Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. Nr. 5 (1219) LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS * 2017 m. vasario 3 d. * Paminëtos Jono Semaðkos-Liepos 70-osios þûties metinës Sausio 22 dienà Lietuvos kariuomenës rezervo kariø asociacijos Kauno skyrius bei Kauno águlos karininkø ramovës vadovybë organizavo Lietuvos partizano, Þemaièiø legiono vado, Vyèio kryþiaus ordino antrojo laipsnio kavalieriaus, pulkininko Jono SemaðkosLiepos þûties 70 metø paminëjimà. Kauno Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje ðv. Miðias aukojo águlos kapelionas Tomas Karklys. Po jø Petraðiûnø kapinëse padëta gëliø prie plk. J. Semaðkos kapo. Prisiminti ir pasidalyti mintimis apie ðio didþiavyrio gyvenimà, ðeimà, partizanines laisvës kovas visi suguþëjo á Kauno águlos karininkø ramovæ. Pilnutëlæ salæ uþtvindþiusiems klausytojams atsargos majoras Gediminas Reutas puikiai perteikë plk. Jono Semaðkos gyvenimo istorijà, laisvës kovas, partizaninæ veiklà bei þûties aplinkybes. Jonas Semaðka-Liepa gimë 1907 metø lapkrièio 24 dienà Naujadvaryje. 1930 metais baigë Kauno karo mokyklà. Tarnavo Lietuvos kariuomenëje. 1937 metais tapo kapitonu. 1940 metais sovietams okupavus Lietuvà ir pradëjus likviduoti Lietuvos kariuomenæ, buvo 29-ojo teritorinio ðauliø korpuso 179-osios ðauliø divizijos 234 pulko kuopos vadas. Nuo 1941 metø geguþës, vengdamas suëmimo, slapstësi, nuo 1941 metø rugpjûèio tarnavo lietuviø savisaugos dalinio 4-ajame batalione, nuo 1942 metø spalio 25 dienos buvo 7-ojo bataliono vadas. Vermachto pusëje dalyvavo Stalingrado mûðyje, nuo 1943 metø kovojo Rytø fronte. Buvo 13-ojo bataliono vadas, du kartus suþeistas. 1944 metais paskirtas majoru. 1945 metø pavasará kovësi vadinamajame Kurðo katile. Naciø Vokietijai kapituliavus, gráþo á Lietuvà ir prisijungë prie Þemaitijos partizanø. Nuo 1945 metø rugpjûèio vadovavo Ðatrijos rinktinei, o nuo spalio Þemaièiø apygardai. 1946 metø kovà ið Generolo Vëtros priëmë pasiûlymà vadovauti bûsimai Lietuvos ginkluotøjø pajëgø Ðiauliø apygardai. 1946 metø balandá Telðiuose buvo suimtas, o spalio 13 dienà Vilniaus águlos karo tribunolo nuteistas mirties bausme. 1997 metais J. Semaðkos palaikai surasti Tuskulënø dvare. 2001 metais perlaidoti Kauno Petraðiûnø kapinëse. Renginyje dalyvavo plk. Jono Semaðkos sûnus Alvydas Dominykas su ðeima, artimieji, Lietuvos partizanø vado generolo A. Ramanausko-Vanago duktë Auksutë RamanauskaitëSkokauskienë, Lietuvos laisvës kovotojai, savanoriai, ðauliai, birutietës, Kauno bendruomenës nariai ir kiti. Apie tëvelá plk. J. Semaðkà nuoðirdþiais prisiminimais dalinosi jo sûnus Alvydas Dominykas Semaðka. Renginá papuoðë muzikiniai kûriniai, atliekami Juozo Naujalio gimnazijos styginio kvarteto (vadovë Ilona Klusaitë), Lietuvos ðauliø sàjungos vyrø choras Trimitas (vadovas Vincentas Kursa) ir Lietuvos kariuomenës Alytaus Didþiosios kunigaikðtienës Birutës ulonø bataliono orkestro fleitininkas Algirdas Tamulaitis. Prisiminimais dalijosi birutietë Edita Almonaitienë, kalbëjo plk. Arûnas Dudavièius, Lietuvos kariuomenës rezervo kariø acociacijos Kauno skyriaus vadas ats. kpt. Vytautas Þymanèius ir kiti. Renginio pabaigoje buvo demonstruojamas dokumentinis filmas Jonas Semaðka-Liepa ið Lietuvos partizanø gyvosios istorijos sklaidos I ciklo, sukurto Lietuvos kariuomenës rezervo kariø asociacijos Kauno skyriaus. Te amþiams iðlieka garbinga Lietuvos istorijos atmintis. Gintautas TAMULAITIS Prisiminimais dalijosi partizanø vado sûnus Alvydas Semaðka Þadama stiprinti Lietuvos kariuomenæ Sausio pradþioje LVÞS lyderis Ramûnas Karbauskis vieðai paskelbë apie naujos valdþios ketinimus mokyklose ir universitetuose ávesti privalomà kariná ir patriotiná ugdymà. Netrukus premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie visuotinio ðaukimo á kariuomenæ ávedimà dar ðioje Seimo ir Vyriausybës kadencijoje. Tai gera þinia. Tik reikia priminti, kad Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga (LPKTS) jau nuo Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo bûtent ðito nuolat atkakliai siekë. LPKTS nuo savo veiklos pradþios labai rûpinosi Lietuvos kariuomene, savanoriais, Lietuvos ðauliø sàjunga (LÐS) ir kitomis Kraðto apsaugos institucijomis. Jau 1991 metø lapkrièio 9 dienà vykusio III LPKTS suvaþiavimo delegatai kreipësi á LR Aukðèiausiàjà Tarybà ir Vyriausybæ, reikalaudami paspartinti Lietuvos kariuomenës kûrimà ir apginklavimà bei pagerinti karininkø ir puskarininkiø rengimà. Tame paèiame su- vaþiavime buvæ partizanai nusprendë atkurti partizanø bûrius, kuriø veiklos tikslas bûtø galutinis Nepriklausomybës átvirtinimas. 1994 metais tuometinë LDDP valdþia bandë naikinti Savanoriðkà kraðto apsaugos tarnybà (SKAT). Atëmë ið kariø ginklus, sumaþino jø skaièiø, griovë teritorinæ gynybà. LPKTS ryþtingai protestavo, gindama ðià arèiausiai tautos esanèià kariuomenës dalá. 1997 metø liepos 19 dienà LPKTS taryba pasiûlë visose bendrojo lavinimo ir aukðtosiose mokyklose pradëti privalomà kariná patriotiná ugdymà. Parengti atitinkamas programas, aktyviø Lietuvos pilieèiø, jauèianèiø pareigà ir atsakomybæ prieð savo valstybæ, ugdymui. Visuose vëliau vykusiuose suvaþiavimuose ir Ariogalos sàskrydþiuose buvo priimami pareiðkimai ir rezoliucijos, raginanèios Seimà ir Vyriausybæ didinti Kraðto apsaugos pajëgumus, ypaè stiprinti teritorinæ gynybà. Dël to plësti Kraðto apsaugos savano- riø pajëgas (KASP) ir apginkluoti Lietuvos ðauliø sàjungos (LÐS) narius. Atkreipëme valdanèiøjø dëmesá á jø destruktyviø veiksmø sukeliamà pavojø Lietuvai likti uþ NATO ir Europos Sàjungos ribø. Grieþtai stojome prieð kairiøjø ir populistiniø politiniø jëgø bandymà visuotinu referendumu sukliudyti Lietuvos stojimà á NATO ir ES. Pasiûlëme Pasiprieðinimo istorijai skirti nemaþiau pusës Pilietinio ugdymo programos valandø ir jà integruoti á lietuviø kalbos ir literatûros, istorijos ir kitø disciplinø pamokas. Ir patys nesëdëjome rankas sudëjæ. Rengëme konferencijas ir paskaitas istorijos mokytojams ir vyresniøjø klasiø mokiniams apskrièiø centruose, statëme paminklus, steigëme muziejus, leidome atsiminimø knygas, organizavome þygius partizanø takais visose partizanø apygardose Deja, visos kairiosios vyriausybës elgësi atvirkðèiai. Visaip maþino kariuomenës skaièiø ir pajëgumus, o ginkluotø savanoriø ir ðauliø bijojo kaip velnias kryþiaus. Kol pagaliau Gedimino Kirkilo vyriausybë su Juozu Oleku ið viso panaikino ðauktiniø kariuomenæ. Dël ko kariuomenë neteko savo rezervo ðaltinio. Matyt, juos ne juokais ir ilgam iðgàsdino Pakaunës savanoriø protesto akcija. Ne tik socdemus, bet ir liberalus. 2009 metø balandþio 25 dienà vykæs XVI LPKTS suvaþiavimas paragino A. Kubiliaus vyriausybæ atðaukti buvusio Kraðto apsaugos ministro J. Oleko ásakymà dël ðaukimo á privalomà karinæ tarnybà panaikinimo; atkurti KASP ir aktyvaus rezervo pajëgumus, atgaivinti teritorinës gynybos sistemà, sustiprinti LÐS, suteikiant ðauliams teisæ turëti ginklus savo namuose. Teko laukti vos ne deðimtá metø, kol bûsime iðgirsti. Tik Rusijos agresija prieð Gruzijà ir Ukrainà paþadino visus politikus. Ir kaip èia neprisiminti rusiðkos patarlës: Kol perkûnas netrenks, muþikas nepersiþegnos. (keliama á 2 psl.)
2 Tremtinys 2017 m. vasario 3 d. Posëdþiavo LPKTS valdyba Sausio 28 dienà Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos buveinëje Kaune ávyko LPKTS valdybos posëdis. Aktualius LPKTS klausimus aptarë sàjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas. Jis pasakojo, kad sulaukta spaudos ir naujienø agentûrø dëmesio dël Alytuje numatomo statyti paminklo Dainavos apygardos partizanams. Taèiau pirmiausia Alytaus miesto savivaldybë turëtø paskelbti konkursà paminklo projektui, sutvarkyti aikðtæ, kurioje bus statomas paminklas. Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro rûpestis finansai. LPKTS pagal partnerystës sutartá dalyvaus paminklo projekto atrankos komisijoje. LPKTS pirmininkas valdybà informavo, kad Kauno rezistencijos ir tremties muziejaus eksponatø inventorizacija labai greitai bus uþbaigta ir tada kartu su LGGRTC bus ieðkoma lëðø muziejaus remontui. Druskininkø rezistencijos ir tremties muziejaus eksponatø perdavimas LGGRTC stringa, daug klausimø reikia derinti ir su ðio miesto valdþia. Kaip skelbia þiniasklaida, Lenkijoje padaugëjo antisemitizmo apraiðkø. Varðuvos universiteto tyrimø centras nustatë, kad 2014 2016 metais padidëjo tolerancija neapykantà þydams kurstanèioms kalboms. Tai ypaè bûdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Ðá tyrimà atliekant buvo apklausta 1000 suaugusiøjø ir 700 jaunuoliø. Tik 23 procentai apklaustø lenkø prisipaþino teigiamai vertinantys þydø tautybës þmones. 2015 metais ðis skaièius buvo penkiais procentiniais punktais didesnis. Tyrimo autoriai tolerancijos antisemitizmui augimà sieja su islamofobijos paaðtrëjimu ir didesniu nusiteikimu prieð migrantus. Varðuvos universiteto mokslininkai padarë iðvadà, kad musulmonø baimë, kilusi 2014 2016 metais, dar pakurstë þmoniø nusistatymà prieð þydus. Tai nepriklauso nuo jø amþiaus ar politiniø paþiûrø. Tyrimas rodo, kad 2016 me- (atkelta ið 1 psl.) Tik ðiomis dienomis iðgirdome gerà þinià LVÞS þada imtis konkreèiø valstybës gynybos stiprinimo darbø. Ar tai tik paþadai? Pamatysime. Sausio 5 dienà R. Karbauskis iðkëlë iniciatyvà bendrojo lavinimo mokyklose ir universitetuose ávesti privalomàjá kariná ir patriotiná ugdymà. (Tai, ko mes siekëme jau dvideðimt metø.) Netruko rastis prieðtaraujanèiø. Pirmasis, þinoma, pacifistas Juozas Olekas. Jam nepriimtina viskas, kas privaloma. Sausio 10 dienà Premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad visuotinis vaikinø ðaukimas á kariuomenæ turi bûti ávestas per ðià kadencijà. Tai jis sakë aptaræs klausimà su Kraðto apsaugos ministru R. Karobliu ir Kariuomenës vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Þuku. Ðaukiami bûtø visi tarnybai Þadama stiprinti Lietuvos kariuomenæ G. Rutkauskas priminë, kad rugpjûèio antroje pusëje Estijoje, Tartu, vyks Baltijos valstybiø nukentëjusiøjø nuo sovietø okupacijos susitikimas, kuriame dalyvaus ir LPKTS atstovai. Pirmininkas valdybos nariams iðplatino Mindaugo Jablonskio laiðkà, kuriame atkreipiamas dëmesys á Baltarusijos televizijos þurnalisto Tangizo Dumbadzës paskleistus teiginius, esà 1944 1953 metais iðtremta 300 tûkstanèiø Lietuvos gyventojø uþ bendradarbiavimà su Vokietijos okupantais. Informacijà apie valdybos darbà pateikë LPKTS valdybos pirmininkë R.Duobaitë-Bumbulienë. Kaip áprasta, pirmiausia ji apþvelgë gautus raðtus. Vilniaus apygardos administracinio teismo atsiøstame raðte informuojama, kad Algirdo Graþio skundas dël trëmimo þalos atlyginimo atmestas. Dël nerimà sukëlusios statybos Vilniuje, prie Tremtiniø namø, gautas atsakymas ið Nacionalinës þemës tarnybos statybos vykdomos privaèiame sklype. R. Duobaitë-Bumbulienë sakë, kad pasiûlymas atminimo lenta áamþinti Tremtinio klubo ákûrimo vietà perduotas Kauno miesto savivaldybës Pavadinimø suteikimo ir atminimo áamþinimo komisijai. Su savivaldybe tikimasi sutarti ir dël Partizanø alëjos senosiose Kauno kapinëse. Valdybos pirmininkë informavo, kad AB Lietuvos geleþinkeliai praðymu pavieðintos paramos sutartys. Gauta skundø ir atsakymø á skundus dël Veiveriø Skausmo kalnelio, padëtá iðsiaiðkinti papraðyta Prienø rajono savivaldybës. R. Duobaitë-Bumbulienë pasidþiaugë, kad Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas ir ðiais metais Tremtiniui skyrë paramà: projektui Lietuvos laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai 10 tûkstanèiø eurø, Istorija be baltø dëmiø 2500 eurø. Knygos Tremties vaikai 3-iàja dalimi tikimasi pradëti prekiauti vasario pabaigoje vyksianèioje Vilniaus knygø mugëje. Vëliau ji bus pristatyta Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Knygos herojai ir aukotojai knygas galës atsiimti pristatymø arba LPKTS ataskaitinio suvaþiavimo metu bei Tremtinio redakcijoje. Antisemitizmo skatinimo vajus tæsiasi tais 37 procentai apklaustøjø iðreiðkë neigiamà poþiûrá á þydus, o pernai tokiø þmoniø buvo 32 procentai. Daugiau kaip pusë (56 procentai) respondentø teigë, kad nepriimtø á savo ðeimà þydo. Tai 10 procentø daugiau negu 2014-aisiais. Apie treèdalis apklaustøjø tvirtino, kad jie nenorëtø gyventi þydø kaimynystëje. Apie 11 procentø suaugusiøjø ir 24 procentai jaunesniø lenkø prisipaþino retkarèiais pasisakantys prieð þydus. Antisemitizmo apraiðkø padaugëjimo susiejimas su islamofobija, regis, neturi pagrindo, nes þydams islamas tiek pat artimas kaip lenkams budizmas, todël kaltinti þydus islamo plëtra Lenkijoje turëtø bûti absurdiðka. Jei èia pat palyginimui padarytume apklausà Lietuvoje, átariu, kad gautume panaðius rezultatus, nors èia islamofobijos apraiðkø neteko girdëti. Prieþasties reikëtø ieðkoti kitur. Pastaruoju metu þiniasklaida, tarsi gardþiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus raðinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip iðduodavo bei þudë þydus, kaip grobstë jø turtà. Nors þinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir á Sibirà iðtremtø lietuviø turtu nesibjaurëjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribø rezervas. Pasiskaièius tø raðiniø komentarus, rasime pakankamai ir antisemitiniø, deja, iðprovokuotø. Antai Rûtos Vanagaitës knyga jau paèiu provokuojanèiu pavadinimu Mûsiðkiai skatino lieti neadekvaèias tiek dël antraðtës, tiek dël turinio emocijas. Neseniai aktyviai vieðintos þinios, interviu, reportaþai apie pasauliná sàskrydá Molëtuose, primenant, kaip lietuviai (molëtiðkiai) þudë ir naikino þydus. Panaðø sàskrydá Veliuèionyse netoli Vilniaus vël skelbë Rûta Vanagaitë. Ar tai tautos kaltës iðpaþinimo bei atgailos apeigos, ar tautinio kirðinimo vajaus sudedamoji dalis? Tarsi mûsø kirðintojams tinkami, vidurinæ mokyklà baigæ, bet á aukðtàjà mokyklà neástojæ vaikinai. Tokiø kasmet bûtø apie 6 7 tûkstanèiai. Merginos galëtø tarnauti savanoriðkai. Turime padaryti viskà, kad galëtume apsiginti patys, kol ateis sàjungininkai. Puiku. Þinoma reikës laiko pasiruoðti. Reikës daugiau karininkø ir serþantø mokymø, naujø poligonø, kareiviniø, aprangos, ginkluotës ir ekipuotës. Kariuomenës struktûra iðliktø: profesionalai, ðauktiniai, KASP ir kitos sukarintos struktûros. Dabar kasmet á kariuomenæ paðaukiama 3-3,5 tûkst. jaunuoliø. Kitais metais planuojama paðaukti 4 tûkstanèiai. Ðauktiniø skaièius bûtø padidintas kone dvigubai. Sausio 11 dienà R. Karoblis LRT laidoje Dëmesio centre tarp kitko kalbëjo: Mokytis ginti tëvynæ ðventa pareiga. Svarbu rezervo ruoðimas ir savanoriø pajëgos. Turime uþtikrinti visiðkà aprûpinimà. Studentai turëtø eiti á jaunesniøjø vadø kursus ir baigæ bûti rezervo karininkais. Pirmoji uþduotis ne tarptautinës misijos, bet savo teritorijos gynyba ar tai bus konvencinis konfliktas, ar hibridinis karas. Jei infrastruktûra ir paruoðtas mokymo personalas leis, bus galima paðaukti ir 15 tûkst. jaunuoliø. Tai jau visai rimta kalba. Sausio 12 dienà Seimas priëmë atnaujintà Nacionalinio saugumo strategijà. Tiesa, jà parengë dar buvusi vyriausybë. Ir politiniø partijø lyderiai pareiðkë pritarsià ilgainiui gynybai skirti 2,5 proc. BVP. Prezidentë D. Grybauskaitë mano, kad visuotiniam ðaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo. Rasa Juknevièienë yra prieð Valdybos nariams pateikta 2016 metø LPKTS pajamø iðlaidø sàmata. Didþiausios pajamos gautos ið patalpø nuomos, Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondo, Lietuviø fondo (JAV), savivaldybiø, privaèiø rëmëjø paramos ir Lietuvos þmoniø skirtø 2 procentø gyventojø pajamø mokesèio. Valdybos pirmininkës pavaduotoja Ona Tamoðaitienë patikslino, kad ataskaitinis LPKTS suvaþiavimas ávyks kovo 18 dienà Kauno águlos karininkø ramovëje (A. Mickevièiaus g. 19, Kaune). Valdybos nariams pateikta suvaþiavimo darbotvarkë, iðklausyti pasiûlymai dël meninës programos. Posëdyje tartasi dël Garbës pirmininko Povilo Jakuèionio idëjos sukurti LPKTS kûrëjø galerijà ágyvendinimo. LPKTS þymeniu Uþ nuopelnus Lietuvai nutarta apdovanoti veikliausius LPKTS Vilniaus skyriaus narius. Kitas valdybos posëdis ávyks vasario 24 dienà, penktadiená, 12 valandà, Kaune. Jolita NAVICKIENË neaiðku, kad ne Lietuva vykdë tuos nusikaltimus, nes mûsø valstybë buvo okupuota vokieèiø naciø ir tik okupacinei valdþiai verèiant bûta talkininkø ið lietuviø, lenkø, rusø ir net þydø pusës. Todël po panaðiø raðiniø ar akcijø pasipila komentarai, tarp kuriø pakanka antisemitiniø ir net teisësaugos dëmesio vertø. Panaði padëtis Lenkijoje, todël ir vertinimai atitinkami. Paskutiniojoje LRT televizijos laidoje Istorijos detektyvai buvo pristatyta Arkadijaus Vinokuro knyga Mes neþudëme. Virginijaus Savukyno kalbintas knygos autorius pasakojo, kaip jis apklausinëjo þydðaudþiø vaikus bei vaikaièius dël holokausto vertinimo. Jis perskaitæs 426 LAT Aukðèiausiojo teismo nutartis ir 75 tomus baudþiamøjø sovietiniø metø bylø, ið jø atrinkæs 35, su kuriomis susijusius holokausto dalyviø artimuosius ir kalbinæs. (keliama á 7 psl.) kariná rengimà mokyklose. Ji patarta gen. Kronkaièio mano, kad kariná parengimà turi vykdyti kariuomenë. Turbût vienas metodas kitam neprieðtarauja. Jei su kraðto gynybos dalykais moksleivis susipaþins mokykloje, tai geriau iðmoks juos kariuomenëje. Ir paðauktas nepatirs ðoko. Negalima pamirðti, kad neturësime gerø kariø be moksleiviø ir jaunimo gero tautinio patriotinio ugdymo. Dar vienas svarbus dalykas: emigrantai Lietuvos pilieèiai taip pat turi tarnauti Lietuvos kariuomenëje. Jei tam trûksta teisës aktø, reikia juos skubiai ruoðti ir priimti. Ðios þinios didþiàjà tautos dalá turëtø nuteikti viltingai, pagaliau ne tik patriotinës organizacijos, bet ir valdantieji prakalbo apie bûtinybæ ruoðtis patiems ginti savo valstybæ. Dr. Povilas JAKUÈIONIS
Daþnai klausiame, kodël TS-LKD yra nemëgstama? Net terminas atsirado antro pasirinkimo partija, kuris iliustruojamas pavyzdþiu, jog kaip tik TS-LKD tokia partija netampa, kai susiklosto atitinkama situacija. O kur tau ji taps, jei ant TS-LKD kariamos visos pastipusios katës, o partijos lyderiai, paklausti, kodël jie nekovoja su ðmeiþikais, su nepagrástais kaltinimais, nepaaiðkina visuomenei nesuprantamø sprendimø, ima ir atsako: Mes neuþsiimsime populizmu. Nenorite, nereikia, bet, gerbiamieji, tada ir atsakomybæ prisiimkite uþ tai, kad mûsø partija net antro pasirinkimo partija netampa, jau nekalbant apie pirmàjá pasirinkimà. Pastarosiomis dienomis ávykusi tragedija iðgelbëjo nuo þiniasklaidos ir visuomenës dëmesio prabangaus dþipo ir Raudonojoje knygoje esanèio Baikalo ruonio kailio savininkæ bei jos uþtarëjà. Kadangi su þvake niekas ið mûsø nestovëjo, tai ir neþinia, kas ten tuos du þmones sieja. O kuo èia dëta TS-LKD, paklausite? Tuo, kad partija ið ðio skandalo nesusirinko në vieno taðko. Visi Vakarø pasaulis ilgai miegojo ant laurø. Jau po pirmøjø Arabø pavasario þenklø reikëjo susirûpinti o kokià tai turës átakà Europos ðalims? JAV? Po Rusijos demarðø prieð Èeèënijà, Gruzijà, Ukrainà Vakarø pasaulio stiprieji taip pat neatsibudo. Rezultatas Europa ið abiejø pusiø turi tiksinèias bombas. Ramybë aveliø garde, kai aplink sukinëjasi vilkai, ilgai trukti negali. Deja, galingøjø valstybiø lyderiø veiksmai apsiribojo pareiðkimais, reiðkianèiais didelá susirûpinimà, didelá nerimà, tai kelia didelæ grësmæ, tokie veiksmai netoleruotini ir taip toliau. Tiesa, dar bûta ir apèiuopiamø veiksmø susikabinimø uþ rankuèiø per teroristiniø iðpuoliø aukø minëjimus, þvakuèiø deginimus... Bet Europos ðaliø gyventojai nuo to saugesni nepasijuto. Nors teroristiniai iðpuoliai siejami su islamo pasauliu, visgi paskutinieji teroro iðpuoliai Turkijoje, kur pagavus jø vykdytojus paaiðkëjo jø nacionalinë kilmë, sukelia minèiø, kad ðiame velnio þaidime dalyvauja ir Rusija (prisiminkime Bostono maratono sprogdinimà bombà susprogdino Rusijos pilieèiai èeèënai), tik, suprantama, ji to nedaro tiesiogiai, bet þarijas þarsto svetimomis rankomis. Ir dël to svetimø rankø panaudojimo, dël propagandos, dël nenoro ar nesugebëjimo paaiðkinti realybæ bei ávykiø prieþastis taip viskas persipynë politikoje, jog ðiandien þmogus nebeþino, kuo tikëti. Þinoma, jis bando rasti atsakymus þiniasklaidoje, deja, ði vis reèiau bûna tikrai neðaliðka. Tà ypaè pajutome JAV prezidento rinkimø metu, kur didieji naujienø portalai ir televizijos gana vienpusiðkai rodë kandidatus: sëjo siaubà apie Donaldà Trumpà ir gyrë Obamos politikà bei jos paveldëtojà bei bûsimàjà tæsëjà Hilari Klinton. Þibalo á ugná negailëjo ir Rusija, vis pademonstruodama norà, koks puikus 2017 m. vasario 3 d. Tremtinys Ávykiai, komentarai Kas kaltas? skandalingi valstieèiø ir þaliøjø lyderio Karbauskio uþkulisinës veiklos pavieðinimo nuopelnai priklauso þiniasklaidai. Deja, bet tragedija Këdainiuose ir pasibaisëjimà kelianti keturmeèio berniuko mirtis nuo artimiausiø þmoniø rankos, atrodo, mûsø lyderiø nieko nepamokë. Kalba eina apie tai, kad sujudus visuomenei ir prasidëjus kaltøjø paieðkai, tokiais buvo ávardyti... Seimo nariai konservatoriai R. Dagys, M. Adomënas, P. Saudargas, L. Kasèiûnas, na, dar dël vaizdo pridëtas geriausias konservatoriø draugas P.Urbðys, valstieèiai E. Jovaiða, A. Ðirinskienë... Jie mat kalti dël to, kad Seimas nepriëmë ástatymo, neleidþianèio smurtauti prieð vaikus. Koks buvo mûsø partijos lyderiø atsakymas prieð ðá iðpuolá, paskleistà socialiniuose tinkluose, TV? Menkutis gal M. Majausko nuolatiniai pasirodymai ir leido suprasti, kad TS-LKD tikrai negalima kaltinti dël vaiko mirties, bet iðsamaus paaiðkinimo, kokios buvo teikiamos pataisos, kodël jos nepriimtos ir taip toliau, plaèiajai visuomenei nebuvo pateikta. Tikëtis, kad þiniasklaida tai padarys pati naivu. O juk TS-LKD stovi ðeimos gynimo pozicijose. Ðeima tai ne tik vyro ir moters sàjunga, tai dar ir ryðio tëvai vaikai pamatas. Kas krito á akis ðioje tragedijoje? Ogi tai, kad nusikaltëlis buvo... patëvis (tai ne pirma ir ne paskutinë istorija, kur minimas smurtautojas patëvis). Ðtai jums ir ðeimos griovimo rezultatas! Pagal krikðèionybës kanonus, norint nutraukti santuokà, reikia Vatikano leidimo, bet mes gi tiek supasaulietëjom, kad dabar reikia ne popieþiaus leidimo, bet skyrybø dokumentø sutvarkymo paslaugas siûlanèiø firmø, kurios per pusvalandá sutvarkys visus formalumus. Bet ir tai ne viskas nebeliko tëvo, kaip autoriteto ir atsakomybës simbolio Deja, vadovaujantis neoliberalizmo logika, vaikas gali turëti ir vienalytæ ðeimà O kaip tuomet su prigimtine vaiko teise turëti tëtá ir mamà? Kodël èia nepaisoma vaiko teisiø? Be to, TS-LKD seimûnai negali sutikti su siûlomais neapibrëþtais ástatymo teiginiais apie vaiko Apie D. Trumpà trûksta objektyvios informacijos 3 neprieþiûrà, apie vaiko poreikiø nepatenkinimà ir panaðiai. Jei ðeima gyvena nepasiturimai, o vaikas panoro naujausio modelio telefono ir sukëlë isterijà, tai jau pagrindas atimti vaikà ið tëvø? Ir kam atiduosime atëmæ? Vaikui isterija praeis, o tada ar jo kas klausys, kai jis praðysis namo pas tëtá ir mamà? Ðtai apie kà kalba konservatoriai. Deja, mes matome agresyvià ðeimos griovimo politikà ir tokios politikos rezultatus jokio atsakingumo uþ gyvybæ. Abortø palaikymo politika, su dirbtiniu apvaisinimu susijæ þmogaus atrûðiavimo aspektai, eutanazijos áteisinimas ðtai kas kloja pamatus vaikø þudikams! Penktas Dievo ásakymas skelbia Neþudyk. Bet kaip iki jo prieiti, jeigu pirmi keturi buvo paminti? Kai neigiamas Dievo buvimas, kai tyèiojamasi ið tikinèiøjø (ðiandien bûti kataliku pavojingiau nei homoseksualistu) kito rezultato ir negali bûti. Klesti mirties kultûra. TS-LKD yra mirtini jos prieðai, bet ar ne per maþai mûsø partijos lyderiai apie tai kalba visuomenei? Gintaras MARKEVIÈIUS bûtø JAV prezidentas Trumpas (o tai savaime aiðku sëjo neviltá ðalyse, kurios jautë akivaizdþià Rusijos grësmæ). Kiek to noro ten bûta, dar parodys laikas, lygiai taip pat, kaip laikui bëgant paaiðkës, kas nugalëjo ar verslininkas amerikonas, ar kagëbistas rusas? Beje, ðtai ádomi statistika apie tai, kaip Trumpà mato Rusijos gyventojai: 46 procentai Rusijos gyventojø mano, kad santykiai su JAV po Donaldo Trumpo pergalës pagerës. Lapkrièio mënesá tokiø buvo daugiau 54 procentai. Prieð 8 metus iðrinkus Barakà Obamà, lûkesèiø turëjo 34 procentai. 7 proc. rusø mano, jog Rusijos ir JAV santykiai Trumpo laikotarpiu jau spëjo þymiai pagerëti; 39 procentai jauèia nedidelá pagerëjimà, 29 procentai mano, jog niekas nesikeitë. Ðiuo metu blogai arba labai blogai santykius su JAV vertina 56 proc. apklaustøjø, su ES 54 proc. Per metus ðie skaièiai sumaþëjo apie 10 proc. Iðskirdami ásimintiniausius pastarøjø keturiø savaièiø ávykius, rusai daþniausiai minëjo Trumpo inauguracijà. Tai pirmas kartas sociologiniø tyrimø istorijoje, kai nurungtos net naujøjø metø sutiktuvës. 73 proc. Rusijos gyventojø nemano, kad ðalis galëjo kiðtis á JAV rinkimø procesà, o 63 proc. mano, jog ðaliai reikia prisitaikyti prie Vakarø taikomø ekonominiø sankcijø. Siekti jø panaikinimo ragina tik apie ketvirtadalis gyventojø. Ði statistika bent ið dalies atspindi rusø nuotaikas, taèiau tai nereiðkia, jog rusai nuo seno myli JAV, todël ir Trumpà vertina palankiai. Akivaizdu, kad visa tai tëra propagandos rezultatas, ir uþteks vienintelio Trumpo veiksmo prieð Rusijà, kad jo iðkreipti atvaizdai pasirodytø ant rusø automobiliø langø (tokie buvo populiarûs prezidentaujant Obamai eilinio ruso garbës reikalas buvo papuoðti savo sukrioðusià Ladà uþraðu, siûlanèiu Obamai grauþti savo bananà ). Taigi amerikieèiai iðsirinko prezidentà, kuris nuo pat pirmøjø darbo dienø ëmësi vykdyti paþadus, duotus rinkëjams. Sustabdyti neþabotà imigracijà vienas ið jø. Trumpas pasiraðë ásakà, uþdraudþiantá kurá laikà á JAV ávaþiuoti þmonëms ið 7 musulmoniðkø ðaliø. (Gaila, kad neáraðë 8 ðalies Rusijos, juk ið jos atvyko Bostono teroristai Karnajevai.) Per Valstijas, per Europos Sàjungà nusirito protestø bangos dël ðio ásako ávairios teisiø gynimo organizacijos pareikalavo já atðaukti, jam nepritarimà pareiðkë ir ES institucijø bei ES ðaliø nariø kai kurie lyderiai (kurie, tiesà sakant, patys nesugeba susitvarkyti su nelegalø antplûdþiu). Trumpai tariant, pasiþiûrëjus informacijos priemoniø platinamà medþiagà, atrodys, jog visas pasaulis pasibaisëjo Trumpo sprendimu... Bet, kaip teigë vienas ið Trumpo administracijos atstovø, ávaþiavimas á JAV yra privilegija, bet ne teisë, be to, visas ðis reikalas yra iðpûstas, nes á JAV kasdien ávaþiuoja ðimtai tûkstanèiø þmoniø, o sulaikyta ir neásileista tik apie ðimtas þmoniø. Tai kur glûdi protestø ðaknys, jei milijonai amerikieèiø pritaria Trumpui? Gráþkime trumpam á Europà èia, pasirodo, irgi yra kà veikti protestuotojams: Austrijos valdþia ëmësi svarstyti ástatymà, draudþiantá Austrijoje musulmonëms moterims vieðosiose vietose dëvëti burkas, aklinai dengianèias veidus. Toks apdangalas vertinamas kaip antisocialinis simbolis. Namuose dëvëkite, kà norite, bet gatvëse ir visose kitose vieðosiose vietose ne. Kadangi pseudoidëja apie multikultûriðkumà patyrë fiasko, toks ástatymas puikiai suprantamas, ypaè egzistuojant islamistø terorizmo grësmei. Galø gale visi þinome, kad europieèiui aklinai veidà uþsimaskavæs þmogus siejasi tik su piktadariu, siekianèiu, kad jo neatpaþintø (greièiausiai, ne kitaip galvoja ir amerikieèiai). Bet to nesuprantanèiais apsimeta visokie teisiø gynimo aktyvistai, kuriems neskauda sàþinës dël pasekmiø. Taip, Þmogaus teisës nekvestionuojamas klausimas, taèiau negalima sutikti ir su tuo, kad vienos teisës bûtø iðkeliamos aukðèiau uþ kitas. Todël europieèio (amerikieèio ir taip toliau) teisë gyventi savo namuose saugiai neturëtø bûti menkesnë uþ anarchisto propaguojamà pasaulis be sienø teisæ. Jau prieð metus austrai bandë priimti ðá ástatymà, taèiau tuomet já blokavo koalicijos partneriai socialdemokratai. Irgi iðkalbingas faktas. Na, o Trumpas dirba. Jis praëjusià savaitæ susitiko su Didþiosios Britanijos premjere Terese Mei (Theresa May), tuo parodydamas gerosios senosios Europos prioritetus, telefonu pasikalbëjo su keliais ES ðaliø lyderiais ir net su Rusijos prezidentu Putinu. Þinoma, pastaràjá pokalbá galima ávertinti ávairiai vieni nesupras, kaip apskritai galima kalbëtis su agresoriumi, kiti pasmalsaus, apie kà jie kalbëjosi. Bent jau Rusijos þiniasklaida teigia, kad pokalbis buvo geranoriðkas ir orientuotas á tai, jog bûtina aktyviai bendradarbiauti atkuriant ir stabilizuojant santykius tarp Rusijos ir JAV, remiantis lygiateisiais ir abipusës naudos pagrindais. Taip pat buvo aptartos tarptautinës problemos, ypaè kova su islamistø terorizmu, arabø þydø konfliktas, situacija Artimuosiuose Rytuose, Irano branduolinë programa, branduolinio ginklo strateginio stabilumo ir neplatinimo sfera, taip pat paliesti krizës Ukrainoje klausimai. Bet pagrindinis akcentas kova su ISIS ir kitomis tarptautinio terorizmo grupuotëmis. Sutarta dar tiksliau derinti veiksmus Sirijoje, siekiant sunaikinti ISIS. (keliama á 7 psl.)
4 Tr e m t i n y s Gyvenime, nebuvai man vien dþiaugsmu patvinusi upë Tremtyje su vyru Albinu ir sûnumis Vytautu ir Kæstuèiu Tokiais poeto Eugenijaus Matuzevièiaus þodþiais galëtume nusakyti gyvenimà Krasnojarsko kraðto tremtinës, þymios Biliûnø giminës atstovës Julijos BILIÛNAITËS-KAMINSKIENËS, neseniai su graþiu bûriu artimøjø ir draugø atðventusios garbingà 90-metá. Ne vien poetai ir raðytojai raðo knygas. Kiekvienas esame paraðæs savo gyvenimo knygà. Nesvarbu kuo mintimis, þodþiu ar raðtu... Savo gyvenimo knygà raðyti jau seniai baigiau. Bet ðtai atëjo laikas jà plaèiai pasklaidyti. Ðiandien tai mano ðventë! ðypsodamasi mylinèiø sûnø, marèiø, vaikaièiø apsupty biliûniðku stiliumi kalbëjo þvitri, graþi, ðviesiø minèiø ir gyvenimo iðminties kupina jubiliatë. Per toká graþø amþiø Julijai Kaminskienei teko daug visko patirti: karas, pagalba partizanams, kûrimasis Vilniuje, neiðvengiama tremtis, kurioje tris kartus buvusi arti mirties, gráþimas Lietuvon, dþiaugsmas dël Lietuvos Atgimimo, Baltijos kelio. Ðviesiausi vaikystës prisiminimai Gimë ji 1927 metø sausio 19 dienà Niûroniø kaime, Anykðèiø rajone, Jono ir Onos Biliûnø ðeimoje. Norà pamatyti pasaulá ið aukðèiau pajutau gal ketveriø. Tada dar gyvenome senojoje sodyboje. Niûroniø kaimas jau buvo padalintas á vienkiemius, þmonës ardë senas savo trobas, veþëánaujussklypus.mûsø trobos stogas jau buvo nuplëðtas, likæ tik sienos, sparai ir grebëstai. Prie sienos stovëjo ilgos kopëèios. Jomis ir uþsiropðèiau iki grebëstø ir lipau vis aukðtyn. Kai nebuvo kur lipti, apsiþvalgiau ir iðvydau tà graþiàjà planetà. Ið dþiaugsmo suðukau: Mamute, þiûrëk, kur að! O mamutë, pabalusi ið iðgàsèio, galvojo, kaip mane ið ten nukrapðtyti. Dar nebaigus lipti kopëèiomis mama mane pagriebë ir stipriai prispaudë prie krûtinës. Þinoma, tada dar nesupratau kodël. Supratau gal po keliø deðimèiø metø, kai jau pati buvau mama. Tada gyvenome Ðakiuose. Prieð namà kitoje gatvës pusëje buvo pievelë, per kurià tekëjo maþas upeliukas. Pro langà pamaèiau, kaip mano trejø metukø Giedriukas, atsitûpæs ant upelio kranto, ákiðæs rankytæ vandená makaluoja. Ðokau bëgti prie jo, o kojos, rodos, medinës, niekaip negaliu paskubëti... Tuomet supratau, kaip jauèiasi motinos, kai jø vaikams gresia mirtinas pavojus, pasakoja Julija. Biliûnø namuose buvo daug knygø. Tad Julijos draugystë su jomis prasidëjo seniai. Kai iðmoko skaityti, perskaitë visas mokykloje buvusias knygas. Jos buvo labai senos, apiplyðusios, bet labai ádomios. Pas mus namuose buvo daug laikraðèiø, þurnalø ir knygø. Viena knyga manæs visai nedomino, nes nebuvo paveikslëliø. Tiesa, pirmame lape buvo kaþkoks pusplikis þmogus. Ant virðelio Simonas Daukantas. Kur tai matyta! Ant virðelio didelë klaida. Juk niekada negirdëjau taip sakant, tëtis visada sakydavo Simanas. Tuoj paëmiau raðalà, plunksnakotá ir stambiu brûkðniu nubraukiau o ir paraðiau a, prisimena Julija, kokia ji jautësi iðsimokslinusi, iðmokusi skaityti. Tada jai atrodë, kad didelá darbà padarë klaidà iðtaisë, o vëliau, jau paaugusi, labai gëdijosi tokio savo poelgio. Ji labai mëgo eilëraðèius, turbût mintinai mokëjo visas Maironio eiles. Biliûnø namuose buvo áprasta skaityti. Ilgais rudens ir þiemos vakarais, visiems susirinkus gryèioje, vienas garsiai skaitydavo, o kiti dirbdami klausydavosi. Jø ðeima buvo antrieji kaime, kurie ásigijo radijo aparatà. Ateidavo daug þmoniø pasiklausyti. Ðie mano vaikystës prisiminimø trupinëliai yra patys ðviesiausi, jø uþmirðti negali. Tokia buvo mano gyvenimo pradþia, pasakoja Julija. Likimas buvo nuspræstas Vëliau karas, Lietuvos okupacija, trëmimø pradþia 1941 metø birþelio 14 diena. Ji skaudþiai palietë ir Biliûnø ðeimà. Ið vakaro tëvams praneðë, kad naktá atvaþiuos jø ðeimà iðtremti. Pasislëpë miðke. Neradæ enkavedistai laukë pasaloje. Tëtis su draugais, ginkluotais ðauliais, atëjo pasiþvalgyti. Ávyko susiðaudymas. Tuomet tremties ið- 2017 m. vasario 3 d. Sveikiname 85-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname Laisvës kovø dalyvá, buvusá politiná kaliná, LPKTS Garbës pirmininkà dr. Povilà JAKUÈIONÁ. Mielas Pirmininke, esate Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos siela ir sàþinë, idëjø generatorius ir tas amþinas variklis, be kurio mûsø organizacija nebûtø tapusi svaria ir reikðminga. Neásivaizduojame LPKTS veiklos be Jûsø iðminties, sumanymø ir vertingø patarimø. Tikimës, kad ir toliau neleisite nukrypti ið Jûsø praminto kelio, kartu þengsime juo besirûpindami likimo broliais ir sesëmis, jaunimo ugdymu ir ðvietimu, Lietuvos kraðto gynyba, istorinio atminimo áamþinimu. Linkime sveikatos, artimøjø meilës, graþiø darbø mûsø organizacijos ir Tëvynës labui. LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, LPKTS valdyba ir pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë, Tremtinio redakcija Gerbiamas Povilai Jakuèioni, Jûsø nueitas kelias turtingas karèios patirties Vorkutos ypatingojo reþimo lageriuose. Jûsø gyvenimas yra paðvæstas Lietuvai, jos laisvei. Jûs kovojote uþ teisingà ir tiesø þodá, tvirtai reiðkëte savo nuomonæ ávairiais gyvenimo klausimais, palaikëte tuos, kuriems paramos tuo metu labiausiai reikëjo, dirbdamas Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungoje. Sveikiname garbingo 85-ojo gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, ðviesiø gyvenimo akimirkø, iðtvermës ir dvasios tvirtybës nelengvame gyvenimo kelyje. Vilniaus skyriaus politiniø kaliniø ir tremtiniø bendruomenë 75-ojo gimtadienio proga sveikiname poetæ, aktyvià LPKTS Rokiðkio filialo naræ Danutæ TUMONYTÆ-MAÞEIKIENÆ. Linkime sveikatos, Ðvè. Mergelës Marijos globos, neiðsenkanèio optimizmo ir kad ðirdis, neðama likimo sûpuokliø, toliau dainuotø savo dainà. LPKTS Rokiðkio filialas, Buvusiø tremtiniø choras Vëtrungë Julija Kaminskienë savo darþelyje Andrioniðkyje vengë slapstësi. Á savo namus sugráþo po dviejø savaièiø. Taèiau jø likimas jau buvo nuspræstas laukë Sibiras. Julijos tëtis partizanauti pradëjo 1943 metais, o þuvo 1945-aisiais. Julija persikëlë á Vilniø pas seserá Vladislavà. Gavo maisto korteliø tvarkytojos darbà universitete. Taip susipaþino su visais to meto profesoriais ir dëstytojais. Taèiau þuvus tëèiui, seserá atleido ið universiteto, jà iðmetë ið darbo, ir vël viskas ið naujo. Dirbti á muzikos mokyklà priëmë kompozitorius Konradas Kaveckas. Èia susipaþino su þymiais muzikos veikëjais. Ástojo mokytis á Vilniaus suaugusiøjø gimnazijà, taèiau jos nebaigë, nes 1948 metais iðtrëmë á Sibirà. Kelionë á Sibirà truko 17 parø traukiniu ir viena sunkveþimiu. Pasiekë Ðalo. Ten atëmë pasus, iðskirstë á dideles grupes ir toliau varë pësèiomis per miðkus. Penktà parà pasiekë miðko ruoðos centrà. Uþtrukæ parà toliau tæsë kelionæ á galutinæ gyvenimo vietovæ Bultusukà. (keliama á 8 psl.)
2017 m. vasario 3 d. Tr e m t i n y s 5 Generolo Povilo Plechavièiaus rinktinës savanoris Dimisijos majoras Bronius Girdvainis 1944 metø vasaris. Antrojo Pasaulinio karo frontuose didelës permainos. Vokietija patyrë pralaimëjimà Stalingrado mûðyje sàjungininkai iðsilaipino Sicilijoje, o JAV pasiekë naujø pergaliø Ramiajame vandenyne. Bombarduojami Vokietijos miestai. Prasidëjo vokieèiø ir jø bendrininkø atsitraukimas visais frontais. Lietuviai su nerimu laukia rusø kareiviø, nes atmintyje iðlikæ sovietiniø okupantø jø turto nusavinimai, plëðikavimai, þudymai, tremtys. Ið Maþeikiø apskrities Þidikø valsèiaus Bukanèiø viensëdþio kilæs buvæs Lietuvos kariuomenës generolas leitenantas Povilas Plechavièius (1890 1973) 1940 metø birþelio 15 dienà pasitraukë á Vokietijà, o 1941 metø birþelyje, prasidëjus Vokietijos karui su Rusija, gráþo á Lietuvà. Tai jis sumanë kviesti pasiprieðinti lietuvius antrajai sovietø okupacijai. 1944 metø vasario 16 dienà apie Vietinës rinktinës (VR) steigimà per radijà perdavë þinià. Tie, kurie tarnavæ kariuomenëje ir tie, kurie netarnavæ, jûs þinote visi, kad á mûsø kraðtà eina raudonasis banditizmas ir Armija krajova ðaudo mûsø pilieèius Vilniaus kraðte. Tie, kurie esate apmokyti ginklà vartoti ateikite, kas dar nesate ginklo vartojæ ateikite, iðmokysime. Vyrai, uþ ginklø! Po ðiø þodþiø nuskambëjo daina Vilniaus kalneliai, sveikiname jus, ruoðkite dràsuoliams tinkamus kapus. Reikia pasakyti, kad sutartá steigti VR prieð tai po ilgø derybø generolas P. Plechavièius pasiraðë su Rytø kraðto bei visø Pabaltijo valstybiø SS ir Policijos vadu F. Jekelnu ir Lietuvos SS bei Policijos vadu generolu H. Harmu. Joje susitarta, kad VR veiks tik Lietuvos teritorijoje, bus tiesioginëje gen. leitenanto P. Plechavièiaus þinioje ir be jo sutikimo negalës bûti kitur panaudota. VR karininkø ir kareiviø uniforma bus su Lietuvos emblemomis, galës steigti karo mokyklas. Rinktinës sudëtis 20 batalionø po 800 þmoniø kiekvienas. Bus steigiamos miestø ir apskrities komendantûros su reikalinga águla. Civilinë vokieèiø vadovybë atsisakys priverèiamai gabenti lietuvius darbams á Vokietijà. Kai iðgirdau generolo P. Plechavièiaus kvietimà stoti á VR, mokiausi Viekðniø gimnazijos ðeðtoje klasëje, pasakoja Kaune, Panemunëje, gyvenantis Bronius Girdvainis. Neturëjau dar ir aðtuoniolikos. Vasario 20-tà á gimnazijà atëjo du lietuviai kariðkiai, kiek pamenu, leitenantai, ir kvietë aukðtesniøjø klasiø gimnazistus stoti á VR Marijampolës karo mokyklà. Turëjome tapti bûsimos nepriklausomos Lietuvos kariuomenës karininkais. Tà kartà pasiryþome keliauti keturiese: aðtuntokas Jonas Virkutis, Viekðniø fotografo ir laikrodininko Jono Kinèino sûnus Erikas, septintokas Napoleonas Këviðas ir að. Kartu su kariðkiais tris kilometrus ëjome á Rekeèiø geleþinkelio stotelæ, mus lydëjo draugai. Kol laukëme traukinio Maþeikiai Venta, Napoleono draugai ir draugës já perkalbëjo, tad á Marijampolæ su lydinèiaisiais iðvykome trise Pasiekëme Ðiaulius, o ið ten iðkeliavom á Marijampolæ. Apie savo pasiryþimà tarnauti VR tëveliams nesakiau. Tik vëliau apie savo likimo posûká paraðiau jiems laiðkà Broniaus tëveliai Bronius (1894 1973) ir Julija Þiaugaitë (1905 1956) ûkininkavo keliø deðimèiø hektarø ûkyje Gauryliuose, prie Tirkðliø-Pievënø kelio. Sako, senelis Aleksandras Butkevièius kaþkada turëjæs net 400 hektarø ûká, 2,5 hektaro sodybà su ðimto vaismedþiø sodu. Per kaimà tekëjo Ðventupis. Nepriklausomybës metais Bronius buvo Pievënø, Gauryliø ir Plënakiø kaimø seniûnu. Tëveliai buvo numatæ, kad sûnus Jonas (1926 1993) liks ûkininkauti, Bronius sieks mokslo, o dukra Aleksandra (1929 1991) su geru kraièiu iðtekës uþ doro ûkininko. Deja, Gauryliø kaimas, kaþkada turëjæs apie tris ðimtus gyventojø, ðiandien jau iðnykæs Vaikai ið pradþiø lankë Pievënø pradþios mokyklà, o Bronius po jos baigimo dar mokësi Tirkðliuose, 1940 metais iðvyko á Viekðniø gimnazijà. Iki namø buvo 14 kilometrø, bet rudeniais ir pavasariais vaikas á mokyklà vaþinëjo dviraèiu, o þiemomis nuomavo kambarëlá pas senutæ Þvyro gatvelëje. Tëvø lûkesèiai bûtø iðsipildæ, jei ne rudoji ir raudonoji okupacijos, atneðusios ðiai ðeimai daug skausmo... 1944 metø vasará gen. Povilo Plechavièiaus komanda per labai trumpà laikà suorganizavo 12 batalionø, dalinius prie komendantûrø. Susibûrë maþdaug 20 tûkstanèiø þmoniø. 7 batalionai buvo permesti á Rytø Lietuvà, siekiant pristabdyti ten veikusiø ávairiø gaujø veiklà. Vietinës rinktinës kariai sutramdë miðkø plëðikus, raudonuosius partizanus, kovësi su Armija krajova. Visa bëda, kad labai trûko ginkluotës, amunicijos. Kita padëtis buvo Marijampolës 2000 kariûnø Karo mokykla mokykloje. Èia surinkta du naujokø-kursantø batalionai, 6 kuopos. Broniø Girdvainá paskyrë á pirmos kuopos antràjá bûrá. Aprengë vokiðkomis uniformomis su lietuviðkais skiriamaisiais þenklais, iðdavë blizganèius aulinius batus, prancûziðkus ginklus. Vietinës rinktinës kariai vilkëjo Vermachto uniformas. Skiriamasis þenklas buvo skydo pavidalo trispalvis antsiuvas ant rankovës su baltu uþraðu Lietuva juodame fone. Jokios kalbos apie tarnybà vokieèiams nebuvo. Paèiø kariûnø nuostatos buvo ga- Prie tvenkinio Girdvainiø sodyboje, 1955 metai na aiðkios kovoti uþ Lietuvos, o ne uþ Vokietijos ar dar kaþkieno interesus. Prasidëjo mokymai, teko budëti ir eiti sargybà Marijampolës objektuose. Vyrai ruoðësi priesakai ginti Lietuvà. Balandþio pabaigoje Seredþiaus baþnyèioje kariûnai priesaikà priëmë. Sako, teksto lapeliuose, skirtuose pasiraðyti, buvo minimas ir Hitleris. Jie pasiþada kovoti prieð Raudonàjà armijà ir Armijà krajovà, saugojanèià uþgrobtà Vilniaus kraðtà. Dauguma kursantø lapeliuose iðbraukë Hitlerio pavardæ, o vietoje jo áraðë generolà Povilà Plechavièiø. Tai jokiø pasekmiø nesukëlë, o vyrai jautësi laimingi, tarnausiantys Lietuvai, o ne Vokietijai. Tëvynæ ginti jiems teko tik tris mënesius, kai naciai sulauþë susitarimà ir apgaule norëjo Vietinës rinktinës batalionus pasiøsti á Rytø frontà kovoti su sovietine Rusija. Generolas P. Plechavièius tam pasiprieðino, patarë kariûnams skirstytis ir slapstytis. VR ðtabà bei generolà P. Plechavièiø suëmë ir kalino Salaspilyje, Dancinge, Klaipëdoje. Paleistas P. Plechavièius iðvyko á Vokietijà. Didþioji dalis rinktinës kariø slapstësi, jiems pavyko pasitraukti á miðkus. Paskui jie sudarë jau partizaninio karo su okupantais ið Rytø kovotojø branduolá. Karo mokykloje Bronius Girdvainis su draugu Jonu Virkuèiu iðbuvo iki 1944 metø geguþës 14 dienos, kai buvo gautas signalas pasitraukti ið dislokacijos vietos ir iðsiskirstyti. Persirengë civiliais drabuþiais ir iðëjo, kad pasiektø Kaunà, o ið ten galëtø gráþti namo. Stabdë pakeleivingas maðinas. Vienas sunkveþimis sustojo. Vairuotojas perþvelgë bëglius, liepë lipti á këbulà, o iki pat Kauno nepakeltø galvø. Iðlaipino Aleksote. Geleþinkelio stotá berniokai pasiekë pësèiomis. VR kariûnai vokieèiø jau buvo paieðkomi. Ðiandien Bronius ne viskà prisimena, kaip pasiekë Maþeikius, taèiau mano, kad Dievas juos saugojo... Likusiø VR Marijampolës kursantø laukë vokieèiø represijos. Jau ankstø 1944 metø geguþës 16-osios rytà atvyko SS dalinys ir pradëjo Karo mokyklos dalyviø naikinimà. Keli kariûnai þuvo per susiðaudymà, paskui suðaudë kas deðimtà pagautà á nelaisvæ. Po to vokieèiai iðsiveþë belaisvius, o likæ gyvi patraukë savø namø link. Kai kurie á Kau- nà vyko prekiniu traukiniu, kai maðinistas pasiûlë álipti. Ávaþiavus á Kaunà, maðinistas pristabdë traukiná prie Aleksoto tilto, nes þinojo, kad visose stotyse buvo ieðkoma likusiø Karo mokyklos kariûnø. Istoriniai ðaltiniai teigia, kad vëliau 86 kariûnai buvo suðaudyti Paneriuose, o pats generolas P. Plechavièius, visus karius paraginæs slëptis su ginklais, su savo ðtabu uþdaromas Salaspilio koncentracijos stovykloje. Paneriuose dabar pastatytas paminklas suðaudytiems Vietinës rinktinës kariams. 1994 metais Lietuvos Vietinës rinktinës kariai ákûrë savo sàjungà. Jos pirmuoju vadu buvo iðrinktas pulkininkas leitenantas Petras Narinkevièius. Vëliau ilgus metus VR vadovavo dimisijos majoras Bronius Girdvainis, þurnalistas ir kompozitorius Antanas Paulavièius, dabar Stasys Bereiðis. Kariai turëjo savo skyrius Kaune, Vilniuje, Ðiauliuose, Alytuje, Marijampolëje, Tauragëje, Panevëþyje. 2004 metø rugsëjo 2-àjà Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus akivaizdoje susitaikymo deklaracijà pasiraðë Antrojo pasaulinio karo metais kovojæ vieni prieð kitus VR ir Vilniaus apygardos Armijos Krajovos veteranai. Pastatytas memorialinis paminklas Aukðtøjø Paneriø kapinëse (skulptorius Juozas Ðlivinskas) 86 VR kariams, kuriuos suðaudë naciai. 2010 metais po ilgø ginèø ir derinimø VR veteranai savo lëðomis Vytauto Didþiojo karo muziejaus sakralinëje erdvëje prie Neþinomo kario kapo pastatë biustà generolo Povilo Plechavièiaus atminimui (skulptorius J. Ðlivinskas). Deja, dabar sàjungos gretose teliko jø tik trys deðimtys... Likvidavus Vietinæ rinktinæ generolas Povilas Plechavièiusbuvo suimtas ir iðveþtas á Salaspilio koncentracijos stovyklà, po to á Dancigà, Klaipëdà, o ið ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavièius iðvyko á Vokietijà. Sovietai reikalavo, kad britai atiduotø P. Plechavièiø kaip karo nusikaltëlá, net planavo pagrobti ir ið Vakarø Vokietijos iðveþti á sovietø zonà. 1949 metais emigracija á JAV, apsistojo Èikagoje, kur gyveno jo motina. Mirë 1973 metø gruodþio 19 dienà, palaidotas ðeimos kape Ðv. Kazimiero kapinëse. (Bus daugiau) Stanislovas ABROMAVIÈIUS
6 Tremtinys 2017 m. vasario 3 d. Ne visa tiesa knygoje Holokaustas Þemaitijoje apie visà tiesà Pasirodþiusià Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knygà Holokaustas Þemaitijoje laikau vertinga. Taèiau kai kurie teiginiai, manyèiau, verti pastabø, nes kelia abejoniø istoriniø vertinimø objektyvumu ir net sukelia prieðiðkumà. Dviprasmiðkai galima suprasti knygoje iðdëstytà samprotavimà: Visi, gyvenantieji Lietuvoje, negali atsakyti uþ holokaustà, taèiau yra istorinë atsakomybë. Reikia pagaliau iðgirsti visà tiesà apie þydø naikinimà Lietuvoje, kad niekas negalëtø priekaiðtauti lietuviams dël jø noro visus baisumus uþmirðti ir kad þydai þinotø, jog jie nepamirðti. Taèiau bûtent knygoje nuo visos tiesos ir atitrûkstama. Atrodo, nei ið ðio, nei ið to atsirado Lietuvoje banditø, þudanèiø þydus, ir teisëtai Lietuvoje iðrinkta valdþia prieð ðiuos banditus nesiëmë veiksmø, o tik vienas kitas paslapèia slëpë þydà. Tad aptarkime plaèiau tiesà, nes knygoje ji ne visa atskleista. Ne visapusiðka apþvalga Ðviesiø minèiø skleidëjas þydø màstytojas B. Robinas teigia: Negalima pamirðti þydø komunistø problemos. Kai kurie jø, dirbdami sovietø saugumo struktûrose, kankino ir þudë, taip pat þydus. Prasidëjus Persitvarkymo, kurá dràsiai galima vadinti Tautos Atgimimo, Sàjûdþiui, ðià problemà kartu plaèiai nagrinëjau su ðviesaus atminimo biofizikos mokslø daktaru profesoriumi Aronu Gutmanu ir visuomenës veikëju raðytoju Marku Zingeriu. Mus vienijo Lietuvos ir apskritai kiekvieno þmogaus laisvës troðkimas. Supratome, kad siekiant tikslo reikia prisiminti, kas vienijo visas Lietuvoje gyvenusias tautas, kad okupantø primestas pyktis turi iðblësti. Abu ðiuos màstytojus kvieèiau á Vibrotechnikos mokslinio tyrimo sektoriø Kauno politechnikos institute ir á savo diskusines paskaitas Þinijos salëje. Vibrotechnikoje buvau vienas ið Sàjûdþio grupës, pirmosios institute, sekretoriø. Ði grupë, bene pirmoji ið esanèiø ámoniø Lietuvoje, davë sàjûdinius priesakus 16- osios Sovietø sàjungos komunistø partijos delegatui, instituto rektoriui Vladislovui Domarkui. Ten að kalbëjau apie bûtinà visø vienybæ. Tik neprisiðaukite vël asmens kulto represijø, tarstelëjo jis nuþvelgdamas mus. O Þinijos nariu tapau, galima sakyti, anekdotiniu bûdu. Savo paskaitø tematikà apie iðradybø ir jaunimo bei studentø techninæ kûrybà papildþiau ciklu apie Lietuvos istorijos raidà: Praeitis, dabartis, ateitis. Tad abu paðnekovai ðioje terpëje jautësi kaip þuvys vandenyje. Panaði nuotaika buvo ir klube Tremtinys, kurio vienu steigëjø, tarybos nariu ir laikraðèio Tremtinys redaktoriumi buvau. Visur vyravo prieðiðkumas pykèiui, nekalbant apie kerðtà ar kitoká revanðà. Vëliau ðias apraiðkas jau piktokos nepriklausomybës metais palaimingos saviraiðkos bûsenoje produktyviai reiðkë ðviesaus atminimo màstytojas profesorius Leonidas Donskis. O tada Þinijoje prie manæs priëjo þydaitë mergina, gráþusi nuo Laptevø, ir tarstelëjo: Dëkoju, kad jûs nesutapatinote þydø tautos su NKVD. Atsakiau, kad baudëjas buvo ne tik Todesas ar kiti þydai, bet ir lietuvis Juozas (Josifas) Bartaðiûnas, gimæs Ðiauliø apskrityje, o uþaugæs Rusijoje, latvis Fridis Krastinis, taip pat gimæs Ðiauliø apskrityje. Mename, kad sovietai ðios apskrities centrà buvo pavadinæ Raudonaisiais Ðiauliais. Mes nevengëme pokalbio aðtrumo. Kalbëjome apie þydus, su gëlëmis pasitinkanèius raudonojo okupanto tarnus Kaune, þydø dominavimà raudonajame pogrindyje, Rokiðkyje gimusá þydà Jokûbà Ðmuðkevièiø. Jis buvo atsidavæs bolðevikiniam komunizmui, generolas leitenantas, 1941 metais suimtas Maskvoje ir suðaudytas. Ëjo generalinio ðtabo virðininko padëjëjo aviacijos reikalams pareigas, per Ispanijos pilietiná karà Madrido prieðlëktuvinës gynybos vadas, turëjæs daug kitø sovietø aukðtø pareigø. Kalbëjome apie Kristaus mokymà ir jo nukryþiavimà. Apie tautoje sklidusius þydiðkuosius anekdotus. Markas Zingeris su patosu sakë: Þydai turëjo garbæ dalyvauti savanoriø gretose po Vasario 16-osios ir privalo jausti garbæ atkuriant nepriklausomà, demokratinæ, krikðèioniðkàjà Lietuvà. Ir nors, kalbant man, tarp þydø klausytojø pulsavo prieðiðkumas ir jo atslûgimas, salë iðsiskirstë taikiai, suprasdama, kad sunkiai maldomas kanèias þydams, lietuviams ir kitoms Lietuvos tautoms atneðë dvi invazinës okupacijos: raudonoji ir rudoji, o mes jas suprantame vienodai, kaip pragariðkà nelaimæ. Ðito pasigendu aptariamoje knygoje. Autoriai atveda á labirintà ir palieka jame. J. Stalinas nekentë þydø, bet naudojo þydø kortà Lietuvai pavergti Apie J. Stalino prieðiðkumà visai þydø tautai þinome ið jo dukters Svetlanos Alelujevos atsiminimø ir istoriniø ðaltiniø. Ðis despotas labai mylëjo savo dukterá, bet iðgirdæs, kad ji myli þydà, teatro reþisieriø, vienintelá kartà ðërë jai per skruostà tarstelëjæs: Bent rusà galëjai ásimylëti. Jie nuo maþens auklëja vaikus, kad skirti pasauliui valdyti. Ir iðsiuntë dukters mylimàjá á Archangelskà be teisës uþsukti á Maskvà. O kai po penkeriø tremtyje iðbûtø metø, vaþiuodamas á Kijevà, kur jam buvo leista gyventi, uþsuko á Maskvà ir pasimatë su Svetlana, vël ásëdus á traukiná, antroje stotyje buvo iðlaipintas ir gràþintas á Ðiauræ. Nenorëjo matyti ir dukters vyriausiojo sûnaus, nors pavadintas Josifo vardu, bet jo tëvas buvo þydas. Jo kova uþ valdþià buvo kova su þydø diaspora, supusia V. Leninà. Jà sumaniai pakeitë kaukazietiðka aplinka, kuri já atvedæ á pagrindiná despoto postà. Po karo Sovietø sàjunga svariai prisidëjo kuriant þydø valstybæ. Konkuravo su JAV ir Anglija dël átakos jai. Formaliai palaikë draugiðkus santykius su ið Odesos kilusia ambasadore Golda Meer. Taèiau, kai ði pasisuko JAV link, su paranojiðku ásiûèiu pradëjo persekioti þydus. Ákûrë jiems autonominæ respublikà Tolimuose Rytuose. Nurodë sudaryti þydams nepakanèias gyvenimo sàlygas, iðvarë ið specialiøjø tarnybø, suvarþë moksliniø disertacijø gynimà, darbà mokslo ástaigose, kariniø laipsniø këlimà. Vienas profesorius pasakojo, kad jis, norëdamas studijuoti aukðtojoje mokykloje, Grinkiðkyje, jau buvo ástojæs á komjaunimà. Jo komsorgas gavo nurodymà ið aukðèiau eiti á restoranà ir ten sëstis prie esanèiø þydø ir stumti kûno judesiais, sakant jukð. Galiausiai J. Stalinas sugalvojo þydø gydytojø bylà. O iðtikimàjá savo parankiná budelá Smerð virðininkà, o po rekonstrukcijos, kà jis mëgo daryti su specialiosiomis tarnybomis, kurias vadino ÈK, MGB ministrà V. Abakumovà nurodë suimti, kad apgaudinëjæs partijà, vilkinæs bylø tyrimà, dalyvavæs sionistø sàmoksle. J. Stalinas reikalavo sukaustyti V. Abakumovà grandinëmis ir já kartu su kitais suimtaisiais muðti, muðti, mirtinai sumuðti! Ðiuose reikaluose ðalia J. Stalino buvo iðtikimasis þydas Kaganovièius, nepatekæs á jo nemalonæ, nors nemalonëje jau buvo V. Molotovas ir pats Lavrentijus Berija, net A. Mikojanas. Ir tuo paèiu metu pasauliui buvo siunèiama þinia apie atskleistas þydø þudynes, kurias vykdë Lietuva, ne lietuviai okupantø ar savo valioje, o bûtent, Lietuva, virðijanti Vokietijos veiksmus. Sovietø sàjungoje prasidëjo parodomieji ir uþdari, bet pasaulyje nuðvieèiami, baudþiamieji procesai prieð þydø þudikus. Bûdamas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Rezistencijos komisijos pirmininku susipaþinau su ðiomis bylomis. Pripaþástu, kad skaudu buvo skaityti apie lietuviðkøjø iðgamø veiksmus, bet kartu maèiau pritempimà Lietuvos patriotø kaltinimø prie ðiø veikø. Ðioje komisijoje dalyvavo Alfonsas Svarinskas, Zita Ðlièytë, Zigmas Vaiðvila ir kiti garbingi Lietuvos þmonës. Tokiais juos laikau, nors ne visø jø veiklai pritariu. Pasaulyje stalininiai komunistai stengësi parodyti mus, lietuvius, vos ne kanibalais, norinèiais valgyti þydus, nevertais savo Lietuvos valstybës, jos nepriklausomybës. Bet kuris þmogus, nekalbant apie politikus ir diplomatus, tokiu primityviu dëstymu, bûdingu sovietø propagandai, në per patrankos ðûvá nepatikëtø, bet Lietuva buvo palikta dideliø valstybiø, jø nevadinu didþiomis, þaidimui. Lietuvos nelaisvës likimui buvo panaudota ir J. Stalino bei þydo Kaganovièiaus, nuoþmiai persekiojusius þydus, primesta Lietuvai þydiðkoji korta. Ji buvo naudojama ir po J. Stalino mirties. Naudojo jà sovietai, galingos valstybës ir besimaudantys ðviesuolio S. Vyzentalio fondo ðiltuose pursluose, net pritraukdami lëðas ið ðalies. Procesas tæsiasi. Á tai reikia reaguoti. Kiekvienas Lietuvos patriotas, kokios tautybës bebûtø, turëtø ásiminti, kad norëdamas dirbti valstybës naudai ir þmoniø gerovei, privalo perðokti per ambicijas ir kantriai aiðkinti padëtá, þinodamas, kad gali bûti apspjaudytas ir kitaip paþemintas. Mums paklydëliai bando primesti savo màstymo stereotipà. Vieni tai daro dël iðprusimo stokos, kiti dël savo naudos. Vieniems tam tinka þydø, kitiems lenkø korta. Mes turime stipriausià meilës kortà. Kai kam stogas pavaþiuoja tiek, kad skelbia þydø áþeidimu Lietuvos teisës aktus, vienodai neigiamai traktuojanèius raudonosios ir rudosios okupacijos simbolikà, kitiems kad reikia keisti mûsø raidynà. Tai daro iðprusæ þmonës, galintys uþsidirbti oriam gyvenimui, bet jiems reikia didesnio pasipelnymo ir garbës, paþeminant lietuviø ir kitø Lietuvos tautø kanèias. Bendros suðaudymo vietos Raudonosios okupacijos metais nebuvo akcentuojamos þydø þudyniø vietos. Buvo raðoma: Èia buvo nuþudyti tarybiniai þmonës. Faktiðkai, besitraukdami sovietai þudë beginklius, ypaè jaunus vyrus. Þudikams bëgant, juos vijosi irgi kulkos, paleistos besiburianèiø á gretas partizanø. Pastarieji supdavo bëganèiuosius ir juos naikino, neklausdami tautybës. Todël ir buvo raðoma apie tarybinius þmones, kuriuos paveldosaugininkai pavadino þydais. Nesiimu vertinti pastarøjø sprendimø. Autoriai irgi turbût neturëjo tokio tikslo. Taèiau uþraðai neatspindi tikrovës, kaip ir teiginys: Atstatyti valdovø rûmai. Ten pastatyti panaðûs rûmai, kuriø kubatûra ir vidinës erdvës daug didesnës. Tai nesumenkina ðio monumentalaus paminklo reikðmës. Nesiûlau keisti uþraðo tarybiniai þmonës ar þydai á karo aukos, nes tiems keitimams gali nebûti pabaigos. Primenu, kad besitraukiantys raudonieji áamþino savo ðëtoniðkà paðaukimà Rainiuose, Panevëþyje, gyviems gydytojams nulupdami odà ir prie Panevëþio cukraus fabriko uþkasdami paðautuosius leisgyvius beginklius þmones. Ten buvo nuþudytas ir mano tetënas ið Kupiðkio, Lietuvos kariuomenës kûrëjas savanoris J. Slënys. Uþëjæ vokieèiai nuþudytuosius ekshumavo. Ið nuotraukø matësi, kad jie buvo uþkasti gyvi. Buvo garbingai palaidoti. Uþraðyta: Komunistø aukos. Gráþæ raudonieji uþraðà pakeitë á Faðistø aukos. Taèiau ðiø aukø ðeimà, naðlæ su trimis nepilnameèiais vaikais, kuriø jauniausiajam buvo dveji, iðvarë ið nuosavø namø Kupiðkyje, ákurdami juose KGB bûstinæ. Nepriklausomoje Lietuvoje ðie kankiniai Panevëþio kapinëse pagerbti uþraðu, atitinkanèiu tikrovæ. Bet ne visur tai galima padaryti, kur siautëjo raudonieji ir rudieji okupantai. Teisuoliø likimas Þydus gelbëjæ þmonës pavadinti pasaulio tautø teisuoliais ir jiems áteikiamos Aukso þvaigþdës, kartais ir materialinë parama. Taèiau nëra naujai iðaiðkintøjø, kas derëtø prie þodþiø visa tiesa. Priminsiu dar raudonøjø okupuotoje Lietuvoje Tremtinyje skelbtà þinià, kai iðgelbëtas þydas trëmë á Sibirà, gal net mirtin, savo gelbëtojus. Tai Glikas, iniciatyvus gráþusiøjø raudonøjø represijø vykdytojas, vëliau pavyzdinio Lenino keliu kolûkio pirmininkas Ðakiø rajone Lukðiuose. Jo tëvo nepavyko iðgelbëti, o motinà su juo ir dviem dukterimis bendrai gelbëjo tarpusavyje bendraudamos aðtuonios ðeimos. Vienos dukterá jis vedë. Ði ðeima liko. Kitas trëmë. (keliama á 7 psl.)
2017 m. vasario 3 d. Tremtinys Antisemitizmo skatinimo vajus tæsiasi (atkelta ið 2 psl.) Ar autoriaus siekis buvo nuoðirdþiai uþjausti nekaltus holokausto dalyviø artimuosius? Tai labiau panaðu á kerðto sieká tiems artimiesiems, kad jie ir kiti þinotø, jog jo tëvas ar senelis buvo þydðaudys. Juk A. Vinokuro interviu su vaikais, vaikaièiais yra autentiðkas KGB persekiojimams. Dera uþjausti autoriø dël jo ðeimos tragiðko likimo, taèiau ar þuvusiøjø atmintá A. Vinokuras savo knyga áamþino, ar tik ið esmës prisidëjo prie besitæsianèio antisemitizmo skatini- Skelbimai Vasario 25 d. (ðeðtadiená) 14 val. Vilniaus águlos karininkø ramovëje (Pamënkalnio g. 13, 2-ojo aukðto salëje) ávyks LPKTS Vilniaus skyriaus ataskaitinis susirinkimas. Pasiteirauti tel. (8 5) 247 1679, 8 613 83047. mo vajaus? Jis ir skaitytojas nesunkiai ras Delfi, 15 min interviu (Arkadijus Vinokuras: Holokausto vykdytojø palikuonys irgi aukos) komentaruose pakankamai antisemitiniø pasisakymø, esà Vinokuras kagëbistiniu bûdu galimai prievartavo þydðaudþiø palikuonis. Kita vertus, sukeltas ðarðalas komentaruose gera dirva antisemitizmo provokatoriams kedenti juos, rodyti, kokie antisemitai tie lietuviai. Iðveðëjæs lietuviø kaltintojø þydðaudyste vajus bevaisis, jis tik kirðina, provokuoja antisemitizmà. Bet juk tai gali bûti zadanija (uþduotis) sukelti neámanomà sugyventi atmosferà, juolab kokius iðpuolius. Nejaugi zadanijos vykdytojai nenutuokia, kokios nedraugiðkos ðalies uþduotá vykdo? Patys ir per draugiðkos ðalies nedraugiðkà þydðaudþiø medþiotojà. Þydiðkos ar kitokios kilmës lietuviai (Lietuvos pilieèiai) turi bûti vertinami vienodai, kaip lietuviðkos kilmës lietuviai, todël kirðinimus, nesantaikos provokavimus bûtina atpaþinti, juos pasmerkti. Algimantas ZOLUBAS Apie D. Trumpà trûksta objektyvios (atkelta ið 3 psl.) Paliesta prekybiniø-ekonominiø santykiø atkûrimo klausimas. Þodþiu, bûta dviejø valstybiø konstruktyvaus pokalbio, kurio metu sutarta palaikyti nuolatiná ryðá. Deja, neþinome, kas ir ko klausë ar siûlë ðiame pokalbyje, kas kuo buvo suinteresuotas. Vis tik galima spëti, kad Putinas norëtø didesnës karinës naðtos ant amerikieèiø peèiø Sirijoje, o Trumpas jei jau jûs ten tiek informacijos nuveikëte, tai, okey, vaikinai, taip ir toliau. Na, o tas tradicinis mandagumas, kai pokalbio dalyviai perdavë vienas kitam savo ðalies pilieèiø reiðkiamas abipuses simpatijas, vertas komiko komentarø juk visi puikiai þinome, kaip amerikieèius myli rusai... Platesniø komentarø apie JAV ir Rusijos vadovø pokalbá tarptautinëje arenoje nesimato matyt, tai Vakaruose nëra taip reikðminga, kaip mums, tiesiogiai suinteresuotiems Putino pastatymu á vietà, kà padaryti gali tik JAV. Svarbiausia, kad mûsø politikams uþtektø objektyvumo suprasti Trumpà ir paaiðkinti Lietuvos þmonëms, kas jis yra. Antraip perimsim kairuoliðkos þiniasklaidos, pagardintos Rusijos propagandos, skleidþiamas tiesas apie civilizacijos prieðà naujàjá JAV prezidentà. Gintaras MARKEVIÈIUS Ne visa tiesa knygoje Holokaustas Þemaitijoje apie visà tiesà (atkelta ið 6 psl.) Viena man priminë jo þodþius: Ji geras þmogus, gelbëjo tarybinius þmones, bet ir banditams (suprask, Lietuvos partizanams) gera, todël reikia veþti. Partizanas J. Armonaitis prisiminë, kai já Glikas, bû- Dëmesio! damas konvojaus virðininku, suëmë ligoninëje ir spyrë á dar kraujuojanèià nupjautos kojos þaizdà. Siûlë trûko, þaizda atsivërë. Já ávertë á sunkveþimio këbulà. Visos tiesos surasti negalima. Prie jos galima tik artëti. Ir Nuo sausio 31 dienos keièiasi LPKTS elektroninio paðto adresai. Bendras LPKTS elektroninis paðtas: lpkts@lpkts.lt; LPKTS atsakingosios sekretorës Onos Aldonos Tamoðaitienës: sekretoriatas@lpkts.lt; TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos: pktf@lpkts.lt. Vasario 6 d. (pirmadiená) 16 val. LPKTS salëje (Laisvës al. 39, Kaune) ávyks poeto, aktoriaus Kæstuèio Genio atminimo vakaras. Kvieèiame dalyvauti. istorinës atsakomybës negali bûti, nes uþ istorijà niekas neatsako. Ið jos mokomasi. Povilas VARANAUSKAS, Lietuvos Nepriklausomybës Atkûrimo Akto signataras Vasario 4 d. (ðeðtadiená) 12 val. Panevëþio rajono savivaldybës salëje (Vasario 16- osios Nr. 27, Panevëþys) ávyks LPKTS Panevëþio filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Kvieèiame dalyvauti. Pasiteirauti tel. 8 658 00 220. Vasario 4 d. (ðeðtadiená) 10 val. LPKTS salëje (Laisvës al. 39, Kaune) ávyks TS-LKD Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos tarybos posëdis, 11 val. TS-LKD PKTF konferencija. Delegatus ir tarybos narius kvieèiame dalyvauti. ILSËKITËS RAMYBËJE Stanislava Janulevièiûtë- Banevièienë 1927 2017 7 Gimë Vilkaviðkio r. Dailuèiø k. Lietuvos kariuomenës savanorio ir ûkininkës ðeimoje. 1946 m. priëmë partizano priesaikà ir pasivadino Maþytës slapyvardþiu. 1947 m. per Kalëdas kartu su keturiais partizanais buvo apsupti, kilo susiðaudymas. Du partizanai þuvo, vienas pabëgo, o vienas partizanas ir Stanislava su tëvu buvo areðtuoti. Po keturis mënesius trukusio tardymo ir þiauriø kankinimø, kartu su tëvu 1948 m. iðveþta á Komijà, Intà. Dirbo miðko kirtimo darbus. Atlikusi 8 metø bausmæ buvo iðleista á laisvæ, taèiau tëvynën gráþti negalëjo, ásidarbino anglies kasykloje. Intoje susituokë su politiniu kaliniu partizanu Mykolu Banevièiumi. Po metø susilaukë sûnaus Roberto. Gráþusi á Lietuvà apsigyveno Këdainiuose, paskui persikëlë á Druskininkus. Palaidota Druskininkø Ratnyèios kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø su ðeima. LPKTS Druskininkø filialas Bronislava Sucilaitë-Nacienë 1934 2017 Gimë Raseiniø aps. Ðiluvos valsè. Auðrinës k. ûkininkø ðeimoje. 1948 m. kartu su broliu Steponu ir tëvais buvo iðtremta á Irkutsko sr. Zimos miestà. Nuo 15 metø teko sunkiai dirbti, tremtyje baigë vakarinæ septyniø klasiø mokyklà. 1958 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Ðiluvoje. Palaidota Ðiluvos kapinëse. Artimieji Skelbimai Stasio Lozoraièio senjorø akademija (SLSA) maloniai kvieèia Vasario 6 d. (pirmadiená) 13 val. paskaita Viduramþiø mados. Lektorë: VDU Hum. fak. doktorantë R. Kasparienë. Ðvietimo istorijos muziejus, 2 a. salë, Vytauto pr. 52, Kaunas. Vasario 8 d. (treèiadiená) iðvyka Apie kà byloja Veiveriai? Sveèiuose pas kunigà K. Skuèà. Registracija tel. 8 689 54 571. Vasario 13 d. (pirmadiená) 13 val. VDU Azijos ðaliø studijø centro paskaita: Susipaþinkime: Kinija. VDU, 109 auditorija, K. Putvinskio g. 23, Kaunas. Vasario 14 d. (antradiená) 13 val. paskaita Lietuvio ávaizdis latviø dainose. Lektorë VDU Hum. fak. doktorantë A. Noreikaitë. V.Kudirkos bibliotekos Vitebsko filialas, P. Lukðio g. 60, Kaunas. Vasario 15 d. (treèiadiená) 15 val. paskaita Lietuvos Prezidentas dr. Kazys Grinius. Lektorë istorikë R.Èiapienë. Kauno suaugusiøjø ðvietimo centras, Sandëliø g. 7, Kaunas. Vasario 20 d. (pirmadiená) 13 val. paskaita Lietuva nuo Karaliaus Mindaugo iki Vytauto Didþiojo. Lektorius istorikas Ð. Pusèius. Ðvietimo istorijos muziejus, 2 a. salë, Vytauto pr. 52, Kaunas. Vasario 22 d.(treèiadiená) Kaiðiadoriø ádomybës+saldûs senoviniai sûriai. Registracija tel. 8 689 54 571 Vasario 27 d. (pirmadiená) 13 val. paskaita. VDU Azijos ðaliø studijø centro paskaita Susipaþinkime: Kinija. VDU, 109 auditorija, K. Putvinskio g. 23, Kaunas. Kvieèiame naujus narius á turizmo ir paveldo, uþsienio kalbø, kompiuterinio raðtingumo, amatø ir kitus fakultetus. Informacija tel. 8 671 28 722 arba el.p. info@ksakademija.lt. Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,45 Eur. ISSN 2029-509X Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga www.lpkts.lt Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë Maketavo Ignas Navickas Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204 El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com Ámonës kodas 300032645 Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB SEB bankas Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas Projektus Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai ir Istorija be baltø dëmiø remia 2 spaudos lankai Tiraþas 1720 egz. Kaina 0,61 euro Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.
8 Tr e m t i n y s 2017 m. vasario 3 d. Pirmieji kariai savanoriai Lietuvos nepriklausomybës simboliai Vasario 16-àjà visa Lietuva ðvæs Lietuvos valstybës atkûrimo 99-àsias metines. Dþiaugsimës, kad gyvename laisvoje Lietuvoje, kalbësime apie pagarbà, atsakomybæ, meilæ tëvynei, patriotiðkumà. Patriotiðkumà, kuris prasideda nuo pagarbos tëvams, seneliams ir baigiasi pareiga saugoti ir ginti tëvynæ. Lietuvos valstybës atkûrimo diena viena ið svarbiausiø ir iðkiliausiø dienø metuose, tad labai svarbu prisiminti prisikelianèios Lietuvos pirmuosius karius savanorius, ið kuriø Lietuvos Nepriklausomybës kovos pareikalavo daug dràsos, ryþto, atsidavimo, pasiaukojimo, dvasios stiprybës, dideliø moraliniø vertybiø. Jie mûsø lietuviðkosios þemës vyrai karininkai, kareiviai, kurie 1919 1923 metais Nepriklausomybës kovø metu, uþmirðæ pavojø savo gyvybei, sveikatai, uþmirðæ daþnai ir savo ðeimos gerovæ, dràsiai aukojo save vardan Tëvynës laisvës. Kas jie buvo? Kas juos vienijo, siejo, skyrë ið kitø? 1938 metais, minint Lietuvos kariuomenës dvideðimties metø sukaktá, þurna- le Karys raðoma: Drausmingas, karðtai mylás Tëvynæ ir pasiryþæs dël jos mirti, narsus, stiprios dvasios ir nepalauþiamos valios, pasitikás savimi ir savo vadais, kantrus, patvarus ir atkaklus toks buvo Lietuvos kovotojas nepriklausomybës kovose, toks jis turi bûti visada ir toks jis bus. Kovotojai, pasiþymëjæ ðiomis savybëmis ir moralinëmis vertybëmis, buvo asmenybës, vertos pagarbos ir atminimo áamþinimo. Jie visi turëjo savo gyvenimus, vardus ir pavardes, áraðytas á Lietuvos istorijos puslapius. Taèiau dar daug kas yra nepaminëta, neuþraðyta, todël svarbi kiekviena nauja detalë, uþmarðtin nenuëjæ artimøjø prisiminimai, kurie padës áamþinti savo tëvø, seneliø pirmøjø kariø savanoriø atminimà. Sunkûs þygiai vainikavo pirmuosius Lietuvos kariuomenës atgaivinimo darbus Po nepriklausomybës paskelbimo 1918 metø vasario 16 dienà, greit paaiðkëjo, kad Lietuvai susiklostë itin sudëtinga situacija: priversta trauktis Vokietija nepaisë Lietuvos pusës praðymo neatitraukti savo kariuomenës ið okupuotø kraðtø, kol jà pakeis vietinës kariuomenës pajëgos; paskui atsitraukianèià vokieèiø kariuomenæ á Lietuvos teritorijà brovësi rusø armija. Lietuvos vyriausybei neturint savo kariuomenës, pavojus kà tik paskelbtai nepriklausomybei 1918 metø pabaigoje buvo didþiulis. Ankstesnis vadovaujanèiø þmoniø ásitikinimas, kad taikios nepavojingos Lietuvos niekas nepuls, pasirodë visiðkai klaidingas. Reikëjo skubiai imtis priemoniø, veiksmø valstybingumui apginti suorganizuoti savo kariuomenæ. Tà poreiká gerai suprato ir karðèiausiai palaikë á Lietuvà gráþæ buvæ rusø kariuomenës karininkai lietuviai. 1918 metø spalá á Vilniø atvyko pirmieji savanoriai karininkai ir kareiviai. Taèiau situacija buvo sudëtinga, kraðtas buvo nualintas, kariuomenei organizuoti nebuvo nei pinigø, nei ginklø, nei kitokio turto. Slapta susirinkæ savanoriai kentë nepritekliø, galima sakyti, buvo alkani ir basi. Nepaisant to, jie slaptai ginklavosi, kiek pajëgë, supirkinëjo (uþ laðiniø gabalëlá, uþ duonos riekæ) ginklus ið atskirø vokieèiø kariø, nors toks pirkimas buvo pavojingas. Nepaisant visø grësmiø ir sunkumø, lietuviai savanoriai buvo kantrûs, ryþtingi, nekreipdami dëmesio á vargà, jie turëjo vienà tikslà suburti ginkluotus bûrius ir kovoti uþ savo kraðto nepriklausomybæ. 1918 metø lapkrièio 23 dienà iðleistas pirmas ásakymas Lietuvos kariuomenei ði diena laikoma Lietuvos kariuomenës kûrimosi pradþia. Lietuvos jaunimas gausiai pradëjo burtis á savanoriø bûrius. Savanoriø bûriai rinkosi Kaune, Alytuje, Panevëþyje, Këdainiuose, Marijampolëje ir kitose vietose, kurias dar laikë vokieèiø kariuomenë. Sàlygos jiems organizuoti buvo labai sunkios, visko trûko, o kraðtas okupacijos buvo sunaikintas. Pirmieji mûsø kariuomenës ginklai buvo paèiø savanoriø atsineðti ðautuvai. Ginklà á rankas paëmæ savanoriai buvo pilni ryþto apginti savo kraðtà. (bus daugiau) Liuda ÞUKAUSKAITËISTIGEÈEVA Gyvenime, nebuvai man vien dþiaugsmu patvinusi upë (atkelta ið 4 psl.) Gyvenimo pradþia buvo labai sunki. Neturëjome jokio maisto. Parduotuvëje buvo tik cukraus ir vienas kepaliukas duonos per dienà visai ðeimai. Keitëm drabuþius á pienà ir bulves, nes rusai irgi nieko neturëjo. Mûsø ðeimà nuo bado gelbëjo suvalkieèiai, kuriems leido pasiimti maisto ið namø, pasakoja J.Kaminskienë. Taip jie iðgyveno pusantrø metø. Vëliau nusipirko karvæ, prisiaugino darþoviø, tapo lengviau. Buvo netoli mirties Gal tikrai mums likimas yra skirtas ir nieko tu, þmogau, nepakeisi. Ir nepasisaugosi. Julija tris kartus þvelgë mirèiai á akis, bet jos iðvengë. Gal todël dabar ilgai ir graþiai gyvena? Apie tai pasakoja Julija Kaminskienë: Man likimas skyrë tris susitikimus su mirtimi. Buvo pirmoji þiema Sibire. Jau mokëjome ne tik ðakas genëti, bet ir medþius pjauti. Su drauge Brigitële pjovëme didelæ puðá. Viskà darëme kaip reikiant, bet nenumatëme, kad jos ðakos gali nukreipti kritimà. Taip ir nutiko puðis nevirto, kur buvo numatyta, bet nukrypo á kità pusæ, kur buvau að. Laimë, kad ji nevirto staigiai, tai að stengiausi nuo jos pabëgti. Kai puðis persivertë per kelmà, krito tiesiai á mane ir þnektelëjo á sniegà. Didþioji puðies ðaka puslankiu mane apkabino. Likau stovëti vietoje. Nekliudë. Brigitëlë sakë, kad buvau balta kaip sniegas. Antras ávykis atsitiko pavasará. Plukdëme medþius. Kai tik atðildavo oras, upë iðneðdavo ledus. Reikëdavo skubiai suridenti ràstus á upæ, kol ji patvinusi, nes vasarà ði upë negili, bet labai srauni. Krantuose likdavo ástrigusiø ràstø, jø likdavo ir upës viduryje, uþkliuvusiø uþ akmenø. Juos reikëdavo nustumti á vandená, brisdavome iki juosmens. Upe plaukdavo ne tik ràstai, bet ir likusios ledo lytys. Kartà, susidarius ràstø sangrûdai, uþsitvenkë upë. Vanduo vis kilo. Að nukritau nuo ràs- to, kuriuo plaukiau á vidurá upës. Pradëjau skæsti. Trûko vos keliø akimirkø ir vanduo bûtø pakiðæs mane po ràstais. Bet èia likimas vël buvo man palankus. Vaikinas, tremtinys ið Ukrainos, ðoko á vandená ir mane iðgelbëjo. Treèias susitikimas su mirtimi kelionë naktá miðku be kelio... Tai ávyko, kai mus jau be sargybos leisdavo nuvykti toliau nuo namø. Narvos miestas buvo toli nuo mûsø. Ten gyveno lietuviø gydytojø ðeima. Man reikëjo iðtraukti dantá. Á Narvà nuvaþiavau sunkveþimiu, o gráþti turëjau pësèiomis. Kai iðtraukë dantá, leidausi atgalios. Buvo gruodþio pabaiga. Pirmà dienà pasiekiau Pimijà. Ten gyveno dëdës Jurgio Biliûno ðeima. Pernakvojau. Antrà dienà pasiekiau Oreðnoje, kur gyveno dëdës Juozo ðeima. Toliau reikëjo eiti á Kolbos kaimà. Þmonës parodë kelià, bet to kelio beveik nesimatë, nes buvo pasnigæ. Gerà galà paëjus, kelias dingo, nes priekyje buvo iðkirsta birþë vien kelmai ir ðakos. Kà daryti? Diena ëjo á pabaigà nei pirmyn eiti, nei gráþti. Pagalvojusi pasukau á kairæ, palei iðkirstà birþæ. Sniego buvo daug, jis labai purus. Nors kelio nesimatë, bet kojomis uþèiuopiau suvaþinëtà sniegà. Taip ir ëjau... Sutemo. Suþibo þvaigþdës, o að ëjau ir ëjau. Jei bûèiau stabtelëjusi, jau nebûèiau pajëgusi eiti, o tai reiðkë mirtá. Pagaliau pamaèiau miðke ðieno kûgius, vadinasi, kad kaimas netoli. Pabeldþiau á pirmus namus ir paklausiau, kur gyvena mus paþinojæs eigulys Koznijenko. Prisibeldus pas já pernakvojau ant suolo. Viena ðimtasiûlë po galva, kita uþsiklojau. Ryte padëkojusi vël traukiau namø link. Juos pasiekiau per Kûèias. Aèiû Dievui, nepaklydau, nesuðalau. Gráþimas Lietuvon Dar Julija ið tremties prisimena begaliná ilgesá ir viltá sugráþti á Tëvynæ. Kai pradëjo tremtinius leisti namo, rodos, susirgo baisia Tëvynës ilgesio liga. No- Jubiliejaus proga Julijà pasveikino LPKTS Anykðèiø filialo atstovës ras iðvykti ið ten buvo toks didelis, kad neapleido nei dienà, nei naktá. Á Lietuvà sugráþo 1957 metais su vyru Albinu ir dviem sûnumis Vytautu ir Kæstuèiu. Kaip ir daugelio, niekas nelaukë, neregistravo, nedavë darbo. Paþástamø padedama apsigyveno Kazlø Rûdoje. Kai vaikus priëmë á darþelá, pradëjo dirbti paðte telefoniste. Kai miðko ruoðos punktà perkëlë á Ðakiø rajonà Lekëèius, ten iðvyko ir jaunoji ðeima. Su vyru Albinu nutarë mokytis toliau. Vyras neakivaizdiniu bûdu baigë Smalininkø þemës ûkio mechanizacijos technikumà, o ji miðkø ûkio technikumà. Kai mokiausi, ketvirtà kursà baigiau besilaukdama kûdikio, o penktà uþbaigiau maitindama. Vaikà palikdavau pas mamà Kaune, po paskaitø gráþdavau á Kaunà, pamaitindavau kûdiká, pernakvodavau ir vël á paskaitas. Taigi technikumà baigëme dviese Giedriukas ir að, ðypsodamasi pasakoja Julija. Julija uþaugino penkis sûnus: du Vytautas ir Kæstutis sibirieèius ir tris Rimà, Arûnà ir Giedriø gimusius Lietuvoje. Man dabar sunku paèiai suprasti, kaip tada viskà spëjau: dirbau valdiðkà darbà, mokiausi, statëm nuosavà namà, nes á valdiðkà butelá buvo sunku su penkiais vaikais sutilpti. Laikiau karvæ, kuri ganësi uþ 2 3 kilometrø, ravëdavau kolûkio normas, 15 arø savo þemës... Suspëjau, nes taip reikëjo, padëjo vaikai, prisimena ðeimos gyvenimà Julija. Vaikai uþaugo, kiekvienas pasirinko savo gyvenimo kelià. J. Kaminskienë dþiaugiasi, kad vaikai daþnai jà aplanko, padeda, visi ûkio darbai atitenka jiems: Manau, kad suaugæ jie suprato, kaip sunku buvo juos auginti. Dabar jie labai stengiasi, kad mano senatvë bûtø graþi ir rami. Visa, kà graþaus turiu savo namuose, yra mano vaikø ir jø ðeimos nariø dëka. Parengë Audronë KAMINSKIENË Nuotraukos ið ðeimos archyvo