ir nejudraus á laisvà ir skriejantá 10. Kitas elementas vanduo, pasitinkantis kiekvienà prie baþnyèios slenksèio bei krentantis ant dalyviø galvø paðlakstymo metu, reiðkë viskam gyvybæ teikiantá bei apvalantá pradà. Paèia giliausia archetipine savo prasme jis reprezentavo visa gimdanèius ásèiø vandenis ir kartu tuos mitologinius vandenis, ið kuriø gimë visa visata. Tad nuo amþiø suvoktas kaip gimdantis, Kauno Ðvè. Jëzaus Ðirdies baþnyèios presbiterijos freskos fragmentas. Dail. Liudas Truikys. XX a. 5-as deðimtmetis. Algirdo Kairio nuotrauka vanduo galëjo adekvaèiai ákûnyti tà dvasiná atgimdymà, kurá tikintiesiems, kartu ir visai kûrinijai teikë Ðventoji Dvasia þemës veido atnaujintoja. Tikintysis, þengdamas pro baþnyèios duris, paþenklindavo save ðventuoju vandeniu, taip iðreikðdamas savo troðkimà ne vien paprasèiausiai áeiti, bet tiesiog gimti á... á ðventàjà baþnyèios erdvæ bei á kitoká ðventà, apvalantá ir belaiká (liturginá) buvimà. Ypaè Baþnyèios visais laikais buvo mëgstamos gëlës. Regime jas architektûrinio dekoro detalëse, ðventojoje ikonografijoje, liturginiø rûbø bei indø puoðyboje. Be abejo, gëlës visø pirma simbolizavo daugybæ su groþio kategorija susijusiø dalykø, vertybiø bei sàvokø (dël savo nuostabaus groþio ir malonaus kvapo jos buvo vadinamos rojaus liekanomis þemëje 11 ). Taèiau liturgijoje jos taip pat reprezentavo augmenijos pasaulá. Gëliø teikiamas garbinimas buvo unikalus jis, skleisdamasis dangiðkàjà harmonijà atspindinèiomis þiedø mandalomis, á ðventàjá veiksmà átraukë visas pasaulio spalvas su visais jø atspalviais, o patys gëliø þiedai, teikdami savo nepakartojamà aromatà, prisistatydavo kaip tikri kûrinijos smilkytuvai. Atidþiau patyrinëjæ, reprezentaciná visos kûrinijos dalyvavimà liturgijoje galime áþvelgti vos ne kiekvienoje liturginio veiksmo bei formos detalëje. Netgi iðkilmingiems vargonø akordams aidint, jø vamzdþiuose siautëjo ne ðiaip oras, bet keturiø pasaulio krypèiø vëjai, o didingi varpø dûþiai savin suëmë ir harmonizavo visus visatos obertonus. Viskas netgi þvakiø vaðkas á iðganingàjà Miðiø aukà áneðë dar vienà kosmoso dalelæ. Eucharistinëje aukoje dalyvaujanèiø kûrinijos elementø sàraðas tikrai iðsitæstø ligi begalybës, jei prie visko mëgintume paliesti dar ir spalvø, medþiagø (pvz., audeklø bei kilniøjø metalø) bei gamtoje daþnai sutinkamø formø liturginá naudojimà. Taèiau pagrindinis mûsø tikslas atskleisti, jog Baþnyèia visada þinojo, kad sakramentinëje Kristaus kryþiaus aukos reprezentacijoje niekada nestovime vieni su mumis kartu stovi visa visata. Ðis ásitikinimas buvo ásiðaknijæs holistinëje atpirkimo sampratoje, kuri teigë, jog Dievo iðganomasis planas neapsiribojo vien þmogumi, bet aprëpë visà kosmosà. Kadangi Dievas yra ne tik þmogaus, bet taip pat ir dangaus ir þemës Sutvërëjas, Jis ir atpirko ne tik þmogø, bet taip pat ir dangø ir þemæ (todël Jëzus liepë skelbti evangelijà visai kûrinijai (Mk 16, 15)). Taip kaip visà kûrinijà palietë prakeikimas, taip visà jà palietë ir atpirkimas (ðv. Paulius sako, jog Dievo vaikø garbës laisvë yra skirta ir jai (þr. Rom 8, 21)). Todël Baþnyèia visada tikëjo, jog Golgotos ávykyje dalyvavo ne tik þmonës, bet ir visas kosmosas (Stanisùawo Kobielus þodþiais tariant, jis tuo metu buvo veikiamas iðganymo ir skaistinimo 12 ). Ði idëja atsispindi nukryþiavimo ikonografijoje, kur daþnai ðalia kryþiaus papëdëje susibûrusiø þemiðkøjø veikëjø (ap. Jono, Jëzaus Motinos Marijos, Marijos Magdalietës ir kt.) regime ir dangaus bei kosmoso atstovus adoruojanèius angelus, saulæ, mënulá, þvaigþdes, bei keturias apokaliptines bû- 10 Uþ ðià áþvalgà esu dëkingas savo bièiuliui Sauliui Matulevièiui. 11 Ñòðèæåâ, À., Îñòàòêè ðàÿ íà çåìëå: ðàñòåíèÿ â ðóññêîé öåð- êîâíîé æèçíè, in: Êú Ñâúòó, c. 169. 12 Kobielus, S., op. cit., p. 22. 256 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

KOSMINË LITURGIJA tybes. Saulë ir mënulis èia ne tik atstovavo visiems dangaus kûnams, bet taip pat simbolizavo vyriðkumà ir moteriðkumà du nuopuolio paþeistus, taèiau dabar atperkamus pradus. Sparnuoti þmogaus, erelio, liûto ir jauèio pavidalai simbolizavo ne tik keturis evangelistus (kurie, beje, jau nuo seno buvo siejami su keturiomis pasaulio kryptimis 13 ), bet taip pat daug kitø kosminiø realijø visà gyvûnijos pasaulá, jau minëtas keturias pasaulio kryptis (vëjus), keturis pagrindinius visatos elementus, keturias rojaus upes ir t. t. 14 Daþnai sutinkame vaizdingus atpasakojimus to begalinio sielvarto ir sukrëtimo, kurá kûrinija iðgyveno regëdama mylimo Iðganytojo mirtá. Evangelijos pasakoja, jog Jëzui mirðtant, saulës ðviesa uþgeso, o þemë sudrebëjo ir uolos ëmë skeldëti (Lk 23, 45; Mk 15, 33). Pseudo-Chrizostomas visatos reakcijà iðreiðkia tokiais dramatiðkais þodþiais:...nuostaba apëmë visà gyvà kûrinijà, matant Kristø, prikaltà ant medþio, visatos Kûrëjà ir Valdovà ietimi pervertu ðventuoju ðonu... Pasibaisëjimas apëmë bekûnius angelø chorus; nuliûdo ir susisielojo dangus, uþgeso þvaigþdþiø groþis ir ðviesa; saulë tas didis milþinas iðjungë savo þibintus, tamsybës gaubë orà, diena pavirto giliomis sutemomis 15. Viena viduriniø amþiø Didþiojo Penktadienio antifona teigia, jog taip pasaulis ðaukë negalás pakelti Dievo Sûnaus mirties 16. Toks holistinis Golgotos ávykio iðgyvenimas buvo visos katalikiðkosios liturgijos iðeities taðkas per loginæ sàsajà: kadangi Vieðpaties nukryþiavimo metu kryþiaus papëdëje buvo susirinkæ ne tik þmonës, bet ir visa kûrinija, sakramentiniame nukryþiavimo atkartojime (sudabartinime) taip pat turi dalyvauti ne tik þmogus, bet ir visa kûrinija. Taip, kaip atpirktam þmogui reikia nuolat sakramentiniu bûdu stoti kryþiaus papëdën, kad já pasiektø atpirkimo vaisiø pilnatvë, taip ir kûrinija dël tos paèios prieþasties turi bûti nuolat atneðama iðganingosios sakramentinës aukos akivaizdon. Kitaip tariant, jeigu yra suprantama, jog visas sutvertasis pasaulis turi patirti atgimdantá gelbstinèios Kristaus aukos prisilietimà, turi bûti suprantama ir tai, jog visam sutvertajam pasauliui yra bûtina dalyvauti nuolat gelbstinèioje Kristaus aukos reprezentacijoje. Antraip, jeigu visi dalykai nedalyvaus dieviðkojoje liturgijoje, jie negalës bûti atnaujinti laikø pabaigoje ( Ðtai að visa darau nauja, sako Vieðpats 17 ). Todël Adomo palikuonys ir kvieèia visà sutvertàjá pasaulá dalyvauti Eucharistinëje aukoje. Jie tai daro, kaip minëta, orientuodami á rytus garbinimo vietà, atneðdami á garbinimà reprezentatyviausius kûrinijos elementus bei kviesdami kûrinijà þodþiu. Ðtai kà IV a. apie Miðiø prefacijà ir Eucharistinæ maldà sako Kirilas Jeruzalietis: Ir tada mes ðaukiame dangø, þemæ, jûrà, saulæ, mënulá, þvaigþdes ir visus sutvërimus, protingus ir neturinèius proto, regimus ir neregimus, angelus, arkangelus, [...] tarytum pritardami Dovydo giedojimui: Aukðtinkite Vieðpatá su manimi 18. Taip kalbëdamas, Kirilas Jeruzalietis, be abejo, tiki, jog ðaukiamieji girdi ir savu bûdu atsiliepia, dalyvaudami iðganingoje Eucharistijoje kartu su susirinkusiais tikinèiaisiais. Savaime suprantama, jog ðis dalyvavimas, nors yra tikras ir neabejotinas, vyksta ne tiesiogiai, bet reprezentacijos bûdu. Tai reiðkia, kad atvaizdas, simbolis, paminëjimas þodþiu ar maþa kurio nors kûrinijos padalinio dalelë slëpiningu bûdu veiksmingai reprezentuoja visà bûtybæ ar rûðá. Baþnyèiai, mokanèiai Adomo skolà, ðis reprezentacijos principas atveria neribotas galimybes, antai vien dydþiu bei kiekiu minimaliais eucharistiniais pavidalais duona ir vynu gali bûti atstovaujamas visos regimosios visatos kûnas ir kraujas; kiekvienà kartà, kai ðis kûrinijos kûnas ir kraujas yra aukojamas dangiðkajam Tëvui ir perkeièiamas á Kristaus Kûnà ir Kraujà, visa kûrinija yra átraukiama á atpirkimà, perkeièiama, pagerinama ir áprasminama. Po viso to, kas buvo pasakyta, paaiðkëja, jog vadinamasis aktyvus dalyvavimas, apie kurá ðiandien tiek daug yra kalbama, tegali bûti pasiektas tik tada, kai garbinimo akte aktyviai dalyvauja visa þemë ir visas dangus, t. y. visa kûrinija (visas kosmosas). Antropocentrinë liturgija apskritai niekada ir jokiu bûdu negali ávykdyti participatio actuosa idealo, kadangi kosmoso kontekste ji apskritai nëra liturgija (vieðas ir visuotinis garbinimo aktas), bet veikiau tik individualus veiksmas, vykstantis ne kosmose, o tai reiðkia niekur. Liturgijos kosminës dimensijos prielaidø bei principø aptarimà ir pradëjome, ir baigsime kardinolo Ratzingerio þodþiais: Visa tai sugràþina mus atgal prie koncepcijos, nuo kurios ir pradëjome: krikðèioniðkoji liturgija yra kosminë liturgija... Ji niekada neturi iðsiþadëti ðio prakilnumo, nesvarbu, kaip patraukliai mums beatrodytø darbas su maþomis grupelëmis bei namø gamybos liturgijø kûrimas. Krikðèioniðkoji liturgija labiausiai jaudina ir þavi tuo, kad ji pakelia mus virð mûsø siauros sferos ir leidþia mums tapti tiesos dalininkais. Ðios iðlaisvinanèios didybës iðkëlimas ir turëtø bûti viso liturginio atsinaujinimo tikslas 19. 13 Evangelistai su keturiomis pasaulio kryptimis Viduramþiais buvo siejami tokiu bûdu: Matas su ðiaure, Lukas su vakarais, Morkus su rytais ir Jonas su pietumis (ibid., p. 21). 14 Ibid. 15 Ibid., p. 22. 16 Ibid. 17 Apr 21, 5; t. p. þr. Apr 21, 1: Að regëjau naujà dangø ir naujà þemæ, nes pirmasis dangus ir pirmoji þemë iðnyko... 18 Àììàí, À., Ïóòü Îòöîâ: êðàòêîå ââåäåíèå â ïàòðèñòèêó, Ìîñêâà: Ïðîïèëåè, 1994, c. 166. 19 Ratzinger, J., op. cit., p. 75. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 257

EKOLOGIJA KELIONËS GARSU IR GARSO DIENORAÐÈIAI, arba jautraus klausytojo ugdymo projektas Jekaterina Lavrinec Jei jums kada nors teko bandyti perteikti savo nuotaikà ar áspûdþius kitam þmogui, turbût esate susidûræ su kai kuriais sunkumais. Uþdavinys paprastesnis, kai bandoma artikuliuoti vaizdø sukeltus áspûdþius: pavyzdþiui, pasiþiûrëjæ koká nors filmà, galime komentuoti jo siuþetà, atskiras scenas, vizualines detales. Tuo tarpu norint pasidalyti áspûdþiais, susijusiais su neseniai iðgirsta ir patikusia melodija ar tiesiog netikëtai iðgirstu ádomiu garsu, elementariai pristingame tinkamø þodþiø (maþiau sunkumø patirtume kalbëdami apie radijo pjeses ar operas ðiuo atveju gelbsti siuþetinë linija, kurià galima atsekti ir artikuliuoti). Be to, á vizualumà orientuotos kultûros garso ádomumas nëra savaime suprantamas dalykas. Viena disciplinø, sukurianèiø pretekstà kalbëti apie audityvø suvokimà, yra garso ekologija 1. Mûsø dienomis ekologijos sàvokos reikðmës transformuojasi: ekologija tai ne tik kova uþ aplinkos ðvarà (labiausiai paplitusi samprata), bet ir skatinimas atkreipti dëmesá á koká nors reiðkiná (ðiuo atveju garsinæ aplinkà). Garso ekologijos atstovø ásitikinimu, Vakarø pasaulis serga trumpaklausyste, nulemta vizualumo hegemonijos (prisiminkime, kad vienas raktiniø Vakarø kultûros vaizdiniø, nulemiantis mûsø kasdieniø praktikø bei teorizavimo pobûdá, yra matantis màstymas arba protu matantis subjektas ). Garso ekologijos kaip disciplinos pradþia sietina su triukðmo tarðos (noise pollution) studijomis, kurias XX a. aðtuntame deðimtmetyje inicijavo Murray Schaferis 2. Studijø tyrimo objektas buvo Vankuverio garso landðafto sparti kaita, kurià sukëlë vietovës urbanizacija bei industrializacija. Tad pirminis garso ekologijos judesys buvo negatyvus: garso studijos prasidëjo nuo triukðmo, kaip negatyvaus reiðkinio, tyrimø. Taèiau iðleidæs Triukðmo knygà (The Book of Noise), Schaferis pabandë pereiti prie pozityvesniø garso studijø aspektø, sutelkdamas dëmesá á mûsø kasdienës akustinës-garsinës aplinkos tyrimus, kuriø re- JEKATERINA LAVRINEC (g. 1978) VU Filosofijos fakulteto magistrantë, Atviros visuomenës kolegijos studentë. zultatas buvo studija Aplinkos muzika (The Music of the Environment) 3. Garso ekologijos aðis yra specifinë klausymo kaip dialogo tarp klausytojo ir garso samprata: garsas pritraukia mûsø dëmesá, ásipina á mûsø minèiø srautà, bet mes, interpretuodami iðgirstà garsà, suteikiame jam papildomø reikðmiø ir atspalviø. Þmogus (klausytojas) nëra autonomiðkas garsinës aplinkos atþvilgiu jis visada instaliuotas á tam tikrà akustinæ erdvæ. Viena pagrindiniø garso ekologijos sàvokø yra garso landðaftas (soundscape), suprantamas kaip akustinë aplinka, visuminis garsø laukas gamtiðki, þmogiðki ar technologiniai garsai, muzika ar triukðmas. Kaip paþymi kompozitorius, ne vienos garso instaliacijos autorius Thomas Gerwinas, kasdieniame gyvenime esame apsupti begalës garsø. Galimybë patirti garsinæ aplinkà kaip muzikà, atpaþinti melodijas, garsø judëjimà ir ritmà glûdi paèiame suvokime 4. Dirbtinumo ir natûralumo prieðprieða garso ekologijos kontekste silpnëja: miestieèiui miesto garsai yra kasdienybë, natûrali aplinka, nors kiekvienas mûsø jauèia ðiek tiek romantizuotà su gamta tapatinamo natûralumo ilgesá. Vienas garso ekologø praktikuojamø metodø, jø manymu, leidþiantis detaliau ir tiksliau suvokti konkreèios vietovës garsø landðaftà, yra vadinamoji klausos kelionë arba kelionë garsu (soundwalk) 5. Paprastai 1 Garso ekologijos disciplina formuojasi veikiama fenomenologijos idëjø. Garso ekologai gana sëkmingai eksploatuoja fenomenologinæ gyvenamojo pasaulio (Lebenswelt) filosofemà, transformuodami jà á garso landðafto sampratà, sudaranèià garso ekologijos studijø aðá. Plaèiai naudojamas ir fenomenologinio apraðymo metodas, taigi priimamas fenomenologijos sàvokinis aparatas. Garso ekologijos disciplinos rëmuose eksploatuojamos kelios metodologinës prieigos prie audityvaus suvokimo studijø, taèiau ðiame straipsnyje apeliuojama tik á vadinamàjà fenomenologinæ (arba pozityvià ) garso ekologijà. 2 Þr. The Sonic Research Studio at Simon Frazes University, in: http: //www.sfu.ca/sonic-studio/index.html (2001 10 10). 3 Detalesnæ garso ekologijos disciplinos formavimosi apþvalgà þr. Truax, B., The World Soundscape Project, in: http://www.sfu.ca/~truax/wsp.html (2001 09 10). 4 The Works of Thomas Gerwin, in: http://interact.uoregon.edu/medialit/wfae/reviews/gerwin.html (2001 11 09). 5 Þr. Soundwalks/Listening Walks and Soundmarks, in: http://interact.uoregon.edu/medialit/wfae/home/index.html (2001 10 20). 258 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

KELIONËS GARSU IR GARSO DIENORAÐÈIAI tariant, tai pasivaikðèiojimas, fiksuojant garsinius niuansus ir vis labiau ásitraukiant á lokalø akustiná laukà. Ið principo toks patyrimas yra prieinamas kiekvienam þmogui ir gali bûti apraðytas. Taèiau jo taikymas reikalauja tam tikro nusiteikimo bei motyvacijos. Garso ekologai turi tvirtà motyvacijà: apraðymas kaip metodas, reikalaujantis iðskirtinio dëmesio kasdieniams dalykams, kyla ið garso ekologijos teoriniø nuostatø ir yra susijæs su profesionalia veikla. O ðtai þmogui, nieko negirdëjusiam apie ðià disciplinà, susitelkti á savo paties suvokimà, iðskiriant kai kuriuos áprastus dalykus (garsus, kvapus, skonius, spalvas), daþniausiai atrodo laiko ðvaistymas. Ðiuo atveju dëmesys ir iðskirtinë koncentracija gali bûti skatinami kokiø nors sukreèiamø ávykiø ar kaip nors stimuliuojami. Garso ekologai kaip tik ir prisiima tokio stimuliatoriaus vaidmená. Viena vertus, jie patys gamina ir publikuoja savo garsø apraðymus, kita vertus, jie renka ir skelbia atsitiktiniø þmoniø pagamintus garso kelioniø apraðymus. Ekologø apraðymai nëra laboratoriniai mat ðios disciplinos atstovai sàmoningai atsisako eksperto vaidmens. Jø nuomone, interpretuodamas suvokimà, kasdieniø situacijø dalyvis turi daugiau regalijø negu specialistai (fiziologai ar psichologai), besiremiantys universaliomis aiðkinamosiomis schemomis, uþgoþianèiomis konkretaus ávykio unikalumà 6. Garso ekologijos kontekste klausytojas yra aktyvus interpretatorius, galintis identifikuoti, savaip sudëlioti akcentus, iðskirti vienus garsus bei ignoruoti kitus ir taip formuoti savo individualø garso landðaftà. Tad tas pats garsas gali ágyti skirtingas prasmes klausytojo interpretacijø dëka. Antai techniko santykis su garsais skiriasi nuo kompozitoriaus suvokimo, kiekvienas jø akcentuoja skirtingus dalykus. Ðios garso patirtys vargu ar gali bûti kaip nors sunormintos veikiau derëtø kalbëti apie skirtingus tø paèiø fenomenø suvokimo rakursus, o ne apie normalø, standartiná ir standartø neatitinkantá suvokimà. Paprasèiausias pavyzdys bûtø skirtingø muzikos stiliø ir skoniø egzistavimas. Apraðymai skirti veikiau klausos ágûdþiams tobulinti. Objektyvios informacijos juose nerastume, nes ekologai pabrëþia asmeninio dalyvavimo svarbà, klausytojo ásitraukimà á akustinæ situacijà. Galima kelti klausimà, kuo garso ekologø sukurtas apraðymas skiriasi nuo paprasto apraðymo ( kà matau, apie tà raðau ). Veikiausiai niekuo, iðskyrus paèià apraðymo autoriaus nuostatà, kuri savo ruoþtu galëtø leisti teikti rafinuotesná apraðymà: ekologinis apraðymas remiasi tam tikromis artikuliuotomis teorinëmis nuostatomis. Atsisakydami eksperto garso klausimais vaidmens, garso ekologai gali tik paskatinti atkreipti dëmesá á garsinæ aplinkà, bet tolesnis klausos lankstumo lavinimas priklauso nuo paties suvokëjo. Vienas pirmøjø garso ekologijos atstovø, detaliai aptarusiø garso keliones, buvo Hildegardas Westerkampas, pateikæs garso kelionës rekomendacijas, áformintas pagal netiesinio raðto principà 7 : Nukreipk savo klausà nuo savo paties garsø ir ásiklausyk á garsus, kurie ðalia. Kà girdi? (Sudaryk sàraðà) Kà dar girdi? Kitus þmones Gamtos garsus Mechaninius garsus Kiek jø Ar galëtum iðgirsti N.u.t.r.û.k.s.t.a.n.è.i.u.s.ar.t.o.l.y.d.þ.i.u.s.g.a.r.s.u.s Kerintá ritmà Reguliarumà Aukðèiausià Þemiausià tonà Ar girdi: Aidintisaidasaidintisaidasaidintisaidasaidintisaidasaidintisaidasaidintisaidas Traðkesius Dulktelëjimus Ðvilpesius Plekðtelëjimus Kokie skirtingø garsø ðaltiniai? Kà dar girdi? Nukreipk savo klausà uþ ðiø garsø ir ásiklausyk... á distancijà Koks yra tyliausias garsas? Kà dar girdi? Kà dar? Kà dar? Kà dar? Dar vienas klausimas: kaip tekstualizuoti garsà? Kaip garso klausimas gali pavirsti kalbëjimu apie garsà? Kaip konvertuoti savo áspûdþius á raðtà? Klausimas apie klau- Maurice as Merleau-Ponty paþymi, kad fenomenologijos uþdavinys yra subjekto santykio su pasauliu apraðymas bei ið ðio santykio kylanèios nuostabos praktikavimas, o ne ðio santykio paaiðkinimas. Tiesa, èia pat jis priduria, kad pagunda pasiduoti áprastam konstravimui, iðeinant uþ aktualaus suvokimo ribø, yra sunkiai áveikiama (Merleau- Ponty, M., The Visible and the Invisible, Evanston: Northwestern University Press, 1968, p. 156). 6 Stockfelt, O., Cars, Buildings, Soundscapes, in: Soundscapes (essays on Vroom and Moo), Institute of Rhythm Music, Department of Folk Tradition, 1994, p. 22. 7 Westerkamp, H., Soundwalking, in: Sound Heritage, 1974, vol. 3 (4), p. 19 20. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 259

JEKATERINA LAVRINEC symà ir klausimas apie raðymà yra lygiaverèiai, në vienas jø neturi pirmenybës kito atþvilgiu, mat ryðys tarp klausymo ir apraðymo nëra redukuojamas á formulæ iðgirdau apraðiau : klausymo ágûdþiai gali bûti plëtojami raðymo metu, kai pasitelkus þodá bandoma atgaminti ar pagauti iðgirsto garso niuansus. Yra dvi raðymo galimybës: raðymas klausymo metu ir raðymas-prisiminimas apie garsà (dël techniniø prieþasèiø labiau paplitæs bûtent ðis). Atrodytø, juo didesnë distancija tarp raðytojo ir jo iðgirsto garso, juo maþiau tekste lieka paties garso já iðstumia literatûrizuoti substitutai, meninës garso rekonstrukcijos. Taèiau ir aktualaus garso apraðymas gali virsti hipotetiniø situacijø konstravimu ir nuvesti autoriø toli nuo èia-dabar garso 8. Bandant kuo adekvaèiau iðreikðti patirtá, ágytà garso kelioniø metu, galima rinktis skirtingas strategijas. Vienà jø galëtume pavadinti faktografine: klausytojas tiksliai fiksuoja girdimus garsus, vengdamas paðaliniø asociacijø bei áspûdþiø, nesusijusiø su klausa. Klausytojo dëmesys sutelktas á dabartiná momentà, pavyzdþiui: ðiuo metu girdþiu kompiuterio tylø ûþesá, kuris kartais uþgoþiamas muzikos. O dabar muzika nuëjo á antrà planà klausau savo kvëpavimo. Toks tekstas sudarytas ið daugybës èia-dabar epizodø: Ásëdu á autobusà miesto ieðkoti. Suèerðka kasos aparatas, vairuotojas dryksteli bilietà ir atkiða já man, susiberia suþvangëjusias monetas á didþiulæ savo piniginæ. Trinkteli autobuso durys, sudreba pats autobusas nuo pasukamo raktelio ir trûkèiodamas pajuda 9. Toká apraðymo tipà pavadinkime faktografiniu. Apraðant vienà garsà, gana daþnai daromos analogijos su kitais garsais, vienas garsas apraðomas per kità garsà. Ðtai kaip galima apraðyti dþiazo koncertà: garsas tai kaip upë... fortepijono garsai primena upelio èiurlenimà... po to viskas greitëja, upë irgi tampa plati, srauni... jauti galingà ðniokðtimà... perkusistas dauþo lëkðteles ir tai primena lyg krentantá vandená nuo tolumoje esanèio kriokliuko... tie garsai aðtrëja, rodos, lyg prie krioklio artëtum tu... prisijungia vokalas... lyg upës naujas intakas... ir vaþiuojam... kalnø upë temperamentas, akmenys, slenksèiai, kriokliai... rami lygumø upë ðvarus ir minkðtas èiurlenimas... 10 Toká apraðymo tipà pavadinkime metaforizuotu. Vien garso áspûdþiams skirti apraðymai ið tiesø yra reti: ðiai apraðymo strategijai reikia specialaus pasirengimo. Tiesa, iðlaikyti dëmesá vien tik garsui, atsiribojant nuo vizualiniø áspûdþiø ar nuo kitø apraðymà pagyvinanèiø elementø, praktiðkai neámanoma. Pateiksime pavyzdþiø: Prisirpusio obuolio ðvelniai nukritusio ant þemës garsas (tik saulëtomis dienomis): garsas, kuris liepia tuoj pat nubëgt ton vieton ir pasiþvalgyt, surast prinokusá obuolá ir tuoj pat jo paragauti. Malonus garsas. Garsas-þadinantis-apetità. Iðgirstu ðvelnø bummbt ir lekiu prie obels. Surandu rausvai geltonà obuolá ir tuoj pat ásikandu á já savo dantimis. Mmmhhhhhh. Velnias, uþsimaniau obuolio net. Suþadinau savo skrandþio pabudimà 11. Apraðydami garsus, kuriame savo santykiø su garsais miniistorijas. Santykis su garsu norom nenorom emociðkai nuspalvinamas: apibûdindami garsus kaip malonius ar nemalonius, priskiriame tam tikrà emociná turiná. Kartà iðgirstas ausá rëþiantis garsas ilgai iðlieka atmintyje ir, laikui bëgant, sukelia ryðkiø emocijø. Paklausus apie bjauriausià girdëtà garsà, gaunami gana emocingi atsakymai: bjauru, kai su bebaigianèiu savo kadencijà flomasteriu bruzdina per popieriø... fui 12, arba: ásivaizduokit senà gerà palangæ ið ðiurkðèios skardos, lauko pusëje. Kaþkada, kai dar labai maþas buvau, vienas draugelis kaþkaip lipo, kaþkaip paslydo ir truputëlá dantimis brûkðtelëjo... garsas buvo nestiprus, bet dar iki ðiol prisiminus pagaugai eina 13. Kalbant apie garso iðgyvenimus, neretai bandoma juos ne ávardyti, o artikuliuoti, perteikti grafiðkai kaip fragmente apie nukritusio obuolio garsà. Garso ekologai pasitelkia raðto teikiamà potencialà, suskaidydami savo apraðymus á atskirus teksto fragmentus (tekstonus) ir þaisdami ðriftø ryðkumu bei dydþiu. Taip bandoma perteikti garso intensyvumà: GARSAS GARSas GARsas Garsas Garsas Arba ritmiðkumà: GaRsAs Aidintisaidasaidintisaidas Raðto vizualumas tai tik viena priemonë garsà sulaikyti ir perteikti ir, kita vertus, galima kurti áspûdingà pasakojimà apie kelionæ garsu, aktyviai naudojant metaforas, kai realus patyrimas ávelkamas á klausytojo prisiminimø bei asociacijø srautà. Èia klausytojas jau kuria riðlø naratyvà: jis ne tik fiksuoja garsà, bet pasakoja apie já, átraukdamas garsà á savo pasaulá. 8 Toliau pateikiamos ir interpretuojamos iðtraukos ið ðio teksto autorës surinktø garso apraðymø; apraðymø kalba ir skyryba paliekama autentiðka. 9 Rybnikova, I., Garso kelionës apraðymas, 2002 04 21, in: Autorës archyvas. 10 Strypas, Kaunojazz reportas. OreMental Forumas, 2002 04 28, in: Autorës archyvas. 11 Rolandas, Garsø kolekcija, 2002 04 17, in: Autorës archyvas. 12 dreamy_girl, OreMental Forumo diskusija: bjauriausias garsas, 2002 03 24, in: Autorës archyvas. 13 paparèius, OreMental Forumo diskusija: bjauriausias garsas, 2002 03 24, in: Autorës archyvas. 260 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

KELIONËS GARSU IR GARSO DIENORAÐÈIAI Adolph Gottlieb. Suðalæ garsai Nr. 1. 1951 Atrodytø, kad juo daþniau autorius naudoja metaforas, juo labiau tolstama nuo realaus patyrimo, vietoj to kuriant specifinæ tekstualinio patyrimo erdvæ. Tokio pobûdþio apraðymai jau galëtø pretenduoti á groþinës literatûros statusà. Matyt, vienas ryðkiausiø tokiø pavyzdþiø bûtø Marcelio Prousto madeleine pyragaièio skonio ir vaikystæ primenanèiø kvapø apraðymai. Tiesa, galime klausti, kiek tai yra skonio ar kvapo apraðymas? Juslinis suvokimas atlieka veikiau impulso vaidmená, paþadindamas autoriaus prisiminimus. Taèiau skonis ar kvapas lieka centrinis apraðymo elementas, asociacijø bei prisiminimø þaismo aðis: toli graþu ne kiekvienas Prousto skaitytojas galëtø atkurti ðio autoriaus atminties viraþus, taèiau visi atsimena madeleine pyragaitá. Analogiðka apraðymo schema galioja ir prakalbinant garsus: kartà iðgirstas garsas gali paskatinti sukurti vientisà istorijà, ið pirmo þvilgsnio maþai kà bendra turinèià su paèiu garsu. Taèiau sukurtas pasakojimas suteikia iðgirstam garsui papildomos vertës: jis jau nëra atsitiktinis, jis virto garsu-sukëlusiu-prisiminimus. Dar vienà apraðymo tipà pavadinkime konstruktyvistiniu (nors turbût galima ir tikslesnë sàvoka). Garsø apraðymas èia virsta hipotetinës situacijos konstravimu. Pateiksime pavyzdá: Pas mane skamba Autechre basscadet 14. Senas karininkas sëdi tiesiai, þiûri á tolá ir muða ritmà. Ugniagesiai skuba nusileisti nuo laiptø. Taèiau jø veiduose ðypsenos. Ðuniukas amsëjimu palydi kaþkodël þalià ugniamobilá. Dar senesnë moteris mëgaujasi sausio rytu. Iki kaklo susagstyta apykaklë kelia jos kaklà 15. Garsø pagrindu sukuriamos vizualinës iliustracijos arba muzikinis klipas. Atrodo, analogiðka strategija rëmësi ir Modestas Musorgskis, kurdamas siuità Parodos paveikslëliai (1874). Tai pjesës fortepijonui, kiekviena jø skirta konkreèiam vaizdui (tai gali bûti nykðtukas ar senoji pilis). Parodoje pamatytus vaizdus galima perteikti muzikos kalba, o iðgirstus garsus apraðyti per vizualumà. Savaime suprantama, iðvardytos apraðymo strategijos (faktografija, metaforizacija bei garsinis konstruktyvizmas) yra veikiau grynieji tipai. Paprastai jie yra derinami: vienas po kito fiksuojami garsai sujungiami á vienà pasakojimà, kartkarèiais naudojant palyginimus bei metaforas. Ðtai dar viena garso kelionës dienoraðèio iðtrauka: Pradeda ðlamëti krepðeliais ir drabuþiais keleiviai, ðlamesys vis artëja, tenka pasislinkti ir praleisti visus artëjanèius garsus ir kvapus þmonës jau iðlipa, dar paðnibþdom, kartais labai neramiai, kartais abejingai, o daþniausiai labai dalykiðkai uþklausdami, ar neiðlipate? Ne, teatsakau ir klausausi praðliuoþianèiø mano nugara svetimø drabuþiø klosèiø. Vos atsivërus autobuso durims vël patiri miestà jo nesiliaujantá ûþesá, automobiliø sirenas, spigius signalus, pratauðkanèius moteriðkus batelius ir karts nuo karto praûþianèias reiklias policijos ar Greitosios pagalbos sirenas. Durys vël uþsitrenkia, vël lieka tik Lietaus ritmai ir laidø vedëjø ðurmuliavimas. Po keliolikos minuèiø reikës iðlipti ir atrasti miestà su jo tylos nepaþástanèia erdve, su ritmo nebeturinèiais garsais, su dûzgianèiais, tarðkanèiais, bildenanèiais troleibusais aplink stotá, su stabdþiø cypimais prie pësèiøjø perëjø, su skambanèiais troleibusuose mobiliaisiais telefonais ir verèiamø daiktø rankinukuose bildesiu 16. Garso dienoraðèiø autoriai svyruoja tarp garso suvokimo, savo prisiminimø bei fantazijø (kad tuo ásitikintume, galime pabandyti sukurti savo garso apraðymus). 14 Autechre tai Intelegent Dance Music stiliaus grupë. Basscadet muzikinio kûrinio pavadinimas. 15 Viðinskis, A., Garsø apraðymai, 2002 04 05, in: Autorës archyvas. 16 Rybnikova, I., Garso kelionës apraðymas, 2002 04 21, in: Autorës archyvas. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 261

JEKATERINA LAVRINEC Kiekvienas ið minëtø garso apraðymo modeliø yra susijæs su tam tikra dëmesio choreografija. Faktografiniai apraðymai reikalauja dëmesio sutelktumo á kiekvienà dabarties momentà, suvokëjas tarsi perðoka ið vieno garso ávykio á kità ir galiausiai pagamintas tekstas primena kadrø visumà, mozaikà. Metaforizuoti apraðymai primena judëjimà koncentriniais ratais: prasidëjæ nuo garso, jie nuveda suvokëjà asociacijø keliu, atkuriant senus ir sukuriant naujus vaizdinius, bet retkarèiais gráþta á dabarties momentà, prie garso. Kai kurie konstruktyvistiniai apraðymai primena faktografinius: abiem atvejais turime atskirø kadrø-momentø visumà; tik konstruktyvistiniai apraðymai fiksuoja ne empirikà, o klausytojo fantazijos pagimdytà vaizdiniø serijà. Kad ir apie koká apraðymà kalbëtume, kyla klausimas, kiek vizualizuotas garso substitutas, literatûriniai audio apraðymai leidþia skaitytojui iðgirsti tai, kà girdi ir apraðo garso kelioniø dalyviai? Tekstas tai jau áformintas, suliteratûrintas, stilizuotas áspûdis. Kita klausytojø lavinimo alternatyva yra garso instaliacijos bei muzikiniai kûriniai akustinës erdvës, á kurias patekæs klausytojas gali realiai iðgyventi ekologams rûpimà dialogà su garsine aplinka. Garso ekologija puoselëja meninæ, subtilià pasaulëjautà. Tarp garso ekologø yra nemaþai muzikantø, uþsiimanèiø akustiniu dizainu rafinuoto klausytojo ausiai skirto garsø landðafto konstravimu. Ðios pakraipos garso ekologø produkcijà galima pavadinti garso instaliacijomis: tai tarsi muzikantø bandymai sukurti optimalius lokalius garso landðaftus. Kaip pareiðkë anksèiau minëtas Gerwinas, kurdamas savo projektus, norëèiau, kad klausytojas taptø jautresnis garsinës aplinkos groþiui, pilnatvei bei trapumui 17. Patys garso ekologai, dirbantys konkreèiosios muzikos srityje, pristatydami savo kûrinius, gana daþnai vartoja garso skulptûros (sound sculpture) arba garsø paveikslø (sound pictures) sàvokas 18. Nors èia gal tiktø ir koliaþo sàvoka mat konkreèiosios muzikos pagrindas yra atskirø garsø áraðai (sample), jungiami á vieningà kompozicijà. Tam panaudojami ir garso ekologø renkami natûraliø garsø archyvai 19. Atskiriems garsams áraðyti nereikia jokio profesinio pasirengimo tik elementariø techniniø ágûdþiø: todël garso ekologai gana daþnai kreipiasi á entuziastus, praðydami siøsti mëgëjiðkus ávairiø garsø áraðus. Taip galime iðskirti dvi skirtingas tendencijas: garsø kolekcionavimà ir garso skulptûrø kûrimà, pasitelkiant garsø kolekcijas kaip apdoroti skirtà pradinæ medþiagà. Vienu atveju siekiama iðsaugoti garsinio landðafto fragmentus (atskirø áraðø pavidalu), kitu siekiama sukurti, imituoti garsinæ aplinkà (minëtina Gerwino kompozicija Deðimt urbanistiniø garso landðaftø, ið kuriø iðskirtini Centrinë stotis, Zoologijos sodas, Centrinis parkas, Universitetas ). Kaip minëta, garso ekologijos kontekste dirbtinio natûralaus garso opozicija nëra ryðki. Á muzikines instaliacijas átraukiami ir miesto, ir gamtos garsai, jiems suteikiamas vienodas statusas. Garso ekologø instaliacijos retai moralizuoja, jos neskatina klausytojo operuoti gërio ir blogio kategorijomis, vertinant savo garsinæ aplinkà. Kaip paþymi Westerkampas, garso kelionë yra ir eksternali, ir internali tai mokëjimas ásiklausyti ir á iðoriná, ir á vidiná pasaulá, ir natûralius garsus, ir triukðmus, atrandant harmonijà 20. Analogiðkos tezës laikosi ir konkreèiosios muzikos (musique concréte) atstovai, á savo kompozicijas átraukiantys miesto garsus, taip formuodami urbanistiná arba industriná garso landðaftà (industrial soundscape). Kaip tvirtina tokios muzikos atstovas Lionetis Marchetti, kiekvienam suteikiama galimybë susikurti aplinkà ir susigyventi su ja, neignoruojant fakto, kad visko nei turëti, nei valdyti neámanoma. Taigi menas yra nekonfliktuoti su aplinka, ásijausti, rasti sau niðà 21. Konkreèiajai muzikai priskiriamos kompozicijos, kuriø garsinæ medþiagà sudaro áraðyti natûralûs garsai ir triukðmai, apdoroti naudojantis elektroakustika (kaip kryptis susiformavo penktame deðimtmetyje Prancûzijoje). Ásivaizduojamø landðaftø (daþniausiai urbanistiniø) kûrimas yra viena aktualesniø muzikos pasaulio tendencijø. Susipaþinimas su garso instaliacijomis taip pat gali prisidëti lavinant mûsø kasdienës, garsams nedëmesingos klausos lankstumà. Vienos tyrinëtojos þodþiais tariant, kurdami savo kûrinius kai kurie kompozitoriai, remdamiesi estetine klausa, beveik kiekvienà garsà gali transformuoti á muzikiná 22. Matyt, kaip tik toks jautrus savo akustinës aplinkos suvokimas ir yra vienas esminiø garso ekologijos projektø tikslø. 17 The Works of Thomas Gerwin, in: http://interact.uoregon.edu/medialit/wfae/reviews/gerwin.html (2001 11 09). 18 Þr. Grayson, J., ed., Sound Sculpture: A collection of essays by artists surveying the techniques, applications, and future directions of sound sculpture, Vancouver: ARC, 1990. 19 Þr. CornellLab of Ornitology, in: http://birds.cornell.edu/ (2001 12 01); Macaulay Library of Natural Sound, in: http://birds.cornell.edu/ lns/ (2001 12 01); The Borror Laboratory of Bioacoustics (BLB), in: http: //blb.biosci.ohio-state.edu/ (2001 12 01); The British National Sound Archive, in: http://www.bl.uk/collections/sound-archive/ (2001 11 01); Vincent Voice Library, in: http://www.lib.msu.edu/vincent/ (2001 11 01). 20 Westerkamp, H., Nada an Experience in Sound, in: http://interact.uoregon.edu/medialit/wfae/reviews/nada.html (2001 12 01). 21 Marchetti, L., [interviu], in: Tango, 2000, nr. 8, p. 11. 22 Stockfelt, O., Cars, Buildings, Soundscapes, in: Soundscapes (essays on Vroom and Moo), p. 23. 262 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

POST SCRIPTUM KAIP PARDUOTI KNYGYNÀ Darius Udrys DARIUS UDRYS Laisvosios Europos radijo apþvalgininkas. Knygyno Akademinë knyga interjeras. 2002 geguþës mën. Tomo Vyðniausko nuotrauka Naujajame Þidinyje-Aiduose daþnai nuogàstaujama dël liûdnos knygø verslo padëties Lietuvoje. Ypatingu (ir, mano nuomone, nepagrástu) pesimizmu pasiþymëjo Andriaus Maþrimo laiðkas redaktoriui, pasirodæs spalio mënesio numeryje (NÞ-A, 2001, Nr. 10, p. 505). P. Maþrimas, atrodo, negali ásivaizduoti lietuviðko knygyno, kuris nëra varginga parduotuvë, kuri sunkiai sukrapðto pinigus nuomai, algoms ir mokesèiams. P. Maþrimas teigia iðklausæs begalæ paskaitø apie teisingà knygø prekybà. Taèiau tos paskaitos, regis, já paskatino tik pasijuokti ið knygø pirkëjø, kurie nori daug ir pigiai. Neþinau, ar tai tikras pesimizmas, ar tik intelektualo puikybë. P. Maþrimas prisipaþásta negalás susitaikyti su tuo, kad knygynas yra parduotuvë. Panieka dvelkia ir jo pastaba, esà daugelis pirkëjø ásitikinæ, kad jie apie knygø prekybà iðmano geriau, nei knygyno darbuotojai. Mat gal èia ir visa bëda bûtent pirkëjo, o ne pardavëjo norai lemia, ar knygynas iðsivers. Manau, ði intelektualiniø prekiø pardavëjams gan bûdinga problema nenoras taikytis prie tokiø prekiø pirkëjø yra ne tiek koks nors komunizmo palikimas (kaip mëgsta sakyti pamokslautojai ið Vakarø), kiek tiesiog á kilnumà pretenduojanèios dûðios pasispardymas atsisakymas vergauti kitø poreikiams. Taèiau kad ir koks tai bûtø graþus idealas, ne visi sau gali tai leisti tikrai ne tie, kuriems rûpi, kad kiti knygas ir pirktø, ir skaitytø. O ðito akivaizdþiai nori p. Maþrimas. Visa antra jo laiðko pusë yra vienas didelis skundas apie maþà apyvartà, apie þmones, kuriems gaila iðleisti uþ knygà tiek, kad leistø ne tik spaustuvei, bet ir leidyklai, autoriui bei knygynui uþsidirbti. Skundþiamasi ir dël jaunosios kartos, kuri skaièiuoja, ar knygà apsimoka pirkti, ar atsiðviesti. Viena vertus, nesinori susitaikyti su mintimi, jog knygynas yra parduotuvë, kurioje prekiaujama knygomis! Antra vertus, blogai, jog nepakankamai þmoniø jas perka. Juk jos nebrangios (objektyviai? santykinai? palyginti su leidybos kaðtais? su ponui Maþrimui pasipiktinimà kelianèio taupaus studento kukliu biudþetu?). Kaip ðià dilemà iðspræsti? Droviuosi siûlyti paþvelgti á uþsiená, nes bijau dar labiau paþeminti vargðà Lietuvos knygynininkà, kuris jau ir taip priverstas pirðtus susitepti verslu. Gal, kaip p. Maþrimas sako, apie knygø ákainojimà ir nuolaidas tikrai ið uþsienio (arba ið tø ákyriø pirkëjø) nepasimokysi. Bet gal ieðkodami bûdo sukurti sëkmingà knygynà galëtumëme pasiþiûrëti, na, á sëkmingø knygynø praktikà. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 263

DARIUS UDRYS Kur knygynai sëkmingi? Ogi toje neva nekultûringoje vartotojø karalystëje Amerikoje. Galiu pasakyti ið asmeninës patirties gyvendamas Kalifornijos Pietuose pastebëjau, jog vos ne kiekviename prekybos centre ar miestelyje veikia koks nors knygynas ir daþniausiai ne ðiaip sau knygynas, bet pavydà keliantis knygynas, turintis ne tik svarbiausius klasikinius ir naujausius mokslinës bei groþinës literatûros kûrinius, bet ir tas naujas lentynas, apie kurias svajoja p. Maþrimas. Ko gero, dar labiau nustebsite suþinojæ, kaip ðalyje, kurioje knygas perka nedaugelis, visi ðie knygynai iðsiverèia. Jø sëkmës paslaptis dþiugins visus, kuriems sunku susitaikyti su tuo, kad knygynas yra parduotuvë. Ta paslaptis? Paèios knygos dekomodifikacija. Sëkmingiausiems Amerikos knygynams beveik visiðkai nerûpi knygas parduoti. Jie prekiauja ne knygomis, o knygyno ávaizdþiu tuo, kas ir p. Maþrimà patraukë á knygynus nuo vaikystës: eilës lentynø, kuriuose glûdi atsakymai á visokiausius klausimus, nuotykiai, atradimai, iðgyvenimai, apmàstymai, lentynø, kurios, kad ir neprabangios, visgi ðvariai ir pagarbiai laiko tai, kas ne tik p. Maþrimui, bet ir visiems inteligentams ðventa, laiko tai, dël ko ðiose patalpose buriasi bendraminèiai, galbût tyliai persimesdami þodþiais apie naujausius savo atradimus arba susitardami susitikti prie kavos kokiam romanui arba esë aptarti. Ne vien p. Maþrimui, bet daugeliui patinka paprasèiausiai bûti tokioje vietoje. O kaip knygyno ávaizdis parduodamas? Juk áëjimas nemokamas? Kaip knygynai iðsiverèia? Knygynai didþiausià savo pelnà uþdirba pardavinëdami ne knygas, bet visokiausias su apsiskaièiusio þmogaus ávaizdþiu susijusias ir jo skoná atitinkanèias ðalutines prekes : sveikinimo korteles, sàsiuvinëlius, uþraðø knygutes, ka- lendorius, raðiklius ir kitus raðtinës reikmenis, þymeklius, spaudà, muzikos áraðus netgi saldumynus ir kavà. Knygyno kampe veikia kavinë su staliukais, kur galima, pasiëmus knygà, prie kavos jà pasiskaityti. Nuostabiausia tai, jog pardavëjams visiðkai nerûpi, ar tà knygà pirksi, ar, pasiskaitæs ir iðgëræs kavà, jà paprasèiausiai padësi atgal á lentynà. Tai ne vien kavinë. Kaviniø yra visur, bet ne visur yra kavinës su knygynais faktiðkai naujausiomis knygomis aprûpintomis bibliotekomis. O bibliotekose kavos gerti neleidþiama. Amerikietiðko knygyno uþkampiuose apstu këduèiø, foteliø, sofuèiø, kur pasislëpæs gali tyliai vartyti kokià knygà arba þurnalà. Daþnai yra ir kampelis vaikams, kur jauniesiems skaitytojams padëtos jø sudëjimà atitinkanèios këdutës. Amerikietiðkas knygynas tampa ne tik inteligentø susitikimo vieta, bet ir savotiðku kultûros centru. Jame vyksta poezijos, muzikos ar kitokios kûrybos vakarëliai, knygø ir jø autoriø pristatymai, paskaitos, knygø skaitymas vaikams. Visa tai paverèia knygynà visuomenës traukos centru, kas netiesioginiu bûdu lemia, jog ne tik skaitoma, bet pagaliau ir perkama daugiau knygø. Jungtinëse Valstijose ir ne vien didmiesèiuose paklausa tokiai prekybai akivaizdi. Ar nevertëtø pamëginti ko nors panaðaus ir Lietuvoje prekiauti ne knygomis, o knygynu? (Èia tik pasiûlymas, gink Dieve, ne pamokslas!) Bet tokiu atveju gali tekti ne tik kraustyti, ákainoti ir pardavinëti knygas, bet, pasidëjus pypkæ, atsiraitoti rankoves ir kartkarèiais iðplauti koká puodelá. Kita vertus, gal vis dëlto yra pagrindo pesimizmui, jeigu Lietuvos knygynø ateitis priklausys nuo to, ar mûsø intelektualiems knygynininkams toks amerikietiðkas paslaugumas nebus per didelis paþeminimas. 264 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

PASTABOS Apie patriotizmà ir tiesà IRENA VAIÐVILAITË Pastaruoju metu Lietuvoje pagausëjo patriotiniø pareiðkimø. Nebeminësiu nei Valdovø rûmø statymo vajaus, nei Seimo pirmininko kalbos, kurioje kolaboravimu pavadintas prisitaikymas buvo aukðtinamas kaip tikrasis patriotizmas. Vos ne kas savaitæ atsiranda naujø tikrojo patriotizmo apraiðkø. Puikus pavyzdys Kultûros forumo ir ávairiø vyriausybës pareigûnø pareiðkimai dël Lietuvos pasirengimo Frankfurto mugei, kur rûpinamasi, kad Lietuvai atstovaus ne tie asmenys. Kultûros Forumo pareiðkimo pabaigoje mestas kaltinimas dël praeitin nuëjusio internacionalizmo gaivinimo. Pareiðkimas priminë tai, kas, atrodë, jau tapo praeitimi bûtent sovietinës inteligentijos daþnai praktikuotà vieðà áskundimà. Nekreipiant dëmesio á pareiðkimø þanrà, jø turinys dëmesio nusipelno, nes primena nesenø laikø baimæ. Baimæ iðnykti, prarasti tapatybæ, bûti asimiliuotiems prisimena visi, kuriems 1990-aisiais buvo bent 15. Tie, kuriems tada buvo daugiau, prisimena ir pasiprieðinimo tai bauginanèiai grësmei formas. Galime sakyti, kad sovietiniais metais, ypaè nuo 6-o deðimtmeèio, pusiau oficialiai, bet aktyviai buvo konstruojamas naujoms sàlygoms pritaikytas lietuviðkasis tapatumas. Sovietinës ideologijos pripaþinta tautinë kultûros forma skatino visoká etnografizmà. Kietai saugotos sovietinës valstybës sienos gynë nuo anksèiau Lietuvoje gyvenusiø tautiniø grupiø þydø, vokieèiø, lenkø pretenzijø á bendrà kultûriná palikimà. Nemaþiau gerbtos sovietiniø respublikø ribos neleido domëtis LDK, taigi saugojo ir nuo klausimo, koks buvo XV, XVI ar XVII a. lietuviðkumas. Tai, kad bûtent sovietiniais laikais galutinai ásitvirtino Adolfo Ðapokos vadovëlyje nubrëþtas Lietuvos ir lietuviðkumo modelis, ko gero, yra ne paradoksas, o tik puikus vadovëliø svarbos formuojant þmogø pavyzdys. Sovietinæ Lietuvos kultûrà kûrë karta, kuri mokësi ið Ðapokos. Dabartinë viduriniosios kartos maþuma Ðapokà skaitë slapèia arba jau suaugæ, ir tikrai yra patyræ internacionaliná auklëjimà, bet nëra jokie internacionalistai, nes ir mokykloje, ir namie juos mokë to paties tautiðkumas ir internacionalizmas yra prieðingi dalykai. Nepaisant generacijø skirtumø, vyresnës ir vidutinës kartos daugumai á galvà neateitø lietuviu pavadinti Lietuvoje gyvenantá rusà, þydà, totoriø ar lenkà. Prisimenu vienos ponios, suþinojusios, kad Emanuelis Levinas save laikë lietuviu, pasipiktinimà ir iki ðiol gailiuosi jos tada nepaklaususi, kà ji mano apie Adomà Mickevièiø. Tiesa, vadinamoji daugialypë tapatybë kol kas sunkumø nekelia tik aristokratams, Briuselio biurokratams ir amerikieèiams. Tai liudija Le Peno populiarumas Prancûzijoje, rasinës riauðës Britanijoje, èekø baimë, kad sugráð iðvaryti Sudetø vokieèiai, nesibaigiantis rusø, ukrainieèiø ir lenkø átarumas dël vieno ar kito politiko tikrosios tautybës ir daug panaðiø dalykø, kuriuos minëtø tautø atstovai, kaip ir lietuviai, vadina patriotizmu. Viena tokio etninio patriotizmo savybiø yra nepakantumas istorijos daugiaprasmybei. Nepakantumas toks nuoseklus, kad nesustoja prieð istorijos revizijà ar net paprasèiausià falsifikacijà. Apie tokio nepakantumo atvejá, kurá, manau, daþnas pavadintø patriotizmu, ir norëèiau daugiau paraðyti. Ne ið nemeilës Tëvynei, bet ið meilës jos istorijai. Vilniuje visai neseniai buvo galima nusipirkti architekto Julijaus Kloso vadovo po Vilniø (1937) fotografuotiná leidimà. Ðis lenkiðkai paraðytas vadovas niekada nebuvo iðverstas á lietuviø kalbà. Autorius, karðtas pirmosios Lenkijos respublikos patriotas, laikë Vilniø neatskiriama Lenkijos dalimi, tai teigia ir bando pagrásti vadove, istorinëje dalyje negailëdamas karèiø þodþiø litvomanams ir nepriklausomos Lietuvos valstybës kûrëjams. Ði knyga yra puikus laiko paminklas, ji ne blogiau uþ to meto Vilniaus lietuviø prisiminimus ir kitokius raðtus prikelia ginèo dël senosios sostinës aistras. Kam nepatinka, gali Kloso vadovo neskaityti, bet knyga yra Vilniaus istorijos dalis. Knygynas, buvusi internacionalinë Draugystë, kurioje literatûros svetimomis kalbomis vis maþëja, visai ðalia Katedros, tad, neturëdama kur skubëti, nutariau þvilgtelëti á Katedrà Kloso akimis. Tikrai gali suþinoti ádomiø dalykø antai Kloso laikais kaþkoks zakristijonas, vesdamas ekskursijas po Katedrà, rodydavæs niðà po vikarø altoriumi ir sakydavæs, kad tai pagoniø aukuras. Klosas pastebi, jog ið tikrøjø tai tik XVII a. kapas ir kad legendà apie pagoniø aukurà po Katedra dar prieð 100 metø visai paneigæs Homolickis... Kaþin kà skeptiðkas architektas ir tarpukario kasinëjimø po Katedra liu- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 265

PASTABOS dytojas sakytø apie 9-o deðimtmeèio kasinëjimø aiðkinimà?.. Klosas vardija ant Katedros pilioriø ir sienø kabanèius paveikslus. Kai kurie Katedroje yra, kai kurie neþinia kur dingæ, uþtat atsiradæ naujø. Ádomu. O ðtai vardijamos paminklinës lentos: ið deðinës pusës nuo áëjimo vyskupø Vainos, Slupskio, Jurgio Tiðkevièiaus, Jonuðo Radvilos mylimos þmonos Kotrynos Potockaitës, vyskupo Klangevièiaus, ið kairës ðvedo kunigo Olafo Algino, jaunos mirusios Barboros Zaviðaitës, Kosciuðkos bendraþygio Tomo Vavþeckio lentos ne paveikslai, jos lengvai nedingsta. Bet kas èia? Klosas raðo, kad kairës navos sienos niðoje, ðalia áëjimo á zakristijà, árengtas pirmojo Vilniaus arkivyskupo Jano Ciepliako paminklas. Po Vatikano konkordato su Lenkija, Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulaièiui atsistatydinus, Ciepliakas, 1925 m. gruodá paskirtas naujai ákurtos Vilniaus arkivyskupijos ganytoju, sosto uþimti nespëjo, nes 1926 m. vasará mirë. Peterburgo dvasinës akademijos profesorius, Mogiliovo vyskupas sufraganas, bolðevikø areðtuotas ir nuteistas mirti, kartu su lenkø ir lietuviø kunigais iðmainytas á kalintus komunistus ir deportuotas ið Rusijos, rûpinosi lenkø parapijø JAV sielovada. Vilniui nusipelnyti nespëjo, bet Visuotinei Baþnyèiai tarnavo uoliai. 1952 m. pradëta jo beatifikacijos byla. Tad kodël ten, kur, sprendþiant pagal Kloso vadovà, buvo jo antkapis, dabar stovi paminklas palaimintajam Ciepliako pirmtakui Jurgiui Matulaièiui? Negi todël, kad Jurgis jau pakeltas á altoriø garbæ? Sunku patikëti, kad paminklo palaimintajam vyskupui lietuviui statytojai bûtø sunaikinæ kito vyskupo paminklà. Klosas raðo, kad Ciepliako paminklinæ lentà 1929 m. sukûræs skulptorius Balzukevièius, pavaizdavæs velioná kaip pamokslininkà... Tokio paminklo katedroje neatsimenu, tad vargu ar jis dingo per pastaràjá deðimtmetá. Atsimenu, kad Basanavièiaus paminklas, stovintis netoli paminklo Matulaièiui, atsirado be jokiø apeigø, kaip anksèiau sakydavo, ið po nakties, prieð pat Katedrà perduodant Baþnyèiai. Toliau skaitinëdama Klosà, pasigedau dar vieno antkapio Lvovo vyskupui Bandurskiui, Vilniaus garnizono kapelionui, ir nutariau atlikti tyrimà, pasitelkusi Vilniaus patrioto Juozo Maceikos studijà Lietuvos panteonas, paraðytà 1976 m. Studijos dalis Katedros paminkliniø lentø áraðø vertimas á lietuviø kalbà, 1996 m. paskelbtas Lietuvos dailës muziejaus Metraðtyje. Pagal sàraðà atlikus revizijà paaiðkëjo, kad nuo 1976 m. Katedroje ávyko tikras valymas. Be jau minëtø paminkliniø lentø vyskupams Ciepliakui ir Bandurskiui, nuo sienø dingo dar trijø Vilniaus vyskupø: Adomo Stanislovo Krasinskio (1810 1891), Stepono Aleksandro Zvieravièiaus (1842 1908) ir Karolio Hrynevieckio (1841 1929) lentos. Krasinskis buvo caro valdþios iðtremtas uþ atsisakymà pasmerkti 1863 m. sukilimà, Zvieravièius pats buvo to sukilimo dalyvis dar prieð stodamas á kunigø seminarijà, o tapæs Vilniaus vyskupu, uþ nenuolankumà buvo iðtremtas á Tveræ, Hrynevieckis irgi buvo iðtremtas uþ pasiprieðinimà rusifikacijai. Në vienas ið tø vyskupø nebuvo lietuvis, o kai kurie, antai Hrynevieckis ir ypaè Bandurskis, lietuviðkajam sàjûdþiui buvo prieðiðki. Hrynevieckis litvomanybe yra kaltinæs net vyskupà Matulaitá. Paminklinës lentos ðiems vyskupams buvo árengtos tarpukariu, jos buvo suraðytos lenkiðkai. Dar viena dingusi lenta Katedros sakykloje 1916 m. mirusiam kanauninkui ir Katedros istorikui Janui Kurèevskiui buvo suraðyta lotyniðkai. Kadangi Katedros koplyèios uþrakintos, negaliu pasakyti, ar dingo nors viena jose 1976 m. buvusiø lentø, bet akivaizdu, kad ið XIX a. XX a. pirmos pusës lentø katedros navose liko tik lietuviðkos kilmës vyskupo Klangevièiaus lenta. Dësningumas, keliantis minèiø. Padaugëjo Katedroje lietuviðkø áraðø ir paminklø be minëto paminklo Basanavièiui, atsirado paminklas Mindaugui ir dar vienas Vytautui, dvi paminklinës lentos Lietuvos krikðtui paminëti, Katedros poþemiuose palaidotø valdovø sàraðas, ðv. Kazimiero kulto pripaþinimo metiniø lenta ir dar pora áraðø. Kai kurie jø árengti jau Katedrà atðventinus, kai kurie dar prieð. Vieni áraðai ir paminklai padaryti dël religiniø, kiti dël tautiniø sumetimø ir uþima dingusiø áraðø vietas. Pavyzdþiui, galinëje Katedros sienoje esanèios Lietuvos krikðto paminëjimo lentos yra maþdaug ten, kur anksèiau buvo vyskupø Hrynevieckio ir Krasinskio paminklai. Kada ir kodël lentos Katedroje buvo nuimtos? Kodël dingo tik XX a. pirmoje pusëje árengtos lentos? Katedroje dirbantys kunigai dievagojosi nieko apie tai neþinà. Uþtat keli 9-o deðimtmeèio Dailës muziejaus darbuotojai prisiminë, kad, rengiant naujà Paveikslø galerijos ekspozicijà, buvo kalbama apie Katedros sulietuvinimà, ir prisimena matæ, kad restauratoriai nusukinëjo paminklines lentas. Jei taip buvo, ádomu, kur dabar tos lentos? Kadangi Katedra, nepaisant Lietuvos ðviesuomenës, kurios nemaþa dalis dabar priklauso Kultûros forumui, pasiprieðinimo, Baþnyèiai vis dëlto sugràþinta, Vilniaus vyskupø lenkø ir lenko Katedros kanauninko, Vilniaus katedros bei Vilniaus vyskupystës istoriko paminklai, jei nesunaikinti, galëtø á savo vietas gráþti. Iðpaþástantieji istorijos Vieðpatá kitaip á istorijà þiûri ir kitaip supranta patriotizmà. Todël, pavyzdþiui, Èekijoje Baþnyèia yra vienintelis nepatriotiðkas balsas, raginantis pripaþinti, kad po Antrojo pasaulinio karo Beneðo ásakais Sudetø vokieèiams atëmus pilietybæ ir turtà buvo padaryta neteisybë. Gal ir Lietuvoje atëjo laikas pasikalbëti apie patriotizmà ir tiesà, ar bent pasakyti, kad tai nebûtinai vienas kità paneigiantys dalykai? 266 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

APÞVALGA Lietuvos Baþnyèiø architektûra ir menas 1990 2001 m. Ðiø metø balandþio 15 d. Lietuvos architektø sàjunga ir Lietuvos Vyskupø Konferencija pakvietë á simpoziumà Lietuvos Baþnyèiø architektûra ir menas 1990 2001 m.: patirtis ir tendencijos, vykusá Vilniaus rotuðëje. Tai pirmas toks renginys, uþsibrëþæs aptarti posovietiniø laikø Lietuvos sakraliàjà architektûrà bei dailæ. Tai, kad konferencija ðia tema buvo laukta ir pribrendusi, parodë ne tik nemaþas architektø, istorikø, dailëtyrininkø, þurnalistø sambûris, bet ir dvasininkijos dëmesys: sesijoje dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Baèkis, arkiv. Sigitas Tamkevièius, vyskupai Jonas Boruta, Eugenijus Bartulis, kelios deðimtys kunigø. Tikriausiai todël, kad konferencija apie ðiuolaikiniø baþnyèiø architektûrà pirmoji ir neiðsemta, organizatoriai nebandë atrinkti pataikanèiø á deðimtukà. Didþioji dalis prelegentø kalbëjo apie bendrus baþnytinius dalykus: kan. doc. Algimantas Kajackas skaitë istoriná praneðimà Liturgija baþnyèiø architektûroje ir mene (nuo ankstyvosios krikðèionybës iki posusirinkiminës Vatikano II reformos); dr. Laima Ðinkûnaitë analizavo baþnytinio meno paveldo apsaugos problemas, diecezinius muziejus arkivyskupijose, baþnytinës nuosavybës atstatymo bûtinybæ; arch. Irma Grigaitienë susitelkë ties baþnytinio meno komisijø reikðme bei architekto darbu komisijoje; buvo ir labiau nuto- SIGITA MASLAUSKAITË lusiø nuo konferencijos temos praneðimø. Sveèiø ið uþsienio pasisakymai ypatingu konceptualumu nepasiþymëjo: arch. Viktoras Palys ið Kanados pasakojo apie lietuviø parapijos baþnyèios statybà Toronte, Kelno vyskupijos meno departamento virðininkas Josefas Rüenauveris kalbëjo apie liturginiam ðventimui skirtai erdvei kurti naudojamas medþiagas, meno kûriniø svarbà. Praneðimuose, telpanèiuose apibrëþtos temos rëmuose, galbût ið pagarbos konferencijos rengëjams ir kolegoms buvo vengiama ávardyti blogus pavyzdþius, akivaizdþius ðiuolaikiniø sakraliø erdviø trûkumus. Prof. arch. Algimantas Maèiulis, jau ne pirmi metai renkantis medþiagà apie ðiuolaikinæ baþnyèiø architektûrà, iðvardijo Lietuvos sakralinius pastatus, pastatytus per Nepriklausomybës deðimtmetá, ir jø autorius, aptardamas bûdingiausius architektûros bruoþus, taèiau neliesdamas jø iðbaigtumo, funkcionalumo, pritaikymo liturgijai ir apskritai sakralumo problemø. Ðiuos klausimus aptarë tik vienas kitas praneðëjas: áþangos þodyje kardinolas prof. arch. Jonas Minkevièius ( Kliûtys Lietuvos naujosios sakralinës architektûros kokybës kûrimo procese ), dr. arch. Marius Ðaliamoras ( Miestieèio ir architekto poþiûriai á ðiuolaikinæ baþnyèià ). Lietuvoje 1989 2001 m. buvo pastatytos 33 katalikø parapinës baþnyèios, ið kuriø 16 kaimo tipo gyvenvietëse ir 17 miestuose (ðie duomenys ið magistrantës Ritos Kavaliauskaitës praneðimo). Taèiau nedaug tarp jø Vilniaus pal. Jurgio Matulaièio baþnyèia. Architektai Gediminas Baravykas, Rièardas Kriðtopavièius, Gintautas Aperavièius, Vytautas Balèiûnas. Sigitos Maslauskaitës nuotr. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 267

R E L I G I J A tokiø, kurios dþiugintø bendruomenes Dievo namø jaukumu ir Eucharistijos ðventimo slëpingumu bei meno kûriniø integravimo liturginëje erdvëje sprendimu. Pagyrimø susilaukë tik Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Dievo Gailestingumo koplyèia (arch. Kæstutis Pempë) ir Palendriø Ðv. Benedikto vienuolyno baþnyèia (arch. Jean Philippe Ricard). Daugumoje praneðimø nuskambëjo skundas, kad Lietuvoje kulto pastatø architektûrai ilgus deðimtmeèius nebuvo galimybës visavertiðkai skleistis, augti, bûti ryðyje su Visuotine Baþnyèia, kad uþsakovai vyskupai ir besisteigianèios bendruomenës nespëdavo nurodyti architektams aiðkiø liturginës reformos gairiø, o patys architektai, nutrûkus teorijos ir praktikos tradicijai, nesugebëdavo ðiø spragø uþpildyti. Prelegentø pasisakymuose kartojosi pasvarstymai: ar Lietuvos baþnyèiø architektûros ir meno (1990 2001) problemos radosi Architektûra tarp rezultato ir projekto Mûsø laikas yra sekuliarizacijos laikas. Sekuliarizacijos, kuri Vakarø Europoje po ateistinio periodo peraugo á indiferentiðkumà ir reliatyvizmà. Metas, kai þmogus kaip subjektas gy- SANDRO BENEDETTI Romos universiteto La Sapienza architektûros fakulteto moderniosios architektûros istorijos profesorius ir architektûros istoriografijos (analitinës ir kritinës metodologijos) profesorius. Popieþiðkosios baþnytinio kultûros paveldo komisijos narys. SANDRO BENEDETTI dël tikëjimo ir meilës stygiaus, ar dël profesionalumo stokos, ar ir dël vieno, ir dël kito. Ið tribûnos nuolat skambëjæ viltingi þodþiai bei teiginiai Eucharistijos ðventimas, bendruomeniðkumas, liturgijos prioritetas, glaudus bendradarbiavimas tarp Baþnyèios liturginiø komisijø ir menininkø, architektas bendruomenës ir Baþnyèios interesø reiðkëjas leidþia tikëtis, kad esama potencijos, laukianèios savo aktualizavimo. O tai, kad savaime suprantamos nuorodos bei kaltinimai sovietmeèiui nëra vienintelë ir viskà paaiðkinanti prieþastis, kad labai panaðias problemas sprendþia ir laisvos Europos Baþnyèia, jog ðiuolaikinës architektûros ir meno problemos slypi daug giliau bûtent þmogaus nutolime nuo Dievo, masiø religiniame indiferentiðkume bei tikëjimo privatume, iðryðkino italø architektas Sandro Benedetti. Spausdiname jo sutrumpintà praneðimà. vena toli nuo Dievo: þmogus nebeneigia Dievo egzistavimo, kaip tai darë netolimoje praeityje, bet mato Dievà kaip kaþkà, kurio neverta skelbti, su kuriuo neverta kovoti. Dievo buvimas atskirtas nuo bet kokio kasdienio gyvenimo, jis tampa iðskirtinai privaèiu þmogaus gyvenimo aspektu. Ðis masiø religinis indiferentiðkumas ir tikëjimo privatumas sàlygojo architektûrinæ orientacijà, subrandintà liturginës Vatikano II Susirinkimo reformos. Verta prisiminti Mato evangelijos frazæ, kuri trumpai apibrëþia esmæ: Kur du ar trys susirinkæ mano vardu, ten ir að esu tarp jø (Mt 18, 20). Ðis kur apibrëþia buvimà, leidþiantá bûti drauge, ðá kur krikðèioniðkos maldos vietà turi sukurti architektûra. Kyla bûtinybë sukurti erdvæ, kuri atspindëtø Artumà ir Anapusybæ Kristaus Dievo-Þmogaus didybæ Eucharistijoje, vartojant architektûrinæ ir simbolinæ kalbas. Taèiau vartojant simbolius reikia ypatingo dëmesio, nes, deja, po Vatikano II Susirinkimo ir vëliau simboliø kalba ne visada buvo tinkamai vartojama. Sakralinë architektûra nëra individualistinis iðpuolis, daþnai sàlygojamas dvasininko simboliniø sugestijø, tokiø kaip palapinës, arkos, laivo ir t. t. simboliai. ST tradicijos simbolizmas ne visada turi tapaèià komunikacinæ vertæ krikðèioniðkoje tradicijoje. Norint pasiekti efektyvià ðiuolaikinæ simboliø kalbà, reikia mokëti naudoti pagrindines temas, ið kuriø kyla simbolinës formos, veikianèios ir ðio laiko þmogø. Dangus pagrindinë simbolinë tema krikðèioniðkoje ikonografijoje. Tai sako pats Kristus, mokydamas mus Tëve mûsø maldos. Kreipdamasis á Tëvà, kuris esi danguje, jis aiðkiai susieja Dievo buvimà su fizine realybe, vieta, dangumi. Simbolinis ðio buvimo perkëlimas á kità sakralios architektûros dangø, atskleistø Tëvo buvimà virð mûsø ir arti mûsø. Dangaus tema buvo interpretuojama jau ankstyvosios krikðèionybës amþiuje, erdviðkai apibrëþta kaip absidë, uþdengta kupolu simbolinë dievystës vieta su Kristaus Visavaldþio atvaizdu. Taip pat egzistuoja ir daugelis kitø aiðkiø simboliniø temø, galinèiø veikti krikðèioniðkàjà architektûrà, ið kuriø ryðkiausios: kryþius, ðviesa, varpinë, bokðtas ir t. t. Kryþius centrinë krikðèioniðka tema, Kristaus gyvenimo kulminacija prieð Prisikëlimà. Kristus savo mirtimi ant kryþiaus iðlaisvino mus ið nuodëmës. Ið ðiø ir kitø vaizdiniø, kylanèiø ið þemiðko Kristaus gyvenimo, gimsta pagrindinës fi- 268 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

R E L I G I J A Vilniaus Santariðkiø Dievo Gailestingumo koplyèia. Architektai Kæstutis Pempë, Algimantas Pliuèas. Sigitos Maslauskaitës nuotr. gûrinës struktûros ir ðiuolaikinëje sakralinëje architektûroje. Posusirinkiminë liturgijos reforma smarkiai pakeitë architektûrà, pritaikydama jà ðiandienos liturgijai, stiprindama ryðá tarp altoriaus ir bendruomenës, ir paspartino ryþtingà formø, iki tol sudariusiø architektûriná ritmà, apribojimà. Buvo pradëtos statyti didelës kvadratinës ar staèiakampës salës, uþdengtos paprastu stogu, akcentuojanèios presbiterijos erdvæ ir pagrindinius liturginius objektus. Ði sulëkðtinimo ir subanalinimo problema analogiðka ðiuolaikinës sakralinës muzikos problemoms, jauèiamoms paskutiniaisiais deðimtmeèiais. Ikisusirinkiminiø architektûriniø formø, antai navos, koplyèios, presbiterijos, krikðtyklos, klausyklos, panaikinimas 7-to deðimtmeèio pabaigoje 8-à deðimtmetá pagimdë banaløjá formø paprastumà. Didelës salës, dengtos daugiau ar maþiau nuoþulniu stogu, stipriai nuskurdino architektûrinæ simbolinæ reikðmæ. 9-à deðimtmetá, atrodo, atsiranda dëmesys naujoms baþnyèioms, kuriø architektûrinë forma sudëtingesnë, susidomima monumentalumu, nauju iðraiðkos aktyvumu, atsigræþiama á transcendentiná lygmená, grindþiantá sakralià temà ir kreipiantá á kità dialogo dimensijà. Ðis naujas dëmesingumas teikia galimybæ interpretacijai, kuri yra atviresnë Kristaus realybei, per sakramentus bûnanèiai sakraliniame pastate. Ðitaip architektûrai gràþinama gelmë, taèiau nesimëgaujant ámantria graþbylyste, reiðkiama erzinamai didëjanèiomis apimtimis ir tûriu, nenatûraliai konkuruojanèiu su slegianèiu ðiuolaikiniø priemiesèiø gigantiðkumu. Kalbant grieþtai architektûriniais terminais, ðiuolaikinës sakralios erdvës projektavimo ir statymo uþdavinys glûdi sugebëjime iðlikti ávykio, ið kurio sumanymas gimsta, aukðtumoje, kurti struktûrà, iðmintingai komponuojant erdves tarp akcentuojamø vertikaliø ir horizontaliø. Pastato organizmas komponuojamas ne pagal senàjá principà, kai koplyèios ir navos atskirdavo ar padalydavo erdves, bet remiantis nauju liturginiu modalumu, implikuojanèiu planiná-erdviná architektûros tæstinumà. Èia reikia sugebëti architektûrinëmis priemonëmis iðryðkinti skirtingus liturginius polius. Sukurti aiðkias ávairiø liturginiø ávykiø apibrëþtis su joms tinkama erdvine geometrija, ðviesos intensyvumu, matmenimis, vieta, pabrëþiant vertikalumà transcendentiná Kristaus realybës buvimà. Tokiu atveju nebus sunku sukaupti á vieningà visumà tai, kà sako atnaujinanti Vatikano II Susirinkimo liturginë reforma, neprarandant brangiø transcendentiniø aspektø. Laikantis ðios interpretacinës linijos, siûlanèios likti iðtikimiems pirminiam identiðkumui ir liturginës temos transformacijoms, visa gali bûti kuriama paèiais laisviausiais formos modalumais, kuriais naudojasi ðiuolaikinë architektûra. Vengti reikia ir pozos, kuri dël naujoviø baimës lieka sukaulëjusi tradicijoje bei kurèia liturginës reformos naujovëms, ir pozityviø, jau egzistuojanèiø dalykø atmetimo, ðiuolaikiniø ieðkojimø vardan. Kûrybinis veiksmas iðkyla kaip kûrybinis tæstinumas ir kaip atvirumas Statoma Nidos baþnyèia. Architektas Rièardas Kriðtopavièius, Algimantas Zaviða. Tomo Vyðniausko nuotr. laiko klausimø netikëtumams, laiko, kuriame kiekvienas mûsø stovime Dieviðkos Apvaizdos akivaizdoje. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 269

R E L I G I J A Kas vaikðto po aikðtes Krikðèioniðkoje aplinkoje populiari nuomonë, kad bodëjimàsi katalikybe, Baþnyèia, apskritai religingumu lemia du svarbiausi veiksniai sovietinis mentalinis paveldas ir já nemaþu mastu perëmusi bei vakarietiðku laicizmu persisunkusi liberalioji þiniasklaida. Pirmosios aplinkybës minëjimas veikiau liûdnai konstatuoja, nei leidþia ko nors imtis. O prieðinimasis komercinës spaudos, TV, radijo hegemonijai atveria gana plaèià veiksmø skalæ nuo visuomeniniø politiniø iniciatyvø grieþtinti moralinæ vieðosios sferos kontrolæ teisiniais instrumentais iki raginimø stiprinti alternatyvià, krikðèioniðkà þiniasklaidà. Ðiame kontekste norime pasvarstyti kiek nelauktà pastebëjimà, jog tikëjimà paðiepianèios, Baþnyèià menkinanèios, reliatyvizmà diegianèios þurnalistikos poveikis negatyvioms þmoniø nuostatoms krikðèionybës atþvilgiu kur kas menkesnis, nei paprastai manoma. Tokia mintis klostosi sekant nuomoniø susikirtimus, pasaulëþiûrines diskusijas vis daugiau intelektualinës, dvasinës þmoniø veiklos ir laiko ásiurbianèiame virtualiame pasauliniame tinkle. Porà pastarøjø metø bent kartà per mënesá kurioje nors ið populiariausiø lietuviðkø interneto svetainiø uþsimezga diskusija apie religijà. Daþniausiai narðytojai reaguoja á paskelbtà informacinæ þinutæ ar straipsniu iðdëstytà nuomonæ. Kai kuriuose interneto vartuose, pavyzdþiui, Take beveik nuolat siûlomos baþnytiniu poþiûriu aktualios elektroniniø forumø temos. Nuo ðio vasario vidurio Katalikø interneto tarnybos (KIT) svetainëje (www.lcn.lt) pradëjo veikti jau treèias tikintiesiems ir ieðkantiesiems skirtas forumas. Priminsime, PAULIUS SUBAÈIUS kad á pirmàjá konfesiná interneto lietuviðkà forumà pakvietë jëzuitai (www.jesuit.lt), o antràjá pernai rudená organizavo KIT Kauno arkivyskupijos 75-meèio proga. Tad vertinant pasaulëþiûrinius visuomenës nusiteikimus ir baþnytinës veiklos perspektyvas interneto diskusijos jau teikia pakankamai medþiagos. Kita vertus, darant tokià prielaidà, iðsyk tenka paberti ir visà þiupsná iðlygø. Mat virtualioje realybëje gana keblu nustatyti, kas yra ir kas nëra pagrindas kokiems nors teiginiams. Ne vien norëdami apsidrausti, bet ir siekdami geriau atskleisti internetu sklindanèiø nuomoniø statusà bei svorá ið pradþiø bent trumpai priminsime www analitikø apibendrinimus, kas ir kodël dalyvauja virtualiose diskusijose. Pirma, didþioji dalis interneto vartotojø, o ypaè forumø dalyviø, yra jaunesni nei keturiasdeðimt metø. Antra, tarp narðytojø daugiau miestieèiø, geresnio iðsilavinimo ir aukðtesnio socialinio statuso þmoniø. Greta pasiturinèiøjø grupës, á iðrinktøjø ratà patenka valstybiniø bei privaèiø ástaigø tarnautojai, kurie darbo vietoje naudojasi pastoviu interneto ryðiu ir paprastai randa laiko narðymui. Pagaliau iðtisas sluoksnis vyresniøjø klasiø moksleiviø ir akademinio jaunimo internetui aukoja savo kuklius iðteklius, nes narðymas yra virtæs jø gyvenimo bûdu. Virtualiø diskusijø pobûdis garantuoja didesná anonimiðkumà nei, pavyzdþiui, sociologinë apklausa. Plinta specifinis internetinis þargonas, o tai trukdo spræsti apie konkretaus laiðkelio autoriø bei nustatyti diskusijos dalyviø skaièiø, nes vienas asmuo kartais raðo keliais slapyvardþiais. Todël rizikinga kurià nors citatà ar laiðkø grupæ vertinti kaip simptomiðkà, bûdingà, reprezentatyvià. Informacinëse bei laikraðèiø svetainëse atsiliepimai telaikomi vienà tris dienas, forumø susiraðinëjimas paprastai irgi prieinamas tik kelias savaites, taigi apþvalgoje beprasmiðka nurodyti www adresus. Interneto forumai tarpasmenës komunikacijos, individualios saviraiðkos forma. Lietuviðkoms interneto diskusijoms, bent jau politikos, religijos temomis, bûdinga ir kitokia, pabrëþtinai visuomeniðka dalyviø nuostata. Laiðkeliai formuluojami taip, lyg narðytojai dalyvautø plebiscite, gintø grupinius interesus, o ne dëstytø privaèià nuomonæ, mëgautøsi polemika. Ðtai kelios iðtraukos ið Delfi diskusijos, ar Baþnyèia kalta dël paðlijusios moralës: Katalikø Baþnyèia man asocijuojasi su mons. Vasiliausku, tëvu Stanislovu, motina Terese, popieþiumi Jonu Pauliumi II, Izaoku Niutonu [...] 1 ; Moralë tai þodis testas modernumui nustatyti. Praeities pasenæs þenklas matuoti visus bendros moralës matais, Moralæ Tëvynës tyruose sugriovë ne Baþnyèia, o sovietinis reþimas, ið þmoniø darydamas mankurtus. Ðiø nuomoniø autoriai internetà traktuoja kaip vieðàjà erdvæ, kurioje visuomeniðkai svarbu ginti ar kritikuoti þinomus asmenis, institucijas, organizacijas. Tokias intencijas stiprina laikraðèiai, kartkartëmis spausdindami, t. y. labiau áprastoje terpëje pateikdami internetiniø atsiliepimø popuri. Kiek bûta progø internete diskutuoti baþnytinius ir religinius klausimus, tiek kartø pasiøstø laiðkuèiø skaièiumi ðios temos pirmavo tarp tuo metu vykusiø diskusijø. Vienà parà publikuojama medþiaga vidutiniðkai sulaukdavo apie ðimto atsiliepimø, tris keturias dienas kabantis straipsnis dviejø trijø ðimtø 2. Ilgiau vykstanèias, specialiai programiðkai ápavidalintas diskusijas internetinius 1 Citatø ið interneto kalba netaisyta. 2 Naujausias pavyzdys prieð pat Velykas Delfi svetainëje paskelbta Veido informacija apie naujausià tikinèiøjø statistikà iðprovokavo beveik 500 komentarø. 270 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

R E L I G I J A forumus paþodine reikðme pasiekianèiø laiðkuèiø skaièius yra virðijæs ir pusæ tûkstanèio. Nedetalizuojant paskaièiavus antikrikðèioniðkas ir prokrikðèioniðkas nuomones, pastarosios sudarydavo nuo treèdalio iki trijø penktadaliø atsiliepimø. O, pavyzdþiui, polemikose apie tikybos mokymà valstybinëse mokyklose arba nesenà kardinolo Audrio Juozo Baèkio apgailestavimà dël visuomenës nukrikðèionëjimo, Baþnyèios pozicijà palaikanèiøjø dalis aiðkiai vyravo. Taigi proporcija kur kas geresnë, nei nelankanèiøjø ir lankanèiøjø pamaldas, ypaè kad didþioji pastarøjø dalis virtualiose polemikose tikrai nedalyvauja. Kartkarèiais forumuose nutinka taip, kaip lietuviðkuose dienraðèiuose susiklosto prieðprieða tarp nekorektiðkos, provokatyvios antraðtës (pvz., Lietuvos visuomenës moralë ir Katalikø Baþnyèios kaltë, Krikðèionybë Lietuvoje ar galima atsikratyti primestos religijos? ) ir nuosaikesnio, pozityvesnio paèios diskusijos turinio. Beveik visuomet, kai iðkeliamos baþnytinio gyvenimo problemos arba pasidalijama asmeniðka tikëjimo ieðkojimo patirtimi, tarp atsiliepimø pasirodo apgalvotø, taikliø, o kartais net ir iðsamiø krikðèioniðkø komentarø. Elektroninio susiraðinëjimo grupëse daugsyk teko matyti skleidþiamà informacijà, kad tokioje ir tokioje www svetainëje vyksta diskusija, á kurià katalikams (romuviams, konservatoriams, liberalams etc.) bûtina atsiliepti. Raginimai duoti virtualø atkirtá Baþnyèios, religijos kritikams plinta ir kitais, tradiciðkesniais bûdais. Ne paslaptis, kad Baþnyèios poþiûrá www polemikose anonimiðkai retkarèiais iðdësto arkiv. Sigitas Tamkevièius. Vis daþniau pasitaiko tokiø slapyvardþiø paraðø, kaip Jaunas kunigas, katalikas, tikintis. Apologetiðkuose laiðkuose ðen ten tariesi atpaþástàs katechetø, konvertitø charizmininkø argumentacijos stiliø. Atrodo, daugëja Baþnyèios þmoniø, apèiuopusiø, jog nesunku sekuliarius, net agresyvius religijos atþvilgiu susiraðinëjimus paversti evangelizacijos ar tiesiog informavimo apie religinæ veiklà vieta. Simptomiðka, kaip irzliai reagavo á diskusijoje paskelbtà pamokslà Naciu pasivadinæs narðytojas: Kur moderatorius þiûri?!!!! [...] Dar to betrûko, kad laisva kiber-erdvë taptø virtualia baþnyèia!!! Bûtent kiber-erdvë laisva visiems. Kita vertus, paskaitinëjus neigiamus, kartais net keiksmaþodþiø pilnus laiðkelius matyti, kad religija dar ir kaip rûpi, kad tai skaudus klausimas. Jis svarstomas kur kas rimèiau ir asmeniðkiau negu tai, Kuo geriau bût vyru ar moterim?, Þolë sveikiau uþ alkoholá, Noriu meiluþio, gal tai tu!? (pavyzdþiai parinkti ið Tako forumø). Ironiðka, jog ne vienas savo neva atsainø santyká su religija iðreiðkia frazëmis, kuriomis sovietmeèiu rafinuoti komjaunuoliai teisindavosi draugams ið aukðèiau : Á baþnyèià jei nueinu, tai tik kaip á muziejø ar parodà. Pastaroji frazë ið svarstymø baþnyèia = stagnacija??? Beje, jokios kitos tematikos forumuose nëra tiek daug diskusijø pavadinimø, kuriuose bûtø vartojamos ðauktukø ar klaustukø virtinës: Pagonybë?!?!?!?, Dievas!!!!! ir pan. Kad ir kaip drastiðkai skambëtø, liguistà dëmesá religijos sferai rodo net siûlymai diskutuoti Internetinis forumas tema Vienuolës masturbuojasi?.. Arba vieno ið arðiausiø religijos puolëjø neva paðaipus pageidavimas, kad á já bûtø kreipiamasi JÛSØ EMI- NENCIJA!, nes kaip smagu, kai tave sudievina! O paskui ir dievu apsiskelbsiu! Antikrikðèioniðkai nusiteikusiø diskutantø jautrumas tikëjimo, konfesinës praktikos, dvasininkø luomo temoms labai primena sekuliarios þiniasklaidos alergijà tiems patiems dalykams. Ir vienu, ir kitu atveju bravûriðka paðaipa, Baþnyèiai adresuoti pamokymai tai perversiðkas religijos aktualumo pri(ið)paþinimas. Taèiau dienraðèiø ir TV kritinëms publikacijoms apie katalikiðkas institucijas ir religingumà nebûdingi argumentai, kuriais daugelis interneto narðytojø atmeta krikðèionybæ, neigia evangelinæ þinià, konfrontuoja su teocentrine pasaulio samprata. Pavyzdþiui, laikraðèiai jau retokai mini indulgencijas, o jas linksniuoja maþdaug kas ketvirtas penktas Baþnyèios kritikas. Ið racionaliø motyvø, kuriuos diskutantai nukreipia prieð Baþnyèià, ypaè ásidëmëtinos dvi rûðys. Pirmàjà bûtø galima pavadinti primityviu scientizmu: að asmeniðkai netikiu niekuo. Þmogus tik kaþkokia baltymø ar kokiø kitø cheminiø medþiagø kombinacija. Ir niekas daugiau. Paprastai apeliuojama á suvulgarintà darvinizmà, energijos tvermës dësná ir kitas elementariàsias fizikos bei biologijos þinias arba mokslà kaip toká: teko skaityti Ðimtas þymiausiø istorijoje mokslininkø, tai tik 2 ið ðimto buvo tikintys. Painiavà galvoje demonstruoja autorius, raðantis: Kas yra ðventa trejybë? Informacija, meilë ir energija. Ðie trys dalykai yra labai susijæ ir sudaro vienà visumà, kà þmonës vadina Dievu. Tai visur veikiantys Visatos dësniai. Silpnesniø nervø krikðèionims nepatartina skaityti laiðkuèiø, kuriuose proletariðkas cinizmas puikiai dera su naujausiais, tokiais pat ciniðkais mokslo laimëjimais: Pirma klonuokim Kristø, klonavæ iðskroskim, o tada jau paþiûrësim, ar tikrai jo viduje NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 271

R E L I G I J A kaþkokia ðventa siela kiurkso... Antroji argumentø rûðis kyla ið daukantiðko tautinës kultûros supratimo. Krikðèionybë smerkiama kaip svetima, krauju uþtvindþiusi Lietuvà, atëmusi jos tikràjá tikëjimà ir tyrà prigimtinæ moralæ, naikinusi kalbà etc. Svarstybose Krikðèioniðka mitologija vienas narðytojas komentuoja: kaip pas tà tikrà lietuvá ta tavo katalikybë/krikðèionybë papuolë? Per klaidà! Papuolë tik dël to, kad uþsienis prispaudë ; kitas retoriniu klausimu apibendrina: kodël krikðèionybës atëjimas neiðvengiamai reiðkia iki tol egzistavusios civilizacijos barbariðkà iðnaikinimà? O ðtai treèios diskusijø dalyvës sancta simplicitas: þinau, jog lietuviai buvo paskutiniai pagonys Europoje ir tuo kaþkodël labai didþiuojuosi. Bet gal galëtø kas nors paraðyti, kada tiksliai lietuviai apsikrikðtijo (dauguma) ir kada baigësi pagonybës laikotarpis. Kaþkam pasigyriau, jog tai buvo apie 1500 metus. Ar neperdëjau? iðties labai autentiðka... Pasirodo, baltofilinë istorinë savimonë, kurià geras deðimtmetis vieðai atakuoja Edvardas Gudavièius ir Alfredas Bumblauskas, sëkmingai veði. Nuostabiausia, kai visiðkai prieðingos romantinë ir scientistinë sàmoningumo paradigmos susilieja. Antai á forume Senasis tikëjimas pasirodþiusià pastabà, kad gráþti prie pagonybës reiðkia melstis stabams, vienas narðytojas reagavo: Ne stabams, o gamtai (kurios dalis esame), ir ne melstis, o suprasti jos dësnius. Þodþiu, iðeitø, kad atkurti senovës baltø religijà = tapti gamtamoksliðkai brandþiam. Belieka èia pridurti kità tos paèios diskusijos mintá: labai ádomu vienas dalykas: kas atsitiktø oficialiai pripaþinus nso? Kaip tokios pasaulëþiûrinës nuostatos ásiðaknijo þmonëse, kuriø sàmoningumas formavosi jau Nepriklauso- mybës ar paskutiniaisiais, perestroikiniais okupacijos metais? Vargu ar lemiamas buvo tiesioginis sovietinës propagandos poveikis, tëvø galvosena. Jau uþsiminëme, kad liberalioji þiniasklaida kiek kitais, rafinuotesniais, modernizacijos, vertybiø egalitarizmo rakursais þvelgia á tariamas ar tikras Baþnyèios silpnybes. Gal gamtamokslio tiesos ir krikðèionio kryþiuoèio tapatinimas prasismelkia á giliuosius savipratos klodus mokyklos aplinkoje? Net ir atnaujintuose, perraðytuose vadovëliuose minëti dalykai aiðkinami beveik taip, kaip anksèiau, o daukantizmas bene dar labiau akcentuojamas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (I X klasës) aptariant istorijos pamokø penktai klasei turiná, teminiai teiginiai, aprëpiantys Lietuvos istorijà nuo ledynmeèiø iki dabarties, suskirstyti ið viso á keturias pastraipas. Antràjà jø sudaro vienintelë tema: Senoji lietuviø religija ir jos visuomeninis vaidmuo 3. Vyresniøjø klasiø istorijos programoje pabrëþiamos Europos ir Lietuvos istorijos paralelës, taèiau mokiniams skirtose knygose ryðkinami veikiau skirtumai, nei sutapimai. Plaèiausiai vartojamame Lietuvos istorijos vadovëlyje XI XII klasei iðtisai pateikiama Popieþiaus Urbono IV (1261 1264) bulë, leidþianti skelbti kryþiaus karà Kryþiuoèiø ordinui Livonijoje ir Prûsijoje paremti, ið Gedimino dokumentø eksponuojamas bûtent jo atsisakymas krikðtytis, skyriø Pagoniðkoji Lietuvos valstybë uþbaigiantis skyrelis Religinis gyvenimas be jokiø iðlygø konstatuoja, kad ant Rambyno kalno Iki pat XIX a. pr. Lietuviai atlikinëdavo pagoniðkas apeigas, o anot tolesnio skyriaus koncepcijos, krikðtas tebuvo efektyviausias bûdas sumaþinti Ordino grësmæ... Prieð skirsnius apie pozityvø krikðto povei- ká politiniam gyvenimui bei ðvietimui kartojamos kliðës apie ilgametá lietuviø abejingumà bei prieðiðkumà naujajam tikëjimui ir ðio nulemtà lenkø kultûrinæ átakà 4. Ádomu, kad toliau, raðant apie povytautiná laikotarpá, krikðèioniðkos kultûros plëtra ir reikðmë atskleidþiama ið visai kitos, europinës perspektyvos, taèiau tonas jau duotas, pagoniø kovos prieð krikðèionis epocha lieka paþymëta tradiciniu ypatingo lietuviø didvyriðkumo þenklu. Bendro vaizdo dëlei reikia paminëti Evaldo Bakonio ir Jono Januðo vadovëlá 5, kuriame derinant Europos ir Lietuvos istorijos dëstymà, nuosekliai skleidþiamos krikðèioniðkos civilizacijos perspektyvos. Galbût ateityje pastaroji knyga bus naudojama plaèiau, taèiau kol kas daugelis mokytojø jos vengia baidosi probleminio dëstymo ir gausiø ðaltiniø iðtraukø bei istoriografijos citatø, kurios drauge su lydinèiomis uþduotimis sudaro per du treèdalius vadovëlio teksto. Dabar meskime þvilgsná á gamtos mokslus. Ið suomiø kalbos verstoje knygoje Þmogaus biologija, kuri rekomenduojama kaip vienas ið trijø alternatyviø vadovëliø, Darvino mokslas teikiamas vos pakoreguotas: negalima sakyti, kad þmogus kilo ið beþdþionës. Tiesiog beþdþionës ir þmogus turëjo bendrà protëvá. Tiesa, skyriaus apie evoliucijà pradþioje trumpai korektiðkai uþsimenama ði teorija esà netrukdo tikëti, kad gyvybës raida yra veikiama Aukðtesnës jëgos 6. Kiti du vadovëliai verstas ið rusø kalbos ir originalus lietuviðkas tø paèiø autoriø, kaip ir prieð dvideðimt metø. Tam tikras sàmoningumo tendencijas liudija Bendrojo lavinimo mokyklos bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø (XI XII klasës) projekte pateiktos biologijos pamokø turinio formuluotës. Vienintelë- 3 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, Vilnius: Leidybos centras, 1997, p. 233. 4 Þr. Kamuntavièius, R.; Kamuntavièienë, V.; Civinskas, R.; Antanaitis, K., Lietuvos istorija 11 12 klasëms, Vilnius: Vaga, 2000, p. 33 35, 42 43, 62, 67, 82 87 etc. 5 Bakonis, E.; Januðas, J., Lietuva ir pasaulis. Istorijos vadovëlis 11 klasei, Kaunas: Ðviesa, 2001. 6 Matila, R.; Niubergas, T.; Vestelinas, O.; Leinonenas, M., Þmogaus biologija 9 klasei, Vilnius: Meralas, 1995, p. 94, 100. 7 Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir iðsilavinimo standartai. Tikslieji ir gamtos mokslai. XI XII klasei. Projektas, Vilnius: Leidybos centras, 1999, p. 52, 54. 272 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

R E L I G I J A je jø yra pavartota sàvoka mokslas tai: Mokslas apie gyvybës evoliucijà. Greta pasitenkinama frazëmis Làstelinë organizmø sandara, Fotosintezë ir kvëpavimas. Ádomiausia, kad iðplëstinio biologijos kurso programoje, skirtoje bûsimà savo profesinæ veiklà su ðia sritimi ketinantiems susieti moksleiviams, formuluojama: Evoliucijos teorija. Evoliucija aplink mus. Gyvybës ir þmogaus kilmës teorijos ir jø átaka þmoniø pasaulëþiûros raidai 7. Tikrai ádomu, kaip dauguma mokytojø dësto pastaràjá punktà. Galima laþintis, kad gamtamokslinës pasaulëþiûros paþangumo mintis ryðkiai dominuoja. Banalu tvirtinti, kad ðvietimo sistema yra galingas sàmoningumà formuojantis veiksnys. Taèiau internetinës svarstybos rëkte rëkia Baþnyèios þmonës, krikðèionybei neabejingi tëvai, susitelkæ á tikybos ir etikos mokymo problemas, matyt, kiek iðleidþia ið akiø bendràjà vertybinæ permanentiðkai reformuojamos mokyklos orientacijà. Apie tai bûtø ðaunu pasiðnekuèiuoti KIT pleèiamoje katalikiðkoje virtualiø diskusijø zonoje. Interneto forumai religijos temomis mums primena pirminæ þodþio forumas reikðmæ, bylojanèià apie svarbiausià miesto aikðtæ, kurioje pilieèiai susitinka ir rimtai svarsto svarbius klausimus. Kitaip sakant, ðios diskusijos maþiausiai panaðios á pereinamà kiemà, kaip kad daugelis anoniminës elektroninës komunikacijos erdviø. Analogija kiek neáprasta, taèiau virtualios religinës polemikos ðiek tiek primena internetinius pokalbius verslo bei kompiuteriniø technologijø klausimais, á kurias neretai ásiterpia þinovai, o dauguma dalyviø demonstruoja rimtà suinteresuotumà. Dël þinomø prieþasèiø sàvoka katalikas profesionalas skamba ironiðkai, taèiau dvasininkø ir aktyviø pasaulieèiø aiðkinimas(is) vieni kitiems internete ágyja pavidalus, labai palankius visokeriopam dvasiniam ir intelektualiniam brendimui. Viltinga, kad vidiniai Baþnyèios forumai yra puikus placdarmas ugdyti ir angaþuoti anoniminius krikðèionis, kurie matys prasmæ, nebijos, sugebës paveikiu þodþiu prabilti sekuliariose virtualybës aikðtëse. deðimtmeèius smilkusias þarijas. Ðiandien linksniuojamos tokiø veikëjø, kaip pedofilija kaltinamas Bostono kunigas Johnas Geoghanas, pavardës figûravo Amerikos spaudoje jau ne vienà deðimtmetá, kaip ir þinios apie milijoninius ieðkinius dël moralinës þalos atlyginimo, variusius á bankrotà ne vienà JAV vyskupijà. Kodël toks gaisras kilo bûtent dabar? Kai kurie vietos analitikai tai sieja su faktu, jog pirmam ugná ápûtusiam dienraðèiui Boston Globe pavyko gauti teismo dokumentus apie minëtàjá Geoghanà, ypaè apie jo kilnojimà ið vienos parapijos á kità, jau þinant apie þalà, padarytà vaikams. Todël pagrindinë kibirkðtis buvo ne tiek andainykðèiai seksualinio piktnaudþiavimo atvejai, kiek tai, kaip Baþnyèios vadovybë juos traktavo. Todël vargu ar spaudos pozicijà galima vadinti grynai antikatalikiðka, nors kai kuriø dienraðèiø þurnalistai ir parodë visiðkà religijos reikalø neiðmanymà, pakibæ ant sekso istorijos, kurioje figûravo aukðèiausi Katalikø Baþnyèios Amerikoje vadovai, kabliuko, bet taip ir nesugebëjæ pateikti bent kiek svaresnës problemos analizës. Þadintuvas skamba Baþnyèiai Europos þurnalistai mëgsta sakyti, kad jø kolegos amerikieèiai visa, kas tik susijæ su seksu ir nuodëme, iðtraukia á pirmuosius dienraðèiø puslapius pakanka prisiminti prezidento Clintono meilës istorijà, kuri þurnalistø dëka jam vos nesibaigë prieðlaikiniu iðëjimu á pensijà. Ðiø metø pradþioje toks pat nepavydëtinas likimas iðtiko tenykðtæ Katalikø Baþnyèià lyg á koká ðv. Sebastijonà prie stulpo á jà zvimbdamos smigo viena uþ kità aðtresnës pirmøjø puslapiø antraðèiø RÛTA TUMËNAITË strëlës: Seksas, gëda ir Katalikø Baþnyèia, Kunigas=pedofilas? ir pan. Liberalieji JAV dienraðèiai netruko apkaltinti Vatikanà sustabarëjimu ir patologiðka elgsena, spauda kone kasdien skelbia naujas istorijas apie nepilnameèius kadaise tvirkinusius katalikø kunigus. Kodël viena gerbiamiausiø JAV visuomenës institucijø staiga atsidûrë tokioje ugnyje? Ið arèiau paþvelgus paaiðkëja, kad þiniasklaidos degtukas krito visai ne á ðvieþiai palietà þibalo balà, bet á kelis Apie priekabes Artimiausias istorijos tæsinys laukia birþelá, kai Teksase susirinksiantys visi JAV vyskupai galutinai priims nuosprendá dël dvasininkams inkriminuojamø lytiniø nusikaltimø prieð nepilnameèius. Taèiau norint suprasti gilesnes susidariusios krizës ðaknis, teks plaèiau paþvelgti á keliø deðimtmeèiø visuomenës virsmus. Reikia ið karto pabrëþti, kad ði istorija nebuvo sudaryta vien ið pedofilijos atvejø, kaip galëjo pasirodyti ið rëksmingø spaudos antraðèiø. Apibendrintai tai buvo vadinama seksualinio piktnaudþiavimo skandalu, nesileidþiant á tokias smulkmenas, ar pvz., terminas seksualinis iðnaudojimas reiðkë lytinius santykius ir tvirkinimà, ar tik seksualiná priekabiavimà. Pastarasis terminas ðiais laikais turbût yra ágijæs aukðèiausià neapibrëþtumo NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 273

R E L I G I J A laipsná, nes dël feminizmo pasiekimø ðiandien Amerikoje vyriðkis gali bûti apkaltintas seksualiniu priekabiavimu, jeigu þiûri moteriai á akis ilgiau kaip 2-3 sekundes. O dauguma kunigø bylø yra 30 40 metø senumo, todël, pasikeitus socialinio elgesio riboms, kai kurie dvasininkø veiksmai ðiandien traktuojami kaip priekabiavimas, nors anuomet turbût niekas nematë nieko smerktina, jei kunigas paimdavo vaikutá ant rankø ar pasisodindavo já ant keliø. (Ðia proga prisimenu savo vaikystës parapijos klebonà, kuris kiekvienam vaikuèiui, ámetusiam pinigëlá á aukø lëkðtelæ, dëkodamas paglostydavo galvà, gerai, kad Lietuva ne Amerika.) Ar galima teisti praeitá, remiantis dabarties kriterijais? Toká klausimà sprendë ir teologai, prieð atsipraðydami uþ inkvizicijos veiklà. Taèiau kartais atrodo, kad laikantis tokios seksualinio iðnaudojimo logikos, ið televizijø netrukus bus iðguitos ir Sauskelniø reklamos. Apie visuomenæ Kad ir kokias priemones nustatys Baþnyèios hierarchai ateinantá birþelá, kad ir koks bus nustatytas pakantumo prasiþengëliø atþvilgiu laipsnis, visa tai bus tik pastangos kuo skubiau atitaisyti þalà sukrëstos ir papiktintos tikinèiøjø liaudies akyse. Taèiau ar pavyks jiems deramai atkreipti dëmesá á popieþiaus Jono Pauliaus II per virðûniø susitikimà pasakytus þodþius, kad ðis skandalas atskleidþia daug gilesnæ visuomenës moralinæ krizæ? Á pavirðiø iðplaukë gili praeitis, siekianti septintà deðimtmetá, kai seksualinë revoliucija buvo pasiekusi kulminacijà, o maiðto prieð vyraujanèias normas, ypaè moralines, nuotaikos siautë visur, neiðskiriant në dvasininkø ugdymo institucijø. Ðiandien krikðèioniðkø vertybiø atsisakiusi visuomenë bado pirðtu á nusikaltusius kunigus, prikiðdama jiems dorovës normø nesilaikymà, taèiau pati ir toliau gyvena labai margoje vertybiø sistemoje. Taèiau ar bent vienas ið garsiausiai ðaukianèiøjø kaltinimo þodþius galëtø, pridëjæs rankà prie ðirdies, atsakyti, kad jo paties vaikai buvo ar tebëra auginami aiðkiø dorovës normø aplinkoje ir bent jau suvokia pamatiná skirtumà tarp galima ir negalima? Kokie vaikai turimi omenyje, kalbant apie nukentëjusius nuo iðtvirkaujanèiø dvasininkø, ypaè tose bylose, kur figûravo paaugliðko amþiaus jaunuoliai? Ne paslaptis, kad dauguma tenykðèiø paaugliø dar iki sulaukdami pilnametystës jau bûna paragavæ visko. Na, gal ir ne tiek, kaip tai vaizduojama 1995 m. amerikieèiø reþisieriaus Larry io Clarko pseudodokumentine maniera sukurtame filme ironiðku (nors veikiau ciniðku) pavadinimu Vaikuèiai (Kids), vaizduojanèiame sekso, narkotikø ir rokenrolo kartos atþalas, sëkmingai tæsianèias tëvø tradicijas ir savo poelgius motyvuojanèias tuo, jog viskas daroma ið meilës. Jeigu viskas galima èia pat, tëvø namuose, kodël tada negalima baþnyèioje, ypaè jei ið ðio reikalo dar pavyks ir pasipelnyti? Neatsitiktinai ðioje istorijoje ypatinga vieta tenka JAV teisinei sistemai, uþkraunanèiai juridinæ atsakomybæ institucijai dël asmeniniø jos personalo nusiþengimø. Galima sakyti, kad ydinga sistema skatino ydingà verslà, sukûrusi JAV Baþnyèioje iðtisà bylinëjimosi kultûrà. Taèiau tuose kraðtuose, kur piniginë kompensacija panaðiais atvejais nenumatoma, seksualinio piktnaudþiavimo bylø beveik nebûna. Savo ruoþtu ir Lietuvos Vyskupø Konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Sigitas Tamkevièius viename savo pasisakymø uþtikrino, kad jokie kunigø seksualiniai nusiþengimai mûsø Baþnyèioje nebus toleruojami ar dangstomi. Taèiau gráþkime á Amerikà. Papiktinta visuomenë, prisiminusi krikðèioniðkos moralës vertybes, reikalauja ið vyskupø imtis prieð kaltinamus kunigus kraðtutiniø priemoniø ir paðalinti juos ið Katalikø Baþnyèios. Amerikos vyskupus iðtiks nemenkas galvos skausmas kaip kunkuliuojanèiø emocijø akivaizdoje rasti ilgalaikius sprendimus. Net ir popieþiaus Jono Pauliaus II pasakymas, kad vaikø skriaudikams nëra vietos Katalikø Baþnyèioje, nepasiûlo tokio paprasto sprendimo, kaip atrodytø. Taip, labai lengva paðalinti toká kunigà, taèiau kur já dëti, kad jis ir vël nesiimtø savo darbø, tik jau be kunigo sutanos? Vieno JAV katalikø dienraðèio redaktorius liûdnai pajuokavo, kad Viduramþiai nebuvo tokie jau tamsûs, mat panaðiai nusikaltusiems veikiai parûpindavo sunkaus fizinio darbo anapus aukðtø vienuolyno sienø ir taip suteikdavo uþtektinai laiko ir progø atgailauti uþ savo nuodëmes. Regis, Viduramþiai su ðiomis problemomis tvarkësi kur kas paprasèiau, negu psichoanalizës amþius, visus þmogaus poelgius aiðkinantis pro seksualumo prizmæ, todël galiausiai taip ir nerandantis vietos moralei. Todël ðiam amþiui, taip reikalaujanèiam ið Baþnyèios padorumo, niekaip nesiseka sutraukyti pogrindinio vaikø pedofilijos tinklo, nes neámanoma priimti grieþtesniø ástatymø, kad ðie, ginkdie, nepaþeistø þmogaus prigimtiniø teisiø tenkinti savo (seksualinius) poreikius. Ðis amþius, ástatymais isteriðkai besisaugantis nuo galimø seksualiniø signalø, mokslininkø lûpomis samprotauja apie vaiko seksualines teises ir kelia rimtas hipotezes, jog galbût ne visi seksualiniai vaiko iðgyvenimai, patirti su suaugusiuoju, yra traumuojantys. Ðio amþiaus simboliu tapusios Nyderlandø valstybës ástatymai leidþia lytinius santykius tarp suaugusiøjø ir vaikø nuo 12 metø, jeigu yra abipusis sutikimas. Tokioje visuomenëje kaltasis randamas labai lengvai tai visa, kas vienaip ar kitaip represuoja þmogaus lytiðkumà ir verèia já iðsilieti ávairiomis iðkreiptomis formomis. Neatsitiktinai tarp kaltinimø dël nepilnameèiø tvirkinimo pasigirdo ir jam taip seniai Baþnyèioje girdimi balsai, jog galø gale reikia panaikinti privalomà celibatà. Taèiau ryðys tarp gyvenimo celibate ir polinkio á vaikø tvirkinimà klinikiniø psichiatrø jau seniai yra paneigtas, be to, ir nekatalikai eks- 274 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

K U L T Û R A pertai paþymi, kad vaikø tvirkinimas anaiptol nëra iðskirtinë katalikø dvasininkø problema, nes panaðiø istorijø su milijoniniais ieðkiniais rastume tiek kitose religinëse denominacijose, tiek ir nereliginëse institucijose, kur suaugusieji yra tiesiogiai atsakingi uþ vaikus. Kitas klausimas, ar celibatinë kunigystë traukia lytiniø problemø turinèius vyrus, kol kas neturi vienareikðmio atsakymo. Jëzuitø leidþiamame þurnale America kunigas ir psichologas Stephenas Rossetti pripaþásta, jog kai kurie seksualiniø problemø kamuojami asmenys siekia celibatinio gyvenimo bûdo, taip mëgindami nesàmoningai pabëgti nuo savojo seksualumo, taèiau priimti tokià prielaidà bûtø tas pat, kaip tvirtinti, jog á policijos pajëgas eina þmonës, turintys iðkreiptà potrauká galiai, valdþiai ir autoritetui. Apie kunigus Kaip jau minëta, pedofilija, kitaip sakant, suaugusiojo potraukis lytiðkai nepradëjusiems bræsti vaikams, nëra ðios problemos aðis, nes ið visø vaikø tvirkinimo bylø kunigø pedofilijos atvejai nesudarë në dviejø procentø. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tokiø atvejø daug daugiau uþfiksuota tarp vedusiø vyrø. Didþiàjà dalá kunigø lytinio piktnaudþiavimo atvejø JAV sudaro homoseksualûs santykiai su paaugliðko amþiaus berniukais. Kuluaruose jau senokai kalbama apie neproporcingai didelá homoseksualios orientacijos kunigø skaièiø Jungtinëse Valstijose ir Baþnyèios viduje veikianèià homoseksualø subkultûrà. Ðá faktà linkstama aiðkinti paèios Baþnyèios sutrikimu 7-o deðimtmeèio seksualinës revoliucijos akivaizdoje, po Vatikano II Susirinkimo sekusiu sumiðimu, taip pat ir didesniu homoseksualaus elgesio toleravimu kultûroje apskritai. Be to, kandidatø á seminarijas atrankoje Baþnyèia ëmë vis labiau pasikliauti iðvadomis psichiatrø, kurie Amerikoje 1973 m. pakeitë homoseksualumo apibrëþimà ir nustojo laikyti jà objektyviai sutrikusia orientacija. Tuo tarpu oficialiai Baþnyèia, nors ir atjauèia homoseksualios orientacijos þmones, tokià orientacijà laiko objektyviai sutrikusia. Po susitikimo su popieþiumi ir Ðv. Sosto pareigûnais JAV hierarchai baigiamajame pareiðkime uþsiminë apie bûtinybæ atlikti rimtà JAV seminarijø vizitacijà ir ypaè perþiûrëti jose dëstomà moraliná mokymà bei dar kartà iðkelti klierikø atrankos klausimà. Iðvertus á nedokumentinæ kalbà, tai reiðkia, kad Vatikanas nusprendë rimtai imtis kunigø homoseksualø klausimo, nes, kad ir kaip þiûrëtum, didþioji dalis seksualinio piktnaudþiavimo bylø tiesiogiai susijæ su homoseksualios orientacijos þmonëmis. Kaip ir buvo galima tikëtis, ðis þingsnis sulaukë plataus atgarsio. Krikðèioniðkos etikos profesorius jëzuitas Jamesas Keenanas britø savaitraðtyje Tablet palygino ðias priemones su atpirkimo oþio paieðkomis ir suabejojo, ar masinës priemonës, mestos prieð homoseksualios orientacijos asmenis, norinèius tapti kunigais, JAV visuomenëje bûtø sutiktos kaip nors kitaip, negu raganø medþioklë. Mat, jo ásitikinimu, ðio skandalo aðis visai nëra seksualiniai dalykai, kaip galëtø atrodyti. Ið esmës tai nëra seksualinis piktnaudþiavimas, bet piktnaudþiavimas galia. Mûsø publika pripratusi prie stilingo, metaforiðko, iðsiskirianèio europiniame kontekste nacionalinio teatro. Lietuviø teatro mokykla atrodo su niekuo nepalyginama, iðsiskirianti abejingumu psichologinëms charakteriø motyvacijoms ir plastikos, judesio sureikðminimu. Tai leido uþsienio Apie teksturgijà MANFREDAS ÞVIRGÞDAS Seminarijoje mus daug mokë apie skaistumà ir homoseksualumà, bet beveik nieko neiðmokë apie galià, prisipaþásta jëzuitas, teigdamas, jog tiek prievartos prieð vaikus atvejai, tiek aukø tildymas ir prasikaltusiøjø dangstymas atskleidþia piktnaudþiavimà galia, kuri didëja sulig kiekvienu hierarchijos laipteliu. Tad, autoriaus ásitikinimu, kunigai pirmiausia privalo iðmokti dalytis galia ir atsiskaityti uþ jos panaudojimà, atsiskaityti ne tik savo ratui, bet visai Baþnyèiai kaip Dievo tautai. Todël Keenanas pasisako uþ kompetentingø pasaulieèiø dalyvavimà ne tik seminarijø, bet ir klebonijø bei vyskupijø kanceliarijø vizitacijose. Neatsitiktinai vienas JAV vyskupø pavadino skandalus þadintuvo skambuèiu Katalikø Baþnyèiai. Ten, kur madinga maiðtauti prieð bet kokias taisykles, taip pat ir prieð baþnytines normas, pradedant liturgija ir baigiant mokymu apie nuodëmæ, kur podraug su kitomis tradicijomis nesunkiai dekonstruojamas ir kunigø celibatas, kur kalbos apie kunigo pareigà gyventi ðventai ir suvokti savo kaip Baþnyèios sutuoktinio vaidmená skamba maþø maþiausiai lyg kosminë dangaus kûnø muzika, ðis skambutis turëtø nuskardëti ypaè ðaiþiai. kritikams vertinti Eimunto Nekroðiaus, Rimo Tumino, Oskaro Korðunovo ir kitø reþisieriø spektaklius kaip avangardiná reiðkiná ir net teigti, kad lietuviø teatralai aukoja pasakojimà, þodinæ iðraiðkà dël vaizdo, ryðkios spalvos, netikëtos mimikos. Pantomimos tradicija, ásiðaknijusi dar soviet- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 275

K U L T Û R A meèiu (kalbinës komunikacijos vengimas tada galëjo reikðti, kad atsisakoma netikrø, su oficialia propaganda susietø þodþiø), ir tuo metu neoficialiai iðpopuliarëjusi (ezopine kalba demaskuojanti sovietinio gyvenimo stagnacijà ir atbukimà) absurdo estetika paveikë ir tai, kà paprastai vadiname drama, tragedija, komedija þanro prasme. Rusø teatrologai kalba apie lietuviø spektakliams bûdingà þodþio baimæ. Laisvës radijo apþvalgininkë Marina Timaðeva, kalbëdamasi su Jonu Vaitkumi ir kitais þymiais teatralais, pastebi marionetës figûrà, tarsi apibendrinanèià komunikabilumo krizæ scenoje spektaklyje juda ir veikia reþisieriaus vaizduotës impulsams paklûstantys þaidimo dalyviai: Aktoriaus veidas lyg suauga su kauke. Daþnai juos stebëdamas prisimeni nors ir tobulà, taèiau ne draminá, o lëliø teatrà 1. Vis dëlto spektaklio atrama ir pagrindas tekstas, nuo jo tolstama, taèiau ir iðverstas, apverstas scenarijus remiasi verbaliniais þenklais suformuluota idëja. Reþisieriai ankstesniais deðimtmeèiais rinkdavosi daugiausia Èechovà ir Shakespeare à tai akademinës dramaturgijos virðûnës, aplink kurias susidaræs tradiciniø, kliðëmis virtusiø interpretacijø sluoksnis, kuris neiðvengiamai kaupsis ir ateityje. Klasikos atþvilgiu imamasi dekonstruojanèio veiksmo atskleidþiami netikëti kampai ir naujos perskaitymo galimybës. Korðunovas atrado oberiutø estetiniø eksperimentø dar neiðnaudotas aukso kasyklas, vëliau naujausià Vakarø dramaturgijà, ðokiravusià drastiðkomis temomis, tarsi nejuèia sugràþinusià aktualumà mitui apie supuvusá kapitalizmà ir jo nepatrauklø, net neþmoniðkà veidà. Su autorine lietuviø dramaturgija reikalai niekada nebuvo pernelyg geri: pavieniai kûrëjai negalëjo paneigti fakto, kad neturime gyvybingos tradicijos. Dramai reikia átikinamo dialogo, apskritai tikrovës iliuzijos, kurià pasiekti poetø tautai sekasi sunkiai: juk patys sau atrodome reikðmingesni, kai kalbame tarsi pakilæ virð miniø, negu tada, kai renkamës paprastà, bet átaigø, sàmoju þaiþaruojantá kalbëjimà. Galbût todël mûsø dramose (kaip ir visoje literatûroje) neproporcingai daug bylojimo pakeltu balsu. Itin ilgai iðsilaikë ðekspyriná dramatizmà imituojanti, tautos sàmoningumà ugdanti istorinë drama (Krëvë, Sruoga, Gruðas, Marcinkevièius). 7 8 deðimtmetyje kartu su ezopiniø ðifruoèiø fenomenu iðpopuliarëjo nervinga, prieðtaras aðtrinanti, taèiau vis tiek moralizuojanèio tono negalinti paslëpti Sajos, Glinskio þiaurumo teatro dramaturgija. Ne psichologiná, o labiau karnavaliná, þaismingà absurdà átvirtino Erlickas. Iðeivijos dramaturgai (Ðkëma, Landsbergis, Ostrauskas), tiesiogiai susipaþinæ su vakarietiðkais scenos eksperimentais, derino áprastiná melodramatiðkumà su visokiausiø -izmø, sroviø, be kuriø neásivaizduojama moderniojo þmogaus kultûrinë patirtis, átakomis. Taèiau pastaruoju metu tautinës dramaturgijos badas darësi sunkiai pakeliamas. Atviros Lietuvos fondas ir kitos institucijos rengë naujosios dramos akcijas, vyko ne vienas konkursas, kuriuose ne visada pavykdavo rasti nugalëtojø. Daugiausia þvalgomasi á jaunosios kartos kûrëjus. Prieð kurá laikà Akademinio dramos teatro scenà sukrëtë Herkaus Kunèiaus Suèiuptas velnias spektaklio plakate matëme Þemaitës skruostu toli graþu ne ið sentimentalumo riedanèià aðarà. Perraðytas klasikos tekstas atsivërë sadizmo, vampyrizmo ir kitø iðkrypimø vaizdais, liudijanèiais ne tiek postmodernios ironijos iðradingumà, kiek gûdþiai liguistà vaizduotæ. Ðis autorius turi tam tikrø dramaturginiø gabumø (tai árodo jo scenarijai TV serialams), taèiau dël savo beveik ritualiniø iðpuoliø prieð etikà ir moralæ turbût neástengia sukurti ko nors daugiau nei neskoningà parodijà. Ðiø metø kovo mënesá ávyko dviejø reikðmingø renginiø premjeros: á scenà iðëjo Mariaus Ivaðkevièiaus vieno veiksmo pjesës Malûð bei Sigito Parulskio ðokio ir dramos spektaklio Barboros Radvilaitës testamentas veikëjai ir atlikëjai. Abu autoriai ne naujokai dramaturgijoje: Ivaðkevièius, beje, bûdamas ir spektaklio reþisierius, pristato jau treèià pjesæ (dvigubos atsakomybës uþ spektaklá prisiëmimas buvo padiktuotas natûralaus nepasitenkinimo tuo, kaip ankstesnis reþisierius mëgino interpretuoti dramos Kaimynas tekstà); Sigitas Parulskis áspûdingai bendradarbiavo su Korðunovu statant P.S. Bylà O.K. Abiem autoriams nesvetima poetinë nuostata aplinkos atþvilgiu, atmieðta postmodernios ironijos prieskoniais: Parulskis pagarsëjæs á prozà linkstanèiais, áprastiniø ávaizdþiø hierarchijà lauþanèiais eilëraðèiais ir individo bûties skaudulius lieèianèiais esë, o Ivaðkevièius poemos periodus primenanèia prozos kalba. Ið karto turiu paþymëti, kad á abi dramas ketinu þvelgti kaip á tekstus, palikdamas uþ apþvalgos ribø vaidybà, scenografijà, muzikà, ignoruodamas Ivaðkevièiaus ir Algirdo Latëno reþisieriø pastangas Ivaðkevièiaus ir Parulskio dramaturgø naudai. Tokio apribojimo prieþastis siekis suvokti, kur link suka ir kà atranda naujoji lietuviø dramaturgija, kitø individualià sceninæ kalbà sukonstravusiø reþisieriø kaþkodël palikta uþkulisiuose. Pjesës Malûð dvikalbystë tikriausiai buvo sumanyta kaip formalusis sprendimas, kuris dialoguose ágavo nemaþai semantiniø aspektø. Kalbos pasirinkimas nëra neesminis dalykas, mat kalba yra tautiðkumo iðtakos, ji sàlygoja net þmogaus bûdo bruoþus. Ádëdamas á veikëjø lûpas rusø kalba paraðytus monologus lietuviðkai tematikai ir pirmiausia lietuviø þiûrovui skirtame kûrinyje, autorius tarsi priartina veikëjus prie veiksmo erd- 1 Litovskaja anomalija, veduðèiaja M. Timaðeva, in: Radio Svoboda, http://www.svo- boda.org/programs/th/2002/th.030902.asp 2 Oginskaitë, R., Dramaturgas pats ëmësi reþisuoti savo pjesæ, in: Lietuvos rytas, Mûzø malûnas, 2002 02 26, Nr. 8, p. 5. 276 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

K U L T Û R A vës tautinæ savimonæ þalojusio pokario, parankaus laiko net ir jaunam kûrëjui, nes tai buvæs kaip tik toks laikas, kai galëjo ávykti kas tik nori 2. Autoriui veiksmo laikas tëra þaidimo dalis, kur galimos ávairios santykiø kombinacijos. Pjesëje veikëjø ketvertas veikia simetriðkomis poromis, jie savaip bando atkurti ar sukurti gyvenimo simetrijà, ieðko laimës ir jos neranda. Apmàstymai apie laimingà gyvenimà uþima svarbià vietà Tëvo, Silvijos, Nastios ir Lionios charakteriø ekspozicijoje. Sovchozo pirmininkë Nastia, racionaliausias þmogus ðioje draugijoje, balsu reiðkia padrikas abejones, nuolat sau kelia klausimà, ar Tëvo, t. y. kitos kultûros atstovo, ásileidimas á ðeimà yra likimo pirðtas, ilgai ieðkota laimë, ar klaida. Jos sûnus Lionia sovietinio auklëjimo pilietis, vietoj namø dar vaikystëje pieðæs nelaisvës simbolá aklinà tvorà, uþ kurios nesimato në kraðtelio dangaus. Taèiau ir jis, ápratæs prie nelaisvës sàlygø, ieðko bent patvirtinimo, kad tai, kà jis veikia svetimoje þemëje, atsibrovæs á Silvijos namus, yra jo laimë ir likimas. Laimës ir likimo vertës èia nesudaro opozicijos, tikimasi, kad likimas bus laimingas, kad ið kitur atkeliavæs veikëjas ir bus tas viskà á vietas sustatantis þenklas. Taèiau visus kankina stoka trûksta plyðá uþpildanèios detalës: kepurës, kailiniø ir meilës. Personaþai naivûs, pasimetæ istorijos akivaizdoje (kaip Tëvas, neimantis su savimi á Sibirà jokiø daiktø, ar Silvija, kurios dialogas su Tëvu kupinas baimës ir netikrumo, taèiau nepasislenkantis toliau nuo vaikiðkø svaièiojimø apie vokieèius, kurie iðkeliavo á ðiauræ ieðkoti Tëvo neva su savimi pasiimtø kailiniø ir kepurës). Lionia gaivaliðkas, brutalus veikëjas, taèiau ir jam bûdingos nuo sovietinio purvo akimirkai atribojanèios iracionalios vizijos apie Tunguskos meteorità, kuris esà pralëkë jo nekliudæs nors ið konteksto suþinome, kad tada jis dar në gimæs nebuvo. Perteikiant Sibiro specifinius bruoþus, ðis tariamai autentiðkas prisiminimas yra bene ryðkiausias vietà apibûdinantis þenklas greta simptomiðkø pastebëjimø apie atðiaurø klimatà, kai neámanoma nustatyti oro temperatûros, kartu ir sveiku protu suvokti gyvenimo sàlygø, kai lauke plius minus dvideðimt penki. Pjesës tekste niekas nekelia ðypsenos, aplinkybës nepaprastai dramatiðkos, todël juokas (net pro aðaras) èia skambëtø ðventvagiðkai. Tuo Scena ið Sigito Parulskio spektaklio Barboros Radvilaitës testamentas. Barbora Dalia Michelevièiûtë, Þygimantas Aleksas Kazanavièius. Dmitrijaus Matvejevo nuotr. tarpu spektaklyje daugelis apþvalgininkø áþvelgs netikëtà komizmo intarpà, tarsi nauju rakursu pasukantá tradicine jau tapusià temà kalbos (ar lygiagreèiai vartojamø kalbø) þaidimai praskaidrina niûrià Sibiro patirtá: Dar kartà gali þavëtis pjesës kalba, stipriai uþmaiðyta abiejø tautø dramaturgine koðe ir kalbos poetika 3. Pjesëje iðkyla du nesusisiekiantys pasauliai, taèiau mëginamos plëtoti ir labai intensyvios komunikacijos tarp jø pastangos, kurias þlugdo patys veikëjai, nenusileisdami prieðininkams-konkurentams, o ið tikrøjø savo lemties draugams. Nebelieka konkretaus ryðio, bet vis stiprëja intuityvus, emocijomis grástas ar ið sapnø bei nuojautø susiformavæs bendravimas tarp Silvijos ir jos Tëvo bei tarp Nastios ir Lionios: jie naikina vienas kito laiðkus, taèiau negali nuslopinti tø nuolat girdimø balsø. Jau pjesës tekste áspûdingai atskleidþiamas realios komunikacijos pakaitalas sielø pokalbis, tarp Tëvo ir Silvijos uþsimezgantis net ikiþodiniu, signalø lygmeniu: á ðaukiná Siil atsakoma ávairiai intonuojamu, vis desperatiðkesniu Teat. Nastios ir Lionios pokalbis ávyksta tik prieðpaskutiniame paveiksle, prieð pat jo nuþudymo scenà, sàmoningai paliktà anapus teksto. Motina perspëja sûnø apie ankstesniame sapne iðkilusá vasarà pjaunamø javø vaizdà. Þmogaus bûtis archetipiðkai susiejama su augmenija, jos cikliðka raida, kur veðlumà keièia neiðvengiamas nykimas. Nesusikalbëdami su istorijos smagraèiø atskirtais artimaisiais, netektá kompensuoti turintys ir greta veikiantys personaþai tarpusavyje neranda kontakto. Tëvas iðprotëja: bandydamas vël uþmegzti nutrauktà ryðá su tëviðke, o galbût su savo paties suskaidyta sàmone, pasiduoda máslingø radijo balsø kvietimui. Nastia, jam anaiptol neabejinga, jo neiðgelbsti. Lionios ir Silvijos santykiai grásti prievarta ir stipresniojo virðenybe; Silvijos atsakas taip pat aklas smurtas, paaiðkinamas tuo, kad atvykëlis èia neprigijo, lygiai kaip kartais neprigyja ir todël raunami augalai. Jø komunikacija vienak- 3 Jauniðkis, V., Maþi vyrai, didþios moterys. Polemika su istorija, in: Kauno diena, 2002 03 16, Nr. 61, p. 12. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 277

K U L T Û R A ryptë: padëties vieðpats Lionia nurodinëja Silvijai, kuri ið baimës paklûsta, taèiau nepriima jo kaip autoriteto, nuolat klausdama, kas jis ir kieno jis yra, t. y. net negali jo identifikuoti ir pripaþinti (tuo tarpu Nastia neþino Tëvo vardo ir dël to nesijaudina jà patenkina Tevasilijaus (=Silvijos tëvo) pravardë). Bendraujama griebiantis etimologinio gretinimo, nes reikia nuolat aiðkinti vienus þodþius kitais, bandant apeiti kalbos barjerà, kuris palieka neáveiktas. Lionia pats tiki savosiomis etimologijomis, kuriomis naudojantis neutraliai vartojamiems þodþiams galima suteikti netikëtø prasmiø. Jis net ir su motina ima kalbëtis ðiais pseudo-paaiðkinimais: Þiv ja. Ot slov þivot i þivotnoje. Ið ðio prisipaþinimo ryðkëja atgrasus, neþmoniðkas gyvenimo beprasmybës supratimas. Augalui artima bûtis lengvai nutraukiama, net pasigailëjimo nenusipelno. Pastebima, kad suprasti kito kalbà turi tie, kurie atstovauja paþemintiesiems: lietuviðkø paaiðkinimø, þaidimo þodþiais neprireikia. Tëvo autoritetas suþlugdomas dar pirmaisiais tremties metais, kai jam prilimpa kurvos epitetas dël meilikavimo Nastiai. Ekspresyvus, vitaliðkas pradas ypaè iðryðkëja tokiose ribinëse situacijose, kai nustoja galioti kultûros ir etiketo taisyklës já liudija þemoji leksika, kuria Ivaðkevièiaus (kitaip nei Parulskio) pjesëje nesimëgaujama: tiesiog be ðiø þiauriø þodþiø ir ið jø dvelkianèio iðmatø dvoko kiltø pagunda kalbëti apie kanèios didybæ. O ðiomis sàlygomis neámanoma net tauri kanèia tikrovëje viskas þema, paniekinama. Vis dëlto tragizmo esama, ir já þymi Tëvo ir Lionios nesëkmës: Liûdesys ateina netikëtai per laiðkus ir abiejø vyrø bandymà ásigyventi, prigyti : vieno uþsisklendus, kito per prievartà 4. Kitas autorius, apie kurio dramaturginius ar teksturginius sugebëjimus dabar ánirtingai ginèijasi kritikai, Sigitas Parulskis, vël ásiverþæs á scenà su nauja drama Barboros Radvilaitës testamentas. Jis imasi þinomo, net chrestomatinio istorijos fragmento, liudijanèio, kad aistros verda ir anapus storiausiø valdovø rûmø sienø. Apie meilæ jis linkæs kalbëti be iliuzijø, kaip apie neiðvengiamà iðsiskyrimà, trumpà ðviesos blykstelëjimà, uþ kurá teks sudëti brangiausias aukas. Anot palankesnio recenzento, ðiame tekste dëmesys sutelktas á du personaþus vyrà ir moterá, kurie, draskomi savo dvasios demonø ir fiziniø instinktø, grimzta á vienatvæ dviese 5. Karaliai taip pat buvo þmonës, ir tas þmogiðkumas gali iðkilti kartu su vulgarybëmis, nuolat besikaupianèiu kûniðkuoju ir dvasiniu purvu: sukreèia gulëjimo savo mëðle beprasmybë, gatvës leksikos vartojimas ir panieka rafinuotam etiketui, bûdinga tiems herojams, kurie kaip tik turëtø prideramai atstovauti tautos elitui. Parulskiui negalioja bent kiek aiðkesnë aukðtai-þemai skirtis, net poetiniai ornamentai patvirtina, kad gyvename nesibaigianèios tamsos prarajoje nuaidi beasmenio choro vardu dëstoma primityvi iðmintis : Nykimà ir mirtá, kà daugiau gali / Paliudyti þmogus þmogui. Choro ir ðokëjø figûros, dramos tekste atliekanèios labiau dekoratyvinës puoðmenos funkcijà, galëtø bûti nuoroda á antikinæ tragikà, iki kurios pati drama në nesistengia pakilti. Þygimantas Augustas girtas, vemiantis, su liguista pagarba vengiantis motinos ðeðëlio, Barbora apkakojusi tvorà, negalinti atsispirti instinktams. Neabejotina, kad toks suþmoginimas þadina pasibjaurëjimà þmogaus prigimtimi. Taèiau kyla ir klausimas, kodël mums ðiandien turi rûpëti senos istorijos, jei jose atpaþástame vien savo paèiø iðkreiptas grimasas? Palyginti lengva vaizduoti iðvirkðèià þmogaus vidiná pasaulá, lengviau nei ieðkoti ðviesos, iðliekanèios visose epochose... Istorija ir jos pasakojimai autoriaus poþiûriu tëra mûsø purvinos kasdienybës pakartojimas kiek kitokioje aplinkoje ir pasitelkus kitai epochai bûdingà garderobà ar ginkluotës arsenalà. Konkretaus laiko þenklø Parulskio dramoje per maþa, kad bûtume tikri, jog prieð mus tikrai karaliðkosios poros tragedija ið viduramþiø rudens sezono: Jeigu ne personaþø vardai ar kartkartëmis nuskambantys ið istorinës ir literatûrinës tradicijos paþástami motyvai, galima bûtø pamanyti, kad tai kokia nors gyvenimiðkos muilo operos situacija, kurioje veikia vyras, þmona, jos broliai, sesuo ir anyta 6. Þalgirio mûðio scenoje, kur panaudojamas teatro teatre efektas, karaliðkojo pokylio dalyviai smaigstosi gal þvakëmis, gal skëèiais (ið remarkos aiðku, kad autorius èia buvo apimtas dvejoniø ir paliko reþisieriui sprendimo laisvæ), Þygimantas mini Bonos nuotraukà ant þurnalo virðelio ar nori susistumti morfijaus ir t. t. Visa tai ðiuolaikiðkumo þenklai, neva turintys priartinti prie þiûrovo apraðomus dalykus, taèiau kyla negeras átarimas, kad autorius ðitaip raðo apie senovæ todël, kad kitokiu stiliumi nepajëgtø pasakyti nieko ásimenanèio, kad stinga elementariø istoriniø þiniø. Autentiðkos meilës istorijos nuleidimas (ne perkëlimas...) á mûsø dienas stebina graudþiu banalumu: juk negalima paneigti aksiomos, kad niekas nepasensta greièiau nei naujausi dalykai. Parulskis kartais tarsi prisimena esàs ne vien tekstø chuliganas, pravardþiuojamas teksturgu 7, bet ir poetas, kuriam bûdingi ávairius kontekstus susiejantys filosofiniai apibendrinimai. Taèiau finaliniai Barboros þodþiai apie meilæ sielos simuliacijà pritrenkia tiek ilgam ásimenanèia vaizdo vulgarybe 4 Vasinauskaitë, R., Prigyti nuo þodþio gyventi, in: Verslo þinios, Savaitgalis, 2002 03 29, Nr. 13, p. 6. 5 Liuga, A., Peizaþas po mûðio, in: 7 meno dienos, 2002 03 08, Nr. 10, p. 1. 6 Ðabasevièius, H., Testamentas be paveldëtojø, in: Literatûra ir menas, 2002 03 29, Nr. 13, p. 13. 7 Gedgaudas, V., Testamentas ar ekskrementas?, in: Veidas, 2002 03 14, Nr. 11, http:/ /www.veidas.lt/lt/leidinys.full/3cbe824399a01 278 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

V I S U O M E N Ë (þmogaus ðviesiausias jausmas gretinamas su kalës, kuri nudvësë pernai, imituotu nëðtumu), tiek pesimizmu: viskas niekinga, nëra jokios proðvaistës, kûno kanèiø nepalengvina dvasinio prisikëlimo viltis... Abi dramos baigiasi pesimistine iðvada neprigijimo, susvetimëjimo ir jausmø netikrumo, iðdavystës patvirtinimu. Abi nutolusios nuo dabarties, veiksmas nukeltas á laikà, kuriame mûsø nëra. Skiriasi draminiø tekstø kalba Malûðo dialogai nuspalvinti vos juntamomis metaforomis, retkarèiais perimtomis ið tradicinës poetikos Vidutinybës spindesys Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pareiðkë neleisiàs knaisiotis komunistinëje praeityje, komunizmo Lietuvoje, girdi, seniai nebëra ir dël to per Frankfurto knygø mugës atidarymà politikuojama nebus diskusijà apie komunizmo paveldà siûloma pakeisti pokalbiu apie totalitarizmà, diskutantus Landsbergá su Michniku Karosu ir Paleckiu. Kadaise SSRS laikais buvo tokia Þalgirio futbolo sirgaliø tradicija po rungtyniø þygiuoti Vilniaus gatvëmis. Komunistø ásakymu milicija eitynes stropiai vaikydavo, paaugliai gaudavo lazdø, saugumieèiai juos tardydavo ir skirdavo baudas uþ chuliganizmà. Pasakojama, esà syká, iðvaikius panaðias eitynes, amerikieèiø þurnalistas paklausë valdþios atstovø: Ar pas jus visada po futbolo taip bûna? ir sulaukë atsakymo: Ne, niekada nebûna, ir ðiandien nebuvo. Brazausko nuoðirdumas, aiðku, paperka jis tikrai tiki, kad to daikto, komunizmo nëra, ir jis joks nusikaltëlis. Argi gali bûti piktadariu nie- VIRGIS VALENTINAVIÈIUS (kepurës, kailiniø, dalgio ávaizdþiai), o Barboros Radvilaitës testamento tekstà tarsi peilio geleþtë dreskia isteriðkø keiksmø ðuorai; aukðtojo stiliaus èia në kvapo. Paskutinë ðios dramos remarka: Barbora mirðta. Visi verkia. Tautinis gedulas, vëliavos ir kelnës truputá nuleistos. Kai personaþai, iki ausø panardinti purve, galop nuskæsta, nebelieka në tragedijos áspûdþio, ir dël to pasidaro tik dar liûdniau. Vis dëlto norisi tikëti, jog abu teksturgijos pavyzdþiai ákvëps kûrëjus stilistinei polemikai ir nuleidæ vëliavas ilgai nestovësime. kuo dëtas þmogelis, átvirtinæs lietuviðkame politiniame leksikone þodá nu? Paprastas, toks kaip visi lietuvis, statybos inþinierius tikrai neprimena Avinëliø tylëjimo ir naciø filmø veikëjø. Labiau lenda galvon vieno fantastinio apsakymo herojus Abnegas. Gyveno sau ramiai toks amerikietis, kol vienà kartà, per medicinos patikrinimà, nepaaiðkëjo stebinantis dalykas. Visi Abnego duomenys svoris, ûgis, amþius, pajamos, vaikø skaièius ir pan. sutapo su Amerikos statistiniu vidurkiu. Tà faktà pasigavo laikraðèiai, ðimtu procentø vidutinis amerikietis Abnegas tapo tautos didvyriu, masës panoro já sekti, siekti priartëti prie vidutinio svorio ir ûgio idealo. Ásisiûbavusi vaizduotë baigia tuo, jog susiformuoja nauja þmoniø padermë, homo abnegus. Brazauskas ne Stalinas ir net ne Chruðèiovas, spalvingumo trûksta, ið sovietinio olimpo jis geriausiu atveju gali pretenduoti prilygti Breþnevui, abnegizmo triumfui vëlyvajame ko- munizme. Abiejø kalba ne itin sklandi, abiem bûdingas pomëgis dirbti su paþástamais kadrais, asmeninio dëkingumo vertës politikoje iðmanymas ir originaliø politiniø idëjø stoka, svarbu darbas su þmonëmis ir biudþeto vykdymas. Abudu populiarûs, mylimi liaudies ir nevykdë masiniø represijø, blogiausiu atveju prispausdavo vienà kità disidentëlá. Kaip ir Breþnevas, Brazauskas puikiai iðmano valdþios simbolizmà trenkimas kumðèiu dël Frankfurto, tàsymasis dël kaþkieno dovanoto kalavijo ar tarnybiniø automobiliø nëra neiðmintingas elgesys taip reiðkiasi ilgai lavintas valdþios instinktas, natûraliai reikalaujantis, kad valdþia bûtø gerbiama. Spindinti vidutinybë Breþnevas gal nebuvo Demostenas, bet neklystamai þinojo, kad ilgi, besitæsiantys, peraugantys á ovacijas plojimai bei raudoni kilimai sàjunginiø respublikø sostinëse yra svarbus jo valdþios árodymas, jo valdþios mandatas, o kas ðaiposi tam perauklëti yra tinkamø priemoniø. Valdþios ðventumo paslaptis nesvetima ir Brazauskui, o neblëstantis populiarumas (beje, pelnytas bûtent dël vidutiniðkumo) já, matyt, atpalaidavo kam èia vaidinti demokratijà, kam ceremonytis duokit man pagarbà, o ne knaisiojimàsi komunistinëje praeityje, kurios nebuvo. Ar kartais ne èia ir prasideda disidentëliø ujimas? Þinia, kad pasak LKP LDDP LSDP vieðøjø ryðiø meistrø (dialektinio) padavimo, vienintelis tikras bolðevikas komunistas Lietuvoje yra Landsbergis jis suprieðinæs þmones kalbëdamas apie tariamus komunizmo nusikaltimus. Kitaip sakant, tikrasis komunizmo nusikaltimas yra kalbëti apie komunizmo nusikaltimus, ir mûsø komunistai su tokiais tikraisiais nusikaltimais kovos kaip Pavelas Korèiaginas ið Kaip grûdinosi plienas. Vengrijoje panaðià dialektinæ kampanijà vykdo tenykðèiai ekskomunistai, kurie dabar vadinasi socialistais. Koká mënesá prieð balandþio parlamento rinkimus Budapeðte atsidarë NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 279

V I S U O M E N Ë Algirdas Brazauskas ir Artûras Zuokas nuleidþia kapsulæ á pirmàjá atkuriamø Valdovø rûmø polá. 2002 geguþës mën. Kæstuèio Vanago nuotr. ELTA Teroro namø muziejus. Pastate Andraðio bulvare, per karà buvusioje vengrø faðistø saugumo, o po karo komunistø saugumo bûstinëje, atidarytas abiejø totalitariniø sistemø nusikaltimø muziejus. Ir faðistai, ir komunistai ðiame pastate kankino ir þudë þmones. Taèiau buvæ aparatèikai nemëgsta muziejaus, nes ten yra jø giminaièiø bei tëvø nuotraukø, nemëgsta, kai komunizmas tapatinamas su faðizmu, galop nemëgsta paties þodþio teroras. Socialistai sukëlë didelá triukðmà, jog muziejus politizuotas, specialiai atidarytas prieð rinkimus, kenkia jaunai vengrø demokratijai, o jo iniciatoriai deðinysis tautinis sàjûdis FIDESZ nacionalistai, totalitaristai ir laisvo þodþio smaugëjai. Socialistai skelbë, kad, laimëjæ rinkimus, pervadins muziejø susitaikymo namais. Vengrø komunistai taip pat daro viskà, kad átikintø visuomenæ pamirðti baisiausius praëjusio ðimtmeèio ávykius. Tai nebus sunku: be vieðos diskusijos, vardø, datø, vietø ávardijimo dauguma þmoniø pamirðta lengvai. Neseniai rinkimus vël laimëjusi Lenkijos buvusiøjø komunistø partija demokratinës kairës sàjunga arba SLD mûsiðkiø buvusiøjø mëgstama vadinti bièiuliðka partija. Ministras pirmininkas Leszekas Milleris kitados priklausë betoniniam Lenkijos komunistø partijos sparnui ir dar 1990 m. kovà, kai Lietuva skelbë nepriklausomybæ, aiðkino, kad ið tarybinës kariuomenës atsitraukimo niekam nebus gero. 1991 m. atostogaudamas Kryme, jis atsitiktinai gyveno viename vieðbutyje su SSRS vidaus reikalø ministru Borisu Pugo ir viceprezidentu Genadijumi Janajevu bûsimais puèistais. Per pirmàsias kelias valdþios savaites Milleris ir jo vyriausybë pradëjo didelio masto valymà ëmë atleidinëti valdininkus, ambasadorius, valstybiniø ámoniø vadovus nekomunistus, idant sukurtø kuo daugiau vietø saviems vaikinams. Pasak Varðuvoje gyvenanèios buvusiøjø komunistø þinovës, amerikieèiø þurnalistës Anne Applebaum, tiek daug þmoniø taip greitai neatleido në viena Lenkijos vyriausybë, taip pat ir pirmoji demokratinë vyriausybë 1989 m. (Spectator, 2002 03 23). Privatizavimas pristabdytas, ðiame fronte vël pradeda ðmëþuoti Gazprom. Milleris ëmësi ir þiniasklaidos þinoma, ne cenzûros, Dieve gink, mes gi demokratai bet pabauginant, spustelint, pabarant. Nacionalinë televizija neberodo Milleriui nepalankios medþiagos, pavyzdþiui, kaip jis pirko namà. Privaèiø televizijø savininkai staiga pajuto, kad gali turëti problemø gaudami daþnius ir panaðiai. Na, panaðiai kaip Brazauskas staiga raðo laiðkà LRT, reikðdamas susirûpinimà laidø þemdirbiams kokybe. Millerio ir Brazausko rankos laisvos, nes Europos spaudos milþinai Economist, Monde, Frankfurter Allgemeine nusitaikæ á Berlusconi, Haiderio ar Le Peno (á)tariamas simpatijas totalitarizmui. Pasak Applebaum, di- dþiajai Vakarø spaudai nerûpi, kad Lenkijà valdo þmogus, kuris ne tik átariamas tokiomis eventualiomis simpatijomis kaip Haideris, bet kuris atvirai garbino totalitariná reþimà ir dalyvavo jo praktikoje kaip Politbiuro narys. Juolab didþiajai pasaulio spaudai nerûpi Brazauskas kas jis toks? Ir kas ta ðalis, kur Lietuva vadinas? O Brazauskas, þinoma, totalitarizmui nesimpatizuoja, nes jo Lietuvoje nebuvo ir ðiandien nëra, o bet kam, kas teigia prieðingai, geriau neskaldyti tautos ir nekenkti santarvës demokratijai. Ði demokratijos rûðis nuo tikrosios skiriasi tik viena smulkmena normalioje demokratijoje leidþiama kalbëti visiems, tarp jø ir besiðaipantiems ið valdþios. Vidutinybë politikoje, ypaè demokratijoje, savaime nëra problema istorijoje bûta daug genialiø vadovø, piktø darbø pridariusiø daugiau uþ vidutinybes. Jei Brazauskas bando uþdaþyti praeitá ið abnegizmo, galima manyti, kad tai tik dvasinio patogumo dalykas, ir tuðèia jo. Taèiau pritaikytos demokratijai ir neátikëtinai veiksmingos ðiuolaikinës verslovës excommunism.com sëkmë turi kainà, kurià moka visi. Ciniðkas ( pragmatiðkas ) praeities ignoravimas stiprina visuomenës cinizmà valstybës ir jos ástaigø atþvilgiu. Raðydama apie minëtà Budapeðto muziejø dienraðtyje Wall Street Journal (2002 03 01), Applebaum pastebi, kad praeities marinimas yra pagrindinë pokomunistiniame pasaulyje siautëjanèios korupcijos ir nusikalstamumo prieþastis. Dauguma Vidurio Rytø Europoje lengvai susigaudë, jog per 10 perëjimo nuo komunizmo metø politiðkai ir ekonomiðkai daugiausia laimëjo ávairiø komunistiniø partijø vadovai. Kai aukos vargsta su maþytëmis pensijomis, jø buvæ kankintojai atostogauja pajûrio vilose. Nieko nuostabaus, kad daugëja kyðininkø ir senukø þudikø, nes milijonai þmoniø gavo ir gauna áspûdingà pamokà, jog dorumas neapsimoka. 280 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

VIENAS PASAULIS Nediplomatiðki apmàstymai EGIDIJUS VAREIKIS Diplomatai yra vieni tø, kurie mëgsta frazæ tarp mûsø kalbant. Po to pasako neretai tokiø dalykø, kurie oficialiose kalbose negali bûti numanomi net potekstëse. Diplomatinio gyvenimo uþkulisiuose kalbama, màstoma ir net sprendþiama ne visai diplomatiðkai... Vienas karjeros diplomatas, kurio pavardës dël visiðkai suprantamø prieþasèiø neminësiu, po savo diplomatinës tarnybos juodajame þemyne iðdëstë (taip tik tarp mûsø) savo poþiûrá á Afrikà. Sakë, Afrika nuo Amerikos skiriasi vienu esminiu bruoþu. Europieèiai, atëjæ á Amerikà, iðnaikino ten buvusià civilizacijà ir tuðèioje vietoje sukûrë naujà. Amerika su visais laukiniais Vakarais buvo visiðkai kolonizuota. Naujà civilizacijà kurti buvo lengviau nei Europoje, nes neslëgë istorijos sentimentø ir palikimø kupra, amerikieèiai turëjo racionaliø idëjø ir jas realizavo. Amerikieèiai buvo laisvi ir liberalûs, davë valià privaèiai iniciatyvai. Amerika tapo pasaulio lydere. Kodël tokia lydere netapo Afrika? Afrikoje europieèiai pradëjo kai kà nauja, vietiniams gyventojams neáprasta: jø ne tik nenaikino, bet maitino ir mokë, ðiek tiek sukrikðèionino, ðiek tiek apkelnëjo, taèiau darbo nebaigæ veikiai viskà paliko patiems afrikieèiams. Palikimas buvo pavadintas dekolonizacija ir vieðai dþiaugtasi, kad tai buvo bene geriausiai parengtas ir ágyvendintas JTO projektas. Beje, kolonializmu vadinamas europieèiø ar net krikðèioniø buvimas juodajame þemyne, o tai, kà iki jø darë, pvz., islamo neðëjai ir Afrikos atradëjai ið Azijos, laikoma veikiau natûralia tikra Afrikos istorijos dalimi. Ðiandien, praëjus 40 metø nuo dekolonizacijos pradþios, Afrika atrodo visai ne taip, kaip manyta. Tai nëra gerø, taikiø, neskriaudþiamø ir nieko neskriaudþianèiø juodaodþiø rojus, Afrika neprasigyveno ið tiek daug þadanèiø resursø ir neva perspektyvaus intelektinio potencialo. Ðiandienë Afrika yra ne tik maþiausiai demokratiðkas kontinentas, bet ir labiausiai korumpuotas, neþaboto terorizmo, etninës neapykantos ir antihumaniðkos tvarkos, ekonominës ir politinës suirutës regionas. Afrikieèiai savo rankomis niokoja nebeatkuriamà aplinkà, þudo kitatauèius ir kitaminèius; tai bene paskutinë vieta planetoje, kur galima paprasèiausiai fiziðkai mirti badu. Keliasdeðimt naujai sukurtø valstybiø paprastai neturi jokios nacijos kûrimo ir skirtingø etniniø grupiø integravimo politikos. Kolonializmo palikimas baisus ne tuo, kad Afrika palikta nuskurdusi ir techniðkai atsilikusi. Tokia ji buvo visada, ir modernizavo jà beveik be iðimèiø tie patys kolonizatoriai. Veikiau prieðingai, kolonizatoriai paliko kelius, versloves, plëtros ir investicijø galimybes. Kolonijinis palikimas baisus tuo, kad tai bene didþiausias pasaulyje nebaigtas politinis projektas, paliktas valiai afrikieèiø, visai nenorinèiø projektà tæsti, taèiau ir nelabai þinanèiø, kuo já pakeisti. Dauguma pokolonijiniø Afrikos valstybiø vadovø buvo Europoje ir JAV iðsimokslinæ revoliucionieriai, kurie taip ir nerado modus vivendi tarp noro gyventi kaip Europoje ir lokaliø diktatoriðkø ambicijø, kurias realizuoti buvo lengviau be Europos. Vietiniams vadams rûpëjo tai, kas ir ikikolonijiniais laikais: realizuoti save valstybëlës, blogiausiu atveju genties, lygmeniu. Bûtent tokiai savirealizacijai naudoti gausûs ir perspektyvûs ne vienos ðalies resursai. Resursai savaime, þinia, nëra panacëja. Tik kai kurie regionai ar ðalys praturtëjo ið vadinamøjø resursø prasigyveno Persijos álanka, bet ne Nigerija ar Venesuela, Èilë ir Pietø Afrika, bet ne buvæs Zairas ar Kazachstanas. Reiktø pasakyti neproporcingai praturtëjo kai kurie Zairo ir Kazachstano pilieèiai, atrodo, niekada neketinæ siekti vadinamojo bendro gërio. Pavyzdþiai rodo, kad neturtinga ðalis, pilna gamtos turtø, nëra vien Afrikai bûdingas reiðkinys, bet Afrikoje tokiø ðaliø bene daugiausia. Pirminiø resursø metalø rûdos, anglies, naftos, net deimantø poreikis ðiandien nëra jau toks aukðtas, ir laukti, kol kas atvaþiuos, juos iðsikas, iðsiurbs ir dar mokës didelius pinigus tuðèia iliuzija. Afrikos valstybiø transporto ir ryðiø infrastruktûra maþai pasikeitë nuo minëtø kolonizacijos laikø. Specialistai liûdnai juokauja, kad reikia naujos kolonizacijos nutiesti naujas elektros perdavimo linijas, pataisyti kelius ir tiltus. Negausios atsitiktinës investicijos kol kas duoda labai keistø efektø kiekvienas pagerëjimas daþniausiai inicijuoja tik gimstamumo augimà. Jei ið kaimo A á kaimà B atsiras kelias, padaugës vaikø abiejuose kaimuose. Ðtai kur tikra investicija á þmogø nuo Gvinëjos iki Madagaskaro. Pastaruoju metu nemaþai kalbama NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 281

VIENAS PASAULIS apie Afrikos demokratijà. Gero galima pasakyti tiek, kad vadinamasis pereinamasis laikotarpis tebesitæsia. Tai, kas vyksta ðiandien, jau spëta pavadinti antruoju Afrikos iðvadavimu. Pirmoji demokratiniø rinkimø banga neva buvo pokolonijinë, dabartinë turëtø bûti podiktatûrinë. Demokratijos apologetai bando skaièiuoti, kur rinkimai vyko, ir gauna pozityviø rezultatø. Demokratijos skeptikai bando skaièiuoti, kur rinkimai buvo panaðûs á farsà ir taip pat gauna sau naudingus rezultatus. Demokratijos gynëjai ragina bûti kantriems pereinamasis laikotarpis ilgas, demokratijos skeptikai sako nebëra ko laukti. Korupcinei afrikietiðkai demokratijai rinkimai reikalingi veikiau ryðiams su Europa ir JAV palaikyti. Ne vienas Afrikos valstybës lyderis pripaþásta, kad demokratija turi iðaugti paèioje visuomenëje, ji negali bûti importuota. Bûtent tokia importinë demokratija neprigijo praëjusio amþiaus 7-à deðimtmetá. Dabartinë demokratija lyg ir jau nebe importinë, tad jos gyvybingumà dar derës iðbandyti. Ðiandieniai lyderiai sako (ir jie teisûs), kad demokratija Afrikoje nekoreliuoja su ekonomika ir gerove, tad vis daþniau atrodo kaþkoks europietiðkos kultûros primestas þaidimas. Demokratinius rinkimus galima surengti, kai juos kas finansuoja, kai po jø atsiranda investicijø, taèiau tuo demokratijà kurti galima ir baigti. O kam gi ji ið esmës reikalinga? Ar Afrikos ðalys turi galimybæ sukurti rimtai pliuralistinæ visuomenæ? Iki kolonizacijos tokios visuomenës nebuvo, kolonijiniu laikotarpiu jos niekas nekûrë, dabar vargu ar reikia? Ðiandien esamà gentinæ-korupcinæ Afrikos sanklodà pigiau iðlaikyti nei investuoti á neþinia kur vedanèias visuomenës sanklodø reformas. Kai reikia tik þaliavø, lengviau tvarkytis su korupcine, ne su demokratine ir pilietine valdþia. Kolonizatoriai nebuvo demokratijos apaðtalai, ekonomikos këlëjai, misionieriai ir kitokie geradariai. Tad gráþti á kolonializmà dabartiniams eurodemokratams neleidþia jø garbë. O didelio pasirinkimo èia nëra laukti demokratijos reiðkia beveik tà patá, kaip marinti afrikieèius badu, o nemarinti bendrauti su visiðkais nedemokratais. Tiesà sakant, interesas kà nors Afrikoje daryti taisyti, investuoti, kurti tëra gana menkas. Afrika pabrëþtinai nepatraukli nei dabartine resursø pasiûla, nei kuo kitu. Demokratizuoti Pietø Afrikà ar Namibijà buvo palyginti lengva: jos jau ir taip smarkiai sueuropintos, taèiau demokratija jose iðsilaikys tik tiek, kiek bus naudinga europiðkumui palaikyti. Zimbabvë, buvusi Pietø Rodezija, tapusi normalia Afrikos valstybe, veikiai ágijo visus Afrikos valstybës bruoþus skurdà, nedemokratiná reþimà, korupcijà, etninæ nesantaikà ir t. t. Zimbabvë buvo iðbarta, taèiau ir tiek. Gaisras prigesintas. Demokratiðki Vakarai Afrikoje uþsiima veikiau gaisrø gesinimu tol, kol tie gaisrai nervina vietinæ amerikieèiø ar europieèiø publikà. O ji greit pamirðta savo nervinimosi prieþastis, pamirðta pilietinius karus, kurie tæsiasi deðimtmeèius, politinius pasiþadëjimus, kurie baigiasi, kai pasikeièia prezidentas ar dalis valdanèiojo elito. Po to viskas vël beviltiðkai ir taip pat nuobodþiai ið naujo. Ðiandien ir Afrika, ir Europa su JAV turi dar vienà argumentà palaukti su demokratija geresniø laikø. Argumentas vadinasi AIDS, naikinantis afrikieèius þiauriau nei legendiniai kolonizatoriai. AIDS nepriklauso nuo demokratijos, þmones reikia bandyti gelbëti, kad ir kokioje ðalyje jie gyventø, vadinasi, bendrauti be jokiø sankcijø su tokia Afrika, kokià turime. O, tiesa, kokios Afrikos mums reikia? Nelabai kokios, nebent iðsaugojusios savo neliestà gamtà, reikalingà daþniausiai pasigërëti. Tûlas europietis neásivaizduoja, kad savo þemynà padarë þavø ne saugodamas laukinæ gamtà, o jà keisdamas. Jei mums afrikieèiø reikia tik kaip nacionaliniø parkø priþiûrëtojø, jie nerodys didelio entuziazmo demokratijai ir kitiems geriems europietiðkiems dalykams. Galiausiai globalizacija, neva visus mus padarysianti draugais ir broliais. Jà Afrika sutinka su pasibaisëjimu. Globalizacijos akivaizdoje juodasis þemynas ið anksto pasmerktas bûti visiðkas autsaideris. Vidurio Europa, kai kurios Azijos dalys spëja á greitai judantá globalizacijos traukiná, o Afrika ne. Globalizacija visiðkai netinka Afrikai, netinka teorijai, kad ðiuolaikinës technologijos gali prikelti net ir labiausiai atsiliekanèias tautas. Gali, jei tam yra koks rimtas poreikis, taèiau nei JAV, nei Vakarø Europa, nei besivystanti Azija to nenori. Tekalba diplomatai nevieðai, tekalba vieðai mokslininkai, politikai, biznieriai. Afrikos projekto pabaigai trûksta visko, ko tik gali trûkti pradedant gera valia, baigiant pinigais. Apie koká èia vienà pasaulá dar kalbame. 282 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

KNYGØ MUGË Andriuðkevièius, Alfonsas; Beresnevièius, Gintaras; Geda, Sigitas; Parulskis, Sigitas; Radvilavièiûtë, Giedra, Siuþetà siûlau nuðauti, romanas, sud. Sigitas Geda, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 173. Knyga apgavystë. Tai nëra romanas, kurá raðo penki autoriai, beveik net nesusitaræ. Autoriai ið tiesø ne tik nesusitaræ, bet ir neturëjo tikslo raðyti bendrà knygà. Tikslà turëjo leidëjai, Ðiaurës Atënuose pasirodþiusius tekstus sudëjæ á vienà knygà, kurioje ðis faktas nepaminëtas. Sudarytojo paþadëtà tekstø polifonijà iðgirs nebent labai geranoriðkas skaitytojas. Tekstai skiriasi þanru ir lygiu. Kai kurie jø akivaizdþiai paneigia tezæ, kad tekstai nesensta. Dalis jø panaðûs á nuo kûrëjo iðlaisvintà kûrybà. Visuma be ryðio. Gal tai ir vadinama postmodernizmu? Tomas Daugirdas Céline, Louis-Ferdinand, Kelionë á nakties pakraðtá, ið prancûzø k. vertë Pranas Bieliauskas, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 498 p. Romanas, átrauktas á XX a. klasikos kanonà, anuomet (1932) ðokiravæs necenzûruota ðnekamàja leksika, kurios rupumas kelia galvasopæ vertëjams, iðreiðkæs paniekà þmogaus prigimtyje naiviai ieðkantiems ðviesiojo prado. Kûryba autobiografiðka, ávykius sieja nerimastingos kelionës per gyvenimà marðrutas, priklausantis ne tiek nuo herojaus ágeidþiø, o nuo iracionaliø aplinkybiø. Þmogus Céline o romane zoologinë bûtybë, nepakylanti virð savo kûniðkumo, maþai kuo besiskirianti nuo ropliø ar vabzdþiø. Knygos epigrafas skelbia, kad keliauti gali bet kas. Tereikia uþsimerkti. Tai kitapus gyvenimo. Manfredas Þvirgþdas Delanty, Gerard, Europos iðradimas: idëja, tapatumas, realybë, ið anglø k. vertë Almantas Samalavièius, Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2002, 247 p. Dar vienas marksistinës pakraipos ideologinio demaskavimo mëginimas. Sklaidoma Europos vienybës idëjos mistika. Ðià idëjà autorius suseka esant organizuojanèia metafora, ðydu, uþ kurio slepiasi Galia. Ji naudojasi Europos vienybe tikinèiø europieèiø naivumu ir sëja antagonizmà: antisemitizmà, rasizmà, nacionalizmà, imperializmà, nacizmà, antislavizmà, faðizmà, þodþiu, ksenofobijà. Jà itin sunku susekti, nes kiekvienoje epochoje ji keièia savo veidà bei apsisiauèia vis nauju, savaime graþiu, Europos vienybës idëjos rûbu... Siûlytina skaityti kaip detektyviná pedagoginá siaubo romanà. Nerija Putinaitë Einðteino mintys, sud. Alice Calaprice, ið anglø k. vertë Jolanta Kriûkienë, Kaunas: Verba verba, 2002, 328 p. Jo ûgis buvo 171,5 cm; krûtinës apimtis 87 cm. Virðutinë rankø dalis 28 cm. Kalbëti pradëjo dvejø su puse metø. Jaunystëje sirgo kepenø liga ir opa, vëliau ðirdies liga ir hemolizine anemija. Já kankino plokðèiapadystë ir gausus pëdø prakaitavimas. Neátikëtinai garsiai knarkë. Po mirties jam buvo iðimtos smegenys bei akys. Nustatyta, kad kairiajame smegenø pusrutulyje buvo daugiau negu vidutiniðkai neuronus maitinanèiø làsteliø. Galbût todël màstë apie visus pasaulio dalykus: nuo aborto iki vegetarizmo. Buvo be galo áþvalgus. 1933 m. pasakë, kad þydai primena nesikondensuojanèias inertines dujas, kurios substancinæ egzistencijos formà gali ágyti tik susilietusios su tvirtu objektu (p. 137). Knyga apie Alberto Einðteino asmenybæ yra puikus pavyzdys, kaip kuriami ir dirbtinai palaikomi ðiuolaikinio mokslo mitai. Palemonas Draèiula Feliksas, Bajoras, Viskas yra muzika, sud. Graþina Daunoravièienë, Vilnius: Dailës leidybos ir informacijos centras, 2002, 488 p., iliustr. Ði bene didþiausios apimties knyga apie lietuviø kompozitoriø pirmoji rinktinë, skirta Felikso Bajoro kûrybai. Atsisakius tradiciniø biografinio-chronologinio ar þanrinio rëmø, atsiveria teminës ávairiø kartø ir kraðtø muzikologø studijas suartinanèios aðys. Pirmoji susijusi su bandymais áminti Bajoro muzikos kalbos logikà (ásigalëjusi nuostata, kad ji þinoma tik paèiam autoriui), antroji su siekiu apibrëþti kompozitoriaus liaudiðkumà, ryðius su nacionaline tradicija. Knygoje sudëti ir keliø deðimtmeèiø kompozitoriaus straipsniai, literatûrinë kûryba, pokalbiai, atveriantys ðiam kûrëjui bûdingus þaviai subjektyvius, aðtrius priklausomybës ir nepriklausomybës metø kultûros reiðkiniø vertinimus. Rûta Goðtautienë Jameson, Fredric, Kultûros posûkis. Rinktiniai darbai apie postmodernizmà (1983 1998), ið anglø k. vertë Auksë Mardosaitë, Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos l-kla, 2002, 231 p. Esë iðties rinktinës. Vienoje autorius apgailestauja dël piktnaudþiavimo postmodernizmo devizu. Visomis tikrina skaitytojo atsparumà makabriðkam neva antipostmodernios minties ðokiui aplink marksizmo ir postmodernizmo stabus. Ðio ðokio sûkurin átraukia netolygios minties konceptualus rafinuotumas. Já paryðkina vertimo kalba, atitinkanti autoriaus minimà postmodernø neatsakingumà. Ideologinë leksika ne tik mena komunistinæ praeitá, bet ir dera NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 283

KNYGØ MUGË su postmoderniu psichinio programavimo reiðkiniu. Èia ir slypi knygos átakingoji vertë. Dalia Zabielaitë Katinienë, Bronë, Atodairø vasara. Atsiminimai apie Antanà Vienuolá, Vilnius: Alma littera, 2002, 408 p. Ar gali kas bûti didingiau uþ Mokytojos ir Raðytojo dvasinæ meilæ! Ji trapi lituanistë, nuolatos jo laukianti, girdinti jo netvirtus þingsnius, þiûrinti á jo rankà, tokià mielà, tokià brangià, siauru delnu, aiðkiai iðsiðovusia vena, iðsiðakojusia liesoje baltoje odoje (p. 340); jis burtininkas kûrëjas, kuriam atëjus pragiedrëja niûri nuotaika, nyksta raukðlës nuo kaktø, uþlûþta aðtrus þodis, gæsta ásiliepsnojæ pykèiai (p. 333). Ji stovi kopose ir þiûri, kaip jis sunkoku þingsniu nutrepena prie jûros, pasineria jos bangose. [...] Begalinë jûros platybë, ir maþutis þmogaus siluetas (p. 374). Tai sentimentali istorija ið tø laikø, kai þmoniø akys buvo pilnos aðarø, ðirdys kupinos baimës, mokytojos jautrios rûtakasës, o sudvasintais kenèianèiais veidais raðytojai didþiausi autoritetai ir tiesos ðaukliai. Gintautas Plevokas Kynaitë, Rûta, Laikyk mane uþ rankos, Vilnius, 2002, 192 p. Aðtuoniolikmetës mirusios mergaitës kûryba eilës, pieðiniai, dienoraðèio gabalëliai. Tai kiek daugiau, negu draugø ið Vilniaus Bernardinø baþnyèios duoklë atminèiai. Autentiðkas paprastumas ir neiðsiskleidusio talento nuojauta graþiai patylom primena, kad ir patys esame tokie trapûs. Vytautas Aliðauskas Lingis, Alphonso, Pavojingos emocijos, ið anglø k. vertë Ieva Skarþinskaitë, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, 200 p. Svarbi ir laukta vieno originaliausiø ðiuolaikiniø amerikieèiø filosofø knyga. Ávertintina kaip veikalas, balansuojantis ant etikos ir estetikos ribos. Kaip teorinis veikalas ji skandalinga: taiko á þmogaus intymumo ðerdá ir nepaskaitoma, jei tekstà objektyvizuojame bei konceptualizuojame. Ji praðosi skaitoma aistringai persiimant autoriaus sugebëjimu pajusti kondoro skrydá, pamatyti pasaulá mirðtanèiojo akimis, kartu su autoriumi iðgyvenant að iðtirpdantá vitaliðkà bendrumo su pasauliu jausmà. Knygos autorius yra lietuviø kilmës. Nerija Putinaitë Ðirdies neatskiriamasis: Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mûsø atsiminimuose, sud. Onë Baliukonë, Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2002, 518 p., iliustr. Kiekviena stora atsiminimø knyga turi vertæ, tad ir ðià neproðal pasklaidyti ne tik velionio kunigo gerbëjams, bet ir tiems, kam ádomu poros paskutiniø deðimtmeèiø kultûrininkø gyvenimas. Tiesa, atsiminimus nekart pakeièia neskoningas velionio liaupsinimas, bet jau pripratome, kad kai kurie kunigai garbinami labiau negu Dievas. Tradicinës leidëjø bëdos: nëra vardø rodyklës, perspausdinant tekstus, nenurodoma ið kur, nëra datø, kada atsiminimai suraðyti. Vytautas Aliðauskas Ðiuolaikinës lietuviø poezijos chrestomatija, sud. Sigitas Parulskis, Vilnius: Alma littera, 2002, 215 p. (ser. Skaitymai) Tai penkiolikos ðiuolaikiniø lietuviø poetø chrestomatija, skirta mokiniams ir studentams. Po puslapá aiðkinamojo teksto apie kiekvienà autoriø tarsi ið mokinio konspekto. Tekstø bei autoriø atranka kartais stebina: pavartæ knygà, skaitytojai veikiausiai susidarys vaizdà apie asmeniná sudarytojo skoná. Rima Malickaitë Tysliava, Juozas, Tawa nouson, iliustravo Telesforas Valius, Vilnius: Baltos lankos, 2001, 125 p. Po keturiø deðimtmeèiø realizuotas sumanymas: abstrakèios moderniosios grafikos vizijos papildo poeto, laikiusio save paskutiniu prûsu, herojiná himnà dvasinei tëvynei. Poemos tekstas jau tapæs klasika, keturvëjiðkos bravûros ir jaunystës polëkio jame në kvapo, vien gilëjantis skausmas dël Prûsijos likimo. Iliustracijos ne vien papildo, bet ir pratæsia poeto þodþius, todël leidiná teisëtai galima laikyti dailininko knygos þanro pavyzdþiu. Kaligrafija, aðtrios juodos ir raudonos linijos perteikia mûðin þengianèiø kariuomeniø ar kraðtà siaubianèios mirties dinamikà, nors vaizduose nemaþa sàlygiðkumo. Skaitytojas skatinamas ásijausti, emociðkai priimti tai, kas skelbiama poemoje, inkrustuotoje prûsiðkos maldos þodþiais. Manfredas Þvirgþdas Zaborskaitë, Vanda, Eilëraðèio menas: Interpretacijos, Vilnius: Tyto alba, 2002, 305 p. Ði mokyklai kadaise didþiulæ átakà padariusi interpretacijø knyga ðiandien skiriama ne tik mokytojui, o ir þemdirbiui ar statybininkui, gydytojui ar vadybininkui. Ir senosiomis, ir keletu ðiuolaikinës poezijos interpretacijø nesiekiama nei iðeiti uþ teksto, t. y. reprezentuoti kûrybos principus (antai pasirenkami ne patys stipriausi tekstai), nei eksplikuoti analizës kelià. Belieka tikëtis, kad jos savaime pasitarnaus kaip apspirinas nuo galvos skausmo. Rima Malickaitë Aptariamas knygas parûpina Akademinë knyga (Universiteto g. 4, Vilnius) 284 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

LAIÐKAI IR ATSILIEPIMAI Geriau nelyginkime Pasakota apie pasiaukojusius þmones iðtikimus Dievui ir Tëvynei. Pasakoja Tatjana Maceinienë. 2002 metø sausio vasario mënesio Naujajame Þidinyje-Aiduose. Raðyta apie Juozà Ambrazevièiø-Brazaitá. Graþu apie gerus ðnekëti. Atrodo, kad ir uþtektø papasakoti jø gerus darbus. Bet neiðvengiama, o gal ir nevengiama lyginimo: vienas þmogus geriau, kitas blogiau, nors tai nepalyginama. Kiekvienam pagal jo paðaukimà. Ne tik autorë, ir pats Ambrazevièius-Brazaitis lygina, ir raðo: Man paèiam svetimi tie, kurie savo darbais stengiasi ásiamþinti ateities generacijoms, nepaisydami ðios dienos reikalø. Man brangesni tie jø darbai, kuriais jie daro gerà darbà dabar, savo laikø þmonëms, palikdami ateities ápëdiniams rûpintis jø laikais. Lengvai pasakyta, o ið tikrøjø yra labai daþna problema. Ne visiems reikia dirbti tik savo laikams ir kaiðioti tik jø skyles. Visiems reikia atspëti, koks yra kurio paðaukimas ir já vykdyti. Straipsnyje kalbama apie Ambrazevièiø-Brazaitá ir Antanà Maceinà, ir Maceina lyg papeikiamas netiesiogiai, kad ne skyles kaiðiojæs, o ateièiai amþinæsis. O ðtai mes, ateities þmonës, matome, kad jeigu jis nebûtø dël mûsø amþinæsis, mûsø dienoms skylë bûtø likusi neuþkemðama. Dþiaugiamës, kad jis jà uþkimðo. Jo raðtai gal ne vienà (o vienà tikrai) jaunà þmogø ávedë á gyvenimà. Bûtent ávedë, o ne suteikë þiniø ar kà nors papasakojo. Papasakoti ir ne jis, daug kas galëtø. Maceina padarë tai, ko niekas kitas negalëtø. Nuvedë ten, kur jis yra tik vienas: ávedë á savo màstymo bûdà. Nebûtinai visada teisingà. Gal kartais ir ne visai sàþiningà. Bet ávedë, ir ten galima bûti. Net ir pasitaikanèias klaidas taisyti, ir savo naujas padaryti. Ne tuðtuma, o buvimas, ir visiems laikams, kada tokio buvimo kam nors prireiks. Taip papasakojus, pagyrus Maceinà, nëra reikalo su kuo nors já lyginti negi savo meto skyles kamðæs Ambrazevièius-Brazaitis uþ já blogesnis. Jam tà reikëjo daryti, jo buvo toks paðaukimas. Abu kruopðèiai iðtyrë ir sàþiningai vykdë savo paðaukimà. Kaip nors kitaip elgtis kiekvienam bûtø buvæ blogiau. Ambrazevièiui-Brazaièiui nekamðyti, nes to laiko pastatas bûtø sugriuvæs. Maceinai á ateitá neraðyti, nes ateitis bûtø likusi skylëta. Autorës raðinyje dar ir kitaip lyginama. Giriamas bûdas: kad tik manæs nepastebëtø, ir tarsi áteiginëjama, kad jis yra labai geras. Ir vël pagal já negyvenæ tarsi kiti blogesni, nors maþumëlæ. Ið tikrøjø irgi kiekvienam pagal save. Kad pastebëtø negerai tik tada, kai veda iki nuodëmës ar nusikaltimo. Gali vesti iki nusikaltimo ir kad nepastebëtø. Tarkim, jeigu nepadaromas geras darbas, bijantis pastebëjimo. Ir ið viso gali rodyti jausmø pusiausvyros nebuvimà. Kad nepastebëtø gali kaip sykis slëpti pernelyg didelá norà bûti pastebëtam. Kai pusiausvyra yra, pastebëjimo nebijoma. Gali slëpti ir kitokià baimæ. Ir geri daryti darbai gali iðeiti nelabai tokie, kokiø norëta. Pastebës kas nors papeiks. Geriau likti anonimui nepastebëtam. Nebus gyrimo, bet bus apsisaugota ir nuo galimo peikimo. Raðinys su palyginimais nelabai ir pagyrë Ambrazevièiø-Brazaitá. Duoklë madai, nes þmonëms patinka peikimas. Todël ir girta negatyviai, lyginant su kaþkuo tarsi blogesniu. Iðëjo labai gabus, bet neiniciatyvus ir pablaðkomas þmogus, ir dar kaþkodël norintis ne save, bet savo gyvenimo bûdà prieð kitus pagirti citata apie tuos nepatinkanèius. Ir visi apibûdinimai skyliø kaiðiojimas, kad nepastebëtø galëjo bûti tik priedas prie jo veiklos. Veiklos, kurios nepamatëme, o pamatëme jo drovumà ir neryþtà. Tikrovëje, be abejo, buvo kitaip. Maþai uþèiuopiamas ir kitas nenuoseklumas, kur kalbëta apie visà jø sambûrio veikimà dar nepriklausomoje Lietuvoje. Reformatoriai taip jis ir jie vadinti, o veikla ne pagal jø skelbtus principus, o kai kur po senovei, ir kaip tyèia bûtent ta veiklos dalis apraðyta. Ðtai ið Deklaracijos: Meilë yra didþiausias socialinës ir politinës vienybës veiksnys (...) ir: (...) kovos principas visuomeniniuose santykiuose yra marksistinës ideologijos padaras (...), toks uþkreèiantis, kad já ne kartà prisiima ir tie, kuriems marksizmas yra visai svetimas. Taip Deklaracijoje, o veikloje, atrodo, ir patys prisiëmæ. Kas, jeigu ne kova ðtai taip apibûdinama: Jaunieji katalikai pradëjo platø puolimà prieð sustingusius, nenorinèius jokiø pakeitimø senuosius veikëjus. Patys apraðo: (...) vieðai këlë dvasiðkijos trûkumus, katalikø akcijos nevykusià sàrangà (...). Su panieka apie juos neatsakë diskusijomis (...), susikalbëti neámanoma (...), suprask galima tokius pulti ir sunaikinti. Mat nesukalbami, kenksmingi, ir kuo tai ne kovos principas. Kitoks principas bûtø ir jie, ir mes bûkime, ir gyvenimas parodys, kurie bus priimtini. Taip kaip parodë kadaise ir visiems laikams ðv. Pranciðkus Asyþietis. Neteko girdëti, kad jis bûtø kovojæs prieð to meto turtà ir malonumus pamëgusià dvasininkijà. Nekovojo, todël nugalëjo. Ten buvo meilë, o ne kokia nors deklaracija. Jauniesiems visuomenininkams katalikams tà syká nepasisekë, ir prisiëmë marksistinës ideologijos padarà. Ir kova vyko iki pat Nepriklausomybës praradimo, iki neaiðkumo, kas su kuo nekovoja. Sako, kad aprimo vokieèiø okupacijos metais, o iðeivijoje vël sukunkuliavo. Tai galgi todël, kad reformos ir meilës principai daugiau vyravo ne gyvenime, o Deklaracijoje. Tà syká. Kitu atveju meilës principo buvo lai- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 285

L A I Ð K A I kytasi. Atsisakyta iðduoti Ambrazevièiø-Brazaitá, jis nepaaukotas bendram interesui. Tai tikrai buvo nauja ir nemarksistiðka. Ið to kilo bièiuliø Frontas ir iki ðiol jis yra. Dar reikia ir dabar meilës aktø, kad jis toliau gyvuotø, nes ano poelgio pasekmës ima iðsekti. O problema ðio meto skylës ar darbas ateièiai kyla ir kyla nuolatos. Lietuvai jis ávairiais laikotarpiais buvo labai aktualus. Ir dabar tebesvarstoma, ar ne skriauda mums, kad tiek daug puikiø þmoniø kaip partizanai þuvo miðkuose. Jie ëmësi uþkimðti savo dienø skylæ, o ateièiai ar neliko neuþkemðama skylë labai mes pasigendame ir tø þuvusiø þmoniø, ir jø galëjusiø bûti palikuoniø. Imamasi spëlioti, ar ne veltui þuvo. Bet galëjo jie þûti ir dar labiau veltui. Gyvenant ir labai prisitaikant taip pat þûstama, nors fiziðkai ir gyvenama. Tai gal per daug iðmintingai kolaboruojant neseniai pagarsëjæs posakis ne kiek daugiau bûtø jø mûsø ðiems laikams iðlikæ. Iðliko kai kurie. Kæstutis Genys jaunystëje buvo pakilæs eiti á miðkà, bet buvo atkalbëtas, ir dþiaugëmës, kad já dar kurá laikà turëjome Atgimimo pradþioje. Dþiaugiamës ir dar ne vienu, kurie prisitaikymo nebuvo sugniuþdyti. Daug visai neprisitaikiusiø ëjo á lagerius buvo didvyriai, bet neágijo darbo ágûdþiø ir ðiomis dienomis jie retas kuris gerai kà nors dirba. Bet tuo metu jie buvo nepakeièiamai reikalingi, ir to laiko skylæ laikë tvirtai uþspaudæ. Pati didþiausia dalis þuvo kolaboruodami per daug prisitaikë ir Lietuvai vis dar trûksta þmoniø. Uþtenka tik vagiø ir bambekliø, ir dar su kaupu melagëliø. Taip sunkiai atspëjami ir nepalyginamo reikðmingumo veiksmai. Visiems pagal kiekvieno paðaukimà, to mums nelygintini, juk galime apraðinëti kiekvieno gerus darbus ir be palyginimo labai gyvai. Graþina Trimakaitë, Marijampolë, 2002 03 30 Gerbiamoji redakcija, Atsitiktinai teko perskaityti Vlado Terlecko aistringà raðiná Dlugoðiðki anekdotai apie pagoniðkos Lietuvos kariuomenæ (XXI amþiaus priedas, 2002 05 08), kur pliekiamas Alvydas Nikþentaitis dël savo nepatriotiðko poþiûrio á senovës lietuviø karius. Ásismarkavæs Terleckas nepamirðo ir ðiø eiluèiø autoriui atseikëti savo apmaudo dozës dël to, kad jis skleidþia nerimà kelianèias Nikþentaièio paþiûras. Jeigu Terleckas bûtø pateikæs vien dalykines pastabas, nesivarginèiau á jas atsakinëti dël labai paprastos prieþasties: Terleckas iðkreiptai suvokia istorikø darbus (kà ir kalbëti apie Viduramþiø ðaltinius). Brûkðtelti keletà eiluèiø nutariau dël to, kad Terleckas savo kalbëjimo maniera perþengia padorumo ribas nusileisdamas iki argumentacijos ad hominem. Nuolatinis Nikþentaièio mokslinio laipsnio ir jo uþimamø pareigø traukimas per dantá, ðvelniai tariant, yra blogo tono þenklas. Tai ðiuolaikinio barbaro atributas, barbaro, kuris tikriausiai jauèia stiprø dvasiná ryðá su tais lietuviais, kurie ið pasalø þudydavo niekuo dëtus latvius ar estus. Liguistas senovës lietuviø idealizavimas neturëtø uþtemdyti paprastos tiesos, kad þudymas yra þudymas, o svetimø þemiø grobimas yra svetimø þemiø grobimas. Elementariø dalykø pripaþinimas Terleckui leistø diferencijuotai traktuoti jo meilës objektà: ten, kur lietuvis gina savo ðalá, jis yra didvyris, taèiau ten, kur jis yra uþpuolikas, jis yra niekðas. Tada nereikëtø aliarmuoti apie pavojø bûsimam tautiniam atgimimui, o aðaras dël praeities kompromitavimo pasilikti tinkamesnei progai. Terleckui ir á já panaðiems baltofilams noriu pasakyti: þmonës, atsipeikëkite, nesikelkite á puikybæ ir Tëvynës meilës nelaikykite savo monopoliu. P. S. Laikraðèio XXI amþius cenzoriai atsisakë iðspausdinti ðá mano atsakymà dël to, kad: a) laikraðtyje trûksta vietos, b) pakanka Nikþentaièio atsakymo ir c) mano tekstas nekorektiðkas ir Terlecko, ir lietuviø, kaip tautos, atþvilgiu. Nepaisant deklaruojamos þodþio laisvës ir þmogaus teisës atsakyti á jam mestus kaltinimus, dvideðimt pirmuoju amþiumi besivadinantis laikraðtis tæsia ne paèias graþiausias XX a. tradicijas. Uþ galimybæ vieðai atsiliepti dëkoju Naujojo Þidinio-Aidø redakcijai, kuri skelbia ne vien jos nuomonæ atitinkanèius tekstus. Gerb. Redakcija, Darius Baronas Esu dëkingas Sauliui Drazdauskui uþ labai gerà redagavimà. Þaviuosi rëmëjø ir talkintojø puikiu bûriu. Esu liudininkas Aidø pirmøjø þingsniø Miunchene, pradedant Vytautu Bieliausku ir þengiant toliau su Kaziu Bradûnu ir ypaè Juozu Girnium, kurie Aidus iðkëlë ir iðlaikë reikiamame lygyje. Persikëlimo á Lietuvà metu Aidai buvo ðiek tiek susiûbavæ, bet dabar eina labai tiesiai. Pageidavimø neturiu, nebent bûtø maþiau Þidinio (filosofijos) ir daugiau Aidø (visuomenës, kultûros). Patarèiau arti savæs laikyti Kazá Bradûnà, Kæstutá Girniø, Petrà Kimbrá, Juozà Tumelá ir Egidijø Vareiká, jie ir ateityje padës! Gerbiamieji, Skaitytojas be pertraukos Kazys Ambrozaitis Aidus prenumeruoju nuo 1946 metø. Juos dar vis tebesaugau. Dþiaugiuosi, kad, paskutiná deðimtmetá susiliejæs su Naujuoju Þidiniu, þurnalas darosi vis ádomesnis. Pasigendu uþsienio lietuviø straipsniø. Palemonas Draèiula kartais labai jau arkliðkai nusiþvengia... Kaþi ar dera rimtame þurnale juokus krësti ið mûsø tautai brangiø asmenø?! Nuoðirdþiai linkiu raðtingø metø! Pranas Zaranka Redfordas, JAV 286 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

UÞSKLANDA / ATSKLANDA Istoriko pabaiga PALEMONAS DRAÈIULA Mano ðirdis prisiriðusi prie jûsø visais ðvelniausiais jausmais, o að nepaliaujamai nuo jûsø tolstu ir tolsiu! Nikolajus Karamzinas Að nemëgstu þmoniø, kurie viskà þino. Ypaè nemëgstu istorikø. Jø þinojimas man atrodo kaþkoks netikras. Tarsi iðgalvotas tà paèià akimirkà, kai tik jø ko nors paklausi. Jie þino kalnus ávairiausiø datø, vardø ir pavadinimø, visas ávykiø, reiðkiniø ir procesø prieþastis, taèiau nieko negali pasakyti apie savo pabaigà. Valdydami iðtisas mirusiøjø karalystes, jie mano esantys nemirtingi. Taèiau tai tik þavi iliuzija. Jø likimai kaip ir visø kitø. Paþiûrëkime, kaip gi mirë istorikai, kronikininkai, istoriniø kûriniø autoriai ir istorijos màstytojai. Ðtai Friedrichas Schilleris sirgdamas klejojo lotyniðkai, o mirë nuo ûmios pneumonijos ir inkstø uþdegimo. Voltaire as pasimirë nuo ðlapimo pûslës akmenligës, Georgas Hegelis nuo skrandþio ligos, o Ernstas Troeltschas nuo gripo komplikacijø. Janas Dùugoszas mirë nuo akmenligës, jëzuitø istorikas Adomas Ignotas Naramovskis nuo dizenterijos, o Albertas Vijûkas-Kojalavièius uþsikrëtæs maru. Jëzuitas ir Vilniaus Universiteto istorikas Jonas Antanas Proiðhofas mirë nuo vandenës. Daþnas turëjo silpnà ðirdá. Dël jos ligø mirë Johannas Gottfriedas Herderis, Jonas Antanas Paðakauskas, Józefas Feldmanas, Oswaldas Spengleris, lordas Acktonas, Adolfas Ðapoka, Ignas Jonynas, Wùadysùawas Konopczyñskis, Anatolis Lewickis, François Furet. Kai kurie turëjo itin silpnus nervus. Nervø liga sirgo teisës istorikas Ignotas Danilavièius. Sukrëstas Napoleono pergalingø þygiø per Vokietijà gyvenimo pabaigoje á depresijà puolë Augustas Ludwigas von Schloetzeris. Depresija nustekeno Simonà Daukantà. Prislëgtas Pirmojo pasaulinio karo baisumø, kuriuos patyrë Ðiaurës Prancûzijoje ir Belgijoje, mirë Karlas Lamprechtas. Lietuvà ir Lenkijà iðtikusias nelaimes skaudþiai iðgyveno ir vienatvëje paskendo Stanislovo Augusto dvaro istorikas Adomas Naruðevièius, o anglø etnologui Edwardui Burnettui Tylorui pasimaiðë protas. Iðprotëjo ir istoriniø kûriniø autorius Izidorius Dzieduszyckis, kuriam beprotnamy prie Lvovo sanitarai sulauþë ðonkaulius. Bet bûta ir graþiø mirèiø. Ðtai kunigas ir istorikas Janas Kurczewskis mirë Vilniaus Katedroje per pamokslà; Józefo Andrzejaus Zaùuskio sekretorius ir bibliografas Janas Danielis Janockis mirë Varðuvos vieðojoje bibliotekoje, o Birutos autorius Silvestras Valiûnas þuvo per 1831 m. sukilimà. Istorikai þuvo ne tik mûðio lauke. Antai ðiuolaikinës archeologijos pradininkas Johannas Joachimas Winckelmannas 1768 m. buvo apiplëðtas ir nuþudytas Trieste, o islandø kronikininkà Snorrá Sturlussonà 1241 m. nugalabijo karaliaus ðalininkai. O ðtai dar þiupsnelis ligø istorijø. Trojos atradëjas Heinrichas Schliemannas mirë nuo ausø egzostozës. rë nuo plauèiø uþdegimo. Etnologas Bronisùawas Malinowskis mirë nuo kraujo iðsiliejimo á smegenis. Istoriniø romanø autorius Henrykas Sienkiewiczius mirë nuo vainikiniø arterijø sklerozës. Kitas Sienkiewiczius, Jerzis meno istorikas ir didþiausias XIX a. lenkø tapybos þinovas, mirë nuo alkoholizmo; prieð mirtá jam dar amputavo kojà. Istorikas ir Charkovo universiteto profesorius Edmundas Liwskis mirë nuo astmos. Bibliografas Adamas Jocheris mirë nuo ðiltinës. Italø humanistas ir istoriografas Pilypas Kalimachas mirë nuo kraujo iðsiliejimo. Ðaltiniø leidëjas ir bibliografas Janas Dziaùyñskis mirë nuo paralyþiaus. Nuo paralyþiaus mirë ir meno istorikas Julianas Klaczko, prieð tai 8 metus iðgulëjæs lovoje. Totoriø istorijos tyrinëtojas Stanisùawas Kryczyñskis mirë nuo ðiltinës. Karo istorikas Carlas von Klausewitzas mirë nuo choleros. Nuo choleros mirë ir didysis Adomas Mickevièius. Poetas ir istoriniø kûriniø autorius Vladislovas Sirokomlë mirë nuo dþiovos. Ta pati liga pakirto ir Simonà Stanevièiø. Joachimui Leleweliui nusilpo akys ir klausa; mirë nuo ðlapimo pûslës ligos. Akys nusilpo ir Motiejui ið Miechovo, kuriam buvo operuota katarakta. Dël kataraktos apako istorikas ir Ossolinskiø bibliotekos ákûrëjas Józefas Kajetanas Ossoliñskis. Józefas Kraszewskis mi- Ið tiesø... juokinga... Jaunystëje apako ir Maþo- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 287

sios Lietuvos istorikas Ludwigas Adolfas Baczko. O ðtai Teodoras Narbutas ir Michailas Rostovtzeffas apkurto. Ivanas Lappo mirë 1944 m., sukrëstas Drezdeno bombardavimo, o Jonà Ðliûpà, paraðiusá Gadynë ðlëktos vieðpatavimo Lietuvoje, tais paèiais metais pribaigë subombarduoto Berlyno vaizdai. Istorikas ir politikas Augustinas Voldemaras buvo numarintas badu Butyrkø kalëjime, prancûzø istorikà Marcà Blochà prie Liono suðaudë naciai, o bibliografas ir teisës istorikas UÞSKLANDA / ATSKLANDA Stanisùawas Estreicheris buvo supûdytas Oranienburgo konclagery. Tragiðkai gyvenimà baigë èekø meno istorikas Ignacy Bettas, þuvæs 1919 m. traukinio avarijoje prie Berlyno, ir lenkø istorikas Henrykas Ùowmianskis, palindæs po tramvajumi. Mykolas Petkevièius, Prancûzijoje paraðæs 1831 m. sukilimo istorijà, nusiskandino Senoje. Didingai gyvenimà uþbaigë Josefas Pfitzneris, knygos Didysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautas kaip politikas autorius. Nuo 1939 m. jis buvo Prahos viceburmistras; uþ tai, karui pasibaigus, èekai já suëmë ir pakorë. Taèiau bene patá spalvingiausià fejerverkà iðtaisë istoriniø ðaltiniø leidëjas ir mecenatas Edwardas Raczyñskis. Jis nusiþudë ypatingu bûdu. Atsitempë saliutams skirtà patrankà, prikimðo jà parako, uþdegë dagtá ir á vamzdá ákiðo galvà. Pasakojama, kad saliutas buvo tikrai áspûdingas. Taigi, mielas skaitytojau, kaip matome, kiekvienas istorikas turi savo pabaigà, ir kiekvieno pabaiga yra graþiausia. Taèiau jis to neþino. 288 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI RELIGIJOS, KULTÛROS IR VISUOMENËS GYVENIMO MËNRAÐTIS Dvylikti metai. 2002 m. geguþë. Nr. 5 (137) Tilto g. 8/3, 2001 Vilnius, Lietuva / Lithuania Tel.: (+370-2) 220 311. Faks.: (+370-2) 222 363 aidai@takas.lt http://www.aidai.lt/zidinys.htm REMIA Kun. dr. Leonardas ANDRIEKUS OFM (garbës redaktorius) Kun. Vaclovas ALIULIS MIC, Kazys BRADÛNAS, Antanas GAILIUS, dr. Kæstutis GIRNIUS, Jonas JUÐKAITIS, Petras KIMBRYS, prel. dr. Juozas PRUNSKIS, dr. Tomas SODEIKA, dr. Rita ÐERPYTYTË, dr. Juozas TUMELIS, dr. Irena VAIÐVILAITË TALKINA dr. Mantas ADOMËNAS, Rasa ASMINAVIÈIÛTË, dr. Darius BARONAS, Jurga BRAZAITYTË, dr. Gintaras BERESNEVIÈIUS, dr. Giedrë JANKEVIÈIÛTË, Ksenija JAROÐEVAITË, dr. Alvydas JOKUBAITIS, Liudas JOVAIÐA, Naglis KARDELIS, dr. Nijolë KERÐYTË, Katarzyna KORZENIEWSKA, Jurgis KUNÈINAS, Vladimiras LAUÈIUS, dr. Mindaugas PAKNYS, Auðra PAÞËRAITË, dr. Nerija PUTINAITË, dr. Eligijus RAILA, Giedrë SODEIKIENË, dr. Paulius SUBAÈIUS, Gintautas TRIMAKAS, Rûta TUMËNAITË, dr. Virgis VALENTINAVIÈIUS, dr. Egidijus VAREIKIS, Manfredas ÞVIRGÞDAS RENGIA Saulius DRAZDAUSKAS (vyriaus. redaktorius), Vytautas ALIÐAUSKAS (vyr. red. pavad.), Violeta BOSKAITË (maketuotoja), Asta GINIÛNIENË (ikonografë), Rima MALICKAITË (redaktorë), Gediminas MIKELAITIS (redaktorius), Nerijus ÐEPETYS (redaktorius), Mikas VAICEKAUSKAS (redaktorius), Tomas VYÐNIAUSKAS (techninis redaktorius) LEIDÞIA VÁ Naujasis Þidinys-Aidai ir Aidø leidykla. Tilto g. 8/3, 2001 Vilnius SPAUDÞIA P. Kalibato IÁ Petro ofsetas Þalgirio g. 90, 2600 Vilnius Tiraþas 1 000 egz. Kaina 5 Lt SL Nr. 366. Indeksas 5063. Uþsak. Nr. ISSN 1392-6845 Ðá numerá lëðomis parëmë Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas Redakcijos ir autoriø nuomonës nebûtinai sutampa Në vienas straipsnis nelaikomas nediskusiniu Rankraðèiai nerecenzuojami ir niekada negràþinami Maketas Naujasis Þidinys-Aidai, Martynas Gedminas, 2000 Naujasis Þidinys-Aidai, 2002 Geguþës 28 d. (antradiená) 18.20 val. Maþosios studijos pusvalandis Kultûra ir religija skiriamas þurnalo Naujasis Þidinys-Aidai 5 numerio pristatymui. LR I programa Dievo Þodis. Kasdieniai skaitymai. Kasdien 5.45 (kartojama 20.20) Kultûra ir religija. Antradieniais 18.20 Popieþius ir pasaulis, Septintoji diena. Ðeðtadieniais 17.05 LR II programoje nuo pirmadienio iki penktadienio 14.05 15.00 klausykitës Maþosios studijos laidø: I Popieþius ir pasaulis, Septintoji diena (kartojimas) II Kultûra ir religija, Poetiniai skaitymai arba Muzikos menas (kartojimas) III Noriu tikëti, Diskusijø klubas (naujos laidos) IV Poetiniai skaitymai, Muzikos menas V Noriu tikëti, Diskusijø klubas (kartojimas) NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2002 / 5 289