KREDITO UNIJŲ SEKTORIAUS STIPRINIMAS DOKUMENTAS VIEŠAI DISKUSIJAI 2014 KOVAS

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "KREDITO UNIJŲ SEKTORIAUS STIPRINIMAS DOKUMENTAS VIEŠAI DISKUSIJAI 2014 KOVAS"

Transkriptas

1 KREDITO UNIJŲ SEKTORIAUS STIPRINIMAS DOKUMENTAS VIEŠAI DISKUSIJAI 2014 KOVAS

2 Dalyvavimas viešoje diskusijoje Siekdamas sustiprinti Lietuvoje veikiančias kredito unijas ir uţtikrinti tvarią, ilgalaikę jų plėtrą, Lietuvos bankas sudarė ekspertų grupę, kuri parengė siūlymus, kaip patobulinti kredito unijų veiklą, ir kviečia diskutuoti dėl šiame dokumente pateiktos medţiagos. Dokumente pateikiami svarstymai yra konceptualaus pobūdţio, jais siekiama rasti geriausią sprendimą, kaip sustiprinti kredito unijų sektorių. Konkretūs įgyvendinamieji pasiūlymai būtų rengiami vėliau, atsiţvelgiant į gautas pastabas, komentarus ir pareikštas nuomones. Klausimai viešai diskusijai pateikiami kiekvienoje dokumento dalyje ir dokumento pabaigoje. Komentarai, pasiūlymai ir pastabos būtų naudingiausi, jeigu būtų: tiksliai ir argumentuotai atsakoma į klausimus, pateikiami argumentai, pristatomos kitos galimos reguliavimo alternatyvos. Komentarus ir pasiūlymus prašome siųsti el. paštu iki 2014 m. geguţės 2 d. 2

3 Turinys Dalyvavimas viešoje diskusijoje... 2 Teikiamų siūlymų kontekstas ir pagrindimas... 4 Kredito unijų sektoriaus reformos sritys Kapitalo formavimas Įsipareigojimų struktūra Kooperatinė integracija Valdymas ir vidaus kontrolė Klausimai viešai diskusijai Terminai

4 Teikiamų siūlymų kontekstas ir pagrindimas Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansų sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Atsižvelgdama į Lietuvos banko vykdomą misiją, viziją ir vadovaudamasi institucinėmis vertybėmis, Lietuvos banko valdyba yra nustačiusi šalies centrinio banko m. strateginius siekius. Vienas iš jų pasiūlyti naują, efektyvų kredito unijų veiklos modelį ir aktyviai prisidėti prie jo įgyvendinimo. Tai sustiprintų Lietuvoje veikiančias kredito unijas ir užtikrintų tvarią, ilgalaikę jų sektoriaus veiklą ateityje. Siekdama išsiaiškinti šiame sektoriuje kylančias problemas, Lietuvos banke sudaryta ekspertų darbo grupė atliko kredito unijų veiklos analizę 1. Atlikta kredito unijų veiklos analizė atskleidė, kad šio sektoriaus raida nebuvo tvari, o dabartinė reguliavimo aplinka skatina imtis esminių pokyčių. Esama kredito unijų reguliavimo sistema neužtikrina tinkamų paskatų dalyvauti demokratinio valdymo principu (vienas narys vienas balsas) pagrįstoje kredito unijų veikloje. Didžiąją unijų įsipareigojimų dalį sudaro apdrausti indėliai. Indėlininkai neprisiima unijos veikos rizikos, tačiau gauna palyginti dideles palūkanas už indėlius. Tai blogina kredito unijų veiklos rezultatus ir riboja galimybes sukaupti tvarų kapitalą iš pelno. Kredito unijos neturi pakankamos tvaraus ir nuostolius padengti galinčio kapitalo atsargos. Lietuvoje kredito unijos veikia kaip maţi bankai, tačiau dabartinė jų valdymo struktūra nėra pakankama suvaldyti kylančioms rizikoms, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam sektoriaus tvarumui. Problemų kredito unijų sektoriuje kilo dėl pernelyg sparčios jų plėtros, nepakankamos kai kurių unijų vadovų kompetencijos ir trūkstamų ekonominių paskatų nariams dalyvauti valdyme, kurios būtų ribojusios rizikingą unijų veiklą. Kredito unijų Lietuvoje teikiamos finansinės paslaugos nėra išskirtinės, tačiau tarp tam tikrų klientų, ypač šalies regionuose, jos papildo gyventojams prieinamų finansinių paslaugų spektrą ir didina konkurenciją rinkoje. Būdamos mažesnės, lankstesnės, kredito unijos tam tikrais atvejais gali geriau tenkinti savo narių ekonominius poreikius, tačiau jos susiduria ir su didesne veiklos rizika. Kitaip nei bankams, nesant griežtos akcininkų kontrolės, kredito unijoms gali lengviau kilti netinkamo valdymo ir kapitalo trūkumo problemų. Neatsakinga kai kurių kredito unijų kreditavimo politika, prastas rizikos valdymas ir netinkamas vadovavimas lemia neveiksnių paskolų augimą ir reikšmingus turto nuvertėjimo nuostolius m. keturios kredito unijos buvo paskelbtos nemokiomis, o VĮ Indėlių ir investicijų draudimas teko prievolė padengti daugiau negu 380 mln. litų indėlių draudimo išmokų m. kredito unijų, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai svarstė kredito unijų sektoriaus problemas 2. Atsižvelgiant į būtinybę neatidėliotinai spręsti kai kurias šio sektoriaus problemas, buvo sutarta pirmiausia parengti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus, kurie leistų taisyti didžiausius veiklos reglamentavimo trūkumus, o vėliau pradėti strateginę sektoriaus reformą, nukreiptą į unijų veiklos stiprinimą iš esmės. Siekiant uţtikrinti tvarią, ilgalaikę kredito unijų plėtrą Lietuvoje, Lietuvos banke sukurtos darbo grupės ekspertai parengė siūlymus, kaip sustiprinti kredito unijų sektorių tiek atskirų unijų lygiu (mikrolygiu), tiek kaip sistemą (sisteminiu lygiu). Pasiūlytos mikrolygio priemonės yra skirtos kredito unijų kapitalui stiprinti, narių ekonominėms paskatoms dalyvauti unijos valdyme sukurti, kredito unijų bendruomeniškumui sustiprinti. Šie pasiūlymai turėtų būti įgyvendinami net tuo atveju, jei būtų nuspręsta sisteminiu lygiu nekeisti kredito unijų veiklos modelio. Sisteminiu lygiu ekspertų darbo grupė siūlo stiprinti kredito unijas sudarant galimybę joms jungtis į kooperatinius bankus. Kartu veikiančios unijos galėtų lengviau konkuruoti rinkoje su kitomis kredito bei mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Siekiant užtikrinti rinkos pasitikėjimą kooperatinių bankų veiklos patikimumu, jiems turėtų būtų taikomi tokie pat priežiūros reikalavimai kaip ir komerciniams bankams. Lietuvos bankas inicijuoja diskusiją ir kviečia apsvarstyti čia siūlomas arba pasiūlyti kitas priemones, kurios padėtų sukurti tinkamą kooperacijos pagrindais veikiančių kredito unijų sistemą. Klausimas K1 Kodėl svarbu, kad Lietuvoje būtų būtent kooperatiniais pagrindais veikiančių kredito įstaigų? Koks jų vaidmuo Lietuvos finansų sistemoje, kuo jis išskirtinis? 1 Įvertinti situaciją šalies kredito unijų sektoriuje padėjo ir 2013 m. gruodžio mėn. Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo techninės pagalbos misija. 2 Darbo grupė sudaryta 2013 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu. 4

5 Kredito unijų sektoriaus reformos sritys Lietuvos bankas kviečia viešai apsvarstyti ekspertų siūlomas priemones, kurios sustiprintų kredito unijų sistemą sprendžiant klausimus šiose srityse: 1. KAPITALO FORMAVIMAS. Siūloma užtikrinti, kad kredito unijos turėtų pakankamą nuostolius galinčio kompensuoti kapitalo atsargą, sukauptą iš uždirbto pelno. 2. ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA. Siūloma didinti finansines paskatas nariams dalyvauti unijos valdyme, pagerinti kredito unijų veiklos rezultatus ir sukurti prielaidas iš pelno kaupti tvaraus kapitalo atsargą. 3. KOOPERATINĖ INTEGRACIJA. Siūloma skatinti kredito unijas jungtis į kooperatinius bankus, taip gerinti rizikos pasidalijimą ir užtikrinti veiksmingą kredito unijų tarpusavio pagalbą; atlikti unijų turto kokybės įvertinimą. 4. VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ. Siūloma stiprinti kredito unijų valdymo sąrangą, taip sumažinant galimus narių ir vadovų interesų konfliktus, sukurti paskatas nariams aktyviau dalyvauti unijos valdyme. Dokumente viešai diskusijai siūlomos priemonės šalies kredito unijų sektoriaus struktūrinėms problemoms spręsti yra suskirstytos į dvi grupes: MIKROLYGIO PRIEMONES ir SISTEMINIO LYGIO priemones. KAPITALAS IŠ PELNO KINTAMOSIOS GRĄŢOS INDĖLIAI VALDYMAS IR KONTROLĖ MIKROLYGIO PRIEMONĖS Priemonės yra skirtos atskirų kredito unijų kapitalo šaltinių, finansavimosi struktūros ir bendruomeniškumo trūkumo problemoms spręsti. Stabiliai kredito unijų veiklai uţtikrinti mikrolygio pasiūlymus įgyvendinti būtina, nors ir būtų nuspręsta nekeisti sisteminio lygio kredito unijų veiklos modelio. KOOPERATINIS BANKAS VISIŠKA ATSAKOMYBĖ TURTO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS SISTEMINIO LYGIO PRIEMONĖS Priemonės apibrėţia, kaip turi veikti kredito unijų sektorius kaip visuma. Sisteminio lygio pasiūlymai (pvz., integracija į kooperatinius bankus) galėtų būti taikomi tik norinčioms į kooperatinį banką susijungti kredito unijoms. 1. KAPITALO FORMAVIMAS Problemos apibūdinimas Kapitalas finansų įstaigose yra skirtas padengti nuostoliams, kurių galėtų susidaryti esant nepalankioms sąlygoms rinkoje. Šalyse, kuriose kredito unijos ar kooperatiniai bankai veikia sėkmingai (pvz., Nyderlanduose, Suomijoje, Šveicarijoje), didžioji dalis kapitalo sukaupiama iš gauto pelno, o pasiektas aukštas tvaraus kapitalo pakankamumo lygis leidžia užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijų veiklą. Pasaulinė kredito unijų taryba (angl. World Council of Credit Unions, WOCCU) 3 rekomenduoja kaupti didelę tvaraus kapitalo atsargą, o narių pajų, jei jie yra kintamieji, nelaikyti kapitalu. Tarybos nuomone, pajus galima laikyti kredito unijų kapitalu tik tuo atveju, jei įstatymuose yra apibrėžtos jų stabilumą užtikrinančios priemonės ir tai žinoma kredito unijų nariams prieš priimant sprendimą stoti į kredito uniją. Paskelbtos rekomendacijos rodo, kad, kredito unijai neturint pakankamai tvaraus kapitalo, kyla pavojus jos veiklos patikimumui ir narių ekonominiams interesams. Kapitalas turi būti sudaromas ir didinamas iš sukaupto pelno arba neatlygintinų įnašų. Kapitalas, į kurį nariai turi tiesioginę reikalavimo teisę (pvz., pajai), negali būti laikomas tvariu. Kai kurioms kredito unijoms suteiktos subordinuotosios paskolos yra tik laikina kapitalo stiprinimo priemonė. Nors kredito unijų kapitalas turėtų būti stabilus ir daugiausia formuojamas iš pelno, Lietuvoje didţiąją jo dalį sudaro nepastovus, nuolat kintantis kapitalas, suformuotas iš paskolas paėmusių narių papildomų pajinių įnašų. 3 WOCCU (angl. World Council of Credit Unions) pasaulinė kredito unijų taryba, skatinanti tvarų kredito unijų ir kitų finansų kooperatyvų vystymąsi visame pasaulyje. WOCCU atstovauja kredito unijoms bendradarbiaujant su šalių vyriausybėmis, siekiant patobulinti teisės aktus ir kredito unijų reguliacinę aplinką. 5

6 Lietuvoje veikiančių kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra gana aukštas, bet kapitalo kokybė ir jo struktūra nėra tinkama m. pabaigoje 4 bendras perskaičiuotas kredito unijų sektoriaus kapitalas sudarė 182,9 mln. litų, kapitalo pakankamumo normatyvas siekė 18,44 procentų 5, tačiau didžioji kapitalo dalis buvo suformuota iš paskolas paėmusių narių įnašų. Grąžinant paskolą, proporcingai gali būti mažinamas ir skolininko įmokėtas pajinis įnašas. Taigi, toks kapitalas negali būti laikomas tvariu kredito unijos kapitalu. Kredito unijos Lietuvoje veikia beveik 20 metų, tačiau per tą laiką reikšmingų kapitalo atsargų iš pelno joms sukaupti nepavyko. Kredito unijos narys, įsigijęs minimalaus dydžio pajų (šiuo metu dažniausiai 100 Lt), įgyja unijos valdymo teises, tačiau išstodamas iš unijos gali pinigus už pajų atsiimti. Kredito unijų sektoriui grėsmę kelia susiformavusi veiklos strategija uţtikrinti kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymą teikiant daugiau paskolų. Dauguma kredito unijų kaip pagrindinį kapitalo didinimo šaltinį nurodo spartesnį paskolų teikimą, tačiau turėtų būti priešingai: tik turint pakankamą nuostolius padengti leidžiančio kapitalo atsargą kredito institucija turėtų svarstyti kreditavimo veiklos plėtros planus. Kitaip kyla grėsmė, kad kapitalas bus dirbtinai didinamas iš unijos lėšų, o tokia veikla draudžiama. Kredito unijos nariui gali būti paskolinama ne didesnė kaip dešimteriopa jo pajinio įnašo dydţio suma. Taip besiskolinantis narys tarsi stiprina unijos kapitalą, bet, sugrąžinus paskolą ar jos dalį, pajinė įmoka į kapitalą dažnai grąžinama skolininkui. Praktikoje nuostata, kad visas papildomas pajus laikomas kredito unijoje iki paskolos grąžinimo, taikoma labai retai. Paskolos likučiui sumažėjus, paprastai pajus irgi sumažinamas iki reikalaujamo dydžio arba juo dengiama dalis paskolos. Tai lemia su suteiktų paskolų suma siejamo kapitalo nestabilumą. Nors kredito unijos gali savo įstatuose numatyti ir kitus, tvaresnius kapitalo kaupimo būdus, bendrųjų reikalavimų nebuvimas neskatina jų numatyti kredito unijai neracionalu bloginti savo konkurencines sąlygas. Tokių su paskolomis susietų pajų nelaikant unijų kapitalu (nes juos galima atsiimti), stabilaus ir nuostolius leidžiančio padengti kapitalo (privalomojo rezervo ir atsargos kapitalo), t. y. tvaraus kapitalo, kredito unijose būtų 15,1 mln. litų, o tvaraus kapitalo pakankamumo rodiklis jose siektų 1,5 procento. 6 Nedidelė tvaraus kapitalo dalis reiškia, kad šalies kredito unijos veikia su mažesne kapitalo atsarga ir yra rizikingesnės nei kitos finansų įstaigos. Kredito unijų tvaraus kapitalo ir turto santykis siekia 0,7 procento (mažesnis santykis yra rizikingesnis). Kredito unijų sektoriaus pelningumą maţina ir kapitalo kaupimo galimybes riboja probleminių paskolų kredito nuostoliai ir didelės uţ indėlius mokamų palūkanų normos. Kredito unijų sektoriuje 2013 m. pabaigoje buvo nepaskirstyta 61,4 mln. litų praėjusių ir einamųjų metų nuostolių, jiems padengti turimų privalomųjų rezervų ir atsargos kapitalo būtų nepakakę. Galimybę uždirbti didesnį pelną ir jį skirti blogų paskolų nuostoliams kompensuoti bei kapitalui stiprinti riboja kai kurių kredito unijų klientams mokamos didelės palūkanos už indėlius. Aktyvi konkurencija ir aukštos indėlių palūkanų normos lemia nuostolingą kredito unijų sektoriaus veiklą. Nuostolinga kredito unijų sektoriaus veikla rodo, kad indėlininkams atlyginama daugiau, nei kredito unijos ekonomiškai yra pajėgios atlyginti. Nesat efektyvios prievolės ir paskatų kaupti tvaraus kapitalo atsargų, o nariams pajininkams padengti patirtų nuostolių, kredito unijos, net ir veikdamos nuostolingai, tiems nariams moka dideles palūkanas už indėlius. Tai kelia abejonių dėl kredito unijų veiklos tęstinumo. 1 pav. Esama kredito unijų kapitalo struktūra (2013 m. IV ketvirtis) Šaltinis: Lietuvos bankas. 4 Neaudituotų ataskaitų duomenimis. 5 Nustatytas kapitalo pakankamumo normatyvas unijoms yra 13, 18 arba 25 proc., atsižvelgiant į paskolų juridiniams asmenims dalį kredito unijos paskolų portfelyje. 6 Skaičiuojant nevertintas praėjusių metų nepaskirstytas nuostolis. Įtraukus jį, tvaraus kredito unijų kapitalo rodiklis taptų neigiamas. 6

7 Pasiūlymai TVARAUS KAPITALO KAUPIMAS IŠ PELNO Kredito unijos kapitalo formavimo pagrindą turi sudaryti skirstymas iš pelno, o atskaitymai iš jo kapitalo atsargai turėtų būti privalomi iki bus pasiektas nustatytas (didesnis nei šiuo metu) minimalus tvaraus kapitalo lygis. Nors atskaitymai į privalomąjį rezervą arba atsargos kapitalą ir šiuo metu yra privalomi (jie negali būti mažesni kaip 20 proc. kredito unijos pelno), lėtą kapitalo atsargų augimą lemia mažas unijų pelningumas. Iš tikrųjų pelningumui turi įtakos kredito veiklos ne dėl pelno principas, numatantis, kad už narystę unijoje atlyginama, pavyzdžiui, taikant mažesnes paskolų ar didesnes indėlių palūkanas. Tvaraus kapitalo kaupimą riboja ir šiuo metu nustatytas žemas tikslinis iš pelno kaupiamo privalomojo rezervo lygis tik 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo. Palyginimui, Šveicarijoje kooperacijos pagrindais veikiančios Raiffeisen grupės iš pelno sukauptos kapitalo atsargos sudaro beveik 90 procentų viso kapitalo 7, o Lietuvoje šiuo metu yra sukauptas bendras nepaskirstytas nuostolis. Norėdamos sukaupti tvaraus kapitalo, kredito unijos turi reikšmingai pagerinti veiklos rezultatus, t. y. didinti pajamas arba maţinti sąnaudas. Indėlininkams mokamos didelės ir nuo kredito unijos veiklos rezultatų nepriklausančios palūkanos už indėlius riboja kapitalo kaupimo galimybes ir neskatina indėlininkų, kurie kartu yra ir pajininkai, kontroliuoti unijų veiklos. Atsižvelgdamos į tai, kredito unijos privalėtų pereinamuoju laikotarpiu sukaupti tam tikro lygio kapitalo atsargas iš pelno (žr. kitą siūlymą). Kad būtų sustiprintas kredito unijų kapitalas, pajai turi tapti tik nedidele veiklos nuostolius galinčio padengti kapitalo dalimi. Pagal siūlomą unijų kapitalo formavimo principą, dalis pelno turėtų būti skiriama kaupti tvaraus kapitalo atsargai, o kita dalis išmokama kaip palūkanos už kintamosios grąžos indėlius 8. Nesukaupus pakankamai kapitalo iš veiklos pelno, unijų nariams reikėtų sunešti papildomus įnašus, kurie užtikrintų tinkamą unijos kapitalo kokybę pereinamuoju laikotarpiu. Palaipsniui papildomi įnašai būtų pakeičiami tvariu, iš pelno sukauptu kapitalu ir galėtų būti grąžinami nariams. Toks kapitalo formavimo modelis užtikrintų, kad kredito unija tiek steigimosi, tiek ir plėtros laikotarpiu turėtų pakankamą kapitalo, leidžiančio padengti galimus nuostolius, atsargą. Kartu toks modelis kurtų finansines paskatas unijos nariams aktyviau ir atsakingiau dalyvauti įstaigos valdyme. 2 pav. Naujas kredito unijų kapitalo formavimo principas Šaltinis: Lietuvos bankas. KINTAMOSIOS GRĄŢOS INDĖLIAI Atsiţvelgiant į kredito unijų veiklos specifiką ir siekiant uţtikrinti dalies pelno skyrimą kapitalo atsargai, tikslinga dalį kredito unijų indėlių pakeisti kintamosios grąţos indėliais 9. Jie, kaip ir paprasti indėliai, būtų draudžiami VĮ Indėlių ir investicijų draudimo (IID), tačiau už juos nebūtų mokamos iš anksto sutartos palūkanos. Kiekvienais metais kintamosios grąžos indėlių palūkanos būtų nustatomos ir tvirtinamos narių susirinkime ir priklausytų tiek nuo unijos veiklos rezultatų, tiek nuo kapitalizacijos lygio, t. y. nuo to, kiek buvo atskaityta į privalomąjį rezervą. Kintamosios grąžos indėliai būtų grąžintinos lėšos, todėl jie nebūtų įskaitomi į kapitalą ar kapitalo rodiklius. Tokie indėliai gerokai pagerintų unijų metinius veiklos rezultatus, o tai užtikrintų kapitalo kaupimą pirmiausia iš vidinių resursų. Kintamosios grąžos indėlių palūkanos būtų sumokamos po privalomų atskaitymų (iki nustatyto lygio) į kapitalą. Ilgainiui, sukaupus būtinas kapitalo atsargas, kintamosios grąžos indėlių grąža priklausytų nuo unijos veiklos pelno, o jų palūkanų normos galėtų tapti didesnės už indėlių palūkanas. 7 Cooperative Democracy for a Strong Raiffeisen (2012). Prieiga internete: 8 Plačiau apie tai rašoma 1 intarpe. 9 Panaši tvarka taikoma Airijoje. Airijos kredito unijų reglamentavimas numato, kad bendra visų kredito unijos narių indėlių suma negali būti didesnė už narių turimų pajų dydį. 7

8 KREDITO UNIJOS NARIŲ GAUNAMA GRĄŢA TURI PRIKLAUSYTI NUO UNIJOS VEIKLOS Sumaţinusios mokamas sutarto dydţio indėlių palūkanas ir paskirstydamos dalį veiklos rezultatų per kintamosios grąţos indėlius, kredito unijos galėtų stiprinti kapitalą iš atsiradusių vidinių šaltinių. Tokiu būdu kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito unijos galėtų lanksčiau planuoti veiklos sąnaudas ir kaupti tvarų kapitalą, o tai užtikrintų tvarią, ilgalaikę unijų veiklą. Dalies veiklos pelno skirstymas per kintamosios grąţos indėlius labiau skatintų kredito unijų narius dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose ir atidţiau domėtis unijos veikla. Matant tiesioginę gaunamos indėlių grąžos priklausomybę nuo unijos veiklos patikimumo, kiltų ekonominės paskatos realiai, o ne formaliai įsitraukti į unijos valdymą. Jei kintamosios grąžos indėlis būtų laikomas ne visą finansinį laikotarpį (metus), už jį galėtų būti mokama grąža, proporcinga šio indėlio laikymo laikotarpiui. PEREINAMASIS LAIKOTARPIS SUSTIPRINTI KREDITO UNIJŲ KAPITALĄ Kredito unijų kapitalui iš pelno sukaupti būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis. Įgyvendinant siūlomus pakeitimus, tvaraus kapitalo dalis kapitale, naudojamame apskaičiuoti kapitalo pakankamumo normatyvą, kiekvienais metais turėtų nuosekliai didėti, kol kapitalo pakankamumo normatyvas būtų vykdomas vien iš tvaraus kapitalo. Vėliau bent dalis uždirbamo pelno taip pat turėtų būti skiriama kapitalo atsargai didinti. Siekiant uţtikrinti sklandų kredito unijų įsipareigojimų struktūros pasikeitimą, pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti didinamas ir tikslinis finansavimosi kintamosios grąţos indėliais lygis. Viena iš galimų alternatyvų kasmet palaipsniui didinti finansavimosi kintamosios grąžos indėliais proporciją įsipareigojimų struktūroje, kol kintamosios grąžos indėliai sudarys reikšmingą dalį įsipareigojimų. 1 intarpas. Naujų kapitalo ir įsipareigojimų priemonių apibrėţimai Teikiant siūlymus dėl kapitalo formavimo principų ir įsipareigojimų struktūros pakeitimų, keistųsi kai kurie šiuo metu vartojamų terminų apibrėžimai. Hipotetinė įsipareigojimų ir nuosavybės struktūra pateikiama paveiksle dešinėje. Indėliai IID draudžiami įsipareigojimai, už kuriuos mokamos sutarto dydžio palūkanos. Kintamosios grąţos indėliai IID draudžiami įsipareigojimai, kurių grąža nėra garantuota, o priklauso nuo unijos veiklos rezultatų. Privalomieji rezervai kapitalas (pagrindinė tvaraus kapitalo dalis), kaupiamas paskirstant unijos pelną, skirtas dengti patiriamiems netikėtiems veiklos nuostoliams. Pajai kredito unijos kapitalo dalis, suteikianti teisę kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant unijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Klausimai K2 Ar pritariate siūlymui, kad kredito unijos turėtų nedelsiant stiprinti kapitalą, didžiąją tvaraus kapitalo dalį kaupdamos iš uždirbto pelno? K3 Ar pritariate kintamosios grąžos indėlių koncepcijai? K4 Kaip kitaip kredito unijos galėtų sukaupti pakankamą tvaraus, nuostolius leidžiančio padengti kapitalo atsargą? 8

9 2. ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA Problemos apibūdinimas Būtinybė, kad kredito unijos formuotų tvarų kapitalą, neatsiejama nuo įsipareigojimų struktūros pakeitimų. Kaip jau minėta, vienas svarbiausių kredito unijų tvaraus kapitalo kaupimo šaltinių turėtų būti vidiniai resursai uždirbamas pelnas. Vienas iš būdų tai pasiekti sukurti naują įsipareigojimų struktūrą, dalį mokamų palūkanų už indėlius tiesiogiai susiejant su kredito unijos veiklos rezultatais. Tokie įsipareigojimų struktūros pakeitimai taip pat padidintų narių paskatas aktyviai ir atsakingai dalyvauti unijos valdyme. Dėl ribotos įtakos priimant sprendimus (vienas narys visuomet turi tik vieną balsą, nepaisant investicijų dydţio) kredito unijų pajininkų suinteresuotumas rūpintis ilgalaikiu unijos veiklos tvarumu (pelningumu ir pakankamo kapitalo lygio uţtikrinimu) yra kitoks nei, pavyzdţiui, akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) suinteresuotumas. Atsižvelgiant į tai, svarbu sukurti kredito unijų palūkanų sąnaudų reguliavimo ir kapitalo atsargos stiprinimo iš vidaus šaltinių mechanizmą. Dabar sutarto dydžio palūkanas už indėlius gaunantys unijos nariai (jie yra ir unijos savininkai!) naudojasi nemokamais pietumis (angl. free lunch), t. y. jiems kompensuojama už riziką, kurią prisiima ne jie patys, o IID, draudžiantis kredito unijose laikomus indėlius. Finansuojantis brangesniais įsipareigojimais, mažėja unijų veiklos pelningumas ir netenkama galimybės sparčiau kaupti kapitalo atsargą iš pelno. Esama finansavimosi struktūra nekelia ekonominių paskatų dalyvauti kredito unijos valdyme. Kooperacijos pagrindais veikiančių kredito unijų indėlininkus ir skolininkus turėtų sieti bendri interesai ir tokia bendros atsakomybės aplinka leistų užtikrinti priimtiną rizikos valdymą. Tačiau Lietuvoje dalis kredito unijų pasižymi tik sparčiu narių, vienijamų tik teritorinio kriterijaus, skaičiaus augimu. Kooperacijos principų tokiose kredito unijose dažnai nepaisoma, jokia socialinė (bendruomeninė) funkcija nevykdoma. Tokių kredito unijų veikla grindžiama narių pajamų maksimizavimu arba tam tikros narių grupės poreikių tenkinimu (kreditavimu). Kredito unijų sektoriaus augimą daug lemia valstybinė indėlių draudimo sistema. Indėlių draudimas leidžia unijoms lengvai pritraukti indėlių siūlant didesnes palūkanas, tačiau didelės įsipareigojimų sąnaudos lemia prastus veiklos rezultatus ir mažina kapitalo kaupimo galimybes. Didesnes palūkanas indėlininkams kredito unijos gali siūlyti ir dėl mokamų mažesnių indėlių draudimo įmokų. Lietuvoje fiziniai asmenys kredito unijos nariais daţnai tampa vien dėl finansinės naudos, sėkminga ir pelninga kooperacijos pagrindais veikiančios unijos veikla jie maţai tesuinteresuoti. Nariai indėlininkai iš esmės yra suinteresuoti tik didesnėmis palūkanomis, gaunamomis už apdraustus indėlius, kredito unijos valdymu ar jos patikimumu jie mažai tesidomi. Visa indėlio suma (iki Lt), įskaitant ir sukauptas palūkanas, unijos nemokumo atveju yra kompensuojama. Taip bet kokios kredito unijos mokumo problemos perkeliamos indėlių draudimo sistemai, o galiausiai tampa ir visos valstybės, t. y. visų mokesčių mokėtojų, įsipareigojimais. Vidutinis draudžiamų indėlių dydis bankuose siekia 8,1 tūkst. litų, o kredito unijose 16,5 tūkst. litų. Kai kuriose kredito unijose apdraustų indėlių vidurkis viršija 30 tūkst. litų. Tokia statistika leidžia daryti išvadas, kad reikšminga dalis kredito unijų indėlininkų, ypač laikančių didesnes pinigų sumas, nariais tampa ne dėl siekio tapti kooperacinio judėjimo dalimi ir prisidėti prie visų jos narių interesų tenkinimo, bet dėl galimybių gauti didesnę finansinę grąžą neprisiimant investavimo rizikos. Pasiūlymai KINTAMOSIOS GRAŢOS INDĖLIAI TURI SUDARYTI REIKŠMINGĄ KREDITO UNIJOS ĮSIPAREIGOJIMŲ DALĮ Kintamosios grąţos indėlių dalis kredito unijų įsipareigojimų struktūroje turi būti reguliuojama. Tokia subalansuota įsipareigojimų struktūra susietų kredito unijos finansavimosi sąnaudas su veiklos pelningumu, leistų unijai lengviau palaikyti siekiamą pelningumo maržą ir sudarytų galimybę skirti pelno dalį privalomiesiems rezervams formuoti. Toks reikalavimas kredito unijoms taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje 10. Kintamosios grąžos įsipareigojimai padidintų kredito unijos lankstumą vykstant ekonominės aplinkos pokyčiams ar keičiantis unijos veiklos efektyvumui, o didesnis narių ekonominis suinteresuotumas kontroliuoti unijos veiklą reikšmingai stiprintų jų dalyvavimą valdyme. Įpareigojimas kredito unijoms per pereinamąjį laikotarpį sukaupti reikšmingą tvaraus kapitalo atsargą mažintų unijų paskatas siūlyti dideles palūkanas už terminuotuosius indėlius, taip bandant atsverti neapibrėžtumą dėl kintamosios grąžos indėlių palūkanų 11. KREDITO UNIJOS NARYS TURĖTŲ GALIMYBĘ PADĖTI ĮPRASTĄ FIKSUOTOS GRĄŢOS INDĖLĮ TIK TURĖDAMAS TAM TIKRO DYDŢIO KINTAMOSIOS GRĄŢOS INDĖLĮ Kredito unijos narys galėtų padėti indėlį (ir gauti sutarto dydţio palūkanas) tik tuo atveju, jei jo kintamosios grąţos indėlis viršija nustatytą minimalią (pakankamai reikšmingą) ribą. Kredito unijos indėlininkas, gaunantis 10 Panaši reguliavimo sistema taikoma Airijoje. Joje kredito unijų reglamentavimas numato, kad bendra visų unijos narių indėlių suma nebūtų didesnė už narių turimų pajų dydį. Iki eurų ribojamas ir maksimalus vieno nario indėlis unijoje. 11 Svarbu, kad būtų išvengta galimybės šio reikalavimo nevykdyti, pavyzdžiui, mokėti kelis kartus didesnes palūkanas už indėlius, kurios kompensuotų mažesnę grąžą, gaunamą už kintamosios grąžos indėlius. Tai galima pasiekti pakeičiant Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas arba priežiūrinėmis priemonėmis, ribojant ypač didelių palūkanų už indėlius mokėjimą. 9

10 nepastovaus dydžio grąžą, priklausančią nuo kredito unijos uždirbto pelno, galėtų padėti indėlį ir gauti sutarto dydžio palūkanas tik tuo atveju, jei jo kintamosios grąžos indėlio dydis viršytų kredito unijos arba Lietuvos banko nustatytą minimalią (pakankamai reikšmingą) ribą. Taip būtų sukuriamos ekonominės paskatos indėlininkams aktyviau dalyvauti kredito unijų veikloje. Klausimai K5 Ar palaikote pasiūlymą didinti kredito unijų patiriamų palūkanų sąnaudų valdymo galimybes ir narių įsitraukimą į valdymą, subalansuojant kintamosios grąžos indėlių ir kitų finansavimosi priemonių santykį? K6 Gal matote kitų efektyvių priemonių, kaip sumažinti indėlių palūkanų naštą kredito unijų veiklos pelningumui ir paskatinti narių įsitraukimą į unijos valdymą? 3. KOOPERATINĖ INTEGRACIJA Problemos apibūdinimas Bendruomeniškumas (angl. common bond) yra vienas pagrindinių kredito unijos skirtumų nuo kitų finansų įstaigų (pvz., bankų ar kolektyvinio investavimo subjektų). Įgyvendinant kooperatinio judėjimo tikslus, nustatyta, kad kredito unijos nariai gali būti tik tie asmenys, kuriuos sieja bendri socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Asmenis gali vienyti priklausymas tam tikrai asociacijai, bendruomenei, geografinei grupei, darbas vienoje organizacijoje, atstovavimas vienai ar giminingoms profesijoms. Nuo tokio narių bendrumo priklauso ir unijos vidinių ryšių stiprumas. Bendruomeniškumas stiprina kredito uniją, nes bendros informacijos valdymas (pvz., vienos srities išmanymas) padeda tiksliau, mažesnėmis sąnaudomis vertinti riziką 12. Kita vertus, toks kredito unijų veiklos modelis yra efektyvus tik esant palyginti nedideliam unijų turtui, o plečiantis veiklos apimčiai atsiranda poreikis geriau valdyti rizikas diversifikuojant paskolų portfelį. Nors bendruomeniškumas yra vienas esminių kredito unijos bruoţų, šiuo metu jis silpsta ir praranda reikšmę, unijos Lietuvoje veikia iš esmės tik teritoriniu principu. Didelis narių skaičius, mažas įsitraukimas į valdymą ir valstybės teikiama indėlių apsauga silpnina pagrindinius efektyvios kredito unijų veiklos principus. Silpstantis kredito unijų narių bendruomeniškumas lemia ir galimybių vertinti kredito riziką prastėjimą bei valdymo problemas nariams nebelieka paskatų dalyvauti unijos valdyme. Lietuvos centrinės kredito unijos vaidmuo Šiuo metu kredito unijos veikia dviem skirtingais sisteminiais lygiais: dalis jų priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU), kita dalis nėra jos narės. Dabartinis kredito unijas vienijančių asocijuotųjų struktūrų teisinis reguliavimas nenumato visiškos narių atsakomybės užtikrinant individualių kredito unijų veiklos tvarumą. LCKU yra savo narių interesus ginanti ir jiems atstovaujanti organizacija. Vykdydama savo funkcijas, LCKU atstovauja narių interesams, tam tikrais atvejais teikia jiems finansinę pagalbą. LCKU populiarina kredito unijas ir jų teikiamas paslaugas, organizuoja rinkodaros akcijas, taip pat organizuoja seminarus kredito unijų vadovams ir kitus specializuotus seminarus. Be to, LCKU teikia pastabas ir pasiūlymus dėl unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, konsultuoja unijas, nustato LCKU narėms vienodo standartizuoto dokumentų tvarkymo formas, taisykles, teikia kitokią pagalbą. Šiuo metu įstatymuose numatytas LCKU statusas šiai institucijai suteikia išskirtinių teisių, tačiau nenumato pakankamai prievolių ir atsakomybės. Pagal įstatymus, LCKU yra panaši į kredito unijų asociaciją su kooperatinio banko elementais, bet jai nesuteikta pakankamų atsakomybės, susijusios su kredito unijų sektoriaus tvarumo palaikymu, efektyvumo gerinimu ir pan. LCKU suteikta daug laisvės priimant sprendimus dėl sistemos tvarumo fondų kaupimo ir jų panaudojimo, ji gali palaikyti ar atmesti sprendimus dėl atskirų kredito unijų LCKU narių gelbėjimo. LCKU susiduria su interesų konflikto problema: viena vertus, ji priţiūri kredito unijas, kita vertus, apie kilusias problemas turi informuoti Lietuvos banką ir imtis priemonių grėsmėms pašalinti. Šiuo metu galiojančiame LCKU įstatyme numatyta, kad LCKU stebi ir tikrina savo narių veiklą, o pastebėjusi pažeidimus teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų. Tačiau šis savireguliacijos mechanizmas nėra efektyvus, nes ne visos Lietuvoje veikiančios kredito unijos priklauso LCKU, t. y. narystė LCKU nėra privaloma. LCKU taip pat kyla interesų konflikto problema: ji yra sudaryta iš kredito unijų narių, todėl prižiūrimasis objektas (kredito unija) kartu yra prižiūrinčios institucijos (LCKU) savininkas 13. Be to, dabartiniame įstatyme įtvirtinta LCKU išskirtinė teisė vykdyti analogišką veiklą panaikina galimybę steigtis naujoms panašaus pobūdžio finansų institucijoms ir nepagrįstai riboja konkurenciją rinkoje. 12 Walter J. R Not Your Father s Credit Union. Federal Reserve Bank of Richmond Economic, Quarterly Review 32, LCKU aukščiausias sprendimų priėmimo organas yra visuotinis narių (kredito unijų) susirinkimas. 10

11 Kredito unijas vienijanti LCKU nėra pakankamai efektyvi sistema, kad ji visiškai uţtikrintų tvarią savo narių veiklą. Kaip parodė praktika, net ir kartu veikiančios unijos neturi veiksmingų priemonių, kurios galėtų užtikrinti tinkamą unijų kontrolę ir veiklos tvarumą. Po sparčios kredito unijų sektoriaus plėtros LCKU tapo nepajėgi atlikti šios įstatyme nustatytos funkcijos. Pavyzdžiui, nemoki tapusi kredito unija Vilniaus taupomoji kasa buvo didžiausia iš visos kredito unijų sistemos ir turto bei kapitalo apimtimi pranoko LCKU. Kredito unijų turto kokybės problema Netinkamo vadovavimo kai kurioms kredito unijoms pasekmės Lietuvoje ypač išryškėjo m., kai dideli turto vertės sumaţėjimo nuostoliai lėmė keturių kredito unijų nemokumą. Keturios kredito unijos, tarp jų ir didžiausia, dėl pernelyg rizikingos veiklos sukeltų mokumo problemų turėjo nutraukti veiklą, o IID teko prievolė išmokėti daugiau negu 380 mln. litų indėlių draudimo išmokų. Siūlydamos dideles palūkanas uţ indėlius, kredito unijos yra priverstos pritrauktas lėšas investuoti (skolinti) brangiau ir rizikingiau. Kredito unijos aktyviai konkuruoja indėlių rinkoje, siūlydamos palyginti dideles palūkanas ir taip didindamos prisiimamų įsipareigojimų kainą. Tai lemia, kad ir skolinti kredito unijos turi už didesnes palūkanas, kartu prisiimti didesnę kredito riziką. Per pastaruosius 2 3 metus kredito unijos pradėjo sparčiai kredituoti asocijuotuosius narius m. gruodžio 31 d. duomenimis, jiems buvo suteikta daugiau nei 298 mln. litų, arba beveik 30 proc., visų suteiktų paskolų, nors asocijuotųjų narių indėliai siekė tik 45,5 mln. litų. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik penktadalio kredito unijų juridiniams asmenims suteiktos paskolos sudarė daugiau nei 30 proc. paskolų portfelio, o aštuonių kredito unijų jos viršijo 50 procentų. Į juridinių asmenų kreditavimą (daugiau nei 50 proc. paskolų portfelio) orientuojasi didžiuosiuose miestuose veikiančios kredito unijos (visos Vilniuje, po vieną Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose), dviejų iš jų juridiniams asmenims suteiktų paskolų dalis paskolų portfelyje viršija 80 procentų. Nors dalis kredito unijų orientuojasi į paskolų teikimą verslui, atidėjiniai galimiems nuostoliams padengti vis dar sudaromi vangiai. Nors didžiausią kredito unijų sektoriaus paskolų portfelio dalį vis dar sudaro skolinimas namų ūkiams, pastaruoju metu sparčiai didėjantis skolinimas įmonėms, t. y. asocijuotiesiems nariams, kelia nemažą riziką. Kredito unijų gebėjimas tinkamai įvertinti didesnę skolinimo verslui riziką yra silpnas, o pradėję didėti galimiems nuostoliams kompensuoti skirti atidėjiniai rodo, kad prisiimama rizika didėja ir nėra iki galo objektyviai įvertinta. Ateityje tai gali lemti ir daugiau turto nuvertėjimo nuostolių. Vis dėlto kredito unijų suteiktų paskolų portfelio kokybės vertinimas labai nevienodas: dalis unijų vykdo labai rizikingą veiklą, dalies veikla yra tvari. Pasiūlymai KOOPERATINIAI BANKAI STIPRESNĖS KREDITO UNIJOS Skatinti kredito unijų jungimąsi į kooperatinius bankus, taip uţtikrinant geresnį rizikos pasidalijimą, didesnę kredito unijų tarpusavio pagalbą ir veiklos efektyvumą. Kartu veikiančios kredito unijos galėtų lengviau konkuruoti su kitomis kredito ir mokėjimo paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Centralizavus mokėjimo, rizikos valdymo ir informacinių technologijų sistemas, sumažėtų operacinės, palūkanų ir kitos veiklos sąnaudos. Veiklos masto ekonomija turėtų teigiamą poveikį kredito unijų veiklos efektyvumui, pelningumui ir kapitalo kaupimo galimybėms. Aukšti Suomijoje (OP-Pohjola Group), Šveicarijoje (Raiffeisen Switzerland), Nyderlanduose (Rabobank) ir kitose šalyse veikiančių kooperatinių bankų reitingai rodo, kad tinkamai valdomi, efektyviu savikontrolės mechanizmu grindžiami ir kooperatyvo narių įsipareigojimus garantuojantys kooperatiniai bankai gali sukaupti dideles kapitalo atsargas iš pelno ir būti dideli, patikimi finansų rinkos dalyviai. Didesnė integracija padėtų spręsti esamas kredito unijų kapitalo, rizikos valdymo ir vangaus narių dalyvavimo priimant strateginius veiklos sprendimus problemas. Kredito unijų jungimasis į kooperatinius bankus sustiprintų jau veikiančias unijas, tačiau neapribotų konkurencijos finansinių paslaugų rinkoje. Galimybė steigtis naujoms kredito unijoms ir naujiems kooperatiniams bankams didintų konkurenciją kreditavimo, mokėjimų ir kitų finansinių paslaugų srityse. PATIKIMUMO GARANTAS NERIBOTA UNIJŲ TARPUSAVIO ATSAKOMYBĖ UŢ KITAS KOOPERATINIO BANKO UNIJAS Kooperatiniame banke turėtų galioti neribota jo narių nuostolių padengimo sistema, įtvirtinanti kooperatinį veiklos principą vienas uţ visus, visi uţ vieną. Taip kooperatinį banką sudarančioms unijoms (ir pačiam kooperatiniam bankui) rastųsi ekonominių paskatų daug atidžiau prižiūrėti ir kontroliuoti unijų veiklą. Prireikus kooperatinis bankas galėtų imtis ir pirminės intervencijos priemonių unijos mokumui atkurti. Lietuvos bankas stebėtų, kad savireguliacijos funkcijos būtų vykdomos tinkamai. Toks kooperatinių bankų veikimo modelis užtikrina sėkmingą ir tvarią kredito unijų veiklą Suomijoje ir Šveicarijoje. Siekiant uţtikrinti kooperatinio banko narių mokumą, turėtų būti sudaromas specialus stabilizacijos fondas. Įmokos į fondą turėtų būti mokamos, pavyzdžiui, atsižvelgiant į kredito unijų rizikingumą. Pritrūkus fondo lėšų su problema susidūrusios kredito unijos mokumui atkurti, kitos kooperatinio banko narės proporcingai turimam turtui pasidalytų likusią pagalbai skirti reikalingų lėšų dalį. 11

12 TARPTAUTINIUS REIKALAVIMUS ATITINKANTI DVIEJŲ LYGIŲ PRIEŢIŪROS SISTEMA: SAVIREGULIACIJA IR LIETUVOS BANKO PRIEŢIŪRA Kooperatinis bankas turėtų atitikti visus komerciniams bankams keliamus prieţiūrinius reikalavimus, jį sudarančių kredito unijų balansai prieţiūros tikslais turėtų būti konsoliduojami. Taip būtų išvengiama galimo reguliacinio arbitražo, o susikūręs patikimas kooperatinis bankas galėtų sudaryti konkurenciją kitoms šalyje veikiančioms finansų institucijoms. Siekiant užtikrinti rinkos pasitikėjimą kooperatinių bankų veiklos patikimumu, jiems turėtų būtų taikomi tokie pat priežiūros reikalavimai kaip ir komerciniams bankams. Kredito unijų prieţiūra turėtų būti vykdoma dviem lygiais: unijas turi priţiūrėti jas vienijantis kooperatinis bankas, o Lietuvos banko taikoma riziką ribojanti prieţiūra turėtų apimti tiek kooperatinio banko vykdomą kontrolę, tiek ir atskirų kredito unijų veiklą. Toks vidaus kontrolės mechanizmas padėtų sumažinti išorės kontrolės poreikį, o Lietuvos bankui leistų efektyviau paskirstyti kredito unijų ir kooperatinių bankų priežiūrai skiriamus išteklius. Daugiau priežiūros galėtų būti nukreipiama ne kasdienės kontrolės funkcijoms atlikti, o sisteminio lygio ir struktūrinėms problemoms laiku nustatyti ir imtis priemonių jas mažinti tiek kooperatinio banko, tiek atskirų unijų lygiu. BŪTINA SĖKMINGOS KOOPERATINIO BANKO VEIKLOS SĄLYGA IŠSAMUS TURTO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Prieš pradedant kredito unijų jungimąsi į kooperatinius bankus būtina atlikti išsamų ir nepriklausomą kredito unijų turto kokybės vertinimą. Ypač svarbu užtikrinti, kad į kooperatinius bankus susijungusios unijos būtų finansiškai patikimos ir tvirtos. Tai ne tik padidintų siūlomų sprendimų efektyvumą ir pasitikėjimą reforma, bet ir padėtų užtikrinti tvarią kredito unijų sektoriaus raidą ateityje. Turto vertinimo metu nustačius kredito unijų turto kokybės trūkumų ir esant nepakankamai kapitalo atsargai, unijų veikla turėtų būti pertvarkoma, o nuostoliai kompensuojami pirmiausia privačiomis lėšomis. Nustačius reikšmingą turto vertės sumažėjimą ir nepavykus atkurti kredito unijų mokumo, probleminių institucijų veikla turėtų būti pertvarkoma. INDĖLIŲ DRAUDIMO SISTEMA KOOPERATINIAM BANKUI, O NE ATSKIROMS UNIJOMS eurų indėlių draudimo apsauga turi galioti visiems vieno asmens kooperatiniame banke laikomiems indėliams, o ne indėliams, laikomiems kiekvienoje kooperatinio banko unijoje. Tokia praktika taikoma kitų šalių kooperatiniuose bankuose (pvz., OP-Pohjola grupėje Suomijoje). Taip, nepažeidžiant indėlininkų ekonominių interesų, sumažinama indėlių draudimo keliama moralinės rizikos problema, apribojamos galimos valstybės (mokesčių mokėtojų) išlaidos ir didesnis dėmesys skiriamas indėlininkų pasitikėjimui efektyviai veikiančia kooperacine sistema. Klausimai K7 Ar palaikote siūlymą kredito unijoms jungtis į kooperatinius bankus? K8 Ar pritariate nurodytam kooperatinio banko veiklos principui, užtikrinančiam visišką jo narių (kredito unijų) savitarpio finansinę atsakomybę? K9 Kokių matote kitų būdų, leidžiančių užtikrinti efektyvų į kooperatinius bankus nesijungiančių kredito unijų valdymą, stipresnę unijų tarpusavio pagalbą ir efektyvesnį rizikos pasidalijimą? 12

13 4. VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ Problemos apibūdinimas Valdymas ir vidaus kontrolė yra viena pagrindinių Lietuvos kredito unijų silpnųjų grandţių. Kredito unijų valdymas gerokai skiriasi nuo kitų Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų valdymo, nes, esant nepakankamam unijų narių organizuotumui ir suinteresuotumui valdymu, labai sudėtinga užtikrinti unijai vadovaujančių asmenų (valdybos) kontrolę. Kredito unijoms vadovaujantys asmenys (valdyba) turėtų siekti tenkinti narių interesus, užtikrinti stabilią ir patikimą unijos veiklą, veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, skaidrius organizacinius ryšius, funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymą unijos viduje. Kredito unijos nariai ir jiems atstovaujanti stebėtojų taryba turėtų formuoti ilgalaikius unijos tikslus ir veiklos strategiją, nustatyti priimtiną veiklos rizikos lygį, stebėti ir kontroliuoti vadovybės veiklą. Dauguma Lietuvos kredito unijose kylančių problemų yra susijusios su netinkamu valdymu. Kontrolės funkciją turintys atlikti unijų nariai paprastai neturi pakankamai paskatų ar žinių užtikrinti tinkamą unijos veiklos ir jos vadovybės kontrolę. Kredito unijai vadovaujantys asmenys (valdyba) neretai būna nepakankamai profesionalūs, siekdami kuo didesnio pelningumo jie neretai prisiima nepagrįstą riziką ir orientuojasi tik į trumpalaikius unijos veiklos rezultatus. Kita vertus, jie neužtikrina efektyvios vidaus kontrolės, kuri iš dalies kompensuotų prisiimtą riziką. Be to, susiklosčiusi situacija sudaro prielaidas interesų konfliktams tarp unijos valdymo organo (valdybos) ir priežiūros organo (stebėtojų tarybos). Kredito unijoms plečiantis, poreikis samdyti kvalifikuotą personalą, kuris galėtų atlikti sudėtingas rizikos valdymo ir vertinimo funkcijas, didėja. Apskritai veiksmingas vidaus valdymas ir kontrolė yra lemiami veiksniai, galintys užtikrinti sėkmingą šios rūšies finansų įstaigų plėtrą. Šiuo metu efektyvia kredito unijų valdymo ir vidaus kontrole labiausiai yra suinteresuotas Lietuvos bankas, atliekantis prieţiūros funkciją. Susikūrus kooperatiniam bankui, šią funkciją uţtikrintų ir savikontrolės mechanizmas. Didžioji dauguma pajininkų mažai tesidomi kredito unijos veikla ir pelningumu, o nesant aiškiai apibrėžto savininko, vidaus kontrolė yra silpna ir jos negali efektyviai kompensuoti Lietuvos banko atliekama priežiūra. Kredito unijų valdymo iššūkiai kelia nemažą grėsmę jų veiklos tęstinumui, rizikos prisiėmimui ir jos valdymui. Šis aspektas laikytinas ypač svarbiu dėl tokio kredito unijų sprendimų priėmimo principo, kai nėra atsižvelgiama į pajaus dydį ir kiekvienas pajininkas turi vieną balsą. Nors kredito unijos nariai turėtų dalyvauti unijos veikloje, tačiau didžioji dauguma jų apsiriboja indėlininko ir (arba) skolininko statusu, nelaiko savęs unijos savininkais ir valdyme nedalyvauja. Į visuotinius narių susirinkimus dažnai nesusirenka nė pusė narių. Paprastai sprendimai priimami pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių narių balsais, dažniausiai kredito unijų vadovų. Taip kyla valdymo konfliktų ir kredito unijų veikla tampa vis labiau pažeidžiama, priklausoma tik nuo vadovų interesų ir priimamų sprendimų. Be to, susidaro prielaidos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus spręsti mažai grupelei narių, o jie, kaip minėta, gali turėti (dažnai ir turi) savanaudiškų tikslų. Apskritai susidaro tokia situacija, kad visi kredito unijos valdymo organai tiek visuotinis narių susirinkimas, tiek ir unijos vadovybė siekia trumpalaikės naudos, o unijai susidūrus su veiklos problemomis atsiriboja nuo jų sprendimo. Nors kredito unijų savininkų (pajininkų) yra daug, tačiau iškilus problemoms niekas nenori prisiimti atsakomybės dėl unijos veiklos tęstinumo. Tai rodo neseni kredito unijų bankrotai. Kilus unijų nemokumo grėsmei, pajininkai neparodė ketinimų prisidėti prie problemų sprendimo, nepanoro sustiprinti kapitalo papildomais įnašais. Lietuvos teisinė sistema numato savanorišką, o ne privalomą, kredito unijos narių prisidėjimą sprendžiant kredito unijoje kilusias problemas, koks jis turėtų būti esant stipriai kooperacijai ir bendruomeniškumui. Tokia situacija lemia, kad su problemomis susiduriančios kredito unijos paliekamos žlugti. Nariams atrodo ekonomiškai neracionalu investuoti į uniją, kurios vertė maža (neigiama). Pasiūlymai STIPRINTI KREDITO UNIJŲ VIDAUS KONTROLĖS SISTEMĄ IR RIZIKOS VERTINIMO (VALDYMO) ORGANIZAVIMO PROCESĄ Kooperatiniais pagrindais veikiančių kredito unijų valdymo stiprumo ir patikimumo garantas yra tinkamas ir profesionalus vadovavimas bei veiksminga vidaus kontrolės sistema. Atsakomybė už tinkamą kredito unijos valdymo organizavimą ir veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą pirmiausia turi tekti kredito unijos valdymo organams.jie turi siekti, kad unijos organizacinė struktūra atitiktų veiklos pobūdį, leistų pasiekti veiklos ir jos rizikos valdymo strategijose nustatytus tikslus, būtų aiški ir skaidri. Priežiūros funkciją vykdantys valdymo organai turi kurti kredito unijos veiklos strategiją, stebėti, kaip valdyba ją įgyvendina ir kontroliuoti jos veiklą. Ypač svarbus vidaus audito vaidmuo. Kiekvienoje kredito unijoje turėtų būti užtikrintas vidaus audito funkcijos vykdymas. Vidaus auditas ne tik padėtų visų lygių kredito unijos vadovus informuoti apie nustatytus veiklos trūkumus, bet ir prisidėtų prie unijų priežiūros. UŢTIKRINTI TINKAMĄ INFORMACIJOS TEIKIMĄ KREDITO UNIJŲ NARIAMS IR DIDESNĮ JŲ AKTYVUMĄ Norint uţtikrinti tvarią kredito unijų veiklą, būtina rasti būdų sustiprinti kredito unijų narių bendruomeniškumą ir jų suvokimą, kad būtina aktyviai įsitraukti į unijos veiklą. Kredito unijos turėtų daugiau dėmesio skirti narių ekonominiam raštingumui didinti, pabrėžti bendradarbiavimo prasmę ir kooperacijos idėjos principus. Nariai turi gerai suprasti kredito unijos veikimo principus, gauti daugiau informacijos apie unijos veiklą, būti laiku informuoti apie vykstančius visuotinius narių susirinkimus. Priėmus siūlymus dėl didesnio kapitalo kaupimo iš pelno, unijose atsirastų 13

14 visiems nariams priklausančio kapitalo, kuris didintų unijos vertę. Finansinės grąžos už indėlius tiesioginis susiejimas su unijos veiklos pelningumu irgi skatintų narius aktyviai kontroliuoti unijos vykdomą veiklą. DIDINTI KREDITO UNIJŲ VADOVŲ KOMPETENCIJĄ, NUMATYTI AIŠKIĄ JŲ ATSAKOMYBĘ Didinti kredito unijų vadovų kompetenciją. Kredito unijoms vadovauti turėtų profesionalūs vadovai. Kartu su Lietuvos banku kredito unijos galėtų parengti Vadovavimo kredito unijoms gaires ir Gerosios praktikos vadovą. Kredito unijų vadovų atsakomybė turi būti aiškiai apibrėţta. Stebėtojų taryba turi tvirtinti ilgalaikę unijos veiklos vykdymo strategiją ir kontroliuoti jos vykdymą, įgyvendinti gero valdymo principus, rodyti profesionalumo ir etikos standartų laikymosi pavyzdį vadovams ir darbuotojams, kontroliuoti unijos vadovus, padėti jiems atlikti paskirtas užduotis ir veikti geriausiais visos unijos interesais. Unijų vadovai turėtų būti profesionalūs, atitinkamą patirtį ir išsilavinimą turintys asmenys. Klausimas K10 Kokiomis priemonėmis galima sustiprinti kredito unijų valdymo ir vidaus kontrolės sistemą? 14

15 Klausimai viešai diskusijai K1 Kodėl svarbu, kad Lietuvoje būtų būtent kooperatiniais pagrindais veikiančių kredito įstaigų? Koks jų vaidmuo Lietuvos finansų sistemoje, kuo jis išskirtinis? 1. KAPITALO FORMAVIMAS K2 Ar pritariate siūlymui, kad kredito unijos turėtų nedelsiant stiprinti kapitalą, didžiąją tvaraus kapitalo dalį kaupdamos iš uždirbto pelno? K3 Ar pritariate kintamosios grąžos indėlių koncepcijai? K4 Kaip kitaip kredito unijos galėtų sukaupti pakankamą tvaraus, nuostolius leidžiančio padengti kapitalo atsargą? 2. ĮSIPAREIGOJIMŲ STRUKTŪRA K5 Ar palaikote pasiūlymą didinti kredito unijų patiriamų palūkanų sąnaudų valdymo galimybes ir narių įsitraukimą į valdymą, subalansuojant kintamosios grąžos indėlių ir kitų finansavimosi priemonių santykį? K6 Gal matote kitų efektyvių priemonių, kaip sumažinti indėlių palūkanų naštą kredito unijų veiklos pelningumui ir paskatinti narių įsitraukimą į unijos valdymą? 3. KOOPERACINĖ INTEGRACIJA K7 Ar palaikote siūlymą kredito unijoms jungtis į kooperatinius bankus? K8 Ar pritariate nurodytam kooperatinio banko veiklos principui, užtikrinančiam visišką jo narių (kredito unijų) savitarpio finansinę atsakomybę? K9 Kokių matote kitų būdų, leidžiančių užtikrinti efektyvų į kooperatinius bankus nesijungiančių kredito unijų valdymą, stipresnę unijų tarpusavio pagalbą ir efektyvesnį rizikos pasidalijimą? 4. VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ K10 Kokiomis priemonėmis galima sustiprinti kredito unijų valdymo ir vidaus kontrolės sistemą? Komentarus ir pasiūlymus prašome siųsti el. paštu iki 2014 m. geguţės 2 d. 15

16 Terminai Terminai Indėlis įsipareigojimas, už kurį mokamos sutarto dydžio palūkanos. Gaunama grąža tiesiogiai nepriklauso nuo kredito unijos veiklos pelningumo. Indėliams galioja indėlių draudimo apsauga. Kredito unija kredito įstaiga, kuri tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius, turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Nauji terminai Kintamosios grąţos indėlis įsipareigojimas, kurio grąža nėra garantuota; ji priklauso nuo kredito unijos veikos pelningumo ir skirstoma atsižvelgiant į unijos per metus uždirbtą veiklos pelną. Kintamosios grąžos indėliams galioja indėlių draudimo apsauga. Pajai kredito unijos kapitalo dalis, suteikianti teisę kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant kredito unijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Tvarus kapitalas pastovus, nuostolius galintis padengti kapitalas, kurio didžiąją dalį turėtų sudaryti privalomieji rezervai, sukaupti iš pelno, ir kitos neatsiimamos lėšos (papildomi įnašai). 16

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros

Detaliau

Microsoft Word - mb lt _2_.doc

Microsoft Word - mb lt _2_.doc BALANSAS Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke Grynieji pinigai 18.510 Lėšos centriniame banke 33.881 52.390 Lėšos bankuose 107.869 Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas

Detaliau

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2017 m. I III ketvirtis ISSN (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nur Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 217 m. I III ketvirtis ISSN 2335-8335 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 217 Gedimino pr. 6,

Detaliau

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio

1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio 1 1. PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nauja redakcija 2. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr redakci PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 (Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 03-90 redakcija) ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI I SKYRIUS BENDROSIOS

Detaliau

VI_2013_pusmet

VI_2013_pusmet VALDYMO ĮMONIŲ PUSMEČIO ATASKAITOS TURINYS I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. UAB MP PENSION FUNDS BALTIC 1.2. buveinė Savanorių pr. 349, Kaunas. 1.3. telefono (8 37)

Detaliau

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom

2013 m. liepos 30 d. Europos Centrinio Banko gairės, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitom L 247/38 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2013 9 18 GAIRĖS EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS 2013 m. liepos 30 d. kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės

Detaliau

2013 m

2013 m 2019 m. Finansų olimpiada Regioninis etapas I-asis Finansų olimpiados etapas. Finansų žinių testas. (Iš viso 50 balų) Klausimams nuo 1 iki 21 apibraukite vieną teisingą atsakymą. Klausimams nuo 22 iki

Detaliau

INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS

INVESTAVIMO  TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS 1996-2016 INVESTAVIMO TENDENCIJOS IR LIETUVOS INVESTICIJŲ INDEKSAS FINANSINIS TURTAS LIETUVOS TENDENCIJOS 2016 M. LAPKRITIS Mlrd. eurų VIENAM GYVENTOJUI TENKANTIS TURTAS IŠAUGO 5,5 KARTO Šalies namu ūkių

Detaliau

COM(2018)37/F1 - LT

COM(2018)37/F1 - LT EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 01 18 COM(2018) 37 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI Pirmoji pažangos ataskaita dėl neveiksnių

Detaliau

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI

L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A / m. I I I k e t v i r t i s 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDI 1 Turinys I. DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA... 3 II. DRAUDIMO ĮMONIŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ APŽVALGA... III. DRAUDIMO TARPININKŲ RINKOS APŽVALGA....7 L I E T U V O S D R A U D I M O R I N K O S A P Ž V A L G A

Detaliau

Statements of Income

Statements of Income AB SEB VILNIAUS BANKAS 2005 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ FINANSINĖ ATASKAITA 2 Pelno (nuostolių) ataskaita už šešių mėnesių laikotarpį, pasibaigusį birželio 30 d. Grupė Bankas 2005 2004 2005 2004 218 440 167 299

Detaliau

temos

temos 11-14 temos Pavedimo sutartis / Komiso sutartis / Distribucijos sutartis / Franšizės sutartis Dr. V. Mizaras. Prievolių teisė II Analizuojamos sutartys Pavedimo sutartis CK 6.756-6.765 str., įskaitant

Detaliau

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv

LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyv 2007 3 20 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 79/11 DIREKTYVOS KOMISIJOS DIREKTYVA 2007/16/EB 2007 m. kovo 19 d. įgyvendinanti Tarybos direktyvą 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 2019 / I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Lietuvos draudimo rinkos apžvalga 19 / LIETUVOS DRAUDIMO RINKOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 19 ISSN 2335-8335 (online) Santrumpos ES Europos Sąjunga TPVCAD

Detaliau

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx

Microsoft Word - MB LT IFRS_ 2012_.docx 2012 M. GRUODŽIO 31 D. ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS BANKO FINANSINĖS ATASKAITOS PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv.

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2019 m. I ketv. BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2019 m. I ketv. ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6,

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2

Suvestinė redakcija nuo Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr , i. k ANUTA Nauja redakcija nuo : Nr , 2 Suvestinė redakcija nuo 2010-06-30 Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 22-696, i. k. 104505ANUTA00000001 Nauja redakcija nuo 2010-06-30: Nr. 03-58, 2010-05-25, Žin. 2010, Nr. 63-3141 (2010-05-31), i.

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

C(2016)7159/F1 - LT (annex)

C(2016)7159/F1 - LT (annex) EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2016 11 11 C(2016) 7159 final ANNEXES 1 to 3 PRIEDAI prie KOMISIJOS DELEGUOTOJO REGLAMENTO kuriuo 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014

Detaliau

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis

LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 m. II ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS I. FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazija (viešojo sektoriaus subjekto arba viešojo sektoriaus subjektų grupės pavadinimas)

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Pagrindiniai Lietuvos ateities iššūkiai Klaudijus Maniokas ESTEP valdybos pirmininkas Trys akcentai Pripažinti ir nepripažinti iššūkiai: konsensuso link Struktūrinių apirbojimų sprendimas: intervencijos

Detaliau

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Ukmerg s ūkininkų kredito unijos nariams Vytauto g. 4, Ukmerg LT Išvada d l finansinių ataskaitų Mes atlikome U

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Ukmerg s ūkininkų kredito unijos nariams Vytauto g. 4, Ukmerg LT Išvada d l finansinių ataskaitų Mes atlikome U NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA Ukmerg s ūkininkų kredito unijos nariams Vytauto g. 4, Ukmerg LT-20106 Išvada d l finansinių ataskaitų Mes atlikome Ukmerg s ūkininkų kredito unijos (toliau Unija) toliau

Detaliau

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis

UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2011 I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas

ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas ECB rekomendacinio dokumento bankams apie neveiksnias paskolas priedas: prudencinis atidėjinių neveiksnioms pozicijoms dengti minimumas 2017 m. spalio mėn. Turinys 1 Įvadas 2 2 Bendra koncepcija 3 2.1

Detaliau

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies

LT L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies L 202/54 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2009 8 4 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS 2009 m. liepos 17 d. iš dalies keičiantis Sprendimą ECB/2006/17 dėl Europos centrinio

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Nuo ko pradėti investuoti? Aurimas Martišauskas auskas AB FMĮ FINASTA Direktorius Robertas Kijosakis Vargšai dirba dėl pinigų ir juos išleidžia, turtingųjų paslaptis gebėjimas pinigus priversti dirbti

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUN LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIAUS PAŽYMA DĖL PARTIJOS,,JAUNOJI LIETUVA 2017 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO IR

Detaliau

Microsoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx

Microsoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx PRIIMTA AB Nasdaq Vilnius valdybos posėdyje 2015 m. kovo 16 d. Protokolo Nr. 15-120 Papildyta: 2019 m. sausio 15 d. Protokolo Nr.19-63 DĖL NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMOSI

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII , 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Projekto

Detaliau

LLBAM VA 2013 Q1

LLBAM VA 2013 Q1 LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2013 m. I ketvirtis I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos

Detaliau

Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019

Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019 Dokumentas viešai konsultacijai Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų iš klientų gautų lėšų apsaugos didinimas 2019 MOKĖJIMO IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ IŠ KLIENTŲ GAUTŲ LĖŠŲ APSAUGOS DIDINIMAS Dokumentas

Detaliau

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt

airbnb-pwc-taxguide-lithuania-lt Šį vadovą parengė nepriklausoma apskaitos įmonė 2018 m. rugsėjo LIETUVA SU TRUMPALAIKE NUOMA SUSIJĘ MOKESČIŲ KLAUSIMAI Toliau pateikta informacija yra gairės, padėsiančios susipažinti su kai kuriais mokesčių

Detaliau

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKO ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA AUDITO ATASKAITA DĖL ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIŲ PASKOLŲ IŠ VALSTYBĖS VARDU PASISKOLINTŲ LĖŠŲ ĖMIMO INVESTICIJŲ PROJEKTAMS FINANSUOTI

Detaliau

CL2013O0023LT _cp 1..1

CL2013O0023LT _cp 1..1 02013O0023 LT 01.09.2018 001.001 1 Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės

Detaliau

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018

Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 Finansų rinkos dalyvių veikla Bankų veiklos apžvalga 2018 BANKŲ VEIKLOS APŽVALGA Serija Finansų rinkos dalyvių veikla 2018 ISSN 2335-8319 (online) Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius www.lb.lt

Detaliau

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS SOCIALINĖS PADĖTIES IR AMŽIAUS PAGRINDAIS UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS DARBO SKELBIME 2016-09-21 Nr. (16)SN-137)SP-105 Vilnius Lygių

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

Detaliau

PAREIGŪNŲ KREDITO UNIJOS REVIZORIAUS ATASKAITA 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Pareigūnų kreditorė unijos revizorė Eglė Merkininkienė 2013 m. sausio 17 kovo

PAREIGŪNŲ KREDITO UNIJOS REVIZORIAUS ATASKAITA 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Pareigūnų kreditorė unijos revizorė Eglė Merkininkienė 2013 m. sausio 17 kovo PAREIGŪNŲ KREDITO UNIJOS REVIZORIAUS ATASKAITA 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Pareigūnų kreditorė unijos revizorė Eglė Merkininkienė 2013 m. sausio 17 kovo 7 dienomis atliko Pareigūnų kredito unijos 2012 metų

Detaliau

Bankų veiklos apžvalga 2016 m. ISSN (ONLINE)

Bankų veiklos apžvalga 2016 m. ISSN (ONLINE) 11-7 12-1 12-7 13-7 14-1 14-7 Bankų veiklos apžvalga 16 m. ISSN 2335-8319 (ONLINE) Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 17 Gedimino pr.

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation 2014 M. 3 MĖNESIŲ VEIKLOS REZULTATAI TEO LT, AB ĮMONIŲ GRUPĖ / PAGRINDINIAI ĮVYKIAI IR SKAIČIAI Pagrindiniai 2014 m. I ketv. įvykiai TEO įmonių grupės struktūra Veiklos skaičiai Darbuotojai / PAGRINDINIAI

Detaliau

EBA/GL/2014/ m. gruodžio 19 d. Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos

EBA/GL/2014/ m. gruodžio 19 d. Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos EBA/GL/2014/13 2014 m. gruodžio 19 d. Gairės dėl bendros priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) tvarkos ir metodikos Turinys Paveikslų ir lentelių sąrašas... 5 EBI gairės dėl bendros priežiūrinio

Detaliau

Financial engineering from ERDF

Financial engineering from ERDF Ūkio ministerijos administruojamos finansų inžinerijos ir su ja susijusios priemonės Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto 3 uždavinys: Pagerinti SVV subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių,

Detaliau

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi

2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansi 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) NAUJOSIOS AKMENĖS RAMUČIŲ

Detaliau

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas

Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas Teisinės ir mokesčių sistemos supratimas TEISINĖ APLINKA NORITE ĮSTEIGTI ĮMONĘ, NUO KO PRADĖTI? TEISINIŲ FORMŲ JURIDINIAI ASMENYS individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, asociacija,

Detaliau

Telia Lietuva AB

Telia Lietuva AB 2018 M. 9 MĖNESIŲ VEIKLOS REZULTATAI Telia Lietuva, AB, įmonių grupė TELIA LIETUVA #VISAKOTINKLAS TELEKOMUNIKACIJŲ, IT IR TV PASLAUGOS IŠ VIENŲ RANKŲ TELIA LIETUVA TAI: Platus paslaugų spektras Labiausiai

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand

AB „Klaipėdos nafta“ rebrand AB KLAIPĖDOS NAFTA 2017 M. 6 MĖN. NEAUDITUOTI FINANSINIAI REZULTATAI 2017 m. liepos 31 d. TURINYS Informacija apie Bendrovę Svarbiausi įvykiai Finansiniai rezultatai Kita informacija 2 INFORMACIJA APIE

Detaliau

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius,

UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA UAB Naujasis turgus užsakymu parengė UAB Eurointegracijos projektai Vilnius, 2017 1 UAB NAUJASIS TURGUS PREKYBOS VIETŲ KAINOS NUSTATYMO METODIKA

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2018 03 14 COM(2018) 134 final 2018/0060 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA UAB Investicijų ir verslo garantijos valdybos 2015-03-27 sprendimu (posėdžio protokolas Nr.14) PAPILDOMOS SĄLYGOS, KURIOS TAIKOMOS TEIKIANT PASKOLAS SU UAB INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo

Detaliau

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKA PATVIRTINTA Kauno technologijos universiteto tarybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. V7-T-13 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO

Detaliau

Foresta

Foresta Vilnius, 2010 m. balandžio 21 d. Asociacija Draudimo brokerių rūmai Algirdo g. 9A, Vilnius, Lietuva 2009 m. gruodžio 31 d. metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei Auditoriaus išvada ir Audito ataskaita

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) Straipsniai FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pastabos Pateikimo valiuta ir tikslumas: Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena eurais Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr , i. k ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ

Suvestinė redakcija nuo iki Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr , i. k ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ Suvestinė redakcija nuo 2004-11-17 iki 2007-01-29 Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 91-3891, i. k. 1021010ISTA0IX-1068 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr.

Detaliau

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių

Valstybės kontrolės rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių Valstybės kontrolės 2017-02-21 rašto Nr. S-(10-1.8)-233 priedas Aukščiausioji audito institucija, jau daug metų skirdama ypatingą dėmesį vaiko teisių apsaugai, yra atlikusi ne vieną auditą ir teikusi rekomendacijas

Detaliau

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita

BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita BUHALTERINĖ APSKAITA Dr. Stasys Peldžius 7 paskaita TRUMPALAIKIO TURTO APSKAITA Fundamentinė apskaitos lygybė TURTAS = NUOSAVYBĖ + + Pajamos - Sąnaudos Ilgalaikis + trumpalaikis = Nuosavas + Įsipareigojimai

Detaliau

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie

Reglamentas Nr.821/2014 I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 2015 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kie I PRIEDAS Finansinės priemonės Energijos efektyvumo fondas 215 metų ataskaita Nr. Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę priemonę I. Programa ir prioritetas arba priemonė, pagal kuriuos

Detaliau

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode]

Microsoft PowerPoint _LE_Investuotoju mugei.ppt [Compatibility Mode] AB Lietuvos energija pokyčiai įgyvendinant nacionalinę elektros energetikos strategiją Vilnius, 2010-09-30 1 Aloyzas Koryzna Darius Grondskis Elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslai 1. Didinti

Detaliau

GENERALINIS DIREKTORIUS

GENERALINIS DIREKTORIUS KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA NUTARIMAS DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO LĖŠŲ IR NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JAIS TVARKOS PATVIRTINIMO 2015 m. lapkričio 4 d. Nr. 9N-64 Klaipėda

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS Informacija atnaujinta 2014-10-31 Aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014-11-01 LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ Į S T A T Y M A S 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS

Detaliau

(Microsoft Word - Ai\360kinamasis ra\360tas.docx)

(Microsoft Word - Ai\360kinamasis ra\360tas.docx) VIEŠOJI ĮSTAIGA DAINŲ PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRAS Kodas 145371299 Aido g. 18, LT-78242 Šiauliai, Tel., faks. (8-41) 552791 2018 METŲ 3 MĖNESIŲ TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS RINKINIO SUTRUMPINTAS

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/  m. vasario 21 d. - kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/ dėl Sutart

KOMISIJOS  REGLAMENTAS  (ES)  2019/  m.  vasario 21 d.  -  kuriuo  iš  dalies  keičiamas  Reglamentas  (ES)  Nr. 1408/ dėl  Sutart 2019 2 22 L 51 I/1 II (Ne teisėkūros procedūra priimami aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/316 2019 m. vasario 21 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

Microsoft Word - aiskinamasis pilnas 2010 metinis

Microsoft Word - aiskinamasis pilnas 2010 metinis PRIENŲ RAJONO VEIVERIŲ ANTANO KUČINGIO MENO MOKYKLA Juridinių asmenų registras Kodas 191553816, Kauno g. 54, Veiverių mstl., Prienų r., Tel/faks.: (8~319) 68130 el.p. kucingis@langasiateiti.lt a/s LT 564010041100019920

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Kauno miesto savivaldybės kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. V-20 KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS ETIKOS KODEKSAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno miesto

Detaliau

3 VSAFAS projekto priedai

3 VSAFAS projekto priedai 2-ojo VSAFAS Finansinės būklės ataskaita 2 priedas (Žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų, išskyrus mokesčių fondus ir išteklių fondus, finansinės būklės ataskaitos forma) Partizanų 46, Kaunas Įm

Detaliau

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap

Reglamento Nr.821/2014 I priedas Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos ap Nr. II PRIEDAS Finansinės priemonės Daugiabučių namų modernizavimo fondas 2015 metų ataskaita Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 20160408 Informacija, kurią reikia pateikti apie kiekvieną finansinę

Detaliau

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR

24 VERSLO APSKAITOS STANDARTO MR Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba PATVIRTINTA Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įs LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LYDIMŲJŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų

Detaliau

PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų kon

PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų kon PASTABOS DĖL PRIEMONĖS NR. 03.1.1-IVG-T-819 VERSLO KONSULTANTAS LT PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 (toliau Aprašas) Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos inovacijų centro, asociacijos

Detaliau

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar

Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir dar Socialinio modelio įstatymų projektų įtaka Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį, darbuotojų sąlygų pagerinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Lietuvos socialinis modelis Valstybinio

Detaliau

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

Detaliau

AB LIETUVOS DRAUDIMAS MOKUMO IR FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2018

AB LIETUVOS DRAUDIMAS MOKUMO IR FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2018 AB LIETUVOS DRAUDIMAS MOKUMO IR FINANSINĖS PADĖTIES ATASKAITA 2018 TURINYS SANTRAUKA... 4 A VEIKLA IR REZULTATAI... 5 A.1. Veikla... 5 A.1.1. Bendrovės pavadinimas ir teisinė forma... 5 A.1.2. Priežiūros

Detaliau

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis "Giliukas", , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu

Elektroninio dokumento nuorašas Kauno lopšelis-darželis Giliukas, , Apuolės g. 29, Kauno m., Kauno m. sav M. GRUODŽIO 31 D. pasibaigu Elektroninio dokumento nuorašas FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2018 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena

Detaliau

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ]

Kliento anketa JA - DNB Trade [ ] KLIENTO ANKETA JURIDINIAM ASMENIUI DĖL PREKYBOS DNB TRADE PLATFORMOJE Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/39/EB (MiFID) bei šią direktyvą įgyvendinančio LR Finansinių priemonių rinkų

Detaliau

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0) Penktasis kasmetinis tyrimas Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams ir BEVI indeksas Rokas Kasperavičius, partneris Jonas Vainius Raulynaitis, patarėjas Vilnius 2015 TURINYS

Detaliau

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita)

(Finansin\353s b\373kl\353s ataskaita) FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2017 M. GRUODŽIO 31 D. DUOMENIS (data) Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais Straipsniai Pastabos Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena Paskutinė praėjusio ataskaitinio

Detaliau

Slide 1

Slide 1 DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA VALIUS SERBENTA VILNIUS 2008 BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪRA Švitrigailos g. 7, Vilnius, Lietuva Tel. +3705 262 9853 Fax. +3705 262 2154 El.p. v.serbenta@bkagentura.lt

Detaliau

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS Vilniaus miesto savivaldybės tarybai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA IŠVADA DĖL GALUTINIO KONCESIJOS SUTARTIES DAUGIAFUNKCIS SVEIKATINIMO, ŠVIETIMO, KULTŪROS IR UŽIMTUMO SKATINIMO

Detaliau

LLBAM VA 2010

LLBAM VA 2010 UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT VEIKLOS ATASKAITA 2010 m. I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Pagrindiniai valdymo įmonės duomenys: 1.1. Pavadinimas: UAB LORDS LB ASSET MANAGEMENT 1.2. Adresai: Registracijos adresas:

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 (Cash flow) doc.a Paškevičius 1 2 -

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

LCKU ataskaitos pagal TAS galutines _1

LCKU ataskaitos pagal TAS galutines _1 TURINYS PUSLAPIS AUDITORIAUS IŠVADA 3 PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA 4 BALANSAS 5 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 6 KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 7 BENDROJI INFORMACIJA 8 APSKAITOS PRINCIPAI 8-13 SVARBIAUSIOS RIZIKOS

Detaliau

Tema 2 AP skaidres

Tema 2 AP skaidres Tema 2. Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai doc.a Paškevičius 1 Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai 2.1 Balansas (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 Pinigų

Detaliau

Microsoft Word - Dokumentas1

Microsoft Word - Dokumentas1 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 3 prioriteto Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 Regio Invest LT+ projektų finansavimo

Detaliau

Microsoft Word - B AM MSWORD

Microsoft Word - B AM MSWORD 25.11.2014 B8-0286/7 7 1 dalis 1. ragina valstybes nares ir Komisiją d ti tvarias pastangas įgyvendinti esamas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi kaip visa apimančios strategijos dalį naikinti

Detaliau

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiškinamasis rastas

Microsoft Word m. I ketv. finansinių ataskaitų aiÅ¡kinamasis rastas TAURAGĖS AUŠROS PAGRINDINĖ MOKYKLA 2019 METŲ I KETVIRČIO FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIO AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2019-04-23 BENDROJI DALIS 1. Duomenys apie subjektą, parengusį finansinių ataskaitų rinkinį Tauragės

Detaliau