AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2010 METAIS

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Visuomenės sveikatos stebėsenos ir programų skyrius AKMENĖS RAJONO GYVENTOJŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 1 METAIS Šiauliai, 11

Turinys SANTRAUKA... 3 1. Akmenės rajono gyventojų demografinė situacija... 4. Akmenės rajono gyventojų uţimtumas... 13 3. Akmenės rajono gyventojų sveikatos rodikliai... 14 3.1. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis... 16 3.. Sergamumas piktybiniais navikais... 18 3.3. Sergamumas psichikos sutrikimais... 3.4. Traumos ir nelaimingi atsitikimai... 3 3.5. Sergamumas infekcinėmis ligomis... 6 3.5.1. Sergamumas tuberkulioze... 8 3.5.. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis... 9 3.6. Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas... 3 4. Sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliai... 35 4.1. Medicinos personalo ištekliai... 35 4.. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla... 36 4.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas... 38 4.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla... 39 5. Nėščiųjų prieţiūra... 4 6. Prevencinių programų įgyvendinimas Akmenės rajone... 44 7. Akmenės rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena... 48 APIBENDRINIMAS... 49 REKOMENDACIJOS... 5

SANTRAUKA Ataskaitoje,,Akmenės rajono gyventojų sveikatos būklė 1 m. pateikiami 1 m. statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Akmenės rajone, gyventojų sveikatą, sveikatos prieţiūros įstaigų veiklą, Akmenės rajono paplūdimių ir jų maudyklų sanitarinę būklę. Aptariamos Akmenės rajone vykdomos prevencinės programos ir jų rezultatai. Daugelis Akmenės rajono demografinių, gyventojų sveikatos ir jos prieţiūros rodiklių lyginami su Lietuvos Respublikos atitinkamais rodikliais. Nustatyti ir įvertinti svarbiausių rodiklių pokyčiai 7-1 m. Rengiant leidinį naudoti Lietuvos statistikos departamento, Higienos instituto sveikatos informacijos centro, Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Uţkrečiamų ligų ir AIDS centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universiteto onkologijos instituto ir daugelio Šiaulių apskrities bei miesto institucijų duomenys, jų metinės statistinės ataskaitos, kompiuterizuotos duomenų bazės.. 3

1. Akmenės rajono gyventojų demografinė situacija Bendras gyventojų skaičius Lietuvoje maţėja jau daugiau nei penkiolika metų. Gyventojų skaičiaus spartų maţėjimą lėmė prastėjanti šalies ekonominė socialinė padėtis, dideli emigracijos srautai, per ţemas gimstamumo lygis, aukšti mirtingumo rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone 11 m. pradţioje gyveno 5 73 gyventojai: 11 964 vyrai ir 13 768 moterys, tai 1 5 ţmonėmis maţiau, nei 1 m. pradţioje (1.1. pav.). Moterų gyveno daugiau nei vyrų (1.. pav.). 85 8 75 7 65 6 55 5 45 4 84 7774 765 6737 573 7 8 9 1 11 1.1. pav. Akmenės rajono gyventojų skaičiaus dinamika 7 11 m. pradţioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 16 14 1 1 8 6 4 1594 1497 1464 143 1311 13768 1837 1641 1435 11964 7 8 9 1 11 Vyrai Moterys 1.. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų skaičius 7 11 m. pradţioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Lyginant Akmenės rajono gyventojus pagal amţiaus, grupes daugiausiai buvo darbingo amţiaus asmenų 6,8 proc. Lyginant Šiaulių apskrities rajonus, daugiausiai darbingų asmenų gyveno Šiaulių rajone 6,4 proc., maţiausiai jų buvo Kelmės rajone 6,3 proc. (1 lentelė). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11 m. pradţioje 1 - ui darbingo amţiaus (15 59 m.) Lietuvos gyventojų teko 58 išlaikomo amţiaus ţmonės (vaikai nuo 14 m. ir vyresni nei 6 m. amţiaus ţmonės), Akmenės rajone 1 - darbingų asmenų teko 6 išlaikomi asmenys. 4

1 lentelė. Šiaulių apskrities rajonų gyventojų pasiskirstymas amţiaus grupėse 11 m. pradţioje (proc.) Amţiaus grupės Rajonai -14 metų Darbingo Pensinio Akmenės 17,1 6,8,1 Joniškio 16,8 6, 1,1 Kelmės 16,6 6,3 3, Pakruojo 17,3 61,6 1,1 Radviliškio 17,3 61,6 1,1 Šiaulių 16,8 6,4,8 Šiaulių apskritis 16, 63,,5 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Remiantis tarptautiniu lygmeniu priimtais vertinimais, Lietuva priskiriama prie demografiškai senėjančių šalių. 11 m. pradţioje Akmenės rajone 6 m. ir vyresnio amţiaus ţmonių buvo 1,9 karto daugiau buvo vaikų 14 m. amţiaus (1.3. pav.). 15 15654 1 5 441 5677-14 m. 15-59 m. 6+ m. 1.3. pav. Akmenės rajono gyventojų skaičius amţiaus grupėse 11 m. pradţioje (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Demografinės senatvės koeficientas parodo pagyvenusių (6 m. ir vyresnio amţiaus) ţmonių skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amţiaus. 7 11 m. laikotarpiu šis rodiklis kilo. Nuo 9 m. Akmenės rajone demografinės senatvės koeficientas buvo didesnis uţ Lietuvos koeficientą (1.4. pav.). 5

16 14 1 1 8 6 4 19 134 137 138 14 144 144 147 19 1 7 8 9 1 11 1.4. pav. Demografinės senatvės koeficientas 7-11 metų pradţioje Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Gyventojų skaičiaus maţėjimą ne maţa dalimi lėmė padidėję emigracijos srautai. Pagrindinės emigracijos prieţastys susijusios su darbo ir materialinės gerovės paieškomis uţsienyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1 m. iš šalies į uţsienį išvyko 83 157 gyventojai, atvyko 5 13, tarptautinė neto migracija buvo -77 944. Iš Akmenės rajono 1 m. į uţsienį emigravo dukart daugiau gyventojų nei 9 m. (9 m. išvyko 36 ţmonės, 1 m. 75). Atvykstančiųjų skaičius nuo 7 m. kiekvienais metais maţėjo (1.5. pav.). 8 75 6 4 - -4 36 15 97 8 88 69 56 7-53 8-1 9 1-37 Išvyko Atvyko Neto migracija -6-8 1.5. pav. Tarptautinė migracija Akmenės rajone 7 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas -649 Tiek dėl rinkos ekonomikos ir patirto ūkio nuosmukio, tiek dėl Lietuvoje itin suprastėjusios šeimos padėties, jos transformacijos, pasireiškiančios šeimos kūrimo ir vaikų gimdymo atidėjimu vėlesniam laikui, jau dešimt metų Lietuvoje gimstamumas maţėja. 3-5 m. šis rodiklis stabilizavosi ir paskutiniais metais pradėjo po truputį augti. Neţiūrint to, gimstamumo lygis išliko per ţemas ir neuţtikrino kartų kaitos. Akmenės rajone nuo 7 m. gimstamumas taip pat didėjo, 1 m. siekė 9,6 atv./1 gyv. (1.6. pav.). 6

1 1 8 1,8 9,6 6 4 1999 1 3 4 5 6 7 8 9 1 1.6. pav. Gimstamumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1999 1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Šalyje prieš dešimt metų daugiausiai gimdė - 9 m. amţiaus moterys. Nuo 9 m. ši tendencija pasikeitė daugiau pradėjo gimdyti 5 34 m. amţiaus moterys. Akmenės rajone tiek prieš dešimt metų, tiek šiandien gimdo - 9 m. amţiaus moterys. Suminis gimstamumo rodiklis vidutinis gimusių kūdikių skaičius, kuriuos moteris pagimdytų per reproduktyvų savo gyvenimo laikotarpį (15 49 m.). Akmenės rajone 7 m. 1m. laikotarpį šis rodiklis augo ir buvo didesnis uţ šalies. Lietuvoje 7 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,35 atv./1 gyv., 1 m. 1,55 atv./1 gyv., Akmenės rajone 7 m. šis rodiklis buvo 1,43 atv./1 gyv., 1 m. 1,63 atv./1 gyv. (1.7. pav.). 1,8 1,6 1,4 1, 1,8,6,4, 1,55 1,6 1,63 1,55 1,43 1,47 1,54 1,35 7 8 9 1 1.7. pav. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7 1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 7

Akmenės rajone šis rodiklis buvo aukštesnis uţ šalies mirtingumo rodiklį. 8 9 m. laikotarpiu mirtingumas kiek sumaţėjęs, 1 m. vėl pakilo ir siekė 14,6 atv./1 gyv. (1.8. pav.). 18 16 14 1 1 8 6 4 17,1 13,5 14, 14,6 13,1 13,8 1,6 1,8 7 8 9 1 1.8. pav. Mirtingumo dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7 1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Lyginat pagal lytį vyrų mirtingumas Akmenės rajone buvo didesnis uţ moterų (1.9. pav.). 3 5 71 8 19 1 189 183 181 15 1 Vyrai Moterys 5 7 8 9 1 1.9. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumo dinamika 7 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Akmenės rajone jau nuo 1994 m. mirtingumo rodiklis buvo aukštesnis uţ gimstamumo. Nuo 1 m. šis rodiklis pradėjo augti, didţiausias buvo 7 m. - 17,1 atv./1 gyv., 8 9 m. stabilizavosi. Gimstamumas nuo m. pradėjo sparčiai maţėti, maţiausias buvo 5 m. - 8,4 atv./1 gyv., 7 1 m. pradėjo augti, tačiau neviršijo mirtingumo (1.1. pav.). 8

18 16 14 1 1 8 6 4 14,6 16,3 15,5 17,1 13, 15, 13,8 13 1,9 14, 13,8 14,6 1,9 1,3 8,8 8,9 8,9 8,8 8,4 8,6 8,7 9,3 9,7 9,6 1999 1 3 4 5 6 7 8 9 1 Gimstamumas Mirtingumas 1.1. pav. Gimstamumo ir mirtingumo dinamika Akmenės rajone 1999 1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Natūralaus gyventojų prieaugis skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Dėl aukštų mirtingumo rodiklių ir per maţo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone jau nuo 1994 m. buvo neigiamas. 1 m. nors ir pakilo gimstamumo rodiklis (9,6 atv./1 gyv.), pakilo ir mirtingumo rodiklis 14,6 atv./1 gyv. Natūralus gyventojų prieaugis Akmenės rajone išliko neigiamas (-5,) (1.11. pav.). 15 17,1 14, 13,8 14,6 1 5-5 -1 8,7 9,3 9,7 9,6 Gimstamumas Mirtingumas Natūralus gyventojų prieaugis -4,9-4,1-5 -8,4 7 8 9 1 1.11. pav. Natūralus gyventojų judėjimas Akmenės rajone 7-1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Vertinant gyventojų sveikatą labai svarbus rodiklis yra kūdikių iki 1 metų mirtingumas, kuris tarptautiniu mastu daţnai prilyginamas šalies socialinio - ekonominio išsivystymo ekvivalentui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 7 9 m. laikotarpiu Akmenės rajone kūdikių iki 1 metų mirtingumas buvo didesnis uţ šalies, 1 m. Akmenės rajone nebuvo registruota nei vieno mirties atvejo (1.1. pav.). 9

14 1 1 8 6 4 1,1 8, 7,8 5,9 5 5 4,3 7 8 9 1 1.1. pav. Kūdikių iki 1 m. mirtingumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7-1 m. (1 gimusių) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Gyventojų sveikatos būklę tiksliau atspindi ne bendro mirtingumo, o mirtingumo nuo pagrindinių prieţasčių vertinimas. Jis rodo, kokios sveikatos problemos visuomenėje yra aktualiausios ir kaip jos kinta. Pagrindinės išsivysčiusių šalių gyventojų mirties prieţastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir onkologiniai susirgimai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 1 m Akmenės rajone mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, tarp visų mirtingumo prieţasčių uţėmė pirmą vietą (819,6 atv./1 gyv.), antroje vietoje buvo piktybiniai augliai (63, atv./1 gyv.), trečioje mirties išorinės prieţastys (11,6 atv./1 gyv.) (1.13. pav.). 1 11,6 7,4 63 819,6 9 8 51,8 8 155,5 81,5 149,1 1,8 659, 745,3 Mirtingumo išorinės prieţastys Kvėpavimo sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Piktybiniai navikai 7 75,1 1,6 318, 89,1 4 6 8 1 1.13. pav. Gyventojų mirtingumo dinamika pagal mirties prieţastis 7-1 m. Akmenės rajone (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 1

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 1 m. tiek vyrų, tiek moterų pagrindine mirties prieţastimi buvo kraujotakos sistemos ligos. Vyrų mirtingumo rodiklis dėl išorinių mirties prieţasčių lyginant su moterų buvo didesnis keturis kartus (vyrų - 188,5 atv./1 gyv., moterų - 4,8 atv./1 gyv.) (1.14. pav.). 9 8 7 6 5 4 3 1 33,3 8 819,7 819,4 9, 188,5 57 4,8 Vyrai Moterys Piktybiniai navikai Kraujotakos sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Mirtingumo išorinės prieţastys 1.14. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumas pagal mirties prieţastis 1 m. (1 gyv.) Analizuojant mirties prieţastis pagal amţiaus grupes, matyti kad, kuo vyresnis gyventojų amţius, tuo daugiau buvo mirties atvejų nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų (1.15. pav.). Vyresniems nei 65 m. amţiaus ţmonėms (1,6 atv./1 gyv.) penkiolika kartų didesnis mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų lyginant su 45-64 m. ţmonėmis (,6 atv./1 gyv.), triskart didesnis vyrų mirtingumas nuo plaučių vėţio (65 m. - 1,5 atv./1 gyv., 45-64 m.,3 atv./1 gyv.), dukart didesnis mirtingumas nuo prostatos vėţio (65 m. - 1,1 atv./1 gyv., 45-64 m.,3 atv./1 gyv.). Mirtingumo išorinės prieţastys 85,3,4 89 38,1 Kvėpavimo sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Piktybiniai navikai 36,3 9,4 484,9 11,1 19 35,1 33,4 19 144,3 3836,3 Virš 64 m. 45-64 m. 18-44 m. -17 m. 5 1 15 5 3 35 4 1.15. pav. Akmenės rajono gyventojų mirtingumas amţiaus grupėse pagal mirties prieţastis ir 1 m. (1 gyv.) 11

Transporto įvykiai, apsinuodijimai alkoholiu, tyčiniai susiţalojimai (saviţudybės) ir pasikėsinimai priskiriami išorinėms mirties prieţastims. Jos mirties prieţasčių struktūroje uţima trečiąją vietą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 1 m. daugiausiai mirties atvejų buvo dėl tyčinių susiţalojimų (31, atv./1 gyv.), Akmenės rajone daugiausiai ţmonių ţuvo transporto įvykiuose (19,1 atv./1 gyv.) (1.16. pav.). 35 3 31 5 15 1 5 11,3 19,1 Transporto įvykiai 9,4 3,8 Apsinuodijimai alkoholiu 15,3 Tyčiniai susiţalojimai,3 Pasikėsinimai 1.16. pav. Mirtingumo išorinių prieţasčių struktūra Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Lyginant mirtingumo išorines prieţastys pagal lytį, Akmenės rajone 1 m. tik vyrų mirties prieţastimi buvo transporto įvykiai ir apsinuodijimas alkoholiu (1.17. pav.). 45 4 35 3 5 15 1 5 41 4,6 8, 7,1 Transporto įvykiai Apsinuodijimai alkoholiu Tyčiniai susiţalojimai Vyrai Moterys 1.17. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų mirtingumas dėl išorinių mirties prieţasčių 1 m. (1 gyv.) 1

. Akmenės rajono gyventojų uţimtumas Lietuvos darbo birţos duomenimis, 11 m. sausio 1 d. bedarbiais buvo įregistruota 311,3 tūkst. asmenų, jie sudarė 14,4 proc. šalies darbingo amţiaus ţmonių. Registruota 17, tūkst. neturinčių darbo vyrų ir 139,1 tūkst. moterų. Bedarbiai vyrai sudarė 15,8 proc. visų darbingo amţiaus vyrų, moterys 13, proc. darbingų moterų. Asmenų iki 5 m. amţiaus 1 m. pabaigoje bedarbiais buvo registruota 44,7 tūkst. Jaunų bedarbių dalis išaugo ir sudarė 1 m. 4,4 proc., o 9 m. 1,6 proc. Augo ir kaimo gyventojų nedarbas. 9 m. nedirbo 3,8 proc. darbingo amţiaus kaimo gyventojų, 1 m. 3,9 proc. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Akmenės rajone uţimtųjų gyventojų skaičius 7 1 m. laikotarpiu maţėjo (7 m. - 11,4 tūkst., 1 m. 8,5 tūkst. (.1. pav.). 14 1 1 8 6 4 11,4 1, 9,8 8,5 7 8 9 1.1. pav. Uţimtųjų gyventojų skaičius Akmenės rajone 7-1 m. (tūkst.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Bedarbių skaičius per minėtą laikotarpį irgi išaugo, ypač prasidėjus ekonominei krizei, ir 1 m. siekė 3, tūkst. (.. pav.). 3,5 3,5 1,5 1,5 3,3 1 1,1 7 8 9 1.. pav. Bedarbių skaičius Akmenės rajone 7-1 m. (tūkst.) Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 13

Lietuvos darbo birţos duomenimis, Akmenės rajone didţiausias nedarbas buvo registruotas 1 m. pavasarį (18,8 proc.), metų pabaigoje siekė (17,3 proc.) (.3. pav.). 18 16 14 1 1 8 6 4 18,3 18,8 18,8 18,8 17,9 17,7 18, 17,6 17, 16,6 17,3 17,3 1,5 13,3 13,9 14,3 15,1 15,1 15 15,3 14,8 14,3 14, 13,9 Lietuvos Respublika Akmenės rajonas.3. pav. Nedarbo lygio kitimas 1 1 1 1 mėn. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Lietuvos darbo birţa 3. Akmenės rajono gyventojų sveikatos rodikliai Gyventojų sergamumas vienas svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių, tai naujai nustatytų ligos atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojams. Duomenys apie sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant prioritetines sveikatos problemas. Nuolat sekami ir analizuojami sergamumo duomenys leidţia prognozuoti jo pokyčius, skatina visuomenės sveikatos mokslo plėtotę. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 1 m. ir Akmenės rajone, ir visoje šalyje vaikų sergamumas buvo dukart didesnis nei suaugusiųjų. Akmenės rajone 1 ui vaikų teko 1 539,74 naujai uţregistruotų susirgimų atvejų, tuo tarpu 1 ui suaugusiųjų 777,93 atvejų (3.1. pav.). 14

15 1849,48 1539,74 1 5 88,6 777,93 Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai ( - 17 m.) 3.1. pav. Suaugusiųjų ir vaikų sergamumas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (naujai uţregistruoti atvejai 1 ui suaugusių ir 1 ui vaikų) Apţvelgiant 1 m. Akmenės rajono gyventojų sergamumą pagal lytį, daugiau naujų susirgimų atvejų buvo uţregistruota moterims (14 54) nei vyrams (1 553). Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos susirgimų moterims uţregistruota buvo 98, atv./1 gyv., vyrams 74, atv./1 gyv., urogenitalinės sistemos ligų moterims 84,7 atv./1 gyv., vyrams,7 atv./1 gyv., virškinimo trakto ligų moterims 81,8 atv./1 gyv., vyrams 7,4 atv./1 gyv. (3.. pav.). Urogenitalinės sistemos ligos Skeleto ir raumenų sistemos ligos Odos ligos Virškinimo sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Ausų ligos Akių ligos Nervų sistemos ligos Psichikos ir elgesio sutrikimai Endokrininės sistemos ligos Kraujo ir kraujodaros organų ligos,7 38,4 36,8 1,4,6 54,5 4,6 38,9 31,5 47, 34,8 36,5,8 45,4 3,5 7,5 15,9 8,6 4,1 84,7 98, 74 81,8 7,4 Moterys Vyrai 4 6 8 1 1 3.. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas pagal ligas 1 m., uţregistruotas ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens prieţiūros įstaigose (1 gyv.) 15

Apţvelgiant Akmenės rajono gyventojų 1 m. sergamumą pagal amţiaus grupes, matyti kad visose amţiaus grupėse didţiausias sergamumas buvo registruotas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų ligomis ir su amţiumi jis didėjo ( - 17 m. 74,7 atv./1 gyv., 18-64 m. 89, atv./1 gyv., 65 m. ir vyresniems 93,1 atv./1 gyv.). Vaikai - 17 m. daugiau sirgo virškinamojo trakto ligomis (113,1 atv./1 gyv., odos ligomis (78,3 atv./1 gyv.). Suaugę virš 65 m. amţiaus sirgo daugiausiai kraujotakos sistemos (19,1 atv./1 gyv.), akių ligomis (74, atv./1 gyv.) (3.3. pav.). Urogenitalinės sistemos ligos Skeleto - raumenų sistemos ligos Odos ligos Virškinimo sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Ausų ligos Akių ligos Nervų sistemos ligos Psichikos ir elgesio sutrikimai Endokrininės sistemos ligos Kraujo ir kraujodaros organų ligos 19,4 9 6,7 15,1 14,3 6 64,7 93,1 89, 74,7 78,3 75,7 66,1 46,5 45,8 4,9 4,3 8,1 53,3 74, 9,5 48 41,1 31,1 17,5 44,8 33,6 5 3,4 1, 3,6 8,1 4,1 1,4 113,1 19,1 5 1 15 65 + m. 18-64 m. - 17 m. 3.3. pav. Akmenės rajono gyventojų sergamumas amţiaus grupėse pagal ligas 1 m., uţregistruotas ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens prieţiūros įstaigose (1 gyv.) 3.1. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Širdies ir kraujagyslių ligos viena svarbiausių medicinos problemų. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų tiek Lietuvoje, tiek Akmenės rajone 1 m. sudarė daugiau nei pusę visų mirties atvejų. Daugiausiai vyrų ir moterų mirė dėl išeminės širdies ligos (IŠL). Mirtingumas nuo IŠL vyresniems nei 65 m. amţiaus ţmonėms išaugo daugiau nei keturis kartus. 16

1 m. Akmenės rajono ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens prieţiūros įstaigose, uţregistruoti 1 61 naujas sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejis, tai sudarė 48,1 atv./1 gyv. Daugiausiai gyventojų sirgo hipertenzine liga (14,6 atv./1 gyv.), cerebrovaskuline liga 7,6 atv./ 1 gyv., išeminė širdies liga - 5,4 atv./1 gyv. (3.1.1. pav.). Lyginant sergamumą kraujotakos sistemos ligomis pagal lytį matyti, kad moterys daugiausiai sirgo cerebrovaskuline liga (1,7 atv./1 gyv.), vyrai miokardo infarktu (,9 atv./1 gyv.) (3.1.. pav.). Su amţiumi sergamumas kraujotakos sistemos ligomis augo. Sergančių 65 m. ir vyresnių Akmenės rajono gyventojų buvo 19,9 atv./1 gyv., 18-64 m. amţiaus 45,8 atv./1 gyv. ir - 17 m. amţiaus 4,9 atv./1 gyv. Cerebrovaskulinė liga 7,6 Širdies veiklos nepakankamumas 1,8 Ūmus ir pakartotinis miokardo infarktas,6 Išeminė širdies liga 5,4 Hipertenzinė liga 14,6 4 6 8 1 1 14 16 3.1.1. pav. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Akmenės rajone 1 m. (1 gyv.) Cerebrovaskulinė liga 4,8 1,7 Širdies veiklos nepakankamumas 1,6 Ūmus ir pakartotinis miokardo infarktas Išeminė širdies liga,4,9 5,7 5,3 Moterys Vyrai Hipertenzinė liga 15 14,8 4 6 8 1 1 14 16 3.1.. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis 1 m. (1 gyv.) 17

Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, 1 m. Akmenės rajono ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos prieţiūros įstaigose prisirašiusių gyventojų daugiausia sirgo arterine hipertenzija. Didţiausia sergančių hipertenzija dalis nuo prisirašiusių buvo VšĮ Ventos ambulatorijoje (,5 proc.) ir UAB Antano Lizdenio SC (,4 proc.) (3.1.3. pav.). UAB Antano Lizdenio SC VšĮ Kruopių ambulatorija VšĮ Ventos ambulatorija VšĮ Papilės ambulatorija VšĮ Akmenės raj. PSPC,,,4,3,6,3,5,,4,4 19,5 18,8 19,4 Miokardo infarktas Galvos smegenų insultas ir infarktas Arterinė hipertenzija 1 3 3.1.3. pav. Sergantieji kraujotakos sistemos ligomis Akmenės rajone 1 m. pagal ambulatorines paslaugas teikiančias asmens sveikatos prieţiūros įstaigas (proc.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa 3.. Sergamumas piktybiniais navikais Lietuvos gyventojų mirties prieţasčių struktūroje piktybiniams navikams tenka antroji vieta. Auga sergamumas, vėlyva ligos diagnostika lemia būtinybę tobulinti onkologinės pagalbos teikimą ir prieinamumą Lietuvos gyventojams. 1 m. beveik proc. šalies (apie 8 tūkst.) ir 18 proc. (69) Akmenės rajono gyventojų mirčių buvo mirtys nuo vėţio. Mirtingumas nuo krūties vėţio ir nuo gimdos kaklelio vėţio sudarė 1,5 proc. visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų. Mirtingumas nuo priešinės liaukos vėţio sudarė 18,9 proc. visų vyrų mirčių nuo piktybinių navikų. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 1 m. Lietuvoje nustatyta 16 1 naujų susirgimų atvejų piktybiniais navikais, Akmenės rajone 13. Lyginant pagal lytį tiek šalyje, tiek Akmenės rajone vyrai daţniausiai sirgo priešinės liaukos (Lietuvoje 317 (8,4 proc.), Akmenės rajone 15 (7,3 proc.)) ir plaučių vėţiu (Lietuvoje 1 98 (13,4 proc.), Akmenės rajone 7 (1,7 proc.)), moterys krūties vėţiu (Lietuvoje 1 419 (17,8 proc.), Akmenės rajone 8 (16,7 proc.)) (3..1., 3... pav.). 18

Priešinės liaukos Gimdos kaklelio Krūties Plaučių, trachejos Gaubtinės ţarnos Skrandţio 1,8 4, 4, 1,8 4, 7,3 1,7 16,7 16,7 7,3 Moterys Vyrai Priešinės liaukos Gimdos kaklelio Krūties Plaučių,trachėjos Gaubtinės ţarnos Skrandţio 6,1,6 5,6 4,5 4,1 5,8 13,4 17,8 8,4 Moterys Vyrai 1 3 3..1. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas piktybiniais navikais pagal lokalizacijas 1 m (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 1 3 3... pav. Lietuvos Respublikos vyrų ir moterų sergamumas piktybiniais navikais pagal lokalizacijas 1 m (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, moterys iš visų piktybinių navikų daţniausiai sirgo krūties vėţiu. Apţvelgiant sergamumą krūties vėţiu pagal amţių, tiek šalyje, tiek Akmenės rajone didţiausias rodiklis buvo 5 64 m. moterų tarpe (Lietuvoje 543 (38,3 proc.), Akmenės rajone 3 (37,5 proc.)) (3..3. pav.). 45 4 35 3 5 15 1 5 38,3 37,5 3,4 5 5 19,9 16 1,5,5 15-34 m. 35-49 m. 5-64 m. 65-74 m. 75+ m. 3..3. pav. Pirmą kartą nustatytas krūties vėţys moterų amţiaus grupėse Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Kuo anksčiau nustatomas onkologinis susirgimas, tuo lengviau yra jį gydyti. Lietuvoje 1 m. I stadijos krūties vėţys nustatytas 439 (3,9 proc.), II stadijos 55 (37, proc.) šia liga sergančioms moterims. Akmenės rajone krūties vėţys 3 (37,5 proc.) sergančioms moterims nustatytas tik II stadijoje (3..4. pav.). 19

4 3 3,9 37 37,5 1 I stadija II stadija 3..4. pav. Pirmą kartą nustatytas I - II stadijos krūties vėţys Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 1 m. moterų sergamumo piktybiniais navikais antrą vietą uţėmė gimdos kaklelio vėţys (Lietuvoje 475 (6, proc.), Akmenės rajone 8 (16,7 proc.)). Apţvelgiant sergamumą gimdos kaklelio vėţiu pagal amţių, tiek šalyje, tiek Akmenės rajone didţiausias rodiklis buvo 5 64 m. moterų tarpe (Lietuvoje 16 (33,7 proc.), Akmenės rajone 4 (5, proc.)) (3..5. pav.). 6 5 4 3 1 5 37,5 3,7 33,7 9,9 14,5 11, 1,5 15-34 m. 34-49 m. 5-64 m. 65-74 m. 75+ m. 3..5. pav. Pirmą kartą nustatytas gimdos kaklelio vėţys moterų amţiaus grupėse Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas I stadijos gimdos kaklelio vėţys Akmenės rajone nustatytas 4 (5 proc.) šia liga sergančioms moterims, Lietuvoje 181 (38,1 proc.), II stadijos Akmenės rajone 1 (1,5 proc.), šalyje 9 (19,4 proc.) šia liga sergančioms moterims (3..6. pav.).

6 5 4 38,1 5 3 1 19,4 1,5 I stadija II stadija 3..6. pav. Pirmą kartą nustatytas I - II stadijos gimdos kaklelio vėţys Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 1 m. tiek Lietuvoje, tiek Akmenės rajone vyrai daţniausiai sirgo priešinės liaukos vėţiu. Lyginant pagal amţius grupes ir šalyje, ir Akmenės rajone prostatos vėţiu daţniausiai sirgo 65 74 m. vyrai (Lietuvoje 965 (41,6 proc.), Akmenės rajone 8 (53,3 proc.)) (3..7. pav.). 6 5 4 3 1 53,3 41,6 36,3 6,6,8 1, 35-49 m. 5-64 m. 65-74 m. 75+ m. 3..7. pav. Pirmą kartą nustatytas priešinės liaukos vėţys vyrų amţiaus grupėse Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Prostatos vėţys vyrams tiek Lietuvoje (87 (37,5 proc.)), tiek Akmenės rajone (7 (46,7 proc.)) buvo daţniausiai nustatytas II stadijoje (3..8. pav.). 5 4 37,5 46,7 3 1 18,4 13,3 I stadija II stadija 3..8. pav. Pirmą kartą nustatytas I - II stadijos priešinės liaukos vėţys Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 1

3.3. Sergamumas psichikos sutrikimais Visuomenės psichikos sveikatai didelę įtaką turi biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro metinių ataskaitų duomenimis, per pastaruosius šešerius metus pacientų, besigydančių pas psichikos sveikatos prieţiūros specialistus, skaičius padidėjo 1,8 proc. Tačiau šie duomenys atspindi tik tuos atvejus, kai asmuo jau kreipėsi į psichiatrijos įstaigą ir buvo gydomas, o ne tikrąjį psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajono gyventojų sergamumas psichikos ligomis 9 m nukritęs iki 9,6 atv./1 gyv. 1 m. pakilo iki 95,3 atv./1 gyv. Lietuvoje 7-1 m. laikotarpiu šis rodiklis kilo ir 1 m. pasiekė 1, atv./1 gyv. (3.3.1. pav.). 5 15 1 5 148,9 166 67,9 76,4 194,5 1, 9,6 95,3 7 8 9 1 3.3.1. pav. Sergamumas psichikos ligomis Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7-1 m. (1 gyv.) Lyginant psichikos ligas pagal lytį, matyti, kad moterims daugiausiai buvo nustatyta nuotaikos sutrikimų (1,3 atv./1 gyv.) ir demencijos (5,3 atv./1 gyv.) atvejų, vyrams protinio atsilikimo (8, atv./1 gyv.) ir psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (3,7 atv./1 gyv.) atvejų (3.3.. pav.).

Protinis atsilikimas ir psichologinės raidos sutrikimai 5,3 8 Nuotaikos sutrikimai 3 1,3 Šizofrenija Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kt. psichoaktyvias medţiagas Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholiį,5,4,1,,7 3,7 Moterys Vyrai Demencija 3,4 5,3 4 6 8 1 1 3.3.. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 1 m., uţregistruotas ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (1 gyv.) 3.4. Traumos ir nelaimingi atsitikimai Nelaimingi atsitikimai ir traumos sudėtinga medicininė, demografinė, socialinė ir ekonominė problema, nes dėl nelaimingų atsitikimų daţniausiai miršta jauni ir darbingo amţiaus ţmonės. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 1 m. Akmenės rajone vaikų ( - 17 m.) traumų skaičius buvo 113,6 atv./1 gyv., o Lietuvoje - 91,5 atv./1 gyv. Lyginant suaugusiųjų (nuo 18 m.) rodiklius, Akmenės rajone suaugusiems traumų buvo uţregistruota maţiau nei šalyje. (3.4.1. pav.). 1 1 8 85,5 78, 91,5 113,6 6 4 Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (-17 m.) 3.4.1. pav. Suaugusieji ir vaikai, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos prieţiūros įstaigose uţregistruota bent viena trauma 1 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (1 gyv.) Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų traumatizmas 7 1 m. laikotarpiu kito neţymiai (3.4.. pav.). 3

1 1 8 6 4 113,5 113,8 113,6 1 85,6 83,1 85,9 78, 7 8 9 1 Suagusieji nuo 18 m. Vaikai (-17 m.) 3.4.. pav. Suaugusieji ir vaikai, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse sveikatos prieţiūros įstaigose uţregistruota bent viena trauma 7-1 m. Akmenės rajone (1 gyv.) Analizuojant traumų prieţastis, tiek Lietuvoje, tiek Akmenės rajone vyravo kitos atsitiktinių susiţalojimų prieţastys (Lietuvoje - 61,1 proc., Akmenės rajone - 64,8 proc.), šalyje daugiau traumų buvo dėl transporto įvykių (5,5 proc.), Akmenės rajone - dėl pasikėsinimų (7,1 proc.) (3.4.3. pav.). Įvykis, kurio ketinimas nepatikslintas 1, 1,5 Pasikėsinimas 7,1 3,9 Tyčinis susiţalojimas Kitos atsitiktinių suţalojimų prieţastys,9 4,9 64,8 61,1 Transporto įvykiai 3,4 5,5 1 3 4 5 6 7 3.4.3. pav. Traumų prieţastys Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 1 m. (proc.) Lietuvoje 1 m. uţregistruoti 3 65 eismo įvykiai (11, atv./1 gyv.), lyginant su 9 m., eismo įvykių šalyje sumaţėjo 18. Ţuvo 3 ţmonių ir 4 38 buvo suţeisti. Lyginant su 9 m., ţuvusiųjų skaičius sumaţėjo 7, suţeistųjų skaičius - 98. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 1 m. lyginant su 9 m., Akmenės rajone eismo įvykių ir nukentėjusių skaičius sumaţėjo. 1 m. įvyko (7,6 atv./1 gyv.) eismo įvykių, kurių metu buvo suţeisti 4 (9,1 atv./1 gyv.) ir ţuvo 3 (1,1 atv./1 gyv.) asmenys, 9 m. buvo uţregistruoti 4 eismo įvykiai, suţeisti 5, ţuvo ţmonės (3.4.4. pav.). 4

Suţeista 9,1 9, Ţuvo Eismo įvykiai 1,1,7 7,6 8,9 1 9 4 6 8 1 3.4.4. pav. Eismo įvykiai Akmenės rajone 1 m. (1 gyv.) Šaltinis: Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Nemaţai nelaimingų atsitikimų įvyksta darbe. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje 1 m. buvo uţregistruotas 336 nelaimingi atsitikimai, iš jų 16 buvo sunkūs, 49 mirtini. Pagal ekonomines veiklos rūšis 1 m. šalyje daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyko apdirbamojoje pramonėje (69 įvykiai, iš jų 9 mirtini), transporte (33, mirtini - 11), statybose (94, mirtini - 5). Akmenės rajone 1 m. darbe įvyko 8 lengvi nelaimingi atsitikimai. Pagal ekonominės veiklos rūšis nelaimingi atsitikimai: apdirbamojoje pramonėje 4, švietime 3, ţmogaus sveikatos prieţiūroje 1. Lyginant pagal mėnesius, Lietuvoje nelaimingų atsitikimų darbe daugiausiai įvyko kovo (4) ir gruodţio (34) mėn., Akmenės rajone - vasario ir balandţio mėn. po įvykius (3.4.5. pav.).,5 1,5 1,5 1 1 1 1 3.4.5. pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal mėnesius Akmenės rajone 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija Savaitės dienos, kai šalyje daugiausiai įvyko nelaimingų atsitikimų darbe buvo pirmadienis (44) ir antradienis (46), Akmenės rajone - ketvirtadienis (3) ir penktadienis () (3.4.6. pav.). 5

3,5 3,5 1,5 1,5 1 3 3.4.6. pav. Lengvi nelaimingi atsitikimai darbe pagal savaitės dienas Akmenės rajone 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Valstybinė darbo inspekcija Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, Lietuvoje 1 m. daţniausiai darbe nukentėjo 45 54 m. vyrai (431) ir to paties amţiaus moterys (48), Akmenės rajone 55 64 m. vyrai (3), 45 54 m. moterys(). Vyrai 1,5 karto daţniau patyrė nelaimingus atsitikimus darbe nei moterys. 3.5. Sergamumas infekcinėmis ligomis Uţkrečiamosios ligos kasmet vidutiniškai sudaro ne maţiau proc. bendrojo šalies gyventojų sergamumo. Manoma, kad tikrasis sergančiųjų ir uţsikrėtusiųjų skaičius kelis kartus didesnis, nes lengviau sergantieji gydosi patys ir į medikus nesikreipia. Akmenės rajone 1 m. bendras sergamumas infekcinėmis ligomis sudarė 48 (94, 6 atv./1 gyv.). Vyrų ir moterų sergamumas uţkrečiamosiomis ligomis nesiskyrė (sirgo 1 34 vyrai ir 1 46 moterys). Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, virš 9 proc. visų uţkrečiamųjų ligų buvo oro lašelinės infekcijos. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 1 m. Akmenės rajone sirgo 9 gyventojai (87,4 atv./1 gyv.). Vaikai - 17 m. 1 737 (33,8 atv./1 gyv.) 3 kartus daţniau sirgo nei suaugusieji - 555 (7,1 atv./1 gyv.). Gripas - ūmi kvėpavimo takų liga, daţniausiai pasireiškianti epidemijomis. Kasmet proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu. Gripo epidemijų metu visada yra stebimas gyventojų mirtingumo padidėjimas. Šį mirtingumo padidėjimą sąlygoja ne tik gripas ir pneumonijos, bet taip pat širdies ir kraujagyslių bei kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimus sukelia gripo infekcija. 1 m. Akmenės rajone gripu persirgo 9 ţmonės. Sirgo 18 vaikų (3,4 atv./1 gyv.) ir 11 suaugusiųjų (,5 atv./1 gyv.). Keturi asmenys buvo hospitalizuoti. Lietuvoje 1 m. nuo gripo mirė 7 ţmonės, Akmenės rajone mirties atvejų registruota nebuvo. Kartu su viršutiniu kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pakilimu šaltuoju metu laiku stebimas ir sergamumo rotovirusine ţarnyno infekcija pakilimas. Daţniausiai rotovirusų sukelta infekcija 6

serga jaunesni nei 5 m. amţiaus vaikai. Akmenės rajone 1 m. 6 vaikai (1,1 atv./1 gyv.) persirgo šia ţarnyno infekcija, suaugusiems susirgimo registruota nebuvo. Visi vaikai buvo hospitalizuoti. 1 m. neregistruota nei vieno Laimo ligos atvejo. Keturi suaugę ţmonės (, atv./1 gyv.) sirgo erkiniu encefalitu. Lietuvos Respublikoje nuo erkinio encefalito mirė 3 ţmonės, Akmenės rajone mirties atvejų nebuvo. Du vaikai sirgo raudonuke, vienas skarlatina, suaugusiajam nustatytas vienas virusinio hepatito A atvejis. Vaikams buvo registruota 3 askaridozės atvejai, 1 enterobiozės atvejis, po du pedikuliozės ir dermofitijų atvejus. Visuotinai pripaţinta, kad skiepijimas yra ekonomiškai efektyviausia ir pakankamai nebrangi visuomenės sveikatos intervencijos priemonė. Būtent skiepų dėka daugelio ligų, vyravusių dar prieš metų, sumaţėjo nuo 95 proc. iki 1 proc. Pagrindinis praktinį skiepijimo darbą koordinuojantis dokumentas yra skiepijimo kalendorius. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą LR SAM 7 m. gruodţio d. įsak. Nr. V 166 (Ţin., 8, Nr. 1-7), vaikai privalomai skiepijami nuo dešimties uţkrečiamųjų ligų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos). lentelėje pateiktas 1 m. Akmenės rajone paskiepytų vaikų ir suaugusių skaičius. lentelė. Paskiepytų vaikų ir suaugusių skaičius Akmenės rajone 1 m. (abs. sk.) Ligos Amţiaus grupės Naujagimiai, kūdikiai -17 m. 18 m. ir vyresni 1 3 4 Tuberkuliozė x x x Hepatitas B 356 441 x Difterija, stabligė, kokliušas x 1 197 89 Poliomielitas x 88 x B tipo Haemophilus influenzae x 697 x infekcija Tymai, epideminis parotitas, x 35 x raudonukė Hepatitas A x 356 x Pneumokokinė infekcija x x 1 Gripas x 13 18 Šaltinis: Šiaulių visuomenės sveikatos centras 7

3.5.1. Sergamumas tuberkulioze Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbti 7 m. duomenys rodo, kad pasaulyje maţėjo absoliutus sergančių tuberkulioze asmenų skaičius, tačiau ekspertai tuo pat metu įspėja, kad mirtingumas nuo šios ligos išlieka santykinai didelis. Pagerėjus tuberkuliozės bakteriologinei diagnostikai, daugiau išsiaiškinama ligonių, sergančių atvira plaučių tuberkulioze su dideliais pakitimais ir daugybinėmis irimo ertmėmis juose. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per paskutiniuosius keturis metus Lietuvoje sergamumas tuberkulioze maţėjo. Mūsų šalyje 1 m. išsiaiškinti 1 573 asmenys, sergantys aktyvia tuberkulioze, o tai sudarė 47,9 atv./1 gyv. Akmenės rajone 8 m. sergamumas maţėjęs, 9 m. pakilo iki 4,7 atv./1 gyv., o 1 m. išaugo iki 41,9 atv./1 gyv. (3.5.1.1. pav.). Svarbi tuberkuliozės profilaktikos priemonė yra radiologinis ištyrimas ir tuberkulino mėginiai, atliekami rizikos grupei priklausantiems asmenims. 1 m. Akmenės rajono asmens sveikatos prieţiūros įstaigose radiologiškai ištirti 5 694 gyventojai, vaikams 17 m. amţiaus buvo padaryti 8 tuberkulino mėginiai. 7 6 5 4 3 1 58,6 56,3 5, 47,9 3.5.1.1. pav. Gyventojų sergamumas aktyvia tuberkulioze Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7-1 m. (1 gyv.) 5,1 3,7 4,7 41,9 7 8 9 1. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės duomenimis, Akmenės rajone 1 m. tuberkulioze daţniausiai sirgo 35 64 m. amţiaus vyrai (3.5.1.. pav.). 8

4,5 4 3,5 3,5 1,5 1,5 4 4 3 1 1 1-4 m. 5-14 m. 15-4 m. 5-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65+ m. Vyrai Moterys 3.5.1.. pav. Akmenės rajono vyrų ir moterų sergamumas tuberkulioze amţiaus grupėse 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė P.S. Visos tuberkuliozės registravimo kategorijos nauji atvejai, recidyvai, grįţę po nutraukto gydymo, po nesėkmingo gydymo, atvykę iš kitur. 3.5.. Sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis Pasaulyje lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) kasmet uţsikrečia apie 5 mln. ţmonių. Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą, šie susirgimai yra labai paplitę. Daţniausiai šiomis ligomis uţsikrečiama nesaugių lytinių santykių metu su maţai paţįstamu ar atsitiktiniu asmeniu. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 9 m. sergamumo sifiliu nebuvo registruota, tuo tarpu 1 m. sergamumas sudarė 3,8 atv,/1 gyv. Susirgimų gonorėja 8 m. Akmenės rajone uţregistruota 3,6 atv./1 gyv., 9 m. 3,7 atv./1 gyv., 1 m. šio susirgimo atvejų nebuvo registruota. Negalima teigti, kad šie rezultatai atspindi realų sergamumą LPL (3.5..1. pav.). 1 m. Akmenės rajono 1 nėščiosios buvo ištirtos dėl sifilio. 8 7 6 5 4 3 1 7, 3,6 3,8 3,6 3,7 7 8 9 1 Sifilis Gonorėja 3.5..1. pav. Sergamumas sifiliu ir gonorėja Akmenės rajone 7-1 m. (1 gyv.) 9

Per visą ŢIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-1 m.) Lietuvoje yra 1 734 uţsikrėtę ŢIV asmenys (1 439 vyrai ir 95 moterys). 1 m. Lietuvoje uţregistruoti 153 nauji atvejai. Dauguma naujai registruotų ŢIV uţsikrėtusiųjų buvo vyrai 15 (81,7 proc.) ir tik 8 (18,3 proc.) moterys. Akmenės rajone 1 m. buvo uţregistruoti nauji ŢIV infekcijos atvejai, tai sudarė 7,6 atv./1 gyv. (3.5... pav.). Dėl ŢIV infekcijos buvo ištirtos 98 nėščiosios. 8 7 6 5 4 3 1 7,1 7,6 5,4 4,7 3,1 3,7,8 7 8 9 1 3.5... pav. Naujai išaiškinti ŢIV infekcijos atvejai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7-1 m. (1 gyv.) 3.6. Laikinas nedarbingumas ir neįgalumas Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 7 9 m. laikotarpiu apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius 1 - am apdraustajam Akmenės rajone tendencingai didėjęs, 1 m. sumaţėjo iki 7,84 dienos. Lietuvos respublikoje šis rodiklis kilo iki 8 m., nuo 9 m. pradėjo maţėti ir 1 m. siekė 5,43 dienos (3.6.1. pav.). 14 1 1 8 6 4 1,43 9,4 9,7 7,3 7,34 7,16 7,84 5,43 7 8 9 1 3.6.1. pav. Apmokėtų laikinojo nedarbingumo dienų skaičius 1 - am apdraustajam 7-1 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (dienomis) 3

Darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti maţesnės kompetencijos reikalaujančius darbus. Nustatomas asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amţiaus, įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 1 m. pirmą kartą nustatytas 55 proc. darbingumo lygis lyginant pagal ligų sistemas didţiausias buvo dėl kraujotakos sistemos ligų 3 55 (,8 proc.), navikų 846 (18,4 proc.) ir jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligų 566 (16,6 proc.), Akmenės rajone dėl psichikos ir elgesio sutrikimų 36 (5, proc.), navikų 3 (16,1 proc.) ir jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligų (14, proc.) (3.6.. pav.). Traumos 6,3 7, Jungiamojo audinio ir skeletoraumenų sistemos ligos 14 16,6 Kraujotakos sistemos ligos Nervų sistemos ligos 7 11,9 9,7,8 Psichikos ir elgesio sutrikimai 8,4 5, Navikai 16,1 18,4 1 3 3.6.. pav. Pirmą kartą nustatytas 55 proc. darbingumo lygis pagal ligas 1 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvoje, lyginant pagal amţiaus grupes neįgaliųjų skaičių, jis tolygiai didėjo su amţiumi (tokių 55 m. iki pensinio amţiaus buvo 4 65 (7,6 proc.), Akmenės rajone didţiausia neįgaliųjų dalis buvo 18 19 m. amţiaus grupėje 35 (4,5 proc.) (3.6.3. pav.). 31

3 5 4,5,6 7,6,4 15 1 5 6,6,3,1,9 1,4 4,5,8 1,5 8,4 8,4 7 15,8 1,6 17,5 3.6.3. pav. Pirmą kartą nustatytas 55 proc. darbingumo lygis amţiaus grupėse 1 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygis - tai kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudţiami valstybiniu socialiniu draudimu. Neįgalumas gali būti trijų lygių: 1. Sunkaus neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, suţalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio ţymiai sumaţėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir būtina nuolatinė kitų ţmonių slauga, prieţiūra, pagalba;. Vidutinio neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, suţalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumaţėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir reikia nenuolatinės kitų ţmonių prieţiūros, pagalbos; 3. Lengvo neįgalumo lygis - asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, suţalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio neţymiai sumaţėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 1 m. 1 978 vaikams pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas. Didţiausia dalis neįgalių vaikų buvo 4 m. amţiaus grupėje - 984 (49,7 proc.), maţiausia buvo 15 17 m. amţiaus grupėje - 39 (1,1 proc.). Akmenės rajone 1 m 1 vaikui pirmą kartą buvo nustatytas neįgalumas. Daugiausia dalį kaip ir šalyje sudarė - 4 m. amţiaus vaikai 8 (38,1 proc.), maţiausia - 1-14 m. amţiaus vaikai 3 (14,3 proc.) (3.6.4. pav.). 3

6 5 4 3 1 49,7 38,1 8,6,5 17,6 19 14,3 1,1-4 m. 5-9 m. 1-14 m. 15-17 m. 3.6.4. pav. Pirmą kartą nustatytas neįgalumas vaikų amţiaus grupėse 1 m. Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikams tiek Lietuvoje 1 19 (57,1 proc.), tiek Akmenės rajone 13 (61,9 proc.) daţniausiai buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis (3.6.5. pav.). 7 6 5 4 3 1 61,9 57,1 35,7 8,6 7 9,5 Sunkus Vidutinis Lengvas 3.6.5. pav. Vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas 1 m. pagal neįgalumo lygį, Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lyginant vaikų pirmą kartą nustatytą neįgalumą 1 m. pagal ligas, jis daţniausiai buvo nustatytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų Lietuvoje 694 (35, 1 proc.), Akmenės rajone 6 (8,6 proc.). Šalyje daţniau vaikams neįgalumas buvo nustatytas dėl įgimtų formavimosi ydų 359 (18,1 proc.), Akmenės rajone dėl kvėpavimo sistemos ligų 4 (19, proc.) (3.6.6. pav.). 33

Įgimtos formavimosi ydos 9,5 18,1 Kvėpavimo sistemos ligos 4,5 19 Kraujotakos sistemos ligos Nervų sistemos ligos 4,8 1, 9,5 9,5 Psichikos ir elgesio sutrikimai 8,6 35,1 Navikai 4,4 5 1 15 5 3 35 4 3.6.6. pav. Vaikai, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumas 1 m. pagal ligas, Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone (proc.) Šaltinis: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 34

4. Sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos rodikliai 4.1. Medicinos personalo ištekliai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Akmenės rajone 7 9 m. laikotarpiu aktyvių gydytojų ir odontologų skaičius nekito. 1 m. aktyvių gydytojų skaičius padidėjo iki 17,1/1 gyv., odontologų 3,1/1 gyv. Aktyvių specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) ir slaugytojų skaičius 1 m. teko 6,1/1 gyventojų (4.1.1. pav.). 8 7 6 5 4 3 1 15,1 15 15,317,1,5,,6 3,1 73,5 66 68,1 6,1 Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju ar aukštesniuju medicinos išsilavinimu (ne gydytojai) 57,3 51,753,1 47 Slaugytojai 7 8 9 1 4.1.1. pav. Gyventojų aprūpinimas medicinos personalu Akmenės rajone 7-1 m. (1 gyv.) Privačiai dirbančių medikų skaičius 8 m. sumaţėjęs, 9 m. vėl didėjo. 1 m. privačiai dirbančių gydytojų skaičius išaugo 1 kartų, odontologų ir specialistų su aukštuoju ar aukštesniuoju medicinos išsilavinimu (ne gydytojų) 5 kartus (4.1.. pav.). 14 1 1 1 1 8 7 6 4 1 3 1 3 Gydytojai Odontologai Specialistai su aukštuoju (ne gydytojai) 5 4 5 8 9 1 4.1.. pav. Privačiai dirbantis medicinos personalas Akmenės rajone 7 1 m. (abs. sk.) 35

4.. Ambulatorines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 9-1 m. laikotarpiu Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojų skaičius kito neţymiai. 1 m. gyventojai daţniau tikrinosi profilaktiškai sveikatą (1,4 proc.), sumaţėjo gydytojų apsilankymų namuose (4,6 proc.) bei mokamų apsilankymų skaičius (1,6 proc.) (4..1. pav.). 14 1 1 8 6 4 1,4 11,1 4,7 4,6 1,8 1,6 Profilaktiniai apsilankymai Apsilankymai namuose Mokami apsilankymai 9 1 4..1. pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojus skaičius 9 1 m. (proc.) Akmenės rajono gyventojų apsilankymų pas gydytojų skaičius 7 1 m. laikotarpiu kito neţymiai. Bendras apsilankymų pas gydytojus skaičius 1 m. siekė 5,1 karto vienam gyventojui, iš kurių daugiausia (4,3 karto) apsilankymų buvo pas pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančius gydytojus (4... pav.). 6 5 4 5, 5 5 5,1 4,4 4, 4, 4,3 3 1 Viso apsilankymų pas gydytojus Apsilankymai pas pirmines paslaugas teikančius gydytojus,8,8,8,8 Apsilankymai pas gydytojus specialistus 7 8 9 1 4... pav. Akmenės rajono gyventojų apsilankymų skaičius pas pirmines paslaugas teikiančius gydytojus ir pas gydytojus specialistus 7-1 m. (1 - am gyv.) Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 7 1 m. laikotarpiu Akmenės rajone ilgą laiką stebimų ligonių skaičius augo. Suaugusiųjų, esančių ilgalaikio stebėjimo įskaitoje, buvo 8 kartus daugiau nei vaikų. 1 m. suaugusiųjų šioje įskaitoje buvo 9 77 (474,9 atv./1 gyv.), vaikų 1 115 (1,4 atv./1 gyv.) (4..3. pav.). 36

5 45 4 35 3 5 15 1 5 366,7 386,6 4,4 474,9 156,3 177,4 11,9 1,4 7 8 9 1 Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai (-17 m.) 4..3. pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas Akmenės rajone 7 1 m. (1 gyv.) Lyginant ilgalaikį ligonių stebėjimą pagal ligas 1 m., matyti, kad suaugusieji daţniau buvo stebėti dėl kraujotakos (194,9 atv./1 gyv.) ir endokrininės (83, atv./1 gyv.) sistemos ligų, vaikai dėl kvėpavimo (56,5 atv./1 gyv.) sistemos ligų (4..4. pav.). Urogenitalinės sistemos ligos Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos Virškinimo sistemos ligos Kvėpavimo sistemos ligos Kraujotakos sistemos ligos Akių ligos Nervų sistemos ligos Psichikos ir elgesio sutrikimai Endokrininės sistemos ligos Navikai 1, 7,8 16,5 1, 16,7 6,8 33,5 56,5 5,9 5,9 18,8 1, 13,5 9,7 9,5 83, 18,8,6 1,7 194,9 Suaugusieji nuo 18 m. Vaikai -17 m. 4..4. pav. Ilgalaikis suaugusiųjų ir vaikų stebėjimas pagal ligas 1 m. Akmenės rajone (1 gyv.) Apsilankymų pas odontologus skaičius 7 1 m. laikotarpiu ir Lietuvoje, ir Akmenės rajone maţai kito. 1 m. šalyje apsilankymų skaičius vienam gyventojui buvo 1,; Akmenės rajone -,81 (4..5. pav.). 1 3 37

1, 1,8 1,6,9,94 1,83,78,81,81 7,6 8,4 9, 1 4..5. pav. Apsilankymai pas odontologus Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7 1 m. (1 am gyv.) 4.3. Greitosios medicinos pagalbos darbas Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 8 9 m. laikotarpiu tiek Lietuvoje, tiek Akmenės rajone greitosios medicinos pagalbos suteiktų paslaugų skaičius maţėjo. 1 m. šis rodiklis augo ir šalyje buvo 65 4 (19, atv./1 gyv.), Akmenės rajone - 7 91 (7,3 atv./1 gyv.) (4.3.1. pav.). 35 331,3 3 5 15 1 5 16, 191 18,6 19, 8,9 46,9 7,3 7 8 9 1 4.3.1. pav. Suteiktos medicinos pagalbos paslaugų skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7 1 m. (1 gyv.) Analizuojant 7-1 m. laikotarpiu Akmenės rajone suteiktos medicinos pagalbos struktūrą, daţniausiai ji buvo teikiama dėl ūmių susirgimų ir būklių, antroje vietoje buvo gimdyvių ir ligonių perveţimai. 1 m. medicinos pagalbos suteikimas dėl ūmių susirgimų ir būklių (6, proc.) sumaţėjo, o išaugo gimdyvių ir ligonių perveţimai (7, proc.) (4.3.. pav.). 38

Gimdyvių ir ligonių perveţimai Nėštumo ir pogimdyvinio laikot. patologija,,,, 13,4 1,5 11,6 7, 1 Ūmūs susirgimai ir būklės Nelaimingi atsitikimai 1,5 9,3 1 1, 6, 77,1 77,3 78,1 9 8 7 4 6 8 4.3.. pav. Suteiktos medicinos pagalbos struktūros dinamika Akmenės rajone 7 1 m. (proc.) 4.4. Stacionarines paslaugas teikiančių sveikatos prieţiūros įstaigų veikla Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, gyventojų aprūpinimas stacionaro lovomis Akmenės rajone 7 9 m. laikotarpiu neţymiai didėjęs, 1 m. sumaţėjo 1,37 karto (9 m. pabaigoje buvo 148 lovos, 1 m. pabaigoje liko 18 lovos) (4.4.1. pav.). 6 5 4 3 1 5,6 53,18 55,35 41,97 7 8 9 1 4.4.1. pav. Gyventojų aprūpinimas lovomis stacionare Akmenės rajone 7 1 m. (1 gyv.) Akmenės rajone 1 m. vidutinis gulėjimo laikas stacionare iš viso buvo 8,8 dienos. Lyginant gulėjimo laiką pagal lovų profilius, ilgiausiai vidutiniškai gulėta buvo slaugos ir globos lovose (35,1 dienos), trumpiausiai akušerijos - ginekologijos (,7 dienos) (4.4.. pav.). 39

Slaugos ir globos 35,1 Pediatrijos Otolaringologijos Akušerijos-ginekologijos Ortopedijos traumatologijos Chirurgijos Infekcinių ligų Vidaus ligų 4,57 5,3,73 5,16,89 4,77 6,88 5 1 15 5 3 35 4 4.4.. pav. Vidutinis gulėjimo laikas stacionare pagal lovų profilius Akmenės rajone 1 m. (dienos) Akmenės rajone bendras lovos apyvartos rodiklis buvo 31,3 karto. Didţiausias lovos apyvartos rodiklis - akušerijos-ginekologijos (77 kartus) ir pediatrijos lovų (66,6 karto), maţiausias slaugos ir globos lovų (8,3 kartus) (4.4.3. pav.). Slaugos ir globos 8,3 Pediatrijos 66,65 Otolaringologijos 3 Akušerijos-ginekologijos 77 Ortopedijos traumatologijos 4,67 Chirurgijos 57,33 Infekcinių ligų 7,43 Vidaus ligų 39,6 1 3 4 5 6 7 8 9 4.4.3. pav. Lovos apyvarta pagal lovų profilius Akmenės rajone 1 m. (kartai) Lovos funkcionavimo rodiklis parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo uţimta. 1 m. Akmenės rajone bendras lovos funkcionavimo rodiklis buvo 75,1 dienos. Daugiausiai dienų per metus buvo uţimtos pediatrijos (34,6 dienos), slaugos ir globos lovos (9,1 dienos), maţiausiai infekcinių ligų skyriaus lovos (13,8 dienos) (4.4.4. pav.). 4

Slaugos ir globos Pediatrijos 9,13 34,59 Otolaringologijos 169,6 Akušerijos-ginekologijos Ortopedijos traumatologijos 1 Chirurgijos Infekcinių ligų 13,86 165,6 Vidaus ligų 7 5 1 15 5 3 35 4.4.4. pav. Lovos funkcionavimas pagal lovų profilius Akmenės rajone 1 m. (dienos) Lyginant stacionaro ligonių skaičių 7 1 m. laikotarpiu, Lietuvoje jų kasmet po truputį daugėjo. Akmenės rajone 7 9 m. ligonių skaičius taip pat didėjo, sumaţinus lovų skaičių, 1 m. jis sumaţėjo (4.4.5. pav.). 35 3 5 15 1 5 34,9 94,3 33,6 35,9 35,1 39,4 43 45, 7 8 9 1 4.4.5. pav. Stacionaro ligonių skaičiaus dinamika Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7 1 m. (1 gyv.) Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 7 1 m. laikotarpiu šalyje mirusiųjų stacionare skaičius augo. Akmenės rajone šis rodiklis nuo 9 m. pradėjo maţėti, o 1 m. siekė tik 4, proc. (4.4.6. pav.). 41

49 48 47 46 45 44 43 4 41 4 39 38 48,1 47,3 46,3 46,5 44,3 44,7 44,9 4 7 8 9 1 4.4.6. pav. Mirusiųjų dalies stacionare kitimas Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7 1 m. (proc.) 5. Nėščiųjų prieţiūra Lietuvoje nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikata prioritetinė sveikatos prieţiūros sritys. Daugiau nei pusę (53,5 proc.) Akmenės rajono gyventojų sudaro moterys, iš kurių 44,4 proc. yra vaisingo amţiaus (15-49 m.). Akmenės rajone 1 m. į nėščiųjų įskaitą buvo įrašytos 167 moterys, iš kurių 96 (57,5 proc.) iki 1 nėštumo savaitės. Nėštumo baigtys: 146 moterys pagimdė laiku, 4 prieš laiką, įvyko abortai. Nėštumo eiga, jo baigtis ne maţa dalimi priklauso nuo moters sveikatos būklės, persirgtų ligų, turimų lėtinių susirgimų. Ekstragenitalinėmis ligomis sirgo 6 nėščiosios. Daugiausia sergančių nėščiųjų buvo nutukusios (4,3 proc.), 3,1 proc. sirgo kraujotakos sistemos ligomis, 19, proc. kvėpavimo sistemos ligomis (5.1. pav.). Nutukimas 4,3 Šlapimo takų ir inkstų ligos 15,3 Kvėpavimo sistemos ligos 19, Kraujotakos sistemos ligos 3,1 5 1 15 5 3 35 4 45 5.1. pav. Nėščiųjų sergamumas ekstragenitalinėmis ligomis Akmenės rajone 1 m. (proc.) 4

Lietuvoje aborto problema nėra plačiai ir nuodugniai ištirta. Tačiau moksliniai tyrimai, atlikti išsivysčiusiuose pasaulio ir Europos šalyse, patvirtina, kad tarp aborto ir patiriamojo smurto šeimoje yra labai tamprus ryšys. 1 m. Akmenės rajone uţregistruota 1 abortų, pusė jų buvo moterims nuo 3 iki 34 m. amţiaus (5.. pav.). 6 5 5 4 3 1 1 15-17 m. 18-19 m. -4 m. 5-9 m. 3-34 m. 35-39 m. 4-44 m. 45+ m. 5.. pav. Abortų skaičius moterų amţiaus grupėse Akmenės rajone 1 m. (abs. sk.) Analizuojant abortus pagal rūšis, vyravo savaiminiai persileidimai (7), moters pageidavimu buvo padaryti 3 abortai. Lyginant pagal amţių, beveik pusė savaiminių (3), taip daugiau nei pusė dirbtinų abortų () buvo moterims nuo 3 iki 34 m. amţiaus (5.3. pav.). 3,5 3 3,5 1,5 Savaiminis abortas Dirbtinis abortas 1 1 1,5 15-17 m. 18-19 m. -4 m. 5-9 m. 3-34 m. 35-39 m. 4-44 m. 45+ m. 5.3. pav. Dirbtinių ir savaiminių abortų skaičius moterų amţiaus grupėse Akmenės rajone 1 m. (abs. sk.) Dirbtiniai abortai, ţalojantys fizinę ir dvasinę moters sveikatą, yra išplitęs reiškinys šalyje. Moters sprendimą pasirinkti abortą daţnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto susiformuota neigiama nuostata nėštumo atţvilgiu. Nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų 43

spaudimui. Dţiugina tai, kad abortų skaičius kasmet maţėja Lietuvoje, Akmenės rajone lyginant 8 m. (43 abortai) su 9 m.(4 abortai) sumaţėjo net 1 kartų (5.4. pav.). 1 1 8 6 4 1,87 7,7 1,31 6,43 9,3 8,1,6,46 7 8 9 1 5.4. pav. Dirbtiniai abortai Lietuvos Respublikoje ir Akmenės rajone 7-1 m. (1 vaisingo amţiaus moterų) 6. Prevencinių programų įgyvendinimas Akmenės rajone Šiuo metu Akmenės rajone Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšomis finansuojamos ir vykdomos keturios prevencinės profilaktinės programos, - asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa ir trys, skirtos onkologinių susirgimų prevencijai bei profilaktikai: Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa; Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa; Priešinės liaukos vėţio ankstyvos diagnostikos finansavimo programa. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir Akmenės rajone yra daţniausia mirties prieţastis. 5 m. lapkričio 5 d. LR SAM įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtinta,,asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Šia programa siekiama sumaţinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, uţkirsti kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 4-55 m. vyrams bei 5-65 m. moterims. Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone prie asmens sveikatos prieţiūros įstaigų prisirašiusių tiek vyrų, tiek moterų skaičius 6-1 m. laikotarpiu augo. 1 m. buvo prisirašę 3 193 4-55 m. vyrai ir 977 5-65 m. moterys (6.1. pav.). 44

35 3 315 31 35 3 95 9 85 8 75 3193 3167 3148 317 313 977 948 93 94 933 6 7 8 9 1 Vyrai Moterys 6.1. pav. Prisirašiusiųjų prie asmens sveikatos prieţiūros įstaigų 4-55 m. vyrų ir 5-65 m. moterų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 6-1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa Pagrindinė programos priemonė - rizikos grupės asmenų informavimas apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimas, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymas ar siuntimas išsamiai išsitirti širdies ir kraujagyslių ligų. Akmenės rajone 6 8 m. rizikos grupės informuotų asmenų skaičius augo, 9 m. sumaţėjo perpus, 1 m. informuotų asmenų buvo 51 (6.. pav.). 1 737 5 186 536 351 51 6 7 8 9 1 6.. pav. Informavimo dėl didelės širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės paslaugų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 6 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa Akmenės rajone kaip ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje, krūties vėţys išlieka vienu daţniausiu piktybiniu moterų susirgimu. Kiekvienais metais ši liga atima šimtus gyvybių. Laiku diagnozavus, galima jai uţkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėţiu, visiškai išgydomos. 5 m. rugsėjo 3 d. LR SAM įsakymu Nr. V-79 buvo patvirtinta 45

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėţio finansavimo programa. Programa skirta 5-69 m. moterims. Priemonės yra taikomos vieną kartą per dvejus metus. Viena programos priemonių yra pokalbiai su moterims apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones bei patarimai, kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą, bei moterų nukreipimas atlikti mamografinį tyrimą. Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone 6 1 m. laikotarpiu prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 5 69 m. moterų skaičius augo. 6 m. 43 moterims buvo suteikta informacija ir išrašytas siuntimas atlikti mamografinį tyrimą. 1 m. šis skaičius sumaţėjo iki 336 (6.3. pav.). 4 35 3 5 15 1 5 361 363 3649 371 374 43 38 84 413 336 6 7 8 9 1 Prisirašiusių 5-69 m. moterų sk. Informavimo dėl krūties vėţio profilaktikos ir siuntimo mamografijai paslaugų sk. 6.3. pav. Prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 5 69 m. moterų skaičius ir informavimo dėl krūties vėţio profilaktikos bei siuntimo atlikti mamografiją paslaugų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 6 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa Gimdos kaklelio vėţys yra antras pagal daţnumą piktybinis moterų susirgimas tiek Akmenės rajone, tiek Lietuvoje. 4 m. birţelio 3 d. LR SAM įsakymu Nr. V-48, buvo patvirtinta,,gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Valstybinių ligonių kasos duomenimis, daugelyje šalių skiriasi pagal gimdos kaklelio vėţio prevencinę programą tikrinamų moterų amţius ir kvietimo pasitikrinti intervalai. Daţniausiai tikrinamos moterys nuo 5 iki 6-65 m. amţiaus, o pasitikrinti daţniausiai kviečiama kas trejus metus. Nuo 8 m. Lietuvoje profilaktiškai tikrinamų dėl gimdos kaklelio vėţio moterų amţiaus intervalas pakoreguotas imta tikrinti 5-6 m. amţiaus moteris. Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone 6 1 m. laikotarpiu daugiausiai moterų buvo informuotos dėl gimdos kaklelio piktybinių auglių 8 m.(1 81 moterys), daugiausia citologinių tepinėlių paimta ir įvertinta 9 m. (69) (6.4 pav.). 46

7 6 5 4 3 1 6639 6587 6518 696 645 181 164 919 833 139 59 66 69 361 438 6 7 8 9 1 Prisirašiusių 5-6 m. moterų sk. Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugų sk. Citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvetinimo sk. 6.4. pav. Prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 5 6 m. moterų skaičius, informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos ir citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 6 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa Vyrai iš visų piktybinių susirgimų daţniausiai serga priešinės liaukos vėţiu. Sergant šia liga ilgai nejaučiama jokių simptomų. Vadovaujantis Priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos administravimo grupės pateiktomis rekomendacijomis ir Europos randomizuotosios studijos apie prostatos vėţio patikrą (ERSPC European Randomized Study of Screening for Prostate Cancer) išvadomis, nutarta nuo 9 m. liepos 1 d. informavimo apie priešinės liaukos vėţio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugą bei urologo konsultaciją ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikti kas dvejus metus. Pagal šią programą visi 5-75 m. vyrai bei vyrai nuo 45 m., kurių tėvai ir broliai yra sirgę priešinės liaukos vėţiu, nemokamai tikrinami dėl šios ligos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis, Akmenės rajone daugiausiai vyrų buvo informuota dėl priešinės liaukos vėţio ankstyvos diagnostikos ir nusiųsta PSA nustatymui 7 m. 877, 8 m. 96. 1 m. šios paslaugos suteiktos tik 63 vyrams (6.5. pav.). 4 35 3 5 15 1 5 3314 394 333 338 344 61 877 96 659 63 6 7 8 9 1 Prisirašiusių 5-75 m. vyrų sk. Informavimo apie priešinės liaukos vėţio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugų sk. 6.5. pav. Prisirašiusių sveikatos prieţiūros įstaigose 5 75 m. vyrų skaičius ir informavimo dėl priešinės liaukos vėţio ankstyvosios diagnostikos bei PSA nustatymo paslaugų skaičiaus dinamika Akmenės rajone 6 1 m. (abs. sk.) Šaltinis: Šiaulių teritorinė ligonių kasa 47