Administracinė byla Nr. A 525-539/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01164-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 20 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 21 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės JTI Baltic apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės JTI Baltic skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo dalies panaikinimo. n u s t a t ė: Teisėjų kolegija I. Pareiškėjas UAB JTI Baltic skundu (I t., b. l. 1?8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau ir Departamentas) 2012 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. ATK2-66/12 (toliau ir Nutarimas) dalyse, kuriose: 1) plastikiniai laikikliai, kuriose išdėstyti aštuoni pakeliai cigarečių LD Red, LD Blue, LD Silver ir LD White ir kurie buvo įrengti UAB RIMI LIETUVA parduotuvėje pripažinti draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau ir TKĮ) 17 straipsnį; 2) tabako gaminio pavadinimas Winston, nurodytas popierinėje kortelėje ant dispenserio, kuriame išdėstyti tabako gaminiai ir kuris buvo įrengtas IĮ Danuva parduotuvėje, buvo pripažintas draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia TKĮ įstatymo 17 straipsnį. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog vartotojai gali pirkti ir perka tabako gaminius, išdėstytus plastikiniuose laikikliuose, kuriuose išdėstyti aštuoni pakeliai cigarečių LD Red, LD Blue, LD Silver ir LD White (toliau ir plastikiniai laikikliai). Juose išdėstomas ne vienas cigarečių pakelis, o aštuoni, kuriuos vartotojai gali be jokių kliūčių išimti ir nusipirkti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) praktiką, vartotojų ir pardavėjų galimybė išimti tabako gaminius iš tam tikros įrangos ir ketinimas juos parduoti yra svarbiausi kriterijai, nustatant, ar ši įranga atlieka tabako gaminių išdėstymo funkciją. Byloje taip pat nėra ginčo, kad plastikiniuose laikikliuose yra tik tokia informacija, kuri gali būti pateikiama ant tabako
gaminiams išdėstyti skirtos įrangos, esančios prekybos tabako gaminiais vietose, kaip tai nustatyta TKĮ 17 straipsnio 3 dalyje. Taigi manė, kad plastikiniai laikikliai yra teisėta tabako gaminiams išdėstyti skirta įranga ir nesukuria jokių asociacijų su konkrečiais tabako gaminiais. Pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką, lemiamas kriterijus nustatant, ar konkreti tabako gaminimas išdėstyti skirta įranga nepažeidžia tabako reklamos draudimo yra tai, kad ji nesukuria konkrečių asociacijų su konkrečiais tabako gaminiais. Šiuo atveju plastikinių laikiklių vaizdas, spalvos ir dizainas nėra susiję su konkrečiais tabako gaminiais, jų fono spalvos yra neutralios (balta ir šviesiai mėlyna) ir nesukuria asociacijų su išdėstomais tabako gaminiais (pačiuose plastikiniuose laikikliuose išdėstyti įvairių spalvų tabako gaminiai). Plastikiniai laikikliai yra įrėminti plona tamsiai mėlyna linija, informacija apie tabako produktų kainą yra pateikiama raudona ir geltona spalvomis, neutraliu šriftu ir formomis. Su konkrečiais tabako gaminiais niekuo nesusijusi ir plastikinių laikiklių forma, dydis, grafiniai elementai. Nesutiko su Nutarime atsakovo nurodytu argumentu, kad tam tikri tabako produktai buvo išdėstyti atskirai nuo kitų ir vartotojai galėjo juos geriau matyti. Teigė, jog jokie įstatymai Lietuvoje nereglamentuoja tabako gaminių išdėstymo įrangos, kur ir kaip ji turėtų būti pastatyta, kaip ji turi atrodyti, kokiu atstumu turi būti pastatyta nuo kitos įrangos ir taip toliau. Darė išvadą, kad vien tabako gaminių išdėstymas atskirai nuo kitų tabako gaminių, pateikimas gerai matomoje vietoje negali būti vertinamas kaip tabako gaminių reklama. Teigė, kad atsakovo pateiktas bendrojo tabako reklamos draudimo aiškinamas yra subjektyvus ir plečiamasis, kuris administracinėse bylose yra draudžiamas. Atsakovo poziciją paneigia LVAT praktika dėl tabako reklamos draudimo: administracinėje teisėje galioja plečiamojo normų aiškinimo ribojimas ir bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Nurodė, kad Nutarimas apriboja pareiškėjo teisėtos komercinės veiklos ir nereklaminio pobūdžio informacijos laisves, kurios yra pamatinės vertybės, ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 ir 46 straipsnių ir Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio. Įstatymai privalo būti formuluojami taip, kad asmenys galėtų tiksliai numatyti konkrečią nuostatos taikymo apimtį ir reikšmę ir galėtų reguliuoti savo veiklą. Nutarime bendrajam tabako reklamos draudimui priskiriama tokia reikšmė, kuri neatitinka teisinės kokybės ir tikrumo reikalavimų, kuriuos išsamiai išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nutarime pateiktu aiškinimu sukuriamas teisinis netikrumas, dėl kurio tampa sunku numatyti, koks produktų išdėstymas ir kokia produktų išdėstymui naudojama įranga bus laikoma tabako reklama ir už ką baus kitą kartą. Pažymėjo, kad žodis Winston buvo nurodytas popierinėje kortelėje su informacija apie cigarečių tabako, cigarečių tūbelių ir cigarečių kimšimo aparato komplektą kaip tabako gaminio pavadinimas, kurį aiškiai leidžiama nurodyti ant tabako gaminių išdėstymo įrangos, remiantis Tabako įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Pabrėžė, kad nei Tabako įstatymas, nei kiti įstatymai neapriboja galimybės nurodyti tabako gaminių pavadinimus ant tabako gaminių išdėstymo įrangos tais atvejais, kai šie pavadinimai yra įregistruoti kaip prekių ženklai. Atsakovo Nutarimo nepagrįstumą patvirtina LVAT praktika azartinių lošimų bylose (savo esme analogiškose tabako reklamos byloms), pagal kurią, informacija, kuri gali būti teisėtai pagal įstatymus pateikiama, negali būti draudžiama vien tik dėl to, kad ji sutampa su prekės ženklu. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 41?49), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Departamento Nutarimą. Nurodė, kad sistemiškai vertinant TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalių, 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas bei pareiškėjo pateiktas reklamines priemones, darytina išvada, kad reklamos draudimo netaikymas šioje byloje negalimas, kadangi pateikta informacija nepatenka į nustatytą baigtinį leidžiamos informacijos pateikimo sąrašą. Pažymėjo, kad tabako gaminių išdėstymas turi būti suprantamas absoliučios tabako gaminių reklamos draudimo kontekste. LVAT yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nurodytose teisės normose įtvirtino draudimą bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis platinti (daryti, kad plistų) informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad reklaminiai plakatai, stoveliai ar panašaus apipavidalinimo objektai negali būti traktuojami vien kaip įranga,
skirta tabako gaminiams išdėstyti, nes jais taip pat akivaizdžiai iš kitų tabako gaminių išskiriami konkrečių tabako gaminių rūšių tabako gaminiai. Manė, kad nepagrįsta tabako gaminius išskiriančios, vartotojo dėmesį atkreipiančios priemonės nevertinti kaip įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti. Prekybos tabako gaminiais vietos paskirtis yra parduoti tabako gaminius vartotojui, o šiam tikslui skirta priemonė yra tabako gaminiams išdėstyti skirta įranga. Įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti, turi būti vertinama sistemiškai su tabako gaminių reklamos samprata, t. y. siekiant nustatyti, ar konkrečios įrangos (tiek įrangos, kaip visumos, tiek atskirų įrangos detalių) tikslas yra susijęs išskirtinai su tabako gaminių išdėstymu, ar tokia įranga yra aiškiai siekiama skleisti informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog speciali įranga visam tabako gaminių asortimentui išdėstyti IĮ Danuva parduotuvėje yra virš kasų dešinėje ir kairėje pusėse esanti įranga, o UAB RIMI LIETUVA virš kasų esanti įranga. Tą patvirtina 2012 m. sausio 16 d. ir 2012 m. vasario 17 d. faktų fiksavimo protokolai ir prekybos vietų nuotraukos. Pabrėžė, jog bet kokiu atveju, ne vietoje ir netinkamu grafiniu, vaizdiniu, tekstiniu būdu pateikta informacija, neatitinkanti TKĮ reikalavimų apie tabako gaminius, yra draudžiama. Ūkio subjektai prieš sukurdami, apipavidalindami, pateikdami į rinką įrangą, privalo atsižvelgti, kad tabako gaminiams yra taikomas ypatingas teisinis reguliavimas ir šių produktų reklama yra draudžiama. Teigė, kad informacijos ir priemonių pateikimas, kai pateikiama tik vienos rūšies tabako gaminių serija, tokia forma, kokia ji buvo atlikta nagrinėjamoje byloje, yra tabako gaminių reklama, kuri tiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, išskirdama konkrečias cigaretes iš kitų tabako gaminių. Šie tabako gaminiai įgyja akivaizdų pranašumą, t. y. išskirtinumą kitų tabako gaminių atžvilgiu, yra labiau pastebimi, o tai yra draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką. Pažymėjo, kad tabako gaminių pateikimas plastikiniuose laikikliuose atskirai nuo tabako gaminių dėklų, prie metalinių stovų, kuriuose sudėtos įvairios prekės saldainiai, šokoladas, žiebtuvėliai, klijai, kita, tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, skirtas išimtinai tabako gaminio reklamai, konkurencijos ir pardavimų skatinimo tikslais. Šią poziciją atsakovas grindė LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A 556-433/2009, A 858-2308/2011, A 525-2379/2011. Remdamasis ja, darė išvadą, kad TKĮ įtvirtinti draudimai paprastai turėtų būti aiškinami plačiąja prasme, atsižvelgiant į įstatymo tikslą kiek įmanoma maksimaliai apsaugoti žmogaus ir visuomenės sveikatą, mažinti tabako gaminių vartojimą apskritai. Pažymėjo, kad atsakovas, sistemiškai vertindamas UAB RIMI LIETUVA prekybos vietoje pateiktą permatomą plastikinį laikiklį ir reikšmingų aplinkybių visumą (pateiktų tabako gaminių vaizdinius ir ryškius prekės ženklą akcentuojančius grafinius sprendimus, taip pat laikiklyje pateiktą TKĮ nenustatytą informaciją, kuri pateikta atskirai nuo įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, taip pat tai, kad ant plastikinio laikiklio priklijuoti tik LD Blue, LD Silver, LD Red, LD White cigarečių pakeliai, o prekybos vietoje stovi prekybos įranga, skirta visam tabako gaminių asortimentui, įskaitant ir nurodytas cigaretes, išdėstyti), darė išvadą, jog minėta reklaminė priemonė buvo pateikta ne kartu su įrangoje išdėstytais tabako gaminiais, ne pardavimo, o reklaminiais tikslais ir tai yra neteisėta tabako gaminių reklama. Norint įsigyti tabako gaminių, jie parduodami iš virš kasų esančios tabako gaminiams išdėstyti pritaikytos įrangos, o ne ardoma reklaminė medžiaga, t. y. plastikiniai laikikliai, nes cigarečių pakeliai minėtose reklaminėse priemonėse yra izoliuoti, tiesiog įrėminti kaip paveikslas, reprodukcija. Dėl antrojo atvejo pažymėjo, jog vertinęs IĮ Danuva parduotuvėje pateiktą pačią Winston komplekto kortelę ir visumą reikšmingų aplinkybių (pateiktas registruotas žodinis prekės ženklas Winston, spalviniai, vaizdiniai ir grafiniai sprendimai, pateikta TKĮ nenustatyta informacija (žodinis prekės ženklas Winston, <...> KOMPLEKTĄ: / Winston MYO / cigarečių tabakas, 140 g / + / Tūbelės su filtru, 200 vnt. / +/ Cigarečių kimšimo aparatas / 55,00 Lt, tai, kad nurodomos prekės prekybos vietoje apskritai nėra), Departamentas darė išvadą, jog tai yra neteisėta tabako gaminių reklama. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal TKĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punkte iki 2008 m. gruodžio 31 d. prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, buvo leidžiama pateikti tabako gaminių prekių ženklus,
o nuo 2009 m. sausio 1 d. jis buvo panaikintas. Taigi tabako gaminių reklamos draudimas pagal TKĮ yra imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio, o tabako gaminių reklama, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą ir vietą, yra savaime draudžiama. Prekių pavadinimo ir prekės ženklo naudojimo sutaptis suponuoja prievolę laikytis reikalavimų, nustatomų tiek TKĮ 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte, tiek ir 1 punkte. Požymiai, kuriais remiantis pripažįstamas prekės ženklo specialaus panaudojimo tabako gaminių reklamai faktas, teisės aktuose nenustatyti, todėl tai yra įrodinėjimo bei vertinimo dalykas kiekvieną kartą pagal konkrečias kvalifikuojamos kaip pažeidimas veikos aplinkybes, taigi ant Winston komplekto kortelės pateikta informacija vertintina kaip draudžiamos informacijos pateikimas. Darė išvadą, kad TKĮ nenustatytos informacijos pateikimo forma atkreipia vartotojo dėmesį į konkrečias cigaretes LD Red, LD White, LD Blue, LD Silver, tabaką Winston ir skatina jas nusipirkti, o tai yra TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimai. Tabako gaminių reklamos tikslas? populiarinti konkrečias prekes tarp vartotojų, plėtoti tabako gaminių prekybos segmentą, atlikti reklaminę funkciją. Pateikdamas minėtas reklamines priemones, pareiškėjas siekė būtent šio tikslo. Kartu atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo sudarytoje sutartyje su UAB Mineraliniai vandenys, kuria remiantis vėliau buvo sudaryta sutartis su IĮ Danuva, bei UAB RIMI LIETUVA yra aptariama tokia reklama ir jos pateikimo sąlygos. Šių sutarčių nuostatų sisteminis vertinimas, patvirtinama, kad buvo vykdoma reklaminė tabako gaminių akcija. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu (I t., b. l. 185?192) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė 2012 m. kovo 22 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą Nr. ATK2-66/12 ir UAB JTI Baltic skirtą baudą sumažino iki 8 000 Lt. Teismas pažymėjo, jog teisminis kilusio ginčo tyrimas atliekamas būtent pareiškėjo suformuluotų reikalavimų ribose ir atsižvelgiant į tai pažymėjo, kad teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar plastikiniai laikikliai, įrengti UAB RIMI LIETUVA parduotuvėje su aštuoniais išdėstytais pakeliais cigarečių LD Red, LD Blue, LD Silver ir LD White, pripažintini draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia TKĮ 17 straipsnį, bei tai, ar tabako gaminio pavadinimas Winston, nurodytas popierinėje kortelėje ant cigarečių dėklo, kuriame išdėstyti tabako gaminiai ir kuris buvo įrengtas IĮ Danuva parduotuvėje, laikytinas draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia TKĮ 17 straipsnį. Teismas rėmėsi TKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2011-08-01 iki 2012-07-01) 17 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas pažeidė TKĮ, šioje byloje svarbu atsižvelgti į reklamos sąvoką, įtvirtintą minėtame įstatyme bei išaiškintą teismų praktikoje. Taip pat rėmėsi TKĮ 2 straipsnio 7 dalimi, bei LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 525-2379/2011, kurioje LVAT nurodė, kad bet kokia įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti, turi būti vertinama sistemiškai ir tabako gaminių reklamos sampratos kontekste, t. y. siekiant nustatyti, ar konkrečios įrangos (tiek įrangos, kaip visumos, tiek atskirų įrangos detalių) tikslas yra susijęs išskirtinai su tabako gaminių išdėstymu, ar tokia įranga yra aiškiai siekiama skleisti informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad skleidžiamos informacijos kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog plastikinių laikiklių vaizdas, spalvos ir dizainas nėra susiję su konkrečiais tabako gaminiais, jie yra tabako gaminiams išdėstyti skirta įranga, įrengta greta kasos, pasiekiama vartotojų, juose išdėstomi aštuoni tabako gaminiai, kuriuos vartotojai gali laisvai išsiimti ir nusipirkti, laikikliai nėra skirti tik konkretiems tabako gaminiams, kadangi juose
gali būti išdėstyti skirtingi gaminiai, teismas rėmėsi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 822-2263/2012 ir pažymėjo, jog aiškinant įrangos tabako gaminiams išdėstyti (prekybos vietoje) sąvoką lingvistiniu, loginiu, sisteminiu, teleologiniu, protingumo metodais, galima daryti išvadą, kad tokios įrangos paskirtis turi būti sudaryti sąlygas tabako gaminius prekybos vietoje išdėstyti taip, kad juos būtų galima parduoti jų įsigyti norinčiam klientui ir būtent ši paskirtis būtų pagrindinė (dominuojanti). Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į tai, kad UAB RIMI LIETUVA priklausančioje parduotuvėje virš kasų buvo įrengti cigarečių dėklai, kuriuose laikomos įvairių rūšių cigaretės, o plastikiniuose laikikliuose sudėtos vieno konkretaus pavadinimo cigaretės ( LD ), kurios taip pat buvo ir cigarečių dėkle virš kasos, įvertinęs tai, kad laikiklio apipavidalinimas pakankamai ryškus (mėlynas apvadas, dalis fono žydra, užrašas po cigaretėmis ryškiai raudonas, kainos išryškintos, t. y. užrašytos ant grafinių ženklų netaisyklingos formos ryškių (geltonos, raudonos ir mėlynos) spalvų rombų), teismas darė išvadą, kad plastikiniai laikikliai nėra įranga, kurios paskirtis sudaryti sąlygas tabako gaminiams prekybos vietoje išdėstyti taip, kad juos būtų galima parduoti jų įsigyti norinčiam klientui. Teismas, remdamasi faktų fiksavimo protokolais bei prie jų pridėtomis fotonuotraukomis, darė išvadą, kad plastikiniuose laikikliuose buvo išskiriamos konkrečios cigaretės ( LD ), informacija pateikta taip, kad ji skatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, taigi pareiškėjas pagrįstai nubaustas už TKĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis nesutinka su Nutarimo dalimi, kurioje konstatuota, kad tabako gaminio pavadinimas Winston, nurodytas popierinėje kortelėje ant cigarečių dėklo, kuriame išdėstyti tabako gaminiai ir kuris buvo įrengtas IĮ Danuva parduotuvėje, laikytinas draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia TKĮ 17 straipsnį, teismas pažymėjo, kad TKĮ nustatytas galimos informacijos ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, baigtinis sąrašas, nes TKĮ 17 straipsnio 5 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Taigi TKĮ draudžia ne tik tabako gaminių reklamą, bet ir informaciją, neatitinkančią šio įstatymo reikalavimų tabako gaminių prekybos vietose. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas akcentavo, kad žodis Winston komplekto kortelėje nurodytas kaip tabako gaminio pavadinimas, kurį leidžiama nurodyti ant tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos, teismas atkreipė dėmesį, jog LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 822-2263/2012 išplėstinė teisėjų kolegija žodį Winston vertino kaip tabako gaminio pavadinimą, ne prekės ženklą ir, vadovaudamasi TKĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prie informacijos, kuri gali būti pateikta prekybos tabako gaminiais vietoje ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, priskyrė parduodamų tabako gaminių pavadinimus, konstatavo, kad žodžio Winston pateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip TKĮ 17 straipsnio 5 dalies pažeidimas tiek, kiek šis informacijos pateikimas negali būti vertinamas kaip draudimo pateikti kitą šio straipsnio (17 str.) 3 ir 4 dalyse nenustatytą vaizdinę ar grafinę informaciją pažeidimas. Atsižvelgdamas į LVAT praktiką, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu TKĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatą tiek, kiek joje nustatytas draudimas pateikti kitą šio straipsnio (17 str.) 3 ir 4 dalyse nenustatytą vaizdinę ar grafinę informaciją, dėl komplekto kortelėje, kuri įdėta ant cigarečių dėklų, pateiktą žodį Winston. Teismas darė išvadą, kad teisės aktai neriboja galimybės nurodyti tabako gaminių pavadinimus ant tabako gaminių išdėstymo įrangos tais atvejais, kai šie pavadinimai sutampa su prekių ženklais (yra įregistruoti kaip prekių ženklai). Atsižvelgęs į tai, kad išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Nutarimo dalis, kuria žodžio Winston pateikimas kvalifikuotas kaip TKĮ 17 straipsnio 5 dalies pažeidimas tiek, kiek šis informacijos pateikimas įvertintas kaip draudimo pateikti kitą 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatytą vaizdinę ar grafinę informaciją, laikytinas nepagrįstu. Tačiau kartu teismas atkreipė dėmesį, kad plastikinis laikiklis nelaikytinas įranga, skirta sudaryti sąlygas tabako gaminiams prekybos vietoje išdėstyti taip, kad būtų galima parduoti jų įsigyti norinčiam klientui, taigi jame pateikta informacija: 6,59 Lt, PAKELIO KAINA / LD Blue,
LD Silver, LD White, 6,79 Lt, laikytina pateikta ne ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, taigi šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai konstatuotas TKĮ 17 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo nustatyta iš esmės mažesnė, nei nurodyta ginčijamame Nutarime, pažeidimų apimtis, teismas darė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją iki 8 000 Lt. III. Pareiškėjas UAB JTI Baltic pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 195?200), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad UAB RIMI LIETUVA parduotuvėje įrengti plastikiniai laikikliai, kuriuose išdėstyti aštuoni cigarečių LD Red, LD Blue, LD Silver ir LD White pakeliai, yra draudžiama tabako reklama, paminėtoje dalyje panaikinti Departamento Nutarimą ir savo nuožiūra sumažinti šiuo Nutarimu pareiškėjui skirtą baudą. Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodoma: 1) priešingai, nei teigiama teismo sprendime, pagrindinė laikiklių funkcinė paskirtis buvo laikyti tabako gaminius prekybos vietoje. Teismas nesivadovavo šią laikiklių paskirtį nulemiančiomis aplinkybėmis, dėl kurių byloje nėra ginčo. Pagrindinė laikiklių paskirtis buvo tokia, kokia akcentuota šiam ginčui aktualioje LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje Nr. A 822-2263/2012. 2) Vien tabako gaminių specifinis išdėstymas, išdėstymas atskirai nuo kitų, negali būti laikomas TKĮ pažeidimu. Tai patvirtina minėta LVAT nutartis. 3) Teismo argumentas, jog laikiklių apipavidalinimas buvo pakankamai ryškus neatitinka tikrovės. Apipavidalinimas nebuvo ryškus ir išskirtinis, nesusijęs su konkrečiais tabako gaminiais, todėl pagal LVAT praktiką negalėjo būti laikomas pažeidžiančiu TKĮ. Be to, nėra aiškus teismo naudotas pakankamumo kriterijus. 4) Teismas nesivadovavo minėtoje LVAT nutartyje atskleistais kriterijais, atribojančiais tabako gaminiams išdėstyti skirtą įrangą nuo draudžiamos tabako reklamos. Laikikliai neatitinka nė vieno iš šių teismų praktikoje išgrynintų kriterijų. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 2?4), kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 1) pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl darytina išvada, jog apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. 2) Teismo sprendimas priimtas įvertinus pačius plastikinius laikiklius, jų paskirtį ir tokiu pateikimu siekiamą tikslą, aktualią LVAT praktiką. 3) Pareiškėjo argumentas, kad LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo išplėtotas aiškinimas, paneigiantis skundžiamos nutarties argumentą, kad pats tabako gaminių išdėstymas gali nulemti TKĮ pažeidimą, iš esmės prieštarauja LVAT praktikai ir pačiai nutarčiai, kuria tam tikra dalimi vadovaujasi pareiškėjas. k o n s t a t u o j a: Teisėjų kolegija Apeliacinis skundas atmestinas. IV.
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra gautas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą proceso šalims nustatyta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo (I t., b. l. 10?18) dalių, kuriomis 1) plastikiniai laikikliai, kuriose išdėstyti aštuoni pakeliai cigarečių LD Red, LD Blue, LD Silver ir LD White ir kurie buvo įrengti UAB RIMI LIETUVA parduotuvėje pripažinti draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia TKĮ 17 straipsnį; 2) tabako gaminio pavadinimas Winston, nurodytas popierinėje kortelėje ant dispenserio, kuriame išdėstyti tabako gaminiai ir kuris buvo įrengtas IĮ Danuva parduotuvėje, buvo pripažintas draudžiama tabako reklama, pažeidžiančia TKĮ įstatymo 17 straipsnį. Nutarimu pareiškėjui skirta 10 000 Lt bauda. Atsižvelgusi į tai, jog nurodytomis Nutarimo dalimis konstatuoti du atskiri TKĮ pažeidimai bei siekdama nuoseklumo, teisėjų kolegija dėl kiekvieno jų pasisakys atskirai. Dėl plastikinių laikiklių vertinimo TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimo kontekste Departamentas 2012 m. vasario 17 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-051 nustatė, kad UAB RIMI LIETUVA prekybos centre PC-39, Savanorių pr. 16, Vilnius, įrengtos 28 kasos, prekybos centro pirkėjams aptarnauti. Prekybos centro pirkėjų aptarnavimo salėje prie kiekvienos iš 28 kasų, įrengtas tabako gaminių dispenseris, kuriame sudėtos įvairių pavadinimų cigaretės? L&M Silver Blue Label, Bond Street Special, Partner Red, Camel Silver, Red & White Fine, Winston Blue, LD Blue, LD Silver, LD Red, LD White, Marlboro Gold Original, Marlboro White Mint, Marlboro Blue Ice ir kt. <...> Prie kas antros kasos, kairėje pusėje nuo dispenserių, prie metalinių stovų, kuriuose sudėtos įvairios prekės? saldainiai, šokoladas, žiebtuvėliai, klijai ir kt., pritvirtinti laikikliai. Laikikliai plastikiniai, apie 30 x 35 cm dydžio, mėlynais apvadais. Į pirkėjus nukreiptoje laikiklių pusėje plastikiniuose langeliuose sudėti 2 pakeliai cigarečių LD Red (ant langelio priklijuota rombo formos popierinė kortelė, kurioje geltoname fone nurodyta 6,59, raudoname fone Lt ), 2 pakeliai cigarečių LD Blue, 2 pakeliai cigarečių LD Silver ir 2 pakeliai cigarečių LD White. Cigarečių pakelius galima išimti iš langelių?laikiklių. Žemiau cigarečių, žydrame fone raudonai užrašyta: PAKELIO KAINA / LD Blue, LD Silver, LD White, dešiniau pavaizduoti rombai, kuriuose nurodyta 6,79 Lt (I t., b. l. 126). Į bylą kartu su faktų fiksavimo protokolu pateiktos nuotraukos, pagrindžiančios faktų fiksavimo protokole nustatytas aplinkybes (I t., b. l. 127). Nutarime Departamentas konstatavo, kad UAB RIMI LIETUVA prekybos centre esančiais laikikliais kaip reklamine priemone buvo pažeistos TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalys. Pareiškėjas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, ginčas byloje yra tik dėl to, ar minėti plastikiniai laikikliai laikytini TKĮ 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimu. TKĮ 17 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nustato, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. TKĮ 17 straipsnio 5 dalyje (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.
Šiam ginčui taip pat aktualus TKĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija), kuriame nurodyta, kad reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui. Atitinkamai to paties įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (2005 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-390 redakcija) nustatyta, kad prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius Prekiaujame arba Parduodame ; 4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 5) tabako gaminių kainas. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, jog TKĮ įtvirtino tabako gaminių reklamos draudimą, tačiau kartu 17 straipsnio 2 dalyje nustatė tam tikras šio draudimo išimtis. Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti nurodytos Nutarimo dalies teisėtumą, visų pirma turi būti nustatyta, ar ginčo laikikliai laikytini TKĮ draudžiama reklama. Nustačius, kad tai tabako reklama, vertintina ar ji laikytina draudžiama, ar patenka į tokios reklamos draudimo išimtis. Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX- 1840 redakcija) tabako gaminių reklamą apibrėžė kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Iš esmės panašus minėtos reklamos apibrėžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2460 ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 1 straipsnio c punkte, kurioje tabako reklamos ir pardavimo skatinimo sąvoka yra apibrėžiama, kaip bet kokios formos komercinis pranešimas, rekomendacija ar veiksmas, kurio tikslas, poveikis ar galimas poveikis tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti tabako gaminių pardavimą arba tabako vartojimą. Taigi, TKĮ detaliai nereglamentuoja informacijos apie tabako gaminius skleidimo formos ir jos skleidimo priemonių, nustatydamas, jog ši informacija gali būti skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis. Be to, nurodytos skleidžiamos informacijos kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl, kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 822-2263/2012). Nagrinėjamu atveju, minėta, mėlynu apvadu įrėmintame laikiklyje buvo sudėti aštuoni pakeliai to paties prekės ženklo LD? cigarečių pakeliai (po du skirtingų keturių rūšių? LD Red, LD Blue, LD Silver, LD White? cigarečių pakelius). Prie vienos iš rūšių (LD Red) cigarečių pakelių priklijuota rombo formos kortelė, kurioje geltoname fone raudonai užrašyta 6,59, o kampe, raudoname fone baltai Lt. Laikiklių apačioje, po cigarečių pakeliais, žydrame fone raudonai užrašyta: PAKELIO KAINA / LD Blue, LD Silver, LD White, dešiniau pavaizduoti raudonas ir mėlynas rombai, kuriuose baltai nurodyta 6,79 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad taip laikikliuose buvo išskiriamos konkretaus prekės ženklo LD cigaretės, siekiant skatinti jų pardavimą, akcentuojant jų mažesnę kainą. Laikiklių apipavidalinimas buvo tiesiogiai susietas būtent su šiais tabako gaminiais, naudotos spalvos, kurios siejamos su pačiais tabako gaminiais, jų pavadinimais (LD Red, LB Blue, LD White atitinkamai raudona, mėlyna, balta) bei ryškus, pirkėjų dėmesį atkreipiantis geltonos ir raudonos derinys, pabrėžiantis LD Red kainą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju, kai atitinkama informacija, susijusi su konkrečiais tabako gaminiais, pateikiama aptartu būdu išskiriant konkrečius tabako gaminius ir taip iš esmės skatinant juos įsigyti ir (ar) vartoti, toks informacijos skleidimas patenka į TKĮ įtvirtintą tabako reklamos sąvoką. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog laikikliuose informacija apie LD tabako gaminius buvo pateikta
taip, jog tiesiogiai ar netiesiogiai skatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, t. y. pateko į TKĮ 2 straipsnio 7 dalies reguliavimo sritį. Padarius išvadą, jog laikikliai ir juose pateikta informacija atitiko tabako reklamos sąvoką, toliau vertintina, ar nagrinėjamu atveju neegzistavo prielaidos pareiškėjo skleidžiamos informacijos atžvilgiu taikyti TKĮ įtvirtintas tabako reklamos draudimo išimtis. Konkrečiai šiuo atveju vertintina, ar taikytina TKĮ 17 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, tabako reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prakybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, jog TKĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma yra nukreipiamojo pobūdžio, nukreipianti į kitą įstatymo nuostatą, todėl joje įtvirtintos tabako reklamos draudimo išimties turinys ir apimtis gali būti aiškinamas tik atsižvelgiant į to paties straipsnio 3 dalį. Sistemiškai įvertinus TKĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 3 dalį, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, pateikiamas gamintojo, prekybos įmonės pavadinimas ir buveinės adresas, parduodamų tabako gaminių pavadinimai, žodžiai Prekiaujame arba Parduodame, dervų, nikotino, anglies monoksido kiekis cigaretėse, tabako gaminių kainos, toks informacijos pateikimas nepatenka į tabako reklamos draudimo taikymo sritį ir atitinkamai šią informaciją skleidžiantis subjektas negali būti laikomas pažeidusiu Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, įtvirtinančias tabako reklamos draudimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 822-2263/2012). Dėl to, jog laikikliai buvo patalpinti prakybos tabako gaminiais vietoje, kurioje tabako gaminiai parduodami vartotojui, ginčo nėra. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, vertinant, ar nagrinėjamu atveju taikytina minėta reklamos draudimo išimtis, turi būti nustatyta ir tai, ar laikikliai laikytini įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti. Nustačius, kad jie pripažįstami tokia įranga, toliau turėtų būti vertinama, ar juose pateikta tik TKĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. Nors, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, nei TKĮ, nei kiti įstatymai Lietuvoje nereglamentuoja tabako gaminių išdėstymo įrangos, kur ir kaip ji turėtų būti pastatyta, kaip turi atrodyti, kokiu atstumu būti pastatyta nuo kitos įrangos, nepateikia tokios įrangos sąvokos panašiai, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu atveju būtent subjektui, prekiaujančiam tabako gaminiais, suteikta teisė pačiam pasirinkti, kokia forma ir kaip išdėstyti tabako gaminius, atitinkamai ir tam tikrą įrangą įvardinti kaip įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti. Tuo atveju, kai teisės aktai neįtvirtina konkrečių reikalavimų įrangai, skirtai tabako gaminiams išdėstyti, šios įrangos samprata turi būti atskleista, atsižvelgiant į Tabako kontrolės įstatymo tikslus, nepagrįstai nesiaurinant tabako reklamos draudimo turinio. Be to, aiškinant įrangos tabako gaminiams išdėstyti sąvoką, turi būti paisoma protingumo principo. Būtina atsižvelgti į tai, kaip šią sąvoką suvoktų atidus, protingas asmuo, žinantis, kad bendro pobūdžio taisyklė, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, draudžia tabako reklamą. Aiškinant įrangos tabako gaminiams išdėstyti (prekybos vietoje) sąvoką lingvistiniu, loginiu, sisteminiu, teleologiniu, protingumo metodais, galima daryti išvadą, kad tokios įrangos paskirtis turi būti sudaryti sąlygas tabako gaminius prekybos vietoje išdėstyti taip, kad juos būtų galima parduoti jų įsigyti norinčiam klientui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 822-2263/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, samprata neturėtų būti aiškinama plečiamai, neatsižvelgiant į griežtą ir imperatyvų TKĮ reguliavimą bei TKĮ tikslus. TKĮ nuostatomis siekiama inter alia mažinti tabako gaminių vartojimą (TKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šiais tikslais yra draudžiama ir tabako gaminių reklama. <...> bet kokia įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti, turi būti inter alia vertinama sistemiškai ir tabako gaminių reklamos sampratos kontekste, t. y. siekiant nustatyti, ar konkrečios
įrangos (tiek įrangos, kaip visumos, tiek atskirų įrangos detalių) tikslas yra susijęs išskirtinai su tabako gaminių išdėstymu, ar tokia įranga yra aiškiai siekiama skleisti informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. <...> Tabako gaminių išdėstymas turi būti suprantamas tabako gaminių reklamos draudimo kontekste, o konkrečias normas kiekvienam atvejui nustatyti būtų sudėtinga ir tai galimai ribotų ūkio subjektų laisvę. Todėl yra įtvirtinami bendresnio pobūdžio draudimai (pvz., tabako gaminių reklamos atveju), kurie turi būti taikomi konkrečioje situacijoje. Tuo tarpu įtvirtinus konkrečius reikalavimus įrangai, skirtai tabako gaminiams laikyti, galimai būtų pažeistas ūkinės veiklos laisvės imperatyvas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu bendro pobūdžio draudimai yra pateisinami kitais konstituciškai vertingais ir visuotinai pripažintais tikslais, pavyzdžiui, tabako gaminių reklamos draudimo atveju visuomenės ir tam tikrų visuomenės narių sveikatos, kaip viešojo intereso, apsaugos tikslais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 525-2379/2011). Šiuo aspektu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, dėl pernelyg plataus įstatymuose neįtvirtinto ribojimo tam tikru būdu išdėstyti tabako gaminius taip pat pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugelis įstatymų yra neišvengiamai formuluojami vartojant tokias sąvokas, kurios daugiau ar mažiau yra neaiškios, o jų aiškinimas bei taikymas yra praktikos dalykas. Nors tikrumas dėl teisės normomis nustatytų padarinių yra pageidaujamas, jis gali suponuoti perdėtą nelankstumą, o teisė turi turėti galimybę žengti kartu su besikeičiančiomis aplinkybėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo plenarinės sesijos 1979 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Sunday Times prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 6538/74). Teismams pavesta teisingumo vykdymo funkcija yra skirta išsklaidyti abejones dėl teisės normos turinio, atsižvelgiant į kasdien vykstančius pasikeitimus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Cantoni prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 17862/91, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 502-22/2012). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi ginčo laikiklių parduotuvėje vietą (pritvirtinta prie specialios tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos, ne prie kiekvienos kasos), atsižvelgdama į tai, kad laikikliuose priklijuoti aštuoni keturių rūšių to paties prekės ženklo cigarečių pakeliai, o patys laikikliai buvo akivaizdžiai skirti konkretiems? LD? tabako gaminiams išskirti, juos pateikti atskirai nuo visų kitų cigarečių, taip siekiant vartotojų dėmesį atkreipti į konkrečias cigaretes, pažymint jų kainą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo laikikliai neatitiko vien įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, paskirties, jais buvo siekiama ne tik išdėstyti cigarečių pakelius, tačiau ir atkreipti pirkėjų dėmesį į konkretaus prekės ženklo tabako gaminius, išskirti juos iš visų kitų tabako gaminių, pateikti taip, kad vartotojai juos pastebėtų, geriau matytų, atkreiptų dėmesį į kainą, būtų skatinamas juos įsigyti, siekiant suformuoti palankų įvaizdį apie tabako gaminius. Visa tai, skirtingai nei teigia apeliantas, leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė laikiklių paskirtis ne tabako gaminių išdėstymas, o informacijos apie konkrečius tabako gaminius skleidimas ir skatinimas juos įsigyti, vartoti. Kartu akcentuotina, kad nors, kaip užfiksuota faktų fiksavimo protokole, laikikliuose esantys tabako gaminiai gali būti išimami ir parduodami vartotojams, ši aplinkybė negali paneigti iš bylos aplinkybių objektyviai matomo šių įrenginių pagrindinio (dominuojančio) tikslo atkreipti pirkėjų dėmesį į konkretaus prekės ženklo tabako gaminius, skatinti juos įsigyti, taip pat bendro pobūdžio tabako reklamos draudimo, t. y. draudimo skleisti informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Šiuo atveju laikikliuose buvo išskirti konkretūs tabako gaminiai, įstatyme numatyta informacija buvo pateikta ne remiantis įstatyme įtvirtintais reikalavimais, o taip, kad ji skatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl, objektyviai vertinant, laikiklių pagrindinė (dominuojanti) funkcinė paskirtis nebuvo laikyti (išdėstyti) gaminius prekybos vietoje. Be to, manytina, kad pirkėjai, matydami ginčo laikikliuose patalpintus tabako gaminius ir nusprendę juos įsigyti, įvertinę tai, kad jie pateikti atskirai nuo visų
kitų tabako gaminių, sudarant savotišką kompoziciją, įrėminti, nesiryš jos ardyti, susilaikys cigarečių pakelį paimti iš laikiklio, taip sugadinant jų išdėstymą, rinksis patogesnį ir įprastą tabako gaminio įsigyjamą iš virš kasų esančios tabako gaminais išdėstyti skirtos įrangos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog šiuo atveju nebuvo išpildytos tabako reklamos draudimo išimties taikymo sąlygos, nes aptariama informacija buvo pateikta ne ant tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos. Todėl Departamentas, nustatęs, kad ginčo laikikliai turi savybių, išskiriančių konkrečius tabako gaminius iš kitų, pagrįstai konstatavo esant tabako gaminių reklamą ir negalint taikyti TKĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių, pripažino pareiškėją pažeidusiu TKĮ 17 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta, Departamentas Nutarimu aptariamus laikiklius pripažino pažeidžiančius ir TKĮ 17 straipsnio 5 dalį, pagal kurią, TKĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Įvertinus Nutarimą, darytina išvada, jog šios nuostatos pažeidimas konstatuotas tuo aspektu, jog aptarta informacija buvo pateikta ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais, o atskirai nuo įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, prie metalinių stovų, taip pat laikikliuose pateikta TKĮ įstatyme nenumatyta informacija ( 6,59 Lt, Pakelio kaina/ld Blue, LD Silver, LD White, 6,79 Lt ). Šiuo aspektu pažymėtina, jog TKĮ 17 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama sistemiškai, kartu su to paties straipsnio 3 dalimi. Šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad TKĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatyta ir leidžiama informacija apie tabako gaminius gali būti pateikiama tik ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti ir tik kartu su išdėstytais pardavimui skirtais tabako gaminiais. Nagrinėjamu atveju, laikikliuose pateikta informacija, šių reikalavimų neatitiko, nes pirma, buvo pateikiama laikikliuose, kurie anksčiau nutartyje pripažinti neatitinkantys reikalavimų įrangai, skirtai tabako gaminiams išdėstyti. Antra, pateikta ne kartu su pardavimui skirtais tabako gaminiais, nes, kaip nurodyta anksčiau, laikikliuose esantys cigarečių pakeliai nelaikytini pardavimui skirtais tabako gaminiais, o atlieka reklaminę funkciją. Pardavimui skirti tabako gaminiai išdėstyti virš kasų esančiuose dispenseriuose, kur kartu su LD tabako gaminiais, yra ir kiti tabako gaminiai. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia teismo ne kartą minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A 822-2263/2012. Ši nutartis nagrinėjamos bylos kontekste tikrai aktuali, tačiau pareiškėjas neteisingai interpretuoja jame pateiktus teismo išaiškinimus dėl įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, kriterijų bei kitų anksčiau aptartų aspektų, todėl, remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl užrašo kortelėje vertinimo TKĮ 17 straipsnio 5 dalies pažeidimo kontekste Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl tos Nutarimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas pažeidusiu TKĮ 17 straipsnio 5 dalį, popierinėje kortelėje IĮ Danuva parduotuvėje pateikęs tabako gaminio pavadinimą Winston. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi tą aplinkybę, jog pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies neskundžia ir apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų argumentų dėl šio Nutarimu konstatuoto pažeidimo vertinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl baudos dydžio Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai sumažinti teismo jau sumažintą pareiškėjui paskirtą baudą. Kadangi, patikrinusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, naikinti ar keisti sprendimo nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismui papildomai įvertinus pažeidimų apimtį ir atitinkamai sumažinus pareiškėjui Departamento paskirtą ekonominę sankciją, apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad pažeidimų apimtis buvo dar mažesnė, pakartotinai mažinti paskirtą ekonominę sankciją nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės JTI Baltic apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė