Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos www.7md.lt 7md 2010 m. vasario 19 d., penktadienis Nr. 7 (883) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a Brangûs skaitytojai, 7 meno dienos skelbia aliarmà ir keièia savo periodiðkumà: nuo kovo mën. internete savaitraðtá ir toliau leisime kas savaitæ, bet spaudos variantà, taupydami lëðas, tik kas antrà. Stengsimës á já dëti mûsø poþiûriu svarbesnes publikacijas. Atsipraðome tø skaitytojø, kurie jau uþsiprenumeravo 7 meno dienas iki metø pabaigos; pageidaujantieji galës susigràþinti skirtumà, kreipæsi á Lietuvos paðtà. Kartu praðome visus norinèius, kad laikraðtis iðliktø, net ir interneto skaitytojus, prenumeruotis já nauja 49,92 Lt kaina iki metø pabaigos, nes bûtent prenumerata, o ne platinimas kioskuose yra vienintelës realios mûsø pajamos. Bûsime dëkingi uþ paramà, kurià skirsite 7 meno dienoms, pervesdami 2 proc. savo pajamø mokesèio, kol dar valstybë neatëmë ir ðios galimybës. Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokite jà taip: VðÁ Meno dienos, ám. kodas 300007987, sàsk. Nr. LT247044060003988597, Bernardinø g. 10-8, LT-01124 Vilnius. Formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, apsilankæ mûsø redakcijoje arba uþpildyti jà internete (mokesèiø inspekcijos tinklalapio www.vmi.lt nuorodoje Formos áraðykite FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà). 2Ðiauliø dramos teatras Vilniuje 5 Roterdamo kino festivaliui pasibaigus 7 Post Ars retrospektyva Post Ars. Stulpai. 1989 m. Akiniai tai ant nosies Kazio Varnelio namai-muziejus Monika Krikðtopaitytë Visi þino buitiná paradoksà, kad jei daikto neámanoma rasti, vadinasi, jis kaþkur prieð nosá, gal net rankoje arba ant paèios nosies. Kas per daug arti, tiesiog iðkrenta ið regos lauko. Ið ðio dësnio ámanoma gauti ir naudos pavyzdþiui, per primygtines vaiðes verta atsisësti prie pat ðeimininko. Tuomet tampi veik nematoma ir turbût vienintele iðsaugojusia sveikatà kitam rytui. Patikrinta. Lygiai taip pat nutiko ir su Kazio Varnelio namais-muziejumi. Jie buvo pernelyg arti, kad bûèiau nuëjusi ten anksèiau. O gal prie grubios iðsilavinimo spragos atsiradimo prisidëjo ir ankstesni nusivylimai Lietuvos muziejais, nors naujai atsidariusieji Nacionalinë dailës galerija, Baþnytinio paveldo muziejus vienas po kito drastiðkai keièia padëtá. Kita vertus, senieji muziejai savo senumu jau darosi naujaip ádomûs. Prieð kelerius metus negalëjau atsiþavëti Kauno karo muziejaus etiketaþu (iðraðyti kiek banguojanèiu dailyraðèiu þaliu flomasteriu) arba Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje taip perdaþytais eksponatais, kad në paprasèiausio gandro neámanoma paþinti. Egzotiðka, bet be paaiðkinimø apie specifikà beveik nebuvo kà rekomenduoti. Kazio Varnelio namai-muziejus pranoko visus mano lûkesèius ir nustebino dël daugelio dalykø. Pirmiausia pastatas. Ið iðorës toks nepretenzingas, su vienu jaukiu áëjimu atrodë maþutis ir buvo baugu, kad pateksi á pernelyg intymià aplinkà. Uþëjæ drauge su keliais ekskursantais á vidø, patekome á nesibaigianèiø tarpusavyje susisiejanèiø kambariø labirintà. Antrai lankymosi valandai tekant, erdvës niekaip nëjo á pabaigà, jø, regis, tik daugëjo. Pradëjo imti neviltis, kuri apninka geruose dideliuose muziejuose, kad nebepajëgsi visko priimti, o dar taip norëtøsi. Erdvës èia antgamtiðkos Kazys Varnelis. ANU Nr. 2. 1977 m. (Hario Poterio mëgëjai privalo apsilankyti vien dël jø) ir turi labai ádomià istorijà, siekianèià 1608 metus, kai dar priklausë Vilniaus miesto pirkliø brolijai. Antra ekspozicija. Be neátikëtinai gausaus klasikinio Varnelio (8 deð.) darbø rinkinio, kurá lengvai atpaþástame kartkartëmis vos keliais vienetais pasirodantá bendrose parodose ar leidiniuose, galima pamatyti ir vëlesniø kûriniø, kurie yra visai kitokie. Nors raiðkos minimalizmas ir motyvø abstraktumas iðlieka, formos nebe grynai geometrinës, o turinèios gamtos aptakumo. Tapysena nebe preciziðkai (lyg ne ranka daryta) pereinanti nuo vienos spalvos á kità, o kur kas goslesnë. Þinoma, gestiðkø potëpiø tikëtis në neverta. Vëlyvasis Varnelis, regis, gráþta prie savo mokytojo Stasio Uðinsko perduotø principø sintetinti formas iki pirminiø geometriniø figûrø. Aiðku, visa tai perfiltruodamas per savo kûrybos patirtá. Vëlyvosiose kompozicijose, kaip ir geometrinëse, daþniausiai veikia tik dvi spalvos, ritmas iðlieka svarbus, bet kur kas daugiau vietos atsiranda tuðèioms erdvëms. Man absoliuèiais favoritais iðliko klasikiniai virtuoziðki Kazio Varnelio darbai. Jø galëjau prisiþiûrëti á valias, iki katarsio. Na ir kas, kad dalis jø iðdëstyta siauruose koridoriuose (ir todël gerai nepasiduoda apþiûrëjimui), uþ tai ima ir atsiranda unikalios sàðaukos su erdve. Pavyzdþiui, ant vienos sienos tikras didþiulis radiatorius, o ant kitos prieðais analogiðkø formø ir spalvø drobë priverèia net ðoktelt suabejojus savo sàmonës ágalumu ir N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883) 1 psl.
T e a t r a s Nuo Velykø iki vienos vasaros dienos Ðiauliø dramos teatro spektakliai Vilniuje Rasa Vasinauskaitë Tris vasario vakarus Nacionaliniame dramos teatre savo spektaklius rodë ðiaulieèiai. Graþiai sudëliojæs gastroliø repertuarà, Ðiauliø teatras tarsi perëjo per epochas nuo Edmond o Rostand o per Augustà Strindbergà iki Jono Fosse. Rostand o Sirano de Berþerakas, nukeliantis á kilnøjá XVII amþiø, Strindbergo Velykos, þengianèios á XX, ir Fosse Vienos vasaros diena, gyvenama ðiandien nuo klasikos iki ðiuolaikinës pjesës, kaip ir dera rimtam repertuariniam teatrui. Sakau tai be jokios ironijos, turëdama galvoje vël pradëtà diskusijà apie valstybiniø teatrø sistemà. Þiûrint kad ir á ðiuos tris spektaklius, neatrodo, jog valstybinio teatro padëtis bûtø kritiðka. Neseniai ir pats teatro vadovas Antanas Venckus kalbëjo: teatrui nestinga þiûrovø, krizës beveik nesijauèia, numatyti darbai padaryti. Ne tokia problemiðka atrodo ir jaunø aktoriø trupëje padëtis jie vaidina ne tik ankstesniuose, bet dominuoja ir naujesniuose spektakliuose. Juolab kad èia statyti atvaþiuoja taip pat jauni reþisieriai. Jø Ðiauliuose niekad nestigdavo teatras turi tà traukos jëgà jau nuo senø laikø. Gal ir nedaugelis likdavo ilgëliau, bet debiutuodavo dràsiai, kartais ið tikrøjø sujaukdami ramià teatro gyvensenà. Neásivaizduoju, kas bûtø, jei staiga valstybiniai teatrai liautøsi egzistavæ. Ðis modelis (turiu omenyje ne finansavimo sistemà) ið tikrøjø yra sovietinis palikimas, taèiau jei jo nebuvo atsisakyta laiku, kilus teatro reformos vajui prieð deðimt ir dvideðimt metø, kirsti ið paðakniø dabar kiek absurdiðka. Juk problema ne tokio teatro modelis, o koks jis yra ðiandien, kuo pavirto, kaip ir daugelis kitø srièiø. Valstybiniai teatrai tapo monopolininkais, jø vadovai ir trupës vienvaldþiais pastato, scenos, gamybiniø cechø ðeimininkais, ir tai yra bëda, o ne nuoseklus ar kryptingas kûrybos procesas. Jei staiga koks ministerijos potvarkis paverstø ðá procesà laisva rinka, kaþin ar po kurio laiko Ðiauliai, Klaipëda, Panevëþys apskritai turëtø stacionarø teatrà su savo trupe. Subyrëjæ á maþas grupes, tokie teatrai leistøsi po Lietuvà ar pasaulá, stengtøsi kaip iðmanydami iðgyventi ir apie repertuarà, nuoseklø darbà galëtø tik pasvajoti. Pats stipriausias nepriklausomas teatras OKT/Vilniaus miesto dirba pagal senàjá, repertuarinio teatro modelá, o dauguma èia vaidinanèiø aktoriø nors ir yra laisvi ar tarnauja kituose teatruose, bent jau kraujo grupe priklauso OKT, èia sukûrë savo rimèiausius vaidmenis. Mat svarbiausià kûrybiná, net, sakyèiau, moraliná tokio teatro uþdaviná OKT vykdo savo spektakliais formuoja ir aktorius, ir þiûrovus. Ðia prasme tokie yra Keistuoliai, dar kelios kitos nepriklausomos trupës. Sirano de Berþerakas Kitas dalykas, kad valstybinio modelis ypaè nelankstus uþtikrina etatiná saugumà, dël ko trupë sunkiai atsinaujina, reþisieriai neturi galimybës rinktis tø aktoriø, kuriø jiems reikëtø. Tad turbût viena iðeièiø padaryti valstybinius teatrus mobilesnius, skatinti kûrybines sutartis, ypaè aktyvià, konkurencinæ teatrø meno vadovø (jei dar yra tokia pareigybë) kaità, kaip tai vyksta kitose ðalyse ir apie kà pas mus visai pamirðta. Á Vilniø atveþti Ðiauliø teatro spektakliai nuteikë graþiai, bet ir apnuogino kai kurias apskritai stacionarios trupës ligas. Nesinori dejuoti dël sustabarëjimo ar nuosaikumo ið dalies stacionarus teatras tam tiesiog pasmerktas ir nuolat eksperimentuoti nëra jo tikslas. Tokius uþdavinius gali spræsti tik proba gali slysti tarsi peilis sviestu, taèiau tik tuomet, kai jà valdo stipri reþisûra. Antraip ir spektaklis, ir vaidmenys netenka savo jëgos ir formos, susmulkëja. Kaip tik tai atsitiko Sirano de Berþerakui ir Velykoms labiau pjesës iliustracijà primenantiems spektakliams, kurie kartu gerokai palengvino ir aktoriø uþduotis. Be abejo, galbût kalbëti Rostand o eilëmis, fechtuotis, iki paskutinës akimirkos slëpti meilæ Roksanai lyriðkà ðmaikðtuolá Sirano vaidinanèiam Aurimui Þviniui nëra taip paprasta, kaip atrodo ið pirmo þvilgsnio, bet á akis krinta vaidmens motoriðkumas. Tiksliau Þvinys suvaidina Sirano tik kaip lakios minties meistrà, kuriam yra tas pats, kà kurti kandþià epigramà ar ðirdá draskantá meilës prisipaþinimà, tas S. JANKAUSKO NUOTR. jektai, nepriklausomos iniciatyvos, vieno ar kito jauno maiðtininko galvoje kunkuliuojanèios idëjos, kurios irgi galëtø bûti realizuojamos valstybiniuose teatruose, jei ðitai skatintø dotuojanti institucija ir meniniu teatro prestiþu besirûpinantys jo vadovai. Nes iðlaikyti kûrybingumà, gyvo teatro atmosferà valstybiniams privalu ir tai turëtø bûti nuolatinis vadovo galvos skausmas, verèiantis taip formuoti repertuarà, kviestis tokius menininkus, kurie net klysdami judintø pradedantá stovëti vandená. Antra vertus, bet kuris stacionarus teatras turi savo tradicijas, savotiðkà savo stiliø, nuo kurio net ir labai norëdamas nepabëgsi, nes toks jis susiformavo per deðimtmeèius. Pakliuvæ ir ilgam èia likæ jauni þmonës tampa teatro dalimi, ima kvëpuoti jo atmosfera, bet jei ir jie apauga samanomis, vadinasi, atmosfera iðties tapo ydinga. Anaiptol nelygindama á Vilniø atveþtø spektakliø reþisieriø Algimanto Pociûno, Gyèio Padegimo ir Alberto Vidþiûno meniniø intencijø, pasakyèiau, kad taip formuojamas repertuaras teatrui gëdos nedaro, tik, deja, ðákart uþ vaidybà silpnesnë pasirodë reþisûra. Sirano de Berþerakas, Velykos, net Vienos vasaros diena ne tiek atvërë aktoriø galimybes, kiek jas prislopino vaidyba atsidavë kartojimusi, inertiðkumu. Þinoma, kai spektaklis nebe premjerinis, vaidypats eiti á mûðá ar lydëti mylimàjà prie altoriaus: vienodos intonacijos, pabrëþtinas lengvumas ir skubëjimas, kuriuo uþsikreèia visi. Net jei reþisierius Algimantas Pociûnas subtiliai iðdëliojo kai kurias mizanscenas, pabrëþë vyriðkos draugystës, pasiaukojimo ir kilnios meilës temas, spektaklis vis tiek atrodo kaip siuþeto atpasakojimas, kuris laikui bëgant (premjera ávyko 2008 m. gruodá) ágijo dar ir nuobodþios monotonijos. Praëjusiø metø kovà Ðiauliuose pastatytos Strindbergo Velykos irgi, regis, taip susigyveno su scena, kad ið spektaklio dingo (o gal jos èia visai nebuvo?) su niekuo nesupainiojama strindbergiðka dvasia, nusitrynë jo herojø kontrastai. Gytis Padegimas vienas daþniausiai Strindbergo pjeses statanèiø reþisieriø, já domina veikëjo psichologija, jo nepaþinios sielos gelmës. Tokie yra visi Velykø veikëjai, ir reþisierius, atrodo, imasi preparuoti keistos ðeimos pasaulá, brëþdamas savotiðkà vieno filosofijos kandidato Eliso prisikëlimo linijà. Per didájá ketvirtadiená, penktadiená ir ðeðtadiená Elisas, anot reþisieriaus, turëtø nueiti kelià nuo puikybës, kitø kaltinimo iki savæs suvokimo. Koks ðis kelias ilgas, lëtas ir kupinas prieðtaravimø, savaip atspindi gleþnuèio narcizo þiedo paveikslas fone besiskleidþianèio ir tarsi vël susigûþianèio, reaguojanèio á kiekvienà atmosferos virptelëjimà. Deja, kaip reþisierius pasuko tradiciðkiausiu keliu, taip juo eina ir aktoriai spektaklis slysta pjesës pavirðiumi, prie situacijos prisilieèiama tik pirðtø galiukais. Pasijuto reþisieriaus nekantrumas, pauziø baimë, nors gali bûti, kad ðá ne kartà vaidintà spektaklá ëmë ir sau pritaikë aktoriai. Jei vaidmeniui uþteko aktoriaus organiðkumo, nebuvo bandyta gilintis ir kapstytis po personaþo sielà, natûralu, kad ilgainiui spektaklis pasidarë tuðèias, iðryðkëjo jo sumanymo spragos. Daliaus Janèiausko Elisas regisi tik kaprizingas ir aikðtingas miesèionis, kurá kamuoja savæs sureikðminimas sunkiai suprasi, koká ið tikrøjø galingà psichiná áspaudà ir vidinæ sumaiðtá tiek jam, tiek visai ðeimai paliko tëvo nusikaltimas ir sesers Eleonoros bûklë. Galima ásivaizduoti, kad Eliso ûmumas, atsainumas suþadëtinei, perdëtas smulkmeniðkumas ir irzlumas tëra apvalkalas, kurá nusimetus turëtø atsiverti tikroji esmë. Taèiau pasikeitimas neávyksta, nes uþ apvalkalo jokios kitos paslapties, kito turinio nëra. Todël atrodo, kad giluminiai ðios, tiesà pasakius, ne itin populiarios (gana statiðkos ir þodingos) Strindbergo pjesës klodai, autoriaus sluoksniuojami kaip þmogø gniuþdanèios kaltës atmainos, tarsi praslydo pro reþisieriaus ir aktoriø akis. Pasitelkæs dailininkæ Birutæ Ukrinaitæ, Padegimas leidosi á vaizdiná baimës iliustravimà kreditorius Lindkvistas tapo ðmëkla, ðeðëliais iðnyranèià ant sienø-skydø persekiojanèia Elisà, bet regint supaprastintus personaþus, buitinæ paþodinæ aktoriø vaidybà toks sprendimas atrodo juokingas ir gerokai anksèiau nei Lindkvistas demaskuoja Eliso ir reþisûrinio Velykø sumanymo dirbtinumà. Kai finale pagaliau pasirodo pats Lindkvistas, vaidinamas Sigito Jakubausko, Heistø baimës apskritai sprogsta kaip muilo burbulas. Jakubauskas su pasimëgavimu sinkopuoja Lindkvisto intonacijas, kuriø niuansø nuo pykèio, ánirðio, gailesèio ir uþuojautos, kalbantis su Elisu, gali suskaièiuoti visà daugybæ; per kelias minutes aktorius sukuria ne tik personaþo vaizdà, bet ir jo charakterá, biografijà. Nes Jakubauskas vaidina tragikomiðkà Lindkvisto, priversto atsisakyti savo pretenzijø Elisui, situacijà, atlieka savotiðkà Lindkvisto atsivertimo aktà, tuo tarpu kiti regisi ástrigæ tarp pjesës teksto ir tiesmukos, nepaisant simboliðkø uþmojø, reþisûros. Tiek Sirano de Berþerakas, tiek Velykos tik patikino, kad jaunam þmogui pasiduoti vaidybos inercijai yra pats pavojingiausias dalykas. Vaidybos lengvumas gal ir neateina laikui bëgant, gal yra tiesiog Dievo dovana, bet jo neuþtenka norint iðlaikyti þiûrovø dëmesá ir suinteresuotumà. Akys krypsta ten, kur matai aktoriaus individualybæ. Sirano de Berþerake Roksanà vaidinanti Monika Ðaltytë atrodo atkeliavusi ið kitos nei visi veikëjai epochos jos pojûèiai aðtresni, pasiryþimas mylëti dramatiðkesnis. Aktorë suteikia Roksanai moteriðko ðvelnumo ir nemoteriðkos stiprybës, net savotiðko racionalumo ir valdingumo, todël gana lengvabûdiðki ðalia jos atrodo ne tik Mindaugo Jurevièiaus vaidinamas iðties be savybiø ar ryðkesniø bruoþø pastumdëlis Kristianas, bet ir Sirano. Velykose Ðaltytë vaidina Eleonorà, ðeðiolikmetæ keistuolæ, kuri gráþta namo tarsi angelas nuodëmingas, bet po truputá pradedantis skaidrinti nevilties kupinà atmosferà. Eleonoros keistumas skleidþiasi pamaþu: per lauþytà rankø plastikà, ilgà, ádëmø þvilgsná, raiðkias intonacijas; Eleonora girdi ir mato tai, ko nemato ir nejauèia kiti, tad aktorë itin atidi tiek tariamiems þodþiams, tiek judesiams. Eleonoros ir jos besiklausanèio, nepraleidþianèio në menkiausio jos nuotaikos pasikeitimo Benjamino (Povilas Liubinas) duetas galëjo iðsirutulioti á vienà skaidresniø spektaklio linijø, tiesa, jei aktorius nebûtø pasitenkinæs vien susigûþusio, pakeltu petimi Benjamino pavidalu, o reþisierius iðplëtojæs tarp ðiø dviejø jaunuoliø besiskleidþianèios meilës temà. Garsiausias ðiuolaikinis norvegø dramaturgas Janas Fosse kaþkodël neprigijo mûsø scenose. Galbût trikdo jo pjesiø kameriðkumas, atvirumas bet kokioms interpretacijoms ir vis dëlto gebëjimas jas valdyti minimalia dramaturgine forma, átaigiu kalbos ritmu. Albertas Vidþiûnas ryþosi su ðiaulieèiais pastatyti Vienà vasaros dienà (premjera ávyko praëjusiø metø balandá) istorijà apie jûron iðplaukusá ir negráþusá vyrà, kurio net ir prabëgus daugeliui metø tebelaukia þmona. Vidþiûnui bûdinga aðtri, ekspresyvi reþisûra, imponuoja formalioji spektaklio pusë. Ádomu buvo, kaip subtilusis Fosse pasiduos tokiai interpretacijai. Ir atsitiko paradoksalus dalykas reþisûrinis sumanymas iðties nurungë dramaturgà, taèiau kaþin ar spektaklis dël to laimëjo. Scenoje Vienà vasaros dienà átraukia plastiniu ir vaizdiniu grafiðkumu, ádomiai sumanyta vaidybos erdve, bet kurtina ir atstumia emocijø pliûpsniais, elgesio ir jausmø isteriðkumu. Ið pirmo þvilgsnio tokie kontrastai neiðvengiami: reþisierius ákurdino aktorius pilname þvirgþdo kvadrate tai ne tik jø svajoniø namo fiorduose aplinka, bet ir gyvenimo skonis pilkas ir aðtrus, pavojingas, kaip ir ðone kabanti simboliðka blizgë. Be to, tiek veikëjø santykiai, tiek jø charakteristikos perteikiami judesiais tarsi ðokiu (choreografija Vestos Grabðtaitës), kuris sukuria ekspresyvø emocinës átampos pokyèiø ir paskirø epizodø kaitos ritmà. Bûtent ði iðorinë ekspresija, pabrëþtas vaidybos fiziðkumas iðstumia gyvenimiðkà psichologijà, blokðdami N UKELTA Á 3 PSL. 2 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883)
T e a t r a s Deðimt dialogø apie meilæ Keli klausimai reþisierei Yanai Ross Daiva Ðabasevièienë Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi supaþindinti þiûrovus su ádomaus XIX a. pabaigos XX a. I pusës austrø raðytojo Arthuro Schnitzlerio kûryba. Reþisierë Yana Ross pasirinko jo pjesæ Ratelis. Spektaklio, kurio pavadinimas 10 dialogø apie meilæ, premjera numatyta 2010 metø kovo 5 dienà. Raðytojas gimë 1862 m. medikø ðeimoje Vienoje, tuo metu Austrijos Vengrijos imperijos sostinë. Vienos universitete studijavæs medicinà, 1885 m. Schnitzleris pradëjo dirbti centrinëje Vienos ligoninëje, bet po kurio laiko gydytojo praktikà iðkeitë á raðytojo karjerà. Jo kûryba vertinta prieðtaringai pirmiausiai dël atvirai ryðkinamos seksualumo temos. S. Freudas laiðke Schnitzleriui prisipaþino: Man atrodo, kad meninë intuicija, pasitelkus jautrø pastabumà, jums padëjo atskleisti tai, kas man pavyko ilgai ir kruopðèiai tyrinëjant þmones. Pasirodþius jo pjesei Ratelis ( Der Reigen ) Schnitzleris buvo apðauktas pornografijos kûrëju, Adolfas Hitleris pjesæ pavadino þydiðka neðvankybe (mat raðytojas turëjo vengriðko ir þydiðko kraujo), bet ji tapo pagrindu ne vienam garsiam teatro spektakliui ar kino filmui. Priklausæs avangardinës pakraipos raðytojø grupei Jaunoji Viena (Jung Wien), Schnitzleris eksperimentavo su literatûrinës formos ir socialiniø temø stereotipais, daugiausia yra sukûræs trumpø apsakymø ir vienaveiksmiø pjesiø, taip pat du romanus Kelias á atvirà erdvæ apie talentingà, taèiau ambicijø stokojantá kompozitoriø (èia puikiai atskleidþiama Vienos atmosfera Pirmojo pasaulinio karo iðvakarëse), ir Teresë. Moters gyvenimo kronika. Schnitzleris nuo 17 metø iki pat mirties raðë smulkmeniðkà dienoraðtá 8000 puslapiø rankraðtyje apstu meilës nuotykiø apraðymø, nes jis vienu metu palaikë santykius su keletu moterø ið karto, ir mëgino apraðyti kone kiekvienà savo orgazmà. Gerai þinoma ir Schnitzlerio novelë Sapnø istorija (1926) XX a. pabaigoje jà iðpopuliarino reþisierius Stanley Kubrickas filmu Plaèiai uþmerktos akys (1999). Lietuviðkai iðleista Schnitzlerio trijø veiksmø drama Fariziejai (1920), du novelës Panelë Elsë leidimai (1931 ir 1932 m.), taip pat dviejø apysakø rinkinys Plaèiai uþmerktos akys (2005). Pjesë Ratelis paraðyta 1897 metais ir iðspausdinta 1900-aisiais, joje veikia personaþai ið paèiø ávairiausiø visuomenës sluoksniø taip siekiama atskleisti, kaip seksualinë aistra panaikina ribas tarp ávairiø visuomenës klasiø. Pirmiausia ðià pjesæ Schnitzleris davë skaityti artimiems draugams ji buvo suvaidinta tik 1920 m. ir dël temos sulaukë aðtrios kritikos. Pjesës pavadinimas, susijæs su ðokio ratu pavadinimu, taip pat atspindi tuo metu itin daþnà veneriniø ligø, perduodamø ið vieno visuomenës sluoksnio á kità, plitimà. Pjesës veiksmas vyksta XIX a. paskutiniame deðimtmetyje Vienoje, ji sudaryta ið deðimties viena su kita susijusiø scenø, kuriose veikia meiluþiø poros. Kiekvienas ið deðimties personaþø pasirodo dviejose viena paskui kità einanèiose scenose, o ratà uþdaro Prostitutë, dalyvaujanti pirmoje ir paskutinëje scenoje. 1903 m. pjesë iðleista Vienoje parduota 40 000 jos egzemplioriø, taèiau po metø cenzûra jà uþdraudë; 1908 m. ji iðleista Vokietijoje, 1920 m. iðversta á anglø kalbà. Nors 1921 m. Berlyno teismas panaikino Schnitzlerio pjesei pareikðtus kaltinimus dël amoralumo, pats raðytojas uþdraudë jà statyti vokiðkai kalbanèiuose kraðtuose, bet ji iðpopuliarëjo Rusijoje, Èekoslovakijoje ir ypaè Prancûzijoje. 1982 m., praëjus keturiasdeðimèiai metø po raðytojo mirties, Dalia Michelevièiûtë ir Algirdas Gradauskas jo sûnus vël leido ðià pjesæ statyti Vokietijoje ir Austrijoje. Reþisierës Yanos Ross spektaklyje 10 dialogø apie meilæ vaidina Rimantas Bagdzevièius, Monika Bièiûnaitë, Algirdas Dainavièius, Algirdas Gradauskas, Evaldas Jaras, Donata Kielaitë, Dalia Michelevièiûtë, Paulius Tamolë, Aurelija Tamulytë, Rimantë Valiukaitë, Toma Vaðkevièiûtë ir Arûnas Vozbutas. Scenografijà kuria dailininkas Marijus Jacovskis, kostiumø dailininkë Jolanta Rimkutë, kompozitorius Faustas Latënas. Austrø raðytojas Arthuras Schnitzleris Lietuvoje nëra gerai þinomas, todël Jûsø pasirinkimas statyti spektaklá pagal jo kûriná yra sveikintinas. Ar toká sprendimà lëmë noras supaþindinti lietuvius su ádomiu autoriumi? O gal tai Jûsø programinis autorius? Galima sakyti, kad Arthuras Schnitzleris yra vienas ið mano programiniø raðytojø. Po eksperimentø su klasika visada gráþtu prie vokiðkos literatûros, man vokiðka (ir austriðka bei vengriðka) dramaturgija yra lyg kûrybinio kelio kodas. Skaityti ðià literatûrà didþiulis malonumas. Vokieèiø dramaturgijai bûdingas cinizmo, grotesko elementas, èia susipina tai, kas juokinga, ir tai, kas baisu. Kuo ypatinga ði pjesë? Apie kà ketinate sukurti spektaklá? Sigmundas Freudas savo draugà Schnitzlerá vadino dvyniu ir daþnokai jam pavydëjo puikaus psichologo, raðytojo ir gydytojo talento. Schnitzleris ðokiravo konservatyvià Vienà atvira geismo anatomijos analize, prozoje ir dramaturgijoje fiksuodamas þmogaus giminës pratæsimo mechanizmà. Jis meistriðkai mokëjo nuplëðti kaukes, kurias laikui bëgant mes priversti dëvëti kitø akivaizdoje. Ðis spektaklis atskleidþia melo psichologijà. Du þmonës gulasi á lovà, iðduodami kitus, ir patys nepastebi, kaip juos iðduoda partneriai. Geismo, iðdavystës mechanizmà mes suprieðiname su svajomis apie meilæ. Ði komedija apie XIX amþiaus pabaigos visuomenæ, kurios erotiniai þaidimai nutrina ribas tarp ávairiø socialiniø sluoksniø ir grupiø. Kiek Jums svarbus psichologinis dramos aspektas? Gal ðá autoriø sunku statyti dël sudëtingø charakteriø, herojø intymaus gyvenimo aspektø? Schnitzleris pesimistas, cinikas, manipuliacijos psichologijos meistras. Tai spàstai reþisûriniu poþiûriu sprendþiant atskiras scenas, be to, visos deðimt scenø kupinos aistringø santykiø, kurie Schnitzlerio laikais buvo vadinami pornografija. Netgi Virginia Woolf skundësi, kad aktoriai spektaklio metu taip realistiðkai aimanuoja, vaizduodami seksà, kad þiûrovai ima visu balsu kalbëti, norëdami nustelbti tuos garsus. Man ir aktoriams svarbiausia surasti þaidybinius bûdus, kaip atvaizduoti lytinius santykius. Ádomus ir labai sunkus uþdavinys pasiprieðinti pjesës cinizmui ir per muzikinæ partitûrà iðreikðti, kaip mes sakome, personaþø fantazijas, jø tyros, idealios meilës suvokimà. Ar analizuodama jo dramà jauèiate, kad Schnitzleris vertësi ir gydytojo praktika? Schnitzlerio cinizmas ir humoras visiðkai gydytojiðkas. Manoma, kad gydytojai turi ypatingà humoro jausmà, nes jei esi arèiau mirties, gali kur kas paprasèiau þvelgti á kasdienes problemas. Schnitzleris ir save tyrinëjo kaip pacientà, kasdien uþraðinëdamas savo orgazmø kiekybæ ir kokybæ. 10 dialogø apie meilæ scenai pritaikëte kartu su visa kûrybine grupe. Ar taip nusprendëte ið pat pradþiø? Ar Jus patenkina ðio darbo rezultatas? Schnitzlerio dramaturgija tai ne literatûrinis ðedevras, o meistriðkas psichologinis pieðinys, todël ið pradþiø ketinau dirbti su sceniniu ðnekamuoju teksto vertimu. Tà darau ne pirmà kartà ir man atrodo, kad tokia repeticinë adaptacija suteikia teisæ aktoriams ieðkoti ne XIX a. kartoniniø literatûriniø tipaþø, o ðiuolaikiniø personaþø. Spektaklio pavadinimà pakeitëte. Tikslaus lietuviðko pavadinimo nëra. O vokiðkasis Der Reigen neiðverèiamas archajiðkas þodis, turintis daugelá prasmiø ir tik viena jø susijusi su ðokimu ratu. Be to, Schnitzleris originalà vadino Liebensreigen ( Meilës rateliu ), arba 10 dialogø. Taip ir atsirado spektaklio pavadinimas: Liebe Meilë 10 dialogø apie meilæ. A TKELTA IÐ 2 PSL. Fosse istorijà ir jo personaþus á patá ekstremalaus ávykio epicentrà Moters gyvenimà sukrëtusio vakaro prisiminimà, kuris atgyja realiais veikëjais ir priverèia jà dar kartà iðgyventi patirtà netekties siaubà. Pagyvenusià moterá vaidina Vilija Paleckaitë, jaunesnæ Monika Ðaltytë, jos vyrà Aslæ Mindaugas Jurevièius, jos draugæ dabartyje Virginija Jakðtaitë, jaunystëje Danguolë Petraitytë, ðios vyrà Aurimas Pintulis. Spektaklio pradþioje mestelëta draugës replika apie jûros baimæ nugramzdina Moterá á praeitá: dienà, kai ji taip ir nesuprato vyro paslapties, per vëlai rado jo tvarkingai sudëtus daiktus miegamajame, kai su drauge ir jos vyru bergþdþiai ieðkojo valties jûroje, o ðiuos iðlydëjusi sustingo prie lango. Pjesëje dabartis susilieja su praeitimi, Moteris stebi ir pratæsia savæs jaunesnës þingsnius, pojûèius, þodþius, bandydama suvokti Aslës poelgio motyvus, pastebëti bent menkiausius bûsimos atomazgos poþymius. Reþisierius, pagyvenusios Moters prisiminimais spek- Velykos taklá árëmindamas, labiau akcentuoja tragiðkà ávyká ir tarsi iðsprogdina kritinæ jos ir Aslës santykiø situacijà. Tuo tarpu draugë ir jos vyras (jaunystëje) paverèiami labiau mechaniniais veikëjais, atstovaujanèiais sëkmingos ðeimos ir jø santykiø modeliui. Toks á paèià dramos S. JANKAUSKO NUOTR. ðerdá ásispraudþiantis teatriðkumas, gimstantis ið Petraitytës ir Pintulio deformuotos plastikos, pakylëtø intonacijø ir kapoto kalbëjimo, suskamba kaip kontrapunktas auganèiam Moters nerimui ir baimei, áskelia komiðkumo kibirkðtis ir neleidþia nugrimzti á galimà melodramà. Deja, pernelyg ryðkus, kartais rëksmingas kontrastas tarp spektaklio epizodø, skirtingø vaidybos manierø ir aktoriø pastangø iðlaikyti reþisieriaus uþduotà aukðèiausià emocinës átampos temperatûrà priverèia juos forsuoti, tarp savæs lenktyniauti. Èaiþûs garsai ir balsai, sustiprinti mikrofonais, judesiø ir jausmø proverþiai, kuriais materializuojamas mirties patyrimas, tarsi iðverèia á pavirðiø pjesës potekstes ir uþ þodþiø ásivaizduojamà veiksmà. Spektaklis ágyja dinamikos, Fosse tekstas tampa regimas ir apèiuopiamas, bet ið jo dingsta svarbiausia Moters ir Vyro istorijos paslaptis, ta neiðsakytø, nutylëtø, uþslopintø jausmø polifonija, kuri kaip tankus ðydas gaubia anaiptol nevienareikðmius Fosse dialogus. Kaip ir pirmuose dviejuose, taip ir ðiame spektaklyje didþiausias emocinis krûvis tenka Ðaltytei nepaisydama skirtingø vaidybos registrø, ðuoliø nuo fizikos prie psichologijos, aktorë vynioja dûþtanèios meilës siûlà, vyro iðëjimà suvokdama kaip savo likimà. Èia atsiskleidþia dramatinis aktorës talentas, savotiðkas jos vaidybos, net charakterio dygumas jis tampa vaidmens dominante, suverþia ir sutvirtina Moters paveikslà, kartu apnuogina tragedijos prieþastis. O ði tragedija, pasirodo, yra paèiame spektaklio pavirðiuje tai vidinës klausos ir subtilumo stoka, kurià reþisierius, vesdamas paskui save aktorius, aukoja vardan iðorinio pieðinio. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883) 3 psl.
M u z i k a Vyrø balsai ið ano meto ir ðios dienos Vokalinis ansamblis Chanticleer vël Vilniuje Algirdas Klova Muzikams profesionalams, o ir klausytojams mëgëjams daþnai didelio pasitikëjimo nekelia meno kolektyvai, kuriø repertuaras aprëpia daugybæ muzikos þanrø. Daþnai ðie ansambliai negali vienodai gerai ir profesionaliai atlikti visø þanrø kûrinius ir kai kur pasielgia gan atsainiai. Tiesà sakant, turëjau toká iðankstiná nusistatymà ir prieð vyrø balsø orkestro Chanticleer ið JAV (kolektyvo meno vadovas ir dirigentas Matthew Oltmanas) koncertà Vilniuje. Ðio kolektyvo repertuaras aprëpia viduramþiø, renesanso muzikà, XX amþiaus kompozitoriø akademinæ kûrybà, spirièiuelius, dþiazà, popmuzikà ir liaudies dainas. Ir, reikia pripaþinti, visa tai daroma gan skoningai, profesionaliai ir individualiai traktuojant kiekvienà þanrà. Labai svarbus veiksnys taip pat yra graþûs balsai ir puikus jø valdymas. Dël sceninio veiksmo galima bûtø ir pasiginèyti, kita vertus, tam tikri ðou elementai kiek pagyvina programà. Man susidarë toks áspûdis, kad ðis vokalinis ansamblis geriausiai atlie- Chanticleer zikà ir ne vienas jø koncertavo Lietuvoje, bet Chanticleer turi kaþkoká visraktá, kuriuo sugeba atrakinti ávairiausiø muzikos stiliø duris vienodai gerai, ir turi savo rûbà, kuris tinka visiems þanrams vienodai kokybiðkai stilingai aprengti. Kad ir koká þanrà eksploatuotø, jauti jø firminá þenklà. Neþinau, ar man labai patinka gaidþio Chanticleer vardas, kuriuo pavadintas ðis mielas kolektyvas, bet jei gaidá traktuosime tik kaip giedorëlá, tai gal ir nebloga asociacija, nes ið tikrøjø ðie dvylika vyrø savo graþiø tembrø balsais ir jø skambanèiais deriniais daro stebuklus. Balsø orkestru tituluojamà Chanticleer sudaro visø tipø vyrø balsai: ant rezonuojanèiø bosø pamato klojasi baritonø ir tenorø sluoksniai, o juos perveria smailûs kontratenorø (sopranø) spygliai. Turbût ne veltui 2000 ir 2002 m. jie yra gavæ Grammy apdovanojimus, o þurnale New Yorker neseniai buvo pavadinti pasaulyje karaliaujanèiu vyrø choru. 2008 m. atlikëjø meno portalas Musical America ðá kolektyvà iðrinko Metø ansambliu. Ðiaurës Kalifornijos didþiausio dienraðèio San Francisco Chronicle iðskirtas dël tonø prabangos ir tiksliai graviruojamos muzikos, 32-à sezonà ápusëjæs ansamblis 2009 2010 metais ketina surengti daugiau kaip 100 koncertø 21-oje Amerikos valstijoje ir 12-oje uþsienio ðaliø, tarp jø Walto Disney aus koncertø salëje Los Andþele, Niujorko Metropoliteno meno muziejuje, Amsterdamo Concertgebouw, Vienos Musikverein ar Prahos Rudolfinum scenose. 2009 m. Chanticleer pirmà kartà koncertavo Airijoje ir Kinijoje, á pastaràjà ketina gráþti birþelá, kai Ðanchajuje vyks pasaulinë paroda Expo 2010. Ðiam ansambliui ekstravagantiðkumo netrûksta net ir sceninio vaizdo atþvilgiu. Nors ir ávilkti á vienodus juodus frakus, savo iðmonæ realizuoja ðukuosenomis, ûsais, barzdomis ar net elementariomis ðypsenomis bei grimasomis, negana to individualiomis eisenomis. Nors Chanticleer þinomas kaip a cappella vyrø ansamblis, jis entuziastingai dalyvauja ir kituose projektuose: dþiazo muzikos áraðuose, netradiciniø japonø ðokëjø spektakliuose ar operø pastatymuose. Chanticleer yra koncertavæs ir áraðinëjæs su Londono studijos orkestru, dþiazo legenda pianistu George u Shearingu, Niujorko filharmonijos simfoniniu orkestru. 1994 m. ansamblis sëkmingai atliko Benjamino Britteno operà Curlew River. Po trejø metø jis áraðë meksikieèiø baroko kompozitoriø Manuelio de Zumayos ir Ignãcio de Jerusalemo kûrinius su autentiðku to meto instrumentø orkestru. Privaèiø mecenatø, ávairiø fondø ir komerciniø korporacijø remiamas ansamblis kasmet rengia ávairiausio pobûdþio edukacines programas, jose dalyvauja tûkstanèiai jaunø þmoniø. Vokalinio orkestro Chanticleer N UOTRAUKA IÐ FILHARMONIJOS ARCHYVO ka XV XVI ir XX amþiaus muzikà. Tai buvo galima nesunkiai pajusti klausantis senøjø meistrø Giovanni Pierluigi da Palestrinos (1525 1594) keturbalsio moteto Veni, sponsa Christi ; XV a. anonimo Agincourt Carol ; Guillaume o Dufay (1400 1474) moteto Lamentatio sanctae matris ecclesiae Constantinopolitanae ; Clement o Janequino (1485 1558) ðansonos La Guerre (La Bataille de Marignan). Tai pat nuostabiai suskambo ir XX a. kompozitoriø György Ligeti (1923 2006) Éjszaka ; Chen Yi (g. 1953) Spring Dreams kûriniai. Tai labai sudëtingi ir efektingi opusai, reikalaujantys didelio darbo ir pastangø. Labai maloniai skambëjo Michael McGlynn (g. 1964) Agnus Dei ; Masono Bates o (g. 1977) trys dalys ið ðeðiø daliø ciklo chorui a cappella Sirenos ; Manuelio Sanchezo Acostos (1914 2006) Paraîso So¹ado, na ir, þinoma, meistriðkai aranþuotas ir padainuotas George o Gershwino Sumertime. Ir kaipgi to gali nepastebëti, jei ði grupë 2008 m. buvo apdovanota uþ ilgametæ ir nuoseklià naujø kûriniø uþsakymo bei atlikimo strategijà, nes per visà Chanticleer gyvavimo istorijà ansamblis inicijavo ir ágyvendino 70- ies kompozitoriø premjeras. Ðio sezono Chanticleer programa Ið ano meto ( In Time Of ), skambëjusi ir Vilniuje, tai rinktiniai vokaliniai kûriniai ið daugiakultûrinio ir daugiaþanrinio septynis muzikos amþius aprëpianèio ansamblio repertuaro: nuo grigaliðkojo choralo, XV XVI a. renesanso meistrø kûrybos ir XX XXI a. akademinës kultûros muzikos iki Lotynø Amerikos kompozitoriø melodijø bei liaudies, populiarios muzikos dainø, spirièiueliø. Esu girdëjæs ne vienà vokaliná ansamblá, kuris dainuoja ávairiausiø þanrø ir stiliø muákûræs Louisas Botto labai mëgo tuomet itin retai atliekamà sakralinæ vokalinæ renesanso muzikà, todël savo ansamblá pradþioje kreipë bûtent ðia linkme, áþengdamas á apleistus muzikos pasaulio plotus, kurie pradþioje ir sudarë Chanticleer repertuaro branduolá. Vëliau ansambliui ëmæs vadovauti kontratenoras Josephas H. Jenningsas labai praplëtë stilistines repertuaro ribas. Tik prieð porà metø ansamblio meno vadovà ir dirigentà pakeitë Matthew Oltmanas (tenoras), deðimtmetá aktyviai dalyvavæs Chanticleer kûrybinëje veikloje. 1988 m. ansamblio vardu buvo ásteigta áraðø kompanija Chanticleer Records, per ðeðerius metus iðleista 10 muzikos áraðø albumø. Tie albumai, kaip ir visas repertuaras, stilistiðkai skirtingi. Vienas jø skirtas senajai, kitas XX a. muzikai, treèias spirièiueliams, dar kiti dþiazo muzikai, patriotinëms JAV dainoms ir t.t. Yra ir rinktinis geriausios dainos. Ðiuo metu kolektyvas yra profesionalus ir visi 12 jo nariø yra etatiniai vokalistai. Sakoma, kad kai menas grástas ne tik entuziazmu, bet ir pinigais, jis neprastëja. Negaliu nesutikti. Anonsai Chopino odisëja filharmonijoje Iðryðkindama Fryderyko Chopino gimimo 200-àsias metines, vasario 20, 24 ir kovo 3 dienomis Lietuvos nacionalinë filharmonija rengia trijø vakarø ciklà, kurio koncertus simboliðkai galima apibûdinti kaip Senasis Chopinas, Naujasis Chopinas ir Jaunystës Chopinas. Koncertø serijoje skambës garsinës Chopino fortepijono ikonos, maþiau girdëti autoriaus simfoniniai kûriniai ir naujosios kompozitoriaus muzikos metamorfozës dþiazo stiliumi. Ciklo sveèiai: prancûzø pianistas Philippe as Giusiano, lietuviø pianistø fenomenas Petras ir Lukas Geniuðai bei lenkø kamerinis orkestras Aukso kartu su savo meno vadovu Mareku Moúium ir dþiazo combo ansambliu. Tiek daug raðymo, kalbëjimo, skaitymo ir màstymo apie Fryderykà Chopinà! Kiek daug retorikos ir poetizmø suklota jam po kojø! Egzistuoja nekritiðkas, beveik religinis Chopino kultas ar nacionalinio herojaus statusas ir vis tiek atrodo, kad Chopinas ið tikrøjø nesuvoktas. Skæsdami jo gelmëje nedrástame iðsiverþti ið uþburto antþmogiðko rato, kuris gaubia tuos, prie kuriø nuo seno esame ápratæ ir kurie prieð mus iðkyla tarsi kolosalios bronzinës epochos statulos. Taip apie Chopinà 1923 m. savo straipsnyje raðë Karolis Szymanowskis, kviesdamas ið naujo, ið tylos ir be prietarø atnaujinti Chopino idëjà kultûrinëje sàmonëje ir atsikratyti paplitusio sentimentalizmo. Vasario 20 d. á ðeðtadieniná orkestro muzikos koncertà Didþiojoje salëje sostinës publika kvieèiama veikiau be prietarø, tarsi tabula rasa, kurioje ið naujo galëtø bûti áraðyta Chopino muzika. Jà Lenkiðkà fantazijà, Andante spianato et Grand Polonaise brillante (retai atliekamos autoriaus kompozicijos fortepijonui ir orkestrui) bei Antràjá fortepijono koncertà at- Philippe Giusiano M. ALEKSOS NUOTR. liks XII tarptautinio Chopino pianistø konkurso Varðuvoje sensacija Philippe as Giusiano, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Robertas Ðervenikas. Tuo tarpu á vasario 24 d. koncertà publikai siûloma sugráþti su aktyvia Chopino muzikos atmintimi, visais ástrigusiais jo kûrybos stereotipais, kurie èia bus sàmoningai transformuojami ir pateikiami jiems neáprastame (netikëtame) muzikos kontekste. Naujasis Chopinas tikrai nëra eilinis atvirukas kompozitoriui, taip savo projekto 2010: Chopino odisëja pristatymà pradeda Mateuszas Koùakowskis ir Piotras Steczekas. Ðias Chopino metamorfozes rytietiðkø puèiamøjø tembrø ir dþiazo improvizacijos kryptimi ágyvendins Tichø miesto kamerinis orkestras Aukso, diriguojamas Mareko Moúiaus, bei dþiazo combo ansamblis. Galiausiai kovo 3 d. Filharmonijos Didþiojoje salëje Petras ir Lukas Geniuðai ketina ne tiesiog ðeimyniðkai pamuzikuoti, o veikiau Petras Geniuðas N UOTRAUKA IÐ FILHARMONIJOS ARCHYVO surengti fortepijono tour de force. Abu pianistai atliks Igorio Stravinskio baleto Ðventasis pavasaris transkripcijà dviem fortepijonams, o jaunasis L. Geniuðas paskambins 24 Chopino etiudus op. 10 ir op. 25, ákûnijusius ne tik techninæ fortepijono meno revoliucijà, bet ir pakeitusius þanro statusà ið emociðkai bereikðmiø pirðtø pratimø á menà. LNF INF. 4 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883)
K i n a s Gruziniðki áspûdþiai Tarptautiniam Roterdamo kino festivaliui pasibaigus Linas Vildþiûnas Gatvës dienos pratusià prie darbo ir neprisitaikiusià prie kitokio gyvenimo: Að maèiau daugybæ tokiø þmoniø. Tai labai asmeniðka mano kartos istorija. Ji meistriðkai susieta su autentiðka aplinka, kurioje, nepaisant sunkiø iðbandymø, vis dëlto iðliko ðiai tautai bûdingas stiprus bendruomeniðkumo jausmas. Tas trynimasis gatvëje savaip yra vieðas, jame dalyvauja ir mokyklos, kurioje mokësi Èekis, o dabar jo sûnus, direktorë, ir bendraklasis ministras, ir jo sûnus Olga Konskaja filme Rusiðkos pamokos sakojimas apie nepilnametá naminës pardavëjà, ir CineMart mugëje, pristaèiusioje bûsimà reþisieriaus Zazos Rusadzës projektà. Tikëkimës, kad jaunoji karta po beveik dviejø deðimtmeèiø vël primins garsias ðios ðalies kino tradicijas. Ir padarys tai savaip. Tarptautinæ Gruzijos padëtá iðskleidþia reþisieriaus ir publicisto Andrejaus Nekrasovo su gyvenimo drauge ir bendradarbe Olga Konskaja bei norvegø prodiuseriu Tors- Ika, nekantraujantis iðbandyti narkotikus. O padëtá be iðeities dar baisesnæ daro makabriðko humoro persmelkta situacijø grandinë. Gatvës dienos kaþkuo primena ankstyvàjá, dar gruziniðkà Otaro Joseliani filmà Gyveno strazdas giesmininkas. Abu jie apie sociateinu Grude sukurtas filmas Rusø kalbos pamokos ( Uroki russkogo ). Pavadinimas turi savo paaiðkinimà, nors geriau turbût tiktø Rusiðkos pamokos. Prieð dvejus metus Vilniaus dokumentiniø filmø festivalis rodë ankstesná Nekrasovo filmà Maiðtas. Litvinenkos by- Á jûrà Sutrumpintai jis vadinamas IFFR International Film Festival Rotterdam. Vykæs áprastu lauku (sausio pabaigoje vasario pradþioje), ðiemet festivalis buvo jau 39-as. Vienas didþiausiø pasaulyje, IFFR tebestebina savo uþmojais, taèiau lankydamasis èia nebe pirmà kartà, jau kelintus metus ið eilës juntu sunkiai nusakomus sàstingio poþymius. Statistiniai festivalio rodikliai ðiemet buvo geresni negu pernai já aplankë 350 tûkst. þiûrovø, taèiau ásigyti bilietà nebebuvo didelë problema, o ypatinga ðventiðkumo atmosfera kaþkur iðsisklaidë. Manau, kad nemaþa dalimi tai lëmë pasiûlos kokybë. Teigiama, kad festivalio programà sudaro jaunø talentingø kûrëjø ir patyrusiø meistrø filmø derinys, bet autoriø sàraðe kasmet vis maþiau þinomø pavardþiø. Tiesa, kai kurios pavardës daþnai kartojasi bûtent IFFR kontekste, taèiau tai jau vidinës cirkuliacijos aspektas; festivalis puoselëja savus augintinius. IFFR yra tarsi trinaris darinys, glaudþiai susijæs su besivystanèiø ðaliø kinà remianèiu Huberto Balso fondu ir filmø gamybos muge CineMart, ieðkanèia koprodukcijos pasirinktiems projektams. Á konkursinæ festivalio programà atrenkama 15 debiutiniø arba antrøjø jaunø reþisieriø darbø, trys ið jø apdovanojami Tigro prizais. Keturi ðiemetinio konkurso filmai buvo sukurti remiant Huberto Balso fondui, du ið jø gavo Tigro apdovanojimus. Tai reþisierës ið Kosta Rikos Paz Fãbrega Ðaltas jûros vanduo ( Aqua frîa de mar ) ir tailandietës Anochos Suwichakornpong Paprasta istorija ( Jao nok krajok ). Treèiasis Tigras atiteko meksikieèiui Pedro Gonzalezui-Rubio uþ filmà Á jûrà ( Alamar ). Bûsimà Suwichakornpong filmà Princo Clauso fondo premija parëmë CineMart, atsirinkusi ir konkurso þiuri primininko, meksikieèio Amato Escalante s projektà. Kaltas: skubëdamas á festivalio perþiûras neatkreipiau dëmesio á panaðias sàsajas, nors tai, kad CineMart pristato festivalio programoje dalyvaujanèiø autoriø projektus, kataloge netgi pabrëþiama kaip pasirinktos strategijos privalumas, ir nepaþiûrëjau në vieno ið premijuotø filmø. Kaþkaip nesudomino jø anotacijos: poetinis þmogaus ir gamtos santykis; þmogaus vietos kosmose apmàstymas; poetinis vaikystës pasaulis ir iniciacijos dramatizmas. Bet vienà tikrai gerà filmà, bene geriausià ið visø matytø Roterdamo konkursuose, vis dëlto pamatyti pavyko. Tai gruzinø reþisieriaus Levano Koguaðvili Gatvës dienos ( Quachis dgeebi ), dokumentikai artima maniera sukurtas apibendrinantis gyvenimo ðiuolaikiniame Tbilisyje varganos ðalies varganoje sostinëje ávaizdis. Nors siuþeto poþiûriu tai pirmiausia narkomanijos drama. Pagrindinis personaþas, keturiasdeðimtmetis bedarbis Èekis nuolatos trinasi gatvëje su panaðaus likimo bendrais. Vienas buvæs jo bendraklasis vardu Zaza tapo ministru, kitas ðventiku, o Èekis vis ritosi þemyn. Socialinë padëtis anaiptol neatspindi ðiø þmoniø intelekto ar dvasiniø savybiø tiesiog taip susiklostë. Èekis priklausomas nuo narkotikø, tai seniai suardë jo ðeimà, bet pareigos jausmas iðliko ir bûtinybë prasimanyti pinigø, kad padëtø þmonai ir sûnui, stumia já á dar beviltiðkesnæ padëtá. O èia dar korumpuota policija sulaiko já su ákalèiais ir nori pasinaudoti juo ðantaþuoti Zazà. Pats reþisierius apibûdina filmà kaip pasakojimà apie prarastàjà kartà, iðaugusià sovietø sistemoje santykinës gerovës sàlygomis, nelinës aplinkos nulemtà, átraukianèià, absorbuojanèià egzistencijos beprasmybæ. Tik labai skirtingomis anos ir dabartinës epochos sàlygomis. Atsitiktinæ Joseliani herojaus þûtá galëjai suvokti kaip tam tikrà pamokymà, istorijà su moralu. Gatvës dienose nëra jokiø paraboliø. Ironiðkà sàlygiðkumà pakeitë þiauri tikrovë. Taip ir neatsakiau sau á klausimà, kokio lygio turëjo bûti ðiemetinis konkursas, jei tokia rimta socialinë studija liko nepastebëta. Nors kiti matyti nominantai aukðto lygio tarsi ir nepatvirtina. O gruzinø kinas festivalio geografiniame þemëlapyje pirmàkart buvo matomas taip ryðkiai: ir konkurse, ir informacinëje programoje, kur parodytas Huberto Balso fondo paremtas Rusudano Pirveli filmas Susa realistinis pala atvirà kaltinimà Putino reþimui. Rusiðkos pamokos pratæsia ir iðpleèia temà Rusijos uþsienio politikos pagrindu. Vos prasidëjus Rusijos agresijai prieð Gruzijà, filmo autoriai ëjo karðtais ávykiø pëdsakais, mëgino patekti á karo veiksmø rajonà ið abiejø pusiø: Nekrasovas ið vakarø, t.y. skrisdamas lëktuvu á Tbilisá per Vakarø Europà, o Konskaja ið rytø, t.y. per Ðiaurës Osetijà ir Rokio tunelá (sovietø laikais nelemtai sujungusá Ðiaurës Kaukazà su Uþkaukaze), kuriuo á Gruzijà riedëjo Rusijos armijos tankai. Galø gale juodviem pavyko susitikti, o filmas pateikia ávairiapusæ ávykiø panoramà: artilerijos pabûklø sunaikinti Pietø Osetijos gruzinø kaimai, nusiaubta pakelë, griuvësiai, plëðikavimo þymës tarp Cchinvalio ir Gorio, suniokotas Goris. Rusijos karo veiksmai Gruzijoje nukreipti prieð civilius, jie primena baudþiamàsias operacijas, grindþiami iðdegintos þemës taktika. Èia darbavosi ta pati 58-oji, Èeèënijoje ir Beslane liûdnai pagarsëjusi armija. Ið nufilmuotos medþiagos aiðkëja, kaip ði akcija buvo planuojama. Rusijos karinës pajëgos áþengë á tunelá dar prieð rugsëjo 8-osios vidurnaktá, t.y. iki vadinamosios gruzinø agresijos Pietø Osetijoje, o Cchinvalyje Konskajai nepavyko rasti jokiø dviejø tûkstanèiø civiliø aukø palaidojimø. Miestà, evakuavus ið jo gyventojus, rugsëjo 10 d. apðaudë Rusijos aviacija, imituodama karo veiksmø teatrà. Tikrieji karo veiksmai vyko ten, kur Gruzijos vyriausybë prioritetiðkai kûrë modernià infrastruktûrà, ryðkiai kontrastavusià su separatistinës teritorijos atsilikimu. Dabartiniai griuvësiai taip pat ryðkiai kontrastuoja su mënuo iki karo buitinëmis videokameromis uþfiksuotais klestinèiø gruzinø kaimø vaizdais. Tyrimà filmo autoriai tæsia jau montaþo studijoje. Jie analizuoja oficialiàjà Rusijos þiniasklaidos informacijà, kurià nekritiðkai priëmë Vakarø informaciniai ðaltiniai, ir atskleidþia falsifikavimo technikà. Antai neva naktinis Cchinvalio apðaudymas ið tikrøjø yra dienos metu Goryje nufilmuotas ir kompiuteriu apdorotas kadras, já pakartojo BBC. Nekritiðkiausiai Vakarø þiniasklaida priëmë Putino pareiðkimà apie taikiø Rusijos pilieèiø genocidà Pietø Osetijoje, paremtà tokiomis propagandinëmis akcijomis kaip Valerijaus Gergijevo diriguojama Dmitrijaus Ðostakovièiaus Leningrado simfonija dviem tûkstanèiams nekaltø aukø atminti ir vaikø gyvybëms apginti. Ðostakovièius savo kûrybos dvasia nepakluso net Stalino reþimui, kas verèia toká þinomà menininkà kaip Gergijevas tarnauti Putinui? klausia autoriai. Ir demaskuoja absurdiðkà Pietø Osetijos bei Abchazijos palyginimà su Kosovu. Kosovas atsiskyrë nuo ðalies, kuri neslëpë savo ketinimø iðvalyti já nuo gyventojø daugumos, tuo tarpu separatizmas Gruzijai priklausanèiose teritorijose iðreiðkia 20-ies procentø gyventojø valià, brutaliomis þudynëmis privertus bëgti ið gimtøjø namø ðimtus tûkstanèiø þmoniø. Filmas primena 1992 m. karà ávykiø Balkanuose uþgoþtà ir Vakaruose nutylëtà Abchazijos etniná valymà. Autoriai pasitelkia negausià dokumentinæ medþiagà, pavyzdþiui, kaip rusø karo lëktuvai oro uoste subombarduoja pakilti pasiruoðusius lëktuvus su pabëgëliais, bet daugiausiai kalbina þmones ir patyrusius genocidà, ir já vykdþiusius, nes á karo nusikaltimus daþnai átraukiami eiliniai þmonës (taip vadinasi festivalyje matytas serbø reþisieriaus Vladimiro Periðièiaus filmas apie Jugoslavijos armijos vaikinukus, ðaudþiusius savo brolius musulmonus). Papasakotos istorijos siaubingos, neátikëtina, kad jos vyko mûsø laikais: apie á ðulinius sumestus gyvus þmones, kazokø prievartautas moteris nuo mergaièiø iki senuèiø ir berniukus, paliktus kapus, kuriø iki ðiol nevalia aplankyti. Apie visa tai surinkta Abchazijos juodoji knyga. Buvæs kareivis aiðkiai ávardija, kas tai darë ið Rusijos (ten, kur po ketveriø metø vyks þiemos olimpinës þaidynës) ásiverþæ samdiniai ir kazokai. Buvæs Gruzijos prezidentas Eduardas Ðevardnazdë nurodo prieþastis Rusijos geopolitiniai interesai netekus Krymo uostø. Autoriai ieðko atsakymo ir á kità klausimà: kodël, jeigu Gruzija vykdë genocidà Pietø Osetijoje, osetinai taikiai gyvena kitose Gruzijos vietose ir neatsisakë filmuotis? Kodël ið Rusijos atvykæ þmonës iki ðiol taip svetingai priimami Gruzijoje? Þinoma, jei tai ne kareiviai ar kazokai. Kodël Goryje tarp karo nuolauþø guli mokyklinis rusø kalbos sàsiuvinis? Rusiðkos pamokos tai ir pilietinis aktas, Rusijos sàþinës balsas, ir gruzinø tautos atsipraðymas. Taip pat ir perspëjimas pragmatiðkiems Vakarø politikams, toleruojantiems Rusijos ekspansionizmà vardan rusiðkos naftos ir dujø. Arba svajojantiems apie pelningà sandërá su Rusijos kariniu jûsø laivynu. Verta já pamatyti ir mûsø politikams, pamaþu keièiantiems uþsienio politikos kursà. Juk dujø kaina vis viena iðaugo, o Lietuvos nuo Rusijos net neskiria kalnagûbris. Roterdame vykusios europinës Rusiðkø pamokø premjeros Olga Konskaja nesulaukë. Ji netikëtai mirë 2009 m. geguþæ, vos baigus kurti filmà. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883) 5 psl.
D a i l ë Tekstilë su tapyba Linos Zavadskës paroda Susipynæ Ðv. Jonø gatvës galerijoje Kristina Stanèienë Tekstilë tai taikomoji dekoratyvinë dailë, byloja tradicinis ðios meno ðakos apibrëþimas. Linos Zavadskës darbams, kaip ir daugeliui ðiuolaikiniø tekstilës kûriniø, já tiesiogiai pritaikyti, þinoma, bûtø sunku. Taèiau jei taikomoji funkcija ðiuo atveju visai nediskutuotina, dekoratyvumo terminas Zavadskës kûriniams ið tiesø tinka. Menininkës kûrybos parodoje Susipynæ ði svajinga stichiðkà augalø gyvenimà sugestijuojanti sàvoka tiesiogiai neatsispindi, nebent spalvingoje ornamentikoje, raðtø junginiuose. Uþtat moteriðko meno tekstilës susipynimas su neva vyriðka meno sfera tapyba suteikia jai ádomumo, galbût þada prieðprieðà. Tad kokie gi tie tekstilës ir tapybos susipynimai? Daugumoje Zavadskës kompozicijø uþtapytame drobës fone iðkyla karoliukais siuvinëti ornamentai, augalø pynës, nerti gëliø þiedai. Tai vis dëlto ne prieðprieða ar konfrontacija, greièiau simbiozë, taikus sambûvis. Zavadskës kûriniø tapybinis pavirðius ðvelnus, perregimas, efemeriðkas arba boluoja tarsi rûkas kokiame nors impresionistø paveiksle. Ornamentø margumynà menininkë jame daþnai komponuoja simetriðkais, koncentriðkais apskritimais tarsi mandalas, ritualinius þenklus. Kartais tai primena ámantrius rytietiðkus raðtus, lietuviø liaudies dirbiniø papuoðimus ar dabar itin populiarø prancûziðko Provanso stiliaus dekorà. Kompozicijos þëri karoliukais, dekoratyviais gëliø, þiedø, pumpurø spurgeliais. Nertus, tekstilinius pavirðiaus elementus Zavadskë mëgsta uþtepti daþu ir taip kiek sutapybinti. Drauge su abstrakèiu, neutraliu kûrinio pagrindu ðie daþnai kuria þaismingas, dekoratyvias scenas tai panëði á þydinèià pievà, tai á impresionistiná vandens lelijø kilimà, tai á kiek ironiðkà ir savitikslá graþiø raðtø ir patraukliø spalvø deriná. Aiðkaus praneðimo, apibrëþtos koncepcijos ðioje Zavadskës parodoje, ko gero, nerastume. Taèiau, atrodo, ðiems darbams tai nëra esminë bûtinybë, todël nekyla pagunda juos dirbtinai tempti ant konceptualumo kurpalio. Èia atkreipi dëmesá á subtilias, trapias detales, lyriðkus Lina Zavadskë. Susipynimai. 2009 m. ir pasakiðkus paveikslus, kurie tarsi atsigræþia á archajiðkà moteriðkumo sampratà, nepaliestà feminizmo ir lyèiø lygybës idëjø. Tai moteris, palinkusi ties rankdarbiu, mikliomis rankomis kruopðèiai, skrupulingai kurianti dailias puoðmenas. Ne veltui parodoje matytos lankytojos ne tiek stebëjo ekspozicijos visumà, kiek prisikiðusios uoliai tyrinëjo kiekvieno kûrinio pavirðiø, spëliodamos, kaip jis padarytas. Tik kai kuriuose Zavadskës darbuose karoliukais siuvinëta forma vizualiai, semantiðkai paþeidþia tapybiðkà pavirðiø (pavyzdþiui, kompozicijoje Baimë ), ir iðkyla akimirkos asociacija su Caravaggio Tomu Netikinèiuoju, arba itin dailios ir þërinèios formos atrodo lyg kova su kièu ir masiniu skoniu jo paties ginklais. Kai savo darbus pristato, pavyzdþiui, Nomeda Marèënaitë ir Marius Jonutis, kritikai daþniausiai jø negiria, dekoratyvumas jø kûryboje interpretuojamas, gal kiek per grieþtai, kaip komerciðkumo, tuðtoko puoðnumo ir þaismingumo sinonimas. Taèiau apie Linos Zavadskës tekstilines tapybines kompozicijas galima bûtø kalbëti kitaip. Tiksliau, èia svarbi takoskyra tarp dekoratyvumo, kaip kûriniui bûdingos iðraiðkos, ir jo paskirties, kuri yra tiesiog taikomoji, konkreèiai skirta interjero puoðybai ar pan. Zavadskës kûriniai priskirtini labiau pirmajai kategorijai, nors neverta teigti, kad kybodami kur nors interjere jie neatliktø ir tos rimtam menui tarsi kiek nepatogios puoðybinës funkcijos. Menininkës kompozicijø dekoratyvumas mandagus, kultûringas. Formos èia daþnai ágauna ðvelnaus netaisyklingumo, þaismingumo, kartais atsargios ironijos. Ar romus, idiliðkas menas priverèia krustelti kurià nors sielos kertelæ, ar áþiebia naujà mintá, ar nukelia á kokià netikëtà, paradoksalià situacijà, o gal verèia dvejoti, rinktis, trikdo? Mëginant á já atsakyti pagal Zavadskës darbus akivaizdu, kad màstymo iðkrova èia ávyksta tik tada, kai menininkë nesusitelkia vien á tiesioginæ groþio sàvokà. Tokiø krustelëjimø pasiekiama tik ðvelniai pasiðaipant ið blizganèiø, nuodingø ir kokèiø groþio standartø. Akiniai tai ant nosies A TKELTA IÐ 1 PSL. dar kartà patvirtina, kad trûkumus ámanoma paversti privalumais. Ne maþesnæ ekspozicijos dalá sudaro Kazio Varnelio ávairiø ðaliø ir istoriniø laikotarpiø dailës ir taikomojo meno kûriniø, þemëlapiø, knygø rinkinys. Tegu istorikai ir kolekcionieriai ginèijasi, kas ten itin vertinga, kas maþiau, bet tai yra ádomu pirmiausia kaip instaliacija. Kaip pasakoja besidominèius po ekspozicijà lydintis, aprodantis ir ádomiai pasakojantis menotyrininkas Vidas Poðkus, visi muziejuje Ekspozicijos fragmentas esantys eksponatai yra sudëlioti, gal tiksliau bûtø sakyti instaliuoti, paties Kazio Varnelio. Savo paties muziejuje gyvenanèiam menininkui rûpi ne chronologija, o objektø tarpusavio dermë. Kai kurie kambariai atrodo kaip maþos parodëlës, kai kurie kaip kolekcionieriaus svetainë ar darbo kambarys, studija, biblioteka. Treèias dalykas, kuris maloniai nustebino ir apie kurá jau ðiek tiek uþsiminiau, yra ta neapèiuopiama riba tarp namø ir muziejaus. Tarsi ir þinai, kad esi muziejuje, vis dëlto kai kur jautiesi lyg sveèiuotumeisi Varnelio namuose. Ko gi stebëtis? Juk jau ant durø paraðyta namaimuziejus. Neáprasta, bet labai jauku. Tiesioginis kontaktas su menu padeda á já geriau ásijausti ir negali likti svetimas, paskubom tylomis nuþingsniuoti lyg gatve kaip kokioje oficialioje galerijoje, kur darbuotojai labiau primena uþprogramuotas saugumo videokameras, o ne tikrus þmones. Èia besidarbuojantis Vidas Poðkus, Kazio Varnelio studija regis, sugeba idealiai (geranoriðkai, profesionaliai, taktiðkai ir autoriaus, ir þiûrovø atþvilgiu) pristatyti Varnelio namus. Lygiai kaip ir erdvëse sunku susivokti, kur baigiasi namai ir prasideda muziejus, taip ir Vido pasakojimuose nelengva atskirti, kur baigiasi darbas ir prasideda bièiulystë. Nuostabiausia, kad iðlaikant profesionalumà iðsaugomas þmogiðkas santykis. Ir nereikia kaupti konteksto ið daugybës ðaltiniø. Visas kontekstas vietoje. Kà Varnelis skaito, kas patraukë jo aká, kur gyvena, kà kûrë, pokalbiø nuotrupos. Kartais gali tik balsà nugirsti, o jei pasiseks ir patá susitikti. Bûtina pridurti, kad tai neabejotinai aukðto lygio kûrybos muziejus, kurá galima dràsiai rodyti patiems iðrankiausiems þiûrovams. Kolekcija pristato ne tik puikø menininkà, bet ir turi savø ádomybiø. Oficialius apibûdinimus palieku enciklopedijoms ir proklamacijoms, o ið savo pusës galiu pasakyti tik tiek, kad Kazio Varnelio namus-muziejø patirti daugiau negu verta. Nustebsite taip pat, kaip ant nosies aptikæ ilgai ieðkotus akinius, o gal ir labiau. 6 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883)
D a i l ë Reklamuojant istorijà Post Ars_20_Kontekstai ÐMC Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë Apie mirusius klasikus kalbëti visada lengviau nei apie gyvus. Mat gyvi klasikai yra reiklûs kalbëtojams ir turi uþtektinai energijos uþginèyti jø mintis. Padëtis dar labiau pasunkëja, kai bandantis apie juos kalbëti yra jaunesnis bemaþ trisdeðimèia metø, vadinasi, apie kontekstus nutuokia tik ið knygø. Tad man, kaip ir mano kolegei Eglei Juocevièiûtei, paraðiusiai apie parodà Post Ars_20_Kontekstai pirmiau ir tuo pasunkinusiai mano uþduotá bei galimybæ bûti originaliai, teks kalbëti tik ið savo (ir savo laiko) perspektyvos. Pavadinti menininkà klasiku tolygu uþklijuoti jam etiketæ, nurodanèià galutinio kûrybos taðko pasiekimà, pripaþinimà, kad viskas, kà buvo galima sukurti, jau sukurta. Kad ir kaip kratausi ðios ákyriai lendanèios minties, jà nejuèiomis pakiða parodoje regima pastanga sudëlioti, susumuoti ir tvarkingai pristatyti Post Ars dvideðimties metø kûrybinës veiklos rezultatus. Performatyvûs, dinamiðki, konceptualûs, kartais gaivaliðki Alekso Andriuðkevièiaus, Èeslovo Lukensko, Roberto Antinio, Gintaro Zinkevièiaus meniniai veiksmai, iðsiskiriant ir pabrëþiant jiems rûpimø problemø skirtybes, rodomi keturiuose individualiuose ekranuose. Zinkevièiaus videodarbuose matyti eksperimentavimas vaizdo ir garso santykiu, þaidybiðkumas ir humoras ( Games, Dodekafonija ). Andriuðkevièiui labiausiai rûpi þiûrëjimas ir kûno susilietimas su plokðtuma ( Bandymas ásiterpti, Mano kelionë, Kontaktai, Uþbrauktas peizaþas ). Lukenskas rodomas kaip performansø, kuriuose svarbiausia vieta tenka kalbëjimui apie tai, kas yra menas, kas yra menininkas, kokia jo vieta visuomenëje, atlikëjas. Nors ði tema rûpëjo visiems Post Ars nariams (pavyzdþiui, Andriuðkevièiaus videodarbe Menasnemenas ), Lukenskas iðsiskiria deklaratyviu performansø pobûdþiu. Kad ir M. Þilinsko galerijoje atliktas performansas, kuriame menininkas vaikðèiojo tarp prie stalø susëdusios publikos su kukluksklano gobtuvu ir gana arðiai porino apie menininko ir visuomenës santyká. Pristatomas tik vienas Antinio projektas Muziejus neregiams, tiriantis nematymo temà, kuri leido skulptoriui atsiplëðti nuo autoritetingo tëvo, taip pat skulptoriaus, ir kuri tapo Antinio jaunesniojo kûrybos stigma. Penktajame, didþiajame projektoriuje rodomi bendri menininkø performansai ir akcijos, tai, kas ið tikrøjø buvo Post Ars. Be to, menotyrininkës ir parodos kuratorës Daivos Citvarienës dëka gausybë medþiagos apie grupuotæ buvo atrinkta ir susisteminta dvideðimtmeèio proga naujai iðleistame skaitmeniniame kataloge. Já ásigyti privaloma, jei nori suvokti parodos pavadinimo þadamus kontekstus. Post Ars. Kûjai. 1991 m. Post Ars. Tirpstanti galva. 1990 m. Todël ið tiesø vykusiai pasakë mano kolegë Juocevièiûtë, ávertinusi Post Ars_20_Kontekstus ne kaip atskleidþiantá kontekstus projektà, o kaip savotiðkà istorijos reklamà. Kas vis dëlto yra reklamuojama? Grupës veiklà reprezentuojantis kompaktas? Ar tà reklamavimà reikëtø suprasti kaip pastangà galutinai ásiraðyti Lietuvos meno istorijoje, paneigiant ir atsikratant visø klaidingø ir klaidinanèiø faktø, lydëjusiø menininkø veiklà? Á Lietuvos Nepriklausomybës prieðauðrio meno arenà post arsininkai áriedëjo tarsi buldozeriai, iðpaþindami tarpdiscipliniðkumà, bendradarbiavimà, kurdami su gyvenimu vienà kûnà sudarantá menà ir paleisdami Vakarø Europos meno naujoviø gûsá, piktinusá miesèioniðkà valstietiðkà skoná. Juos lydëjo kritika ir kaltinimai, buvo paraðyta tekstø, mitologizavusiø ir iðkreipusiø menininkø kûrybos biografijà. Á kompaktà sudëti interviu su menininkais, iðsamûs kûrybos apraðymai, chrestomatiniais tapæ, grupuotës veiklà meno istorijos diskurse átvirtinæ Alfonso Andriuðkevièiaus, Erikos Grigoravièienës tekstai, kûrybos dokumentacijos, videoáraðai, nuotraukos, parodø plakatai. Neapsakomai malonu þinoti, kad visa ði informacija patikrinta ir papildyta bendradarbiaujant su paèiais menininkais. Tad ið tikrøjø nesvarbu, kas reklamuojama. Dþiaugiuosi Citvarienës ir Post Ars bendradarbiavimo rezultatu, kuris prisidës prie mano ðiuolaikinio meno informacijos archyvo. (Kaip raðë Eglë J., turëti já labai geras jausti á savo nueità kelià, suteikiantis galimybæ jiems ir jø kartos menininkams sugráþti ir pasidþiaugti audringos jaunystës, kûrybinës brandos, ðlovës akimirkomis. Tuo tarpu mano kartos þiûrovui tai unikali galimybë pauostyti atgims- mas.) Tikiu, kad palankesniais laikais dar labiau papildytas ðis darbas pasirodys ir knygos pavidalu. Bet Post Ars_ 20_Kontekstai (paroda ir katalogas) tai pirmiausia jubiliejinis ávykis, leidþiantis keturiems post arsininkams þvilgteltanèios, persitvarkanèios Lietuvos politinës, socialinës, kultûrinës atmosferos, kuria dvelkia H. Kunèiaus, R. Gavelio, J. Ivanauskaitës, T.A. Rudoko knygose apraðomos istorijos. Taip pat pasekti Lietuvos meno raidos tendencijas nuo 1989 mentavimas su kamera, gyvo kûno áliejimas á meno kûriná ðiandien mano kartai atrodo tokios savaime suprantamos, kad sunku visa ðirdimi suvokti jø inovatyvumà 10-ojo deðimtmeèio Lietuvos kontekste. Bûtø labai ádomu, jei kada nors bû- iki 2009 metø per vienos grupuotës veiklos prizmæ. Kaip tarpukario arsininkai, taip ir post arsininkai atëjo su manifestu ir tapo naujoviø vëliavneðiais. Tos naujovës þemës menas, instaliacija, performansas, eksperitø surinkta ir susisteminta Post Ars lydëjusi kritika ir trumparegiðki spaudoje pasirodæ postringavimai (kad ir apie Lukensko kankintus viðèiukus) taip grupës veiklos kontekstai atsivertø dar plaèiau, tiksliau, ið kitos pusës. Taèiau bûtent nuo tokiø kontekstø, matyt, ir buvo siekta apsivalyti. Gráþtant prie klasikø. Pirmà kartà parodoje lankiausi atidarymo vakarà, antrà norëdama gerai pasiruoðti egzamino klausimui apie 10-àjá deðimtmetá plitusias akcijas ir instaliacijas. Treèià kartà atëjau tikëdamasi pati sau nuneigti per pirmus du apsilankymus atsiradusá suvokimà, kad tai, kà matau istorija, nors menininkai yra dar aktyviai veikiantys meno lauko dalyviai. Galø gale jø veikla tæsiasi, tik tapo kitokia. G. Zinkevièiaus þodþiais, dabar jie senoji mokykla, oldskulas. Istoriðkumo gal ir nereiktø norëti nusikratyti, juk jis, kaip man rodosi, net vienas ið parodos ir katalogo siekiniø. Nuosekliai á dëþutes sudëliota dvideðimties metø avangardistø retrospektyva be jokiø nesàmoniø ir pokðtø nuteikia kaþkaip nostalgiðkai. Juk tai praeities dokumentø paroda. Vienokia apima nostalgija þiûrint K. Dereðkevièiaus tapybos retrospektyvà, kitokia þiûrint videodarbus, kuriuose jauna ir gyvybinga laksto ta pati dabar jau praþilusi ir pliktelëjusi ketveriukë. Tikiu, kad ir juos paèius uþklumpa panaði savijauta. Vis dëlto mano galvoje parodos ir katalogo dëka dailiai susidëliojæs Post Ars istorijos punktyras kultinës grupës nepajëgia nukiðti á praeitá. Kai kuriose vietose jie vis dar liko niekieno nepralenkti (kalbant apie lietuviðkà kontekstà). Èia turiu galvoje ritualiðkà þmogaus kûno ir þemës, oro santykiø plëtotæ, metamorfozës idëjos iðraiðkas, ryðkiausiai iðtransliuotas akcijoje Zatyðiø karjeruose 1990 metais. Kai kurie fluxus menininkai, bûdami vyresni, bandë replikuoti savo performansus jau ne gyvenimiðkoje, o parodinëje erdvëje. Ið gyvenimo iðplëðtas ir á sterilià aplinkà ákeltas ðiaip jau antrà kartà nepakartojamas fluxus menas tapo liûdnoku reginiu supranti, kad matai bandomà pakartoti veiksmà, kurá buvo galima padaryti tik vienintelá kartà. Taip Dickà Higginsà, kartojantá savo riksmo performansà, iðtiko ðirdies smûgis ir viskas baigësi mirtimi. Tad kartais geriau istorija tegu lieka istorija. Mintyse iðkyla interviu Dovilei Stirbytei iðsakyti Zinkevièiaus þodþiai: Po daugybës metø su jais pasimatæs (neþiûrint tø visø þilø plaukø, plikiø ir pilvø) kaþkaip pagalvojau: O juk jûs tai bûtent ta chebrytë, su kuria uþ rankø susikibæs nuo kokio Aleksoto kalno norëèiau ið visos gerklës sustaugt: Mes dar padûksim!!! Jei kada sulauksim Post Ars dûkimo, tikiuosi, jis bus ne kartojantis, o tæsiantis. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883) 7 psl.
K i n a s Gyvenimo dugne ypatybës Berlinalë tæsiasi Þivilë Pipinytë Pirmoji Ðarûno Barto filmo Eurazijos èiabuvis perþiûra vyko ketvirtadienio vakare, per iðkilmingà festivalio atidarymà. Sausakimða CinemaxX salë geriausias liudijimas, kad lietuviø reþisierius visur turi iðtikimø gerbëjø. Ar jø sumaþëjo po naujojo filmo, kitas klausimas. Bent jau að ið pradþiø girdëjau tik neigiamus atsiliepimus. Vëliau, kai filmas buvo parodytas dar kelis kartus, iðgirdau ir gerø vertinimø, bet jø akivaizdþiai maþiau. Kol kas teko skaityti tik vienà recenzijà, kuri iðspausdinta amerikieèiø Variety. Recenzentas, ko gero, su Barto kinu susidûrë pirmà kartà, bet jam viskas nepatiko. Variety vertinimai perdëm amerikietiðki ir gali gluminti komercinio kino taisykles nelabai perpratusius skaitytojus: recenzentus pirmiausia domina kasinës filmo galimybës, t.y. sugebëjimas patraukti kuo daugiau þiûrovø, dar reþisieriaus mokëjimas sklandþiai pasakoti istorijà, todël bet kokie sudëtingesni filmai, ypaè ið Rytø ir Vidurio Europos, daþniausiai Variety vertinami neigiamai. Bet èia ir yra Eurazijos èiabuvio paradoksas: naujame filme reþisierius nutolo nuo áprasto savo stiliaus ir stengiasi nuosekliai pasakoti siuþe- Ðvilpiu, kai noriu ðvilpti rino herojai du broliai, kuriø vienas yra alkoholikas, kitas narkomanas, finale jie taip pat susitinka kalëjime. Sëkmingai pirmuoju Dogmos 95 filmu Ðventë debiutavæs Vinterbergas, regis, vis dar ieðko savo stiliaus. Submarino realizmas primena rusiðkà èernuchà, visi filmo herojai yra paþymëti akivaizdþios degradacijos, bet pasakojimas toks tiesmukas (jei ið vieniðos alkoholikës atimtos motinystës teisës, ji bûtinai pavogs savo sûnø, ir pan.), kad nenorom imi filme áþvelgti paslëptà reþisieriaus ironijà. Vinterbergas akivaizdþiai nori parodyti atvirkðèià idiliðkosios soèios ir turtingos Danijos gyvenimo pusæ, kur socialiniai mechanizmai gali garantuoti tik tolygø ritimàsi þemyn. Vienas broliø, iðëjæs ið kalëjimo, leidþia dienas apgailëtiname socialiniame bûste kartu su kità. Jis kaip ir daugumos Barto filmø apie ðiuolaikinius nomadus, naujus atstumtuosius, smulkius nusikaltëlius, efemeriðkos laimës ieðkotojus, kurie blaðkosi po pasaulá ieðkodami saugios uþuovëjos ar bent jau ðilumos ir supratimo. Eurazijos èiabuvio personaþai panaðûs á Trijø dienø, Laisvës ar Septyniø nematomø þmoniø, juos visus sieja praradimo bûsena, kurià Bartas daþniausiai perteikia ne þodþiais, o meistriðkais peizaþais. Tai iðskirtinë Barto filmø savybë. Eurazijos èiabuvyje staiga prabyla visi paprastai beþodþiai ir bebalsiai Barto herojai ir pirmiausia jis pats, nes Bartas yra ne tik ðio filmo reþisierius, operatorius ir scenarijaus bendraautoris, jis vaidina ir pagrindiná herojø Genà. Bet þodþiai, uþuot kà nors paaiðkinæ, atrodo negyvi, sugalvoti, nes susidaro áspûdis, kad Bartas tik kartoja tai, Eurazijos èiabuvis kas jau netiesiogiai buvo jo filmuose pasakyta ne kartà. Gena yra nusikaltëlis, kurá iðduoda jo verslo partneris. Likæs be pinigø, Gena gráþta ið Paryþiaus á Vilniø. Ið èia jis vyksta á Maskvà Gena tikisi atsiimti á rusø nusikaltëliø verslà investuotus pinigus. Bet santykiø aiðkinimasis baigiasi susiðaudymu. Nuðovæs rusø mafiozà (Arûnas Storpirðtis), Gena priverstas bëgti nuo já persekiojanèiø þiauriø nuþudytojo draugø. Kartu su juo bëga ir Saða (Klavdija Korðunova) auksinës ðirdies prostitutë, su kuria Genà daug kas sieja. Kol Gena Maskvoje, Vilniuje já iðduoda graþuolë prancûzë (Elisa Sednaoui). Filmo moterys, regis, reikalingos tik tam, kad bûtø galima sukurti áspûdingas ir atviras erotines scenas. Filmo erotika tokia pat niûri, kaip ir visas filmas. Gena juda ið vieno taðko á kità, bëgimas vis labiau tampa bëgimu á niekur, nors pats Gena, regis, nepraranda vilties gyventi su mylimàja ilgai ir laimingai kaþkur Portugalijos pakraðtyje. Niûrià filmo nuotaikà dar labiau paryðkina tamsûs naktinës Maskvos peizaþai. Apskritai peizaþai bei miestø vaizdai ir ðiame filme meistriðki, netikëtas net Vilniaus senamiestis. Gena, regis, sàmoningai naikina viskà, kas já sieja su þmonëmis. Manau, neatsitiktinai pagrindiniai filmo koprodiuseriai yra prancûzai, jie mëgsta pasikartojanèias liûdnas istorijas apie praþûties keliais þengianèius gangsterius ir jø graþuoles drauges. Filmo silpnybë, man regis, ta, kad Bartas pernelyg ásijauèia á siuþeto peripetijø atpasakojimà, todël filmas iðtásta erdvëje (Prancûzija, Lietuva, Rusija, Baltarusija, Lenkija, Portugalija), bet filmo ar personaþø turinio tai erdvei uþpildyti akivaizdþiai nepakanka. Ið èia nuolatiniai pasikartojimai (iðduodanèios moterys, senas dëdë, gelbstintis giminaitá, schematiðki nusikaltëliai). Kartojasi ne tik mintys, bet ir þodþiai, reakcijos, motyvai, jausmai, kol galiausiai, maþdaug apie filmo vidurá, apima visagalës monotonijos pojûtis. Já, beje, skatina ir bejëgiðka Barto vaidyba. Þanras turi savo taisykles, ðiuo atveju Bartas kuria atvirai þanriná kinà þiaurià baladæ apie naujøjø laikø atstumtuosius, beje, daug kà pasiskolindamas ne tik ið prancûzø, bet ir ið rusø filmø apie naujøjø laikø banditus. Tikiuosi, kad kai filmas bus rodomas Lietuvoje, atsiras progø Eurazijos èiabuvá paanalizuoti iðsamiau, nes jame akivaizdi ne viena ðiuolaikinio lietuviø kino problema. Kinematografiðkas nusikaltëliø gyvenimas Festivalio gyvenimas savaime neleidþia ilgam sustoti prie vieno filmo ar atskiro ávykio. Kai raðau ðias eilutes, parodyta beveik pusë konkursiniø filmø, bet, ko gero, net kasdieniame festivalio þurnale në vienas filmas nesulaukë vieningø ir maksimaliø kritikø þvaigþduèiø. Ne vieno iki ðiol parodyto konkursinio filmo herojai kalintys arba kà tik laisvën iðëjæ nusikaltëliai. Matyt, tai savotiðka kino kûrëjø reakcija á pasaulá iðtikusià ekonominæ krizæ. Dugno gyventojai gali pasiûlyti átikinamà iðeitá, nes jie ápratæ kovoti su nepritekliais? Rumunø debiutanto Florino Serbano Ðvilpiu, kai noriu ðvilpti ( Eu cand vreau sa fluier, fluier, If I Want to Whistle, I Whistle ) herojui liko tik Submarinas Savaip garbingas þmogus kelios savaitës kalëti jaunø nusikaltëliø kolonijoje. Bet jis suþino, kad po aðtuoneriø metø namo á Rumunijà gráþo motina ir nori iðsiveþti jaunëlá broliukà su savimi á Italijà. Filmo konfliktas konkretus vaikinas mano, kad motina praþudys jaunëlá taip pat, kaip praþudë já, ir nusprendþia tam pasiprieðinti. Vienintelis prieinamas bûdas paimti ákaite socialinæ darbuotojà ir priversti motinà atsisakyti planø. Filmo veiksmas apima kelias dienas, erdvë apribota kolonijos teritorija, bet reþisieriui pavyko sukurti átikinantá personaþà ir priversti sekti jo veiksmus su vis didëjanèia uþuojauta. Filmas sukurtas pagal pjesæ, bet paradokumentiðkas operatoriaus stilius leido iðvengti akivaizdaus teatraliðkumo. Thomaso Vinterbergo Subma- tais á save panaðiais. Jis neturi jokiø perspektyvø pakilti ið gyvenimo dugno, nors ne vienas þiûrovas, manau, suabejos, ar personaþas to nori. Darþelio auklëtojas atiduoda vaikà akivaizdþiai svirduliuojanèiam ir apsineðusiam tëtuðiui narkomanui kitam broliui. Panaðios socialinës kritikos kupinas visas filmas, bet tragiðkø ávykiø tankis vis dëlto nesukelia katarsio. Greièiau atvirkðèiai. Norvegø reþisieriui Hansui Petteriui Molandui, matyt, tai akivaizdu. Todël savo filmà Savaip garbingas þmogus ( En ganske snill mann, A Somewhat Gentle Man ) jis prisodrina daugybe tragikomiðkø detaliø ir scenø. Pagrindiná filmo herojø Erikà, kurá meistriðkai ir su dideliu humoro jausmu suvaidino ðvedø aktorius Stellanas Skarsgårdas, reþisierius rodo nuo tos akimirkos, kai prieð já atsiveria kalëjimo vartai. Erikas nuðovë þmogø ir atliko bausmæ. Per dvylika metø uþaugo jo sûnus, pasikeitë pasaulis, bet gaujos, kuriai kaþkada priklausë Erikas, vadeiva mano, kad reikia laikytis senø taisykliø, ypaè naujø Norvegijoje ásigalinèiø samiø, pakistanieèiø, albanø ir kitokiø gaujø akivaizdoje. Todël jis reikalauja, kad Erikas nuþudytø savo nelaimiø kaltininkà. Erikas visai nenori þudyti. Jis ásidarbina Sveno automobiliø taisykloje, turi stogà virð galvos, to stogo ðeimininkë ne tik gamina maistà, bet dar ir gundo Erikà savo abejotinomis groþybëmis, jis pradeda megzti ryðius su sûnaus ðeima. Paradoksaliai tiksliai tà normalumo, paprasto gyvenimo poreiká iðreiðkia scenos, kai Erikas þiûri per televizoriø lenkø telekanalà, nesuprasdamas kalbos, bet stebëdamas savaip atpaþástamà televizinæ realybæ. Regis, vienintelë galimybë Erikui ramiai gyventi yra nuþudyti þmogø, bet vyras pagaliau ras kità iðeitá... Molando filmas ne apie smulkaus nusikaltëlio dilemas ar nepavydëtinà klestinèios visuomenes autsaideriø padëtá, nors visa tai filme skamba, ir tikrai ne optimistiðkai. Filmas savaip optimistiðkas todël, kad reþisierius rodo, jog net ir tie, kurie atsidûrë gyvenimo dugne, gali iðsaugoti þmogiðkàjá orumà ar bent jo liekanas. Berlynas, vasario 15 d. 8 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883)
Kam þiûrëti Popieþæ Joanà? Vokieèiø reþisieriaus Sönke s Wortmanno filmas Santa Lingevièiûtë Vokieèiø reþisieriaus Sönke s Wortmanno filmo Popieþë Joana ( Die Päpstin, 2009) scenarijus paraðytas pagal 1996 m. iðleistà Donnos Woolfolk Cross romanà tuo paèiu pavadinimu. Knyga iðkart tapo bestseleriu, nors iki ðiol abejojama, ar Joana buvo reali asmenybë, ar tik legenda. Kiek teko skaityti, filmas labai nuosekliai atpasakoja keturiø ðimtø puslapiø romanà, nenuklysdamas á ðonà. Nebent kai kà subanalina. O istorija tokia: tikëta, kad viduramþiais (tiksliau, IX a.) gyveno mergaitë, vardu Joana. Tuo metu, kaip þinome, moterims buvo draudþiama siekti iðsilavinimo, nes manyta, kad tokias moteris apsëdæs ðëtonas. Taèiau mergaitës uþsispyrimas mokytis pasirodë daug stipresnis nei despotiðko pastoriaus tëvo baimë. Kartà á jos kaimelá uþklydo tiesiog gërio simbolis: baltas senelis baltais rûbais mokytojas ið Graikijos. Jis Joanà iðmokë ne tik graikø kalbos, bet ir supaþindino su antikos filosofais bei padovanojo Homero Odisëjà. Aiðku, tëvas skaudþiai nubaudë Joanà uþ ðëtoniðkos literatûros skaitymà. Tos bausmës palikti randai primenami ir filme. Po to, kai tëvas nesutiko mergaitës atiduoti á krikðèioniðkà mokyklà, o vietoj jos pasiuntë brolá, Joana paliko namus ir prasidëjo jos ilga kelionë iki popieþës posto. Joanai nuolat reikëjo slëpti savo ly- tá, ji pasivadino Jonu Anglikus. Wortmanno filmas klasikinë istorinë drama, tad kam artimas ðis þanras, dvi su puse valandos tikrai neprailgs. Jame yra visko, ko tokiam filmui reikia: herojë, kuri pasiprieðina anuomet moteriai primestam vaidmeniui, gerø ir protingø dëdþiø, palaikanèiø herojæ jos sunkiam kelyje á tikslà, taip pat ir piktø dëdþiø, kuriø krikðionybës diegimo priemonës itin þiaurios. Daug viduramþiø realijø, truputis intrigos, truputis karo ir mûðiø scenø, romantiðkos meilës istorijos bei nemaþai kraujo ne tik mûðiø laukuose, bet ir menstruacinio bei persileidimo. Tad filmas atrodo kartais per daug prikimðtas nereikalingø dalykø, o personaþai labai vienspalviai. Joanos vaidmená kûrë Johanna Wokalek, tikrai gerai suvaidinusi filme Baaderio-Meinhof kompleksas. Taèiau naujame filme jai nelabai sekësi kurti charizmatiðkà asmenybæ, ypaè kai ðalia zujo mylimasis Geroldas, kurá suvaidino aktorius Davidas Wenhamas, matytas filmuose Australija, Þiedø valdovas: karaliaus sugráþimas. Tiesiog jie skirtingø þanrø aktoriai. Beje, filme esama ir parodiðkø personaþø. Kad ir popieþiø Sergijø suvaidinæs komikas Johnas Goodmanas ( Didysis Lebovskis ), vaidmeniu tarsi paðiepiantis visà dorovingà krikðèionybës sistemà. Þinoma, filmas ádomus tuo, kad palieèia lygybës temà. Kad ir pavirðutiniðkai, vis dëlto jis pasakoja apie moters kovà uþ lygias teises vyrø pasaulyje. Bet iðsilavinusios Joanos argumentai kartais net pralinksmina. Pavyzdþiui, vienam savo mokytojø ji atsikerta, kad moterys jau nuo Ievos ir Adomo laikø buvo pranaðesnës, nes Ieva pirmoji troðko paþinimo ir todël atsikando obuolio, o Adomas tik pasekë jos pëdomis. Kita tokia pat linksma diskusija uþvirë jai jau tapus popieþe. Joana nusprendë ákurti mergaièiø mokyklà, bet jos pavaldiniai vyrai tam prieðinosi, grásdami savo teorijà tuo, kad moters gimdos susitraukimas atitinkamai proporcingas jos iðsilavinimo lygiui. Anot Wokalek, ðis filmas yra stiprios moters, kuri sugebëjo áveikti visas kliûtis ir uþsispyrusiai siekti uþsibrëþto tikslo, iðaukðtinimas. Galbût tikslai ir ákvepiantys, bet þvelgiant giliau akivaizdu, kad Joana to galëjo pasiekti tik paklusdama patriarchatui. Beje, filmà vainikuoja scenos, gana banaliai rodanèios, kad prie Joanos kapituliacijos prisidëjo mylimas vyras. Tai siûlo mintá, jog moteris be vyro egzistuoti negali. Þiûrint filmà, perðasi ir kita liûdna mintis. Kad ir kiek kovota uþ moterø teises, ir dabar moterys ne visur gali tapti kunigëmis. Prisiminkime kad ir Inesos Kurklietytës filmà Kristina Kristuje, pasakojantá apie Oksforde teologijos studijas baigusià Kristinà, kuri ir dabar Vilniuje negali bûti protestantø kunigë. Tad kam kalbëti ar svajoti apie realià popieþæ Joanà. Rodos, krikðèionybës patriarchø màstysenos evoliucija liko ten, kur ir prasidëjo, o tamsiøjø amþiø krikðèioniø mentalitetas ir neapykanta niekur nedingo. XXI a. Lietuvoje net neieðkant galima rasti neapykanta trykðtanèiø krikðèioniø. Ði neapykanta gal nukreipta jau nebe á moteris, o á kitokius, bet, kaip ir anksèiau, prisidengiama ir manipuliuojama religija. Kronika Kino viktorina Kovos klubas Kino teatras Pasaka meta iððûká kino þinovams ir kvieèia juos dalyvauti naujame kino teatro edukaciniame projekte kino viktorinoje Kovos klubas. Daug dëmesio kino edukacijai skiriantis kino teatras dþiaugiasi galëdamas kino mëgëjams pasiûlyti alternatyvià pramogà. Nuo ðiol kino iðmanymà tobulinti bus galima ne tik þiûrinti filmus, skaitant kino apþvalgas, bet ir dalyvaujant viktorinoje. Kino viktorina yra patrauklus bûdas pasitikrinti savo sukauptas kino teorijos þinias ir efektyvi kino edukacijos priemonë, teigia projekto koordinatorë Agnë Adomënë. Nauja informacija ir patirtis gaunama þaidþiant, o þinias praturtins ne tik viktorinos dalyviai, bet ir þiûrovai. Ðiuo projektu siekiame patrauklia ir netradicine forma skatinti domëjimàsi kinu, kino istorija, nepamirðti ir Lietuvos kino paveldo. Kuriame filme skambëjo frazë Pagrok tai dar kartà, Semai? Kada atsirado garsinis kinas? Koks filmas þymi film noir þanro gimimà? Lengvi, sunkûs, bet visi ádomûs klausimai pirmà kartà organizuojamoje kino viktorinoje Kovos klubas. Projekto organizatoriai siekia, kad kino viktorina neapsiribotø viena amþiaus grupe, dalyvauti kvieèiami ávairaus amþiaus ir profesijø þmonës. Jokiø apribojimø dalyviams nëra, svarbu tik mylëti kinà ir juo domëtis, antraip dalyvavimas viktorinoje gali greitai baigtis, teigia A. Adomënë. Tikime, kad ði viktorina susilauks didelio susidomëjimo ir taps kasmetiniu tradiciniu kino teatro renginiu. Kino viktorina prasidëjo vasario 18 dienà, ir kiekvienà ketvirtadienio vakarà vyksianèiame renginyje savo kino iðmanymà galës pasitikrinti 8 uþsiregistravusios komandos. 11-os renginiø ciklo finale, kuris planuojamas balandþio 29 dienà, susitiks dvi stipriausios ir daugiausiai kino þiniø sukaupusios komandos. Nugalëtojø laukia puikûs prizai vardinës kino teatro Pasaka kortelës, su kuriomis nugalëtojai 3 mënesius galës filmus þiûrëti nemokamai. RENGËJØ INF. Anonsai Wiesùawo Rosochos grafikos darbø paroda Vasario 19 d., penktadiená, 18 val. Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centre atidaroma þymaus lenkø dailininko Wiesùawo Rosochos (g. 1945) grafikos darbø paroda Nebylusis kinas ( Margas paukðtis ). Paroda surengta kartu su Lenkijos institutu ir Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje. Parodos akcentas W. Rosochos kûriniai, kuriuos ákvëpë kontroversiðka Holokausto Lenkijoje temà nagrinëjanti Jerzi Kosiñskio (1933 1991) autobiografinë knyga Margas paukðtis ( The Painted Bird, iðleista 1965 m. JAV). Ji atskleidþia Antrojo pasaulinio karo metais po Rytø Europos vietas klajojanèio tiksliai neávardintos kilmës (galbût þydas, o galbût romas) berniuko iðgyvenimus. Berniukas turi iðtverti jam likimo primestas sàlygas ir nuolatos jaustis balta varna jam prieðiðkoje visuomenëje. 1933 m. Lodzës þydø ðeimoje gimæs J. Kosiñskis (tikrasis vardas Josekas Lewinkopfas) Antrojo pasaulinio karo metais slapstësi lenkø ðeimoje. 1957 m. jam pavyko emigruoti á JAV, o 1965 m. ágyti JAV pilietybæ. Baigæs Kolumbijos universitetà, J. Kosiñskis paskyrë savo gyvenimà kûrybai. Parodos atidaryme dalyvaus ir J. Kosiñskio knygà VVGÞM INF. Wiesùaw Rosocha. Ið ciklo Namø darbai. 2002 m. aptars Varðuvos universiteto profesorius habilituotas daktaras Andrzejus Zieniewiczius. W. Rosocha 1974-aisiais baigë Varðuvos vaizduojamøjø menø akademijà. Tarptautinëse parodose menininkas yra pelnæs ne vienà apdovanojimà: 1981-aisiais Varðuvoje apdovanotas prizu uþ Geriausià metø knygos iliustracijà, 1985 m. apdovanotas aukso medaliu 6-ojoje tarptautinëje plakato bienalëje Suomijoje, 1986-aisiais pirmuoju prizu Geriausia metø knyga vaikams konkurse Varðuvoje, 1991 m. pelnë bronzos medalá Tarptautinëje grafikos meno trienalëje Japonijoje, 1992 m. aukso medalá 6-ojoje tarptautinëje parodoje Niujorke (JAV). Dailininko W. Rosochos paroda Nebylusis kinas ( Margas paukðtis ) pratæsia siurrealistinës krypties meno kûriniø eksponavimo tradicijas Tolerancijos centre. Dar 2009- øjø balandá èia atveþta þymaus siurrealisto Mano Ray aus fotografijø paroda parodë, kad XX a. I pusës modernistinës dailës kryptys lig ðiol yra itin aktualios visuomenei. W. Rosochos parodoje Nebylusis kinas ( Margas paukðtis ) siurrealistiniai motyvai, artimi belgø siurrealisto Rene Magritte o (1898 1967) kûrybai, perkeliami á ðiuolaikinæ dailæ, tiksliau á grafikos ir plakato menà. Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2) yra Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus padalinys, èia nuolat vyksta ávairûs renginiai, pristatomos nuolatinës ir laikinos ekspozicijos þydø gyvensenos, tradicijø, meno, kultûros bei kitomis temomis. Paroda Nebylusis kinas ( Margas paukðtis ) veiks iki balandþio 23 dienos. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883) 9 psl.
V a s a r i o 1 9 2 8 Parodos Teatro, muzikos ir kino muziejus Galerija Meno parkas J. Dariono, M. Leigh ÞMOGUS IÐ LA ÞINO. Choreogr. B. Banevièiûtë (VðÁ db VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Baltø menas Paroda Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø radiniai Paroda Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kûryboje Radvilø rûmai Vilniaus g. 22 iki 28 d. paroda Karalienës Viktorijos laikø mada 1830 1900 m. (ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos) Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje Lietuvos valstieèiø buities kultûra Kryþdirbystë Paroda Gyvenimas virð vandens Senasis arsenalas Arsenalo g. 3 Lietuvos proistorë Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel. 279 1644 Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Lietuvos aido galerija Þemaitijos g. 11 nuo 19 d. Rimvydo Markeliûno koliaþø paroda Miestas koloaþas gyvenimo atspindys LDS galerija Kairë deðinë Latako g. 3 iki 27 d. Giedriaus Jonaièio kûrybos paroda Karas iki 20 d. Jolantos Mikulskytës kûrybinis projektas Sapnø maðina/dream Machine* (grafinis kaleidoskopas) Galerija Vartai Vilniaus g. 39 iki 20 d. ARTscape : Italija. Rä di Martino, Gianluca & Massimiliano De Serio, Ugnius Gelguda Galerija Akademija Pilies g. 44/2 Vilniaus g. 41 Vido Drëgvos autoriniø kino plakatø paroda Vidas Drëgva. Kino plakatai Savicko paveikslø galerija Trakø g. 7 nuo 19 d. Augustino Savicko ir Savicko dailës mokyklos mokiniø tapybos paroda Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos parodø salë Ðv. Jono g. 11 Plakatø paroda Raidës ið miesto, þodþiai á miestà Jeruzalës galerija Ateities g. 1F Arûno Urnieþio tapybos darbø paroda Kur iðkeliauja pasakos... Juðkus Gallery Barboros Radvilaitës g. 6 b iki 27 d. Jono Vaièio (1903 1963) tapyba Galerija,,ARgenTum Latako g. 2 Paroda Karðtoji vitrina akmeninës ðirdys VDA tekstilës galerija-dirbtuvë Artifex Gaono g. 1 Linos Jonikës paroda Þaidimai Galerija Actus magnus Pilies g. 36 44 Grafikës Editos Suchockytës paroda Laiðkai Dalios galerija Þirmûnø g. 70 Ingos Dambrauskienës tapyba Uþupio meno inkubatorius Uþupio g. 2 iki 26 d. Mindaugo Gabrëno fotoparoda Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 nuo 19 d. Laimos Grikðaitës-Kërienës grafika Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centras Naugarduko g. 10/2 Nuolatinë ekspozicija Iðsigelbëjæs Lietuvos þydø vaikas pasakoja apie Ðoa nuo 19 d. lenkø dailininko Wieslawo Rosochos grafikos darbø paroda Nebylusis kinas ( Margas paukðtis ) Galerija 2W Pilies g. 8a iki 28 d. Rokiðkio dailininkø klubo Roda paroda For sale... Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijø fakulteto meno galerija Gerosios Vilties g. 19 Valentino Antanavièiaus paroda Asambliaþai KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Rotuðës a. 27 iki 27 d. Leono Striogos skulptûros Galerija 101 Laisvës al. 53 Ciklas Tarp mito ir tikrovës. Vieno paveikslo paroda. Raimundas Sliþys Dvi figûros ant sofkos prie divono KLAIPËDA Lietuvos dailës muziejaus Prano Domðaièio galerija Liepø g. 33 Algio Kliðevièiaus (1950 2008) kûrybos paroda Tarp atëjimo ir iðëjimo Dailës parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 nuo 19 d. ðiuolaikinio meno bienalë Jaunieji Europos kûrëjai 2009 2011 PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 iki 21 d. paroda LT identitetas profesionalaus meno kontekste. Fotografijos galerija Vasario 16-osios g. 11 iki 21 d. fotografo Povilo Karpavièiaus 100-osioms gimimo metinëms skirta paroda KËDAINIAI Janinos Monkutës Marks muziejus-galerija J. Basanavièiaus g. 45 Fotografijø paroda Þmogus MOLËTAI Galerija Akcija M Inturkës g. 4 Nijolës Vilutienës grafikos paroda Prisilietimai TELÐIAI VDA Telðiø parodø salë Kæstuèio g. 3 Sauliaus Jankausko fotografijø paroda Ðiauliai nuo 19 d. Adolfo Andrijausko (1958 2009) darbø paroda Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 19 d. 18.30 P. Èaikovskio MIEGANÈIOJI GRAÞUOLË. Dir. R. Ðervenikas 20 d. 18.30 G. Verdi RIGOLETAS. Dir. M. Staðkus 21 d. 12 val. P. Èaikovskio SPRAGTUKAS. Dir. M. Staðkus 24 d. 18.30 G. Bizet KARMEN. Dir. R. Ðervenikas 25 d. 18.30 M. Theodorakio GRAIKAS MANÈOS. Reþ. A. Veèerskis Maþoji salë 21 d. 16 val. 24 d. 16, 18 val. PREMJERA! J. Griðkoveco, A. Dubrovskajos PLANETA. Reþ. A. Dainavièius Vilniaus maþasis teatras 19 d. 18.30 A. Èechovo TRYS SESERYS. Reþ. R. Tuminas 20 d. 18.30 F. Bordon PASKUTINIAI MËNESIAI. Reþ. R. Tuminas, A. Dapðys 21 d. 12 val. V.V. Landsbergio UODØ PASAKOS. Reþ. V.V. Landsbergis 21 d. 18.30 MANO SIELOS NETYLANÈIOS STYGOS... (A. Latëno ir Rojaus tûzø spektaklis) 28 d. 18.30 PREMJERA! A. Strindbergo FREKEN JULIJA. Reþ. A. Areima OKT/ Vilniaus miesto teatras 25 d. 19 val. W. Shakespeare o HAMLETAS. Reþ. O. Korðunovas Valstybinis jaunimo teatras 19 d. 18 val. E. Scarpettos VARGÐAI. ARISTOKRATAI. Reþ. P.E. Landi 20 d. 12 val. V.V. Landsbergio ARKLIO DOMINYKO MEILË. Reþ. A. Vidþiûnas (Salë 99) 20 d. 18 val. P.E. Landi STRIP MAN SHOW VISKAS APIE VYRUS. Reþ. P.E. Landi 21 d. 12 val. RONJA PLËÐIKO DUKTË (pagal A. Lindgren apysakà). Reþ. D. Jokubauskaitë 24 d. 18 val. D. Privalovo SENIAUSIØ PROFESIJØ ÞMONËS. Reþ. B. Latënas (Salë 99) 25 d. 18 val. A. Anros BESTIJA ÞYDROM AKIM. Reþ. G. Makarevièius 26 d. 18 val. M. McDonagho PAGALVINIS. Reþ. J. Vaitkus Rusø dramos teatras 19 d. 18 val. L. Adomaitienë BËGANTI SU VILKAIS (pagal M. Tikkanen romanà Raudonkepuraitë ). Reþ. L. Adomaitienë 20 d. 18 val. F. Sagan VISKAS TAU, MANO MEILE! Reþ. E. Muraðovas 21 d. 16 val. V. Klimo KABARETAS BUCHENVALDAS. Reþ. D. Turèaninovas 21 d. 18 val. S. Sinclairo, A. McCarteno ORLY STRIPTIZA. Reþ. A. Jakubikas (teatras Domino ) 23 d. 18 val. A. Gribojedovo VARGAS DËL PROTO. Reþ. J. Vaitkus 24 d. 19 val. P. Quilterio DUETAI. Reþ. D. Kazlauskas ( Idioteatras ) Vilniaus teatras Lëlë Didþioji salë 20 d. 12 val. S. Siudikos TRYS PARÐIUKAI. Reþ. A. Mikutis 20 d. 19 val. E. Umbrasaitës ir A. Þukausko VIENOS KRÛTIES ISTORIJA. Reþ. A. Þukauskas 21 d. 12 val. JUODOJI VIÐTA (pagal A. Pogorelskio apysakà). Reþ. R. Drieþis PROJEKTAI ) 24 d. 19 val. Juodojoje salëje K. Binkio SPARNUOTASIS MATAS. Reþ. A. Giniotis (teatras Atviras ratas ) 25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje PREMJERA! M. Valiuko TRINTUKAS. Reþ. M. Valiukas 26 d. 19 val. Juodojoje salëje Sirenos 10. DIONISAS. Reþ. T. Suzuki (Japonija) (festivalis Sirenos ir OKT / Vilniaus miesto teatras) Teatras Utopia 28 d. 19 val. Menø spaustuvës Juodojoje salëje DEKALOGAS. Reþ. G. Varnas Audronio Liugos produkcija 28 d. 19 val. Menø spaustuvës Kiðeninëje salëje LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS ÐIRDIES. Reþ. K. Smedsas VGTU teatras-studija Palëpë 19, 20 d. 19 val. ÐEÐËLIS (pagal J. Ðvarco pjesæ). Reþ. O. Kesminas Raganiukës teatras 20 d. 12 val.,,lokys IR MERGAITË 20, 21 d. 17 val.,,dràsioji PUPULË 21 d. 10 val.,,geras ÐUO FERDIS 21 d. 12 val.,,pinokis Elfø teatras 20 d. 12 val. SVOGÛNËLIØ PAGROBIMAS KAUNAS Kauno valstybinis dramos teatras 19 d. 18 val. Ilgojoje salëje A. Èechovo PALATA. Insc. aut. ir reþ. R. Kazlas 18, 19 d. 19 val. Maþojoje scenoje E.-E. Schmitto SMULKÛS VEDYBINIAI NUSIKALTIMAI. Reþ. R. Banionis 20 d. 15 val. Tavernos salëje Ð. Aleichemo MENDELIO MILIJONAI. Reþ. A. Pociûnas 20 d. 18 val. Penktojoje salëje Keturakio AMERIKA PIRTYJE. Reþ. V. Lencevièius 20 d. 19 val. Maþojoje scenoje M. von Mayenburgo BJAURUSIS SKALPELIO PJÛVIS. Reþ. V. Malinauskas 21 d. 12 val. Parketinëje salëje V.V. Landsbergio ATEITIES MIESTAS. Reþ. A. Jalianiauskas 21 d. 15 val. Tavernos salëje T. Guerra KETVIRTOJI KËDË. Reþ. R. Atkoèiûnas 21 d. 18 val. Ilgojoje salëje J.L. Lagarce o TOLIMA ÐALIS. Reþ. G. Varnas 23 d. 18 val. Ilgojoje salëje B.M. Kolteso SUGRÁÞIMAS Á DYKUMÀ. Reþ. A. Areima 24 d. 18 val. Penktojoje salëje LAIMINGI (pagal F. von Schillerio Klastà ir meilæ ). Reþ. A. Areima 24 d. 19 val. Maþojoje scenoje D. Danis PASKUTINË DIURANØ DAINA. IÐPAÞINTIS. Reþ. A. Jankevièius 25 d. 18 val. Ilgojoje salëje J.P. Shanley DVEJONË. Reþ. J. Juraðas (Audronio Liugos produkcija) 25, 27 d. 19 val. Maþojoje scenoje G. Adomaitytës BALTA KATË JUODOJE iki 27 d. Juozo Adomonio paroda Iðlikimas Nepriklausomybës a. 12 ZORBA. Dir. M. Staðkus Maþoji salë ALIASKOJE. Reþ. A. Lebeliûnas Lino Jusionio tapybos paroda Tempimai Lietuvos Respublikos plakatø, sukurtø 26 d. 18.30 A. Adamo ÞIZEL. 20 d. 14 val. N. Indriûnaitës PELENË 26 d. 18 val. Ilgojoje salëje B. Srlbjanoviè Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 nuo 24 d. Romualdo Poþerskio fotografijø paroda Miraþø dosjë Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 iki 24 d. Romualdo Balinsko tapybos ir fotografijø paroda Nukryþiuotasis iki 27 d. Linos Zavadskës paroda Susipynæ Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 Arvydo Gurevièiaus pieðiniø paroda Vilniaus rotuðë Didþioji g. 31 Vaidoto Kvaðio paroda Kylanèiai Lietuvai Sauliaus Kruopio tapybos paroda Ateitis jau buvo 1918 1930 m., paroda Viktoro Oranskio dovanotø dailës dirbiniø paroda iki 28 d. Japonø meno paroda Japonija toli, Japonija arti Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 iki 28 d. geriausio metø kûrinio rinkimø paroda Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda Paroda Vytis: istorija ir dailë A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus V. Putvinskio g. 64 Prano Griuðio tapybos darbø paroda Dir. V. Virþonis 27 d. 18.30 G. Verdi TRAVIATA. Dir. R. Ðervenikas 28 d. 12 val. Kamerinëje salëje J. Gaiþausko BURATINAS. Dir. M. Staðkus 28 d. 18 val. L.A. Minkaus DON KICHOTAS. Dir. V. Virþonis Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 19 d. 18 val. J. Dautarto PASKENDUSI VASARA (M. Katiliðkio kûriniø motyvais). Reþ. J. Dautartas 20 d. 18 val. DIENOS IR DAINOS (dainos spektaklis, skirtas E. Piaf). Reþ. R. Morkûnas 21 d. 12 val. A. Lindgren PEPË ILGAKOJINË. Reþ. E. Jaras 21 d. 18 val. J. Ortono GROBIS. Reþ. A. Veèerskis 25, 26 d. 18 val. D. Wassermano, (Ch. Perrault pasakos motyvais). Reþ. N. Indriûnaitë 21 d. 14 val. KIÐKIØ SUKILIMAS (pagal K. Binkio poemà). Scenarijaus aut., reþ. ir dail. R. Drieþis Menø spaustuvë 19 d. 19 val. Kiðeninëje salëje DÞIO- KERIS (VðÁ Operomanija ) 19 d. 19 val. Juodojoje salëje ATVIRAS RATAS. Reþ. A. Giniotis (teatras Atviras ratas ) 20 d. 12 val. Kiðeninëje salëje PELIUKAS GITAROJE. Reþ. S. Degutytë (VðÁ Stalo teatras ) 20 d. 19 val. Kiðeninëje salëje IÐLAISVINTI ÞANÀ (pagal J. Anouilho pjesæ Vyturys ). Reþ. I. Stundþytë (teatras Atviras ratas ) 21 d. 12 val. Kiðeninëje salëje BALA SKËRIAI. Reþ. R. Atkoèiûnas Kauno muzikinis teatras 19 d. 18 val. F. Lehãro GRAFAS LIUKSEMBURGAS. Dir. J. Geniuðas 20 d. 18 val. F. Lehãro LINKSMOJI NAÐLË. Dir. J. Geniuðas 21 d. 12 val. Z. Bruþaitës GRYBØ KARAS IR TAIKA. Dir. V. Visockis 21 d. 18 val. I. Kãlmãno GRAFAITË MARICA. Dir. J. Janulevièius 23 d. 18 val. R. Radzevièiaus, D. Gintalo roko opera ÞUVØ PIEMUO. Reþisieriai D. Kimantaitë, A. Maþeika (Alytaus miesto teatro trupë) 24 d. 17 val. R. Rodgerso MUZIKOS GARSAI. Dir. J. Vilnonis 25 d. 18 val. I. Kãlmãno MONMARTRO ÞIBUOKLË. Dir. V. Visockis 26 d. 18 val. J. Strausso NAKTIS 10 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883)
VENECIJOJE. Dir. J. Geniuðas Kauno maþasis teatras 20 d. 18 val., 26 d. 19 val. A. Dilytës LAUROS KOSMOSAS. Reþ. A. Dilytë 21 d. 12 val. A. Dilytës KREIVOS DAIKTØ ISTORIJOS. Reþ. A. Baniûnas 25 d. 18 val. V. Balsio ÞMOGUS MEDYJE. Reþ. V. Balsys Kauno valstybinis lëliø teatras metinëms. Tichø miesto kamerinis orkestras Aukso (Lenkija, meno vad. ir dir. M. Moúius). Solistai M. Kolakowskis (fortepijonas), P. Steczekas (smuikas, puèiamieji), M. Garbowskis (kontrabosas), K. Gradziukas (muðamieji). Programoje P. Steczeko ir M. Kolakowskio kompozicija 2010: Chopino odisëja dþiazo ansambliui ir kameriniam orkestrui 25 d. 18 val. Marijampolës kultûros centre Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas 19 d. 17 val. V. Landsbergio-Þemkalnio knygos Ið atminties ekrano: raðyta ir pasakota pristatymas. Dalyvauja knygos sudarytojas ir parengëjas V. Landsbergis, redaktorë M. Dautartienë, buvæs Pasaulio lietuviø bendruomenës pirmininkas Bibliografinës þinios MENAS. FOTOGRAFIJA Klaipëdos menininkø grupë Doooooris : [albumas / sudarytoja Eglë Deltuvaitë ; tekstai: Eglë Deltuvaitë, Gintaras Grajauskas, Agnë Naruðytë ; vertëjas Jurij Dobriakov]. [Vilnius] : Kultûros projektai, 2009 ([Vilnius] : Sapnø sala). 95, [1] p. : iliustr. Virð. ir nugar. antr.: Doooooris. Dalis gretut. teksto liet., angl. Tiraþas [1000] egz. ISBN 978-9955-891-01-7 (ár.) LT pinhole fotografija = LT pinhole photography : [fotoalbumas / sudarytojas Gytis 19 d. 19 val. PAMIÐËLIO UÞRAÐAI. ansamblis Musica humana (meno vad. ir G. Þemkalnis, istorikas A. Tyla Skudþinskas ; tekstas: Eglë Deltuvaitë ; vertëjas Jurij Dobriakov]. [Vilnius] : Kultûros meniu, Reþ. ir atlikëjas V. Sodeika dir. A. Vizgirda). Solistai R. Vaicekauskaitë 23 d. 17.30 A. Ðulskytës knygos Dangus 2010 ([Klaipëda] : Druka). 103, [1] p. : iliustr. Gretut. tekstas liet., angl. Tiraþas [300] egz. 20 d. 12 val. ÞVAIGÞDËS VAIKAS. (sopranas), R. Beinaris (obojus). Programoje niekada nëra tuðèias sutiktuvës. A. Ðulsky- ISBN 978-609-95138-0-5 (ár.) Reþ. A. Stankevièius 21 d. 12 val. TIGRIUKAS PETRIKAS. Musica antiqua Vilnensis (XVII a. anonimas), A. Vivaldi, G.F. Händelio, W.A. Mozar- tës poezijà skaitys aktorë R. Staliliûnaitë, gros Naujø idëjø kamerinis orkestras (NIKO), GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Reþ. A. Stankevièius to, O. Balakausko ir kt. kûriniai kalbës profesorë V. Daujotytë, knygos Alyvinis autobusiukas : [romanas] / Maeve Binchy ; ið anglø kalbos vertë Mëta Þukaitë. ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 19 d. 18 val. B. Sabatho BERNIÛKÐÈIØ RUDUO. Reþ. K. Smoriginas 20 d. 18 val. C. Gozzi PRINCESË TURANDOT. Reþ. A. Giniotis 21 d. 12 val. SNIEGUOLË IR SEPTYNI 27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistas S. Malovas (smuikas, Rusija). Dir. M. Pitrënas. Programoje S. Prokofjevo, A. Chaèaturiano kûriniai VILNIUS Kongresø rûmai iliustratorë L. Grikðaitë-Kërienë ir sudarytoja V. Muschick. Vakarà ves V. Sventickas. Renginyje bus atidaryta L. Grikðaitës- Kërienës grafikos paroda 26 d. 17 val. poetø V. Gedgaudo ir E. Ignatavièiaus kûrybos vakaras Du vienoje su knygomis Kario ðeðëliai ir Laikinøjø reikalø patikëtinis. Vakare dalyvaus knygø Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 356, [3] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-9955-38-467-0 (ár.) : [28 Lt 19 ct] Aukso mintys : þodþiai, keliaujantys per amþius / [sudarë Urtë Katinaitë]. Vilnius : Aktëja, [2009] (Vilnius : Petro ofsetas). 389, [2] p. : iliustr. Tiraþas [3000] egz. ISBN 978-9955- 21-240-9 (ár.) Graþus ir ðaltas veidas : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Rima Kardelytë. Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 323, [3] p. Tiraþas 2500 egz. ISBN NYKÐTUKAI. Insc. aut. ir reþ. R. Steponavi- 20 d. 19 val. simfoninis koncertas Ðian- autoriai V. Gedgaudas ir E. Ignatavièius, 978-9955-38-511-0 (ár.) : [23 Lt 24 ct] èiûtë 21 d. 18 val. R. Lamoureux SRIUBINË. Reþ. N. Mironèikaitë PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 19 d.18 val. L. Tolstojaus KREICERIO SONATA. Reþ. S. Varnas 20 d. 18 val. F. Goodrich, A. Hacketto VISADA TAVO. ANNA FRANK. Reþ. V. Jevsejevas 21 d. 18 val. M. Katiliðkio MIÐKAIS ATEINA RUDUO. Reþ. R. Rimeikis 25 d. 19 val. KITAS KAMPAS (vaidina A. Bruþas, R. Cicënas, A. Þebrauskas, R. Valiukaitë. I. Stasiulytë, K. Gluðajevas, B. Latënas, M. Vaitiekûnas, M. Nedzinskas, A. Kulikauskas ) 26 d. 18 val. S. Ðaltenio DUOKIÐKIO BALADËS. Reþ. A. Pociûnas dien Maestro Gintaro Rinkevièiaus jubiliejus. Dir. G. Rinkevièius, reþ. D. Ibelhauptaitë Lietuvos muzikø rëmimo fondas 24 d. 18 val. S. Vainiûno namuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai E. Roþukaitë, M. Struèkova ir M. Bazaras. Programoje L. van Beethoveno, N. Paganini-F. Liszto ir S. Rachmaninovo kûriniai Vilniaus rotuðë 20 d. 16 val. popietë su muzikologu V. Gerulaièiu. Dalyvauja I. Baikðtytë (fortepijonas), P. Jacunskas (violonèelë), K. Stonkus (akordeonas), Èiurlionio kvartetas: J. Tankevièius, D. Dikðaitis, G. Daèinskas, S. Lipèius (violonèelë) Ðv. Jonø baþnyèia 21 d. 18 val. koncertas Fleitø ir vargonø literatûros kritikas V. Sventickas, istorikas A. Eidintas, aktorius S. Balandis, dþiazo pianistas, kompozitorius S. Ðiauèiulis. Vakarà ves raðytoja D. Zelèiûtë Baþnytinio paveldo muziejus Filmø ciklas Senieji Lietuvos vienuolynai 19 d. 16.30 Palëvenës dominikonø vienuolynas ir baþnyèia, 17 val. Videniðkiø atgailos kanauninkø vienuolynas ir baþnyèia 20 d. 17 val. Vilniaus dominikonø vienuolynas ir Ðventosios Dvasios baþnyèia 23 d. 16.30 Vilniaus bernardinø konventas ir Ðv. Pranciðkaus ir Ðv. Bernardino baþnyèia, 17 val. Vilniaus pranciðkonø konventas ir Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþnyèia 24 d. 16.30 Vilniaus benediktinø vienuolynas ir Ðv. Kotrynos baþnyèia, 17 val. Paþaislio kamalduliø vienuolynas ir baþnyèia 26 d. 16.30 Vilniaus Laterano kanauninkø Gráþtu á vakardienà : [prisiminimø apybraiþa] / Goda Ferensienë. Vilnius : Charibdë, [2009] (Vilnius : Spauda). 134, [2] p. : iliustr., portr. Tiraþas [1000] egz. ISBN 978-9955-739-19- 7. ISBN 978-9955-379-19-7 (klaidingas) (ár.) : [11 Lt] Literatûra : 7 [klasei] : mokytojo knyga / [Nijolë Èernauskienë, Vilda Skairienë, Loreta Þvironaitë]. Kaunas : Ðviesa, 2009. 2 d. (Ðok). Aut. nurodytos antr. lapo kt. pusëje D. 2. 2009 (Kaunas : Spaudos praktika). P. 87-163 (atsk. lapai). Tiraþas 700 egz. ISBN 978-5-430-05465-6 Mielu þvilgsniu : lyriniai-filosofiniai eilëraðèiai, sveikinimai / Leonas Balèiûnas. Kaunas : [L. Balèiûnas], 2010 (Kaunas : Spalvø kraitë). 208 p. ISBN 978-9955-800-98-9 (ár.) Moteris Berlyne : dienoraðèiai / Anonimë ; ið vokieèiø kalbos vertë Jûratë Pavlovièienë. 2-oji patais. laida. Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2009] (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). 351, [1] p. Tiraþas [3000] egz. ISBN 978-609-403-091-8 Permainos : romanas / Danielle Steel ; ið anglø kalbos vertë Irena Kupèinskienë. Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 361, [1] p. Tiraþas 2500 egz. ISBN 978-9955- 38-512-7 (ár.) : [25 Lt 36 ct] Tiffany þiedas : [romanas] / Lauren Weisberger ; ið anglø kalbos vertë Regina Ðeðkuvienë. Vilnius : Alma littera, 2009 (Kaunas : Spindulio sp.). 318, [2] p. Tiraþas 2300 egz. ISBN MARIJAMPOLË Dramos teatras 25 d. 18 val. NUSIRENGTI NEBÛTINA (pagal C. Magnier pjesæ). Reþ. R. Kuèiauskas ALYTUS Miesto teatras dialogai. Vargonininkë J. Landsbergytë ir fleitininkai Þ. Valkaitytë bei V. Oðkinis. Programoje G. Petrassi, G. Hue, J. Pakalnio ir kt. kûriniai Ðv. Kazimiero baþnyèia 21 d. 13 val. vargonuoja L. Digrys. Programoje J.S. Bacho kûriniai vienuolynas ir Ðv. Petro ir Povilo baþnyèia, 17 val. Vilniaus trinitoriø vienuolynai ir baþnyèios 27 d. 17 val. Vilniaus jëzuitø kolegija Vilniaus mokytojø namai 19 d. 18 val. Svetainëje Dainuojamosios poezijos svetainës koncertas. Dalyvauja 978-9955-38-401-4 (ár.) : [25 Lt 36 ct] Virðûnës akiraèiai : mokslinis pedagoginis-psichologinis romanas / Leonas Balèiûnas. 2-oji papild. laida. Kaunas : [L. Balèiûnas], 2010 (Kaunas : Spalvø kraitë). 452 p. ISBN 978-609-408-031-9 (ár.) Þmonija : maiðtas : fantastinis romanas / Romualdas Drakðas. Vilnius : Eugrimas, 2009 (Kaunas : Auðra). 269, [3] p. Tiraþas [1000] egz. ISBN 978-9955-790-69-3 19 d. 18 val. R. Radzevièiaus, D. Gintalo roko opera ÞUVØ PIEMUO. Reþ. D. Kimantaitë, A. Maþeika 24 d. 12 val. KOMETA TROLIØ MUMIØ SLËNYJE (pagal T. Janson). Reþ. M. Sadauskas Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 20 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio- Ðv. Kotrynos baþnyèia 21 d. 14 val. Dainuojame viltá, aistrà ir meilæ.... Dalyvauja choras Bel canto, pianistai R. Gocentienë, D. Petruèionytë ir V. Neugasimovas. Dir. A. Dambrauskas (chormeisterës R. Gocentienë ir S. Vitkauskienë) KAUNAS Kauno filharmonija A. Antanavièius Ðekspyras ir M. Ancevièius 21 d. 17 val. Maþojoje salëje Balsai, kuriuos girdi visa Lietuva. Vakaras, skirtas Tarptautinei gimtosios kalbos dienai 21 d. 17 val. Svetainëje Dividukas (pagal Th. Ahrenso pjesæ). Reþ. I. Stundþytë 23 d. 18 val. Svetainëje Pasidainavimai su Veronika. Dalyvauja E. Bradûnaitë-Aglinskienë ir V. Aglinskaitë Vilniaus rotuðë GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Atsiskyrëlis Antanëlis : eiliuota pasaka maþiems ir dideliems vaikams / Kazys Binkis ; iliustravo Gintaras Jocius. Vilnius : Alma littera, 2010 (Vilnius : Sapnø sala). 22, [2] p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN 978-9955-38-523-3 (ár.) : [12 Lt 71 ct] Burtininko sûnënas / C.S. Lewis ; ið anglø kalbos vertë Aurelija Jucytë ; iliustravo Pauline Baynes. Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 213, [3] p. : iliustr. (Narnijos kronikos ; 1). Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-9955-38-184-6 (ár.) : [16 Lt 95 ct] Man taip patinka : [apysaka] / Cecily von Ziegesar ; ið anglø kalbos vertë Gabija Ryðkuvienë. Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 228, [3] p. Ciklo Lieþuvautoja knyga. joje salëje, F. Chopino gimimo 200-20 d. 18 val. G. Masefieldas (akordeonas, 23 d. 17 val. menotyrininko, teatrologo Tiraþas 1500 egz. ISBN 978-9955-38-519-6 : [18 Lt 36 ct] osioms metinëms. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistas Ph. Giusiano (fortepijonas, Prancûzija). Dir. R. Ðervenikas. Programoje F. Chopino, A. Glazunovo kûriniai 21 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, visai ðeimai. Koncertas Grojame ir pieðiame dþiazà. Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos dþiazo orkestras (vad. A. Kuèinskas). Solistai V. Vitkutë (vokalas), P. Batvinis (trombonas). Dalyvauja Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos moksleiviai (vad. J. Stauskaitë). Programoje G. Millerio, B. Setzerio, S. Cropperio, J. Garlando, S. Kupkos, A. Noviko ir kt. kûriniai 21 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës muziejuje, Valstybinis Vilniaus kvartetas, S. Astrauskas (vibrafonas, muðamieji). Programoje F. Schuberto, J. Tavener, V. Germanavièiaus kûriniai 24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, F. Chopino gimimo 200-osioms N. Zelandija) 21 d. 14 val. Kauno puèiamøjø instrumentø orkestras Àþuolynas (vad. R. Þarënas). Dalyvauja merginø choreografinë grupë (vad. S. Kazauskienë). Dir V. Ramanèiûnas 26 d. 18 val. Kauno miesto simfoninis orkestras (vy. dir. M. Pitrënas). Solistas P. Bingelis (fagotas). Dir. M. Pitrënas. Programoje T. Makaèino, G. Rossini kûriniai KLAIPËDA Klaipëdos koncertø salë 19 d. 18 val. Þaismingos muzikos orkestras. Klaipëdos kamerinis orkestras (meno vad. M. Baèkus). Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijos, J. Kaèinsko ir J. Karoso muzikos mokyklø solistai. Dir. M. Pieèaitis 24 d. 18 val. smuikininko A. Strimaièio ir pianistës E. Strimaitienës koncertinë programa Scenos dviem: nuo klasicizmo iki minimalizmo. Programoje L. van Beethoveno, J. Adamso, M. Ravelio, S. Slonimskio, R. Blömerio kûriniai M. Petuchausko atsiminimø knygos Santarvës kaina ( Versus aureus ) sutiktuvës. Renginyje dalyvaus dainininkai A. Krikðèiûnaitë, L. Nazarenko, R. Karpis, pianistas A. Anusauskas, birbynininkas K. Mikiðka. Vakaro vedëja R. Aleknaitë-Bieliauskienë KAUNAS Maironio lietuviø literatûros muziejus 19 d. 16.30 naujosios J. Maèiulio-Maironio ekspozicijos Maironis ir Lietuvos kultûrinis gyvenimas atidarymas. Dalyvauja Maironio lietuviø literatûros muziejaus direktorë A. Ruseckaitë, Senosios literatûros skyriaus vedëja R. Maþukëlienë, pianistë S. Bielionytë, aktorius A. Þiurauskas 23 d. 17 val. poeto Sigito Gedos atminimo vakaras ir knygos Siuita Virginijai sutiktuvës. Dalyvauja aktorë V. Kochanskytë, raðytojai D. Kajokas ir D. Zelèiûtë, þurnalistë V. Majorovienë, klarnetininkas V. Andriuðkevièius Ragana Lilë Liliputijoje : [apysaka] / Knister ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas ; iliustravo Birgit Rieger. Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 127, [1] p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN 978-9955-38-514-1 (ár.) : [11 Lt 30 ct] Uþ jûrø mariø : [pasaulio pasakos / ið anglø kalbos vertë Alfredas Steiblys]. [Vilnius] : Aktëja, [2009] (Spausd. Kinijoje). 352 p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN 978-9955-21-241-6 (ár.) Uþtemimas : [romanas] / Stephenie Meyer ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). 532, [2] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN 978-9955-38-384-0 (ár.) : [30 Lt 31 ct] Vufis kalnuose : klijuok lipdukus! / [sukûrë Vanina Lombardi ; ið prancûzø kalbos vertë Birutë Urbonaitë ; iliustravo Lombar]. Vilnius : Alma littera, [2009] (Spausd. Belgijoje). [20] p., ásk. virð., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. Antr. ið virð. Tiraþas 3000 egz. ISBN 978-9955-38-414-4 : [5 Lt 64 ct] Vufis mieste : klijuok lipdukus! / [sukûrë Vanina Lombardi ; ið prancûzø kalbos vertë Birutë Urbonaitë ; iliustravo Lombar]. Vilnius : Alma littera, [2009] (Spausd. Belgijoje). [20] p., ásk. virð., [2] ád. lipdukø lap. : iliustr. Antr. ið virð. Tiraþas 3000 egz. ISBN 978-9955-38-413-7 : [5 Lt 64 ct] P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B- KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883) 11 psl.
V a s a r i o 1 9 2 5 Kino repertuaras 19 d. Lietuviø kino vakaras. Premjera! 19 25 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) VILNIUS Forum Cinemas Vingis 19, 22 24 d. Vyrai, kurie spokso á oþkas Ðarka 2 (reþ. M. Vildþiûnas) 18 val.; 20 d. 18.20; 21 d. Kino klasikos vakarai. Pokalbis (JAV) 19.30 22 d. Seansai senjorams. Moters portretas 14, 16.15, 18.30, 20.45 19 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 14.45, 17.30, 20 val.; 20, 21 d. 12, 14.45, 17.30, (D. Britanija, JAV) 14.40, 17.15, 19.30, (D. Britanija, JAV) 14.30 20 val.; 23 d. 14.45; 24 d. 14.45, 21.30; 20, 21, 25 d. 12.30, 14.40, 17.15, Ciklas Karlsono kinas 17.30; 25 d. 12, 14.45, 17.30 19.30, 21.30 20 d. animaciniø f. programa Lietuviø 19 25 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 10.10, 19 25 d. Numylëtieji kaulai (D. Britanija, ðventës ir sakmës 13 val.; 21 d. 13 val. 15.30, 21 val. JAV, Naujoji Zelandija) 11.50, 14.50, 18, 21 d. Seklio Kalio nuotykiai (reþ. A. Þebriû- Princesë ir Varlius (JAV) 10.45, 12.45, 21 val. nas) 15 val. 15 val. Blogas policininkas (JAV) 12.30, 15.15, 22 d. Lenkø kino klubas. Ðirdis dainuoja Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 13.30, 18.45 18.30, 21.20 (Lenkija) 17.10 20, 21, 25 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 25 d. Nenugalimas (JAV) 21.10 19 d. Vëjavaikë (D. Britanija) 20.50; 11.45 Linkëjimai ið Paryþiaus Savaitës filmai Linkëjimai ið Paryþiaus *** Anksèiau ðnipai siuntë linkëjimus ið Maskvos, þlugus geleþinei uþdangai, ðauniøjø CÞV agentø prieðai vis daþniau yra ne KGB baisûnai, o teroristai, bet ir vieni, ir kiti mëgsta susitikti Paryþiuje. Dþeimsas Rysas (Jonathan Rys-Meyers, paþástamas ið Woody Alleno Lemtingo taðko ) dirba asistentu JAV ambasadoje Paryþiuje. Kartais jam tenka darbo reikalais susidurti su specialiaisiais agentais. Dþeimsas svajoja tapti slaptuoju agentu. Stebuklas ávyksta, kai Paryþius rengiasi tarptautiniam virðûniø susitikimui. Dþeimsui patikima tikra misija ir tikras partneris CÞV agentas Èarlis Vaksas (John Travolta). Dþeimsas turi dvi paras rasti su juo bendrà kalbà, antraip þus. Tarp filmo blogiukø knibþdëte knibþda tautiniai ir rasiniai stereotipai kinø narkotikø prekeiviø klanas, pasikësinimà rengiantys teroristai ið Artimøjø Rytø, vargðës narkomanës. Reþisieriø Pierre à Morelá, be abejo, ákvëpë filmo prodiuserio Luco Bessono patirtis kuriant plataus vartojimo kinà. Taip pat vaidina Kasia Smutniak, Amber Rose Revah, Richardas Durdenas (Prancûzija, 2008). (Vilnius, Kaunas, Panevëþys) Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis *** Chrisas Columbusas kûrë filmus apie vienà namuose berniukà Kevinà, Hará Poterá... Naujojo kûrinio herojus paauglys Persis (Logan Lermann), vienà dienà suþinantis, kad yra graikø dievø palikuonis. Jis turi ávykdyti misijà ir padëti iðsaugoti þmonijos ateitá. Paaugliams filme bus prieinamai pateikta senovës graikø mitologija ir gausûs kompiuteriniai triukai. Geriau maþiau ir komiksiðkai paprastai nei visiðkai nieko, bet Uma Thurman Medûza ar Rosario Dawson Persefonë, tiesà sakant, atrodo keistai, o buvæs Bondas Pierce as Brosnanas, regis, ðitoje sàlygiðkoje erdvëje jauèiasi visai gerai (JAV, Kanada, 2009). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai) Princesë ir Varlius **** Tiana gyvena muzikos sklidiname Naujajame Orleane. Vienà dienà á jos namus atklydo varlë, kuri ne tik moka kalbëti, bet dar ir tvirtina, kad yra uþburtas karalaitis. Tiana svajoja ne apie rûmus, o apie nuosavà restoranà. Taèiau magiðkas buèinys, uþuot uþbaigæs, tik pradës pasakojimà. Disney studija ir reþisieriai Ronas Clementsas ir Johnas Muskeris ðá filmà skyrë klasikinës animacijos gerbëjams, tiems, kurie pasiilgo pasakiðkos scenerijos ir ne visai dviprasmiðkø personaþø juokeliø (JAV, 2009). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai, Panevëþys) Valentino diena *** Pasakojimas apie deðimt skirtingø þmoniø, kuriø likimai netikëtai susikerta Niujorke per Valentino dienà. Vieniems tai svarbi diena, kiti stengiasi jà kuo greièiau pamirðti, tretiems reikia jausmø protezø. Kaþkà panaðaus pasiûlys populiariø romantiniø komedijø reþisierius Garry Marshallas. Jis gerai iðmano, kokios sudëtinës malonaus visais poþiûriais reginio dalys. Todël ir naujame filme bus gausu þvaigþdþiø, juokingø situacijø ir dialogø bei lûkesèiø iðsipildymo. Vaidina Julia Roberts, Anne Hathaway, Hectoras Elizondo, Jessica Alba, Kathy Bates, Jessica Biel, Bradley Cooperis, Ericas Dane as, Patricas Dempsey, Jamie Foxxas, Jennifer Garner, Ashtonas Kutcheris, Queen Latifah ir kiti (JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai, Panevëþys) Vilkolakis *** Ðûkis Kiekvienam þiûrovui po pabaisà sëkmingai ágyvendinamas. Dar prieð dvideðimt metø uþtekdavo, kad personaþui ákàstø musë. Dabar praverèia ir visokie mitologiniai, nacionaliniai ir kitokie baisûnai, kompiuteriø triukai....ilgai gyvenæs JAV, Lorensas Talbotas (Benicio Del Toro) gráþta á savo gimtuosius namus Didþiojoje Britanijoje. Vienà dienà jam ákanda vilkolakis ir Lorensas ima virsti pabaisa... Taip pat Joe Johnstono filme vaidina Anthony Hopkinsas, Emily Blunt, Geraldine Chaplin, Hugo Weavingas (D. Britanija, JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Ðiauliai) 19 25 d. Valentino diena (JAV) 11.30, 14.10, 16.45, 19.20, 22 val. Zero 2 (reþ.) 12.10, 14.30, 17, 19, 21.40 19 24 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 14.10, 16.30, 18.50, 21.10; 25 d. 14.10, 16.30, 18.50; 19 25 d. Princesë ir Varlius (JAV) 11.10, 13.20, 15.30, 17.45 19 23, 25 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 11, 15, 20 val.; 24 d. 11, 15 val. 19, 22, 23 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 13.50, 16.20; 20, 21, 25 d. 11.20, 13.50, 16.20; 24 d. 13.50; 19 23, 25 d. Viskas ore! (JAV) 19.10, 21.50; 24 d. 21.50 19 25 d. Popieþë Joana (D. Britanija, Ispanija, Italija, Vokietija) 20.15 20, 21, 25 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 12 val.; 19, 22 24 d. Nasha Russia. Likimo kiauðai (Rusija) 15.30, 18.15, 20.45; 20, 21, 25 d. 13, 15.30, 18.15, 20.45 19, 22 24 d. Tai kur, po velniø, tie Morganai? (JAV) 18 val.; 20, 21, 25 d. 13.15, 18 val. 19 25 d. Linkëjimai ið Paryþiaus (Prancûzija) 15.45, 20.30 Forum Cinemas Akropolis 19 25 d. Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 12.15, 14.15, 16.45, 19.15, 21.15 Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, Naujoji Zelandija) 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 Blogas policininkas (JAV) 11.45, 14.45, 18, 21 val.; 25 d. Nenugalimas (JAV) 17.15; 19, 22 24 d. Valentino diena (JAV) 13.15, 16.15, 19, 21.40; 20, 21, 25 d. 10.30, 13.15, 16.15, 19, 21.40 19, 22 24 d. Nasha Russia. Likimo kiauðai (Rusija) 13.30, 16, 18.15, 20.45; 20, 21, 25 d. 11, 13.30, 16, 18.15, 20.45 19 25 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 15.15, 17.30, 19.40, 21.50 Princesë ir Varlius (JAV) 10.15, 12.45, 15 val. 19, 22 24 d. Ásikûnijimas (JAV) 20 val.; 20, 21, 25 d. 11.15, 20 val. 19 24 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV, Kanada) 14.30, 17.15; 25 d. 14.30; 19, 22 24 d. Alvinas ir burundukai 2 (JAV) 13 val.; 20, 21, 25 d. 10.45, 13 val.; 19 25 d. Viskas ore! (JAV) 17.45; Linkëjimai ið Paryþiaus (Prancûzija) 20.30 Skalvijos kino centras Festivalis Budos kine 19 d. Tibetieèiø þinia: budizmas 19 val.; 23 d. 21 val.; 21 d. Senovës Tibeto beieðkant 17 val.; 20 d. Tobulo mokytojo þodþiai 19 val.; 24 d. 20.50; 21 d. Budizmas ðiuolaikiniame pasaulyje 18.30; 22 d. Skaidrusis Lama 18.30; 24 d. Prabusk! Kelyje su dzen meistru 19.30; 24 d. 17 val.; 25 d. 21 val.; 20 d. Asmeniniai Pipos Li gyvenimai (JAV) 16.30; 23 d. 17.10; 25 d. 19.20; 25 d. Tarp sienø (Prancûzija) 17 val. Pasaka 19 d. Pasaulis yra didelis ir iðsigelbëjimas slypi uþ kampo (Bulgarija, Slovënija, Vengrija, Vokietija) 17 val.; 20 d. 15.15, 19.30; 21 d. 13 val.; 22 d. 17 val.; 23 d. 16.45; 19 d. Mis Poter (D. Britanija) 17.15; 20 d. 15 val.; 21 d. 17 val.; 22, 23 d. 19.15; 24 d. 17.30; 25 d. 17.15; 19 d. Iðminuotojø bûrys (JAV) 19.15, 22 val.; 20 d. 16.40, 21.45; 21 d. 18.15, 21.15; 22 d. 17.15, 21.30; 23 d. 17, 21.45; 24 d. 21.30; 25 d. 17, 21.30; 20 d. Naujasis pasaulis (Italija, Prancûzija) 12.30; 24 d. 20 val.; 20, 21 d. Artûras ir minimukai (JAV) 13 val.; 20 d. Vienoje kilpoje (D. Britanija) 17.30; 21 d. 15 val.; 23 d. 21.15; 24 d. 17 val.; 25 d. 19 val. 23 d. Debesuota, numatoma mësos kukuliø kruða (JAV) 10.30; 23 d. Gyvenimas graþus (Italija) 11, 13.30, 19.30; 24 d. 17.10; 25 d. 19.20; 23 d. Repriza (Norvegija) 12.15, 15 val.; 25 d. 21 val.; 24 d. Mes nugalësime (Danija) 19.30 25 d. viktorina Kovos klubas 19 val. Festivalis Budos kine 19 d. E. Raðimaitës áspûdþiai ið kelioniø po Indijà ir Nepalà 17.30; 19 d. Himalajai 21.15; 20 d. Senovës Tibeto beieðkant 19 val.; 20 d. Budizmas ðiuolaikiniame pasaulyje 21 val.; 21 d. paskaita Informacija, meditacija ir poþiûro ágyvendinimas 16 val.; 21 d. Skaidrusis Lama 19 val.; 21 d. Keliautojai ir magai 21 val.; 22 d. Tobulo mokytojo þodþiai 19.30 Ozo kino salë 19 d. Japonø kino meistrai 18 val.; 20 d. Roko legendos. Pink Floyd (muz.) 16 val.; 22 d. L. Tolstojaus ekranizacijos 18 val.; 23 d. R. Polianskio kûrybos vakaras 18 val.; 24 d. Italø kino meistrai 18 val.; 25 d. F. Dostojevskio ekranizacijos 18 val.; 26 d. Visi kalba, kad að tave myliu (JAV) 18 val.; 27 d. Roko legendos. The Doors, T.Rex (muz.) 16 val. KAUNAS Forum Cinemas 19, 20, 25 d. Numylëtieji kaulai (D. Britanija, JAV, Naujoji Zelandija) 12.15, 15.15, 18.15, 21.15, 23.59; 21 24 d. 12.15, 15.15, 18.15, 21.15; Blogas policininkas (JAV) 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.; 19, 20, 25 d. Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) 17.15, 19.30, 21.30, 23.30; 21 24 d. 17.15, 19.30, 21.30 25 d. Nenugalimas (JAV) 23.59 23 d. Imtynininkas (JAV) 17.30 19, 20 d. Viskas ore! (JAV) 22.30; 22 24 d. 20 val.; 25 d. 20, 22.30 19, 20, 25 d. Linkëjimai ið Paryþiaus (Prancûzija) 23.15 KLAIPËDA Jûratë ir Kastytis 19, 20 d. Maþoji undinëlë(jav) 16 val.; 13 d. 14 val.; 20 d. Egonas ir Doncis (Vengrija) 14 val.; 19 d. Sniego ðunys (JAV) 18 val.; 20 d. Angelas (Prancûzija, D. Britanija) 18 val.; 14 d. 16 val. ÐIAULIAI Forum Cinemas 19 25 d. Blogas policininkas (JAV) 17.45, 20.30 Nasha Russia. Likimo kiauðai (Rusija) 19.15 Valentino diena (JAV) 10.25, 13.15, 16,18.40, 21.40; 19, 22 24 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 14.30, 17, 19.30, 22 val.; 20, 21, 25 d. 12, 14.30, 17, 19.30, 22 val. 19 25 d. Ásikûnijimas (3D, JAV) 10.10, 15.35, 21.10 19, 22 24 d. Persis Dþeksonas ir Olimpo dievai: þaibo vagis (JAV) 13.45, 16.30; 20, 21, 25 d. 11.10, 13.45, 16.30 19 25 d. Princesë ir Varlius (JAV) 10.40, 12.55, 15.15 Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 13.30, 19 val. Viskas ore! (JAV) 21.25 PANEVËÞYS Forum Cinemas Babilonas 19 25 d. Numylëtieji kaulai ((D. Britanija, JAV, Naujoji Zelandija) 12.50, 18.30; Linkëjimai ið Paryþiaus (Prancûzija) 20.30 19, 22 24 d. Valentino diena (JAV) 15.50, 21.30; 20, 21, 25 d. 10.15, 15.50, 21.30 19, 22 24 d. Princesë ir Varlius (JAV) 13.10, 15.30; 20, 21, 25 d. 10.45, 13.10, 15.30 19 25 d. Vilkolakis (D. Britanija, JAV) 14.30, 19.15 Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) 17, 21.45 20, 21, 25 d. Ásikûnijimas (JAV) 11.15 19 25 d. Tai kur, po velniø, tie Morganai? (JAV) 18 val. MARIJAMPOLË Spindulys Didþioji salë 19 23, 25 d. Auðros kariai (JAV) 15; 20 val.; 24 d. 15 val. 19, 21 25 d. Ðerlokas Holmsas (Australija, D. Britanija, JAV) 17.30; 20 d. 13, 17.30 21 d. Niko (Suomija, Airija) 13 val. 24 d. Keliamieji metai (Airija, JAV) 20 val. Maþoji salë 20 d. Himalajai 21 val.; 22 d. Keliau- 19, 22 24 d. Valentino diena (JAV) 13, 19 25 d. Tai sudëtinga (JAV) 16.15 ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas tojai ir magai 20 val.; 23 d. Iðdykæ vienuoliai 19 val. 16, 19, 21.45; 20, 21, 25 d. 10.25, 13, 16, 19, 21.45 19, 23 25 d. Ásikûnijimas (JAV) 18.30; 21, 22 d. 13.15, 18.30 Redaktorius Linas Vildþiûnas Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Dailë Monika Krikðtopaitytë Muzika Kamilë Rupeikaitë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras Rasa Vasinauskaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Finansininkë Brigita Misiuvienë 7md 7 meno dienos. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ Meno dienos, Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926. El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas (2 8 psl.) 12 psl. 7 meno dienos 2010 m. vasario 19 d. Nr. 7 (883)