SIEKIANT IŠAUGTI IŠ KRIZĖS Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy įžanginė kalba Europos verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikime

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "SIEKIANT IŠAUGTI IŠ KRIZĖS Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy įžanginė kalba Europos verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikime"

Transkriptas

1 EUROPOS VADOVŲ TARYBA PIRMININKAS Briuselis, 2012 m. balandžio 26 d. (OR. en) EUCO 71/12 PRESSE 177 PR PCE 63 SIEKIANT IŠAUGTI IŠ KRIZĖS Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy įžanginė kalba Europos verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikime Man malonu kalbėti šiame Europos verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikime. Tribūnoje, skirtoje keitimuisi informacija, taip pat keitimuisi apskritai. O Europai reikia keistis. Raktas į sėkmę mums bus visuomenės informuotumo apie tai, kas pastatyta ant kortos, didinimas. Savo socialinius ir ekonominius modelius privalome pritaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio, į procesą įtraukdami žmones ir atsižvelgdami į viešąją nuomonę. Rinkimų rezultatai ir nuomonių apklausos visoje Europoje rado, kad tai yra didžiulis politinis uždavinys. Jums, aktyviems verslininkams, kurie pirmieji patiria šiuos pokyčius, tenka itin svarbus vaidmuo skleisti savąją žinią jūsų šalyse ir visuomenėse vykstančiuose viešuosiuose debatuose. Tikslas yra aiškus ir jam visi pritaria: Europa privalo išlikti labai patraukliu žemynu visiems piliečiams gyventi ir dirbti, kurti gerovę ir ja mėgautis. O šiuo tikslu mums reikia ekonomikos augimo, kokybiško augimo. Ir sąlygų socialiniam dialogui, sanglaudai ir teisingumui. Jūsų kaip verslo srities atstovų poreikiai irgi yra aiškūs. Apibendrindamas aš įžvelgiu keturis poreikius. Jums reikia idėjų, aplinkos inovacijoms, visų pirma pramonės srityje. Jums reikia žmonių, turinčių įvairiausių įgūdžių ir gebėjimų. Jums reikia kapitalo investicijoms finansuoti. Jums taip pat reikia rinkų, kuriose galėtumėte parduoti ir apsirūpinti. S P A U D A Dirk De Backer - Pirmininko atstovas spaudai (0) (0) Jesús Carmona - Pirmininko atstovo spaudai pavaduotojas (0) / (0) EUCO 71/12 1

2 Šie keturi frontai nulemia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygas. Ir jie yra Europos ekonomikos augimo strategijos pagrindas. Inovacijos ir moksliniai tyrimai, bankų kreditai ir rizikos kapitalas, darbo rinkos, tarptautinė prekyba: nepaisant krizės darėme pažangą visuose šiuose frontuose ir darysime toliau! Tačiau yra dar vienas itin svarbus penktas poreikis. Kai viskas einasi gerai, jis yra nematomas ir todėl lengvai pamirštamas, tačiau vis tiek nepaprastai svarbus: stabilumas. Politinis, socialinis, ekonominis ir finansinis stabilumas. Tai yra išankstinė kitų keturių poreikių sąlyga, pasitikėjimo pagrindas ir viena iš pagrindinių vyriausybės funkcijų. Patys vieni negalite jo užtikrinti. Nuo 2008 m. Europa patyrė dvi svarbias krizes bankų krizę ir valstybių skolos krizę. Jos galėjo turėti neįtikėtinai žalingų pasekmių. Tačiau šioms pasekmėms neleista plisti, nes veiksmų ėmėsi valdžios institucijos, kurios tebedalyvauja procese, kad būtų užtikrintas ekonominis stabilumas. Šie veiksmai pagalba bankams ir veiksmingesnis jų veiklos reglamentavimas, pagalba euro zonos šalims, atsidūrusioms finansinėje bėdoje, pagalba darbdaviams ir darbuotojams įveikti kupiną įtampos laikotarpį. Trumpai tariant, pagalba įveikiant sukrėtimus. Šios itin svarbios pastangos siekiant užtikrinti stabilumą visuomenės akyse užgožė atliekamą darbą ekonomikos augimo srityje. Šiandien debatams dėl ekonomikos augimo tenka pagrindinis vaidmuo visoje Europoje, ir ne be pagrindo. Tiesą sakant, jie niekada nebuvo nutrūkę, tiesiog buvo mažiau matomi. Tai netgi buvo pagrindinė pačio pirmojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kurį aš sušaukiau 2010 m. vasario mėn., tema. Po metų priėmėme sprendimus dėl inovacijų ir energetikos. Šiais metais jau du Europos Vadovų Tarybos susitikimus paskyrėme ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo klausimui. Norėčiau pateikti dar tris trumpus pastebėjimus aplinkybėms apibūdinti. Pirmasis pastebėjimas: vidutiniškai, nuosmukis, kurį Europa patiria šiandien, nėra didelis, tačiau labai skiriasi atskirose valstybėse narėse. Bendros rizikos dėl defliacijos proceso nėra. Šiuo metu prognozuojama, kad 2012 m. euro zonos BVP sumažės 0,3 procento, o kitais metais vėl didės. Keliose Europos šalyse ekonomika auga ne tik už euro zonos ribų, bet ir joje. Išlaikytas kainų stabilumas ekonominio ir politinio pasitikėjimo sąlyga. Antrasis pastebėjimas: privalome atskirti struktūrinį aspektą nuo išimtinumo. Finansų ir skolų krizės buvo (ir yra) išimtinės. Kai kuriose šalyse jos sukėlė tikrų sunkumų. Tik pagalvokite apie milijonus darbo netekusių vyrų ir moterų Graikijoje arba Ispanijoje. Tačiau krizės taip pat atskleidė struktūrinių problemų, kurios atsirado dar anksčiau. Jos aktualios mums visiems tiek ekonominės ir pinigų sąjungos, tiek atskirų šalių struktūrinės problemos. Valstybės narės, kurios dėjo daugiausia pastangų, kad pagerintų savo konkurencingumą (pavyzdžiui, Vokietija prieš dešimt metų, Nyderlandai ir Švedija prieš dvidešimt metų), lengviau atsilaikė prieš krizę nei kitos. Trečiasis pastebėjimas: šiandien pasiektos makroekonominės politikos ribos. Krizės metu buvo pasitelktos visos fiskalinės ir piniginės priemonės. Neseniai Europos Centrinis Bankas išplėtė savo priemones, kone pasiekdamas ribas. Skolos ir deficito lygis praktiškai nepalieka vietos fiskalinėms skatinimo priemonėms, net jei kai kurios šalys ir turi galimybę taikyti automatines stabilizavimo priemones. EUCO 71/12 2

3 Mane stulbina tai, kad kartais sulaukiame šizofreniškų reikalavimų: vieną dieną žmonės mums sako, kad fiskalinės drausmės stoka kenkia rinkos pasitikėjimui, o kitą dieną jie sako, kad fiskalinis konsolidavimas žudo ekonomikos augimą! Pasakysiu aiškiai: fiskalinis konsolidavimas pats savaime nėra tikslas, bet būtina tvaraus ekonomikos augimo sąlyga. Struktūrinės reformos tebėra pagrindinis mūsų turimas svertas. Šių reformų poveikis nėra skubus, to ir negali būti, tačiau jas vykdant ilgainiui padėtis pasikeis ir deramu laiku bus sukurta darbo vietų. Turime pripažinti: nėra stebuklingų receptų. Reformoms reikia laiko; jo reikia ir jų poveikiui ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje atsirasti. Aišku, kalbėdami apie reformas, visada galvojame apie tai, kas laukia priešaky. Kalnas gali atrodyti status, bet pažiūrėkite, kaip toli jau nuėjome. Tai turėtų būti padrąsinimo šaltinis. Visoje Europoje buvo priimta drąsių sprendimų. Pasipriešinta įvairiausiems interesams: finansų pasaulyje, energetikos sektoriuje, darbo rinkoje, uždaruose paslaugų sektoriuose. Socialinį teisingumą galima pasiekti tik tolygiai paskirsčius pastangas ir aukas. Mano kolegos Elio Di Rupo ir Mario Monti ką tik pateikė stulbinančių pavyzdžių. Kiti kolegos taip pat griebė jautį už ragų. Ispanija ir Portugalija pasirūpino, kad jų darbo rinkos būtų lankstesnės. Graikija atvėrė 150 uždarų profesijų. Suomija ir daugelis kitų perkėlė darbo jėgai tenkančius mokesčius. Lenkija sumažino biurokratines kliūtis bendrovių kūrimui ir bendrovėms. Baltijos valstybės, kurios buvo vienos iš labiausiai nukentėjusių pasaulyje, ėmėsi drastiškų priemonių. Šiandien vėl stebimas augimas, o užimtumo lygis niekur Europoje nedidėja taip greitai, kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje! Ir taip yra turint fiksuotojo valiutos kurso sistemas. Aš, pavyzdžiui, niekada netikėjau, kad struktūrines problemas galima išspręsti devalvacijos būdu! Didelę dalį šio darbo siekiant gerinti konkurencingumą valstybės narės turi atlikti individualiai. Tai padeda mokytis vienai iš kitos. Visi kolegos dabar puikiai žino, kad vienos šalies nesėkmė arba sėkmė gali pakeisti visų šalių perspektyvą. Tai suteikia papildomo intensyvumo vadovų diskusijai Europos Vadovų Taryboje. Ir manau, kad mano, kaip pirmojo nuolatinio pirmininko, pareiga pasinaudoti visomis tęstinumo galimybėmis, kurias suteikia mano įgaliojimai, ir priminti kolegoms švelniai, bet nuolatos apie jų individualius pažadus ir bendrus įsipareigojimus. ES priemonės ekonomikos augimo srityje Dalį darbo, kuriuo siekiama sukurti ekonomikos augimui palankią aplinką, galime atlikti tik kartu, ES lygmeniu. Pavyzdžiui, aptarkime patentus, kurie yra itin svarbūs siekiant idėjas paversti produktais. Šiuo metu pateikti patento paraišką Europoje kainuoja 20 kartų brangiau nei JAV arba Japonijoje. Jau beveik pasiekėme susitarimą dėl ilgai laukto Europos patento: jį taikant šios sąnaudos turėtų būti sumažintos 80 %. Pradėjus jį taikyti visi pajus didelį palengvėjimą. EUCO 71/12 3

4 Arba aptarkime Sąjungoje vykdomą darbą, susijusį su bendrąja rinka (kuri yra mūsų neprilygstamas pasiekimas) ir su prekyba, užtikrinant naujas rinkas užsienyje veikiančioms mūsų bendrovėms. Jeigu tarptautinė prekyba vykdoma vienodomis sąlygomis, ji yra esminis ekonomikos augimo variklis. Vokietijos pavyzdys įrodo, kad Europa visiškai pajėgi išlaikyti aukštos kokybės prekių eksportuotojos poziciją. Gausime labai didelės naudos panaikinus netarifines kliūtis. Geras pavyzdys mūsų susitarimas su Korėja. Tikimės, kad Japonija įvykdys savo ketinimą atverti rinkas. Derybos dėl prekybos su Jungtinėmis Valstijomis galėtų padaryti didžiulį poveikį, tačiau šioje srityje darbas dar neužbaigtas. Daugeliui bendrovių puikiai sekasi verslas Kinijoje, bet vis dar yra daug neišnaudotų galimybių. Prekyba grindžiama abipusiškumu. Pasaulio mastu palaikomuose santykiuose svarbios ne tik rinkos, bet ir žmonės. Dažnai sakoma, kad vyksta pasaulinė konkurencija dėl talentingų žmonių. Tai tiesa, tačiau gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad tai yra elito klausimas. Iš tiesų gebėjimų poreikis yra visuose lygmenyse susirūpinimą keliantis klausimas. Sąjungoje yra daugiau kaip 2 milijonai laisvų darbo vietų, ir manau, kad mes neieškome 2 milijonų Albertų Einšteinų!.. Tačiau galime daug padaryti norėdami užtikrinti, kad mūsų darbo jėga liktų labiausiai kvalifikuota darbo jėga pasaulyje. Kalbėkime konkrečiai. Kuo galime padėti Ispanijoje ar Švedijoje gyvenančiam šešiolikmečiui? Pirma, prieš pradedant karjerą ir visais karjeros etapais užtikrinti tinkamą mokymą, atitinkantį mūsų šalių ekonomikos poreikius; sumažinti atotrūkį tarp to, ko mokoma, ir to, ko reikia darbo vietoje: tam reikės abiejų pusių pastangų. Antra, turime užtikrinti, kad jaunimui būtų paprasčiau žengti pirmą žingsnį darbo srityje: atlikti gamybinę praktiką, įgyti darbo patirties, sudaryti pirmąsias tinkamas darbo sutartis. Praėjo tie laikai, kai toje pačioje darbovietėje buvo dirbama visą gyvenimą, todėl visiems turėtų būti sąžiningai suteikta bent pirma galimybė. Trečia, turime užtikrinti, kad būtų paprasčiau nuvykti ten, kur yra siūlomos darbo vietos. Tai, kad Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur Europoje yra įspūdingas skaičius laisvų darbo vietų, rodo, kad esama realaus darbo jėgos trūkumo, ar bent jau trūkumo tam tikrose vietovėse. Uždavinys darbo srityje padaryti tai, kas studijų srityje padaryta vykdant Erasmus programą! Komisija šioje srityje jau sutelkė geriausius specialistus. Galima turėti idėjų, rinkų ir kvalifikuotų žmonių, tačiau be kapitalo nieko nepasieksime. Siekiant ekonomikos augimo ilguoju laikotarpiu, taip pat ir trumpuoju laikotarpiu, itin svarbus vaidmuo tenka finansavimui, kad būtų išvengta padėties blogėjimo. Šioje srityje Europa gali ryžtingai prisidėti. Mūsų darbas siekiant stabilumo dar nėra užbaigtas. Kaip matome, dabartinėmis skolos vertybinių popierių rinkų sąlygomis vyriausybėms, įmonėms ir bankams tampa vis sudėtingiau rasti galimybių gauti finansavimą už savo šalių ribų. Tai kelia didelį susirūpinimą, o ilgainiui gali susidaryti nestabili padėtis. Esu įsitikinęs, kad turime toliau siekti labiau integruotos euro zonos finansų sektoriaus sistemos ir fiskalinės sistemos. Tai yra itin svarbu norint sustiprinti mūsų bendros valiutos pagrindus, o piliečiams ir investuotojams suteikti tikrumo, kurio jiems reikės ateityje. EUCO 71/12 4

5 Tačiau grįžkime prie ekonomikos augimo klausimo. Viena iš priemonių Sąjungos įprastas biudžetas. Iki metų pabaigos nustatysime m. ES finansinę programą. Nors ją sudaro tik apie 1 % mūsų BVP, per septynerius metus susidarys maždaug 1 trilijono EUR suma, o tokios lėšos gali padaryti didžiulį poveikį sverto požiūriu. Jos sudaro sąlygas investicijoms, kurios suteikia galimybes užtikrinti ekonomikos augimą visos Europos mastu ir kurios kitu atveju tiesiog būtų neįmanomos, pavyzdžiui, kuriant jungtis energetikos ar transporto srityse, finansuojant plataus užmojo mokslinius tyrimus ar skaitmeninius tinklus. Šiais metais turime unikalią galimybę užtikrinti, kad šis biudžetas taptų tolesnio ekonomikos augimo priemone. Šalinti rinkų paliktas finansavimo spragas Europos Sąjungai taip pat padeda jos investicijų bankas Europos investicijų bankas, didžiausias daugiašalis bankas pasaulyje. Plačioji visuomenė apie jį nelabai daug žino, tačiau manau, kad daugelis iš jūsų apie jį žinote: EIB teikia tiesiogines paskolas jūsų stambesnėms įmonėms ir padeda bankams teikti paskolas mažesnėms įmonėms. Jis buvo vienas iš partnerių rengiant svarbius infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, su vėjo jėgainėmis ar saulės energijos jėgainėmis susijusius projektus. Krizės metu, kai bankai išsigando, o rinka susilpnėjo, EIB gerokai sustiprino savo poziciją, užtikrindamas, kad didelės svarbos projektai toliau gautų reikiamą finansavimą. Šiuo metu, neturėdamas naujo kapitalo, bankas greitai būtų priverstas sumažinti savo veiklos mastą. Norint gauti naujo kapitalo, žinoma, reikia kreiptis į Europos vyriausybes ir mokesčių mokėtojus. Tačiau galime pateikti įtikinamų argumentų. Ar dėl šios priežasties nereikėtų išnagrinėti, kaip EIP galėtų išplėsti savo funkcijas tose srityse, kur to labiausiai reikia? Manau, kad reikėtų. Jeigu kapitalas būtų padidintas 10 mlrd. EUR, galėtume per kitus trejus metus išplėsti banko bendrus skolinimo pajėgumus 60 mlrd. EUR vertės naujomis paskolomis, kad būtų remiamos iki 180 mlrd. EUR vertės naujos investicijos. Tokia parama yra būtina, kad šalys ir bendrovės galėtų išaugti iš krizės! Užbaigdamas noriu pasakyti, kad akivaizdu, jog daug pastatyta ant kortos. Europai reikalingas struktūrinis ekonomikos augimas, ir mes galime jį užtikrinti. Pakartosiu: reformoms reikia laiko. Tai yra didžiausias Europos vadovų prioritetas, ir mes glaudžiai bendradarbiaujame, kad šis tikslas būtų pasiektas. Vėl susitiksime birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame turėsime priimti svarbių sprendimų, ir gali būti, kad anksčiau sušauksiu vadovus į neoficialią vakarienę, kad būtų galima atvirai pasikeisti nuomonėmis apie tai, kaip būtų geriausia pasirengti birželį įvyksiančiam susitikimui. Turime dalyvauti idėjų kovoje. Fiskalinis konsolidavimas nėra tik trumpalaikė taupymo priemonė. Jis taip pat reiškia investavimą į ateitį. Tai galimybė priimti tinkamus ir į ateitį orientuotus sprendimus. Sumažinimai ir mokesčiai turi būti sąžiningi. Net vykdant ekonomikos augimo politiką reikia tam tikro pasirinkimo ir aukų, tačiau aukotis neturėtų tik viena socialinė grupė ar karta. Kai kas sukuria įspūdį (ar iliuziją), kad vykdyti ekonomikos augimo politiką yra nesunku. Taip tikrai nėra. Dabar yra lemiamas momentas. Turime patys formuoti pokyčius, nes kitaip pokyčiams turėsime paklusti. EUCO 71/12 5

6 Kaip minėjau pradžioje, kaip verslininkai jūs taip pat turite užtikrinti, kad šiuose debatuose dėl Europos ateities jūsų nuomonė būtų išgirsta. Turime skleisti pozityvias žinias apie Europą. Yra pakankamai kritikos, yra pakankamai baimės, ir mums reikia kalbėti apie viltį. Jeigu ryžtingai pasisakysite už pokyčius, rasite netikėtų sąjungininkų, ne tik įprastuose vyriausybės ar verslo atstovų sluoksniuose, bet ir tarp darbuotojų, tarp jaunimo, tarp bedarbių. Viltis yra patraukli idėja. Mes galime formuoti pokyčius. Esame tai darę praeityje. Mes esame savo ateities šeimininkai. EUCO 71/12 6