Kalbotyros įvadas paskaita. Žodžių junginiai. Valentingumas. Komplementai ir adjunktai. Sakiniai

Transkriptas

1 Kalbotyros įvadas. 2 paskaita. Planas Žodžių junginys (ŽJ) Z7 J apibre z tis, klasi>ikacija Z7 J ir sakinys Z7 J ir sujungiamoji (koordinacine ) konstrukcija Sakinys Sakinio apibre z tis Vientisinis ir sude tinis, pagrindinis ir prijungiamasis sakinys Finitinis ir ne>initinis sakinys ŽJ priklausomųjų dėmenų būtinumas Bu tinieji ir nebu tinieji de menys (komplementai ir adjunktai) Valentingumo samprata, (bu tinieji ir nebu tinieji) valentiniai palydovai 1

2 Žodžių junginys Kurdami pranes imus nuolat jungiame z odz ius, to rezultatas yra žodžių junginys (ŽJ), frazė (angl. phrase) kalbos sistemos vienetas, sudarytas is maz iausiai dviejų tiesiogiai susijusių z odz ių, pvz.: [Brangioji papūga] [garsiai klykavo] [Brangioji papūga] ir [garsiai klykavo] yra 2 ZE J, nes s ios 2 z odz ių poros susijusios tiesiogiai Apie santykį tarp papūga ir klykavo z r. toliau (tai jau ne ZE J, o kai kas daugiau) 2

3 Z" odz ių junginys Tiksliname apibre z imą:... kuriame vienas de muo yra pagrindinis (angl. head), o kitas (-i) priklausomasis (-ieji) (angl. dependent): brangioji papūga garsiai klykavo nusipirko ausines Lietuvis kai pagrindinis de muo dar gali bu ti vadinamas pradu, o priklausomasis priedu 3

4 Z" odz ių junginys Z" odz ių junginiai (fraze s) skirstomi pagal pagrindinio de mens z odz io klasę Daiktavardiniai (brangioji papūga, papūgos narvas), angl. noun phrase, sutrumpintai NP Veiksmažodiniai (nusipirko ausines, padovanojo papūgai narvą), angl. verb phrase, VP Būdvardiniai (ryškiai žalia), angl. adjective phrase, AP/AdjP 4

5 Z" odz ių junginys Prieveiksminiai (labai garsiai), angl. adverb phrase, AdvP Prielinksniniai / adpoziciniai (iš narvo), angl. prepositional / adpositional phrase, PP Prijungiamojo jungtuko (Pamatė, [kad papūga išskrido]), angl. complementizer phrase, CP... kiti 5

6 Z" odz ių junginys Užduotis: pabraukite pagrindinius z odz ių junginių de menis, s alia paras ykite jų tipą ir anglis ką santrumpą (pvz., šiltas rytas, daiktavardinis, NP) 1)ras o scenarijų 2)labai liu dnas 3)is Marso 4)ąz uolinis stalas 5)prie s ulinio 6)trys draugai 7)po stalu 8)dz iaugiasi dovana 6

7 Z" odz ių junginys ir sakinys Žodžių junginiai paprastai skiriami nuo konstrukcijų, kurios jau yra sakiniai, plg. (angl. clause sakinys): phrase 1. Any syntactic unit that is not a clause but has a function as a whole within a larger construction. E.g. in They like the people in the village, the subject is a one-word phrase they; the object is a phrase the people in the village, which includes the smaller phrases in the village and the village [...] (Matthews, Concise Oxford Dictionary of Linguistics) 7

8 Z" odz ių junginys ir sakinys Jei griez tai skiriamas sakinys ir z odz ių junginys, tada manoma, kad subjektas ir predikatas žodžių junginio nesudaro (jie jau yra minimalus sakinys) Vis de lto kai kuriose kalbotyros tradicijose gali bu ti skiriami predikatiniai (ar kitaip vadinami) z odz ių junginiai, kuriuos sudaro subjektas ir predikatas 8

9 Z" J ir sujungiamosios konstrukcijos Ar s iame sakinyje galima įz velgti s tai tokius z odz ių junginius: [Papūgos ir beždžionės] [klykavo ir pešėsi]? Problemis ka, nes jie susiję ne tiesiogiai, o tik per kitą z odį, pvz., z odis papūgos susijęs su beždžionės tik tode l, kad jiems abiem priskiriami predikatai klykavo ir pešėsi Jei toks z odz ių junginys nepripaz įstamas, kalbama apie sujungiamąją (koordinacinę) konstrukciją (angl. coordinating construction), susidedanc ią is lygiaverc ių z odz ių junginių arba sakinių (klauzų; z r. toliau) 9

10 Sakinys Sakykime, kad auks c iausia z odz ių junginių hierarchinių santykių pakopa yra predikacija Tada sakinys bus z odz ių struktu ra, turinti bent vieną predikatą (siaurąja prasme) Klausimai: sakiniai be subjekto? sakiniai be predikato? 10

11 Sakinys be subjekto? Aušta. Lyja. Šąla. Man skauda. Mane pykina. Ne ra subjekto, beasmeniai sakiniai (angl. impersonal sentence) Galimi sprendimai: (a) subjektas yra, bet jis neapibrėžtas, nekonkretus (kaz kas, visa situacija ir t. t.) (b) yra predikatų, funkcionuojančių be subjektų (plg. toliau apie valentingumo teorijos pripaz įstamus avalenc ius veiksmaz odz ius) Kai kurios kalfbos subjekto vietos neleidz ia palikti tus c ios ir ten įspraudz ia subjekto iškamšą (angl. dummy subject): (angl.) It rains. It hurts 11

12 Sakinys be predikato? Žiema. Naktis. Sesija. O kas čia? Nėra predikato? Galimas sprendimas: daiktavardis yra predikato dalis (tai nominaliniai sakiniai, angl. nominal sentences), veiksmažodinis predikato elementas praleistas, bet pasirodo kitur, pvz., būtajame laike: Buvo žiema. Buvo naktis. Buvo sesija.... o subjektas neapibrėžtas, todėl ir čia beasmeniai sakiniai, plg. su subjekto iškamša: (angl.) It is/was winter. 12

13 Sude tinis sakinys Sakiniai gali bu ti paprastos struktu ros (vientisiniai sakiniai, angl. simple/independent sentences, turintys vieną predikatą) arba suside ti is kelių sakinių (sudėtiniai, angl. compound/complex sentence) Sude tiniai sakiniai klasi?ikuojami pagal de menų lygiavertis kumą: sujungiamieji, jei dėmenys lygiaverčiai (angl. ppr. compound sentence): [Jonas daug valgė], o [Petras daug gėrė] 13

14 Sude tinis sakinys prijungiamieji, jei dėmenys nelygiaverčiai (angl. ppr. complex sentence): pagrindinis (main/matrix clause) ir šalutinis (subordinate clause) [Petras mano,] PAGR.SAK. [kad Jonas per daug valgo] ALUT.SAK. [Kai Petras išėjo,] ALUT.SAK. [Jonas nusprendė,] PAGR.SAK. [kad nuo pirmadienio pradės sportuoti] ALUT.SAK. 14

15 Sudėtinis sakinys: finitiškumas Veiksmaz odz iai turi!initines ( asmenuojamąsias) ir ne!initines ( neasmenuojamąsias) formas (angl.?inite/non-?inite forms) Finitinės formos z ymi asmenį (s ios sąvokos dar neaptare me liet. ir pan. kalbose jis nusako subjektą jo skaic ių ir komunikacinį vaidmenį adresantas / adresatas / nedalyvaujantysis akte), plg.: dirb-u, dirb-am(e), dirb-sit(e), dirb-tų, dirb-kite ir pan. Ne!initinės formos asmens nez ymi, plg.: dirb-ti, dirb-antis, dirb-damas, dirb-ant, dirb-us ir pan. 15

16 Sude tinis sakinys: /initis kumas De mesio (nedera su mokyklos z iniomis): šalutiniai sakiniai gali turėti ir.initinius, ir ne.initinius predikatus, o pagrindiniai (paprastai) tik.initinius, plg.: Jonas pažadėjo, [kad sportuos] (s alutiniame sakinyje /initine forma: bu s. l. 3 a.) Jonas pažadėjo [sportuoti] (s al. sak. ne/init. forma: bendr.) Jonas pažadėjo [sportuosiąs] (s al. sak. ne/in. forma: bu s. l. veik. r. dalyvis) [Jonui sportuojant] visi į jį spoksojo (s al. sak. ne/in. forma: es. l. padalyvis) 16

17 Jungtuko apibre z imas Apz velgę z odz ių junginius ir sakinius, galime me ginti apibre z ti dar vieną z odz ių klasę jungtuką Jungtukas z odz ių, z odz ių junginių ir sakinių jungimo funkciją atliekanti kalbos dalis Pagal jungiamų de menų santykį (lygiaverc iai : nelygiaverc iai) skiriami: sujungiamieji jungtukai (angl. conjunction, coordinating conjunction, rec iau coordinator) prijungiamieji jungtukai (angl. subordinator, complementizer (prijungiantys komplemento sakinį/klauzą), rec iau subordinating conjunction) 17

18 Terminai: angl. sentence ir clause Angl. sentence atitinka lietuvių sakinio terminą, bet vartojamas tik kalbant apie vientisinį arba sude tinį sakinį apskritai Angl. clause tik is dalies atitinka sakinį. Clause nurodo į sintaksinę struktu rą, kurioje yra vienas predikatas, tode l galima sakyti: A simple sentence consists only of a single clause Vientisinį sakinį sudaro tik viena klauza Clause t. p. vartojamas pagrindiniam ir s alutiniam sakiniui pavadinti: main, matrix clause, subordinate clause 18

19 Kai vienas z odis negali be kito Palyginkime s iuos Z7 J: 1) brangi papūga 2) garsiai klykauja 3) nusipirko papūgą 4) padovanojo papūgai narvą Pripaz inome, kad juose galima skirti pagrindinius ir priklausomuosius de menis Lyginant s iuos Z7 J galima įz velgti tam tikrą skirtumą tai priklausomųjų de menų būtinumas Pagalvokite, kokius z odz ius 1, 2, 3 ir 4 junginyje galima praleisti 19

20 Kai vienas z odis negali be kito Pagal bu tinumą priklausomieji de menys gali bu ti: būtinieji (komplementai, angl. complements (plg. to complete)), jų praleisti negalima, plg. (c), (d): papūgą, papūgai, narvą nebūtinieji (adjunktai, angl. adjuncts), juos praleisti galima, plg. (a), (b): brangi, garsiai Pati z odz ių ypatybe prisijungti kitus z odz ius daz nai vadinama valentingumu (angl. valence), o prijungiamieji z odz iai valentiniais palydovais (partneriais), kurie yra arba būtinieji, arba nebūtinieji 20

21 Valentingumas Pastaba: valentingumo teorija subjektą laiko priklausomuoju veiksmažodžio dėmeniu, tode l jis c ia yra vienas iš būtinųjų valentinių palydovų Daz niausiai kalbama apie veiksmažodžių valentingumą. Jie klasiaikuojami pagal bu tinųjų valentinių palydovų kiekį į: vienvalenčius: miegojo, linksminosi, griuvo dvivalenčius: matė, mušė, mylėjo trivalenčius: davė, paskolino 21

22 Valentingumas Jei veiksmaz odis (tam tikroje kalboje) gali sudaryti sakinį be bu tinųjų valentinių palydovų, jis laikomas avalenčiu (nevalentingu, nulinio valentingumo), pvz.: lyja, sninga, aušta Valentingumo sąvoka gali bu ti vartojama kalbant ir apie kitas z odz ių klases: daiktavardžius (kilogramas (ko?), didžiavimasis (kuo?)) būdvardžius (vertas (ko?)) Kiek kalbama apie valentingumą, priklauso nuo konkrec ios kalbotyros tradicijos 22

23 Valentingumas Užduotis: koks šių veiksmažodžių valentingumas kiek valentinių palydovų jie reikalauja? Veiksmažodžius galite išversti ir į savo studijuojamas kalbas Pavyzdys: mato 2 (kas? ką?), Pelė mato dramblį tyli... augina... padovanojo... įsikūrė... žaibuoja... džiaugiasi... nori... perkėlė... 23

24 Kai kurių terminų vartosena Autoriai, vartojantys komplemento sąvoką, jos paprastai netaiko subjektui Bu tinieji valentiniai palydovai dar gali bu ti vadinami argumentais (angl. argument), tode l kalbama apie predikato / veiksmažodžio argumentų struktūrą (angl. predicate argument structure, argument structure of the verb) 24

25 Apibendriname Z- odz ių junginys (fraze ) skiriamas pagal pagrindinį de menį: NP, VP, AP, AdvP, PP Z- odz ių junginys skiriamas nuo sujungiamosios konstrukcijos ir sakinio Sakinys turi bent vieną predikatą: Iinitinį arba neiinitinį Pagrindinis sakinys visada turi Iinitinį predikatą, s alutinis Iinitinį arba neiinitinį Veiksmaz odis prisijungia bu tinuosius ir nebu tinuosius de menis (komplementus ir adjunktus)

26 Literatu ra Pakerys, Kalbos konstruktorius, Tallerman, Understanding Syntax ( More about dependents: Adjuncts and complements, More about verb classes: Verbs and their complements, Other heads and their complements, Summary: The main properties of complements vs. adjuncts ) Arba kita literatūra šiomis temomis: Žodžių junginys (frazė) Sakinys (apibrėžtis, vientisinis, sudėtinis; finitiškumas) Priklausomųjų dėmenų būtinumas (komplementai, adjunktai)/ valentingumas (būtinieji, nebūtinieji palydovai) 26