ÐALCINIS DZÛKIJOS NACIONALINIS PARKAS Nr. 51 2004 m. Birþelis Tikrieji mûsø atradimai Pavasaris turbût labiausiai parodo, kokia ávairiapusiðka yra Dzûkijos nacionalinio parko veikla. Jau trylika metø ðitaip, kai 1991 m. balandþio 23 dienà Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba priëmë nutarimà ákurti Dzûkijos, Þemaitijos, Kurðiø Nerijos nacionalinius parkus ir Trakø istoriná - nacionaliná parkà. Atsiranda ir nauji marðrutai mûsø Parke ir netgi nauji objektai. Mûsø kraðtas visada garsëjo savo senaisiais kaimais ir etnokultûrinëmis tradicijomis, o ðtai pavasará gamtininkus ir turizmo organizatorius ypaè sudomino... jûriniai ereliai. Gamtinis turizmas viena ið kaimo turizmo krypèiø toks seminaras vyko Marcinkonyse. Bûtent ðiose apylinkëse slepiasi tie retieji, globotini paukðèiai, èia yra ir þmonës, besirûpinantys jø likimu. O Merkinëje, minëdami Parko dienà, stebëjome áspûdingus Nemuno slënio vaizdus miðkus, retuosius augalus bei paukðèius. Stebëjome ekrane, bet ir ðitaip galima ið naujo atrasti savàjá Nemunà. Ðá pavasará dienos ðviesà iðvydo nauji leidiniai, prie kuriø rengimo savo kruopðèiu darbu prisidëjo Parko darbuotojai Antrasis Dzûkijos kultûros kongresas, Alytaus apskrities kultûros þurnalas Dainava. Kartu su Lietuvos Istorijos institutu iðleista áspûdinga monografija Merkinës istorijos bruoþai, maloniai nustebino ir netikëtai pasirodþiusios naujosios Eugenijaus Drobelio knygos, parodanèios, koks svarbus yra kasdienis, ne visiems matomas mokslininko triûsas, kaip tyrinëtojo kantrybæ lydi tikri atradimai grynuoliai. Viltinga yra ði mokslininko iðvada: paèiø reèiausiø mûsø kraðto sparnuoèiø yra daugiau, nei mes þinome... Prasideda dar viena darbo vasara, netruks ateiti dar vienas ruduo, kai kiekvienas bandysime suskaièiuoti didelius ir maþus savo atradimus. Ir vël pavasario lauksime... Mindaugo LAPELËS nuotraukoje: senas mûsø Parko bièiulis suomis Matti Helminen dþiaugiasi vël prisilietæs prie Zervynø dravës Sauliaus TAMOÐIÛNO nuotraukoje: gamtininkai Þydrûnas Sinkevièius ir Eugenijus Drobelis (ið deðinës) prie Grybaulios tvenkiniø
2 Þuvëdrø ir kirlikø salos Tuoj prasidës vasara, o upinës þuvëdros skraido virð Nemuno, þvejoja aukðles ir dar negalvoja perëti. Sugráþo jos prie savosios upës geguþës pradþioje, ir, atrodo, kad vasaroja be jokiø rûpesèiø. Kodël? Paslaptis paaiðkëja liepà, kai upë nu- Apie gandrus senka ir atsiranda smëlio salos. Tose salose ir peri upinës þuvëdros. Peri pavëluotai. Nuo Kreisos upelio (Dzûkijos nacionalinio parko ribos) iki Merkinës Nemune yra tik dvi salos, kuriose ásikuria upiniø þuvëdrø kolonijos. Bet kolonijos negausios trys, keturi lizdai. Ir vis tiek artinantis prie tø salø upinës þuvëdros labai triukðmauja, ðaukia be perstojo Vakare, kai nutyla Nemuno krantai, o upinës þuvëdros Lamø saloje tupi lizduose, pradeda ðaukti upiniai kirlikai. Labai graþûs ðie paukðteliai, panaðûs á kieles, nors priklauso sëjikiniø ðeimai. Ir jø ðaukimas malonus. Sako, kad Kretuono salose jau prapuolë kirlikai, nes tos salos apþëlë krûmais. O ðtai Lamø sala ir ðiek tiek maþesnë sala netoli Dubaklonio tikrosios upiniø þuvëdrø ir upiniø kirlikø buveinës. Aðaðnykø eþeras garsus tuo, kad ten þelia nepaprastai tankûs alijoðiniø aðtrûs sàþalynai ir peri labai daug juodøjø þuvëdrø, o ðios þvyringos Nemuno salos priglaudþia þuvëdras ir kirlikus. Henrikas GUDAVIÈIUS Gedimino GUDAVIÈIAUS nuotraukoje: upinës þuvëdros lizdas Lamø saloje (2002 m. liepos 19 d.) Pasakoja Jonas Kilminavièius ið Musteikos (...) kai tvarkëm gandralizdá Miðkiniuose (Musteikos kaimo kampas), tada daug ðakø nupjovëm, vienà storà liemená virð 20 cm storio, ðviesos bus daug lizdui. Að kap gimiau, tai ty an berþo buvo gandro lizdas seniø padaryta, nuvirto tas medzis, paskui su va ðituoj kaimynu, jo jau nëra, mes su juoj parneðëm tø lizdø, su jaunikliais buvo. Ty buvo tokia pircis, tai atneðëm, an pircies padëjom, paskui nupjovëm berþo virðø ir padarëm gandru lizdø. Vël atneðëm tuos jo vaikus, vël jis atskrenda, pasuka, an lizdo bijos sësc, suka, suka bijos, paskui acisëdo. Iðaugino. Tai ty buvo, kol tas berþas nupuvo. Kap nupuvo ty buvo tokia puðalë, tai að nupjoviau virðø, ir jiej cia vedës, ton puðalën. Tai að savo sûnø laidau nupjauc jø, maþukø nupjauc tø puðalá, virðûná. Jis kap puolë, tai gerai, kad an ðakos parpuolë ðakimu ir suslaikë, o jau að laukiau jo nutverc. Paskui kas dar buvo, toj puðalë buvo tai daugel ðakø. Jiem negerai buvo uþlëkc. Tai að nupjoviau, palikau cik vienø ðakø, ale toj greit nudþiûvo. Pakui kap uþaj vëjas, tai tø puðalá nusvertë, tai paskui va ca padarëm an liepos, kur ir dar yra. Dzidelis lizdas, medziná ratø uþkëlëm. Buvo dzvilypë liepa, paskui viena kitø uþgoþë, tai toj nusilpo, ty ir padarëm. Cia ðakos ið pietø pusës, o gandram, vaikam reikia saulës, o ið cia va suþalia, tai cik in vakarø saulës gauna lizdas, ir gandrai paliko ðitø lizdø. Ið ðito lizdo pas Kranauskø vedas ciej pacys. Ko cik nepraðinau, ir pusë litro daviau kaimynu, dakopa iki tø ðakø, o toliau negali niekap iki lizdo dakopc. Ir nieko nepadaro, gal su virvi sektûs pristraukc. Pas mus visalaik buvo gandrø. Bûdavo, an kamino sëdzi, dûmai aina ið kamino, o jis paslankis þûro kaminan. Prieð 10 metø, pirmosios baltøjø gandrø apskaitos metu, Parke gandrai perëjo 35 gandralizdþiuose. 2004 m. Lietuvoje paskelbti baltojo gandro metais ir mûsø ðalyje, kaip ir kitose Europos valstybëse, vël bus vykdoma ðiø saugomø paukðèiø apskaita. Broliø ÈERNIAUSKØ nuotr. Pasakoja Algirdas Valentukevièius, (Ulisius) Bitininkas Graþi liepa, sûnus pjauc buvo susmislinis. Jis jau ir leidimø buvo iðëmás. Sakau ne, ne, jau að tau jos neduosiu pjauc. Sako, an kluono nuvirs. Sakau, verciau tegu joj kluonø suverca, acistatysu, o jos pjauc neduosu. Tokia liepa. Jø nupjauc graita, uþaugyk tu jø. Ir gandralizdis an stulpo yra, ir gandrai kasmet atskrenda, tai rozø kluonan kratiau að ca, kad ðuva daikto neturi, ale tep jis ima pririðtas, sakau, raikia iðaic paþûrëc, kas ca. Iðainu, jisai þûri in virðø ir ima. Að tep su ðakëm ir iðajau, kad, þûru, sëdzi pas pacá lizdø versc uþkopis, sakau, tai kø tu ca darysi. Nu, tai neþinai, kø darysiu, versiu. Sakau, ak tu rupûþa, pamëgyk, sakau, tai nenukopsi nok stulpo. Oho, sako, ir su ðakëm. Tai skambina jam virðinykas, ar jau nuvertei, ne, sako, þmogus su ðakëm, að neversu jo. Tai kap nukopo nuk lizdo, sako, maladec, kad neduodzi versc ir gerai. Sakau, man pasakojo elektrikas, kad ca bûdø yra, apvesc galima, keli bûdai yra, bet nuk to va gal kokis ketvirtas kartas isiveda. Vienø maþukø, ana du, atrodo, regëc, insikandá turëjo, paskui kratë, kratë ir numetë. O vienus metus tai moðkës gandrukø uþpjovë. Tais metais kap karvá ca uþpjovë moðkës. Pernai tai tris iðsivedë, man ir paukðcis ðitas graþus. Uþraðë Romas NORKÛNAS
Istorijas reikia uþraðyti Knyga Merkinës istorijos bruoþai gal tai naujø dideliø darbø pradþia? Kiek daug mûsø kraðte iðliko piliakalniø, alkakalniø ir pilkapiø! Bet kiek maþa beturime senøjø gynybiniø piliø. Jos arba sudegë, arba sugriuvo. Pabandykime ásivaizduoti, koks bûtø geras sujudimas, jei pradëtume atstatyti Merkinës pilá. Antras svarbus darbas senojoje Merkinëje sukurti paminklà puodþiui. Ne Vladislavui Vazai, ne Þygimantui Augustui, o juodosios keramikos meistrui. Statydami pilá ir paminklà Merkinës puodþiui mes geriausiai pasiprieðintume tai blogybei, kurià áþvelgia etnologas Þilvytis Ðaknys: Merkinë ðiandien yra atvira visoms kultûroms, èia ypaè mielai sutinkami prancûzai, bet reikia nepamirðti svarbiausio dalyko Lietuvoje graþiausia yra Lietuva! Niekas neabejoja, kad Merkinë atsirado ypatingoje, sakralinëje vietoje. Buvo laikas, kai kiekvienà viensëdá, kiekvienà sodybà saugojo tam tikri ðventumo þenklai. Todël naujàjà, planinæ Merkinës architektûrà reikia vertinti kaip tam tikrà barbarizmo aktà, kurio neiðvengë në vienas miestelis. Ir todël kiekvienas sugráþimas prie gyvos senovës yra sugráþimas prie ðventumo. Ir Kukumbalio dainos, ir senovës amatø ðven- Sena patarlë sako, kad maþas akmuo ir didelá veþimà verèia, bet labai daþnai akmuo bûna ir dideliø darbø pradþia. Apie Jonioniø akmenis savo raðiniuose yra minëjæs Dainavos kraðto metraðtininkas H. Gudavièius, o daktaras L. Klimka tø akmenø grupæ Parko laikraðtyje Ðalcinis (1994 m. Nr. 12) ávardijo kaip paleastronominæ stebyklà. DNP darbuotojas A. Èerniauskas 1998 m. prie tø akmenø suranda dar tris paleastronomø nepastebëtus akmenis, kurie buvo pasislëpæ po samanø, þemiø ir skujø sluoksniu. DNP Merkinës lankytojø centre buvo suorganizuotas seminaras, kuriame dalyvavo KVAD Alytaus teritorinio padalinio vadovas V. Kolesnikovas, Parko direktorius A.Leiðis, Neries regioninio parko vyr. specialistas L. Balsys ir kiti. Seminare V. Kolesnikovas paþadëjo supaþindinti su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju V. Vaitkevièiumi vienu didþiausiu mitologiniø akmenø ir senøjø Lietuvos ðventvieèiø þinovu. Paþadas buvo iðtesëtas. Bendromis pastangomis 1999 m. inicijuoti Jonioniø akmenø tyrinëjimai peraugo á Nuo akmenø iki knygos kompleksinius visos Merkinës ir jos apylinkiø tyrimus. Merkinëje 2000 2001 metais dirbo didelë grupë mokslininkø, vykdanèiø projektà Merkinës gamtinis ir kultûrinis paveldas. Vertë ir kontekstai, kurá finansavo Lietuvos Mokslo ir Studijø fondas. Dirbo trijø institutø: Lietuvos istorijos, Geologijos ir Lietuviø literatûros ir tautosakos mokslinkai. Tyrinëjimø metu surinktos medþiagos uþtektø kelioms monografijoms apie Merkinës kraðtà. Parkas inicijavo ir kartu su Lietuvos istorijos institutu paruoðë ir iðleido knygà Merkinës istorijos bruoþai (Sudarytojai A. Èerniauskas, H. Gudavièius, V. Vaitkevièius) Knygà sudaro trys skyriai: pirmajame kalbama apie Merkinæ ir jos átakà kraðtui iki XVIII a., antroje dalyje pieðiamas XXI a. pradþios Merkinës gyvenimas, o priede skaitytojui pateikiama reikðmingiausios ávairiø autoriø publikacijos apie Merkinæ ir jos þmones. 450 psl. knyga gausiai iliustruota Lietuvos istorijos instituto ir Parko darbuotojø nuotraukomis. Knygos leidimà finansiðkai parëmë 3 tës, ir pilies atstatymo idëja èia yra lygiaverèiai dalykai. Tautosakininkai uþraðë pasakà apie devyniasdeðimt broliø, kurie, susigavæ devyniasdeðimt kumeliukø, iðjojo ieðkoti devyniasdeðimt mergø, vienà dienà gimusiø ir tuo paèiu vardu pavadintø. Pasaka apie raganos pagauta þvejà Joniukà, kuriam iðsigelbëti padeda gervës, numesdamos po plunksnelæ, taip pat uþraðyta Merkinëje. Tautosakos þinovai sako, kad ðitokios pasakos yra paèios seniausios ir jos panaðios á epus. Tai tikriausiai labai gerai juto ir Vincas Krëvë, karþygiðkus savo herojus apgyvendinæs Merkinës pilyje. Pasakos bei mitai, kuriø pradþios istorikai jau neatseka, ir tie istoriniai þmonës, kadaise gyvenæ prie Nemuno ir Merkio, yra svarbiausi mûsø orientyrai, padedantys suvokti, kodël Lietuva iðliko lietuviðka. Muziejininkas ir liaudies meno tyrinëtojas Paulius Galaunë 1937 metais Lietuvos aide, prisimindamas Senovës dienas Merkinëje, raðë: mûsø kaimo kultûros senàsias formas fiksuoti reikia tuètuojau, nes rytoj jau gali bûti per vëlu. Praëjo 66 metai, o tas raginimas tebëra aktualus. Ir ðiandien apgailestaujame, kad vertingi eksponatai ið parodø saliø vël sugráþta á palëpes, nes muziejai negali jø nusipirkti. Ir ðiandien skundþiamës, kad ne visi þinome savo tautos istorijà, ne visi suvokiame, kad Lietuvoj graþiausia yra Lietuva. Didysis Dainavos kraðto dainius Vincas Krëvë, senatvëje prisimindamas savo ankstyvàjà tautosakinæ kûrybà, ðitaip kalbëjo: Að norëjau, kad lietuviai, suþinojæ apie karþygiðkà mûsø proseneliø gyvenimà, pajustø daugiau savigarbos. Atrodo, kad ðis troðkimas nelieka be atgarsio. Ðtai pasirodë knyga Merkinës istorijos bruoþai ir senieji merkiniðkiai ëmë kalbëti, kiek svarbiø istorijø èia nepateko. Bet Merkinës istorija tæsiasi. Todël ir Ðalcinis laukia autentiðkø prisiminimø. Visas istorijas reikia uþraðyti. Henrikas GUDAVIÈIUS Parko direkcija, Varënos rajono savivaldybë. Taèiau su didþiuliu dëkingumu uþ finansinæ paramà, leidþiant knygà, norëtøsi paminëti Kiaðiadoriø vyskupijà ir jos ordinarà vyskupà J. Matulaitá, kuris ilgà laikà dirbo pastoraciná darbà Merkinës parapijoje, Tarptautinio Vilniaus oro uosto generaliná direktoriø M. Ivanauskà merkiniðká, kuris Merkinæ prisimena ne vien tada, kai jos miðkuose grybai dygsta. Jo rûpestá jauèia ir Vinco Krëvës - Mickevièiaus vidurinë mokykla, ir baþnyèia. A. Braþionis UAB Mëlynoji uoga gen. direktorius, nors ir gyvena bei dirba Varënoje, taèiau irgi parëmë knygos leidimà, kaip ir V. Blëdienë AB banko NORD/LB Lietuva Varënos skyriaus valdytoja. Nuoðirdþiai jiems aèiû merkiniðkiø vardu. P.S. Parko Merkinës lankytojø centre kovo 12 d. buvo atidaryta Alytaus apskrities fotografø darbø rinktinë Dainavos kraðtui 750 metø, Nemunaièio Pilnø namø bendruomenës nariø tapybos, A. Liaukaus (Alytus) metalo ir R. Indraðiûtës (Maksimonys) keramikos darbø parodos ir pristatyti nauji leidiniai. Algimantas ÈERNIAUSKAS
4 Jei ne grybai Kislioji bulgarë auga ant seno àþuolo virtuolio þievës. Mindaugo LAPELËS nuotr. Ðalcinyje ne kartà raðëme apie dzûkø grybavimo ypatumus ir ádomesnius radinius, parko teritorijoje lankësi ir dirbo ne viena mikologø (mokslininkø, tyrinëjanèiø grybus) ekspedicija. Taèiau, kaip nebûtø keista, detalios informacijos apie Parko grybø ávairovæ iki ðiol nebuvo. Ðià spragà uþpildë mikologës, gamtos mokslø daktarës Redos Irðënaitës 2003 metais Parko teritorijoje vykdyti tyrimai. Sudëtingas ir ávairus grybø pasaulis - nuo akim neáþiûrimø mikroskopiniø grybeliø, sukelianèiø ávairias ligas, iki didþiuliø, po keletà kilogramø sverianèiø kempiniø ar kukurdvelkiø. Ne veltui grybai yra iðskirti á atskirà gyvøjø organizmø karalystæ. Lietuvoje jau apraðyta virð 6000 grybø rûðiø, jie labai ávairûs tiek forma, tiek gyvenimo ir mitybos bûdais ir aptinkami visose ámanomose buveinëse. Vien stambiøjø grybø (makromicetø) priskaièiuojama apie 2000 rûðiø, ið kuriø 100 yra nuodingø, o apie 400 valgomø. Lietuvos Raudonosios knygos sàraðe apraðomos 134 iðnykusios, nykstanèios arba retos Lietuvoje kepurëtøjø grybø rûðys. Dzûkijos puðynai yra vieni grybingiausiø Lietuvoje, todël ir grybavimo tradicijos èia turi gilias ðaknis. Grybø rinkimas pardavimui gana svariai papildo daugelio vietos ðeimø pajamas. Daug grybø surenka ir miðkus per grybapjûtæ uþplûstantys Parko sveèiai. Taèiau maistui daþniausiai renkame tik 15-20 valgomø grybø rûðiø, o visus kitus daþnai vadiname bendru vardu - ðungrybiai, budës ar pintys. O ðtai Dzûkijos nacionalinio parko teritorijoje rasta 731 stambiøjø grybø (makromicetø) rûðis. Net 63 grybø rûðys yra kertiniø miðko buveiniø indikatorinës ar specializuotos rûðys, paprastai aptinkamos senuose brandþiuose medynuose. Á Lietuvos Raudonàjà knygà áraðyta 31 Parko grybø rûðis. Didþiàjà Parko teritorijos dalá uþimanèiuose kerpiniuose ir brukniniuose puðynuose gausu valgomøjø grybø. Visiems gerai þinomi tikrinis ir puðyninis baravykai (Boletus edulis ir B. pinophilus) bei valgomoji voveraitë (Cantharellus cibarius), ávairiaspalvës ûmëdës (Russula), kuriø Lietuvoje randama apie 60 rûðiø, ir piengrybiai (Lactarius), tarp kuriø grybautojø pamëgta rudmësë (Lactarius deliciosus). Vëlyvà rudená puðynuose auga þalsvasis baltikas arba þaliuokë (Tricholoma flavovirens) ir kartu su juo daþnai randamas juosvaþalis baltikas (T. portentosum). Visi ðie grybai yra sudaræ su greta jø tarpstanèiais medþiais mikorizæ (tai abipusiai naudingas augalo ir grybo sugyvenimas). Ant gyvø, taip pat nudþiûvusiø ir nuvirtusiø medþiø ásikuria biotrofiniai ir saprotrofinai medienà ardantys grybai. Senuose miðkuose aukðtai ant stambiø puðø galima pastebëti puðinæ kempinæ (Phellinus pini), kuri yra senø miðkø indikatorinë rûðis. Pelkiniuose puðynuose susiformuoja ne tik savita augalija, bet tarpsta ir reti tik ðiai augavietei bûdingi grybai: ryðkiai raudona pelkinë ûmëdë (Russula paludosa), stambus pilkai rusvas samaninis piengrybis (Lactarius helvus), po berþais daþnas palðasis raudonvirðis (Leccinum holopus). Savitos formos juodas aukðliagrybis kimininis þemlielys (Geoglossum sphagnophilum) yra labai retas ir saugomas. Parko upiø slëniuose ásikûrusiuose medynuose lelijinis piengrybis (Lactarius lilacinus) ir melsvëjantis alksniabaravykis (Gyrodon lividus) randami tik ðalia juodalksniø. Negyvà lapuoèiø medienà ardo ávairûs grybai, ið kuriø reèiausi yra juostinë kavinija (Kavinia himantia) ir tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum). Ant gluosniø auganti anyþiais kvepianti kvapioji kempë (Trametes suaveolens) yra reta grybø rûðis. Ant stambiø medþiø kamienø, stuobriø ar virtëliø iðauga ryðkûs skujagalviø (Pholiota), skylëtbudþiø (Polyporus), kelmuèiø (Armillaria) ir ávairiø kempininiø grybø vaisiakûniai. Negausios Parke senø eglynø salos, ypatingai saugomose rezervatinëse zonose, yra tinkama buveinë daugeliui labai retai Lietuvoje randamø borealiniø grybø rûðiø. Ant stambiø Straipsnio autorë Reda Irðënaitë (pirma ið kairës) su kolegomis. Mindaugo LAPELËS nuotr. egliø virtëliø aká traukia ryðkiai roþinë pintainë (Fomitopsis rosea), iðsiplëtusá rusvai baltà vaisiakûná turintis plunksninis raukðliagrybis (Phlebia centrifuga) ir neseniai Lietuvoje nustatyta kaðtoninë kempinë (Phellinus ferrugineofuscus). Eglynuose randama ir labiausiai paplitusi raudonkraðtë pintainë (Fomitopsis pinicola), ir ant þemës augantys gana reti kempininiai grybai dygluèiai (Hydnellum) ir tampriadygliai (Phellodon). Spygliuoèiø miðkuose gausu ávairiaspalviø daþnai nuodingø nuosëdþiø (Cortinarius) ir musmiriø (Amanita). Natûraliose ir pusiau natûraliose parko pievose auga ir maþi pumpotaukðliai (Lycoperdon), ir gigantiðki didieji kukurdvelkiai (Langermania gigantea), o ryðkiai geltonø, oranþiniø ir þalsvø spalvø guotenës (Hygrocybe) yra natûraliø pievø indikatorinës rûðys. Kuo daugiau ir ávairesniø ðiø ryðkiaspalviø grybø rûðiø randama tuo vertingesnis gamtiniu poþiûriu yra biotopas. Parko retøjø grybø paplitimas ir gausumas dar labai maþai tirti, ir todël daþnas smalsus grybautojas gali tapti atradëju. Radus ádomø, bet nepaþástamà grybà, geriausiai já sudþiovinti ir perduoti Parko mokslo skyriui. Tik þengiant á miðkà, derëtø prisiminti, kad kiekvienas grybas gamtoje turi savo vertæ. Iðnyks kokia budë, kurià net
negalvodami paspiriame koja, ir sutriks sudëtingas bei darnus gamtos mechanizmas. Grybai nyksta dël senø miðkø kirtimo, sausuoliø ðalinimo, miðkø sausinimo. Stiprø poveiká daro ir oro, vandens bei dirvoþemio uþterðimas kenksmingomis medþiagomis. Intensyvus rinkimas, nepaþástamø grybø naikinimas ar paklotës ardymas irgi gali tapti svarbia grybø nykimo prieþastimi. Grybauti reikëtø taip, kad ir ateityje galëtume dþiaugtis gausiais derliais bei grybø ávairove. Reda IRÐËNAITË 5 Merkinës apylinkëse pavasariais gausiai auga briedþiukai, gana reti giriniø dzûkø valdose apie Marcinkonis. Arûno ZUBAUSKO nuotr. Retkarèiais pasisekus iðsmukti pro plyðá tvoros tinkle, mëginu grybauti uþ lauko dunksanèiame eglyne, atrodo, nuo vaikystës paþástu grybus, bet ðiuose eglynuose jie keistai vieni á kitus panaðûs, ypaè pilkoji musmirë ir pilkoji ûmëdë. Iðrovæs palaiþau, atrodo vienodai karèios, sakau sau: tai nuo þaliøjø tableèiø visa apkarto, èia geri grybai, tikriniai, ne ðungrybiai. Ir kiekvienà kartà tais grybais apsinuodiju, daktarai siunta, ðaukia: tu, gyvuly, tyèia tuos ðungrybius renki, kad mes èia su tavimi terliotumëmës. O að vemiu ir kartoju: mëmës mëmëms Ant lauþo kepti grybai tikras skanëstas, nesvarbu, musmirë ar ûmëdë, èia, ðiuose tankiuose eglynuo- Raudonkraðtë pintinë, ardanti egliø medienà, yra vienas daþniausiø kempininiø grybø. Redos IRÐËNAITËS nuotr. nesvarbu, ar musmirë, ar ûmëdë Ðiaurës-Baltijos sekcijos narys yra Europos gamtos parkø federacijos senbuvius. Ði organizacija vienija Europos ðaliø nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus. Kaskart kitoje ðalyje vyksta kasmetinës konferencijos. 2003 m. tokios konferencijos metu Norvegijoje Stryn miestelyje á pirmà posëdá susirinko naujai ásteigtos Ðiaurës-Baltijos sekcijos atstovai. Pats pavadinimas pasako, kad sekcija vienija Ðiaurës ir Baltijos ðaliø saugomas teritorijas, kurios panaðios tiek gamtiniu, kultûriniu aspektu, tiek ir gamtosauginëmis problemomis. Ðiuo metu sekcijà sudaro 22 nariai ið Islandijos, Norvegijos, Ðvedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. 2003 m. rudená Latvijoje Gaujos nacionaliniame parke vy- ko antrasis sekcijos nariø pasitarimas. Jame tapo oficialiu Ðiaurës-Baltijos sekcijos nariu. Treèià pasitarimà organizuoti buvo patikëta Dzûkijos nacionalinio parko direkcijai. Jis ávyko ðiais metais balandþio 14-16 dienomis Marcinkonyse. Seminaras buvo organizuotas buveiniø ir rûðiø monitoringo saugomose teritorijose aktualijoms spræsti. Dalyvavo 13 ðaliø atstovai. Buvo iðklausyti iðsamûs praneðimai apie tokio pobûdþio darbus ir tyrimø metodus ávairiose ðalyse. Egzotika dvelkë geizeriø ir vulkanø ðalies atstovo ið Islandijos praneðimas, iliustruotas mums neáprasto kraðtovaizdþio reginiais. Taèiau su kokiu þavesiu ðios bemiðkës ðalies gyventojas þvelgë á mûsø iðlakias se, baravyko ir þvake pasiðviesdamas nerastum. Iðsikepiau ant lauþo ir vël apsinuodiju, nesakyèiau, kad pykinimas, viduriø tàsymas didelis malonumas, bet apvemti sanitaro chalatà, o jei pasiseka, tai ir iðpurtusià mëlynà nosá didþiausias pasitenkinimas. Að þinau, kad net musmirë nemirtina, ji kaip tik labai patogi þarnoms pravalyti, kad þmogaus vidus bûtø ðvaresnis, kad amþina mieþiø koðë þarnø kilpose nepûtø. Nedrástantys valandëlei, kitai pasprukti á girià, man labai pavydi, tik neþinau, ar grybavimo, ar vëmimo. O tu ar grybauji? Ið: Leonardas GUTAUSKAS, Laiðkai ið Vieðvilës, 129 psl. puðis. Iðklausius praneðimus buvo dirbama maþose sekcijose, rengiama pasitarimo rezoliucija, numatytos darbø gairës ateièiai. Ekskursijos metu sveèiai buvo supaþindinti su Dzûkijos nacionalinio parko gamtinëmis ir kultûrinëmis vertybëmis. Jie lankësi Zervynø kaime, prie Ûlos akies, Èepkeliø rezervato apþvalgos aikðtelëje. Zervynose seminaro dalyviø laukë netikëtumas Ûlos patiltëje iðrikiuotø baidariø flotilë. Retas kuris atsisakë progos nors trumpam pakeliauti viena ið graþiausiø Lietuvos upiø. Vakare sveèiai sugûuþëjo á Linos ir Egidijaus Èerniauskø kaimo turizmo sodybà Kapiniðkëse, kur kartu su Marcinkoniø etnografinio ansamblio grupe trypë iki iðnaktø. Atsisveikindamas Ðiaurës- Baltijos sekcijos prezidentas Rauno Väisänen pasakë, kad kiekvienas savo ðirdyje iðsiveþa kuo graþiausius prisiminimus apie mûsø kraðtà ir jo þmones. Eugenijus DROBELIS
6 Gyvenimas kaip teatras, o teatras kaip gyvenimas J. Gaidþio laidotuviø procesija trumpam sustojo prie statomo Margioniø klojimo teatro 1992 m. kovo 15 d. Broliø ÈERNIAUSKØ nuotr. Paèiu graþiausiu metø laiku, kai Skroblaus krantai pasipuoðë sodria þaluma, o Kapiniðkiø kalvos subolavo nuo lieknøjø plukiø, Margioniø klojimo teatras ðventë savo 75 metø jubiliejø. Ta proga gausiems sveèiams parodytas spektaklis Gyvenimas prie Skroblaus (pjesës autorë Emilija Liegutë, reþisierë Rima Aviþinienë) yra labai simboliðkas. Ðiais ávairiø perfomansø ir teatriniø eksperimentø laikais, kai aktoriai daþnai tampa tik marionetëmis reþisieriaus rankose, nuostabu matyti þmones, nuoðirdþiai vaidinanèius save. Tai lyg tyro ðalcinio vandens gurkðnis, primenantis paprasto ir neámantraus gyvenimo vertæ ir prasmæ. Ðalcinis dþiaugiasi, kad naujasis spektaklis, kuriame vaidina buvusiø artistø vaikai ir anûkai, paneigë kalbas apie Margioniø teatro saulëlydá. Linkime, kad jo kûrybos versmës niekada neiðsektø, kaip neiðsenka ir gausios versmës, maitinanèios nuostabø Skroblaus upelá, kurá taip mylëjo ilgametis ðio teatro reþisierius Juozas Gaidys. Sekminës. Margioniø klojimo teatro jubiliejus. J. Pugaèiauskas ðventës pertraukëlës metu skuba á namus ið laukø parvesti arklá. Broliø ÈERNIAUSKØ nuotr. 2004 m. geguþës mën. Scena ið E. Liegutës spektaklio Gyvenimas prie Skroblaus. Orintos GRIMAILAITËS nuotr.
Sveèiuose pas Punsko dzûkus èiai, verbos, ðiaudiniai sodai (pajonkai), juostos ir popierinës karpytos uþuolaidëlës. Darbai dar buvo vertinami ir pagal autoriø amþiø vaikø, jaunimo ir suaugusiøjø. nuveþë marguèius, juostas, sodà-laivà ið Marcinkoniø muziejaus fondo ir tautodailininkës Laimos Saviðèevienës verbas ir sodus. Jos plokðèios kvieèiø verbos suaugusiøjø amþiaus kategorijoje uþëmë prizinæ vietà uþ originalumà. Po parodos atidarymo, apþiûrëjimo ir ávertinimo, prasidëjo ðventinis velykinis koncertas. Skambëjo dzûkiðkos dainos, sukosi poros, vaikai ðoko Bitute, pilkoji ir kitus dzûkiðkus ðokius. Á ðventæ atëjo ir Velykø Bobutë su dovanomis. O po kon- 7 certo vakarojome visi. Nauja, didþiulë salë buvo pilnutëlë nuotaikingø veidø. Jau ir patys maþiausieji Punsko gyventojai darþelinukai kalba dzûkuodami, dalyvauja su savo darbeliais parodoje, ðoka ir dainuoja lietuviðkas dainas, ir tai iðlieka jø maþose ðirdutëse, o augant dar labiau stiprëja lietuvybës troðkimas. Iðsiskiriant Lenkijos lietuviø Etninës kultûros draugijos pirmininkë Aldona Vaicekauskienë vël mielai pakvietë á Sekminiø ðventæ Punske, nes mus sieja bendri tikslai, bendros dzûkiðkos ðaknys. Að manau, kad ir mums neproðal pasimokyti ið punskieèiø bendruomeniðkumo, etninës kultûros, tradicijø, paproèiø puoselëjimo, lietuvybës iðsaugojimo. Specialistë informacijai Laima SAVIÐÈEVIENË, 2004 m. balandis Jau senokai uþsimezgæ ryðiai tarp Lietuvos ir Lenkijos dzûkø kasmet vis stiprëja. Ðiais metais Lenkijos lietuviø Etninës kultûros draugija Punske pakvietë mus á Tarptautinæ Velykø ðventæ ir parodà. Daugelá metø statytas ir pagaliau uþbaigtas Lenkijos lietuviø kultûros centras ðvietë savo naujumu ið tolo. Jaukiai árengta parodø salë mirgëjo nuo eksponatø. Darbus atneðë ne tik vietiniai gyventojai, moksleiviai punskieèiai, bet dalyvavo ir lenkø, baltarusø auksarankiai. Lietuvaièiai taip pat buvo aktyvûs. Darbus pristatë Kazlø Rûdos, Kauno, Marijampolës ir mûsø Parko atstovai. Parodoje buvo eksponuojami penkiø kategorijø darbai velykiniai margu- Kryþiaus ðirdis - ugnies altorius VANDUO IR ORAS /.../ Taip ir matau, kaip aðarø vanduo palaisto kapo þemæ, sudrëkina mirusiojo sudþiûvusias lûpas, palaiko jo tuðèiai vienatvei draugijà, suteikia kapo þolei gyvasties. Aðaros atrakina dangø ir þemæ matyt, tai viena ið mitiniø prieþasèiø, kodël manoma, jog aðarø vanduo bus danguj. (D. Vaitkevièienë Ugnies metaforos, 103 psl.) Kiekvieno nuotraukos herojaus lûpose malda, akyse nebylios aðaros. Rimtis, susikaupimas, ugnies ðiluma, lapkrièio þemës kvapas ir tos seniai vëjo nugairintos aðaros vienija juos, patraukia þiûrovo dëmesá. Ar tai ne þmogaus prigimtis ir esybës prasmë kurti vieniems kitus, ugdyti, matyti jø kanèià ir dþiaugsmà, paskutiná kartà pagerbti mirties akivaizdoje? Vienintelë mirtis sugeba sukrësti þmogaus imlumà, norà stiebtis á virðø ir begaliná verþlumà, suteikdama iðminties ir savarankiðkumo. Taèiau mirtis laikina kaip ir þmogaus gyvenimas. Man atrodo, kad tæstinumà turi tik kanèia ir praradimo skausmas, iðtinkantis mus po mirties, ne savos, bet svetimos. Gráþkime atgal nuotraukos plotmën, pasëdëkime po Dzûkijos puðimis, jausdami þmogiðkà silpnumà ir pastovëkime prie laikinumo ribos, kur Margioniø þmonës kuria þmonijos paveikslà. Jie pasaulio pilieèiai, paþeidþiami ir pilni silpnybiø, laikini ir laukiantys savo laiko, kada galës èia atgulti, ðalia artimo. Jie þemës vaikai, susëdæ ratu, saugumo kupinoje erdvëje, nepriklausantys sau, bet priklausomi nuo ugnies, vandens, oro, þemës, tikëjimo ir laiko. Nuotraukoje sutelpa miniatiûra pasaulio, kuriame gyvename: aplink pilna erdvë mirties, amþinai gyvuosianèios, bet laikinos amþinybës atþvilgiu ji tetrunka akimirkà, bet uþtat tokià reikðmingà ir stiprià. Akimirkos blyksnyje pareiðkia savo stiprybæ ir amþinà galybæ, atsiskleidþia visu groþiu. Tik tokias jos apraiðkas kiekvienas nusineða paslaptin. O aplinkui oras toks tankus, kad imi stebëtis tuo. Kam jo reikia mirusiesiems. Bet jis ne jiems miðko gëlei, kapø puðelei, kapo þolei, gyvajam sveèiui Ðiandien Kûèios katalikø baþnyèios ðventë, Kristaus gimimo iðvakarës. Tokià dienà, regis, ðirdis suminkðtëja, atlëgsta skausmø prislopinti jausmai, gyvenimas tartum nustoja lëkti, bet stovëdamas ðalia þiûri á mus ir laukia kas bus. Kaþkur gelmëje tà dienà gimsta gerumas ir pasiaukojimas, noras padëti ðalia esanèiam ir, apgaubus já jaukumo, pilnatvës skraiste, nusivesti su savimi, kas þino, gal á Pasakø ðalá. Todël dabar, kai uþ lango sklando maloni Kûèiø dvasia, keista matyti tokià nuotraukà, pilnà kapiniø kvapo, dvelkianèià lapkritiniu ðalèiu, ir tik ið tolo ðildytis kûrenama ugnele. Ironija, vël mirties ir gyvybës opozicija bei didinga jø kova. Ar ámanoma rasti panaðumà tarp tos Vëliniø dienos ir Kûèiø pakilios nuotaikos? Ar yra nors menka dalis tø nuotraukos þmoniø mumyse, ar mûsø gyvasties jø sustingusiuose þvilgsniuose? Ar iðdrástume paklausti, kodël egzistuoja kaþkur tvyranti riba tarp Mûsø Gyvojo Pasaulio ir Poþemio gyventojø? Tai abstraktûs dalykai, bendri kiekvienam þemës kirminui. Kaip áprasta, buitis, gyvenimo prasmës ieðkojimas ir amþinas klausimas: kada? Taèiau akimirka man ðaukia kà kita. Ar gali þmogui, iðëjusiam ir palikusiam tai, kuo gyveno pusðimtá metø, rûpëti kasdieniai dalykai? Klausiu: ar jis ilgisi to, nuo ko priklauso jo artimojo gerbûvis? Galbût jam, vargusiam Þemëje, tokie prisiminimai virsta malonia atgaiva ir kelia ilgesá? Galbût tai yra vieninteliai dalykai, kuriuos verta prisiminti Ten iðëjus? Ar tai tiesa? Ar nuotrauka nori pasakyti bûtent tai? Ar bado akis mums norëdama parodyti kaþkà, kyðtelëjusi paprastà ir suvokiamà daiktà po nosimi? Taip noriu jausti, kà jauèia tie, kasmet turintys galimybæ susiburti ir medituoti. Bandau ásivaizduoti, kas galëtø pakylëti ið purvo nusiþeminusájá? Kas suteiktø paguodà nuskriaustajam? Tik pakilios ir sparnuotos mintys, lengvai palieèianèios pirðtø galiukais, plunksnos minkðtumu ir it magnetas viliojanèios savæs link. Tokià misijà atlieka malda. Simona VALEIÐAITË, Merkinës Vinco Krëvës vid. m-kla, 10 kl. (darbo vadovë Rita ÈERNIAUSKIENË) (Tæsinys. Pradþia Ðalcinyje Nr. 50) Margionys. Vëliniø lauþas. Broliø ÈERNIAUSKØ nuotr. BENDRAVIMAS ÞMONËS MALDA
8 Daina Nemunui Vingiuok, senasis tëve, Skalaudamas krantus, Kuriuos puðynai remia Lydëdami metus. Tu amþinas, tu þilas Po vasaros auðra Kaip tas Dzûkijos ðilas, Kurio kitur nëra. Kai bus mintis ákaitus Ir slëgs sapnai liûdni - Að kojas tarsi vaikas Skalausiu vandeny... Ir vël bus gera gera... Paguosi tu mane. Tegul visiems mums ðnara Bangelës Nemune. Teliuskuoja banga Nemune, - Ji mylëti iðmokë mane. Tarsi veidrody viskà regiu - Net ir ðypsenà tavo akiø. Alvydas SAULYNAS Nemuno byla dar nesibaigë Jau daugiau kaip metai tæsiasi Alytaus hidroelektrinës peripetijos, nors visuomenë tik praeità vidurvasará suþinojo, kad maþai kam þinoma akcinë bendrovë Karolinos HE ketina patvenkti Nemunà ties Alytumi. Paèioje pradþioje tai atrodë taip absurdiðka ir neátikëtina, kad net sunku buvo patikëti. Vëliau paaiðkëjo, kad tai mëginimas reanimuoti dar XX a. viduryje sukurtà Nemuno hidroelektriniø kaskadø projektà - senà, laiko kandþiø sukapotà sovietiná vatinukà pateikiant kaip naujausià, pagal Europos Sàjungos madas pasiûtà ðvarkà. Dþiugu, kad 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priëmë Vandens ástatymo pataisà, kuria draudþiama statyti uþtvankas Nemuno upëje bei kitose ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingose upëse. Ðis ávairiø politiniø jëgø paremtas sprendimas apvainikavo daugelio Nemuno likimui neabejingø þmoniø pastangas. Prieð tai dar vyko Seimo nario Gedimino Jakavonio iniciatyva surengtas Varënos rajono moksleiviø pieðiniø ir raðiniø konkursas Iðsaugokime Nemunà ir Merká, pasibaigæs moksleiviø darbø paroda Seime, pasirodë Ateitininkø federacijos kreipimasis. Lietuvos þaliø- jø judëjimas, remiant Ðvarios Baltijos koalicijai (CCB), kovo 19 20 dienomis organizavo tarptautinæ konferencijà hidroelektriniø statybos klausimais, kur savo nepritarimà Nemuno tvenkimui pareiðkë ir Ðvedijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities atstovai. Geguþës 13 d. visuomenei buvo pristatytas naujas Dainavos þurnalo numeris, skirtas Nemunui. Jau po Vandens ástatymo pataisos priëmimo pasirodë nauji, bet kartojantys tas paèias tiesas, hidroenergetikø ðalininkø straipsniai, todël po Seimo rinkimø vël gali bûti mëginama áteisinti Nemuno tvenkimà. Ástatymus galima pakeisti ar atðaukti, bet kovos dël Nemuno iðsaugojimo patirtis ar Kintø bendruomenës pergalë prieð naftininkø ketinimus nuteikia viltingai. Tikëkimës, kad sveikas protas nugalës ir nebereikës vël ridenti patrankø á Vilniø. Ðalcinio informacija Mindaugo LAPELËS nuotraukoje: Nemuno kilpa ties Þivulèiðkëmis viena graþiausiø Nacionalinio parko vietø. VISAIS metø laikais graþi yra dzûkø ðilø ir panemuniø gamta. Dzûkijoje dar gyvuoja senoviniai kaimai, senieji amatai ir verslai. Dzûkijos nacionalinio parko darbuotojai Jums padës suprasti svarbiausià Dainavos kraðto savybæ - etnokultûra gyva gali bûti tiktai tada, kai senolio poringei pritaria èia pat almantis ðaltinis. Dzûkijos nacionalinio parko adresas: Miðkininkø g. 62, Marcinkonys, LT - 4670, Varënos r. Tel. 8 310 44641, faksas 44437 Iðsamià informacijà apie Parkà visi sveèiai gali suþinoti lankytojø centruose: Marcinkonyse - Miðkininkø g. 61, Marcinkonys, LT - 4670, Varënos r., tel. 44466, faks. 44471; Merkinëje - Vilniaus g. 3, Merkinë, LT - 4651, Varënos r., tel./faksas 57245 Elektroninis paðtas: dzukijanp@is.lt Interneto psl.: www. atostogos. lt/dzukijanp; www.dzukijosparkas.lt ÐALCINIS Adresas: Miðkininkø g. 61, Marcinkonys, LT - 4670,Varënos r. Redkolegija: E.DROBELIS, H.GUDAVIÈIUS, A.ÈERNIAUSKAS, O.DROBELIENË, M.LAPELË, R.NORKÛNAS Maketuotojas: V. ÈERNIAUSKAS