VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL GINČO TARP IR AB ENERGIJOS SKIRSTYMO OPERATORIUS NAGRINĖJIMO 2019 m. gegužės 20 d. Nr. O3E-147 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalimi ir Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. O3-56,,Dėl Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo (toliau Ginčų taisyklės), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau Komisija), sudaryta iš Komisijos pirmininkės Ingos Žilienės, Komisijos pirmininko pavaduotojo Jono Makausko, narių Renato Pociaus, Donato Jaso, Viktorijos Sankauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi (toliau Pareiškėjas), 2019 m. vasario 26 d. prašymą (reg. Nr. R3-56) išspręsti ginčą, n ustatė, kad: 1. Komisija 2019 m. kovo 1 d. gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. kovo 1 d. raštu Nr. 4E-221 persiųstą Pareiškėjo 2019 m. vasario 26 d. prašymą (reg. Nr. R3-56) išnagrinėti tarp Pareiškėjo ir AB Energijos skirstymo operatorius (toliau Skundžiama įmonė) kilusį ginčą dėl Skundžiamos įmonės Pareiškėjui taikytų tarifų ir išrašytų sąskaitų už suteiktas paslaugas. Komisija, vadovaudamasi Ginčų taisyklių 23 punktu, 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-504 priėmė nagrinėti tarp Pareiškėjo ir Skundžiamos įmonės kilusį ginčą. 2. Pareiškėjas prašyme nurodė: 2018 m. birželio 15 d. Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą, esantį adresu su jame esančiais pastatais (toliau Objektas) ir kreipėsi į Skundžiamą įmonę dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo Objekte. Pareiškėjas nurodė, jog sutarties su Skundžiama įmone dėl elektros energijos pirkimo nėra sudaręs, elektros energija Objekte taip pat nėra naudojama, todėl jis nesutinka su Skundžiamos įmonės jam taikomais tarifais ir sąskaitomis, išrašytomis už Objekte suteiktas paslaugas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Pareiškėjas prašo įpareigoti Skundžiamą įmonę anuliuoti jam išrašytas sąskaitas. 3. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir Ginčų taisyklių 27 punktu, 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-506 kreipėsi į Skundžiamą įmonę, prašydama pateikti paaiškinimus dėl Pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir kitą informaciją, reikalingą ginčui nagrinėti. Komisija 2019 m. kovo 19 d. gavo Skundžiamos įmonės 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. 19SK-AT-57 (reg. Nr. R1-2446) pateiktus paaiškinimus: 3.1. Skundžiama įmonė nurodė, kad su Pareiškėjo reikalavimu anuliuoti jam išrašytas sąskaitas nesutinka. Skundžiama įmonė paaiškino, kad 2018 m. liepos mėn. per savitarnos svetainę www.manogile.lt Pareiškėjas kreipėsi dėl Elektros energijos pirkimo pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties (toliau Sutartis) sudarymo. Pareiškėjas taip pat buvo suinteresuotas elektros
2 energijos tiekimo atnaujinimu (sumokėjo paslaugų įmokas). Elektros energijos tiekimas Objekte buvo atnaujintas. Objektui suteikta 50 kw leistinoji naudoti galia. 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinusi Nekilnojamojo turto registrą, Skundžiama įmonė nustatė, kad Objekto naudojimo paskirtis poilsio pastatas. Konkrečiu analizuojamu atveju buvo vertinta ne tik pastato paskirtis, bet ir pastato pobūdis. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo buvo nustatyta, jog sklype yra ne tik pagalbinis pastatas, bet ir medžiotojų bei žvejų nameliai. Pareiškėjas Skundžiamai įmonei nepateikė jokių įrodymų, kad elektros energija bus vartojama buitinėms ir asmeninėms reikmėms. Skundžiama įmonė nurodė, kad, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, 2018 m. liepos 1 d. parengė komercinę elektros energijos pirkimo sutartį ir Pareiškėjui suteikė kliento kodą. 3.2. Skundžiama įmonė nurodė, kad jei Pareiškėjas yra ūkininkas, jis turėtų Skundžiamai įmonei pateikti reikiamus dokumentus, kurių pagrindu būtų taikomas Ūkininko tarifo planas ir elektros energijos tarifo plano mokesčių lengvatos (galios dedamosios bei patikimumo kategorijos dedamosios mokėjimo lengvatos). Pareiškėjas tokių dokumentų Skundžiamai įmonei nėra pateikęs. Skundžiama įmonė nurodė, kad Pareiškėjas taip pat nėra pasirinkęs nepriklausomo tiekėjo, todėl Skundžiama įmonė Pareiškėjui pritaikė garantinį (persiuntime) 1 planą III grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų. 3.3. Pareiškėjui buvo teikiamos sąskaitos už leistinąją naudoti galią, tačiau mokėjimų pagal pateiktas sąskaitas Skundžiama įmonė negavo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjui buvo siųstas įspėjimas dėl galimo elektros energijos persiuntimo nutraukimo Nr., kuriame buvo nurodyta 56,27 Eur nepriemoką už leistinąją naudoti galią sumokėti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. 2018 m. lapkričio 19 d. Pareiškėjui buvo išsiųstas antras įspėjimas dėl galimo elektros energijos persiuntimo nutraukimo Nr., kuriame buvo nurodyta 169,41 Eur nepriemoką sumokėti iki 2018 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į tai, jog nepriemoka nebuvo sumokėta, 2018 m. gruodžio 12 d. Objekte buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. 3.4. Už leistinąją naudoti galią laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn. buvo apskaičiuotas 339,34 Eur galios dedamosios mokestis, kuris nebuvo sumokėtas. 4. Išnagrinėjusi Pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, Skundžiamos įmonės paaiškinimus bei ginčo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, Komisija nustatė : 4.1. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta vartotojo prievolė laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo (toliau Taisyklės), detalizuojančių Elektros energetikos įstatymo nuostatas, 56.5 papunktyje taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50 ir 51 dalimis, vartotojas asmuo, kuriuo įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, o vartotojo objektas vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Taisyklių 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Vadovaujantis Taisyklių 111 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, vartotojas už patiektą elektros energiją, suteiktą elektros energijos
3 persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją atsiskaito pagal tiekėjo, operatoriaus arba paties vartotojo išrašomus mokėjimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad su Skundžiama įmone sutarties dėl elektros energijos pirkimo nėra sudaręs, todėl nesutinka su Skundžiamos įmonės jam taikomais tarifais ir jam išrašytomis sąskaitomis. Įvertinus Skundžiamos įmonės pateiktus paaiškinimus ir Pareiškėjui išrašytų sąskaitų turinį, buvo nustatyta, kad Pareiškėjui pateiktose sąskaitose mokėtinos sumos Pareiškėjui apskaičiuotos ne už sunaudotą elektros energijos kiekį, o už leistinąją naudoti galią. Siekiant įvertinti, ar Skundžiama įmonė pagrįstai Pareiškėjui skaičiuoja mokėtinas sumas už leistinąją naudoti galią, būtina įvertinti galios dedamosios taikymo sąlygas. 4.2. AB Energijos skirstymo operatorius elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarkos, patvirtintos Komisijos 2018 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3E-379 Dėl AB Energijos skirstymo operatorius elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo (toliau Tvarka), 3 punkte galios dedamoji apibrėžiama kaip vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kw) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto, o leistinoji naudoti galia didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš bendrovės tinklų bet kuriuo metu elektros energijos pirkimo pardavimo vietoje. Tvarkos 4 punkte yra numatyta, kad elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes: pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai fiziniai asmenys, perkantys elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ar bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams, skirtiems asmeniniams automobiliams, ir kitiems gyvenamosios paskirties objektams, nenaudojamiems su verslo ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti); antrosios grupės vartotojai vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kw ir mažiau; trečiosios grupės vartotojai vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kw. Pažymėtina, kad pagal Tvarkoje nurodytas antrosios ir trečiosios grupės vartotojams skirtas kainų (tarifų) lenteles esančias Tvarkos V ir VI skyriuose, matyti, jog mokestį už elektros energiją šių grupių vartotojams sudaro dvi dalys: mokestis už sunaudotos energijos kiekį ir galios dedamoji. Taigi, galios dedamąją moka tik antrosios ir trečiosios grupės vartotojai. Pirmosios grupės (buitiniams) vartotojams skirtų kainų (tarifų) sudėtyje nėra galios dedamosios. Apibendrinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos, savininkas (antrosios ir trečiosios grupės vartotojas), jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Kadangi Tvarkoje nenustatyta jokių šios nuostatos taikymo išimčių, minėtas mokestis mokamas net ir tuomet, kai toks vartotojas neturi objektyvios galimybės vartoti elektros energiją (nutrauktas elektros energijos tiekimas). Taip yra todėl, kad net ir nutraukus elektros energijos tiekimą objektui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros tiekimo tinklų, tinklų operatorius yra priverstas rezervuoti leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams, ir paliekant vartotojui galimybę pašalinus energijos tiekimo nutraukimo priežastis, vartotojui pageidaujant vėl naudotis tiekiamą elektros energiją.
4 4.3. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas patvirtinimo (toliau Reglamentas), 5.1 papunkčiu, pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Reglamento antrajame ir trečiajame skirsnyje įvardijami pogrupiai, į kuriuos skirstomi gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Pažymėtina, kad tiek Pareiškėjo, tiek Skundžiamos įmonės pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodoma, kad Objekte yra 5 pastatai, kurių paskirtis poilsio paskirties pastatai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Vadovaujantis Reglamento 7.13 ir 7.17 papunkčiais poilsio ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, kad buitiniu elektros energijos vartotoju laikytinas fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla, to paties straipsnio 51 punktas nurodo, jog vartotojo objektas vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Taisyklių 7 punkte reglamentuota, kad buitinis elektros energijos vartotojas perka elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla (individualiam gyvenamajam namui, šio namo valdoje esančiam statiniui ar ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti ar pan.). Sistemiškai vertinant anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog kriterijai pagal kuriuos remiantis vartotojai priskiriami buitiniams vartotojams yra: 1) vartotojas privalo būti fizinis asmuo; 2) elektros energiją vartoti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Nustatant, ar elektros energija vartojama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams atsižvelgiama į objekto, kuriame planuojama vartoti elektros energiją, paskirtį, įvertinus nekilnojamojo turto registruose esančius įrašus apie pastato ar patalpos pagrindinę naudojimo paskirtį. Jeigu Nekilnojamojo turto registre objekto paskirtis nurodyta kaip negyvenamoji, fizinis asmuo nebus laikomas buitiniu vartotoju. Nagrinėjamu atveju iš ginčo šalių pateiktos informacijos nustatyta, jog Objekte, kurį Pareiškėjas įsigijo 2018 m. birželio 15 d., esančių pastatų paskirtis negyvenamoji, Objektui yra suteikta 50 kw leistinoji naudoti galia. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiama įmonė neturėjo duomenų apie tai, kad Pareiškėjas Objekte elektros energiją ketina pirkti asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla, tenkinti, laikytina, jog Skundžiama įmonė, įvertinusi Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis ir galiojantį teisinį reglamentavimą, Pareiškėją pagrįstai priskyrė nebuitinių vartotojų grupei. Iš reglamentavimo, kuris išdėstytas aukščiau, matyti, jog nebuitiniai vartotojai privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto, todėl laikytina, jog Skundžiama įmonė pagrįstai nuo 2018 m. liepos mėn. teikia sąskaitas Pareiškėjui už leistinąją naudoti galią, suteiktą Objektui. 5. Vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 51 punktais, 45 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 56.6 papunkčiu ir 100 punktu, Reglamento 7.13 ir 7.17 papunkčiais ir Tvarkos 3 4 punktais bei įvertinusi ginčo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, Komisija k o n s t a t u o j a, kad: Skundžiama įmonė pagrįstai nuo 2018 m. liepos mėn. teikia sąskaitas Pareiškėjui už leistinąją naudoti galią, suteiktą Objekte esantiems pastatams.
5 6. Vadovaudamasi Ginčų taisyklių 61.3 papunkčiu, Komisija n u ta ria : Atmesti Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Skundžiamą įmonę anuliuoti jam išrašytas sąskaitas. Vadovaujantis Ginčų taisyklių 67 punktu, Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Pagal Ginčų taisyklių 69 punktą, įsigaliojęs Komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Vadovaujantis Ginčų taisyklių 67 punktu, kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Komisijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Komisijos pirmininkė Inga Žilienė