Að labai anksti turëjau nutraukti savo lavinimàsi, nes teko eiti á mokyklà. ISSN Bernarnardas Ðou Nr. 52 (1204) 2018 m. gruodþio 28 d. PENKT

Transkriptas

1 Að labai anksti turëjau nutraukti savo lavinimàsi, nes teko eiti á mokyklà. ISSN Bernarnardas Ðou Nr. 52 (1204) 2018 m. gruodþio 28 d. PENKTADIENIS Kaina 0,70 Eur ÐVENTINË kirpëjos istorija: pusë amþiaus toje paèioje darbovietëje Ðiame numeryje 2 psl. 4 psl. Ypatingas gruodis. Mieste ásikûrë net penki nauji verslai LRT tyrimas. Medþiotojai valstybës lëðomis iðasfaltavo þvyrkelá 8 psl. Bendruomeniðkumas galimybë padëti vienas kitam 9 psl. Dizainerë ið Jurbarko atsidûrë kultûros kûrëjø elite 10 psl. Tyrimas atskleidë, kad Jurbarko vairavimo mokyklos derino kainas 10 psl. Naujam savivaldybës pirkiniui visuomenës kritika 3 psl. Laimæ galima atrasti ir visà gyvenimà dirbant tà patá darbà. Apie tai ir yra ði Mûsø laiko nepaprasta naujametinë istorija apie kirpëjà Birutæ Kulikauskienæ. 16 psl. Sëkmës horoskopas 2019-iesiems geltonosios þemës Kiaulës metams Politikos vilkai uþleido aukðèiausias sàraðo vietas ATLIEKØ SURINKIMO GRAFIKAI Jurbarko rajono savivaldybës teritorijoje 2019 m. NAUJOKAMS 2 psl. 5-7 psl. UAB Merseida KELEIVIØ IR SIUNTØ PERVEÞIMAS Lietuva Anglija Lietuva Patogûs mikroautobusai 2 vairuotojai Tel.: , NUOLAT organizuojami Prenumeruok Mûsø laikà 2019 metams!

2 2/ 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 Vietoj ðventinio sveikinimo linkëjimai Paraðysime gerus þodþius apie jus, mus ne todël, kad artëja Naujieji metai ar todël, kad taip reikia, o kad to norisi. Ið visos ðirdies pagirti visus mus, lietuvius, uþsimanëme po to, kai prisiþiûrëjome keliautojø uþsienieèiø po Lietuvà videodienoraðèiø, kuriuose jie negaili paèiø geriausiø þodþiø lietuviams. Sunku patikëti, kad Lietuvoje gyvenimas gerëja. Vis dëlto yra vienas geras bûdas ir jiems árodyti, kaip gerai mes gyvename. Tereikës kompiuterio ir interneto, kad pamatytume, kaip iki ðiol gyvena mûsø kaimynai, ið kuriø gniauþtø ðiaip ne taip iðtrûkome. Pradþioje tiks tokio keliautojo kaip Ilja Varlamov vaizdo dienoraðèiai. Ðis iðsilavinæs rusas (studijavo architektûrà) sugalvojo ádomø dalykà, pavadinimu, Pasienis filmuoja bei lygina miestus ðiapus ir anapus Rusijos sienos: Rusijos-Norvegijos; Rusijos-Suomijos; Rusijos-Estijos; Rusijos-Kinijos, tarp kuriø, þinoma, mus labiausiai domino Rusijos-Lietuvos. Pats iðkalbingiausias vaizdas, kuriame jis vaikðtinëja po Juodkrantæ, Nidà ir tuoj pat, tame paèiame videoáraðe, parodo kaimus kitapus, Rusijos pusëje, t.y., Rybacij ir Zelenogradsk. Nereikia suprasti rusø kalbos, kad pamatytum akivaizdþius skirtumus. 20 km nuo Nidos á Rusijos pusæ ta pati jûra, ta pati Kurðiø Nerija, tas pats smëlis, ta pati saulë, dangus, bet vienur norisi gyventi ir sugráþti, o kitur tokia nykuma, kad sunku patikëti, kad taip gali bûti. Skirtumas vienintelis tas, kad vienur Rusija, o kitur Lietuva, Europos Sàjunga. Lietuviai ðaunuoliai. Jie sukûrë maþà rojø. Galëtume ir mes toká turëti, bet neturime, taip sako patys rusai apie Nidà neslëpdami apmaudo. Kurðiø Nerijos kaimai Lietuvos pusëje tokie iðpuoselëti, tvarkingi, ðvarûs, su patogiomis gatvëmis, ðaligatviais, graþiais autentiðkais namukais, restoranais, kavinëmis ir turistais ið viso pasaulio. Ir èia pat Ribacii kaimelis Rusijos pusëje, kur pirmiausiai pasitinka aukðta þalia tvora, kur apleista viskas ir gamta, ir pastatai, jokiø graþiø gatviø, parkø, jokiø turistø, ir net gulbës jûros prieigose pasitinka ðnypðdamos. Þodþiu, þiûri á tà kaimà, ir niekaip nesupranti, kaip taip jie sudarkë, apleido tokià graþià vietà. Juos ir mus skiria ðviesmeèiai. Lietuvoje tvarka, ðvara, iðsaugoti seni pastatai, á aplinkà ákomponuota nauja architektûra Tai sveèiai pastebi bene visuose ðalies miestuose nuo Klaipëdos iki Tauragës. Rusai, stebisi, rodos, tokiomis smulkmenomis, kaip tvarkingomis sodybomis, kuriø neuþstoja tvoros, arba vienodai renovuojamais sovietiniais daugiabuèiais. Þodþiu, tuose videodienoraðèiuose vien tik pagyrimai. Ir jie teisûs. Mes ðaunuoliai. Darbðtûs, tvarkingi, puoselëjantys savo aplinkà, gerbiantys istorijà ir tausojantys gamtà. Apsidairykite aplinkui. Kad ir po Jurbarko kraðtà. Ko gero, nëra në vieno miestelio, kuris nesitvarkytø, kuris nekurtø jaukios aplinkos. Visur ðvara, tvarka, daug parkø, þalumos, po truputá tvarkomi seni dvarai, pilys Ar pastebëjote, kad ir ðunys Jurbarko mieste pasidarë kultûringesni nebaisu daugiabuèiø kvartale per þolæ bristi, baiminantis álipti á jø paliktas deðreles, nes jø kaþkaip nematyti. Bent jau ne tiek, kiek dar prieð keletà metø iðnirdavo sniegui iðtirpus. Þinoma, kad ðunys èia ne prie ko. Sàmoningesni jø ðeimininkai, uþ kà jiems pagarba. Þodþiu, þingsniuojame teisinga linkme, nuëjome toli, bet dar nepakankamai. Ko trûksta iki pilnos laimës? Reikia visai nedaug. Pirmiausiai, kad niekas neduotø kyðiø medikams, nes taip elgtis yra nepagarba ne tik jiems, bet ir paèiam sau. Ir kad gydytojai neimtø ir nelauktø kyðiø ne tik todël, kad bijotø uþ tai gresianèiø baudø, bet taip elgtøsi pagal savo sàþinæ. Kad to galima pasiekti, uþtenka prisiminti, kada paskutiná kartà davëte kyðá policininkams? Nepamenate? Policininkai neima kyðiø ði sistema sutvarkyta. Kodël negalima sutvarkyti ir sveikatos apsaugos? Neabejojame, kad ir èia kada nors bus tvarka. Dar norisi, kad mûsø vaikai, kaip ir Anglijoje, norëtø á mokyklà, nes mokytis yra ádomu. Norisi, kad mûsø vaikus mokytø patys geriausi savo srities specialistai, kuriems patinka pedagoginis darbas. Kad astronomijos mokytojas savo pirmà pamokà pradëtø kad ir parke, siûlydamas pasiþiûrëti á mënulá per teleskopà. Norisi, kad mûsø mokykla bûtø tokia, kuri iðmokytø vaikus diskutuoti, kritiðkai màstyti, vieðai pasisakyti, kad paþymys bûtø vertas þiniø, kur nebruktø dirbtinio, parodomojo patriotizmo. Patriotiðkumui uþtenka ádomiø istorijos pamokø. Þinodamas savo ðalies istorijà, savaime imi didþiuotis tuo, kad esi didþiø kunigaikðèiø, karvedþiø, partizanø tautos palikuonis. Savo kraðtà galima mylëti tyliai. Norisi, kad mûsø moèiutës ir seneliai gautø tokias pensijas, kad galëtø sau keliauti po pasaulá ne maþiau nei Naujosios Zelandijos senjorai. Kad mûsø moèiutës (pardon, pagyvenusios damos), pasirëdþiusios jaunatviðkomis palaidinëmis ir stilingais ðortais, raudonai lakuotais kojø nagais gurkðnotø vyno tauræ kokioje bohemiðkoje Paryþiaus kavinëje, o ðalia sutuoktinis sau palaimingai papsëtø pypkæ ir iðmaniajame telefone dëliotø kitos kelionës marðrutus. Norisi, kad kiemsargiai ðluotø gatves linksmai pasiðvilpaudami, o praeiviai su jais mielai sveikintøsi ir kiekvienà rytà padëkotø uþ jø gerà darbà. Norisi, kad Kalëdø eglutæ puoðtø ne todël, kad reikia, o kad nudþiugintø miestieèius ir miesto sveèius. Norisi, kad gëles mieste sodintø ne ið reikalo, o todël, kad smagu yra puoðti aplinkà. Sakote, kad ðie norai nëra realûs? Bet jau po truputá mes tampame tokia svajoniø ðalimi, o jei ko ir trûksta, tai viskas priklauso nuo mûsø paèiø. Pagal tai, kokie mes visi ðaunuoliai, visa tai labai greitai pasieksime. Jei ne mes, tai mûsø vaikai ar anûkai tai tikrai, nes mes darbðtûs, kultûringi, kovingi, iðdidûs, dràsûs, nes gerbiame savo istorijà ir gamtà. Ypatingas gruodis. Mieste ásikûrë net penki nauji verslai UAB Gulbelë vadovas Arûnas Tarnauskas (kairëje) ásiamþino su naujos parduotuvës kolektyvu. Prekybai tinkama vieta ilgai tuðèia nebûna. Taip nutiko su Jurbarko mieste, S. Daukanto bei Vasario 16 - osios gatviø kampe esanèiomios patalpomis, kuriose ásikûrë ir gruodþio 21 dienà duris atvërë nauja krautuvë Gulbelë. Tai jau ðeðtoji UAB Gulbelës parduotuviø tinklui priklausanti prekybos vieta Jurbarko kraðte, ir 61-oji Lietuvoje. Labiausiai ðia maisto prekiø parduotuve Jurbarke dþiaugiasi kaimynai, kurie ir suguþëjo tà penktadienio rytà pasveikinti Gulbelës ðeimininkø ir darbuotojø. Sveikino ir kaimynystëje ásikûrusiø darþeliø, gydymo ástaigø, prekybos centrø, vairavimo mokyklø vadovai bei darbuotojai. Su dovanomis atvyko ir rajono turizmo ir verslo informacijos centro bei rajono bibliotekos direktorës, nevyriausybiniø organizacijø atstovai. Sveikinimus ir dovanas priëmë pats UAB Gulbelë vadovas Arûnas Tarnauskas, kuriam labai patiko, kad kaimynai ir savo pageidavimus iðsa- Tvarka ir teisingumas á savo sàraðus pritraukë ir aukðtas vietas skyrë jauniems verslininkams, o valstieèiai ir þalieji rajono ûkininkø sàjungos pirmininkà. Kaip Mûsø laikui gruodþio 27 dienà sakë valstieèiø ir þaliøjø sàjungos Jurbarko skyriaus pirmininkas Donatas Jackis, sàraðo priekyje jis pats, antroje vietoje rajono ûkininkø sàjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, kurá partieèiai ávertino aukðèiausiai. Treèioje Jurbarko valstieèiø ir þaliøjø sàjungos sàraðo vietoje buvæs tarybos narys, verslininkas Kæstutis Naujokas, o penktoje vietoje - Dainiø vadovas, ilgametis ir vienas vyriausiø tarybos nariø Kasparas Jurevièius. Daugiausiai diskusijø kilo dël ketvirtos ir ðeðtos vietos. Kas uþims ketvirtà vietà, D. Jackis ketvirtadiená dar nenorëjo sakyti, tik intrigavo, kad á ðià vietà pretenduoja iðsilavinusi, savo srities profesionalë moteris. Jurbarko valstieèiai ir þalieji savo kandidato á rajono merus apsisprendë nekelti. Pats D. Jackis kandidatuoti nenori, nes mano, kad jam dar ne laikas. O kelti kandidatà vien tam, kad reikia, nemato prasmës, nes nori siøsti á rinkimus tà, kë. Jie labai norëtø, kad ðioje krautuvëje atsirastø vegetarams ir diabetikams skirtø maisto prekiø, kuriø Jurbarko kraðte nëra kur ásigyti. Didþiausi sveikinimai ir linkëjimai tàkart skambëjo penkioms ðios krautuvës darbuotojoms bei jø vadovei, nes bûtent nuo jø priklauso ðios parduotuvës sëkmë. Parduotuvës vadovë Asta atvyko ið Tauragës, nors pati yra ið Gelgaudiðkio. Beveik visos pardavëjos yra Jurbarko kraðto gyventojos. Kaip sakë paèios darbuotojos, ði Jurbarko mieste esanti parduotuvë bus iðskirtinë konditerijos gaminiais. Tik ðioje Gulbelëje bus galima uþsisakyti pagal katalogà tortø, kuriuos pagamins cukrainës Laimë meistrai. Priminsime, kad Gulbelës tinklo parduotuvës veikia Erþvilke, Girdþiuose, Jurbarkuose, Smalininkuose bei Vieðvilëje. UAB Gulbelë tai Ðakiø kraðto ámoniø grupë, jungianti UAB Gulbelës prekybà, Gulbelës kepyklëlæ, kavinæ-picerijà Kiba, cukrainæ Laimë. Priminsime, kad minëtu adresu Jurbarko mieste prieð tai apie 10 metø veikë maisto prekiø parduotuvë Èia, kurià valdë UAB Èia Market, kuri priklausë Þemaitijos pienui. Ðià parduotuvæ Jurbarke liepos mënesá uþdarë, nes, kaip sakë valdanèios ámonës vadovë, nepavyko su patalpø nuomotojais suderëti maþesnës kainos. Mûsø laikas atkreipia dëmesá, kad gruodþio mënuo Jurbarko rajono verslui buvo ypatingas. Paèioje mënesio pradþioje Kauno gatvëje duris atvërë Dinanos mados namai, mënesio vidury ten pat ásikûrë INKA galerija Indrës Kateivës kurtø papuoðalø parduotuvëlë, o netrukus ir vaikø pramogoms bei laisvalaikiui praleisti skirtas centras. Gruodþio vidury Jurbarko mieste visus pakvietë ir nauja kavinukë Lindos kava, ásikûrusi Imsrës paðonëje. Mûsø laiko inf. Politikos vilkai uþleido aukðèiausias sàraðo vietas naujokams kuris turi laimëti. R. Jovarauskas yra valstieèiø ir þaliøjø sàraðe, nors pats ðiai partijai nepriklauso. Jis Mûsø laikui paaiðkino, kodël nesteigia savo rinkimø komiteto, o eina á rinkimus su partijos sàraðu, nes mano, kad eiti su partija daug patikimiau nei eiti su komitetais, kurie kuriami tik tiems rinkimais. Savivaldos rinkimuose R. Jovarauskas dalyvauja ne pirmà kartà metø rinkimuose á rajono savivaldybës tarybà kandidatavo Tëvynës Sàjungos- Lietuvos krikðèioniø demokratø sàjungos sàraðe, 7- u numeriu, taèiau rinkëjai nustûmë þemiau ir á tarybà nepateko. Antroje tvarkieèiø pozicijoje jaunas verslininkas Tvarka ir teisingumas sudarë sàraðà ir pateikë Vyriausiajai rinkimø komisijai (VRK) jau ketvirtadiená. Kaip Mûsø laikui gruodþio 27 dienà sakë Algirdas Gudaitis, sàraðà á savivaldos rinkimus ves jis pats, antroje vietoje verslininkas Nerijus Mockus, treèioje vietoje ûkinininkë Rolanda Baèënienë, ketvirtoje vietoje gydytoja, tarybos narë Vilija Zokaitienë, penktoje vet. gydytoja Sigita Bastienë. Á rajono merus, kaip jau esame raðæ, tradiciðkai kandidatuos pats skyriaus pirmininkas. Mûsø laikui susisiekti su Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininke Vilma Venslauskiene ketvirtadiená nepavyko. Socialdemokratai persigalvojo dël mero Netikëtumø áneð Jurbarko socialdemokratø partija, kuri pakoregavo ne tik savo kandidatø á tarybà sàraðà, bet ir apsisprendë siøsti kità kandidatà á merus. Oficialiai nepatvirtinta informacija, kad rajono mero posto sieks rajono savivaldybës admimistracijos direktorë Vida Rekeðienë, nors socialdemokratai pirmieji pasitvirtino ir siuntë skyriaus pirmininkà Audroná Zairá. Ið partieèiø niekas nekomentuoja, nes nori, kad pats skyriaus pirmininkas kalbëtø, ir praðo palûkëti þada oficialø pareiðkimà po Naujøjø. A. Zairys pastaruoju metu iðgyvena sunkius laikus, nes jo artimuosius uþgriuvo nelaimës. Pareiðkiniø dokumentø pateikimas VRK ir savivaldybiø rinkimø komisijoms baigiasi gruodþio 28 d., 17 val. Asmenys, nepateikæ pareiðkiniø dokumentø laiku, negalës dalyvauti 2019 m. kovo 3 d. savivaldybiø tarybø rinkimuose. Mûsø laiko inf.

3 Lina Juðkaitienë Laimæ galima atrasti ir visà gyvenimà dirbant tà patá darbà. Apie tai ir yra ði Mûsø laiko nepaprasta naujametinë istorija. Istorija apie stabilumo pavyzdá, arba apie vienà jurbarkietæ, kuri daugiau nei 50 metø dirba kirpëja ne tik toje paèioje darbovietëje, toje paèioje vietoje, bet ir graþina savo klientus toje paèioje këdëje. Neátikëtina istorija, kurià mes atradome, taip vadinamoje, senojoje kirpykloje arba senajame buitiniame, kuriame ir dirba 73 metø kirpëja Birutë Kulikauskienë. Gal ir nebûtume jos papasakojæ, jei ne vienas mums prasitaræs klientas. Jis suþinojo, kad jo kirpëja ruoðiasi iðeiti ið darbo ir kad gruodþio 17-oji yra jos paskutinë darbo diena. Birutæ kalbinome jos darbe likus maþdaug savaitei iki paskutinës darbo dienos. Ðypsosi, kad ðiais metais þadëjo ir choro nebelankyti, kuriame per 20 metø dainavo. Jau buvo atsisveikinusi, bet choro moterys ir jos vadovë Dalë Jonuðauskienë nieko apie tai nenorëjo girdëti, nenorëjo iðleisti ir perkalbëjo. Atsipraðysiu ir gráðiu, ðypsosi Birutë. Sprendimo nedirbti kirpëja niekas nepakeis, niekas neperkalbës. Tiesiog atëjo laikas iðeiti, paprastai sako moteris. Truputá pavargo. Atëjo metas pailsëti. Ir peèius pradëjo skaudëti, nugarà tai profesinë kirpëjø liga. Pradëjo jausti, kad jau ir rankos pradëjo virpëti atsiliepia darbas maðinële. Pats laikas paèiai iðeiti aukðtai iðkelta galva, o ne laukti, kol kaþkas pasakys, kad laikas iðeiti. Be to, Birutei norisi pasidþiaugti gyvenimu ir daugiau laiko skirti sau. Noriu pavaikyti debesis. Pasivaikðèioti panemune. Iðvaikðèioti takuèius. Galiausiai, ilgiau pamiegoti, ðypsosi Birutë. Jai norisi sësti á automobilá, kurá pati vairuoja, ir aplankyti sûnø Klaipëdoje. Kvieèia á sveèius ir Londone gyvenanti dukra Asta. Nori ir gerà draugæ Ðiauliuose aplankyti. Ir dar þada á Palangà reabilitacijos centrà vaþiuoti galvà pailsinti. Galiausiai nori pajusti esanti nuo nieko nepriklausoma. Vaikai, kuriø ið viso uþaugino tris, negali patikëti, kad jø mamytë kirpti negali, nes jiems atrodo kupina energijos. Gaila Birutei ir savo klientø, kuriems ið anksto praneðë, kad planuoja nebedirbti. Labai skaudu su jais atsisveikinti. Ir jiems gaila, kad ji iðeina. Klientai dëkoja, kad ji juos tiek metø graþino, kirpo. Jokiø iðleistuviø paskutinæ dienà nesiruoðë daryti. Kolegës ta proga jai ið anksto padovanojo vëriná, auskarus, kuriais pasipuoðusi tà dienà ir á darbà atëjo. Þadëjo su kolegëmis atsisveikinti vëliau, kai gráð ið vienos kelionës. Pirmiausiai turi iðspræsti savo reikalus. Jokiø abejoniø dël pasirinkimo Birutë kirpëja dirba nuo 1967 metø iki dabar. Ir per tuos metus jai në karto nekilo mintis, nesukirbëjo në viena abejonë, kad reikëtø iðeiti dirbti kitur ar apskritai keisti darbà. Kad në nepagalvojau, ðypsosi ji. Apie tai, kad galëjo eiti ten, kur daugiau moka, irgi negalvojusi. Buvo geresniø dienø, buvo blogesniø, bet klientø visada turëjo ir viskà atpirkdavo jø nuoðirdi padëka ir tai, kad visà laikà pas jà sugráþdavo. Paèioje pradþioje kirpo moteris, bet ilgainiui iðmoko kirpti vyrus ir ásikûrë, taip vadinamoje, vyrø pusëje dauguma jos klientø buvo vyriðkos giminës atstovai. Nekilo abejoniø dël pasirinkimo net ir tuomet, kai ant jos peèiø visi darbai ir rûpesèiai sukrito. Birutë, nuo ankstyvo ryto atidirbusi kirpykloje, sësdavo ant dviraèio ir á Greièiø sodus vaþiuodavo ten sodà, darþus palaistydavo, susitvarkydavo ir vaþiuodavo á ligoninæ, kur visà naktá budëdavo prie serganèio tëvo. Tada taip turëjo bûti. Ir ið kur tiek sveikatos buvo, ðypsosi moteris. Kirpti á pirtá, ir á kaimus Tarybiniais metais, kai Birutë dirbo bene vienintelëje tuo metu Jurbarko kirpykloje, sako, þmoniø susirinkdavo kirptis tiek, kad net juoda bûdavo. Ir viskà spëdavo. Geru þodþiu mena ir laikus, kai jai atidirbus kirpykloje, dar savaitgaliais Birutæ siøsdavo kirpti á senàjà miesto pirtá. Vyrai prieð pirtá apsikirpdavo, o moterys ateidavo kirptis, ðukuosenø darytis iðsimaudþiusios.tiesiog pirtyje buvo dþiovintuvai. Toje pirtyje taip maþdaug trejus-ketverius metus dirbo. Ir, sako, gerai uþdirbo. Ir save iðlaikë, ir tëvukams galëjo padëti. Dar mena laikus, kai á kaimus vaþiuodavo. Sësdavo á didelæ buitinio maðinà su bûda, ir vaþiuodavo á kaimus kirpti. Toje maðinos bûdoje, savotiðkoje mobilioje kirpykloje, buvo ir kriauklës, ir dþiovintuvai. Laukdavo kaimo þmonës kirpëjø. Visus rajono kaimus apvaþinëdavo. Visas kirpëjas ten siøsdavo, ne tik Birutæ. Per tiek metø taip dirbti iðmoko, kad gali uþsimerkusi kirpti. Tiek viskas þinoma, áprasta. Per tiek metø ir þmones paþinti ëmë. Ið kliento veido bruoþø þinanti, kurá galima ðnekinti, su kuriuo pajuokauti, o kurio nuotaika prasta ir geriau, apskritai, nieko neklausinëti. Per tiek metø jos akyse patys klientai uþaugo yra ne vienas nuolatinis, kurá ji pradëjo kirpti penkiametá ir kerpa iki ðiol, kai yra jau suaugæs ir pats vaikø turintis vyras. Kirpëjos profesijos ji pusantrø metø mokësi ir praktikà atliko Vilniuje. Sako, labai sekësi ir mokslai, ir darbas. Iki ðiol mena, kad toji kirpykla buvo Algirdo gatvëje. Ir gerai uþdirbo, ir jà vertino. Bet baigusi mokslus tuoj pat gráþo dirbti á Jurbarkà, á buitiná, kur siuntimà mokytis kirpëjos amato buvo gavusi. Vyresni mena tuos laikus, kai ne bet kas galëjo kirpëja mokytis reikëjo siuntimà gauti. Ið Jurbarko rajono tokius siuntimus tuomet gavo penkios merginos. Birutei iki ðiol smagu prisiminti, kaip joms, jaunoms kaimo merguèëms, pradþioje buvo sunku dideliame mieste susigaudyti, kaip milicininkas baudos rublá davë, nes per gatvæ neteisingai perëjo. Lemtingas mamos pasiûlymas Birutei mokykloje visi mokslai gerai sekësi, ir muzikali buvo akordeonu, gitara groti mokëjo, ir chore dainavo, bet pasirinko bûti kirpëja. Atsitiktinumas. Arba taip likimo lemta, sako ji. Ðalia Birutës tëvø namø Smalininkuose gyveno jos klasiokë Honorata. Vienà dienà atëjusi á jø namus prasitarë, kad vaþiuos á Vilniø mokytis kirpëja ir kad Jurbarko buitiniame jos dëdë inþinierius siuntimà suorganizuos. Tai iðgirdusi Birutës mama ir dukrai pasiûlë, kad tegul ir ji vaþiuojanti mokytis, á kà Birutë tuoj pat atsakë: Gerai, nors iki tol nieko bendro su ðia sritimi neturëjo. Abi su drauge nusprendë, kad kartu vaþiuos mokytis, sutarë, kada abi atvaþiuos á Jurbarkà to siuntimo pasiimti. Taip atsitiko, kad siuntimo atvaþiavo viena Birutë. Draugë nepasirodë. Bet ir be jos Birutë gavo siuntimà. Ir iðvaþiavo. Ir visà laikà savo mamytei, kaip ji pati vadina, dëkojo, uþ tuos þodþius, uþ paskatinimà, nes patiko ir mokytis, ir dirbti. O kaip toji draugë, kuri subuntavojo ir paliko? Ji greitai kavalieriø susirado, iðtekëjo, niekur taip ir nesimokë. Birutë vienintelë giminës kirpëja. Jos mama, gyvendama Smalininkuose, su kirpëjais susijusi tebuvo tiek, kad kaþkada priimdavo á nuomininkus kirpëjus mokinius, kurie kirpëjo profesijos Smalininkø technikume mokësi. Birutë labai norëtø, kad anûkës jos darbà perimtø, kad kirpëjomis dirbtø, bet tiems jos norams nelemta iðsipildyti. Viena anûkë nuo maþens mieliau þaisdavo su maðinomis nei lëlëmis ne plaukus lëlëms ðukuodavo, o mieliau su replëmis ir plaktuku þaisdavo. Ir dabar karatë sportuoja bei màsto apie pasienieèiø mokyklà. Kita anûkë irgi në negalvoja apie darbà kirpykloje. Vaikas priþiûrëjo vaikus Kirpëjos profesijos mokësi ne tuoj pat po mokyklos baigimo. Birutë pasakoja, kad jos vaikystë ir jaunystë nebuvo lengva. Kaip ir visø, kurie gimë tuoj pat po karo. Buvo laikas, kai jø mamai reikëjo tris vaikus iðlaikyti. Dvi dukras ir sûnø. Birutæ, tuomet ðeðiolikmetæ, kaip jauniausià, iðsiuntë á Kaunà dëdës vaikø priþiûrëti. Ir mokësi tada ðiek tiek, ir dirbo. Save iðsilaikë, ir kiek galëjo, tiek mamai padëjo. Dëdienë, vieðbuty administratore dirbdama, gaudavo nuraðytø paklodþiø ar kitø daiktø, tas viskà atiduodavo Birutei, o ðioji mamai siøsdavo. Iki ðiol mena, kad tada miegodavo, taip vadinamoje raskladuðkëje, po kuria visà savo nedidelá turtà laikë, nes savo spintelës neturëjo. Bet jau tada ðokius lankë, chore dainavo ir aktyvi buvo. Gráþusi ið Kauno aplankyti tëvø á Smalininkus ir iðgirdo pasiûlymà kirpëjos profesijà rinktis. Du gerbëjai Nepaprasta yra ir Birutës meilës istorija. 25 metus ji graþiai gyveno su savo vyru, jau amþinatilá Nemyru. Ir bûtø iki ðiol gyvenæ, jei ne staiga plyðusi aorta. Birutë prisimena, kad pradþioje në minèiø neturëjo, kad jis bûtø jos vyras. Në nenorëjo, nes labai nepatiko iðvaizda. Ðlakuotas, ugniniø plaukø. O ji jam labai patikusi. Nemyras su Birutës broliu klasiokai ir draugai buvo, tai Nemyras, rodydamas á Birutæ, jo klausdavo, kas èia per mergaitë. O ðis neprisipaþindavo, kad ji jo sesuo. Bet Birutë vis rasdavo ant suolo koká obuolá. Þinojo, nuo ko jis. Nemyras patiko visiems jos artimiesiems ir broliui, ir tëvukams. Visiems, iðskyrus Birutæ. Ji pati, sako, vaikiðkai su juo tuo metu elgdavosi jis nori jà pabuèiuoti, o ji duris prieð nosá uþveria. Birutei tuo metu patiko kitas vaikinas, Vytuku já vadina. Graþus buvæs. Ir ji jam patikusi. Iki ðiol atsimena, kaip jis graþiai atrodë 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 /3 Ðventinë kirpëjos istorija: pusë amþiaus toje paèioje darbovietëje Birutë Kulikauskienë daugiau nei 50 metø dirbo kirpëja ne tik toje paèioje darbovietëje, toje paèioje vietoje, bet ir graþino savo klientus toje paèioje këdëje. pasipuoðæs ryðkiai mëlynu megztuku rugiø lauko fone. Tiesa, ádomi jos vyro vardo istorija. Nemyras, nuo þodþio, nemiræs, nes já karo metais mama pagimdë apkasuose. Kadangi neþuvo, nemirë, tai jo mama já Nemyru ir pavadino. Kaip á zaksà keturis kartus ëjo Taip atsitiko, kad abu jos kavalieriai kone vienu metu iðëjo tarnauti á tarybinæ armijà. Kiek anskèiau gráþo Vytukas. Atvaþiavo pas Birutæ, kuri tiesiai ðviesiai pasakë, kad norëtø tuoktis, Jis siûlë palaukti, kad galëtø pinigø uþsidirbti. Birutei toks atsakymas netiko. Vytukas ilgainiui pasiûlë tuoktis. Bet jei tau nelemta, taip ir nutinka, ðypteli ji. Kaip kokiame romantiðkame filme, Birutë su Vytuku tris kartus á zaksà vaþiavo ir visus kartu jis buvo uþdarytas. Arba kokia sanitarinë diena, arba kaþkas su dokumentais iðvaþiavæ. Pamaèiusi,kad nieko gero nebus, ji nusprendë, kad netekës uþ Vytuko. Nuëjusi á paðtà ir, apsimesdama paèios seserimi, iðsiuntë Nemyrui telegramà. Atvaþiuok. Birutë serga, buvo toks telegramos tekstas. Ji nenorëjo, kad Nemyras suþinotø, kad tai ji kvieèia. Þinojo, kad jis ant jos pyksta. Pati jam buvo praneðusi, kad su Vytuku á zaksà ëjo. Nemyras, gavæs telegramà, atvaþiavo tà paèià naktá. Ið Alytaus iki Jurbarko, o ið èia á Smalininkus pësèiomis, nes joks autobusas ar maðina nevaþiavo. Kità dienà abu nuëjo á metrikacijos biurà ir susituokë. Birutë nusijuokia, kad zaksas tada nebuvo uþdarytas. Apsivedë ir buvo laimingi. Dþiaugiasi, kad vyras labai mylëjo jø vaikus. Rolandà, Astà ir Povilà, kuriais Birutë labai dþiaugiasi, didþiuojasi. Bûtent uþ juos ji labiausiai dëkoja Dievui, kad vaikus iðsaugojo nuo blogio, pagundø, kad jie uþaugo geri, kurie iki ðiol ja rûpinasi. Esu pati laimingiausia mama, nes mano vaikai geriausi, sako Birutë, susigraudindama kiekvienàkart, kai tik kalba apie jos vaikus ir anûkus pasisuka. Jai smagu, kad vaikai jai kasdien po kelis kartus paskambina, kad vyresnëlis ateina á darbà ir prie visø pabuèiuoja, ir mamyte iki ðiol vadina. Ji laiminga, kad vaikai ja rûpinasi ir gerbia. Jaunëlis, gyvenantis Klaipëdoje, kasdien kone po kelis sykius mamai paskambina, pasiteirauja, ar viskas gerai. Su dukra internetu susiraðo. Vyresnëlis pas mamà daþnai uþsuka, nes Jurbarke gyvena. Birutë atradusi savàjà gyvenimo filosofijà, kad nereikia pykti, o jei kas nepatinka, geriau atsitraukti. Nepatinka þmonës, kurie labai giriasi, kurie neiðklauso, në þodþio neduoda iðtarti ir tik apie savo ligas bei negandas skundþiasi. Apie ligas Birutei nesinori kalbëti. Jau geriau padainuoti, pajuokauti, paðokti. Birutë septynis kartus svoèia vestuvëse buvusi. Ji ðypsosi, kad á savo uoðvienæ labai panaði. Toji irgi pasiutusi buvusi. Ir visada linksma, prie humoro. Ir jos mamytë tokia smagi buvusi. Muzikali, giedotoja. Baþnyèios chore dainavusi. Tokia prigimtis ið tëvø, ðypteli Birutë, savo gyvenimu árodanti, kad savo laimæ galime susikurti patys. Ir tam nebûtina blaðkytis po pasaulá, keisti darbus, ieðkant ilgesnio pinigo.

4 4/ 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 KAINOS PRAËJUSÁ ÐEÐTADIENÁ (gruodþio 22 d.) JURBARKO TURGUJE Kainos praëjusá ðeðtadiená ( gruodþio 22 d.) Jurbarko turguje 3 l obuoliø sulèiø 3,50 Eur 1 kg obuoliø 0,30 0,60 Eur 200 g dþiovintø obuoliø 1 Eur 1 l spanguoliø 5 Eur 1 kg salotø 6 Eur 1 kg svogûnø laiðkø 5 Eur 1 kg svogûnø 0,50 0,60 Eur 1 kg slyvø 1,50 Eur 1 kg juodøjø ridikø 0,80 Eur 1 kg kopûstø 0,40 Eur 1 kg bulviø 0,10 0,40 Eur 1 kg burokëliø 0,40 Eur 1 kg morkø 0,40 Eur 1 kg lazdynø rieðutø 4 Eur 1 kg graikiðkø rieðutø 3 Eur 10 kiauðiniø 2 2,30 Eur 12 putpeliø kiauðiniø 1,20 Eur 0,5 l medaus 4 Eur 100 g bièiø pikio 6 8 Eur 100 g bièiø duonelës 3 Eur 1 l pieno 0,60 Eur 1 l grietinës 4 Eur 1 kg sviesto 9 Eur 1 kg varðkës 1,60 2 Eur 1 kg varðkës sûrio 4,50 Eur 1 kg rûkyto sûrio 5 Eur 1 kg silkiø 2,80 Eur 1 kg lydekø 4,80 Eur 1 kg karpiø 4 Eur 1 kg karðiø 2,30 Eur 1 kg rûkytø þiobriø 6,80 Eur 1 kg rûkytø unguriø 36 Eur 1 kg rûkytø skumbriø 6 Eur 1 kg rûkytø vilkþuviø 6 Eur 1 kg rûkytø lydekø 6 Eur 1 kg ðoninës 4 Eur 1 kg rûkytos ðoninës 5 5,90 Eur 1 kg sûdytos ðoninës 5,20 Eur 1 kg vytintos nugarinës 9,20 Eur 1 kg kiaulienos gabaliukø 4 Eur 1 kg kauliukø 1,20 Eur 1 kg kumpio 4 Eur 1 kg rûkyto kumpio su oda 6,30 Eur 1 kg skilandþio 10,10 Eur 1 kg kiaulienos slëgtainio 3,20 Eur 1 kg rûkytø ðonkauliø 3,50 Eur 1 kg Ûkininkø deðros 4,10 Eur 1 kg Kaziuko deðros 7,70 Eur 1 kg Naminiø deðreliø 4,90 Eur 1 kg taukø 2,10 Eur 1 kg spirguèiø 2,25 Eur 1 kg Grûdø duonos 1,80 Eur 350 g Soèiosios duonos 1 Eur 600 g becukrës duonos 0,65 Eur 1 kg ðakoèio 10 Eur 500 g traðkiø 2,80 Eur 800 g Milþino batono 1 Eur 450 g Moèiutës pyrago 1 Eur 500 g pagerintos pynës 0,65 Eur 1 kg keksiukø 4,95 Eur 1 kg becukriø sausainiø 4,50 Eur 1 kg migdolinø 5,50 Eur 1 kg aviþiniø sausainiø 4,60 Eur 50 kg þirniø 13 Eur 50 kg kvieèiø, mieþiø 12 Eur 50 kg kvieèiø, mieþiø miltø 13 Eur Parengë Vytautas Kutkevièius Prenumeruokite laikraðtá Mûsø laikas 2019 metams! Prenumeratos kainos Ámonëms 6 mën. 24,00 Eur, 12 mën. 48,00 Eur. Gyventojams 6 mën. 19,50 Eur, 12 mën. 39,00 Eur. atsiimant redakcijoje 6 mën. 14,00 Eur, 12 mën. 28,00 Eur. Medþiotojai valstybës lëðomis iðasfaltavo þvyrkelá Dar viena dëmë medþiotojams. Medþiotojø vadinamo kelio Jurbarko rajone asfaltavimo konkursà laimëjo AB Kauno tiltai, kurios valdybos narys Pranas Benetis yra vienas ið Giriø medþiotojø bûrelio nariø. Lietuvos automobiliø keliø direkcijos asfaltuojamø þvyrkeliø ruoþai eina per ðio bûrelio medþioklës plotus. Automobiliø keliø direkcija negali paaiðkinti, kaip þvyrkeliø vertinimo lentelëje atsirado netikslumai, pakeitæ asfaltuotinø þvyrkeliø prioritetinæ tvarkà. Tas medþiotojø vadianmas kelias Jurbarko rajone esantis kelias Nr. 1702, Ðimkaièiai Stakiai Grauþënai, yra þymus tuo, kad kaip tik ant ðio kelio aplinkosaugininkai pagavo átariamus brakonieriavimu medþiotojus buvusá Energetikos ir aplinkos viceministrà Aleksandrà Spruogá ir buvusá Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriø Rolandà Masilevièiø. Jie ið vienu átakingiausiø vadinamo medþiotojø bûrelio Girios, o minëtasis kelias kaip tik ir eina per ðio bûrelio medþioklës plotus. Minëtojo kelio Nr ruoþas, kuris jungia Stakius su kitu þvyrkeliu keliu Nr. 1706, ðiais metais buvo pradëtas asfaltuoti. Toká sprendimà priëmë Lietuvos automobiliø keliø direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pirkimà Þvyrkeliø, esanèiø Tauragës ir Marijampolës apskrityse, kapitalinio remonto techniniø darbo projektø parengimas, projektø vykdymo prieþiûra ir darbø atlikimas, paskelbtà 2017 m. gruodþio 29 d. laimëjo AB Kauno tiltai. Darbø vertë , 87 EUR su PVM. LRT Tyrimø skyrius aiðkinosi, kodël Automobiliø keliø direkcija galëjo priimti sprendimà asfaltuoti vietos gyventojø medþiotojø keliu pramintus þvyrkeliø ruoþus, kurie Sugedo telefonas? Tele2 salonuose ieðkokite Smart Master Kiekviename Tele2 salone galima ne tik ásigyti naujà árenginá ar paslaugà, bet ir palikti sugedusá telefonà remontui Smart Master serviso punkte. Taisymas trunka vos kelias dienas, jo metu klientai gali naudotis pakaitiniu telefonu, o atliktiems darbams yra suteikiama 3 mënesiø garantija. Smart Master tai naujasis Tele2 telefonø prieþiûros centro, daugelá metø teikusio autorizuotas iðmaniøjø árenginiø remonto paslaugas, pavadinimas. Dþiaugiamës galëdami pristatyti naujà savo vardà kurdami já, norëjome pabrëþti tai, kas mums svarbiausia: draugiðkumas ir ypatingas dëmesys kliento patirèiai, mûsø meistrø ekspertiðkumas bei paslaugø kokybë, sakë Evaldas Viselga, Smart Master vadovas. Nuo kitø servisø, Smart Master skiriasi savo tinklo dydþiu visoje ðalyje yra net 70 árenginiø priëmimo punktø. Beje, nors jie ákurti tik Tele2 salonuose, ðio serviso paslaugomis naudotis gali visø operatoriø klientai. Kaip neprarasti árenginio garantijos? Serviso Smart Master darbuotojai primena, kad ðiuolaikiniai árenginiai rei- Sutapimas ar ne, bet átakingam Girios bûreliui priklausantis rajono tarybos narys Faustas Bakys yra ir rajono savivaldybës vietinës reikðmës keliø ir gatviø asfaltavimo bei daugiabuèiø kiemuose automobiliø stovëjimo aikðteliø tvarkymo planui parengti komisijos pirmininkas. veda á niekur, kuriuo naudojasi tik medþiotojai, kai tuo tarpu labiau apkrautas rajono Vertimø þvyrkelis geriausiu atveju bus asfaltuojamas po 2020 metø ir kuris nepateko á metø asfaltuojamø keliø sàraðà. Vykdydama þvyrkeliø asfaltavimo programà Automobiliø keliø direkcija pernai patvirtino sàraðà keliø, atrinktø pagal dvi metodikas. Remiantis ðios lentelës duomenimis, m. asfaltuojami ruoþai Jurbarko rajone buvo parinkti keturi: kelio Nr Vadþgirys Paskynai kiek daugiau nei pusantro kilometro ruoþas, kelio Nr Raudonënai Pamituvys I 7,5 kilometrø ruoþas, kelio Nr Padubysys Juodaièiai Griciai kilometro ruoþas ir jau minëtas kelio Nr Ðimkaièiai Stakiai Grauþënai 2 kilometrø ruoþas. Girios bûreliui priklausantis rajono savivaldybës tarybos narys socialdemokratas, medþiotojas Faustas Bakys neigia Giriø bûrelio átakà. kalauja ir inovatyvios profesionalø prieþiûros: originaliø detaliø, paèiø naujausiø technologijø ir savo sritá iðmananèiø ekspertø. Viso to tikëtis galima tik ið telefonø gamintojø sertifikuotø servisø. Svarbu atminti, kad po remonto neautorizuotoje taisykloje, telefonui yra panaikinama garantija. Be to, niekas neprisiims atsakomybës, jei árenginys kità dienà ir vël pradës neveikti. Net jei atrodo, kad telefonas sugedo nepataisomai, uþsukite á jums artimiausiame Tele2 salone esantá Smart Master priëmimo punktà darbuotojai patars ir pasiûlys paèià geriausià iðeitá, sakë E. Viselga. Jurbarko rajone yra tik vienas ið trijø ðio bûrelio valdomø medþioklës plotø. Kiti du Panevëþio ir Ðirvintø rajonuose. Ið Jurbarko rajono gyventojø Giriø nariu yra ne tik F. Bakys, bet ir kitas buvæs Jurbarko urëdas Edmundas Maèieþa bei buvæs Jurbarko urëdo pavaduotojas Vydas Adomas Rutka. LAKD vadovas kalbëdamasis su LRT tyrimø skyriumi sakë neþinantis, kaip atsitiko, kad lentelëje, vertinant Vertimø þvyrkelá, yra tiek klaidø. LAKD`o vadovas negalëjo pateikti paaiðkinimø, nors prieð susitikimà jis buvo informuotas, kad bus kalbama apie konkreèius asfaltuojamø þvyrkeliø ruoþus. Kad bûtø iðvengta interesø konfliktø, o pinigai paskirstyti visoje Lietuvoje tolygiai, Ðilumos kaina Jurbarke nuo 2019 m. sausio 1 d. Vykdydama Lietuvos Respublikos Ðilumos ûkio ástatymo (Þin., 2003, Nr ) bei Ðilumos ir karðto vandens kainø nustatymo metodikø nuostatas, AB Kauno energija valdyba savo 2018 m. gruodþio 21 d. sprendimu Nr nustatë ðias galutines centralizuotai tiekiamos ðilumos ir karðto vandens kainas, ásigaliosianèias nuo 2019 m. sausio 1 dienos: gyventojams vienanarë ðilumos kaina uþ suvartotà ðilumos kieká 5,97 ct/kwh su 9 proc. PVM, kitiems vartotojams vienanarë ðilumos kaina uþ suvartotà ðilumos kieká 6,63 ct/kwh su 21 proc. PVM. Taip pat buvo nustatytos ir karðto vandens kainos (kai karðto vandens tiekëjas AB Kauno energija ): Eil. Nr Rodiklio pavadinimas Karðto vandens kainos vartotojams daugiabuèiuose namuose (gyventojams su 9 proc. PVM): Karðto vandens kainos kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): LAKD`as naudojasi specialia metodika, kurios pagrindu yra reitinguojami asfaltuotini þvyrkeliø ruoþai ir sudaroma prioritetinë ðiø ruoþø asfaltavimo eilë. Prioritetinë eilë formuojama atsiþvelgiant á nemaþai kriterijø: gyventojø skaièiø, vidutiná metiná paros eismo intensyvumà, visuomenës praðymus, ruoþo asfaltavimo ekonominius rodiklius ir tai, kaip tuos ruoþus vertina savivaldybiø tarybos. LRT tyrimai konstatuoja, kad jei Vertimø kelias bûtø tiksliai ávertintas dël vieðojo transporto, taip pat jei bûtø ávertintas ruoþø uþbaigtumas, Vertimø kelias turëtø pakilti á pirmà arba antrà pozicijas, o keliai Nr ir Nr apskritai greièiausiai iðkristi ið sàraðo. LRT inf. Karðto vandens kainos 5,80 Eur/m 3 6,39 Eur/m 3 Visà informacijà apie kainas, kainø dedamàsias, name suvartotà ðilumà, vidutinius mokëjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovës interneto svetainëje Anot vadovo, jei prieð gedimà árenginiui galiojo garantija ji iðliks ir po ðiame servise atlikto remonto. Jei tokios nebuvo, visiems èia atliktiems darbams bus suteikta 90 dienø garantija. Savo darbams garantijà suteikiame atsakingai. Nepaisant gedimo, dël kurio árenginys patenka á mûsø meistrø rankas, jie visuomet papildomai patikrina ryðá, kitus telefono jutiklius, ekrano jautrumà lietimui, kamerà. Visa tai yra daroma dël klientø kad jie atgautø tobulai veikiantá telefonà, pasakojo Smart Master vadovas. Pasak jo, dël papildomø patikrinimø remontas netrunka ilgiau. Standartiniu atveju árenginys savininkui yra gràþinamas per 2 5 darbo dienas nuo atidavimo taisymui, nesvarbu kokioje vietovëje jis begyventø. Svarbiausia padëti klientui Telefonø ar kitø iðmaniøjø árenginiø gedimas jø savininkams visuomet yra nemalonus ávykis, todël Smart Master serviso darbuotojai stengiasi, kad bent remonto procesas jiems nesukeltø papildomø rûpesèiø. Taisomø árenginiø savininkams visuomet pasiûlome pakaitiná telefonà, kad remonto metu jie neliktø be ryðio. O jei taisymo iðlaidø nepadengia garantija ar draudimas mûsø servise Tele2 klientams yra suteikiama galimybë atsiskaityti dalimis, pasakojo E. Viselga. Klientams sukurta ir itin patogi internetinë svetainë Sugedus árenginiui, joje galima patikrinti preliminarià remonto kainà, suþinoti artimiausio priëmimo punkto adresà, o vëliau ir sekti atliekamø darbø statusà. Be to, svetainëje galima rasti ir naudingos informacijos, kaip priþiûrëti bei apsaugoti savo árenginius. Smart Master servise galima taisyti visus Samsung, Huawei LG, Getnord, Coolpad, Meizu, Sony ir Xiaomi árenginius bei mygtukinius Nokia telefonus.

5 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 /5 KOMUNALINIØ ATLIEKØ SURINKIMO GRAFIKAS Jurbarko rajono savivaldybës teritorijoje 2019 m. UAB Ecoservice Klaipëda informuoja, kad individualûs konteineriai iðveþimo dienà, 7.00 val., privalo bûti iðstumti ið kiemø valdø. Jeigu atliekos dël transporto gedimo liko neiðveþtos, praðome konteinerius palikti: jie bus iðveþti kità darbo dienà. Dël nepalankiø oro sàlygø, nesant galimybei privaþiuoti, praðome atliekas kaupti maiðuose. Atsiradus galimybei visas susikaupusias atliekas iðveðime. ---nukelta á 6 psl.---

6 6/ 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 Komunaliniø atliekø surinkimo grafikas Jurbarko rajono savivaldybës teritorijoje 2019 m. Su atliekø surinkimo grafiku galima susipaþinti Ðilalës rajono savivaldybës tinklalapyje UAB Ecoservice Klaipëda tinklalapyje Tauragës regiono atliekø tvarkymo centro tinklalapyje UAB Ecoservice Klaipëda

7 Preliminarus rûðiavimo atliekø SURINKIMO GRAFIKAS 2019M m. gruodþio 28 d. Nr. 52 /7 Pakuoèiø ir antriniø þaliavø (popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo) surinkimo ið bendrøjø konteineriø GRAFIKAS 2019 m. SAUSIO MËN. VASARIO MËN. LIEPOS MËN. RUGPJÛÈIO MËN. KOVO MËN. BALANDÞIO MËN. RUGSËJO MËN. GEGUÞËS MËN. SPALIO MËN. Pastaba: ðvenèiø dienomis atliekos Jurbarko rajono savivaldybës administracija skelbia negyvenamøjø patalpø nuomos konkursà iðnuomoti: ,16 kv. m bendro ploto patalpas, paþymëtas indeksais nuo 22 iki 27 ir nuo 29 iki 36 pastate buitinëse patalpose, unikalus Nr , Tauragës g. 1B, Erþvilko mstl., Jurbarko r. sav. Pradinë nuomos kaina 0,16 Eur uþ 1 kv. m per mënesá. Nuomos terminas iki 2023 m. gruodþio 31 d kv. m ploto patalpos, paþymëtos indeksu 1-7, (kurios bendras UAB Jurbarko komunalininkas inf. Jurbarko rajono savivaldybës administracija skelbia negyvenamøjø patalpø nuomos konkursà plotas 223,01 kv. m) pastate mokykloje, unikalus Nr , Ateities g. 15, Girdþiø k., Jurbarko r. sav., pagal ið anksto suderintà grafikà su Girdþiø seniûnija paðto veiklai. Pradinë nuomos kaina 0,12 Eur uþ 1 kv. m per mënesá. Nuomos terminas iki 2021 m. sausio 31 d. Paraiðkas dalyvauti nuomos konkurse ir privalomus dokumentus pateikti iki 2019 m. sausio 11 d val. Jurbarko rajono savivaldybës administracijai 309 kab., Dariaus ir Girëno g 96, Jurbarkas. Paraiðkos ir privalomi dokumentai pateikiami uþklijuotame voke su uþraðu: ,16 kv. m bendro ploto patalpø pastate buitinëse patalpose, Tauragës g. 1B, Erþvilko mstl., Jurbarko r. sav. nuomos konkurso dokumentai kv. m ploto patalpos pastate mokykloje, Ateities g. 15, Girdþiø k., Jurbarko r. sav., nuomos konkurso dokumentai. Paraiðkos formà ir nuomos sutarties projektà galima gauti Jurbarke, Dariaus ir Girëno g. 96, 309 kab., tel , faksas arba el. BIRÞELIO MËN. paðtu aldona.peckaitiene@jurbarkas.lt. Darbuotoja, atsakinga uþ konkurso vykdymà: Aldona Peèkaitienë, Jurbarko rajono savivaldybës administracijos Infrastruktûros ir turto skyriaus vyriausioji specialistë. Vokai su konkurso dokumentais atplëðiami 2019 m. sausio 11 d val. 201 kab., Dariaus ir Girëno g. 96, Jurbarke. Pradinis ánaðas, lygus 3 mënesiø pradiniam nuompinigiø dydþiui, turi bûti sumokëtas á Jurbarko rajono savivaldybës administracijos sàskaità Nr. LT Luminor AB banke. LAPKRIÈIO MËN. GRUODÞIO MËN. UAB Jurbarko komunalininkas inf.

8 8/ 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 Bendruomeniðkumas galimybë padëti vienas kitam Rasa Murauskienë Ne paslaptis, kad per ðventes paaðtrëja vienatvës, atskirties ir skurdo bûsena, o ypaè metø pabaigoje, tarp ðv. Kalëdø ir Naujøjø. Tada visiems norisi ir geresnio þodþio, ir didesnio dëmesio, ir gardesnio kàsnio, kad ðventinës dienos nebûtø tokios pat, kaip ir ðimtai kitø. Tuo laikotarpiu suaktyvëja ir kaimø bendruomenës, seniûnijos, su laukneðëliais, sveikinimais lankydamos senolius, nepasiturinèias, daugiavaikes ðeimas, organizuodamos gerumo akcijas. Pagalba vienas kitam suartina bendruomeniø narius, kurie dalindamiesi tuo, kà turi, tiesia gerumo rankà tiems, kam jos labiausiai reikia. Vieðvilieèiai susivienijæ nuotaikingam miestelio eglutës áþiebimui prie þuvitakio, bet pirmiausia kelionei pas vyriausius bendruomenës atstovus. Dovanos jau suruoðtos, belieka jas áteikti. Vieðvilës nuotr. Ðventiniai susitikimai praskaidrina senoliø kasdienybæ. Girdþiø nuotr. Tikslas suvienija Tuo, kad bendromis jëgomis galima nuveikti didelius darbus ir suteikti vieni kitiems dþiaugsmo, patvirtina ir septyniolika metø Vieðvilës seniûnijos seniûnu besidarbuojantis Valentinas Kucinas. Uþaugæs Vieðvilës miestelyje, o po studijø veterinarijos akademijoje sugráþæs èia gyventi ir dirbti, pasakoja, kad nedidelëje bendruomenëje, kaip ðeimoje visi tariasi, ko labiausiai reikia buièiai palengvinti ar laisvalaikiui praleisti, o kaþkà kartu ásigijæ, pastatæ, sukûræ, ir labiau dþiaugiasi, ir daugiau saugo. Pamenu, kai remontavom ambulatorijà, nors ir nebuvo aiðku, iðliks ji ar neiðliks, bendruomenë labai susitelkë, daug energijos tam atidavë. Atstatëme pastatà, prikëlëme já ið avarinës bûklës. Kas medienos, kas pinigø, kas fizine pagalba prisidëjo. Dirbo tada þmonës tikrai pasiaukojanèiai, kad tik iðgelbëtø gydymo ástaigà, prisimena V. Kucinas. Paèiø gyventojø ádirbio pareikalavo ir vandentiekio ávedimas kapinaitëse. Græþiná ásirengti buvo per brangu, tai savo jëgomis ásikasëme ðuliná, ið seniûnijos lëðø nupirkome hidroforà, rankomis ásikasëme tranðëjas, susidëjom vamzdþius ir ávedëme vandentieká. Dirbome savanoriðkai, kas kiek galëjo. Ir ðiandien dar naudojamës tuo, kà ásirengëme prieð daug metø, pasidþiaugia seniûnas, pridurdamas, kad ne visiems sumanymams bendruomenë lengvai pritaria ir turi vieningà nuomonæ, bet ginèø, diskusijø dëka ir gimsta tiesa. To pavyzdys, pasak seniûno, þuvitakis. Dalis gyventojø buvo prieð senojo krioklio naikinimà ir þuvitakio árengimà. Teko ilgai vieðvilieèius átikinëti, konferencijas organizuoti. Ðiandien gyventojai didþiuojasi graþiu þuvitakiu ir palaipsniui aplink já sutvarkytomis poilsio zonomis. Seniûnas dþiaugiasi, kad tie darbai, prie kuriø prisilieèia vieðvilieèiø rankos, ilgiau tarnauja. Jei patys talkoje dalyvauja, maþiau ðiukðlina, jei suoliukus nudaþo ar gultus prie vandens sukonstruoja, nesulauþo. Stebi, kad ir kiti aplinkos neniokotø, o jei kaþkà miestelyje stato ar remontuoja, kad darbà atliktø koky- Vieðvilës pagrindinë mokykla kasmet organizuoja kalëdinæ paramos mugæ. Direktorë I. Oièenkienë, pavaduotoja R. Augustienë ir vyr. mokytoja V. Jakaitytë ruoðia vaiðes Gerumo stalui. biðkai. Kad ir tas pats pagrindinës miestelio gatvës ir ðaligatviø remontas kontroliuoja darbus ir seniûnas, ir patys gyventojai. Savo pastebëjimais pasidalina, kas jø manymu, ne taip daroma, arba kà bûtø galima daugiau padaryti. O ir naudos miesteliui stengiasi kuo daugiau uþèiuopti tiesiant gatvæ atkasti akmenys panaudoti Vieðvilës lurdo statybai. Bendrø darbø ir idëjø dëka vieðvilieèiai susikûrë patrauklià aplinkà sau ir miestelio sveèiams. Dabar rûpestis tuðèias Vieðvilës vaikø globos namø pastatas, kuriame, pasak V. Kucino, galëtø veikti seneliø globos namai ar kita panaði ástaiga. Senyvo amþiaus gyventojø daugëja ir poreikis tokioms paslaugoms auga. Kalëdø ðakelë gili tradicija Tradicija lankyti labiausiai paramos, ir dvasinës, ir materialinës, stokojanèius bendruomeniø narius, tampa kaip ir garbës reikalu. Reta seniûnija ar bendruomenë prieð ðv. Kalëdas tam neskiria dëmesio visà gruodá bûna organizuojama pagalba sunkiau gyvenanèioms ðeimoms, senoliams. Ta tradicija, kaip pamena V. Kucinas, Vieðvilës seniûnijoje prasidëjo maþdaug prieð 20 metø. Taupumo sumetimais ir siekiant iðsaugoti Lietuvos miðkus kilo mintis parsineðti eglës ðakelæ, kad nereikëtø pjauti eglës. Dalis vyresnio amþiaus þmoniø negalëjo patys ateiti ir pasiimti, tai Irena Petroðienë, Kalveliø girininkijos girininkë, pasiûlë idëjà tuos, kam virð 80 ir daugiau metø, aplankyti ir nuneðti eglës ðakà jiems á namus. Bet Bendrø darbø ir idëjø dëka vieðvilieèiai sukûrë patrauklià aplinkà sau ir miestelio sveèiams. Kalëdinëmis dekoracijomis pasirûpino Snieþana Ðaðienë. vien ðakelæ neðti irgi nei ðis nei tas. Taip po truputá ir atsirado geradariø, kurie kasmet iðkepdavo kûèiukø ar pyrago, numegzdavo kojines ar kaþkà panaðaus sugalvodavo. Taip ta tradicija ir tæsiasi metai ið metø. Jau ketverius metus prie jos prisijungia Vieðvilës pagrindinë mokykla, organizuojanti kalëdinæ mugæ. Uþ surinktas lëðas nuperkame dovanëliø, pasakoja seniûnas, padëkodamas ir prisidëjusiems verslininkams, aktyviems gyventojams. Vietoj paprastos ðakelës Asta Vaitkienë akcijai Parsineðk Kalëdas á savo namus padovanojo ið eglës ðakø pagamintus gyvûnëlius. Visus metus seniûnaitë Irena Petroðienë ruoðë megztas dovanas senjorams. Vilnas dovanojo ûkininkas Pranas Kuniauskas. Siûlus paruoðë Violeta Jogminienë, o mezgëjos Genë Leveckienë, Vilma Mingëlienë ir Marytë Navickienë laisvu laiku nuo kitø buities darbø mezgë jaukias ir ðiltas kojines, kuriomis prieð ðventes buvo pradþiuginti Vieðvilës senjorai. Ðiemet aplankyti 63 senoliai tiek Vieðvilës miestelyje, tiek ir kaimuose Jûravoje, Antupiuose, Leipgiriuose, Ridelkalnyje. Kai kuriuos senolius pirmà kartà lankëm. Nustebinom, patenkinti visi buvo, pasakoja seniûnas, kartu pas senolius vaþiavæs su seniûnaite Dalia Maèieþiene ir viena skautø draugijos atstove. Prieð Kalëdas daug ðeimø aplankë ir kartu su Vieðvilës ugniagesiais savanoriais, Jurbarko Prieðgaisrinës gelbëjimo tarnybos pareigûnais Valdu Juozapaièiu ir Artûru Ðeveliu bei Jurbarko rajono policijos komisariato bendruomenës pareigûnu Ramûnu Budriumi vykdydami prevencinæ akcijà Gyvenkime saugiai. Apsilankymo metu buvo dovanojami dûmø detektoriai, kuriuos gyventojø namuose árengë ugniagesiai. Policijos pareigûnas dalino ðviesà atspindinèius atðvaitus, mokë kaip teisingai reikia juos neðioti, priminë, kaip iðsikviesti pagalbà á namus, praneðti apie ávyká pareigûnams. Penkis dûmø detektorius nupirko savivaldybë, 10 padovanojo Arûnas Grikðas, o 70 nupirko bendruomenë. Pirmiausia senoliams paskui ir sunkiau gyvenantiems, pasakojo seniûnas. Seniûnui dþiugu, kad artimieji senoliø neapleidþia, neemigruoja masiðkai, kaip kituose regionuose. Vieðvilë verslus kraðtas, èia þmonës randa darbo ir netingi jo imtis vien skardininkø kelios deðimtys stogus dengia, lietvamzdþius gamina, taip pat medþio perdirbimo verslas vyksta. Èia pat vietoje niða, kur galima uþsidirbti, tad bëgti svetur maþai kas susigundo. Tie, kas duoda su kaupu atgauna Lankyti vyresnius bendruomenës narius áprasta ir Girdþiø seniûnijoje. Seniûnas Mindaugas Dilys sako tæsiantis ðià tradicijà, kurià jau rado atëjæs vadovauti seniûnijai. Darbuotojai kartu su Kalëdø seneliu bei jo palyda nuo gruodþio vidurio pradëjo kelionæ pas vieniðus vyriausius Girdþiø seniûnijos gyventojus. Ði kelionë uþsitæsë iki pat gruodþio 21 d. Aplankyta daugiau kaip 30 seneliø. Nuotaika, kurià sukuria tokie apsilankymai yra nenusakoma. Gyventojai jau dabar dalinasi áspûdþiais vieni su kitais. Esame dëkingi Girdþiø kraðto verslininkams: parduotuvës,,aumaja savininkui Martynui Vingeliui, parduotuvës,,girdþiø Gulbelë vadovui Arûnui Tarnauskui, Vidai ir Gediminui Norvilams, Svajonei ir Vladui Vaicekauskams uþ,,sûrio dþiazas dovanëles. Ðie verslininkais savo dovanëlëmis visada dþiugino, dþiugina ir tikime ateityje dþiugins Girdþiø kraðto gyventojus. Uþ tai jiems didelis aèiû. Beje, aplankyti þmonës buvo dþiuginami ir Girdþiuose besimokanèiø, Jurbarko Naujamiesèio progimnazijos Girdþiø skyriaus vaikuèiø sukurtais atvirukais ir juose uþraðytais pasveikinimais. Tarp aplankytø gyventojø buvo ir buvusiø mokytojø. Didelis pluoðtas ðiø mokiniø sukurtø atvirukø Kalëdø senelis persiuntë greituoju bûdu per paðtininkus Larisà Jankauskienæ ir Vidà Stoðkø. Aèiû jiems uþ ðià pagalbà Kalëdø seneliui, dëkojo seniûnas M. Dilys, Girdþiø seniûnijos vardu linkëdamas visiems gerumo ir ramybës prie Kûèiø stalo, tikro dþiaugsmo ðv. Kalëdø rytà, sveikatos, energijos ir iðminties ateinanèiais Naujaisiais 2019 metais. Projektà remia: Projektas: Gelbëjimo misija: ádomioji nykstanèiø Jurbarko rajono kaimø istorija ir jà kuriantys þmonës.

9 Judita Paþereckienë Ðiø metø pavasará Jurbarko kraðto muziejaus parodø ir koncertø salëje cerkvëje Jurbarko Antano Giedraièio-Giedriaus gimnazijos ir ðio muziejus iniciatyva buvo suorganzuota jurbarkietës, gimnazijos absolventës Rûtos Lendraitytës-Utallos drabuþiø kolekcijos paroda. Á Jurbarkà ji atkeliavo po jubiliejinio Mados infekcijos pristatymo, kuriame Rûta dalyvavo kaip 2017 metø mados Injekcijos laureatë. Rûtos Lendraitytës-Utallos kolekcija vadinasi The clothes are alive ( Gyva apranga ). Mados infekcijoje jurbarkietë pateko tarp geriausiøjø, todël jai buvo patikëta atstovauti Lietuvai praëjusià vasarà vykusioje Kijevo mados savaitëje. Rûta, apsilankiusi Mûsø laiko redakcijoje, pasidalijo áspûdþiais ið Kijevo, dabartine savo kûryba ir kokiø principø reikëtø laikytis norintiems neprasilenkti su geru skoniu besirengiant. The Clothes are Alive kolekcija buvo pastebëta ir Kijeve vykusio Tarptautinio jaunøjø dizaineriø konkurso metu tarp geriausiø devyniø Europos ðaliø dizaineriø. Paðnekovë pasakoja, kad ði patirtis jai buvo neákainojama ne dël apdovanojimø ten ji susipaþino su talentingiausiais kitø ðaliø jaunaisiais dizaineriais keitësi áspûdþiais, patirtimi, kalbëjosi apie mados pasaulá. Ði kelionë, ðis projektas subûrë tokià globalià bendruomenæ, kuri ir toliau bendrauja, kuria ateities projektus. Kijeve lankiausi pirmà kartà ir jis man paliko labai gerà áspûdá. Modeliai su mano ir kitø kurtomis kolekcijomis þengë podiumu, kurá atstojo pagrindinë Kijevo gatvë kaip mûsø Gedimino prospektas Vilniuje. Ir konkurso komisija, ir þiûrovai, susirinkæ ið visos Europos, þavëjosi mano kolekcija, neslepia Rûta. Jurbarko kraðte uþaugusi ir pripaþinimo sulaukusi dizainerë jau gerà deðimtmetá dalyvauja kuriant drabuþiø kolekcijas ir mados renginiams, ir pavieniams asmenims, ir, kas dabar jai atrodo svarbiausia, kino ir teatro industrijai. Dizainerë, Vilniaus dailës akademijoje baigusi kostiumo dizaino bakalauro ir magistro studijas, ðiuo metu sëkmingai darbuojasi tarptautiniuose teatro ir kino projektuose. Su visa komanda ji buvo nominuota Auksiniam scenos kryþiui uþ spektaklá, reþisuotà Aleksandro Ðpilevoj, Neiðmoktos pamokos. Rûta jau dabar yra pristaèiusi ðeðias autorines kolekcijas. Dabar man svarbiausia kurti kostiumus teatro scenai. Ir ne tik kostiumus, bet daþniausiai ir scenografijà, plakatus, afiðas, kitokià reklamà. Reþisieriai manim pasitiki. Su A. Ðpilevoj dirbau prie kostiumø dizaino ir jo pastatytame Rusø dramos teatre spektaklyje Urodas, ir neseniai publikai Ðiauliø nacionaliniame dramos teatre taip pat jo sukurtame Begadielnia. Èia man buvo suteikta visiðka kûrybinë laisvë, pasakoja paðnekovë. Ji dþiaugiasi, 2018 m. gruodþio 28 d. Nr. 52 /9 Dizainerë ið Jurbarko atsidûrë kultûros kûrëjø elite Rûta Lendraitytë-Utalla pasidalijo áspûdþiais ið Kijevo, dabartine savo kûryba ir kokiø principø reikëtø laikytis norintiems neprasilenkti su geru skoniu... Mados infekcijos pristatymo metu jurbarkietë pateko tarp geriausiøjø. kad po projekto Kijeve atsirado daug kûrybiniø pasiûlymø. Po spektaklio Ðiauliuose dabar ji kuria kostiumus Klaipëdos jaunimo dramos teatre su reþisieriumi Valentinu Masalskiu. Negana to, jurbarkietë kûrëja ir garsiø kino kompanijø, tokiø kaip Netflix, HBO, UFAFICTION, SPARK- FILM&TV ir kitø, kûrybinë darbuotoja. Èia kartu su nemaþa komanda ji kuria filmams kostiumus, pasak Rûtos, daugiausia tam tikro istorinio laikotarpio. Ir ðis darbas jai labai patinka, nes bûdama kultûros þmogumi, domisi istorija su visais jos aspektais, tame tarpe ir apranga. Tai milþiniðka kino industrija, kuri gali suteikti labai daug þiniø, sako ji. Apie drabuþius, psichologija besidominti paðnekovë, gali papasakoti labai daug. Jos nuomone, apranga atskleidþia þmogø ne tik etiketës, garsûs vardai, bet ir pati apsirengimo maniera, drabuþiø spalvos jø pasirinkimas. Matai, kuris nori pasislëpti, bûti nematomas, o kuris pageidauja dëmesio, apsirengæs ryðkius, kartais iððaukianèius drabuþius ir pasirinkæs atitinkamà makiaþà. Drabuþiai tai þinutë apie mus, net ir kai visai to nenorim ar nesitikim. Jie tarsi mûsø vidaus atspindys, ir niekur nuo to nepabëgsi, teigia Rûta. Ji pati ðiuo metu renkasi neryðkius, prislopintø spalvø drabuþius, pripaþindama, kad kolekcijos Drabuþiai yra gyvi modeliai, jai patys artimiausi. Dizainerë neneigia, kad ryðkios, iððaukianèios spalvos yra ne jai. Paèios sukurtais drabuþiais daþniausiai vilkinti jurbarkietë pasakoja ir apie tai, kad Lietuvoje sunku nusipirkti gerø, kokybiðkø drabuþiø uþ prieinamà kainà. Audiniø kokybë yra labai suprastëjusi, net ir garsiø firmø. Daþniausiai vilkiu savo pasisiûtais rûbais arba nusiperku uþsienyje, kur tenka nemaþai pakeliauti su ávairiais reikalais, sako Rûta, pajuokaujanti, kad pasiuva ir artimiesiems, tik su jais labai sunku ginèytis, nes turi savo skoná. Kalbëdama apie lietuviø suvokimà mados ir skonio srityje, jurbarkietë teigia, kad jie tikrai rengiasi stilingai, ypaè didþiuosiuose miestuose. Mums trûksta dràsos iðreikðti save. Esam kompleksuota tauta, todël iðvysti neáprastà drabuþio, batø spalvà ar jø deriná yra retenybë, kaip ir kitø akseksuarø papuoðalø, rankiniø ir pan. Bet didþiausia dalimi mûsø aprangà diktuoja pinigai. Esam neturtingi, negalim rengtis prabangiø mados namø, dizaineriø sukurtais drabuþiais, sako Rûta. The Clothes are Alive kolekcija buvo pastebëta Kijeve vykusio Tarptautinio jaunøjø dizaineriø konkurse. Nuotraukos ið asmeninio albumo. Ji pataria norintiems patraukliai ir skoningai atrodantiems þmonëms nepersistengti. Tiesiog galima ir su maþesnëmis iðlaidomis atrodyti graþiai, madingai: Galima vienà rûbà ásigyti brangesná, kità kad ir prekybos centre, dar vienà dëvëtø drabuþiø parduotuvëje. Svarbiausia skonis, o ne pinigai. Dël drabuþiø spalvos pasirinkimo dizainerë taip pat turi savo nuomonæ pamëgusieji pilkà ar juodà spalvas stengiasi pasislëpti ar paslëpti savo emocijas, raudonà renkasi ryðkios asmenybës ar galbût tos, kurioms trûksta dëmesio. Pasak Rûtos, tiek spalva, tiek stilius visuomet pasako apie tuo metu rûbà vilkinèio þmogaus asmenybæ. Apie savo kûrybà kuriant drabuþius paðnekovë sako, kad ji remiasi tam tikromis psichologinëmis teorijomis ir savo tyrimais. Kai kuriu konkreèiam asmeniui, daþniausiai moterims, ásigilinu á jø gyvenimà. Kà jos nori paslëpti, kokius figûros, gal dvasinio gyvenimo trûkumus. Sovietmetis yra uþdëjæs toká gilø kompleksø bagaþà, kad mes beveik visi já iki ðiol neðiojamës. Tai atsipindi ir poþiûryje á drabuþius, savo paties asmenybæ, figûrà. Aplink tiek daug savimi, savo iðvaizda nepasitikinèiø þmoniø, kad nori nenori tenka gilintis á kiekvieno þmogaus, kuriam kuri, psichologijà. Domëjimasis psichologija padeda iðgryninti þmoniø poreikius. Kurdama remiuosi tam tikromis psichologinëmis teorijomis ir savo tyrimais ieðkau, kaip ir kada þmonës jauèiasi geriausiai, sako dizainerë. Remdamasi vokieèiø psichoanalitikës Karen Horney tyrimais Neurotiðka mûsø laikø asmenybë Rûta Lendraitytë-Utalla kuria ir drabuþiø kolekcijas, ir reikiamà rûbà pritaikydama konkretiems asmenims. Nors asmeniniø uþsakymø, pasak jos, ðiuo metu ji turi nedaug, nes gilinimàsis á kiekvieno kliento asmenybæ pareikalauja daug dvasiniø jëgø, nuolatiniø klientø ji neatsisako. Paklausta, kokios mados tendencijos vyraus kitais metais, jurbarkietë dizainerë Rûta atsako, kad mada, kaip ir visais laikais, juda ratu. Tai, kas buvo primirðta, pasenæ, vël atgyja ir ateina, tik su kita audiniø kokybe, kitais aksesuarais. Taip jau atsitiko, kad ðiuolaikinë mada tapo neatsiejama nuo patogios sportinës avalynës. Tai skubanèiø, lekianèiø, patogiai gyvenanèiø þmoniø atributas. Pati neseniai vykusioje premjeroje Ðiauliø dramos teatre vilkëjau ðventinæ suknelæ ir sportinius batelius. Ir jauèiausi labai gerai. Ði avalynë, manau, tapo nuolatine mûsø gyvenimo palydove ir kasdienybëje, ir per iðkilmingus renginius. Ir tai yra stilinga, sako jurbarkietë. Ji pataria ir kaip nepadaryti daþnai pasitaikanèiø aprangos klaidø. Pirma ið jø pernelyg aptempti drabuþiai. Nebelieka vietos tø, kurie mato, fantazijai, jei drabuþiai itin prigludæ prie kûno. Patarèiau rinktis bent keletà centimetrø nuo jûsø atitolusá rûbà. Taip sukursite paslaptingumo, stilingumo, jaukumo siluetà. Neatrodysite prastai, vulgariai, teigia Rûta. Kita, daþniausiai pasitaikanti mûsø platumose neskoninga aprangos detalë aukðtakulniai. Pasak paðnekovës, þymiai subtilesná, patrauklesná garderobà ir gerà skoná demostruoja þemakulne avalyne avinèios moterys. Tai tiesiog taisyklë. Ji pataria ir nenaudoti pernelyg ryðkaus makiaþo, rinktis natûraliø tonø atspalvius ir visur matyti saikà. Geriau viena miela detalë, tarsi uþuomina á tavo asmenybæ, bet ne besaikis puoðimàsis ar daþymàsis. Kaip ir ðukuosenos, kurios, ypaè vyrø, dabar visos yra vienodos, kai plaukai paliekami tik virðutinëje galvos dalyje, o smilkiniø srityje iðskutami. Tai banalu, nes vienoda. Visur svarbu individualumas ir iðskirtinumas. Nereikia aklai sekti mada, nes tuomet kaip tik tapsite nebemadingi, pataria paðnekovë. Atsisveikindama Rûta negaili gerø þodþiø jà Jurbarke ugdþiusioms menininkëms gimnazijos dailës mokytojai Jurgai Davidavièienei ir Vinco Grybo muziejaus vedëjai Rasai Grybaitei. Jos, kaip ir pati dizainerë, ádëjo daug triûso, kad jurbarkietë pasiektø tokiø aukðtumø, turëtø tiek kûrybiniø sumanymø ir jais garsintø mûsø kraðtà.