HIPERTENZIJOS GYDYMAS IR ORGANŲ APSAUGA. Nitrendipino skėtinė apsauga

Transkriptas

1 HIPERTENZIJOS GYDYMAS IR ORGANŲ APSAUGA. Nitrendipino skėtinė apsauga Arterinė hipertenzija (AH) yra vienas svarbiausių ir labiausiai paplitusių (po rūkymo) sveikatai nepalankių rizikos veiksnių. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kas ketvirtam suaugusiam žmogui stabiliai padidėjęs kraujospūdis, o tarp vyresnių negu 65 metų mažiausiai kas antram. Senstant rizika susirgti AH reikšmingai didėja. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir visuomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, AH paplitimas auga. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad daugumos vyresnio amžiaus žmonių kraujospūdis būna 140/90 mm Hg arba didesnis. Framinghamo širdies tyrimo (FHS) duomenimis, 90 proc. 55 metų amžiaus asmenų, kurių kraujospūdis normalus, ateityje neišvengiamai išsivystys AH. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas naujas fenomenas: AH suserga vis daugiau jaunų žmonių ar netgi paauglių, vaikų. Tai paskatino mokslininkus ir gydytojus parengti jaunų žmonių AH kontrolės ir gydymo rekomendacijas. Moksliniai klinikiniai tyrimai įrodė, kad gydyti AH tikslinga ir naudinga bet kokiame amžiuje. HYVET duomenimis, antihipertenzinis gydymas buvo kliniškai naudingas netgi 80 metų ar vyresniems pacientams. Arterinė hipertenzija ir organų pažeidimai Hipertenzija yra svarbus veiksnys, skatinantis pavojingų širdies ir kraujagyslių įvykių atsiradimą. Tyrimai rodo, kad hipertenziją buvo: 69 proc. asmenų, susirgusių miokardo infarktu; 77 proc. susirgusiųjų insultu; 74 proc. sergančiųjų širdies nepakankamumu. Arterinė hipertenzija padidina cukrinio diabeto, metabolinio sindromo, prieširdžių virpėjimo ir kitų patologinių būk lių atsiradimo riziką. Vyresnio amžiaus pacientams ypač dažnai diagnozuojama izoliuota sistolinė hipertenzija, ja serga apie 15 proc. vyresnių negu 60 metų žmonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemai labai nepalankūs sistolinio kraujospūdžio svyravimai (variabilumas), nes jie turi aiškių koreliacijų su blogesnėmis širdies ir kraujagyslių ligų baigtimis, nepriklausomai nuo paties sistolinio kraujospūdžio dydžio. Tyrimų duomenimis, didesnis sistolinio kraujospūdžio variabilumas buvo susijęs su didesne insulto rizika asmenims, anksčiau patyrusiems praeinančių smegenų išemijos priepuolių (PSIP), didesniu išeminių įvykių ir mirčių nuo visų priežasčių dažniu. Sistolinio kraujospūdžio svyravimai, kaip rodo tyrimai, labiau susiję su išeminio negu su hemoraginio insulto rizika. Šiuolaikinio gydymo principai Arterinės hipertenzijos gydymas susideda ir nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių. Iš nemedikamentinių svarbiausios: per didelio kūno svorio ir valgomosios druskos suvartojimo mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas, darbo ir poilsio režimo subalansavimas. Daugumai AH sergančių žmonių nemedikamentinių priemonių neužtenka kraujospūdžiui stabiliai normalizuoti, todėl jie turi reguliariai vartoti tinkamai parinktus antihipertenzinius vaistus. Europos hipertenzijos draugijos gairėse nurodomos 5 farmakologinės dažniausiai skirtinų antihipertenzinių vaistų klasės: diuretikai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai (sartanai). Šių klasių vaistai po vieną arba deriniais skiriami AH sergantiems pacientams, atsižvelgus į individualias indikacijas: AH pobūdį, sunkumą, gretutines ligas, organų taikinių pažeidimus, toleravimą. Atsisakyta antihipertenzinių vaistų skirstymo į pirmojo ar paskesnio pasirinkimo. Kalcio kanalų blokatoriai Dabartiniu metu AH dažniausiai gydoma dihidropiridininiais kalcio kanalų blokatoriais (KKB). Ankstesnių kartų KKB (verapamilis, diltiazemas) turi neigiamą inotropinį poveikį, todėl AH jais gydoma rečiau. Dihidropiridininiai KKB saugūs ir efektyvūs bet kokio amžiaus hipertenzija sergantiems asmenims. Dėl meta- 74

2 bolinio neutralumo jie yra vieni pasirinktinių antihipertenzinių vaistų esant gretutiniam diabetui, metaboliniam sindromui, nutukimui. Dihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai veiksmingai sumažina padidėjusį sistolinį kraujo spaudimą, todėl ypač tinkami vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems izoliuota sistoline hipertenzija. Klinikinių tyrimų metaanalizės rodo, kad KKB daugeliu požiūrių galėtų būti racionalus pasirinkimas esant hipertenzijai, nes: veikia aktyviai hipotenziškai; pasižymi nedideliu pakilimo/ nukritimo santykiu (padeda išvengti širdies ir kraujagyslių sistemai žalingų kraujospūdžio svyravimų); gerai toleruojami; neturi kliniškai reikšmingos sąveikos su kitais antihipertenziniais ar kitokiais vaistais (išskyrus kalcio druskas); gerai veikia deriniais su kitais antihipertenziniais vaistais; pasižymi gretutiniais pleotropiniais poveikiais: turi antiangininį poveikį, kai kurie pagerina galvos smegenų kraujotaką ir kognityvinę funkciją, inkstų veiklą, metaboliškai neutralūs, gerina lipidų pusiausvyrą, slopina aterogenezę; pacientų noriai ir gerai vartojami. Kiekvienas dihidropiridinų grupės vaistas turi poveikio ypatumų, į kuriuos būtina atsižvelgti individualiai parenkant konkretų vaistą. Nitrendipinas Tai vienas veiksmingiausių ir saugiausių KKB. Jis aktyviai mažina padidėjusį kraujospūdį, pasižymi įvairiapuse skėtine organų taikinių apsauga. Nitrendipino molekulė buvo sukurta 1971 m., o vaistas klinikinėje praktikoje pradėtas vartoti 1985 m. Nitrendipinas išsiskiria kliniškai racionalia farmakokinetika: net 98 proc. išgertos dozės susijungia su plazmos baltymais, pusinės eliminacijos periodas trunka val., todėl vaistas veikia nuosaikiai, stabiliai, apsaugo nuo nepageidaujamų ir paciento blogai toleruojamų kraujospūdžio svyravimų. Vieną kartą per dieną geriamas nitrendipinas dažniausiai užtikrina patikimą kraujospūdžio kontrolę visą parą. Nitrendipinas turi klinikinio poveikio savitumų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti parenkant pacientui individualų antihipertenzinį gydymą. Klinikinis veiksmingumas Kaip ir kiti dihiropiridininiai KKB, nitrendipinas aktyviai sumažina padidėjusį kraujospūdį, labai veiksmingai mažina sistolinę vyresnio amžiaus žmonių hipertenziją. Nitrendipino nauda ypač išryškėja esant didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, sergant diabetu ir kt. Nitrendipinas gali būti skiriamas vienas arba deriniais su kitų klasių antihipertenziniais vaistais. Nustatytos kliniškai reikšmingos nitrendipino savybės: inkstų, širdies ir smegenų kraujagyslių apsauga, insulto ir demencijos prevencija. Izoliuota sistolinė hipertenzija Klinikiniai tyrimai parodė, kad nitrendipinas veiksmingai kontroliuoja izoliuotą sistolinę hipertenziją, kuri dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje ir labiau susijusi su pavojingais širdies ir kraujagyslių įvykiais. Nus tatyta, kad nitrendipinas aktyviau mažina vyresnio amžiaus žmonių sistolinę hipertenziją negu jaunesnių. Kinijoje vykęs placebu kontroliuojamas tyrimas Syst-China, kuriame dalyvavo 60 metų ir vyresni asmenys, sergantys izoliuota sistoline hipertenzija ( / <65 mm Hg) parodė, kad gydymas nitrendipinu patikimai pagerino klinikines baigtis ir prognozę. Penkerius metus gydant nitrendipinu iš Kinijos gyventojų, sergančių izoliuota sistoline hipertenzija, buvo išvengta: 55 mirčių, 39 insultų, 59 didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių. Nitrendipino nauda nepriklausė nuo paciento amžiaus, lyties, sistolinio kraujospūdžio dydžio, alkoholio vartojimo įpročių. Hipertenzija ir diabetas Net 80 proc. žmonių, sergančių 2 tipo diabetu, serga ir arterine hipertenzija. Blogai kontroliuojama AH blogina diabeto baigtis, didina retinopatijos, nefropatijos, širdies nepakankamumo ir aritmijų riziką. Kita vertus, diabetas yra vienas reikšmingiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių: AH ir diabetu sergantys asmenys iškart priskiriami didelės rizikos grupei. Didelės apimties 23 Europos šalyse vykęs Syst-Eur tyrimas, kurio tikslas buvo palyginti įvairių antihipertenzinių vaistų ar jų derinių efektyvumą ir saugumą gydant izoliuotą sistolinę hipertenziją, parodė, kad nitrendipinas (10 40 mg/d.) reikšmingai sumažino sergamumą ir mirtingumą tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergančių 2 tipo diabetu ir izoliuota sistoline hipertenzija. Tyrimo dalyviai vartojo nitrendipino (10 40 mg/d.), prireikus papildomai enalaprilio (12,5 50 mg/d.) ir hidrochlortiazido (12,5 50 mg/d.). Syst Eur tyrimo metu nustatyta, kad nitrendipinas patikimai labiau apsaugojo sergančiuosius 2 tipo diabetu ir sistoline hipertenzija nuo mirtino ir nemirtino miokardo infarkto, palyginti su placebu, sumažėjo: mirtinų ir nemirtinų širdies ir kraujagyslių įvykių dažnis 70 proc.; mirtino ir nemirtino insulto dažnis 65 proc.; mirtinų ir nemirtinų kardialinių įvykių dažnis 61 proc. Nitrendipino širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga stipriau pasireiškė sergantiems 2 tipo diabetu negu nesergantiems šia liga asmenims: širdies ir kraujagyslių įvykių dažnį per 2 metus sergančiųjų 2 tipo diabetu grupėje nitrendipinas sumažino 62 proc., o nesergančiųjų diabetu grupėje 25 proc. Tai rodo, kad nitrendipino klinikinė nauda dar didesnė esant didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, pvz., sergant AH ir cukriniu diabetu. Nitrendipinas (10 40 mg/d.) reikšmingai sumažino sergamumą ir mirtingumą tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergančių 2 tipo diabetu ir izoliuota sistoline hipertenzija. Demencija ir smegenų degeneracija Demencija viena labiausiai gyvenimo kokybę bloginančių ligų, ji susijusi su patikimai didesniais ne tik pacientų, bet ir juos prižiūrinčių, globojančių asmenų sergamumo ir mirtingumo rodikliais. Vyresnių negu 60 metų žmonių populiacijoje demencija lemia daugiausia neįgalaus gyvenimo metų (11,2 proc.) ir tuo požiūriu pralenkia insultą (9,5 proc.), mioskeletines ligas (8,9 proc.). Kasmet demencija sergančių asmenų padaugėja 4,6 milijono. Nr LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALAS 75

3 1 lentelė. Klinikinės ir hemodinaminės charakteristikos prieš gydymą ir po 3 mėnesių gydymo nitrendipinu. Tyrime dalyvavo m. lengva ar vidutinio sunkumo AH sergantys pacientai, vartoję mg/d. nitrendipino Prieš gydymą Po 3 mėn. gydymo Kūno svoris (kg) 87 ± 4 84 ± 4 NS Arterinis kraujospūdis (mm Hg): Sistolinis Diastolinis Vidutinė reikšmė 145 ± 4 95 ± ± ± 2 91 ± 2 Alzheimerio liga dažniausia vyresnio amžiaus žmonių demencijos priežastis Vakarų šalyse. Kas lemia Alzheimerio ligos išsivystymą, iki galo neišsiaiškinta. Pastaraisiais dešimtmečiais daugėjo duomenų, kad ne tik kraujagyslinės demencijos, bet ir Alzheimerio ligos atsiradimą bei progresavimą gali skatinti arterinė hipertenzija, ypač jeigu ji blogai kontroliuojama. Didelio masto perspektyvieji kohortiniai tyrimai parodė, kad vidutiniame amžiuje prasidėjusi hipertenzija reikšmingai padidina demencijos atsiradimo vėlesniu gyvenimo periodu riziką. Nustatyta, kad vyresniame amžiuje atsiradusi hipertenzija susijusi su mažesne demencijos vyresniame amžiuje tikimybe. Demencijos prevencijos požiūriu, ypač svarbu aktyviai išaiškinti ir efektyviai gydyti metų amžiaus žmonių hipertenziją. Hipertenzijos gydymas, pradėtas vyresniame amžiuje, yra mažiau veiksminga pažinimo sutrikimų prevencijos strategija, palyginti su vidutinio amžiaus žmonių hipertenzijos gydymu. Analizuojant Alzheimerio ligą skatinančius veiksnius, buvo pastebėta, jog kai kurie antihipertenziniai vaistai gali sumažinti riziką susirgti šia liga. Antai, tyrimo Syst-Eur duomenimis, gydant AH dihidropiridininiu KKB nitrendipinu, daugiau kaip pacientų grupėje Alzheimerio ligos dažnis sumažėjo 55 procentais. Daniel Paris su kolegomis tyrė įvairių dihidropiridininių ir nedihidropiridininių KKB poveikį A beta amiloido Ab sintezei. Šio patologinio baltymo kiekis reikšmingai padidėja sergant Alzheimerio liga. Paaiškėjo, jog in vitro Ab sintezę slopina tik kai kurie dihidropiridininiai KKB, vienas iš jų nitrendipinas. Alzheimerio ligos eksperimentinių modelių tyrimais in vivo nustatyta, kad tik nitrendipinas ir nilvadipinas reikšmingai sumažino AB kiekį pelių galvos smegenyse ir padidino Ab klirensą pro hematoencefalinį barjerą, pagerino informacijos įsiminimą bei erdvinę atmintį, o amlodipinas ir nifedipinas tokiu poveikiu nepasižymėjo. Ilgalaikis nitrendipino vartojimas in vivo: p Širdies susitraukimų dažnis (k./min.) 67 ± 2 67 ± 2 NS Širdies indeksas (1/min./m 2 ) 2,56 ± 0,16 2,96 ± 0,20 <0,04 Sistolinio tūrio indeksas (ml/susitraukimai/m 2 ) 39 ± 2 45 ± 3 Bendras periferinis pasipriešinimas (vienetai/m 2 ) 46 ± 4 34 ± proc. sumažino beta amiloido kiekį; pagerino kognityvinį tiriamų gyvūnų elgesį; sumažino atminties nepakankamumą, susijusį su beta amiloido kaupimusi; pagerino smegenų kraujo apytaką; pagerino erdvinę atmintį. Tyrimų duomenimis, nitrendipino antidemencinis poveikis nepriklausė nuo antihipertenzinio poveikio. Įvairių tyrimų duomenimis, nedihidropiridininiai KKB įtakos Alzheimerio ligos dažniui ir rizikai, neturėjo (Cache County, Baltimorės studija). Šis ir daugelis kitų klinikinių tyrimų davė pagrindą padaryti svarbias išvadas: nuo Alzheimerio ligos apsaugantis KKB poveikis nesusijęs su antihipertenziniu šių vaistų aktyvumu; Alzheimerio ligos riziką gali sumažinti kai kurie dihidropiridininiai KKB, bet šis apsauginis poveikis nėra būdingas visai KKB klasei; Alzheimerio ligos riziką sumažina nilvadipinas ir nitrendipinas, o amlodipinas ir nifedipinas nesumažina. Parkinsono liga Naujausi tyrimai rodo, kad dihidropiridininiai KKB gali patikimai sumažinti ir kitų neurodegeneracinių pažeidimų, kaip antai Parkinsono ligos, riziką. Danijoje atlikto kohortinio tyrimo duomenimis, hipertenzijos gydymas dihidropiridinais buvo susijęs su 29 proc. mažesniu Parkinsono ligos dažniu, palyginti su dihidropiridinų nevartojusiais pacientais. Gydymas KKB taip pat buvo susijęs su mažesniu mirties ir neširdinės somatinės mirties dažniu. Sergant Parkinsono liga galvos smegenyse vyksta progresuojantys neurodegeneraciniai procesai: baltymų akumuliacija, neuronų mitochondrijų disfunkcija, pasireiškia oksidacinis ir nitratinis stresas, neuromediatorių ekscitotoksiškumas ir uždegimas. Kai kurie šių mechanizmų susiję su kalcio srovių disfunkcija ir perkrova. Juodosios medžiagos (lot. substantia nigra) ir dopaminerginių pažeidimų patogenezėje dalyvauja L tipo kalcio kanalai, esantys dopaminerginių ląstelių plazminėse membranose. Tyrinėtojai nurodo, kad L kanalai galėtų būti vienas terapinių taikinių gydant Parkinsono ligą arba perspėjant apie jos atsiradimą. L kanalus aktyviai veikia dihidropiridininiai KKB. Ikiklinikiniai tyrimai su eksperimentiniais Parkinsono ligos gyvūnų modeliais parodė, kad dihidropiridinai sumažina toksinų sukeltą juodosios medžiagos dopaminerginių ląstelių nykimą ir motorinį deficitą. Smegenų apsauga, insulto prevencija AH yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių: sergant AH insulto rizika padidėja 5 kartus, palyginti su bendrąja populiacija. Pradedant nuo 115 mm Hg, kiekvienas sistolinio kraujospūdžio padidėjimas 20 mm Hg ar 2 mm Hg 76

4 Nitrendipinas tabletės Nitrendipinas - kalcio kanalų blokatorius. Padeda atsipalaiduoti ir išsiplėsti kraujagyslėms, dėl ko mažėja kraujospūdis. Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas. NITRESAN 20 mg tabletės. Vienoje tabletėje yra 20 mg nitrendipino. Terapinės indikacijos. Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas. Dozavimas. Suaugusiesiems (18 m. ir vyresniems): 1 tabletė ryte. Esant nepakankamam veikimui, dozę galima padidinti iki 2 tablečių (40 mg nitrendipino) per parą. Didžiausia paros dozė yra 40 mg nitrendipino. Vartojimo metodas. Vartoti per burną. Tabletes reikia gerti ryte po valgio, nekramtant nuryti užgeriant pakankamu skysčio kiekiu. Tablečių negalima užsigerti greipfrutų sultimis. Nitrendipinas yra jautrus šviesai, todėl tabletę iš lizdinės plokštelės galima išimti tik prieš pat vartojimą. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliajai, kitiems 1,4-dihidropiridino grupės kalcio kanalų blokatoriams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai; kardiogeninis šokas; sunki aortos vožtuvo stenozė; ūminis miokardo infarktas (per pirmąsias 4 savaites); nestabili krūtinės angina; nėštumas ar žindymo laikotarpis. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu sergantiems pacientams vaisto poveikis gali sustiprėti ir/ar pailgėti, todėl jiems rekomenduojama vartoti mažiausią veiksmingą vaisto dozę. Atidžiai stebėti pacientus, kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, kuriems yra sinusinio mazgo silpnumo sindromas (jeigu nėra funkcionuojančio širdies stimuliatoriaus), senyvus pacientus (jeigu didinama vaisto dozė). Sudėtyje yra laktozės ir natrio. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais. Vaistai, kurie slopina ar indukuoja citochromo P-450 3A4 sistemą, beta adrenoreceptorių blokatoriai ir/ar kiti antihipertenziniai vaistai, diuretikai, miorelaksantai, cimetidinas, ranitidinas, digoksinas, rifampicinas, greipfrutų sultys. Šalutinis poveikis. Labai dažnas (dažniausiai gydymo pradžioje, praeinantis): galvos skausmas, periferinė edema, veido paraudimas dėl kraujo priplūdimo. Dažnas: gydymo pradžioje gali pasireikšti krūtinės anginos priepuoliai arba, jeigu pacientas serga krūtinės angina, priepuoliai gali padažnėti, pailgėti ar pasunkėti, palpitacija, tachikardija. Daugiau informacijos žr. PCS ( Registruotojas. PRO.MED.CS Praha a.s., atstovas PRO.MED.CS Praha a.s. atstovybė. Pakuotėje yra 20, 30, 50, 60 arba 100 tablečių. Receptinis vaistinis preparatas. Specialistai, pastebėję šalutinį poveikį ir (ar) gavę informacijos apie tai, turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt ar kitu būdu, kaip nurodyta jos interneto svetainėje Teksto parengimo data 2021 m. kovo 3 d. Papildomos informacijos kreipkitės į: PRO.MED.CS Praha a.s. atstovybė, Lukiškių g , Vilnius LT-01108, Lietuva.

5 2 lentelė. Echokardiografiniai širdies ir kraujagyslių sistemos parametrai prieš gydymą ir po 3 mėnesių gydymo nitrendipinu Prieš gydymą Po 3 mėn. p gydymo KS pertvaros storis (cm) 1,31 ± 0,05 1,18 ± 0,06 KS užpakalinės sienelės storis diastolėje (cm) 1,13 ± 0,04 0,99 ± 0,02 <0,002 KS užpakalinės sienelės storis sistolėje (cm) 1,75 ± 0,04 1,54 ± 0,05 <0,002 Diastolės matmuo (cm) 4,78 ± 0,11 4,89 ± 0,15 NS Sistolės matmuo (cm) 2,83 ± 0,09 2,64 ± 0,09 <0,018 Kairiojo skilvelio masės indeksas (g/m 2 ) 133 ± ± 5 <0,003 KS išstūmio frakcija (ejection fraction) (%) 71 ± 2 76 ± 2 <0,025 Frakcinis skaidulų sutrumpėjimas (%) ± 2 <0,025 Perimetrinio skaidulų sutrumpėjimo greitis (per sekundę) 1,58 ± 0,10 1,78 ± 0,10 NS Kontraktiliškumo indeksas (ESWS : ESVI) (103 dyn x m 2 /ml x cm 2 ) 2,45 ± 0,10 2,68 + 0,16 NS (0,2) Didžiausio prisipildymo koeficientas (ddldt) 8,03 ± 0,52 8,49 ± 0,52 NS Greito prisipildymo trukmė (ms) 240 ± ± 22 NS ESWS galinė sistolinė sienelės įtampa; ESVI galinio sistolinio tūrio indeksas, KS kairysis skilvelis insulto riziką padidina atitinkamai du kartus ir 10 proc. Kraujospūdžio pakilimas netgi esant normotenzijai susijęs su insulto rizikos didėjimu. Tyrimai rodo, kad net 54 proc. insultą patyrusių žmonių prieš tai buvo arterinė hipertenzija. Klinikinių tyrimų metaanalizės parodė, kad veiksmingas AH gydymas insulto riziką gali sumažinti 40 procentų. AH gydymo veiksmingumas ne visada būna tiesiogiai susijęs su insulto rizikos sumažėjimu, iš dalies gali priklausyti nuo skiriamų vaistų. Tai rodo, jog kai kurie antihipertenziniai vaistai gali turėti ryškesnių smegenų kraujagysles apsaugančių savybių negu kiti, nors kol kas nėra patikimų duomenų, kad kokios nors farmakologinės klasės atstovai būtų tinkamesni ir labiau rekomenduojami cerebrovaskulinių įvykių prevencijai. Metaanalizių duomenimis, KKB labiau apsaugojo nuo insulto negu beta adrenoblokatoriai, diuretikai ir AKF inhibitoriai. ASCOT duomenimis, mirtino ir nemirtino insulto dažnį amlodipinas sumažino 23 proc., palyginti su atenololiu. Kliniškai reikšminga cerebrovaskuline apsauga pasižymi nitrendipinas. Klinikiniai tyrimai parodė, kad šis vaistas net 38 proc. sumažino mirtino ir nemirtino insulto riziką. Insulto riziką KKB sumažina mažindami AH ir dar kitais, iki galo neišsiaiškintais mechanizmais. Kai kurie tyrinėtojai nurodo, kad KKB cerebrovaskulinė apsauga susijusi su hipertenzinio kraujagyslių ir širdies pažeidimo mažinimu. INSI- GHT tyrimas parodė, kad KKB ilgainiui sumažina miego arterijų intimos ir medijos storį, šis poveikis nepriklauso nuo kraujospūdžio sumažėjimo, be to, šiuo poveikiu KKB pranoksta AKF inhibitorius ir diuretikus. KKB efektyviau negu tradiciniai beta adrenoblokatoriai sumažina centrinį aortos spaudimą ir hipertrofinio kairiojo skilvelio masę, tai irgi prisideda prie efektyvesnės cerebrovaskulinės apsaugos. Inkstų apsauga Senstant natūraliai dėl involiucinių priežasčių silpnėja inkstų veikla, jos blogėjimą paspartina arterinė hipertenzija. Maždaug ketvirtadaliu atvejų pirminė galutinio inkstų nepakankamumo priežastis yra AH. Iki šiol nebuvo pakankamai patikimų duomenų, kaip vyresnio amžiaus žmonių inkstų funkcijos raidą veikia AH gydymas. Atsakymų į šiuos klausimus pateikia dvigubai aklas placebu kontroliuojamas Syst-Eur (Systolic Hypertenzion in Europe) tyrimas, kuriame dalyvavo 60 metų arba vyresni pacientai, sergantys izoliuota sistoline hipertenzija. Inkstų veikla buvo įvertinta pagal du parametrus: kreatinino kiekį ir proteinuriją (300 mg/l). Lengvas ar sunkus inkstų nepakankamumas buvo apibrėžiamas, kai kreatinino koncentracija atitinkamai 176,8 ir 353,6 µmol/l. Tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus pacientus, sergančius izoliuota sistoline hipertenzija, gydant nitrendipinu, galima veiksmingai apsaugoti nuo proteinurijos ir inkstų disfunkcijos. Inkstus apsaugantis nitrendipino poveikis ypač reikšmingas sergant izoliuota sistoline hipertenzija, dažniau pasitaikančia vyresniame amžiuje, ir diabetu. Aktyvus gydymas nitrendipinu sumažino: proteinuriją; lengvos inkstų disfunkcijos atsiradimo riziką; kreatinino koncentraciją esant proteinurijai. Aktyviosios grupės pacientų, kurie buvo gydyti nitrendipinu, kreatinino koncentracija per visą tyrimo laiką nepasikeitė, o pacientų, vartojusių hidrochlortiazido arba hidrochlortiazido su kitais antihipertenziniais vaistais, kreatinino kiekis plazmoje padidėjo. Tyrimų duomenimis, nitrendipinas efektyviai sumažino proteinuriją sergant 1 ar 2 tipo diabetu ir proteinuriją mažinančiu poveikiu prilygo AKF inhibitoriams. Nitrendipinas pasižymi persodintą inkstą apsaugančiu poveikiu, todėl naudingas pacientams po inkstų transplantacijos, vartojantiems ciklosporiną. Šis apsauginis poveikis nėra susijęs su antihipertenziniu nitrendipino veikimu. Kol kas neįrodyta, kad kiti dihidropiridininiai KKB turėtų ryškų inkstus apsaugantį ir proteinuriją mažinantį poveikį, palyginamą su nitrendipino. Antihipertenzinių vaistų, kurių kliniškai reikšmingas inkstus apsaugantis poveikis yra įrodytas, nėra daug. Tyrimai HEP ir STOP parodė, kad tiazidiniais diuretikais, beta adrenoblokatoriais arba abiejų šių vaistų deriniu gydytiems vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems hipertenzija, kreatinino koncentracija didėjo, palyginti su placebo grupės asmenimis. Kalcio kanalų blokatoriai išplečia aferentines inkstų arterioles, taigi, teoriškai neturėtų sumažinti glomerulų hipertenzijos. Šių vaistų inkstus apsaugantis poveikis susijęs su kitais mechanizmais: susilpnina mitogeninį augimo faktoriaus efektą; slopina moduliacinį makromolekulių pernešimą per mezangiumą ir įstrigimą jame; blokuoja endotelino (didinančio kraujospūdį) renalinius efektus; stabdo laisvųjų deguonies radikalų susidarymą (antioksidacinis poveikis). Parengė gyd. Jonas Kastys 78