untitled

Transkriptas

1 ISSN Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 10 (10162) * 2019 m. vasario 6 d., treèiadienis Ðiandien mënulio jaunatis. Saulë teka 8 val. 2 min., leidþiasi 17 val. 5 min. Dienos ilgumas 9 val. 3 min. Vardadieniai: ðiandien Alkanta, Alkantas, Alkis, Alkmena, Alkmenë, Darata, Dora, Doras, Dorë, Dorys, Dorotëja, Dorotëjas, Tuðë, Tuþë, Urtë, rytoj Augutë, Augutis, Jomantas, Jomantë, Jomilas, Jomilë, Romas, Romualda, Romualdas, Romulas, Romulë, Vilgauda, Vilgaudas, Vilgaudë, Vilgirda, Vilgirdas, Vilgirdë, penktadiená Daugvilas, Daugvilë, Daugvina, Daugvinas, Daugvinë, Dromantas, Dromantë, Drovyda, Drovydas, Drovydë. Prienø rajono savivaldybës ir Gyvenimo laikraðèio metø krepðinio pirmenybës Puðynë Pakuonis 88:72 ( ) Prienø rajono savivaldybës ir Gyvenimo laikraðèio pirmenybëse artëja svarbiausiø kovø metas. Kiekviena pergalë ágyja vis didesnæ svarbà, o komandos þûtbût stengiasi pagerinti savo situacijà turnyrinëje lentelëje prieð atkrintamàsias varþybas. Pirmajame susitikime Puðynë siekë nutraukti nesëkmingà ruoþà ir iðkovoti pergalæ prieð Pakuoná. Po rezultatyvaus pirmo këlinio Puðynë pirmavo 28:21. Antrajame ketvirtyje V. Jarmalos vedamas Pakuonis surengë spurtà 14:0 ir iðsiverþë á prieká. Nuostabiai rungtyniavæ pakuoniðkiai po dviejø këliniø pirmavo 51:46. Antroje rungtyniø dalyje abiejø komandø rezultatyvumas smuko, o A. Sinkevièiaus ir M. Birbalo vedama Puðynë prieð lemiamà 10-ies minuèiø atkarpà susigràþino trapø pranaðumà 62:61. Ketvirtajame këlinyje Puðynë pagaliau surengë galingà spurtà ir puikiai puolime þaidusio A. Sinkevièiaus dëka iðkovojo svarbià pergalæ rezultatu 88:72. Rezultatyviausi þaidëjai: Puðynë : A. Sinkevièius 40, M. Birbalas 18, G. Vaitulevièius 10. Pakuonis : T. Kisieliauskas 23, V. Jarmala 20, R.Grimalauskas 14. Pakuonio komandos þaidëjas R. Kavaliauskas nubaustas technine praþanga. Ðilavotas Stadionas 97:84 ( ) Antrose 10 -ojo turo rungtynëse nukraujavæs Stadionas siekë pratæsti pergaliø serijà ir nugalëti Ðilavotà. Penkiese susirinkæ Stadiono krepðininkai nepasimetë ir puikiai þaidusio R. Marcinkevièiaus dëka po pirmojo ketvirèio buvo priekyje 21:20. Antrajame këlinyje uþsikûrë ðilavotiðkiø lyderis L. Kurtinaitis jis pelnë net 14 taðkø ir ápusëjus rungtynëms iðvedë Ðilavotà á prieká 43:40. Treèiajame ketvirtyje ir toliau vyko kova taðkas á taðkà. L. Kurtinaitis tæsë savo taðkø serijà, tuo tarpu Stadiono gretose geriausius laikus prisiminë veteranas A. Ðeðkus jis treèiajame këlinyje surinko net 13 taðkø, bet Audriaus komanda vis dar atsiliko 63:67. Ketvirtajame këlinyje Stadionui buvo pavykæ iðlyginti rezultatà, taèiau didesne rotacija galëjæs pasigirti Ðilavotas pamaþu perlauþë rungtynes ir privertë Stadionà patirti pirmàjá pralaimëjimà ðiose pirmenybëse 97:84. Rezultatyviausi þaidëjai: Ðilavotas : L. Kurtinaitis 50, V. Mieldaþys 18, P. Masikonis 14. Stadionas : R.Marcinkevièius 23, R. Gerbutavièius 22, A. Ðeðkus 21. PMVD Jieznas 101:67 ( ) PMVD krepðininkai galingai pradëjo akistatà su Jieznu ir jau pirmajame këlinyje susikrovë 17 taðkø pranaðumà 31:14. Antrajame këlinyje PMVD ir toliau nemaþino apsukø mesdami tritaðkius, taèiau jiezniðkiai taip pat ëmë rodyti atsigavimo þenklus L. Pempës ir G. Stankevièiaus metimai neleido PMVD dar labiau nutolti. Pastarieji ápusëjus rungtynëms iðlaikë tà patá 17taðkø skirtumà 52:35. Antroje rungtyniø pusëje ir toliau vyravo panaðus þaidimas, o ketvirtajame këlinyje asmeniná ðou surengë E. Zamblauskas, pataikæs net 5 tolimus metimus. Jo dëka PMVD ne tik iðkovojo pergalæ, bet ir pasiekë triþenklæ taðkø ribà - 101:67. Rezultatyviausi þaidëjai: PMVD : E. Zamblauskas 26, E. Ðerpenskas 17, G. Vasiliauskas 14. Jieznas : L. Pempë 19, G. Stankevièius 17, L. Þuromskas 12. (Nukelta á 2 p.) Uþsienio politikos klaidelës beigi nesusipratimai 2 p. 3 p. Kaina 0,45 Eur Ministrø diena Prienuose Praëjusá penktadiená, ko gero, bûtø galima pavadinti ministrø diena Prienuose - rajone lankësi sveikatos ir þemës ûkio ministrai Aurelijus VERYGA ir Giedrius SURPLYS. Ar neapgalvota reforma bus perþiûrëta? Atvykæs kartu su Seimo sveikatos reikalø komiteto pirmininke Asta KUBILIENE sveikatos apsaugos ministras Aurelijus VERYGA pirmiausia susitiko su rajono gydymo ástaigø vadovais ir rajono Tarybos nariais. Ministras susitikimui buvo parengæs iðsamø praneðimà su spalvingomis skaidrëmis apie situacijà sveikatos apsaugos sistemoje ir, pasak A. Verygos, jau matomus vykdomos reformos rezultatus. Tarp jø buvo paminëti teigiami poslinkiai, susijæ su alkoholio kontrole ir akcizø padidinimu, dëmesiu sveikesniam vaikø maitinimui, kompensuojamøjø vaistø skyrimo tvarkomis, kova su korupcija, E sistemos privalumais, medikø atlyginimø didëjimu bei gydymo ástaigø tinklo pertvarkymu. Bûtent ðis klausimas labiausiai ir rûpi mûsø rajono gyventojams bei medikams, nes pagal anksèiau siûlytà reformos projektà Prienø ligoninë liktø tik slaugos ligonine. Tiesa, projektui ástrigus Seime, reforma kol kas atidëta, bet þmonëse nerimo ne maþiau. Todël, kaip ir kai kuriuose kituose rajonuose, taip ir Prienuose, renkami paraðai dël ligoninës iðsaugojimo. Kelis kartus mero Alvydo Vaicekausko ir Tarybos Sveikatos reikalø komiteto nariø Snaiguolës Garmuvienës ir Vyto Bujanausko konkreèiai paklaustas, ar iðliks Prienø ligoninë, ministras tvirtino, kad kol Neliks duonos su druska - liks Tëvynë 4-5 p. 6p. Gyvenimo prenumeratos þaidimo laimëtojai 7 p. Skaityk ir dalinkis 8 p. Prienø rajono savivaldybës posëdþiø salëje vykusio susitikimo metu Seimo sveikatos reikalø komiteto pirmininkë Asta Kubilienë ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne tik kalbëjo apie situacijà sveikatos prieþiûros srityje, bet ir diskutavo ávairiais klausimais. rajonø ligoninës priklauso savivaldybëms, ministerija negali jø uþdaryti. Duoti garantijø ar paþadø, kaip bus ateityje, ministras nesiryþo, nes, pasak jo, ástatymu dar nepatvirtintos regioninës tarybos, kurios ir priims sprendimus dël gydymo ástaigø optimizavimo regione. Ministro teigimu, svarbu susitvarkyti taip, kad ligoninëse bûtø teikiamos geros kokybës paslaugos ir ligoninës galëtø uþsidirbti. Ministrui dël kai kuriø pristatyme pateiktø vertinimø oponavusios VðÁ Prienø ligoninë direktorës Jûratës Milaknienës manymu, Prienø ligoninëje taip ir dirbama. Praëjusiais metais joje buvo suteikta per ávairiø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø. Priëmimo skyriuje jø buvo suteikta Tad kà darys pacientai, jeigu ligoninë neteiks aktyvaus gydymo paslaugø? - klausë ligoninës vadovë. Prieniðkiai ministrui iðsakë daugiau pastebëjimø dël per dideliø ðeimos gydytojø krûviø, per maþø ákainiø uþ teikiamas paslaugas, vëluojanèiø ligoniø kasø atsiskaitymø uþ suteiktas paslaugas, Kauno didþiøjø ligoniniø nenoro priimti sunkiø ligoniø, atveþtø ið rajonø, bei pateikë kitø klausimø. Vëliau ministras dar lankësi Prienø ligoninëje, kur susitiko su ligoninës darbuotojais, ligoniais bei visuomenës atstovais, ir Jiezno pirminës sveikatos prieþiûros centre bei Slaugos ligoninëje. Susitiko su þemdirbiø bendruomene Po pietø su komanda á Prienus atvykæs þemës ûkio ministras Giedrius SURPLYS susitiko su rajono þemdirbiø bendruomene. Ministerijos vadovas pristatë ðiuo metu rengiamà þemës ûkio ir kaimo plëtros strategijà, kalbëjo apie tai, su kokiais iððûkiais susiduria, atsakë á gausiai susirinkusiø þemdirbiø klausimus. Apie ministro ir jo komandos susitikimà su ûkininkais kitame laikraðèio numeryje. Ramutë Ðimukauskaitë

2 2019 m. vasario 6 d. Nr. 10 (10165) 2 p. Rytas STASELIS Uþsienio politikos klaidelës beigi nesusipratimai Treji rinkimai per metus, po teisybei, yra negerovë. Taip bûna retai, taèiau aisiais ëmë ir pasitaikë. Pavasará rinksime ðalies prezidentà, savivaldybes ir dar Europos Parlamento narius nuo Lietuvos. Kadangi uþ lango vasario pradþia, tarsi bûtø noras pirmuèiausiai pakeiksnoti tai, kas arèiau þemës savivaldos institucijas, atsakingas uþ nevalytas gatves, kiemus bei ðaligatvius, laiku neveþamas ðiukðles, be reikalo iðkirstus medþius. Taèiau, nori nenori, dëmesys koncentruojasi á tai, kas svarbiausia. Ar bent jau svarbiausia atrodo. Nes nuo geguþæ iðsirinkto prezidento priklausys ne tik kaþkokie nuo nuosavø marðkiniø toliau esantys dalykai, bet ir tai, koks bus Lietuvoje vyraujantis politikos stilius. Taip buvo prie buvusiø komunistø lyderio Algirdo Brazausko, vëliau Valdo Adamkaus, savà stilistikà turëjo net apkaltos metu nuðalintas Rolandas Paksas, nekalbant apie beveik deðimtá metø Simono Daukanto aikðtës rûmuose Vilniuje ðeimininkaujanèià Dalià Grybauskaitæ. Drástu tvirtinti, kad toji stilistika kiekvienu atveju buvo labai skirtinga. Su pliusais ir minusais, su savais simboliais. Atpasakoti, apibûdinti, apibrëþti stilistikos skirtumus, manding, nëra labai svarbu. Svarbu tai, kad legendos beigi mitai apie Konstitucijos numatytas ribotas Lietuvos prezidento galias yra tik legendos ir mitai. Ið tikrøjø, kiekvienas anksèiau buvæs ðalies vadovas gebëjo susirinkti tiek galiø, kiek galëjo pakelti savo moraliniu autoritetu, valia. Kiek gebëjo, tiek ir pasiëmë. Taip kiekvienas jø ir áëjo á mûsø istorijà. Ðámet rinkimø konkurencija þada bûti kaip niekad aðtri. Nes atrodo, kad niekada ligi ðiol prie kampanijos starto linijos nebuvo iðsirikiavæ bûrys stipriø kandidatø. Tarp kuriø nëra aiðkaus lyderio. Prieð keletà dienø apie savo sprendimà siekti Prezidento këdës pareiðkë ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Irgi ligi ðiol nematytas veiksmas, kad valstybës lyderio pozicijos siektø veikianèios vyriausybës vadovas. Jis siekia paneigti vyraujanèià didumo politologø nuomonæ, esà uþsibrëþti toká tikslà bûnant premjero pozicijoje yra nedëkinga, nes lietuviai ant Vyriausybës vadovo yra ápratæ sukarti visus ðunis. Valstybës ir savo asmenines nesëkmes. Pagyvenæ pamatysime, ar S. Skverneliui tokias nuostatas pavyks paneigti. Kol kas jis rinkëjams save rodo kaip vadinamà apaèiø kandidatà, kuris labiausiai atliepia plaèios visuomenës lûkesèius. Neþinia, kaip dël plaèios visuomenës, taèiau akivaizdu, kad S. Skvernelio kampanijos leitmotyvas yra paremtas nuostata, kad siekiant pergalës rinkimuose, reikia bûti antigrybauskaite. Ligi ðiol, atmetus neoficialias kalbas apie S. Skvernelio ketinimus, buvo galima pajusti, kad jau premjeraudamas S. Skvernelis konkuravo su esama prezidente ávairiais simboliais, neáprastomis iniciatyvomis (pvz., santykiø su Lenkija ðildymu ir Rusija atkûrimu). Praëjusiàjà savaitæ premjeras, siekiantis árodyti savo tarptautinës politikos suvokimo brandumà, vieðëjo Izraelyje. Kur, tiesà sakant, susimovë. Elektorato (rinkëjø) apaèioms gal tai ir nepadarys reikðmingo áspûdþio, taèiau keliais aspektais susimauta buvo ið esmës. Nors premjero komandos atstovai þiniasklaidai siekë pateikti, esà S. Skvernelis pats priima sprendimus, kur vykti ir su kuo susitikti (ðia prasme svarbu yra tai, kad ligi ðiol paskutiniai Lietuvos atstovø vizitai á þydø valstybæ bûtinai bent simboliðkai tæsdavosi ir Palestinos autonomijoje, á kurià S. Skvernelis nevyko ir gràþos gavo diplomatinæ notà), faktas tas, kad tarptautiniai reikalai tokiais voliuntaristiniais bûdais nesprendþiami. Net nesvarbu, kad pagal Konstitucijà ðalies uþsienio politikà formuoja Prezidentë kartu su Vyriausybe (þodis kartu èia yra esminis). Svarbiau tai, kad uþsienio reikalai reikalauja gilios analizës ir bendro politikos elitui atstovaujanèiø þmoniø proto ðturmo, o ne vien ambicingo ministro pirmininko konkurencijos su Prezidente iðraiðkos. Juo labiau: Izraelyje palyginti neseniai vieðëjæs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis palestinieèiams Lietuvoje siûlë greièiau ákurti savo pasiuntinybæ (kas taip pat, mano supratimu, yra kliedesys). Koká signalà ðia prasme pasiuntë jiems ministras pirmininkas? Nesiimsiu analizuoti, kokià reikðmæ ðalies uþsienio politikai turës akivaizdþiai paaiðkëjæs faktas, kad S. Skvernelis ir anglø kalba yra nesuderinami dalykai. Priduriant jo ar jo komandos pareiðkimus, esà premjeras oficialiuose susitikimuose bendrauja (ir bendraus?) lietuviø kalba. Tai skamba kaip vieno Lietuvos socialdarbieèiø lyderiø Gedimino Kirkilo paþadas, esà Europos Sàjungos ir Jungtinës Karalystës derybininkai Brexit reikalais bendraus iðskirtinai prancûziðkai. Kita vertus, mano kolegë Rita Miliûtë interneto analuose iðkapstë vaizdo medþiagà, kurioje akivaizdu, kad nuvykæs á Ukrainà S. Skvernelis bendrauja ne lietuviðkai, o rusø kalba. Ir ði maþytë jo arba jo komandos veidmainystë dël S. Skvernelio iðtikimybës lietuviø kalbai kvepia neskaniai. Visgi man didþiausià S. Skvernelio vizito Izraelin áspûdá paliko ne tai. O jo frazë, esà santykiuose su Izraeliu (numanomai ir su þydais) taisome istorines klaidas, bet þiûrime á ateitá. Tokias tai klaidas, klaideles beigi nesusipratimus... Man sunku suvokti, kà S. Skvernelis turëjo galvoje. Taèiau regis, kad tie, kurie raðë jam praneðimà Izraelio premjero biure surengtoje spaudos konferencijoje, turëjo galvoje beveik 200 tûkst. Lietuvoje II Pasaulinio karo metais nuþudytø þydø kilmës bendrapilieèiø. Kaip galima iðtaisyti sunaikintos daugiatûkstantinës bendruomenës reikalà? Tad mano spëlionë yra ta, kad S. Skvernelis iðvis nesuprato savo teksto turinio. Nes viskas lyg ir áprasta nepaisant praeities nesusipratimø, þvelkime á ateitá. To ið mûsø pageidauja Rusija ir tas jos pageidavimas nesikeièia jau tris deðimtmeèius. Tiesa, istorinio nesusipratimo reikalas man priminë prieð dvejus su puse metø Molëtuose ávykusias eitynes, kuriose dalyvavo nuþudytø vietos þydø atminimà pagerbti norëjæ Lietuvos pilieèiai. S.Skvernelio ten nemaèiau, taèiau maèiau vietiniø þmoniø, ið namø, parduotuviø kiemø iðslinkusiø vietos þmoniø reakcijà á eisenà, kuri tarsi reiðkë: Ko jûs visi èia norite? Taigi, jeigu S. Skvernelis ketina tapti ðalies vadovu, turiu átarimà, kad jis siekia remtis tø nustebusiøjø ir empatijà praradusiøjø Molëtuose balsais. Ir visai nesvarbu, kad praëjusiàjà savaitæ aplankë Yad Vashemo Holokausto atminties centrà. Þemës ûkio ministerijos informacija Pasikeitë paramos paraiðkø rinkimo grafikas Informuojame, kad pasikeitë Paramos paraiðkø pagal Lietuvos kaimo plëtros metø programos priemones priëmimo 2019 metais grafikas. Þemës ûkio ministro ásakymu pakeisti priemoniø Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis ir Parama investicijoms á þemës ûkio valdas paramos paraiðkø priëmimo terminai. Ðiemet nebus renkamos paraiðkos pagal priemonæ Parama biodujø gamybai ið þemës ûkio ir kitø atliekø. Paraiðkø priëmimo grafikà galima rasti èia 9f7377b024a111e9bf1ef395f41d6fbc Lietuvos socialdemokratø partijos Prienø skyriaus bûstinëje (Kauno g. 2, Prienuose (III aukðtas), PIRMADIENIAIS KETVIRTADIENIAIS val. rinkimø ðtabo komanda bei kandidatai laukia Jûsø ir kvieèia diskutuoti apie artëjanèius Savivaldos rinkimus, susipaþinti su rinkimø programa, pasiraðyti uþ gydymo paslaugø iðsaugojimà Prienø ligoninëje. Politinë reklama. Bus apmokëta ið LSDP Prienø skyriaus rinkiminës sàskaitos. Uþs.Nr.013 Svarbesni 2019 metø sausio mën. darbai Prienø r. savivaldybëje Stakliðkës Balbieriðkio Ringis 86:63 ( ) Balbieriðkio Ringio komandai rungtynëse su Stakliðkëmis labai trûko centimetrø - baudos aikðtelëje tiesiog dominavo G. Ruoèkus ir M.Gailiûnas, o jø sëkmingas þaidimas leido Stakliðkëms po pirmojo këlinio pirmauti 25:17. Antrajame këlinyje Stakliðkës ir toliau rinko taðkus ið baudos aikðtelës, tuo tarpu Ringio krepðininkams ir toliau nesiklijavo þaidimas puolime, o pavieniai veiksmai nedavë jokios naudos. Ápusëjus susitikimui Stakliðkës pirmavo net 47:27. Po pertraukos balbieriðkieèiai þengë á aikðtæ kur kas labiau uþsivedæ, taèiau treèiajame këlinyje uþ ginèus su teisëjais ið aikðtës buvo iðvarytas I. Sinkevièius. Nepaisant vieno ið lyderiø netekties, Ringis laimëjo këliná keturiais taðkais ir po trijø këliniø atsiliko 49:65. Ketvirtajame këlinyje D. Kalëda dar bandë gelbëti Ringá, taèiau kitoje barikadø pusëje niekas negalëjo sustabdyti A. Kaminsko, kurio taiklûs metimai átvirtino Stakliðkiø pergalæ rezultatu 86:63. Rezultatyviausi þaidëjai: Stakliðkës : G. Ruoèkus 25, M. Gailiûnas 20, A. Kaminskas 14. Ringis : A. Sakavickas 18, D. Kalëda 16, M. Burbulevièius 10. Ringio komandos þaidëjas I. Sinkevièius nubaustas 2 techninëmis praþangomis. Veiveriø Amberis Prienai-Tango pizza 77:56 ( ) 10 -àjá turà uþbaigë Veiveriø Amberio ir Prienai-Tango pizza komandø akistata. Per pirmuosius du këlinius Tango pizza tiesiog tragiðkai þaidë puolime ir per 20 minuèiø surinko vos 18 taðkø. Amberis demonstravo kur kas patrauklesná akiai krepðiná: P. Kirpièenko pataikë keletà tolimø metimø, puikiai ið artimesniø distancijø atakavo T. Vilkas ir G. Þilinskas. Ápusëjus susitikimui Amberis pirmavo net 38:18. Treèiajame ketvirtyje Prienai-Tango pizza ëmë kibiai gintis ir bandë perimti iniciatyvà. O. Aleksynas surengë kelis rezultatyvius reidus po krepðiu ir Tango pizza ëmë artëti prie savo varþovø, taèiau Amberio komandos snaiperis J. Bereiða smeigë tris itin svarbius tritaðkius, kurie uþgesino kilusá gaisrà. J. Bereiðos tritaðkiø serija tæsësi ir ketvirtajame këlinyje, o Veiveriø Amberis iðkovojo svarbià pergalæ rezultatu 77:56. Norëdama patekti á atkrintamàsias, kità savaitæ Amberio komanda privalo nugalëti Balbieriðkio komandà. Tuo tarpu Prienai- Tango pizza likimas priklauso tik Prienø kraðte vyko ne vienas renginys, skirtas Sausio 13-ajai Laisvës gynëjø dienai paminëti. Prienø r. savivaldybë, rajono ástaigos ir gyventojai dalyvavo visuotinëje pilietinëje iniciatyvoje Atmintis gyva, nes liudija. Pateikta Centrinei projektø valdymo agentûrai projekto Eismo saugumo priemoniø diegimas Revuonos g., ágyvendinamo pagal priemonæ TID-R-511, paraiðka. Sausio 14 d. jau ketvirtus metus ið eilës mero A. Vaicekausko iniciatyva vyko rajono dvasininkø ir Savivaldybës vadovø susitikimas. Susitikimo dalyviai aptarë nuveiktus darbus ir ateities bendradarbiavimo galimybes. Baigtas ágyvendinti projektas Prienø kraðto muziejaus modernizavimas. Projekto metu ásigyta árangos, baldø, stendø, dekoro elementø, sukurtas ekspozicijø programinis turinys, modernizuotas apðvietimas pagal parengtà muziejaus modernizavimo koncepcijà. Projektas finansuotas ið Europos regioninës plëtros fondo ir Prienø r. savivaldybës biudþeto. Projekto biudþetas Eur. Sausio 24 d. vyko Prienø r. savivaldybës tarybos posëdis. Jo metu patvirtintas papildomas etatas darbui su jaunimu Prienø kultûros ir laisvalaikio centre, nustatytos Prienø autobusø stoties nuomos sàlygos, svarstyti kiti klausimai. Parengtas Stakliðkiø gimnazijos pastato modernizavimo investicinis projektas. Sausio 25 d. Ðvietimo skyrius organizavo mokyklø direktoriø pasitarimà, kuriame aptarti 2018 m. ðvietimo veiklø rezultatai, 2019 m. planuojama veikla, sausio 31 d. vyko mokyklø direktoriø susitikimas su meru A. Vaicekausku, kuriame aptarti mokyklø finansavimo klausimai. Pagal m. ES fondø investicijø veiksmø programà Miestø kompleksinë plëtra ágyvendintas projektas Prienø autobusø stoties ir aplinkinës teritorijos pritaikymas bendruomenës ir verslo poreikiams. Jo metu buvo pertvarkyta, rekonstruota ir pritaikyta pagal miesto poreikius senoji autobusø stotis. Projektas finansuotas ið Europos regioninës plëtros fondo ir Savivaldybës biudþeto. Bendras projekto biudþetas Eur. Parengtas techninis projektas Nemuno deðiniosios pakrantës kraðtovaizdþiui sutvarkyti. LR socialinës apsaugos ir darbo ministerijai pateiktas projekto Bendruomeniniø vaikø globos namø ir vaikø dienos centrø tinklo plëtra Prienø rajone projektinis pasiûlymas. Projektas vykdomas pagal m. Europos Sàjungos fondø investicijø veiksmø programos 8 prioriteto Socialinës átraukties didinimas ir kova su skurdu priemonæ Institucinës globos pertvarka: investicijos á infrastruktûrà. Projektas finansuojamas ið valstybës biudþeto, projektui ágyvendinti skirta Eur. Sausio d. Vilniuje, LITEXPO rûmuose, vyko tarptautinë turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda Adventur 2019, kurioje jau ketvirtus metus ið eilës dalyvavo ir Prienø r. savivaldybës komanda. Sausio 28 d. atidarytas atnaujintas Stakliðkiø gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastatas. Teritorijø planavimo komisijoje suderintas Armanavos smëlio ir þvyro telkinio (Stakliðkiø sen.) iðtekliø naudojimo specialusis planas. Ávykdytas Veiveriø kultûros ir laisvalaikio centro kapitalinio remonto rangos darbø pirkimas. Prienø r. savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas gyventojus priima antradieniais 9-12 val. ir val. Prienø r. savivaldybës mero pavaduotojas Algis Marcinkevièius gyventojus priima treèiadieniais 9-12 val. ir val. Iðankstinë registracija telefonu Prienø rajono savivaldybës ir Gyvenimo laikraðèio metø krepðinio pirmenybës (Atkelta ið 1 p.) nuo Amberio jei veiveriðkiai pralaimës, tuomet jie þengs á ketvirtfinalá. Rezultatyviausi þaidëjai: Amberis : J. Bereiða 23, P. Kirpièenko 18, G. Þilinskas 17. Prienai-Tango pizza : O. Aleksynas 17, D. Jancevièius 15, J. Davidavièius ir K. Chadakauskas po 10. Amberio komandos þaidëjas G. Þilinskas nubaustas technine praþanga. Prienai- Tango pizza komandos þaidëjas K. Chadakauskas nubaustas technine praþanga.

3 3 p. Nr. 10 (10165) 2019 m. vasario 6 d. Vasario mënesio priminimai Namams... Saulë vis daþniau kyðteli savo ilgëjanèiø spinduliø pluoðtelá á mûsø bûstà, o ðie pasiekia ir tolimesnius kambario kampus. Taigi nori nenori ir mûsø akis seka paskui juos - gal kur iðdavikiðkai voratinklis nutáso ar dulkiø sluoksnis susikaupë. Anoks èia noras tamsiuoju þiemos metu ðvarintis, blizgintis. Daug smagiau laisvalaiká leisti su knyga, pasilepinti ilgiau þiûrint televizoriø, Taèiau vasaris jau signalizuoja, kad katino dienos greitai baigsis, pavasario darbai ragins kilti nuo patogiø sofø ir daugiau laiko skirti rûpesèiams sode, darþe, kieme. Taigi yra dar truputá laiko skirti tokiems nematomiems namø tvarkymo darbams, kuriems dabar pats tinkamiausias laikas. Sandëliukuose, virtuvës spinteliø lentynose, balkonuose ir visuose kituose uþkaboriuose susikaupë daug ávairios stiklinës taros, kuri liko iðtuðtinus pasigamintas atsargas. Laikas perþiûrëti, surûðiuoti, kas bus reikalinga tik kitø metø derliui laikyti, iðplauti, iðkaitinti ir sudëti taip, kad iki vasaros netrukdytø, nesimaiðytø po kojom, neuþimtø vietos. O gal dalá reikia atiduoti kaimynei ar paprasèiausiai iðmesti á stiklo tarai skirtus konteinerius, Svarbiausia, neapsikrauti! Lygiai taip svarbu perþiûrëti ir dar pilnus stiklainius. Bûtina surûðiuoti likusias atsargas: kà reikëtø suvartoti greièiau, kas dar gali palaukti. O gal kuo galima pasidalinti su artimaisiais, draugais, nusineðti á darbà pietums? Dalinkimës! Kurià nors ðviesesnæ dienà tikrai verta pasiraitoti rankoves ir pastumdyti ðiek tiek baldus, pakilnoti daiktus, kad iðvalytume susikaupusias per ilgesná laikà dulkes. Jos gali sukelti alergijà, kvëpavimo takø ligas, kitus nepageidaujamus reiðkinius. Valymo priemones rinkitës atsargiai, nes daugelis jø iðlieka net ir nuplovus vandeniu. Labiau patartina namø buityje naudotis natûraliomis priemonëmis, kaip valgomàja druska, soda, actu. Maistinë soda neutralizuoja rûgðtis, sugeria kvapus, valo neðvarumus, nepaþeidþia pavirðiaus. Ant kempinëlës tiesiog uþberkime sodos, valykime ir nuplaukime vandeniu. Soda minkðtina audinius ir vandená, o tai padeda valyti neðvarumus. Lygiomis dalimis skiestas actas labai tinka stikliniams ir keramikiniams pavirðiams valyti. Tualetui naudokit neskiestà actà. Tai apskritai puiki valymo priemonë. Buteliukus su purðkikliu uþsipildykite 5 proc. acto tirpalu ir naudokite valymui. Daþnai valydami pavirðius su drëgna kempinële ir muilu taip pat stipriai sumaþinsite bakterijø kaupimàsi. Indus plaudami á vandená álaðinkite citrinos - taip lengviau paðalinsite riebalus ir indai maloniai kvepës. Atsiminkite, kad nebûtina pasiduoti reklamai ir kiekvienam valymui - orkaitei, kriauklei, voniai - ieðkoti atskirø skirtingø valikliø. Plaunant grindis verta álaðinti arbatmedþio, eukalipto ar puðø eterinio aliejaus. O voniai kartais galima nusipirkti natûraliø eteriniø aliejø pagrindu pagamintus valiklius. Apie natûralius namø kvapiklius jau esame kalbëjæ. Todël tik verta prisiminti, kad visi sintetiniai kvapikliai tik maskuoja, o ne naikina blogà kvapà. Vëdinkime savo namus, ðvarinkime ir jie maloniai kvepës. Na, o jau kiek vëliau, artëjant pavasario ðventëms, lauks tikrasis, ðventinis namø valymas ir apie já tuomet pakalbësime. Sveikatai... Pastebëjote, prasidëjus pirmiesiems atlydþiams labiau suka sànarius, skauda stuburà. O gal mes tik taip ásitikinæ, ir visa bëda ta, kad per þiemà maþiau judëjome, priaugome virðsvorio. Tikrai verta susirûpinti ir pradëti daugiau judëti. Lauke dar slidu, ðlapia, nelabai patogu ir saugu daugiau vaikðèioti pësèiomis ar bëgioti. Paprasèiausiai, vasará, jei neturime galimybës nueiti á baseinà ar á sporto salæ, mankðtinkime sànarius namuose. Pirmiausia - sànarius. Tai taip paprasta, bet labai svarbu mûsø sveikatai. Paèioje pradþioje, jei jau senokai to nedarëte, pradëkite sànarius mankðtinti dar net neatsikëlæ ið lovos, gulëdami. Galime pradëti ir sëdëdami, tuomet ið karto sukime abiejø rankø rieðus, po to alkûnes, vëliau peèius. Po 7 kartus á vienà pusæ ir tiek pat á kità. Kartokime pratimà pradþioje po tris kartus. Po kiekvieno sukimo papurtykime rankas, atsipalaiduokime. Po to sukame lengvai kojø sànarius. Pradedame nuo pëdos, keliø, galiausiai klubus. Vëliausiai atsargiai sukime galvà, pabaigoje - liemená. Paprasta? Lengva? Tai darykime kasdien, o maþi dalykai, ásitikinsite patys, didelius kalnus verèia. Per tà laikà pradþius aikðtës, keliukai, iðeisime á laukà ir judësime daugiau ir sudëtingiau. Ir dar - tebesiauèia virusai, saugokimës gripo. Todël plaukimës rankas daþnai, karðtu vandeniu ir muilu, sausai nusiðluostykime jas. Plaukime, pasinaudojæ vieðuoju transportu, parëjæ ið parduotuvës, skaièiavæ pinigus ir daugeliu kitø atvejø. Paprasta? Tuomet pirmyn, nes ðvarios rankos - tai sveikata. Kavà ðiuo metu daþniau keiskime á vaistingàsias arbatas apie jas tiek daug yra informacijos. Nuo arbatos greièiau ir geriau suðilsite, o to ðiuo metu labiausiai mums ir reikia. Sodui, darþui... Á sodà, kaip ir kiekvienà mënesá, vasará taip pat privalu uþsukti. Jei dar prie jaunø medeliø aukðtai pripustyta sniego, suminkite já ar atkaskite kiek, nes kiðkiai gali apgrauþti jaunas ðakeles. Jei ruoðiatës pradëti genëti, tai pradëkite nuo senø aukðtaûgiø obelø. Nes jos atspariausios ðalèiams. Padarytas þaizdas uþtepkite sodo tepalu arba nudaþykite vandens emulsiniais daþais. Nepamirðkite kovoti sode su pelëmis ir kitais grauþikais. Jei sinoptikai pranaðauja didelius temperatûros svyravimus, tai apsaugodami medelius nuo þievës sutrûkimø apriðkite juos egliðakëmis. Orams atðilus ir perëjus á teigiamà temperatûrà, galima jau ir baltinti, jei to nepadarëte rudená. Gëlininkai jau gali áneðti á þiemos sodà ar tam skirtà ðviesø kambará svogûnines, praþydinimui skirtas gëles. Tulpes geriausiai iki vasario 10 dienos, narcizus - iki dienos. Jeigu ið rudens turite pasiruoðæ roþiø poskiepiø, galima pradëti skiepyti ir roþes. Skiepijama 20 laipsniø temperatûros patalpoje, o paskiepyti krûmeliai suneðami á ðiltnamá ir ákasami á drëgnas pjuvenas. Vasaris darþininkui, tai - amþinas galvosûkis: kokias sëklas ðiemet pirkti, kur pirkti, kiek jø pirkti ar jau laikas sëti, kad daigai neperaugtø. Jei mëgstate rinkti sëklas patys ið savo augintø ir mëgstamø veisliø augalø, tai verta prisiminti, kad specialistai to nepataria. Jø nuomone, sëkloms neverta taupyti. Geriau pirkti jø nedaug, bet patikimø ir ávairesniø veisliø. Ðtai visø galvos skausmas - pomidorai. Kiek augintojø, tiek nuomoniø: kurie skanesni, vertingesni, graþesni, iðtvermingesni. Norit juos auginti savo balkone? Yra iðmëginusiø ðá auginimo bûdà ir teigianèiø, kad vidutiniame balkone sëjant, pavyzdþiui, Vilmos veislës pomidorus, visà sezonà ðeima bus aprûpinta ðvieþiais jø vaisiais. Gal verta pamëginti? Tiems, kurie neturi ðiltnamio ir vargsta kasmet su pomidorais lauke, verta ásiklausyti á mokslininkø patarimus, kad visa paslaptis, tai - tinkamai pasirinkti veisles. Taip taip, lauke auginti reikia rinktis tas veisles, kurios sunoksta dar iki lietingø orø ir iðvengia maro. Pamëginkite ðiemet sodinti, pavyzdþiui, 42 Days, Krainy Sever, Burkovski Ranny ar kitø ankstyvøjø veisliø pomidorus. Tikëkimës, derliumi pasidþiaugsite. Verta pasisëti ir ankstyvøjø agurkø, juos taip pat sëkmingai uþsiauginsite ant palangës, vëliau galësite iðneðti á balkonà. Nepamirðkite tikrinti rûsyje laikomas darþoves, ar nëra puvinio þenklø. Atrinkite sëklai bulves, svogûnus. Á tuos svogûnus, kuriuos pasilikote maistui, kad nesudygtø, á krepðelá kartu ádëkite dþiovintos duonos riekeliø. Pats laikas á dëþutes jau pasisodinti ir ilgesnës vegetacijos vienmeèiø gëliø: gumbiniø begonijø, leukonijø, petunijø ir kitø. Stenkitës, kad temperatûra joms bûtø kiek galima vienodesnë. Jei turite biteliø, tai jau savaime suprantama, kad eisite jø aplankyti lizdams reikia ðvieþio oro, tad prie lakø padarykite nedidelæ angà orui. Gal lakos apledëjusios? Pasiklausykite dûzgesio, jei tylu, susirûpinkite, pakëlæ dangtá atsargiai patikrinkite. Taigi darbø jau vis daugëja, sëkmës Jums! Paðnekesiai Pyragëliai su deðra 300 g ðaldytos bemielës sluoksniuotos teðlos, 2-3 kiauðiniø tryniai, g skirtingø rûðiø plonais grieþinëliais supjaustytos deðros.. Teðlà atðildykite ir supjaustykite 3-4 cm ploèio juostelëmis.. Didesnius deðros grieþinëlius perpjaukite pusiau ir puseles vienà prie kitos sudëliokite palei vienà teðlos juostelës kraðtà. Deðros kraðtas maþdaug 1 cm turi uþdengti teðlos kraðtà.. Teðlos juostelæ su deðra labai atsargiai susukite á ritinëlá ir laisvàjá teðlos galà suspauskite. Turi susiformuoti dekoratyvus roþës þiedas.. Teðlines gëles uþlipintu galu á apaèià dëkite á kepimo popieriumi iðtiestà skardà, aptepkite iðplaktais kiauðinio baltymais ir min. paðaukite á vidutinio karðtumo orkaitæ. Kepkite pyragëlius, kol jie graþiai apskrus. Papuoðkite þalumynais ir patiekite á stalà. Baklaþanais ádaryti pomidorai 2 baklaþanai, keli pomidorai, gabalëlis brinzos sûrio, 3-4 èesnako skiltelës, ðlakelis aliejaus kepti, 1-2 ðaukðtai grietinës arba majonezo, druskos, maltø juodøjø pipirø. Savo Tëvynës garbei Negali netikëti þiemos burtais ar senoliø iðmintimi. Ðiemet, nepamatæs savo ðeðëlio, barsukas nesivertë ant kito ðono miegoti, tuo iðpranaðaudamas greità þiemos pabaigà ir ðtai - orai þenkliai ðiltëja, tiesiog akyse tirpsta sniego pusnys, Aiðku, visko dar gali bûti, nes vasaris linkæs ðëlioti mënuo, taèiau tas ðviesos daugëjimas glosto ðirdá, akys ilgisi spalvø, ðirdis - pavasario virsmo þenklø. Ir viskas ateis labai greitai, taip greitai, kaip pralëkë ir ðie mums visiems nepaprastai svarbûs valstybës ðimtmeèio metai. Planavome, ruoðëmës, laukëm ir ðtai - po metø jau vël esame prie naujo ðimtmeèio pradþios, Vasario 16 -osios iðvakarëse. Mûsø Prezidentë vël ragina paminëti ðià visiems labai brangià datà iðradingai, linksmai. Tai ir màstau, kaip èia teisingiausiai jà paminëjus, kad bûtø tikra ðventë ir ðirdþiai, ir sielai. Ðtai vakar telefonu ilgai kalbëjomës su savo bièiule ið Þemaitijos ir negaliu nepapasakoti apie kà. Kai prieð gerus metus ji pasigyrë lankanti kaþkokius audimo staklëmis kursus ar klubà ir pradëjusi su kitomis moterimis austi sau tautiná kostiumà, prisipaþinsiu, pagalvojau - na, na, pasvajok, kostiumà! Toks darbas - meistrui, ne pradedanèiai audëjai. Eilinë bièiulës uþgaida, pamaniau tuomet. Vakar ji man ir sako: Tai va, ið keturiø kostiumø du jau á pabaigà. Kodël keturi? - klausiu. Taigi sau, dukrai, anûkei ir... kadangi renku ávairiø tautø lëles su tautiniais rûbais, tai bus ir lëlei autentiðki drabuþëliai ið atraiþø. Paskui dar ilgai ðnekëjomës, kaip ten jos dirba, kaip ir kokius rinkosi siûlus, apie vadovæ, apie sunkiausius audimo momentus, ðio darbo paslaptis. Kalbëjo ásijautusi, emocingai, su neslepiamu pasididþiavimu, kad áveikë savo uþsibrëþtà tikslà. Ir dabar jau prisipaþinsiu ið naujo - baltai pavydëjau jai tokio uþsispyrimo, kantrybës, kruopðtumo. Ir tø savo rankomis austø tautiniø rûbø. Ar gali bûti graþesnë mamos dovana dukrai, anûkei? O ir pavyzdys, nes dar pasidþiaugë savas stakles ásigijusi, sodyboje joms vietos radusi. Beliks jaunosioms merginoms tik mokytis ið mamos, moèiutës smalsumo ir to gero uþsispyrimo, nepaisant brandaus amþiaus, iðmokti kaþkà naujo. O kiek tokiø stakliø stakleliø nykstant vienkiemiams buvo iðmesta á ðiukðlynus, sudeginta, Ir ne tik jø - verpimo rateliai, kraièio skrynios, komodos ir kiti daiktai rodësi nebereikalingi, atgyvenæ. Pasiðaipydavome ið tø keistuoliø, rinkusiø senienas, o juk tik jø dëka ðiais laikais galim dþiaugtis iðlikusiu tautiniu paveldu, turtingomis muziejø ekspozicijomis. Va, dabar ir galvoju, kad gerai perþiûrëjusi savo padëjimus, tikrai rasèiau vienà kità savo seneliø daiktà, saugotà kaip brangø ðeimos atminimà, kuris tikriausiai pradþiugintø kraðto muziejaus darbuotojus. Gaila, aiðku, skirtis su ðeimos relikvijomis, bet verta apsispræsti, kur jos neðtø didesnæ naudà - savo namø stalèiuje, kartais vaikø ar anûkø nelabai vertinamos, arba tiesiog neávertintos, ar specialistø apraðytos ir reikiamoj vietoj padëtos. Taigi apsisprendþiau ir tà padarysiu - padovanosiu. O paskui dar paþiûrësiu, kur ir á koká graþø renginá nukakti, negi sëdësi namie, kai tiek visokio graþaus judëjimo aplinkui ir tiek pasirinkimo mûsø gyvenime. Ðtai ir sutinkame savo valstybës ðventæ visi, kaip kas mokame ir suprantame iðkiliau, graþiau bièiulë savo staklëse, derindama dailiai tautines spalvas, kiti organizuodami graþius renginius ir kviesdami á bûrá bendruomenæ, dar treti - raðydami ir kurdami mûsø tautos istorijà. O graþiausia, kaip tame Vinco Kudirkos eilëraðtyje : Graþiausiai vienok esti akimis matyti, Kada ðirdims ir þodþiams ir darbai atsako, Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti, Savo Tëvynës garbei neapþeldina tako. Vasaris toks trumpas paskutinis þiemos mënuo ir, kol dar neuþklupo pavasario darbø karðtinë, pasimëgaukime þiemos meto lëtumu, ramybe, ðventëmis. Jûsø Augustina SKANAUS! Tiks Valentino dienai... ir ne tik. Nuplautus ir nusausintus baklaþanus supjaustykite 3-4 mm storio grieþinëliais. Pasûdykite ir palikite pusvalandþiui pastovëti, kad druska iðtrauktø baklaþanø kartumà. Grieþinëlius nuplaukite po tekanèiu vandeniu ir kiekvienà gerai nusausinkite.. Keptuvëje ákaitinkite ðiek tiek aliejaus ir jame trumpai ið abiejø pusiø apkepinkite baklaþano grieþinëlius. Pasûdykite, pagardinkite maltais pipirais. Nesukepinkite jie neturi pasidaryti traðkûs, o iðlikti minkðti.. Sûrá sutarkuokite ir sumaiðykite su trintu ar labai smulkiai supjaustytu èesnaku bei grietine.. Nuo pomidorø nupjaukite apatinæ dalá, paliekant tà, kurioje buvo vaiskotis, ir paðalinkite skystàjà dalá su sëklomis, kad liktø tik minkðtimo indelis. Á juos iki pusës pridëkite sûrio masës.. Pakeptus baklaþano grieþinëlius nusausinkite popieriniu rankðluostëliu, kad susigertø riebalai, ir pradëkite formuoti roþiø þiedus. Vienà maþiausià grieþinëlá susukite á ritinëlá ir toliau dëkite bei sukite vis didesnius grieþinëlius, kol pasidarys dailus þiedas.. Gautà roþæ ádëkite á pomidoriná indelá ir graþiai iðsklaidykite lapelius. Tarp baklaþaniniø þiedlapiø galima ámaiðyti ir plonø pomidorø grieþinëliø.

4 2019 m. vasario 6 d. Nr. 10 (10165) 4 p m. vasario dienomis Jiezne Bolðevikai 10 d. vakare atsitraukianèios Lietuvos kariuomenës kariðkiø toliau nepersekiojo. Jie nuavë, nurengë þuvusius mûsø kovotojus. Jie gulëjo suversti vienas ant kito. Nuogi arba su baltiniais, perkirstais veidais, subadyti, atviromis akimis arba kietai sugniauþtomis rankomis, pervertas durklu kelis kartus gulëjo Liciðkënø kaimo þmogus Juozas Daunoras. Tai pirmoji sovietinio genocido auka kraðte. Kapiniø pakraðtyje jie buvo netvarkingai apkasti. Vasario 11 d. mûsø miestelyje nuvertë dar 1911 m. pastatytà paminklà carui Aleksandrui Antrajam, baudþiavos panaikinimo iniciatoriui (Vëliau po bolðevikø antplûdþio jis vël buvo uþkeltas ant postamento - V.K.). Vasario 11 d. Jiezno aikðtëje Tarybø Respublikos paproèiu po Caro iðvaduotojo paminklu buvo palaidotos revoliucijos aukos: nukautas raudonasis skyrininkas ir pulko ûkvedys. Abu buvo palaidoti paprastø puðø lentø, iðmuðtø raudona medþiaga, karstuose. Vasario 11 d. Jiezne buvusias bolðevikø pajëgas papildë 7 ðauliø pulko vado padëjëjo karininko Aleksandro Ruþancovo vadovaujama Jiezno ypatingoji rinktinë, kurià sudarë trys kuopos su 4 kulkosvaidþiais. Ið viso miestelyje buvo sutelktos penkios kuopos (ne maþiau 800 þmoniø - V.K.), antroji kuopa buvo Liciðkënø kaime. Jos uþdavinys buvo apsaugoti rinktinës uþnugará. Pirmoji kuopa buvo rezerve miestelio kapiniø teritorijoje. Jiezno komendantu buvo paskirtas pulko I bataliono vadas A.Jankauskas. Jo ásakynu miestelyje paskelbtame atsiðaukime buvo uþdrausta gyventojams vykti ið vienos vietovës á kità bolðevikø uþimtame rajone bei bûriuotis daugiau kaip trims asmenims vienoje vietoje. Naktis á vasario 12 dienà praëjo ramiai. Buvo sutvarkyti telefono ryðiai su pulko ðtabu Stakliðkëse. Buvo suþinota, kad bolðevikai uþëmë Punià ir verþiasi Alytaus link. 12 -àjà dienà, vos iðauðus, buvo Neliks duonos su druska - liks Tëvynë (Just. Marcinkevièius) iðsiøsti þvalgai ávairiomis kryptimis. Raiteliai þvalgai, vadovaujami Gavriliuko, buvo iðsiøsti á Birðtonà - Prienus. Þvalgai gráþo su blogomis naujienomis, ðiaurëje Koðënø (Kaðoniø - V.K.) dvare pëstieji buvo apðaudyti daugybe prieðø ðautuvø ugnimi. Raiteliai iki Birðtono nepriëjo. Kadangi buvo ið ávairiø pusiø ðaudoma, tad nebuvo pereita net Verknës upë. Gyventojø þiniomis, baltøjø lietuviø pajëgos Prienuose siekë arti 300 þmoniø, buvo laukiama vokieèiø ið Kauno. Þvalgyba buvo atliekama blogai, per daug atsargiai. Raudonarmieèius nervino ðaudymas, tam padëjo ir savas uþpakalis: savo paproèiu kareiviai iðsiskirstë á kaimus beieðkodami pieno, duonos ir kiauðiniø. Ir, kaip visada, ðaudë á dangø, nesigailëdami ðoviniø. Liciðkënø þmonës mena... Stasys Ligeika, gimæs 1909 metais, 1965 metais pasakojo, kad ðaudydami jie vos neuþdegë Ligeikø tvarto. Gerai, kad þiema buvo. Ið namø bolðevikai nustvërë visus kiauðinius, laðiniø paltá, grietinës indà, pasiûlë tabokos. Adomas Pempë, gimæs 1900 m., pasakojo, kad atëjæ du bolðevikai ið jo atëmë darbinæ milinæ ir veltininæ kepuræ, ieðkojo svaigalø, bet nerado. Paëmë didelá bakanà juodos duonos. Kazlauskas Antanas, gimæs praëjusio amþiaus pabaigoje, tarnavæs Pirmajame pasauliniame kare rusø kariuomenëje, patekæs á vokieèiø nelaisvæ, gráþæs jau po bolðevikø invazijos, prisiminë tëvø pasakojimà, kad uþëjæ bolðevikai labai norëjo pieno. Bet ðeimininkai jau buvo spëjæ já paslëpti, tad atidavë sugiþusá, jau rûgstantá. Tiko ir tokis. Kazlausko Juozas pasakojo, kad tuo metu jo tëvai gyveno prie Svëdubës. Uþëjæ á gryèià, jie nugriebë duonkubilá ir prisidëjo já raugintø kopûstø, o buvusá raugà ið karto prarijo. Andrius Rakickas prisiminë, kad du uþëjæ bolðevikai pareikalavo jiems iðvirti tris viðtas. Ir tai jo mama per dvi valandas turëjo padaryti. Kiekvienas po viðtà suvalgë, viralo visà puodà iðsrëbë, o vienà iðvirtà við- Jiezno mûðio didvyris Adomas Treideris. tà iðneðë tovarðèiam. Tai buvo papasakota 1965 metais. Visi Liciðkënø kaimo gyventojai septintajame praeito amþiaus deðimtmetyje gerai þinojo apkasus, kur buvo ásikûræ bolðevikai. Tie apkasai buvo Alksnyno miðkelyje. Tai buvo 1915 m. carinës kariuomenës apkasai gynybai nuo greit besiverþianèios kaizerinës kariuomenës. Juose ir ásikûrë 1919 metø vasario pradþios dienomis bolðevikai. Vienok, apie 1968 metus buvo pradëta melioracija ir to istorinio þenklo neliko. Bolðevikai daugumoje buvo ásikûræ pas Daunorus, turëjusius didelæ sodybà Pikelioniø link. Bolðevikai Liciðkënø þmonëms paliko labai trumpalaiká, bet slogø áspûdá, kaip skurdþiai vengiantys darbo ir uþsiimantys plëðikavimu. Po 20 metø jie jau þinojo, ko ið bolðevikø galima laukti. Lietuvos kariuomenës daliniai 1919 m. vasario dienomis Antrojo pulko likuèiai vasario 10 dienos vakare pasitraukë á Prienus. Karininkas Stasys Zaskevièius pavedë vëlavusios atvykti ið Alytaus pirmojo pëstininkø pulko pirmosios kuopos vadui Antanui Þemaièiui su visa kuopa saugoti Birðtono kilpà. Karininkas Stasys Zaskevièius susisiekë su vadovybe, planavo naujà puolimà, iðvargæ kariai ilsëjosi. Vasario 12 d. ið Kauno á Prienus atvyko saksø samdomojo dalinio kapitono Heegerio vokieèiø rinktinë - dvi pëstininkø kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidþiais, pionieriø skyrius ir dvi lengvosios patrankos. Su kapitonu Heegeriu buvo susitarta dël bendrø veiksmø prieð raudonarmieèius. Jiezno puolimo planas buvo paruoðtas drauge vasario 12 d. Jis buvo panaðus á vasario 10 d. planà. Tik dabar pulti raudonarmieèius buvo sutelkta daugiau jëgø. Puolimas buvo suplanuotas ðitaip: Kapitono Heegerio vokieèiø rinktinë þygiuoja ið Prienø pro Birðtonà ir puola Jieznà ið pietø nuo Jundeliðkiø, pro Antanavos vienkiemá Jiezno kryptimi. Karininko Stasio Zaskevièiaus jungtinë ir Pirmojo pulko karininko A. Þemaièio kuopos puola Jieznà ið pietvakariø - nuo Bûdos Sokoniø kryptimi, 103,5 aukðtumà - Jieznà. Husarø bûrys þvalgo deðiniajame sparne, apeidamas Jiezno eþerà. Vokieèiø von Wulfeno raitøjø þvalgø komanda turëjo pulti Jieznà ið ðiaurës. Kapitonas Heegeris ryðá su jo valdþioje veikianèia von Wulfeno komanda palaikë raiteliais per uþðalusá Nemunà. Puolimo pradþia buvo numatyta vasario 13 d. popietinëmis valandomis. Kad vokieèiai lietuvius atskirtø Jiezno mûðio dalyvis Antanas Poðiûnas. nuo raudonarmieèiø, jiems ant rankoviø buvo prisegti balti keturkampiai. Projektà remia Tautos kovinës ðlovës sukakèiai Jiezno kraðte 100 (III). Vasario 13 -oji Pergalës kraðte ir valstybëje diena Vasario 8 -àjà dienà visi ateisime á Savanoriø kapines Jiezne. Ir kaip èia neprisiminsi ðiø þodþiø: O ar yra graþesnë idëja negu Tëvynës meilë? Ar yra kilnesnë mirtis negu uþ jûsø moèiutës, sesutës, vaikuèiai, tëvai buitá?! Tad nesisielokite, neliûskite ir kartu su manimi pagarbos þodþiais minëkite... Lietuvà ir jos kilniausius vyrus, kuriø dvylika vardø man pavyko susekti. Jie ilsisi Jiezno kapuose ir praðo... ne tik pagarbos, ne tik amþino poilsio, bet ir Lietuvai gero linkëti... (Generalinio ðtabo pulkininkas, vëliau divizijos generolas S.Zaskevièius 1931 m.) Jaunieji prieniðkiai mûðio dalyviai (ið kairës) Jonas Liutkaitis ir Jonas Þiûra. Paminklas þuvusiems kariams 1930 m. Mûðyje dalyvavæs karininkas Antanas Þemaitis. Generalinio ðtabo pulkininkas (vëliau generolas) S.Zaskevièius 1933 m. Pirmojo pëstininkø pulko antrosios kuopos vadai - narsumo Jiezno kautynëse pavyzdys Ne paslaptis, kad antrojo pëstininkø pulko kuopa, puolusi Jieznà vasario 10 d. ir netekusi dalies kariø, buvo ðiek neigiamai psichologiðkai paveikta. Todël naujø jëgø ásitraukimas á kovà su bolðevikais buvo labai svarbus. Karininko Antano Þemaièio kuopoje buvo nemaþai karininkø, susijusiø su Jieznu: Antanas Þemaitis, Antanas Poðiûnas, Zigmas Talevièius ir karininkas ið Musninkø Adomas Treideras. Pirmieji trys atvyko á Jieznà agituoti savanorius stojimui á Lietuvos kariuomenæ. Dirbdami kartu su klebonu Jonu Galaune, jie daugiau nei 50 savanoriø nukreipë ginti Tëvynæ. Þvelgiu á jø nuotraukas ir matau, kokias kanèias tolesniame gyvenimo kelyje jie patyrë, neiðdavæ priesaikos Lietuvai. Zigmas Talevièius labai gerai þinojo Jieznà, nes buvo gimæs Darsûniðkyje 1894 m. Narsiai dalyvavo Jiezno mûðyje ir daugelyje Nepriklausomybës kovø metais pakeltas á pulkininkus. Sovietams okupavus Lietuvà, ið kariuomenës atleistas. Naciø okupacijos metu dalyvavo antinacinëje veikloje. Sovietams sugráþus, ásijungë á pogrindinæ veiklà m. su ðeima buvo iðtremtas á Irkutsko sritá m. birþelio mënesá ið ten buvo paleistas. Gráþæs á Lietuvà, Kauno geleþinkelio stotyje mirë. Garbingo kario kovos pradþia buvo Jiezne m. Ðvenèioniø rajone gimæs karininkas Antanas Poðiûnas ástojo á pirmàjá pëstininkø pulkà. Daþnai 1918 m. gruodþio mën. bûdavo Jiezne, ruoðë bûsimus savanorius. Narsiai kovësi Jiezno mûðyje, vëliau kitose Nepriklausomybës kovose. Uþ narsà buvo apdovanotas Vyties kryþiumi m. buvo pakeltas á pulkininkus m. birþelyje ëjo Vilkaviðkio komendanto pareigas, áþengiantiems sovietams rankos nepadavë m. birþelio 14 dienà sovietø buvo iðtremtas á Reðiotø lagerá Krasnojarsko kraðte, ðeima - á Jakutijà, kur mirë þmona. Antanui Poðiûnui leista sugráþti á Lietuvà tik 1962 m m. kautyniø Jiezne dalyvis mirë Pabradëje. Karininkas Antanas Þemaitis antrosios Pirmojo pëstininkø pulko kuopos vadu buvo paskirtas jau 1918 m. gruodþio mën. 29 dienà, susirinkus savanoriams. Narsiai kovësi Jiezno mûðyje. Kovësi kitose Nepriklausomybës kovose. Uþ narsumà jose buvo apdovanotas Vyèio kryþiumi. Vëliau buvo apdovanotas Nepriklausomybës kovø medaliu Ðaulio þvaigþde, 1937 m. majoro laipsnyje iðleistas á atsargà, mirë 1938 metais. Ðtai kà antrosios kuopos vadas prisimena apie 1919 m. vasario 13 dienà. Vasario 13 dienà buvo nutarta pulti Jiezne esanèius bolðevikus. Tiksliam prieðo prieðakiniø postø iðaiðkinimui visà naktá buvo vedama energinga þvalgyba karininkams Poðiûnui ir Treideriui vadovaujant. Naktis buvo nepermatomai tamsi, snigo. Ryto metà abi kuopos buvo suvestos á vienà batalionà. Batalionui buvo pavesta vadovauti karininkui Þemaièiui, pirmojo pëstininkø pulko antrajai kuopai - vadu buvo paskirtas karininkas Treideras, antrojo pëstininkø pulko kuopos vadu buvo paskirtas karininkas A.Poðiûnas. Pirmojo pëstininkø pulko karininkai antrajame mûðyje uþëme iðimtines vadovavimo pozicijas. Pradëjus puolimà bolðevikai atidengë smarkià ugná ið ðautuvø ir kulkosvaidþiø. Dar nepratæ prie kautyniø antrosios kuopos savanoriai, pagauti baimës, puolë ant þemës. Kadangi tik grieþtu ir energingu kuopos judesiu buvo galima demoralizuoti prieðà ir jo ugná, todël atviroje vietoje iðëjau prieð kuopà. Uþteko ðio mano poelgio ir keliø þodþiø: Kà, vyruèiai, baisu pirmyn, ir grandinë pakilo iki Jiezno paëmimo, në vienas savanoris be komandos neatsigulë... Puolimo pradþia Jau vasario 12 d. lietuviø kuopoms buvo paskelbtas karininko Stasio Zaskevièiaus nurodymas: Tai turi bûti galutinis mûðis, turim daug spëkø ir privalom bolðevikus visiðkai iðvaikyti. Antrasis Jiezno puolimas prasidëjo vasario 13 -osios rytà. Esant ûkanotai dienai, lietuviø ir vokieèiø rinktinëms pavyko ið visø pusiø priartëti prie miestelio. Vokieèiø artilerijai apðaudþius miestelio pakraðèius, pirmoji puolë karininko (Nukelta á 5 p.)

5 5 p. Nr. 10 (10165) Tautos kovinës ðlovës sukakèiai Jiezno kraðte 100 (III). Vasario 13 -oji Pergalës kraðte ir valstybëje diena (Atkelta ið 4 p.) S.Zaskevièiaus vadovaujama rinktinë. Tarp bolðevikø kilo panika, o miestelio gyventojai slëpësi mûriniuose pastatuose - baþnyèioje ir ligoninëje. Kovotojo Juozo Pauliukevièiaus atsiminimai Per grandines perbëgo ásakymas ðaudyti. Lengvai paspaudþiau savo berdankà. Trenksmai tyloje susiliejo. Viskas, kas buvo uþpakalyje, kas riðo prie namø, dingo praeitin, vakardienos atsiminimais, parako gare iðnyko. Maèiau, kaip ugnis þibëjo ið Jiezno pusës. Baþnyèios bokðtai tamsiose angose atrodë turá po kelias þvakes, kuriø liepsnos èia gesdavo, èia vël atgydavo. Tai bolðevikø kulkosvaidþiø lizdai, ið kuriø jie ðienavo. Unkðdamos kulkos kirto virðugalvëse ðakas ir taðkë prieðais sniegà. Ðaudëme daugiausia á bokðtus. Berdanka pradëjo rausti - vos prikiðdavau prie sniego - ððð... Baltas garo debesëlis prie nosies galo ðaudavo aukðtyn. Maèiau, kad ir visi kiti taip ðaldë savo ðautuvus, nes kaitroje gruzdas medis neskaniai kvepëjo. Ið mûsø pusës atsiliepë ir patranka. Sviediniai pralëkë ðalia ir sudulkëjo ðone, kiti tëðkë á eþerà. Pagaliau trenksmà ir ugná pamatëme ir bokðtuose. Pataikë ir ten. Á ausá ið deðinës jau rëkë: - Pasiruoðt ðturmui! Toliau perduot! Ir vos nubëgus ðiai þiniai, pradëjo kilti vyrai. Jiezne pergalë! Bolðevikai belaisviai Jiezne bolðevikai pakriko ir pradëjo trauktis: vieni á Liciðkënus, kiti - á Butrimonis. Anot Juozo Pauliukevièiaus, miestelyje, kuris prieð 1,5 valandos buvo toks svetimas, nebuvo laiko dairytis ir dþiûgauti. Buvo tuojau sudaryti patruliai. Patrulis, ðautuvà atkiðæs, turëjo uþeiti á kiekvienà pastogæ ir pasiþiûrëti, ar nëra ginkluotø ir pasislëpusiø prieðø. Buvo nuostabi ði medþioklë. Pakraigëse, uþpeèkyje, po lovomis, rûsiuose, tarp ávairiø daiktø - vamzdá atkiðus sukrutëdavo ir iðlásdavo bolðevikas. Tamsiaveidþiai vyrai, baltomis panosëmis, vaikëzai po rûsèiomis avikailiø kepurëmis, juodais kailinukais, apibrizgusiomis milinëmis, ðmëkliðkai iðbalæ, buvo varomi klebonijon. Pogrindis po gyvenamaisiais namais buvo laikinasis Jiezne suimtiems belaisviams kalëjimas. Jø surinkome nemaþai. Prie langeliø sustojæ jie þiûrëjo aukðtyn toli ir toli graþu ne taip karingai nusiteikæ. Buvo tokiø, kurie mirkteldavo aká, prisikiðdavo arèiau ir iðtardavo: Drauge, duok tabako, gausi laikrodá. Kitas kovos laukas Liciðkënai Pagrindinës bolðevikø jëgos traukësi Stakliðkiø link, per Liciðkënus. Gurguolës þmonës ir tie, kurie buvo pastatyti prie kareiviø miliniø ir maiðø, pametæ dalá turto netvarkoje, pasileido bëgti veþimais ir rogëmis Liciðkënø keliu. Bet jiems tai daryti Miestelis ið kitos eþero pusës. Tarpukario karininkas Kazys Aliðauskas, apraðæs Jiezno kautynes. trukdë vokieèiø von Wulfeno raitøjø þvalgø komanda, ásitaisiusi su keliais kulkosvaidþiais 121 aukðtumoje (dabartinis Popðø kalnas). Jie tiesiog skynë vieðkeliu besitraukianèius bolðevikus. Liciðkënø kaimas ir laukai ið abiejø jo pusiø buvo prigrûsti bëganèiø raudonarmieèiø, juos pasitiko vokiðki kulkosvaidþiai, o lydëjo vokiðka krapnelë. Bandymai sulaikyti bolðevikus nepavyko. Bolðevikus galëjo iðgelbëti jø antroji kuopa, taèiau panika paralyþiavo ir jà. Keturi mûsø kulkosvaidþiai buvo sudëti á porines roges. Arkliai ëmë bëgti kaip patrakæ. Bet per paèius Liciðkënus abu arkliai buvo nukauti ir kulkosvaidþiai liko ugnyje... Bëganèiø padûkëliø banga nusineðë nemaþà antros kuopos dalá. Palaukæ besitraukianèiø ið Jiezno vadø, likusieji kuopos nariai ëmë trauktis. Lietuviø nuostoliai buvo nedideli. Pëstininkai toliau Liciðkënø neþygiavo. Tai atsisakë daryti ir kapitono Heeger saksø dalinys. Jie pareiðkë, kad savo uþduotá iðvyti bolðevikus ið Jiezno vokieèiai yra ávykdæ. Tik lietuviø husarø bûrys buvo iðjojæs á Pikelioniø aukðtumas. Septintojo bolðevikø ðauliø pulko vadas su Stakliðkëse esanèiomis keturiomis kuopomis buvo apsistojæs Pikelioniø miðke. Ið bëganèiø raudonarmieèiø suþinojæs,kad Jieznas yra apsuptas, ir pastebëjæs raitelius Pikelioniø aukðtumose, pasitraukë á Stakliðkes. Ið raudonarmieèiø buvo paimta 4 kulkosvaidþiai, 50 ðautuvø, dvi lauko virtuvës, daug aprangos ir amunicijos. Bolðevikai neteko keliø vëliavø iðmargintø rusø ir lietuviø kalbomis. Sutemus lietuviø rinktinë apsistojo Jiezne. Husarø bûrys saugojo barà Pikelioniø riboje. Greit atëjo þinia, kad, gindamas Alytø, tà paèià dienà nuo bolðevikø þuvo Pirmojo pëstininkø pulko vadas, pirmasis Lietuvos kariuomenës karininkas Antanas Juozapavièius. Su juo komandoje kovojo kraðto savanoriai Stasys Jakimavièius, Juozas Berþinskas, Petras Vaitkevièius. Prie nukautøjø Kautynëse su bolðevikais abiejuose mûðiuose lietuviai neteko 18 kariø, 6 ið jø tuo metu buvo neþinomi, neatpaþinti. Ðiuo metu jau þinomos 16 þuvusiøjø pavardës, jas skelbsime kitame straipsnyje. Netrukus nuëjome prie kapiniø. Èia gulëjo mûsø vyrai, kurie pirmà kartà puolë Jieznà ir savo vado Cetuchino iðduoti Jiezno mûðyje pasiþymëjæs karininkas Zigmas Talevièius. pateko bolðevikø nelaisvën. Jie gulëjo suversti vienas ant kito. Nuogi arba su baltiniais, perkirstais veidais, subadyti, atviromis akimis ir kietai sugniauþtomis rankomis. Raudonøjø jûrininkø kuopa, buvusi Jiezne, þiauriai nuþudë ir apiplëðë beginklius belaisvius. Niekad negalime uþmirðti to vaizdo - savø ginklo draugø, dabar bejausmiø, sudraskytø ir þmoniø - þvëriø iðniekintø. Negyvøjø kûnai buvo apibarstyti suplëðytø maldaknygiø lapais. Stovëjome, þiûrëjome á juos, o kas darësi kiekvieno ðirdyje - sunku apraðyti. Vyties kryþius uþ didvyriðkumà Jiezno mûðyje Kovojant ties Jieznu 1919 m. vasario 13 d. eilinis Staugaitis (antrojo pëstininkø pulko) su draugais buvo iðstatæs kulkosvaidá, kuriuo apðaudë prieðo apkasus. Taèiau, neþiûrint smarkios mûsø ugnies, prieðas ið apkasø nesitraukë, o á lietuviø ðûvius atsakë smarkia ugnimi. Tada kuopos virðila ásakë uþimti deðiniau apkasø esanèià aukðtumëlæ, kur buvo patogi vieta kulkosvaidþio lizdui, ið kur buvo galima sëkmingiau apðaudyti bolðevikus. Virðilai sukomandavus uþimti numatytà punktà, dël smarkaus prieðo ðaudymo kariai bijojo pakelti galvas. Taèiau eilinis Jonas Staugaitis kartu su virðila, neþiûrëdami pavojaus gyvybei, nuneðë kulkosvaidá á aukðtumà ir ið ten paleido ugná á prieðo apkasus. Ðis þygis bolðevikams buvo didelë staigmena ir jie, kulkø priversti, metë pozicijas. Uþ ðá þygdarbá Jonas Staugaitis apdovanotas Vyties kryþiumi. Jis buvo kilæs ið Jankø valsèiaus Zavorkø kaimo. Gynë gimtuosius namus Mûðyje su bolðevikais labai pasiþymëjo Pirmojo pëstininkø pulko antrosios kuopos vadas Adomas Treideris ( ). Jis gimë Musninkø kaime, Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo carinëje kariuomenëje m. gruodþio 29 d. su namiðkiø ir Jiezno klebono J.Galaunës palaiminimu iðvyko á Alytø, ástojo á pirmojo pëstininkø pulko pirmàjà kuopà. Dalyvavo mûðio su bolðevikais Jiezne antrajame etape. Buvo paskirtas Pirmojo pëstininkø pulko kuopos vadu, rodë pavyzdá ásiverþdamas á Jiezno miestelio centrà, o vëliau vydamas bolðevikus iki pat Pikelioniø. Po dviejø mënesiø uþ pasiþymëjimà mûðyje buvo pakeltas á karininkus, vëliau uþ didvyriðkumà kituose kovø mûðiuose apdovanotas Vyties kryþiumi. Nuëjo karinæ karjerà pirmajame LDK didþiojo kunigaikðèio Gedimino pulke iki majoro, 1937 m. buvo iðleistas á atsargà. Gyveno Ukmergëje metais þuvo, palaidotas Ukmergës kapinëse. Apie prieniðkiø devyniolikmeèio Jono Þiûros ir septyniolikmeèio Jono Liutkaièio didvyriðkumà Jiezno mûðyje jau esame raðæ kraðto spaudoje. Bus daugiau Vytautas Kuzmickas, istorikas Tokia buvo ðiø metø pradþia. Ir pernai panaði, tik eketës nereikëjo kirsti. O krykðtavimo buvo daug. Juolab kad teko pasipuoðti ir karnavalinëmis kaukëmis. Ðiaip, dël linksmumo. Uþ poros savaièiø klubo nariai rinkosi miðke prie lauþo paminëti sausio 13 -osios. Prisiminimai tø, kurie gyveno tada Vilniuje, netoli televizijos bokðto, ir tø, kurie ginti Lietuvos vaþiavo ið Prienø. Ar maþiau jaudinosi pasilikusieji namuose, budëjæ kartu su Lietuvos televizija, gaudæ gæstanèius radijo signalus? Jaukus, pagarbus, kad ir liûdnokas buvo pavakarojimas prie lauþo. Persiritus sausiui á antràjà pusæ, pasnigo, tai kaip neðvæsti Sniego dienos? Gal ðylant klimatui tokios ðventës liks graþiausiø prisiminimø kertelëje? Na, atrodo, ðiømetë þiemuþë atstato savo reputacijà. Taip ir bëgo versmenieèiø metai kaip visada, pilni ádomiø renginiø, judëjimo, savanorystës. Prasmingi buvo keturi susitikimai kuklioje klubo svetainëje. Kodël Jonas Basanavièius laikomas tautos tëvu? Kuo svarbus Lietuvai Simonas Daukantas? Ar kovas tikrai vandens ir paukðèiø mënuo? O metø gale visiems teko parodyti savo þinias protmûðyje apie Lietuvos gamtà, istorijà ir sveikatà. Klubo nariai puikiai þino judëjimo teikiamà naudà ir neleidþia vienas kitam tinginiauti. Ankstyvos ðeðtadieninës mankðtos salëje þiemos metu, sekmadienio pasivaikðèiojimai miðke iðtisus metus, Tarptautinës judëjimo dienos renginiai, 2019 m. vasario 6 d. Gyvenimas ne tik sau. Praëjusius metus prisiminus Prienø sveikos gyvensenos klubo Versmenë nariai naujus metus pradëjo tradiciðkai maudynëmis Birðtono tvenkinyje sausio 1-àjà. Lijo lietus, tvenkinys uþðalæs. Taèiau netikëtai prisijungæs jaunimo bûrelis prakirto eketæ, ir kas tik turëjo pasiryþimo niurktelëjo á vandená. Visuomenë jau nebe taip skeptiðkai þiûri á tokius mauduolius, o tas, kuris pats patyrë ðalto vandens sukeliamus pojûèius, pasakos apie tai su dþiaugsmu. Ir todël, kad perþengë ledinæ ribà, ir todël, kad pojûèiai po to ið tikrøjø nuostabûs. Tik prieð ðokant á eketæ reikia þinoti keletà paprastø taisykliø ir jø laikytis. Viskà reikia daryti, kaip sakoma, su protu. Ðiuo metu su jaunimu AJE Prienas dirba trys darbuotojai, atviro darbo su jaunimu specialistai: Roberta Aþukaitë - Zacharevièienë, Edvinas Vrubliauskas ir Þivilë Rusevièienë. Atviras darbas savitas tuo, kad dalyvavimas siûlomose veiklose nëra saistomas privalomumu : norintis dalyvauti jaunas þmogus neprivalo ásipareigoti lankytis nuolat ir nustatytu laiku ar uþsiimti tam tikra veikla jis pats sprendþia, kaip naudoti savo laikà. Unikalu yra tai, kad labai ávairus jaunimas randa tarpusavio kalbà. Labai dþiaugiuosi galëdama prisidëti prie tokio proceso, taip apie veiklas kalba jaunimo darbuotoja, rinkodaros specialistë, socialiniø projektø organizatorë Roberta Aþukaitë - Zacharevièienë. Kaip teigia projektø vadovë, jaunimo darbuotoja Þivilë Rusevièienë: Pas mus visi lygûs. Visi savaip ádomûs, charizmatiðki, turintys savità ásijungimas á Europos judumo savaitæ BeActive. Maudymasis eþerëliuose, vaþiavimas dviraèiu daugelio klubo nariø kasdienybë visà vasarëlæ. Bûreliais ir po vienà, ryte ar vakare, kaip kam patogiau. Norint pajusti judëjimo malonumà ir naudà, tikrai nereikia nei daug laiko, nei pinigø. Tik ðiek tiek valios ir pastangø. Klubo metø programoje yra toks skyrelis ðventës. Tik tos, kurias ruoðia patys klubo nariai. Ir kas tik neðvæsta, beveik visas lietuviø liaudies kalendorius iðèiupinëtas, su paproèiais susipaþinta, þaidimø priþaista. Ypaè versmenieèiai mëgsta Sekmines. Graþus pavasario metas, dar ðvieþia þaluma, panemuniø erdvë sukvieèia didelá bûrá þmoniø, norinèiø pabûti drauge. Bet á tà graþià aplinkà ðventë neateina savaime. Jai reikia ruoðtis, sukurti gerà nuotaikà, parodyti savo sugebëjimus. Ir tai pavyksta! Baltø vienybës diena buvo paþymëta deganèiais deglais ant Maèiûnø piliakalnio. O jau visai rudená, po sëkmingo dalyvavimo rajoninëje ðventëje Rudens spalvos visus pakvietë ponia Kopûstë (dabar madinga taip iðkraipyti moteriðkas pavardes, ðiaip bûtø paprasèiausia Kopûstienë). Susirinko gausi ir turtinga giminë: gûþiniai, þiediniai, lapiniai, garbanotieji, raudonieji kopûstai, kaliaropës, brokoliai. Prisistatë ir briuselinis, mat reikia stebëti, ar kokie ES ástatymai nepaþeidinëjami. Pasakojo giminëlë apie savo turtus, gyrësi, stalà (Nukelta á 8 p.) Atvira jaunimo erdvë Prienas puiki susibûrimo erdvë Prienø kraðto jaunimui! Nuo 2018 metø spalio vidurio Prienø kultûros ir laisvalaikio centre veiklà pradëjo vykdyti atvira jaunimo erdvë (AJE) Prienas. Erdvës tikslas suteikti galimybæ jauniems þmonëms prasmingai leisti laikà ir kartu su bendraamþiais bei jaunimo darbuotojais kurti, bendrauti ar spræsti kasdienybëje kylanèius iððûkius neformalioje aplinkoje. Èia laukiamas jaunimas nuo 14 iki 29 metø. Veiklos nemokamos. poþiûrá á gyvenimà ir mes tai gerbiam. Erdvëje jaunimas laikosi bendrø taisykliø, privalo gerbti vieni kitus, laikytis tvarkos, nevartoti jokiø psichotropiniø medþiagø. Per ganëtinai trumpà laikotarpá kartu praleidom daug smagaus laiko, dar daugiau visko laukia prieðakyje. Nekantriai to laukiame. Atvirasis darbas yra skirtas jaunuoliams, kurie ieðko saugios aplinkos, naujø bendrumo, buvimo kartu formø. Turi laisvo laiko, taèiau neþino, kaip ir kur já turiningai praleisti. Iðsiskiria savo rûbais, kalba, elgesiu, taip iðreikðdami savàjá kitoniðkumà. Ypatingas dëmesys skiriamas tiems jauniems þmonëms, kurie dël savo elgesio ar iðvaizdos nepritampa prie bendraamþiø ar suaugusiøjø visuomenës, sako jaunimo darbuotojas ir socialinis pedagogas Edvinas Vrubliauskas. (Nukelta á 8 p.)