Vienintelis bûdas pabëgti nuo kenksmingo pagyrø poveikio yra eiti dirbti. Albertas Einðteinas ISSN Nr. 48 (1200) 2018 m. lapkrièio 30 d. PEN

Vienintelis bûdas pabëgti nuo kenksmingo pagyrø poveikio yra eiti dirbti. Albertas Einðteinas ISSN 1648-7087 Nr. 48 (1200) 2018 m. lapkrièio 30 d. PENKTADIENIS www.mûsølaikas.lt Kaina 0,70 Eur Mokesèiai uþ þemæ DUSINA sklypø savininkus vël praðë tarybos pagalbos Gruodþio 3-oji Tarptautinë neágaliøjø þmoniø diena Nuoðirdþiai sveikiname visus negalià turinèius Jurbarko kraðto gyventojus Tarptautinës neágaliøjø þmoniø dienos proga. Dþiaugiamës, kad esate aktyvûs ir veiklûs mûsø bendruomenës nariai, ieðkantys bendrystës ir siekiantys gyventi pilnavertá gyvenimà. Tai liudija Jûsø neiðsenkanèios idëjos, energija, dalyvavimas ávairiuose renginiuose, programose, kur parodote savo talentus ir sugebëjimus. Tikime, kad kiekvienas ið Jûsø gali pasimokyti stiprybës, tvirtumo, gebëjimo priimti likimo mestus iððûkius. Linkime neprarasti optimizmo bei stiprybës, kuria spinduliuoja kiekvieno ið Jûsø ðirdis. Su ðvente! Jurbarko rajono savivaldybës meras Skirmantas Mockevièius Savivaldybës administracijos direktorë Vida Rekeðienë VTEK: kontrolierius PAÞEIDË ástatymà. SKUNDO SVARSTYMAS dël administracijos direktorës ATIDËTAS NUOLAT organizuojami 5 psl. 3 psl. Tarybos posëdyje. Èia bûta visko ir aðarø, ir grasinimo badauti prie savivaldybës, ir praðymø savivaldybei nupirkti sklypus uþ maþesnæ nei rinkos kainà. R. Murauskienës nuotr. Liberalai: kandidatas á merus IÐRINKTAS, skyriaus pavaduotoja TRAUKIASI ið pareigø 5 psl. Tarp naujø kalëdiniø puoðmenø ir DVIMETRINËS figûros 9 psl. Ðiame numeryje 2 psl. 2 psl. 3 psl. 5 psl. 6 psl. 6 psl. 8 psl. Savivaldybës informacija Metø ûkis. Gausø apdovanojimø derlius ûkininkø sàjungos pirmininkui DINARA kvieèia á dvigubà ðventæ Pristatë visus pretendentus á tarybà Savaitgalis netikëtai slidus kaip pasiruoðëme þiemai? Policines prevencijos priemonës gruodþio mënesá Smalininkø TVM pristatytos áspûdingos drabuþiø kolekcijos 10 psl. Jurbarke greitøjø ðachmatø turnyras 10 psl. Erþvilko seniûnija imasi lauko keliø tvarkymo 16 psl. Skulptûros Kauno gatvëje amatai, verslas ar... originali koncepcija

2/ 2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 Gruodþio 7 d. vietos bendruomeniø vakaras Raudonëje Gruodþio 7 d. 17 val. Raudonës pilyje organizuojamas tradicinis vietos bendruomeniø vakaras, kurio metu bus pagerbtos aktyviausios jurbarko rajono bendruomenës, pasidþiaugta jø pasiekimais ir nuveiktais darbais, apþvelgtos ateinanèiø metø perspektyvos, bûsimi projektai. Jurbarko rajono bendruomenes kvieèiame registruotis á renginá iki gruodþio 5 d. Tel. (8 447) 70 194 arba el. Paðtu akvile.bialoglovyte@jurbarkas.lt Þemës ûkio skyrius Paskelbti konkursai direktoriø pareigoms uþimti Jurbarko rajono savivaldybës administracija paskelbë konkursus jurbarko Aþuoliuko mokyklos direktoriaus ir seredþiaus stasio ðimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pareigoms uþimti. Daugiau informacijos https://www.jurbarkas.lt/index.php?127633643 Teisës ir civilinës metrikacijos skyrius Dël poveikio aplinkai vertinimo atrankos (vëjo jëgainiø statyba) 2018 m. Spalio mënesá aplinkos apsaugos agentûra informavo jurbarko rajono savivaldybës administracijà apie gautà ir UAB Ekosistema parengtà UAB Eko srautas planuojamos ûkinës veiklos vëjo jëgainiø statybos ir eksploatacijos, numatomos vykdyti bendþiø, dainiø ii, kuturiø ir rotuliø ii k., jurbarkø sen., jurbarko rajono savivaldybës administracinëje teritorijoje, informacijà atrankai dël poveikio aplinkai vertinimo. Informacija dël poveikio aplinkai vertinimo buvo patalpinta jurbarkø seniûnijos informacinëje lentoje. Gautas 16 gyventojø pasiraðytas raðtas, kuriame nepritariama vëjo jëgainiø statybai. Jurbarko rajono savivaldybës administracija, ávertinusi esamà situacijà ir iðnagrinëjusi vëjo jëgainiø vietas, pateikë pasiûlymà aplinkos apsaugos agentûrai tikslinti vëjo jëgainiø vietas, kiek galima atitraukiant jas nuo gyvenamøjø namø, kad nebûtø paþeisti gyventojø interesai. 2018 m. lapkrièio 19 d. Jurbarko rajono savivaldybës administracija gavo aplinkos apsaugos agentûros raðtà, kuriame nurodë, jog dokumentø rengëjui uab ekosistema pateikë savivaldybës bei suinteresuotos visuomenës pastabas ir pasiûlymus, ir papraðë ávertinti pateiktas pastabas/ pasiûlymus, papildyti informacijà atrankai ir nurodyti, kaip buvo atsiþvelgta/neatsiþvelgta á pasiûlymus, argumentuotai ávertinti atsiþvelgimo/ neatsiþvelgimo prieþastá. Aplinkos apsaugos agentûra, teisës aktø nustatyta tvarka, informacijà apie priimtus sprendimus paskelbs visuomenei susipaþinti internetinëje svetainëje www.gamta.lt bei pateiks atsakymà, kaip ávertinti savivaldybës ir visuomenës pasiûlymai priimant atrankos iðvadà dël vëjo jëgainiø statybos ir eksploatacijos, numatomos vykdyti bendþiø, dainiø ii, kuturiø ir rotuliø ii k., jurbarkø sen., jurbarko rajono savivaldybës administracinëje teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybës tarybos ir mero sekretoriatas Vadþgiriui Lietuvos Maþosios kultûros sostinës vardas Ketvirtadiená, lapkrièio 29 d., Kultûros ministerijoje Vadþgiriui oficialiai suteiktas Lietuvos Maþosios kultûros sostinës vardas. Vertinimo komisija ðiemet konkurso bûdu atrinko geriausiai pasiruoðusius miestelius tapti 2019 metø maþosiomis Lietuvos kultûros sostinëmis. Jomis paskelbtos: Alytaus apskrityje Veisiejai, Kauno apskrityje Þieþmariai, Klaipëdos apskrityje Mosëdis, Marijampolës apskrityje Liudvinavas, Panevëþio apskrityje Adomynë, Ðiauliø apskrityje Baisogala, Tauragës apskrityje Vadþgirys, Telðiø apskrityje Kuliai, Vilniaus apskrityje Nemëþis, Utenos apskrityje Dusetos. Kultûros ministerijoje vykusiame susitikime aptartos 2019 metø maþøjø Lietuvos kultûros sostiniø programos, pasidalyta nuomonëmis apie projekto ágyvendinimo perspektyvas ir iððûkius, sukaupta patirtimi ágyvendinant 2018 metø projektà. Ministrë L. Ruokytë-Jonsson pasveikino 2019-øjø metø maþøjø kultûros sostiniø deðimtukà. Mûsø laiko inf., Luko Bakðio nuotr. Metø ûkis. Gausø apdovanojimø derlius ûkininkø sàjungos pirmininkui Bene ásimintiniausia diena Jurbarko rajono ûkininkø sàjungos pirmininkui Raimundui Jovarauskui. Lapkrièio 24 dienà Raudonës pilyje á scenà jis, kaip vienas ið ðventës organizatoriø ir ðeimininkø, lipo ne tik pradëti tradicinës þemdirbiø ðventës, pasveikinti geriausius þemdirbius, bet pats ir atsiimti garbingiausiø apdovanojimø. Ðeðtadienio dienà Raudonës pilyje ávyko tradicinë, jau 25-oji, Metø ûkis ðventë, kurios metu pagerbti ðio konkurso nugalëtojai geriausi rajono ûkininkai, uþ nuopelnus Jurbarko kraðtui pagerbti þemdirbiai. Rajono meras savivaldybës þenklu Uþ nuopelnus Jurbarko kraðtui apdovanojo Pauliø kaimo ûkininkà Vygantà Barðauskà. Jam ðis pripaþinimo þenklas atiteko uþ paþangø ûkininkavimà, dalyvavimà edukaciniuose projektuose, aktyvià visuomeninæ veiklà. Tokiu pat þenklu rajono meras pagerbë Jurbarko rajono ûkininkø sàjungos pirmininkà Raimundà Jovarauskà. Pastarasis apdovanotas uþ aktyvià visuomeninæ veiklà, sëkmingà atstovavimà ûkininkams Lietuvos ûkininkø sàjungoje. Dar vienas apdovanojimas skirtas ûkininkui Povilui Parnarauskui uþ ilgametá sëkmingà vadovavimà Medininkø þemës ûkio bendrovei, iðtikimybæ gimtinei, nuolatinæ paramà Ðimkaièiø kraðto þmonëms, taèiau dël ligos jis renginyje dalyvauti negalëjo. Á scenà atsiimti apdovanojimø lipo ðiømetinio konkurso Metø ûkis 2018 nugalëtojai, atrinkti ið 28 ûkiø. Tai pirmosios vietos Jonas ir Lina Liubancai ið Erþvilko seniûnijos, antrosios Vilma ir Dþeraldas Kuèinskai ið Veliuonos seniûnijos, treèiosios Asta ir Rièardas Girdþiai ið Girdþiø seniûnijos. Rugsëjo mënesá komisija, vadovaujama rajono savivaldybës administracijos direktorës Vidos Rekeðienës, tris savaites lankë Jurbarko rajono ûkius, kuriuos ðiam konkursui pasiûlë seniûnijos ir bendruomenës. Pagerbti ir bendruomeniðkiausi, inovatyviausi kraðto ûkininkai. Nominacija Uþ netradicinës þemës ûkio ðakos vystymà ðiemet atiteko Sigitai Tûrovaitei ið Jurbarkø seniûnijos, Uþ sodybos aplinkos puoselëjimà Daliai ir Arvydui Bakanams ið Veliuonos seniûnijos, Uþ ûkyje iðaugintos þemës ûkio produkcijos inovatyvø perdirbimà Nerijui Blaþiui ið Jurbarkø seniûnijos, Jaunasis ûkininkas Tadui Meðkauskui ið Jurbarkø seniûnijos. Nominacijoje Uþ bendruomeniðkumà apdovanojimai skirti net 13 rajono þemdirbiø. Ið Erþvilko seniûnijos: Alvydui Vilèinskiui, Alfonsui Liubancui, Þilvinui Oberauskui, Janinai ir Tomui Maèiuliams. Ið Raudonës seniûnijos: Virgilijui Palaièiui, Gitanai ir Rolandui Kaèiukams. Ið Smalininkø seniûnijos: Arvydui Gavëniai, Gintai ir Vytautui Rimaðauskams. Rajono meras savivaldybës þenklu Uþ nuopelnus Jurbarko kraðtui apdovanojo (ið kairës) ûkininkà Vygantà Barðauskà ir Jurbarko rajono ûkininkø sàjungos pirmininkà Raimundà Jovarauskà. Dar vienas apdovanojimas skirtas Povilui Parnarauskui, taèiau jis neatvyko. Ið Ðimkaièiø seniûnijos: Algiui Dobilui, Aurelijai Gedminienei. Ið Juodaièiø seniûnijos Leonui Butkui, Jurbarkø Vytautui Giedraièiui, Skirsnemunës Aldonai ir Edmundui Ðtulams. Kiekvienais metais seniûnijos ir bendruomenës ðio konkurso Komisijai teikia vis daugiau siûlymø ir kitoms ðio konkurso nominacijoms. Specialiais pripaþinimo þenklais, E. Ðtulo nukaldintais simboliniais noragais, pagerbti ir Lietuvos vardà garsinantys geriausi Jurbarko kraðto artojai tëvas ir sûnus, Susipaþinkite su geriausiais rajono ûkininkais Lina ir Jonas Liubancai savo ûkininkavimo kelià pradëjo 2001 metais Jono tëviðkëje Sniegoniðkës kaime, Erþvilko seniûnijoje.ðiuo metu ûkyje dirbama daugiau nei 250 ha þemës, auginami tradiciniai þemës ûkio augalai. Kasdieniuose darbuose ûkininkams padeda dvi jø dukros. Tëvø joms áskiepyta meilë þemei nenuëjo per niek jos nemano, kad gyventi kaime sunku ir nepatrauklu, su malonumu sektø savo tëvø pëdomis, tæsdamos ûkininkavimo tradicijas. Stanislovas ir Tadas Marcinkai. Ðiømetinës þemdirbiø ðventës nesugadino ir pirmasis ðaltukas á Raudonës pilá kraðto þemdirbiai suvaþiavo neiðsigandæ itin slidþiø keliø. Pajuokauta, kad rajono ûkininkai iðlaiko visus tiek gamtos, tiek valdþios siunèiamus iðbandymus. Ðio renginio organizatoriai - Jurbarko rajono savivaldybë, Jurbarko rajono ûkininkø sàjunga ir Lietuvos þemës ûkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono biuras. Susirinkusiems ðeðtadiená koncertavo Evelina Saðenko su grupe. Vilmos ir Dþeraldo Kuèinskø ûkis ákurtas 2005 metais Tamoðiø kaime, Veliuonos seniûnijoje. Tai specializuotas augalininkystës ûkis. Kasmet deklaruojama apie 240 ha þemës ûkio naudmenø. Auginami tradiciniai þemës ûkio augalai kvieèiai, rapsai, mieþiai. Ðeimos galva Dþeraldas ûkininkavimo tradicijas ir norà dirbti þemæ paveldëjo ið savo darbðèiø tëvø, kurie ir ðiuo metu ûkininkauja Tamoðiø kaime. Vilma ir Dþeraldas Kuèinskai yra darbðtûs, atsakingi bei aktyvûs ûkininkø bendruomenës nariai, savo seniûnijoje kasmet organizuoja vietinius þemdirbius vienijanèià ðventæ. Ðeima augina dukrà Adrijà ir sûnø Pijø. Asta ir Rièardas Girdþiai ûkininkauti pradëjo prieð 19 metø, apsigyvenæ savo protëviø sodyboje. Ûkis ásikûræs Kavoliø kaime, Girdþiø seniûnijoje. Ðiuo metu ûkyje laikoma 16 raguoèiø. Kaip ir dauguma, ûkininkauti pradëjo atgavæ nuosavybës teisæ á þemæ, ûkis vis plëtësi ir ðiuo metu yra dirbama 250 ha þemës, buvo atstatyti ir rekonstruoti gamybiniai pastatai, pritaikyti þemës ûkio reikmëms. Ðie darbðtûs ûkininkai spëja ne tik visus þemës ûkio darbus laiku nudirbti, bet ir kiekvienà savo sodybos kampelá priþiûrëti ir iðpuoselëti. Ðeimoje uþaugo dvi dukros ir namuose tëvus dar dþiugina sûnus. Rajono savivaldybës inf., Mûsø laiko inf.

Rasa Murauskienë murauskiene.rasa@gmail.com Þemës mokesèiø klausimas Jurbarko rajono savivaldybës tarybos nariams ir toliau neduoda ramybës. Prieð porà savaièiø neeiliniame posëdyje priimtas sprendimas suteikti 50 procentø þemës mokesèio lengvatà þemës savininkams uþ þemës ûkio paskirties þemës sklypus, nepalengvino turinèiø kitos paskirties sklypø ar nuomojanèiø valstybinæ þemæ gyventojø mokestinës prievolës. Daugumai jø uþ þemæ reikia mokëti kur kas daugiau nei praëjusiais metais, tad dalis mokesèio smaugiamø gyventojø kreipësi á savivaldybës tarybà su praðymu sumaþinti arba visai atleisti nuo 2018 metø þemës mokesèio. Tarybos nariai vakar vykusiame savivaldybës Tarybos posëdyje dël þemës nuomos mokesèio lengvatos jokio sprendimo taip ir nepriëmë, nors komitetuose buvo linkæ ið dalies jà trims pareiðkëjams suteikti, o daugumai individualiø praðymø pareiðkëjø suteikë skirtingà procentinæ lengvatà, kad þemës mokestis nebûtø didesnis nei buvo 2017 metais (su tada pritaikyta 20 proc. lengvata). Padidino tarifà uþ þemës nuomà Valstybinës þemës nuoma ðiemet pabrango ne tik dël Registrø centro perskaièiuotø verèiø, bet ir dël didesnio savivaldybës nustatyto þemës mokesèio tarifo. Gerokai padidinti valstybinës þemës nuomos kainà, kad jos neapsimokëtø pernuomoti brangiau, papraðë ûkininkø sàjunga. Jurbarko ûkininkø sàjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas susitikime su þemës savininkais patvirtino, kad tai ûkininkø sàjungos inicijuotas praðymas, nes tiek visoje Lietuvoje, tiek mûsø rajone yra labai daug iðnuomotos valstybinës þemës, kuri yra pernuomojama neteisëtai. Að net þinau vardus ir pavardes tø þmoniø, ir jie ne Jurbarko rajone, ir neina sukontroliuoti, nes viskas vyksta pusiau ástatymiðkai, kalbëjo R. Jovarauskas. Tokia pozicija kirto per kiðenæ sàþiningai ûkininkaujantiems ir valstybinës þemës plotus besinuomojantiems gyventojams. Jei nuosavai þemës ûkio paskirties þemei mokesèio tarifas buvo nustatytas 1,15, tai nuomojamai ið valstybës þemei 1,7 proc. Registrø centrui perskaièiavus þemës vertæ, ir pritaikius tà tarifà uþ iðnuomotus þemës ûkio paskirties valstybinës þemës sklypus, lyginant su 2017 metais, padidëjo ir þemës mokesèio kaina. Dël nuomos mokesèio atsisako ir þemës Dël 2018 metø þemës nuomos mokesèio lengvatos suteikimo á savivaldybæ su praðymais kreipësi 3 asmenys ir viena ámonë. Prieð tarybos posëdá vykusiuose komitetø svarstymuose buvo iðklausytos prieþastys, kodël praðoma lengvatos. Viena ið pareiðkëjø praðo sumaþinti þemës nuomos mokestá, nes ðis padidëjo 27 procentais. Moteris pasëliø nedeklaruoja, gyvena viena ir gauna tik senatvës pensijà. Ji jau ðiø metø lapkrièio mënesá yra pateikusi praðymà dël þemës sklypo atsisakymo. Ðiais metais pareiðkëjai priskaièiuota 104 eurø suma, tuo tarpu 2017 metais mokëjo 82 eurus. Kita Jurbarko rajono gyventoja praðo sumaþinti nuomos mokestá uþ iðsinuomotus 8,8308 ir 9,41 ha sklypus, nes mokestis, lyginant su 2017 metais, padidëjo 46 procentais. Ðeima ûkininkauja, laiko þirgus ir augina grûdines kultûras. Teigiama, kad prie sunkumø prisidëjo 2017 metø lietinga vasara, nes tada prarado daug ðieno, o 2018 metais sausra iðdegino ir þolæ, ir kultûras. Jau ne vienerius metus dël mokesèio sumaþinimo ar visai nuo jo atleidimo kreipiasi ir Þemës ûkio kooperatyvas Jurbarko linø verslas. Kooperatyvas nuo 2013 metø nevykdo veiklos, turi likviduojamos ámonës statusà, taèiau visus mokesèius privalo mokëti, tame tarpe ir nekilnojamojo turto, þemës nuomos mokestá. Parduoti turto ðiuo momentu nepavyko, todël veiklos nevykdantis kooperatyvas turi susimokëti 1147 eur mokestá. Apmokestintas tokia suma sklypas Jurbarko mieste uþima vienà hektarà ploto. Dël ðiø pareiðkëjø tarybos nariai susiskirstë á dvi stovyklas vieni siûlë 50 proc. lengvatà visiems, kiti iðvis lengvatos neteikti. Kadangi bendro sprendimo nerado, iðvis jo ir nepriëmë. Mokestis ðiems gyventojams liko nepasikeitæs. Pakeitæ miesto ribas pakëlë ir mokestá Taip pat Taryba gavo devynis individualius praðymus sumaþinti þemës mokestá uþ nuosavybës teise priklausianèius sklypus. Visi jie Jurbarko mieste, kur þemës vertë kur kas didesnë nei rajone. Iðplëtus teritorines Jurbarko miesto ribas, dalis gyventojø atsidûrë tokio perskirstymo þabangose. Priminsime, kad ir praëjusiais metais beveik visi ðie asmenys praðë atleisti nuo mokesèio arba já sumaþinti. Tarybos nariai tada gana skeptiðkai paþiûrëjo á ðià problemà, kai kurie ið jø ir su kritika. Gal dël tos prieþasties ðiemet á savivaldybës komitetø posëdþius atëjo tik vienas kitas ið praðanèiøjø lengvatos dauguma iðdëstë padëtá praðymuose ir atsakymo laukë Tarybos posëdyje. Èia bûta visko ir aðarø, ir grasinimo badauti prie savivaldybës, ir praðymø nupirkti sklypus savivaldybei uþ maþesnæ nei rinkos kainà. Rekreacinë paskirtis padëtis be iðeities Daugiausiai problemø kyla tiems þemës savininkams, kuriø valdos Muitinës gatvëje, ðalia vandenvietës, link Smukuèiø. Dalis sklypø pakliûva á rekreacinæ naudojimo zonà. Visuose komitetø posëdþiuose tarybos nariø verdiktà iðklaususi Jovita Butkienë viena ið tø, kuriø sklypas yra minëtoje vietoje Muitinës gatvëje prie Smukuèiø kelio. Jos sesers valda irgi ðalia. Ðiais metais man reikia sumokëti 703 eurø mokestá. Pernai mokëjau 434 eurus. Taryba tada suteikë 20 proc. lengvatà, kaip bus ðiemet, neþinau, gûþèiojo peèiais moteris, sakydama, kad praðydama lengvatos jauèiasi nemaloniai, bet be savivaldybës pagalbos nemato kitos iðeities. Ji nedirba, slaugo savo mamà. Mamos pensija ir slaugos pinigai vienintelës moters pajamos, tad norint sumokëti uþ þemæ jai tenka imti kredità arba taupyti visus metus. Jà, kaip ir kitus to kvartalo gyventojus, neramina ateitis. Ðiemet sklypo vertë padidëjo 17 000 eurø, tuo paèiu ir mokestis, aiðkina moteris. Jai niekaip nepavyksta hektarà uþimanèio sklypo parduoti, nes suþinojæ apie þemës mokestá dingsta pirkëjai. Padalinti sklypà á maþesnius ir pardavinëti atskirai, moteris sako neturinti galimybës, nes reikëtø sumokëti uþ projektavimà, o lëðø tam neturi. Virvë ant kaklo toks sklypas. Rekreacinis, visuomeninës paskirties. Iðeina viskas kaip ir valstybës. O mokestá mokëti reikia. Tiesiog tikëjomës kad ta atkurta nuosavybë, istorinë mûsø þemë, liks vaikams, o dabar jos net parduoti neina, apgailestavo dël susidariusios apgailëtinos padëties jurbarkietë. Kad mokestis bûtø kaip 2017 metais, Taryba turëtø jai sumaþino mokestá 35 proc. 2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 /3 Mokesèiai uþ þemæ DUSINA sklypø savininkus vël praðë tarybos pagalbos Paveldëjimo teise ásigijæ þemës sklypus ir smaugiami mokesèiø gyventojai nenori bûti kasmetiniais praðinëtojais - jie laukia þadëtø pokyèiø. Finansø skyriaus vyr. specialistë Graþina Ilgevièienë pristatë pareiðkëjø praðymus dël lengvatø. Dar vienam Muitinës gatvës gyventojui, turinèiam rekreacinës paskirties 4,8 ha sklypà uþliejamose pievose ðiemet suskaièiuotas mokestis 2661 Eur. Pernai vyriðkis mokëjæs su savivaldybës pritaikyta 20 proc. lengvata 1377 eurus. Mokestis uþ þemæ iðaugo 50 proc. Po Tarybos sprendimo sumaþintas tiek pat procentø kiek iðaugo nuo praëjusiø metø. Pateikti praðymus dël þemës mokesèio sumaþinimo pateikæ kiti gyventojai taip pat nurodo ávairias prieþastis, kodël neturi galimybës sumokëti þemës mokesèio. Atsiëmæ þemæ atkûrus nuosavybæ, negali ja naudotis kaip planavo, nes nëra þadëtos infrastruktûros, blogas privaþiavimas, nëra elektros, van- dentiekio, nuotekø ðalinimo. Ðiais metais perskaièiavus Registrø centrui þemës vertes vieniems mokestis nuo praëjusiø metø skiriasi vos keliais procentais, kitiems, kaip jau matëme, ir 50-èia procentø. Kaþkada gràþintai þemës ûkio paskirties þemei savininkø pageidavimu buvo pakeista paskirtis, kam á komercinæ, kam á gyvenamàjà teritorijà. Tarybos nariai tiek pernai, tiek ðiemet diskutuoja ir neranda iðeities, kaip padëti nesëkmingai verslà suplanavusiems jurbarkieèiams, kuriuos ir pati nuskriaudë, staiga pakeisdama miesto teritorijos ribas. Tarybos narys Donatas Jackis, èia susirinkusiø gyventojø manymu, vienintelis posëdþio metu siûlë ðá klausimà spræsti ið esmës vienàkart laikytis paþadø ir sutvarkyti tà Muitinës gatvës kvartalà taip, kad þmonëms jau antrus metus nereikëtø praðyti pagalbos. Taip pat siûlë savivaldybei diskutuoti su Registrø centru dël tokio nesuprantamo þemës vertës nustatymo. Ieðkoti ilgalaikiø sprendimo bûdø politikai nemëgina. Pernai dar svarstæ galimybæ pakoreguoti bendràjá miesto planà, þemës savininkams tuo klausimu nieko nebeþadëjo. Kas þino, gal ðá klausimà ásitrauks á rinkiminæ programà, arba tiesiog paliks taip kaip yra kasmet svarstys tas paèias aplinkybes ir klausimà suteikt ar nesuteikt lengvatà. DINARA kvieèia á dvigubà ðventæ Dariaus Ðulèiaus nuotr. Þinoma Jurbarko kraðto dizainerë ir siuvëja Dinara Klapatauskienë kvieèia á naujausià savo drabuþiø kolekcijos pristatymà, kuris vyks naujoje vietoje. Bus dviguba proga pasveikinti, nes mados namai ásikûrë naujoje vietoje Dinaros mados namai persikëlë ið Vytauto Didþiojo gatvës á senamiestá, Kauno gatvæ, á kur kas erdvesnes patalpas. Visus, kurie nori nuoðirdþiai su manimi kartu pasidþiaugti nauju mano gyvenimo etapu, kvieèiu á DINARA mados namus, adresu Kauno g. 54, Jurbarkas. Jau ðeðtadiená, gruodþio 1 dienà, 12 valandà. Pristatysiu DINARA þiemos'19 drabuþiø kolekcijà... Tik labai praðau, neiðlaidaukite gëlëms!!!, - raðoma ðios dizainerës feisbuko paskyroje. Jurbarkieèiai ir miesto sveèiai nebus pirmieji, kurie pamatys ðià Dinaros kolekcijà. Lapkrièio pabaigoje Joniðkio kultûros centre mados ir dizaino renginyje pristatytos trys kûrëjø kolekcijos, tarp kuriø ir DINARA þiemos'19 þiemos kolekcija bei jurbarkietës Indrës Kateivës Inka papuoðalai. Dinara drabuþiø kûrimo versle dirba daugiau nei 30 metø. 26-erius siuvo ir kûrë privatiems klientams, o keletà pastarøjø metø kuria kolekcijas. Dinaros klientës gyvena ne tik Jurbarke, bet ir visoje Europoje. Labai daug jos kurtø drabuþiø iðkeliauja á uþsiená. Jurbarkieèiai iki ðiol geru þodþiu mena Dinaros kolekcijos Baltas vakaras pristatymà, á kurá sukvietë praëjusiø metø vasarà ir kuris sulaukë didþiulio susidomëjimo. Visur suspëju todël, nes dirbu labai mëgstamà darbà. Tai ir hobis, ir darbas, ir gyvenimo bûdas. Dël to esu labai laiminga. Sunku perteikti ðià bûsenà, bet energija kyla tiesiog bedirbant esu be galo laimingas þmogus, dar prieð metus Mûsø laikui sakiusi ji. Mûsø laiko inf.

4/ 2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 KAINOS PRAËJUSÁ ÐEÐTADIENÁ (lapkrièio 24 d.) JURBARKO TURGUJE 1 l spanguoliø 3 3,50 Eur 3 l obuoliø sulèiø 3,50 Eur 1 kg obuoliø 0,40 0,60 Eur 200 g dþiovintø obuoliø 2 Eur 1 kg kriauðiø 0,80 1 Eur 1 kg slyvø 1 1,30 Eur 1 kg agurkëliø 2 Eur 1 kg juodøjø ridikø 0,80 Eur 1 kg bulviø 0,20 0,30 Eur 1 kg pipirø 0,50 1,20 Eur 1 kg svogûnø 0,50 Eur 1 kg svogûnø laiðkø 5 Eur 1 kg salotø 6 Eur 1 kg èesnakø 3 Eur 1 kg kanapiø sëklø branduoliø 10 Eur 1 kg lazdynø rieðutø 4 Eur 1 kg graikiðkø rieðutø 2,50 Eur 1 kg gliaudytø graikiðkø rieðutø 12 Eur 1 kg anakardþiø rieðutø 13 Eur 1 kg gliaudytø moliûgø sëklø 8 Eur 0,5 l medaus 4,50 Eur 1 l pieno 0,60 Eur 1 l grietinës 4 Eur 1 kg sviesto 9 Eur 1 kg varðkës 1,60 2 Eur 1 kg varðkës sûrio 4,50 Eur 1 kg strimeliø 1,50 Eur 1 kg þiobriø 2,50 Eur 1 kg vytintø þiobriø 6,80 Eur 1 kg raudø 1,50 Eur 1 kg karðiø 2,30 Eur 1 kg rûkytø karðiø 4,50 Eur 1 kg ðalviø 3,80 Eur 1 kg rûkytø ðalviø 7,80 Eur 1 kg upëtakiø 5,20 Eur 1 kg Ûkininkø laðiniø 4,40 Eur 1 kg vytintø laðiniukø 6,80 Eur 1 kg sûdytø laðiniø 4,90 Eur 1 kg sûdytos ðoninës 5,20 Eur 1 kg iðpjovos 5,50 Eur 1 kg skilandþio 10,10 Eur 1 kg rûkytos kulninës 3,50 Eur 1 kg Jurbarkø deðros 5,95 Eur 1 kg Rambyno deðros 5,90 Eur 1 kg Kaziuko deðros 7,70 Eur 1 kg Kumpinës deðros 8,60 Eur 1 kg paukðtienos 4 Eur 1 kg kauliukø 1 Eur 1 kg ðonkauliø 3 Eur 1 kg karkø 1,90 Eur 1 kg taukø 2,10 Eur 1 kg spirguèiø 2,25 Eur 1 kg ðaltienos 3,55 Eur 1 kg kiaulienos slëgtainio 3,20 Eur 800 g Vaisiø duonos 2,50 Eur 2,70 kg Ajero duonos 2,85 Eur 350 g Soèiosios duonos 1 Eur 600 g tamsios juodos duonos 0,65 Eur 450 g Moèiutës pyrago 1 Eur 500 g Naminio pyrago 1,05 Eur 800 g Milþino batono 1 Eur 1 kg ðakoèio 9,50 Eur 1 kg ðakoèio lauþo 7,50 Eur 1 kg varðkës spurgø 4,95 Eur 1 kg aviþiniø sausainiø 4,60 Eur 50 kg kvieèiø 11 Eur 50 kg kvieèiø miltø 12 Eur 50 kg mieþiø 12 Eur 50 kg mieþiø miltø 13 Eur 50 kg þirniø 12 Eur Parengë Vytautas Kutkevièius Darbo kodekso ágyvendinimas realybë ir lûkesèiai Kai buvo priimtas naujasis Darbo kodeksas (DK), pasigirdo ávairiausiø mitø: esà jis parankus tik darbdaviams, jiems suteiktos visos teisës ádarbinti tik pagal terminuotas darbo sutartis arba lengvai atleisti neátinkanèius darbuotojus, o darbuotojø teisiø niekas negina. Taèiau praëjæ metai su naujuoju Darbo kodeksu parodë, kad realybë yra daug optimistiðkesnë. Valstybinë darbo inspekcija (VDI) sako, kad þmonës per pirmuosius DK metus aktyviai konsultavosi ir domëjosi teisës aktø pakeitimais. Sulaukta 46 proc. daugiau skambuèiø konsultacijoms. Daþniausiai buvo uþduodami klausimai dël ádarbinimo ir darbo sutarties, darbo ir poilsio laiko, darbo uþmokesèio ir kitø klausimø. Taip pat reikia paminëti, kad VDI konsultacijas teikia ir per Facebook à. Èia konsultacijø skaièius taip pat smarkiai iðaugo. Darbo kodeksas iðplëtë ir darbo ginèø komisijø kompetencijas: dabar darbo ginèai nagrinëjami ir dël tokiø klausimø, kaip atleidimo ið darbo teisëtumas, dël kolektyvinio darbo ginèo ir pan. Per metus darbo ginèø komisijos sulaukë 24 proc. daugiau reikalavimø nagrinëti darbo ginèà. Bet reikia paminëti ir tai, kad taikos sutarèiø buvo sudaroma dvigubai daugiau nei pernai. Taikos sutartys ar reikalavimø atsisakymas iki posëdþio rodo, kad darbo ginèø komisijos realizuoja esminæ savo paskirtá skatinti ginèo ðalis susitarti, tenkinant þmogiðkuosius lûkesèius bei vykdant tai teisiðkai pagrástai ir operatyviai. Policininkai prie Stakiø sustabdë brakonieriavimu átartus þinomus vyrus Lapkrièio 21 dienos vakarà Jurbarko rajone, prie Stakiø, policijos pareigûnai sustabdë átarimø sukëlusá visureigá Jeep Grand Cherokee, kuriuo vaþiavo keturi vyrai. Automobilio priekaboje policininkai rado nuðautà elnià ir du kiðkius, o bagaþinëje - stirnos jauniklá. Kadangi medþioklës lapas buvo tuðèias, policininkai iðkvietë aplinkosaugininkus, raðo DELFI. Paaiðkëjo, kad brakonieriavimu átariami vyrai - neeiliniai pilieèiai. Du ið jø yra garsûs aplinkosaugininkai: buvæs aplinkos (o paskui ir energetikos) viceministras Aleksandras Spruogis ir buvæs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevièius. Pareigûnai visureigá, vairuojamà R. Masilevièiaus, sustabdë treèiadienio vakarà, apie 21 val. "Pareigûnø (sustabdþiusiø visureigá, - aut. past.) pavardþiø neávardinsiu, taèiau jiems padëkosiu uþ aktyvià tarnybà ir principingumà. Nesinori sureikðminti ðio ávykio, nes uþfiksuotas administracinis nusiþengimas, ir tai mûsø kasdienybë", - "Mûsø laikui" kità dienà komentavo Jurbarko rajono policijos komisariato virðininkas Aivaras Dumèius, patikinæs, kad rajono policijos pareigûnai principingai elgis ir ateityje. Delfi, Mûsø laiko inf. Terminuotøjø darbo sutarèiø pasiraðyta kiek daugiau kaip 120 tûkst., taèiau palyginti su metais iki DK, jø yra 20 proc. maþiau. Vadinasi, gàsdinimai, kad darbdaviai rinksis tokio tipo sutartis, nepasitvirtinimo: VDI duomenys patvirtina, kad neterminuotos sutartys nebuvo keièiamos á terminuotas. Taigi apibendrinant per metus gautus duomenis VDI teigia, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai aktyviau domisi DK nuostatomis ir ágyvendinimu, efektyviau sprendþiami darbo ginèai. Formuojantis DK taikymo praktikai, vis labiau bus galima iðryðkinti teigiamus arba neigiamus naujo DK poveikio socialinëje ir ekonominëje erdvëse rezultatus. Daugiau informacijos galima rasti internete adresu www.socdialogas.lt Seniûnijos atnaujina ûkininkø valdas Rajono seniûnijose duris vis daþniau praveria ûkininkai. Artëjant metø pabaigai jø visø laukia prievolë atnaujinti valdos ir ûkininko ûkio duomenis. Tà padaryti jie turi iki gruodþio 31 d. Neatnaujinus valdos (ûkio) duomenø per registrø nuostatuose nustatytà terminà jie bus iðregistruoti. Juodaièiø seniûnijos seniûnei Alvinai Bunikienei tà daryti tenka paèiai, tad kiekvienà dienà daugëja suskubusiø susitvarkyti savo valdas ûkininkø. Jau daug ûkininkø atnaujino, suspësime tà darbà atlikti. Vienas kitas tik naudojasi elektroninëmis paslaugomis, sakë seniûnë. Ûkininkø praðoma neatidëlioti valdø (ûkiø) duomenø atnaujinimo iki paskutinës metø savaitës. Dël didelio praðymø skaièiaus ir registrø tvarkytojø darbø gausos gali atsirasti delsimø, dël kuriø galite nespëti ðiemet atnaujinti valdos (ûkio) duomenø. Mûsø laiko inf. AB Kauno energija skelbia nuomos konkursà administracinio pastato, esanèio V. Kudirkos g. 33, Jurbarke (unikalus Nr. 9497-8002- 8019, bendras nuomojamø patalpø plotas 888.27 kv. m). Juridiniai ir fiziniai asmenys, pasiûlymus raðtu turi pateikti iki 2018 m. gruodþio 14 d. paðtu adresu Raudondvario pl. 84, Kaunas arba pristatyti minëtu adresu á 203 kab. Detalesnë informacija skelbiama AB Kauno energija interneto tinklalapyje adresu www.kaunoenergija.lt, skiltyje Bendrovës veikla / Konkursai. Dël papildomos informacijos praðome kreiptis darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 13.00 val., tel. (8 37) 30 56 64, mob. 8 611 40 755, el. p. s.meskauskas@kaunoenergija.lt arba adresu Raudondvario pl. 84, Kaunas, V aukðtas, Turto apskaitos skyrius (506 kab.). Gruodá ðilumos kaina Jurbarke bus 5,8 proc. maþesnë, nei pernai Vykdydama Lietuvos Respublikos Ðilumos ûkio ástatymo (Þin., 2003, Nr. 51-2254) bei Ðilumos ir karðto vandens kainø nustatymo metodikø nuostatas, AB Kauno energija valdyba savo 2018 m. lapkrièio 23 d. sprendimu Nr. 2018-29-1 nustatë ðias galutines centralizuotai tiekiamos ðilumos ir karðto vandens kainas, ásigaliosianèias nuo 2018 m. gruodþio 1 dienos: - gyventojams vienanarë ðilumos kaina uþ suvartotà ðilumos kieká 5,34 ct/kwh su 9 proc. PVM, - kitiems vartotojams vienanarë ðilumos kaina uþ suvartotà ðilumos kieká 5,93 ct/kwh su 21 proc. PVM. Palyginus su 2017 m. gruodþio mënesiu, ði kaina bus 5,8 proc. maþesnë. Kainos sumaþëjimà átakojo bazinës ðilumos kainos perskaièiavimas ir su juo susijæs faktiniø ir á ðilumos kainà áskaièiuotø kuro ásigijimo ir suvartojimo bei ðilumos ásigijimo kainø skirtumo gràþinimas vartotojams. Maþesnë bazinë ðilumos kaina nustatyta ávertinus bendrovës investicijø á efektyvumo didinimà gràþà. Ið viso per ðiuos metus nuo geguþës 1 d. AB Kauno energija vartotojams bus gràþinusi apie 2,4 mln. eurø ðio skirtumo. Taip pat buvo nustatytos ir karðto vandens kainos (kai karðto vandens tiekëjas AB Kauno energija ): Prenumeruokite laikraðtá Mûsø laikas! Prenumeratos kainos Ámonëms 1 mën. 4,00 Eur, 3 mën. 12,00 Eur. Gyventojams 1 mën. 3,50 Eur, 3 mën. 9,75 Eur. Eil. Nr. 1. 2. Rodiklio pavadinimas Karðto vandens kainos vartotojams daugiabuèiuose namuose (gyventojams su 9 proc. PVM): Karðto vandens kainos kitiems vartotojams (su 21 proc. PVM): Karðto vandens kainos 5,48 Eur/m 3 6,04 Eur/m 3 Visà informacijà apie kainas, kainø dedamàsias, name suvartotà ðilumà, vidutinius mokëjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovës interneto svetainëje www.kaunoenergija.lt.

VTEK: kontrolierius paþeidë ástatymà. Svarstytas skundas ir dël administracijos direktorës Vyriausioji tarnybinës etikos komisija (VTEK) treèiadiená vienbalsiai nusprendë, kad Jurbarko rajono savivaldybës Kontrolës ir audito tarnybos kontrolierius Saulius Jakðtys paþeidë Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo reikalavimus laiku ir tinkamai deklaruoti privaèius interesus (5 straipsnio 1 dalis). Tyrimo duomenys rodo, kad minëtàsias pareigas S. Jakðtys pradëjo eiti 2016 m. lapkritá, taèiau ðiuos duomenis deklaravo tik ðiø metø lapkritá vëluodamas dvejus metus. Interesø derinimo ástatymas numato, kad valstybinëje tarnyboje dirbantys asmenys turi pateikti privaèiø interesø deklaracijà per 30 kalendoriniø dienø nuo jø priëmimo ar paskyrimo á pareigas dienos. Valstybinëje tarnyboje dirbantys asmenys, pripaþinti paþeidæ privaèiø interesø deklaravimà reglamentuojanèias Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo nuostatas, vienerius metus nuo paþeidimo paaiðkëjimo dienos negali bûti skatinami. Taip pat lapkrièio 28 dienà VTEK priëmë dar vienà sprendimà, susijusá su Jurbarko rajono savivaldybës administracijos direktore. Dël procedûriniø prieþasèiø apsispræsta atidëti sprendimo priëmimà dël Jurbarko rajono savivaldybës administracijos direktorës V. Rekeðienës elgesio. VTEK tiria, ar ji nepaþeidë Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo draudimo naudotis ir leisti naudotis valstybës ar savivaldybiø valdo- Vidiniø intrigø draskomi Jurbarko liberalai iðsirinko kandidatà á merus bei iðsirinko skyriaus pirmininkà. Pagaliau paaiðkëjo, kà Jurbarko liberalai siunèia á kovà dël rajono vadovo posto. Juo sieks tapti Seimo narys, buvæs rajono meras Rièardas Juðka. Jurbarko skyriaus liberalø sàjûdþio atstovai kandidatà á merus penktadienio, lapkrièio 23-iosios vakarà, slapto balsvimo bûdu rinkosi ið dviejø kandidatø jau minëto R. Juðkos ir jo padëjëjos bei skyriaus pirmininko pavaduotojos Liudmilos Norkaitienës. Tà patá vakarà iðrinktas ir naujasis partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas. Juo dar vienai kadencijai perrinktas Gvidas Byèius, rajono savivaldybës tarybos narys. Susirinkimo metu kandidatø sàraðo á rajono savivaldybës tarybà penktadiená nepatvirtino. Já tikëjosi sudaryti, reitinguoti ketvirtadiená, lapkrièio 29- àjà. Nors Jurbarko liberalai deklaruoja vienybæ, kad skirstytis ar á visuomeninius rinkimø komitetus burtis neketina, Jurbarko skyriø drasko vidinës intrigos. Jei balsavimo rezul- Kontrolës ir audito tarnybos kontrolierius Saulius Jakðtys mu turtu ne tarnybinei veiklai bei naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti. Tyrimas atliekamas gauto praneðimo pagrindu. Priminsime, kad VTEK spalio 17 dienà pradëtas tyrimas dël Jurbarko rajono savivaldybës kontrolieriaus Sauliaus Jakðèio elgesio. Buvo aiðkinamasi, ar jis nepaþeidë Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo reikalavimø laiku ir tinkamai deklaruoti privaèius interesus. Tyrimas pradëtas gauto praneðimo pagrindu. Esà, kontrolieriaus pareigas S.Jakðtys eina nuo 2016 m. lapkrièio, taèiau ðiø duomenø nëra deklaravæs. Rugsëjo 5 dienà VTEK pradëtas tyrimas dël Jurbarko rajono savivaldybës administracijos direktorës Vidos Rekeðienës elgesio. Aiðkinamasi, ar ji nepaþeidë valstybinëje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomo Vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje ástatymo draudimo nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybës ar savivaldybiø valdomu turtu ne tarnybinei veiklai (Ástatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai). Komisijai pateikta informacija, kad V. Rekeðienë 2018 m. rugpjûèio 21 d. galbût asmeniniais tikslais naudojosi ðios savivaldybës administracijos tarnybiniu lengvuoju automobiliu. Teigiama, kad á tàdien vykusá LSDP Jurbarko skyriaus tarybos posëdá ji vyko tarnybiniu automobiliu Ðkoda. Papildomai VTEK aiðkinasi, ar V. Rekeðienë nenusiþengë ðio teisës akto reikalavimams vengti interesø konflikto, o jam kilus nusiðalinti, kai galbût priëmë sau palankius sprendimus, atverianèius galimybes Jurbarko rajono savivaldybës administracijai priklausanèiu tarnybiniu automobiliu Ðkoda Superb naudotis ne tik tarnybos tikslais. Mûsø laiko inf. Liberalai: kandidatas á merus iðrinktas, skyriaus pavaduotoja traukiasi ið pareigø Kità dienà po skyriaus susirinkimo á Jurbarko kraðto ûkininkø ðventæ Rièardas Juðka atvyko be savo padëjëjos Liudmilos Norkaitienës, kuri R. Juðkà paprastai lydëdavo daugumoje rajono ðvenèiø. tatai dël kandidato á merus buvo daugmaþ nuspëjami, partijos skyriaus pirmininko rinkimø baigtis kai kuriems bendrapartieèiams buvo labai netikëta. Iki tol atvirai ir þiniasklaidai, ir skyriaus nariams deklaravæs, kad nepretenduos á skyriaus pirmininko postà, G. Byèius penktadienio vakarà persigalvojo ir Jurbarko rajono savivaldybës administracijos direktorë Vida Rekeðienë Penktadienio liberalø Jurbarko skyriaus susirinkime ne kokios nuotaikos. Jurbarko liberalø nuotr. 2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 /5 Pristatë visus pretendentus á tarybà Jurbarko skyriaus pirmininkas bei kandidatas á rajono merus Daivaras Rybakovas susirinkusiems pristatë trumpà partijos programà. Lapkrièio 23-iosios vakarà Jurbarko rajono bibliotekoje Jurbarko rajono Tëvynës Sàjungos Lietuvos krikðèionys demokratai (TS-LKD) pristatë visus 36 pretendentus á rajono savivaldybës tarybà, tarp kuriø ir valdininkai, ir medikai, ir studentai. Jurbarko skyriaus pirmininkas bei kandidatas á rajono merus Daivaras Rybakovas susirinkusiems pristatë trumpà partijos programà dalijo paþadus, ko sieks kultûros, ðvietimo, investicijø ir kitose srityse. Tà patá vakarà buvo pasveikinti ir á partijos gretas ástojæ nauji septyni asmenys. Pirmà kartà surengtame tokiame prisistatymo vakare dalyvavo ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Kandidatø á rajono tarybà sàraðo priekyje jauni politikai. Tai D. Rybakovas bei bendrapartieèiø á sàraðo prieká iðreitinguoti jauni politikai Darius Juodaitis, Graþvydas Aþna. Uþ jø rikiuojasi tarybos nariai Audronë Kurienë, Egidijus Giedraitis. TS-LKD á rinkimus eina su ðûkiu Mes jûsø pusëje. Ne visi pakliuvusieji á sàraðà panoro eiti á savivaldos rinkimus. Penktadienio vakarà savo norà trauktis ið sàraðo vieðai pareiðkë Jonas Buèinskas, kuris sàraðe buvo aðtuntas. Partijos Jurbarko skyriaus vadovybë ir dabartinëje savivaldybës tarybos kadencijoje galëjo ágyvendinti savo idëjas. Trys iðrinkti tarybos nariai priklausë valdanèiai koalicijai, ið kurios pasitraukë gana neseniai. Konservatoriams priklauso ir svarbus postas savivaldybës administracijoje administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas eina ðios partijos narys D. Juodaitis. Savivaldos rinkimai vyks kitø metø kovo 3 dienà. Mûsø laiko inf. sutiko toliau vadovauti partijai. Skyriaus pirmininko këdæ buvo siûloma uþimti jau minëtai L. Norkaitienei, kuri tam buvo davusi savo sutikimà ir buvo pasiruoðusi perimti skyriaus vairà. Man buvo ðokas, - atvirai Mûsø laikui sakë L. Norkaitienë, suþinojusi, kad G. Byèius persigalvojo, o skyriaus nariai tam neprieðtaravo. Kodël pasikeitë pastarojo nuomonë, L. Norkaitienë negalinti pasakyti. Pats G. Byèius Mûsø laiko kalbinamas ðia tema nedaugþodþiavo. Jo þodþiais, persigalvojo, nes jo papraðë skyriaus nariai. Perrinktas Jurbarko liberalø pirmininkas liko be pavaduotojos. Ðias pareigas uþëmusi L. Norkaitienë jø atsisakë dar pirmadiená. Liberalë neslepia apmaudo, kad ji bendrapartieèiø nebuvo ávertinta. Jos þodþiais, pats G. Byèius minëto susirinkimo metu atvirai partieèiams sakë, kad jis buvo formalus skyriaus pirmininkas, o visus juodus darbus nudirbdavo jo pavaduotoja L. Norkaitienë, taip pripaþinæs, kad skyriaus pirmininko pareigas ëjo jo pavaduotoja. Gal laikas baigti dirbti juodus darbus ir pradëti dirbti baltus, su ðypsena Mûsø laikui kalbëjo L. Norkaitienë. Ji taip pat iðsiuntë savo praðymà ir Seimo nariui R. Juðkai atsisako eiti jo padëjëjos pareigas. Ið partijos iðeiti jokiø minèiø neturinti. Anot paðnekovës, bëgti nuo sunkumø ne jos charakteriui ji su partija atlaikiusi ávairiausius iðbandymus, atlaikys ir ðiuos. Reikia paklusti skyriaus nariø valiai, kartoja ji. Liberalø sàjûdþio Jurbarko skyriaus nariai savo kandidatà á rajono merus turëjo iðsirinkti savaite anksèiau, lapkrièio 16 dienà. Susirinkimà liberalai atidëjo, nes tà paèià dienà vyko jaunimo talentø konkursas mefektas, kurio vienas ið komisijos nariø buvo R. Juðka. Kitø partijø Jurbarko skyriai á rajono mero rinkimus siunèia savo skyriø pirmininkus. Rajonui vadovauti sieks socialdemokratø partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Audronis Zairys, Tëvynës sàjungos Lietuvos krikðèioniø demokratø partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas, Tvarka ir teisingumas Jurbarko skyriaus pirmininkas Algirdas Gudaitis. Mûsø laiko inf.

6/ 2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 Kriminalai, nelaimës Sëdo uþ automobilio vairo neblaivûs Lapkrièio 23 dienà Jurbarke Muitinës g. sustabdytas automobilis Audi A, kurio 28 metø vairuotojui, gyv. Jurbarko r. sav. Jurbarkø k., nustatytas 1,91 prom. girtumas. Lapkrièio 24 dienà Jurbarko r. sav. Seredþiaus sen. Pikèiûnø k. pareigûnai sustabdë automobilá Audi A4 Avant, kurá vairavo 28 metø vyras, gyv. Jurbarko r. sav. Veliuonos sen. Gystënø k. Jam nustatytas 1,77 prom. girtumas. Prieðinosi sulaikomas policijos pareigûno Lapkrièio 26 dienos naktá gautas praneðimas, kad Jurbarke Kauno g., namuose, triukðmauja vyriðkis. Á ávykio vietà atvykus policijos pareigûnams, sulaikomas asmuo pasiprieðino ir ranka vienà kartà sudavë Marijampolës apskr. VPK Jurbarko r. PK Veiklos skyriaus 41 metø vyresniajam tyrëjui á kairæ rankà. Átariamasis 48 metø neblaivus (1,78 prom.) uþdarytas á areðtinæ. Pradëtas ikiteisminis tyrimas. Pavogë bièiø avilius Lapkrièio 27 dienà gautas 80 metø Jurbarko gyventojo praneðimas, kad 13.00 val. pasigedo jam priklausanèiø dviejø bièiø aviliø, buvusiø Jurbarke P. Paulaièio gatvëje, nugriuvusios sodybos teritorijoje. Artimieji nesusisiekia su á uþsiená iðvaþiavusiu jaunuoliu Lapkrièio 27 dienà gautas praneðimas, kad lapkrièio 21 dienà á Didþiàjà Britanijà iðvaþiavo Jurbarko r. sav. Vieðvilës mstl. 19 metø gyventojas. Artimiesiems su juo susisiekti nepavyksta, jo buvimo vieta neþinoma. Marijampolës VPK Jurbarko PK inf. Policines prevencijos priemonës gruodþio mënesá Gruodþio mënesá Keliø policijos skyriaus pareigûnai vykdys ðias policines prevencijos priemones: Iki gruodþio 7 d. vykdomos prevencinës policinës priemonës, skirtos vairuotojø naudojimosi mobiliojo ryðio priemonëmis bei vairuotojø veiklai, nesusijusiai su vairavimu, kontroliuoti. Gruodþio 3 9 d. kontroliuojama transporto priemoniø ir jø priekabø techninë bûklë. Gruodþio 10 16 d. kontroliuojamas privalomø saugos priemoniø (saugos dirþø, saugos ðalmø) naudojimas, vaikø veþimo automobiliuose tvarkos laikymasis. Gruodþio 10 16 d. vairuotojø blaivumo, apsvaigimo nuo narkotiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø kontrolë (inicijuota Europos keliø policijos tinklo TIS- Savaitgalis netikëtai slidus kaip pasiruoðëme þiemai? Rasa Murauskienë murauskiene.rasa@gmail.com Ðeðtadienio rytas skubanèius á turgø ar tvarkyti reikalø pasitiko nedraugiðkai slidûs ðaligatviai vertë jurbarkieèius stvertis vienas kitam uþ parankës, ir þengti atsargiai, stengiantis iðsilaikyti nepargriuvus. Vieniems pasisekë gráþti namo sveikiems, o kiti kelionæ baigë ir Jurbarko ligoninës Priëmimo skyriuje. Ðeðtadiená uþregistruoti 8, sekmadiená 5 pacientai, kurie kreipësi dël traumø. Áprastai tokiø ligoniø bûna vienas kitas, o po pasislidinëjimo susidarë ir eilutë. Neskaièiuojant tø, kurie á traumatologijos specialistus kreipësi vëliau arba nedideles traumas gydësi savarankiðkai. Ir nieko èia nuostabaus, netikëta þiema, taip ir panaðiai juokauja internautai, dalindamiesi patirtimis, kaip pasisekë pasiekti vienà ar kità norimà taðkà. Ir vairuotojai, ir pëstieji dël vienos ir tos paèios prieþasties turëjo priekaiðtø UAB Jurbarko komunalininkas uþ slidþius miesto ðaligatvius ir kai kurias gatves. Pirmadienio rytmetá pakalbintas UAB Jurbarko komunalininkas direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ûkiui Arvydas Grigucevièius sako, kad darbuotojai ðeðtadiená dirbo ir kelius barstë nuo 6 val. ryto. 4 val. dar slidu nebuvo. Maþdaug nuo penktos valandos prasidëjo lijundra, ir mes ðeðtà jau suskubome á gatves, pasakoja A. Grigucevièius, tikindamas, kad dirbanèio þmoniø kiekio ir technikos yra pakankamai, taèiau vienu metu nuvalyti visas gatves neámanoma. Vienos pabarstomos anksèiau, kitos vëliau. Pirmiausia valomos ir barstomos pagrindinës gatvës, miesto centras, toliau vaþiuoja technika á pakraðèius, Smukuèiai mums irgi priklauso. Ðeðtadiená baigëme kelius barstyti apie 12 val., sako Jurbarko komunalininkas atsto- POL). Gruodþio 17 23 d. transporto priemoniø leistino vaþiavimo greièiui kontrolë, pavojingo ir chuliganiðko vairavimo atvejø iðaiðkinimas ir kontrolë. Gruodþio 17 31 d. kontroliuojamas pësèiøjø ir dviraèiø vairuotojø (jø keleiviø) eismo saugumo uþtikrinimas, vairuotojø pareigø, susijusiø su pësèiaisiais, kontrolë, pësèiøjø pareigø ir reikalavimø, susijusiø su dviraèiø vairuotojais, kontrolë. Gruodþio 21 27 d. vairuotojø blaivumo, apsvaigimo nuo narkotiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø kontrolë, transporto priemoniø vairavimo, kai asmuo neturi teisës vairuoti ar kai ið vairuojanèio asmens teisë vairuoti atimta, atvejø iðaiðkinimas ir kontrolë. vas. Pasak jo, sudëtingesnë situacija su ðaligatviø barstymu. Ðaligatvius visame mieste barsto valytojos. Jø ðiuo metu devynios. Galit ásivaizduoti, kaip reikia spëti? Viskas atsiremia á finansus. Ðiemet vieðuosius darbus dirbti likæ labai maþai þmoniø, atvirauja paðnekovas, palygindamas ðá skaièiø su tuo, kiek þmoniø valë ir barstë ðaligatvius prieð 10 metø tada dirbo ne 9, o 23 valytojos. Gatves ir ðaligatvius Jurbarko komunalininkas barsto smëlio ir druskos miðiniu. Ðiemet jo nupirkta panaðiai, kaip ir praeitais metais, 953 tonos, ir tokio kiekio, kaip tikina paðnekovas, tikrai uþteks, nebent þiema bûtø neáprastai ilga, su daug sniego. Tik kas ið to miðinio, jei nespëjama operatyviai iðbarstyti. Ádomi situacija slidøjá savaitgalá ir seniûnijose. Juodaièiø seniûnijos pusëje kelininkai nesuspëjo pabarstyti keliø ir ûkininkai á jiems skirtà ðventæ Raudonëje vyko gana sudëtingomis sàlygomis. Kadangi ðeðtadienis nedarbo diena, tai kai kuriose rajono seniûnijose prie gatveliø buvo paliktos smëlio dëþës su smëlio ir druskos miðiniu, ir gyventojai patys pasibarstë takus prie namø. Atsargø ir dievas saugo Gruodþio 27 30 d.- kontroliuojamas privalomø saugos priemoniø (saugos dirþø, saugos ðalmø) naudojimas, vaikø veþimo automobiliuose tvarkos laikymasis. Gruodþio 31 sausio 1 d. vairuotojø blaivumo, apsvaigimo nuo narkotiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø kontrolë, transporto priemoniø vairavimo, kai asmuo neturi teisës vairuoti ar kai ið vairuojanèio asmens teisë vairuoti atimta, atvejø iðaiðkinimas ir kontrolë. Gruodþio 1 31 d. bus tikrinami, principingai vertinami ir fiksuojami motociklø, mopedø, jaunø vairuotojø daromi Keliø eismo taisykliø paþeidimai. Marijampolës apskr. VPK Keliø policijos skyriaus inf. Kai kuriose rajono seniûnijose prie gatveliø buvo paliktos smëlio dëþës su smëlio ir druskos miðiniu, ir gyventojai patys pasibarstë takus prie namø. Mieste sudëtingiau eidamas á turgø arba bibliotekà gatvës nepasibarstysi. Kaip praneða Tauragës apskrities prieðgaisrinë gelbëjimo valdyba, gyventojams þiemos metu reikia prisiminti ir saugaus elgesio ðaltuoju metø laiku taisykles. Jei ant kelio yra susidaræs plikledis, bûkite ypaè atsargûs vairuodami automobilá. Atsargiai vaikðèiokite ðaligatviais ir keliais. O leisdamiesi ar kildami laiptais, bûtinai laikykitës uþ turëklø, medþiø ar krûmø. Kai labai slidu, jei yra galimybë, geriausia likti namuose, ypaè pagyvenusiems þmonëms, tai padës iðvengti galimø traumø. Avëkite þemakulniais batais nelygiu padu. Esant plikledþiui, visiðkai netinka aukðtakulnë, smailiakulnë, plokðèiapadë avalynë. Geriausia, kad batø kulnas bûtø kvadratinis ir ne aukðtesnis kaip 3 cm, o patys batai storu nelygiu padu. Batø aulas turëtø bûti aukðtas, nes tai gali apsaugoti nuo èiurnos traumos. Laiptus ir pësèiøjø takelius prie namø pabarstykite smëliu. Eidami nelaikykite rankø kiðenëse tai tik didina galimybæ netekti pusiausvyros ir pargriûti, gauti sunkià traumà. Norint iðvengti griuvimo, reikia iðmokti taisyklingai vaikðèioti. Esant slidiems keliams ar ðaligatviams, reikia eiti lëtai, maþais þingsneliais. Einant per slidþiausias vietas, reikia stengtis statyti kojà pilnu padu, truputá palinkus, kad svorio centras nukryptø á prieká. Ðàlant elektros perdavimo ryðiø linijos, stogai, ávairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medþiø ðakos apledëja, o nuo ledo svorio gali trûkti arba lûþti. Todël patys nestovëkite ir nestatykite automobiliø po dideliais medþiais, patariama iðplatintame praneðime spaudai. Neuþmirðkite savo kaimynø: pasiteiraukite, ar jie girdëjo perspëjimo praneðimus. Gal ðalia gyvena neágalûs þmonës, vieniði seneliai ar maþameèiai vaikai, ðiuo metu leidþiantys laikà be tëvø. Pasidomëkite, ar jais kas nors gali pasirûpinti, jei ne padëkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimës atveju jie gali skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.

2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 /7 Sporto klubo Pantera sportininkai dalyvavo atvirame Lietuvos pankrationo èempionate Lapkrièio 24 d. Vilniuje vyko Atviras Lietuvos kombat pankration èempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos sportininkai. Kovos vyko ant tatamio, dëvint apsaugas ir ðalmus su grotelëmis. Varþybø metu netrûko emocijø ið sirgaliø pusës, o ir patys sportininkai demonstravo graþias, techniðkas kovas ir norà siekti pergalës. SPORTO KLUBO PANTERA REZULTATAI: Geriausiai sekësi Vakariui Ðuopiui, kuris iðkovojo Lietuvos pankratijono èempiono vardà (iki 20 m, + 80 kg) ir buvo apdovanotas specialiu èempiono dirþu. Èempionu taip pat tapo Martynas Balðaitis (+ 57 kg). Justas Vyturys iðkovojo antràjà vietà (iki 45 kg). Kornelijus Bruno treèiàjà vietà (+ 51 kg). Ðiais metais sporto klubo Pantera sportininkø dar laukia vienos rimtos varþybos gruodþio 16 d. Raseiniø r., Karpynëje Lietuvos MMA èem- Martynas Balðaitis, Mindaugas Smirnovas, Vakaris Ðuopys, Justas Vyturys, Kornelijus Bruno. pionatas. Kvieèiame visus palaikyti bo narius, kurie gins Jurbarko vardà jurbarkieèius Milanà Majauskà, Va- ir kovos dël èempionø titulo. Daugiau kará Ðuopá, Martynà Balðaitá, Mantà info: www.klubaspantera.lt Sporto klubo Pantera inf. ir Icikevièiø, Tautvydà Lebeckà, Kornenuotr. lijø Bruno, Justà Vyturá ir kitus klu- Uþs. Nr. 1808

8/ 2018 m. lapkrièio 30 d. Nr. 48 Smalininkø TVM pristatytos áspûdingos drabuþiø kolekcijos Judita Paþereckienë mlaikas@gmail.com Praëjusá ketvirtadiená, lapkrièio 22 d., Smalininkø technologijø ir verslo mokyklos aktø salëje buvo pristatytos dvi nepaprastos kolekcijos, sukurtos paèiø moksleiviø, kuriems vadovavo ðios mokyklos siuvimo, dizaino ir modeliavimo mokytoja Jolanta Povilaitienë. Suorganizuoti renginá jai talkino neformaliojo ðvietimo mokytojas Ramûnas Siniauskas. Pirmoji kolekcija sukurta Maþosios Lietuvos moteriðko tautinio kostiumo motyvais, antroji buvo pasiûta ið lino ir vadinosi Sparnuoti vyrukai. Moksleiviai modeliai tarsi vëjas, keldami á virðø rankas, praskrido podiumu. Pristatymo metu modeliais pabuvo paèios Smalininkø TVM moksleiviai. Merginas ðiai demonstracijai buvo lengva prikalbinti, o ðtai su vaikinais buvo sunkiau, taèiau atsirado puikiø savanoriø ir jø tarpe. Su velniukø kibirkðtimis akyse, todël ðiai kolekcijai labai tiko, dþiaugiasi kolekcjos autorë Jolanta (nuotr. stovi ðeðta ið deðinës) Moksleiviai modeliai tarsi vëjas, keldami á virðø rankas, praskrido podiumu. Sparnuoti vyrukai iðskirtinë kolekcija ið lino. Vaikai per tautinio kostiumo siuvimà susipaþásta su tuo kraðtu. Tai puiki edukacija, paþintinis dalykas. Jau delmonai domino moksleivius ir paèius mokyklos dëstytojus. Daug kas juos darë kaip suvenyrus, kiti neðioja prie uniformø, pasakoja Jolanta. Prieð dvejus metus ðioje mokykloje sukurta lininiø sukneliø koleklanta. Tai tik ið lininio audinio klasikinio kostiumo pagrindu sukurti devyni kostiumai. Tik ta klasika èia ávilkta á begaliná fantazijø pasaulá ant ðvarkø ir kelniø aplikacijø, purðkiamøjø daþø, siuvinëjimo technika nugulæ akys, sparnai, kalnø motyvai ir kitokie elementai kuria ðiuolaikinio, verþlaus, keliaujanèio jaunuolio vaizdà. Pasiruoðusio skristi. Ir ðios kolekcijos pristatymo metu vaikinai këlë á virðø rankas kaip paukðèiai. Demonstravimo metu atkreiptas nemaþas dëmesys á drabuþiø nugarà ant jos daþniausiai ir padarytas pagrindinis modelio akcentas. Pristatymo metu modeliais pabuvo paèios TVM moksleiviai. Merginas nesunku prikalbinti, taèiau vaikinai ið pradþiø labai nedràsiai tam ryþosi. Bet esmë ta, kad iðdráso, perlipo per save. Labai svarbu iðmokti bûti kitokiu, nebijoti. Tie vaikai pasiutæ, su velniukø kibirkðtimis akyse, todël ðiai kolekcijai labai tiko, sako Jolanta. Ji labai dëkinga neformaliojo ðvietimo mokytojui Ramûnui Siniauskui uþ visokeriopà pagalbà. Jis labai padëjo ir vaikinus prikalbino ant podiumo lipti, ir visà renginá suorganizuoti. Po pristatymo visi vieningai tvarkë salæ, dëliojo rûbus, laidus, dekoracijas. Darbo buvo daug, bet ágyvendinom viskà, kà norëjom. Lina Lukoðienë taip pat daug prisidëjo, kiekvienai tautinio kostiumo porai parinkdama vis kitokià melodijà, pritardama vis kitais muzikos instrumentais. Nors repeticijø nebuvo, viskas pavyko labai sklandþiai, dþiaugiasi mokytoja. Jos planuose dabar pailsëti, pakeliauti, o gráþus galbût surengti mokytojø fotosesijà su ðiais kostiumais. Jolanta Povilaitienë ne tik puoselëja Maþosios Lietuvos identitetà, supaþindina su paveldu, bet ir skatina jaunimo (ir ne tik) kûrybiðkumà, moko ne tik siuvimo meno, bet ir modeliavimo, dizaino, visapusiðko groþio pajautimo. Ði kolekcija sukurta Maþosios Lietuvos moteriðko tautinio kostiumo motyvais. Pristatymo metu apie ðio kraðto drabuþiø madà ir kaip ji kito papasakojo Erþvilko kultûros centro meno vadovë Lina Lukoðienë. Jos vadovaujamas erþvilkiðkiø folkloro ansamblis Ðebukai grojo pirmosios kolekcijos pristatymo metu. Atlikëjas Andrius Ðleinius dovanojo keletà dainø pritardamas gitara, vienà dainà atliko kartu su Jurbarko Antano Giedraièio-Giedriaus gimnazijos moksleive Paulina Kerutyte. Ðiø kolekcijø pagrindinë idëjø generatorë ir bendraautorë Jolanta Povilaitienë pasakojo, kad tautinio kostiumo sumanymas kilo prieð dvejus metus, kai buvo pasiûti ir eksponuoti delmonai specifinis ðiam kraðtui bûdingas aprangos elementas, dekoruotas siuvinëtais karoliukais. Tai unikaliausias Maþosios Lietuvos tautinio kostiumo elementas moterø prie juosmens riðama kiðenë. cija Þalia rûta taip pat turëjo átakos ðiø dabartiniø tiek tautiniø, tiek vaikinams skirtø drabuþiø atsiradimui. Norëjosi pasiûti visà tautiná kostiumà, ne tik jo elementus. Po respublikinio jaunøjø dizaineriø alternatyvaus meno festivalio-konkurso Savas stilius 2016, kuris vyko Ðiauliø PRC, kur Þalia rûta uþëmë 1-àjà vietà, nuspræsta ir toliau populiarinti ðio kraðto autentiðkumà sukurti visà tautiná Maþosios Lietuvos kostiumà, ne tik jo detales, pasakoja J. Povilaitienë. Medþiagà sijonams ir kitiems drabuþiams jie ásigijo privaèioje audyklëlëje, kur viskas iðaudþiama savo staklëmis. Audiná sijonams nuspræsta suplisuoti, padaryti bûdingà Maþosios Lietuvos kostiumui. Dabar kostiumas sukurtas visas, tik be autentiðkø batø. Medþiaga, nors ir suðiuolaikinta, kaip Jolanta juokauja, etnologai gal ir kabinëtøsi, bet visa kita atlikta profesionaliai ir gautas puikus rezultatas. Ðiame projekte, vykdytame dvejus metus, dalyvavo septynios grupës ið darbo birþos. Kartu su moksleiviais siuvinëjo, siuvo, karpë. Atëjo ir tie, kurie norëjo iðmokti siûti ne tik ið darbo birþos, bet ir ið miestelio bendruomenës. Pasiûti ðiuos kostiumus reikëjo daug kruopðtumo ir laiko. Kostiumai liks mokykloje tai mûsø turtas, bet bus demonstruojami ir kitur Jurbarko verslo dienose, kituose renginiuose, konkursuose, pristatymuose, jais apsirengti galës miestelio ðvenèiø metu. Jau artimiausiu metu mokyklos mokinës jais pasipuoðusios vyks á Zarasus, kur demonstruos Graþiausios zarasietës rinkimø metu, pasisekusiu darbu dþiaugiasi J. Povilaitienë. Antroji kolekcija Sparnuoti vyrukai visiðkai kitokia, bet ne kà maþiau ádomi. Jos idëja gimë, kai po Þalios rûtos pristatymo liko lininio audinio. Èia jau 100 procentø mano sugalvota. Daugiausia dëmesio yra skiriama merginø ar moterø madai. Pagalvojau, kad vyriðkoji pusë daþnai lieka primirðta ir savotiðkai nuskriausta, pasakoja Jo-