Lietuvos darbo našumo raidos vertinimas. Pelnas

Lietuvos darbo našumo raidos vertinimas. Pelnas Nacionalinė produktyvumo taryba Paskelbta 2020 m. gruodžio mėn. Pelnas per dirbtą valandą ir darbo našumas Pelnas per dirbtą valandą yra didesnis ES valstybių narių grupėse, kuriose darbo našumas didesnis, bet pelno ir atlygio santykis, išskyrus Airiją, mažesnis nei ES 28, kuriose darbo našumas mažesnis. 2019 m. pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupės pelnas per dirbtą valandą siekė 40 eurų. ES valstybių narių grupėje su vidutiniu darbo našumu (ES valstybės narės, kurių darbo našumas patenka į 2 ir 3 kvartilį, 25 proc. < x 75 proc.) grupės pelnas per dirbtą valandą siekė 15 eurų. Vakarų Europos šalių grupės pelnas per dirbtą valandą siekė 23 eurus. Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės pelnas per dirbtą valandą siekė 8,75 eurų. Lietuvoje vidutinis pelnas per dirbtą valandą siekė 8 eurus ir buvo artimas Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės pelnui per dirbtą valandą. Lietuva buvo 22 vietoje pagal pelną per dirbtą valandą ir 21 vietoje pagal darbo našumą per dirbtą valandą. Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės šalyse pelnas per dirbtą valandą augo 3,8 proc. Tai artimas pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių pelno per dirbtą valandą augimui, kuris siekė 4,35 proc. Lietuvoje pelno per dirbtą valandą augimas buvo artimas Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės 1 pelno per valandą augimui - beveik 3 proc. Lietuva pagal pelningumą gali būti patraukli investuotojams ES kontekste. Pelno per valandą augimas 2017 2019 m. lėtėjo, tačiau vidutinis 2009 2019 m. pelno per valandą augimas palyginti su Vakarų Europos šalių 2 ar Centrinės ir Rytų Europos šalių grupių vidurki išliko didesnis. 2017 m. pelno marža Lietuvoje buvo artima ES vidurkiui, atitinkamai 9,7 proc. ir 10,9 proc. 2009 2016 m. pelno dalis pridėtinėje vertėje Lietuvoje buvo didžiausia palyginus su kitomis ES valstybių narių grupėmis. Tai sudarė atsargą spartesniam atlygio augimui ateityje, neprarandant konkurencingumo. Investicijų dydis turi teigiamą įtaką darbo našumo augimui. Investicijos per darbuotoją yra ženkliausios pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių grupėje, kur taip pat generuojamas didžiausias pelnas per valandą. Tačiau tvariam ir spartesniam darbo našumo augimui pasiekti, svarbu užtikrinti investicijų kokybę ir didinti darbuotojų kvalifikaciją. Lietuvos pelno per dirbtą valandą augimas buvo artimas Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės pelno per valandą augimui - beveik 3 proc. Pelnas. Kur didžiausias pelnas per dirbtą valandą? 2019 m. Lietuvoje pelnas per dirbtą valandą per metus siekė 8 eurus ir sudarė apie 48 proc. ES 28 vidutinio pelno per valandą vidurkio (žr. 1 pav.). Lietuvos pelnas per valandą buvo artimas Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės pelno per valandą vidurkiui 8,75 euro. 2019 m. pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių (Airija, Liuksemburgas, Danija) pelnas per 1 dirbtą valandą siekė 40 eurų ir buvo ženkliai didesnis, ypač, po didžiosios recesijos bei sudarė 240 proc. palyginti su ES 28 pelno per valandą vidurkiu (žr. 1 pav.). Vakarų Europos šalių grupės pelno per valandą vidurkis siekė 23 eurus arba sudarė 137 proc. ES 28 pelno per valandą vidurkio. Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės pelno per valandą vidurkis siekė 8,75 euro ir sudarė apie 50 proc. ES 28 pelno per valandą vidurkio. 1 Centrinės ir Rytų Europos šalių grupė (Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija) arba CEE. 2 Vakarų Europos šalių grupė (Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė) arba WE.

1 pav. Nominalus atlygis, palyginti su ES 28 vidurkiu (proc.) 1 lentelė ES valstybių ir jų grupių pelno 1 darbuotojui pokyčių vidurkis Kodas 2000 2008 m. 2009 2018 m. Lyderiaujančios šalys 2,82 5,13 25 % <= x <75 % 5,70 1,59 Mediana 4,57 1,73 < 10 % 14,53 4,09 ES 28 3,85 1,67 Lietuva 13,14 3,99 Euro zona 3,21 1,36 Vakarų Europos šalių grupė Centrinės ir Rytų Europos šalių grupė 3,64 2,08 10,59 3,07 Šaltinis: Eurostat; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) skaičiavimai. Pelno pokyčiai nerodo ženklios konvergencijos ES ES 28 valstybėse narėse su didesniu darbo našumu, išskyrus pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupę, pelno per dirbtą valandą augimas yra kiek lėtesnis nei valstybių narių su mažiausiu darbo našumu. 2019 m. ES valstybių narių grupėje su mažiausiu darbo našumu, pelnas augo sparčiausiai. Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės pelnas per valandą augo sparčiau nei Vakarų Europos šalių grupės, atitinkamai 3,8 proc. palyginus su 1,8 proc. 2019 m. pelnas per valandą ženkliausiai išaugo šiose šalyse: Rumunijoje (9,4 proc.), Bulgarijoje (7,12 proc.), Airijoje (6,95 proc.), Lenkijoje (6,89 proc.) ir Čekijoje (5,6 proc.) (žr. 2 pav.). Šalys, kurios buvo pirmame penkete pagal mažiausią pelno per valandą pokytį: Graikija (-2 proc.), Vokietija (- 0,4 proc.), Kipras (0,9 proc.), Slovėnija (0,1 proc.), Italija (0,3 proc.). 2009 2019 m. Lietuvoje pelno per dirbtą valandą pokyčių vidurkis palyginus su kitomis šalių grupėmis atsiliko tik nuo pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių ir pagal mažiausią darbo našumą valstybių narių grupių (žr. 1 lentelę). 2009 2019 m. vidutinis pelno augimas Lietuvoje siekė beveik 5 proc. ir pateko į ES 28 penketuką pagal didžiausią vidutinį augimą. Pagal vidutinį pelno augimą 2009 2019 m.: pirmoje vietoje buvo Airija (10,1 proc.), o antroje vietoje Estija (6 proc.); Lenkija (4,4 proc.) ir Latvija (3,9 proc.), atitinkamai 6 ir 9 vietoje. Lietuvoje 5 metų vidutinis pelno augimas 2016 2019 m. lėtėjo. 2019 m. Lietuvos pelno per valandą 5 metų vidutinis augimas siekė 1,6 proc. ir buvo mažesnis nei kitų šalių grupių 5 metų vidutinis pelno augimas (žr. 3 pav.). Didžiausias pelno per valandą augimas buvo pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupės (virš 5 proc.) ir su mažiausiu darbo našumu ES valstybių narių grupės (apie 5 proc.). ES 28 vidutinis pelno per dirbtą valandą augimas siekė apie 2 proc. 2

Pelno per dirbtą valandą ir dirbtų valandų pokyčiai ES valstybėse narėse* 2 pav. Darbo našumo ir pelno per valandą pokytis (proc.) 3 pav. 3

Atlygio ir pelno santykis palyginus su ES 28 vidurkiu Vis didesnė sukurtos pridėtinės vertės dalis tenka darbuotojams atlygis sudaro didesnę dalį pridėtinėje vertėje arba atlygio ir pelno santykis auga. Lietuvoje atlygio ir pelno santykis mažesnis palyginus su ES vidurkiu, tačiau didėja. Atlygio ir pelno santykis Lietuvoje yra artimas Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės ir mažesnis nei Vakarų Europos šalių grupės. 2014 2019 m. atlygio ir pelno santykis nuosekliai augo ir tapo didesnis nei pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių, kur atlygio ir pelno santykis ženkliai mažėjo nuo 2008 m. (žr. 4 pav.). 2010 2014 m. Lietuvos atlygio ir pelno santykio ženklus sumažėjimas sudarė sąlygas,,nepavojingai spartesniam atlygio augimui vėlesniais laikotarpiais. 2019 m. daugumoje ES valstybių narių pelno ir atlygio santykis sumažėjęs palyginus su 2004 m. (žr. 5 pav.). Atlygio ir pelno santykis palyginus su ES 28 vidurkiu (proc.) 4 pav. Pelno ir atlygio santykis ES valstybėse narėse* 5 pav. 4

Darbo našumas ir pelnas per dirbtą valandą ES Pelnas didesnis ten, kur didesnis darbo našumas, tačiau konvergencija pagal pelną ir atlygį skiriasi. 2019 m. ES 28 valstybės narės pagal didžiausią pelną per dirbtą valandą: Airija, Liuksemburgas, Danija, Belgija ir Nyderlandai. Šios šalys pirmauja pagal darbo našumą. Atitinkamai, tarp pagrindinių šalių su mažiausiu pelnu per valandą (Vengrija, Latvija, Rumunija, Kroatija, Bulgarija) yra šalys su mažiausiu darbo našumu. Keturios iš šių šalių yra tarp TOP5 pagal mažiausią darbo našumą 3 : Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Kroatija. 2019 m. pirmoje vietoje pagal pelną per dirbtą valandą buvo Airija. Lietuva buvo 22 vietoje. Estija, Lenkija ir Latvija pagal pelną per dirbtą valandą buvo atitinkamai 21, 23 ir 26 vietose. Darbo našumas ir pelnas per dirbtą valandą ES 28 Lietuvos darbo našumas per dirbtą valandą sudaro 41 proc. ES vidurkio, o pagal pelną per dirbtą valandą siekia 48 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu, pagal darbo atlygį konvergencija yra šiek tiek mažesnė ir sudaro 45 proc. ES vidurkio. Konvergencija vyksta šiek tiek sparčiau tarp pelno nei atlygio (žr. 6 pav.). Be to, Lietuvoje didesnis pelno ir atlygio santykis gali būti atsarga absorbuoti spartesnį atlygio augimą, neaugant darbo našumui. 6 pav. Pelno marža 4 ir darbo našumas Lietuvoje pelno marža mažėja, bet artima ES vidurkiui. Pelno marža yra vienas iš rodiklių, kuris gali atspindėti šalies patrauklumą investicijoms ar konkurencingumą. 2017 m. pelno marža sudarė 9,7 proc. ir išliko artima 2014 m. lygiui 9,4 proc. Pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupės pelno marža yra svariai didesnė nei kitų ES šalių grupių (žr. 7 pav.). Tai gali atspindėti jų stiprų konkurencingumą. Kita vertus, didesnis pelningumas gali būti pasiektas ir šalyse, kur darbo našumas yra žemas. Bet neaugant darbo našumui ar darbuotojų kvalifikacijai, investicijų plėtros galimybės ir jų įtaką šalies augimui bus ribota. Pirmoje ir penktoje vietoje pagal pelno maržą buvo šalys iš pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupės Airija ir Danija, tačiau pagrindinės 5 šalys buvo ne tik iš pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupės: Malta, Jungtinė Karalystė, Kipras. Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija pagal pelno marža buvo 21, 7, 23, 24 vietose. Atitinkamai, tarp pagrindinių 5 valstybių narių pagal mažiausią pelno maržą yra šalys ne tik su žemesniu darbo našumu (Estija, Slovakija, Graikija), bet ir su ženkliai didesniu darbo našumu: Liuksemburgas, Prancūzija. 2017 m. Lietuvoje vidutinė pelno marža siekė beveik 10 proc. ir buvo artima ES vidurkiui (siekė beveik 90 proc. ES vidurkio) (žr. 8 pav.). 3 TOP 5 šalys pagal mažiausią darbo našumą ES 28: Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Vengrija, Lenkija. 4 Pelno marža tai pelno ir apyvartos (pardavimai) santykis. 5

Pelno marža palyginus su lyderiais (proc.) 7 pav. 8 pav. Darbo našumas per 1 dirbtą valandą ir pelno marža ES 28 6

Pelno marža ir investicijos 5 Nors nėra tiesioginės statistinės koreliacijos tarp darbo našumo ir pelno maržos, koreliacija buvo tarp pelno maržos ir investicijų. Taip pat, svari koreliacija buvo tarp pelno normos ir investicijų per darbuotoją pokyčių 0,41. Koreliacija mažesnė, bet reikšminga buvo tarp pelno maržos ir investicijų 1 sąlyginiam darbuotojui 0,36. Investicijų 1 darbuotojui 5 metų vidutinis pokytis pagal šalių grupes (proc.) 9 pav. Investicijų augimui įtakos turi pelno maržos dydis, o teigiamas investicijų augimas rodo šalies patrauklumą ir teigiamai veikia konkurencingumą ir darbo našumą. Ilgalaikis 5 metų investicijų augimas Lietuvoje aukštesnis nei Centrinės ir Rytų Europos šalių grupės, Vakarų Europos šalių grupės ar pagal darbo našumą lyderiaujančių ES valstybių narių grupės. Tačiau, skirtingai nuo kitų ES valstybių narių grupių, 2017 m. investicijų augimas mažėjo (žr. 9, 10 pav.). Investicijų 1 darbuotojui 5 metų vidutinis pokytis valstybėse narėse* (proc.) 10 pav. Nagrinėjant ES valstybes nares atskirai, sąryšis tarp investicijų ir pelno maržos gali būti neigiamas ir nestabilus (žr. 11 pav.). Lietuva yra tarp šalių (Portugalija, Rumunija, Lenkija, Vengrija, Italija, Latvija, Airija), kuriose 5 metų slenkančios koreliacijos koeficientas reikšmingai nesikeitė. Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje pastaroji koreliacija yra neigiamoje teritorijoje, nors daugumoje šalių 5 metų slenkančios koreliacijos nuo 2015 m. yra teigiamos. Neigiama koreliacija ar jos nebuvimas ilgesniu laikotarpiu gali būti ženklas atkreipti dėmesį į investicijų kokybę. Tačiau tai gali atspindėti ir šalyje vykusias dideles investicijas, pvz., į infrastruktūrą. 5 Šioje dalyje naudojamai verslo statistika, išskyrus darbo našumo rodiklį, kuris apskaičiuotas pagal Nacionalinių sąskaitų statistiką, kaip realios pridėtinės vertės (palyginamosiomis rinkos kainomis) ir dirbtų valandų santykis. 7

11 pav. Investicijų 1 sąlyginiam darbuotojui ir pelno maržos 5 metų slenkanti koreliacija ES valstybėse narėse* Investicijų augimas svarbus tiek darbo našumui, tiek ir darbuotojų kvalifikacijai augti. Lietuvoje koreliacija tarp darbo atlygio ir investicijų pokyčių buvo stipri 0,72. Galima daryti išvadą, kad brangstant darbui, buvo siekiama daugiau automatizuoti / robotizuoti procesus. Granger priežastingumo testo rezultatai neatmeta, kad atlygio augimas paskatins investicijų augimą. Kita vertus, robotizavimas gali irgi skatinti labiau kvalifikuoto darbo poreikį ir tai didinti darbo atlygį. Buvo pastebėta, kad darbo užmokestis per 1 dirbtą valandą didesnis šalyse, kur didesnis darbo našumas per 1 valandą. Koreliacija tarp ES 28 darbo atlygio ir darbo našumo, palyginti su ES 28 vidurkiu, siekia 0,98 proc. Didžiausios investicijos 1 darbuotojui šalyse su didžiausiu darbo našumu, kur generuojamas didžiausias pelnas per 1 dirbtą valandą. Tačiau labai svarbu užtikrinti investicijų kokybę ir didinti darbuotojų kvalifikaciją. Tai didintų darbo našumą ar / ir skatintų investicijas į veiklas, kuriose gali būtų generuojama didesnė pridėtinė vertė, pvz., aukštų technologijų veiklos ar vidutinių technologijų veiklos. 8

Priedas 2 lentelė ES valstybių narių* vieta pagal pelną per 1 dirbtą valandą Vieta / Metai 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 1 LU LU LU LU LU LU LU LU LU LU LU LU LU LU LU IE IE IE IE IE 2 IE IE IE IE IE IE IE IE IE IE IE IE IE IE IE LU LU LU LU LU 3 DK NL NL NL NL NL NL NL NL NL NL NL DK DK DK DK DK DK DK DK 4 UK DK DK DK DK BE BE BE BE BE DK DK NL NL NL BE BE BE BE BE 5 NL FI UK IT BE DK DK FI FI DK BE BE BE BE BE NL NL NL NL NL 6 BE IT FI FI FI FI FI DK DK FI FI SE SE FI FI FI FI FI FI FI 7 IT BE IT BE IT UK UK DE DE IT SE FI FI SE AT UK AT AT AT AT 8 FI UK BE UK UK IT DE UK AT AT AT AT AT AT DE AT DE DE DE DE 9 SE DE DE DE DE DE SE AT IT DE IT DE DE DE SE SE IT IT FR FR 10 DE FR FR FR SE AT IT SE FR FR DE IT IT IT IT DE SE SE IT IT 11 FR AT SE SE FR SE AT IT UK SE FR FR FR FR FR IT FR FR SE SE 12 AT SE AT AT AT FR FR FR SE UK UK UK UK UK UK FR UK UK UK UK 13 ES ES ES ES EL ES ES ES ES ES ES ES ES ES ES ES ES ES ES ES 14 EL EL EL EL ES EL EL EL EL EL EL EL EL EL EL MT MT MT MT MT 15 CY CY CY CY CY CY CY CY CY CY CY CY CY CY CY EL CY CY CY CY 16 MT MT MT MT MT MT SI SI SK SK SK SK SK SK SK CY EL EL EL EL 17 PT PT PT PT PT SI CZ SK CZ CZ CZ CZ CZ MT MT SK SK SK SK SK 18 SI SI SI SI SI PT MT CZ SI SI MT SI MT PT SI CZ SI SI SI CZ 19 CZ CZ CZ CZ CZ CZ PT MT MT PT SI MT PT SI PT SI CZ CZ CZ SI 20 SK SK HU SK SK SK SK PT PT MT PT PT SI CZ CZ PT PT PT PT PT 21 PL PL SK HU HU HU HU HU HU HU EE LT LT LT EE EE EE EE EE EE 22 HU HU PL HR HR PL EE EE PL PL HU EE EE EE LT LT LT LT LT LT 23 HR HR HR LT EE HR PL LV LT LT PL LV LV LV PL PL PL PL PL PL 24 LT LT LT EE PL EE HR LT EE EE LT PL PL PL LV LV LV LV RO RO 25 EE EE EE PL LT LT LT PL HR HR LV HU HU HU HU HU RO RO HU HU 26 LV LV LV LV LV LV LV HR LV LV HR HR HR HR RO RO HU HU LV LV 27 BG BG BG BG BG RO RO RO RO RO RO RO RO RO HR HR HR HR HR HR 28 RO RO RO RO RO BG BG BG BG BG BG BG BG BG BG BG BG BG BG BG 9

3 lentelė ES valstybių narių* vieta pagal pelno maržą Vieta / Metai 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 1 CY CY MT UK UK IE UK IE IE IE 2 DK UK UK MT IE MT IE UK UK MT 3 UK MT CY PL MT UK MT MT MT UK 4 RO PL SK IE PL RO HR HR CY CY 5 PL HR PL SK SK HR RO CY DK DK 6 MT RO HR HR RO DK PL DK HR HR 7 HR EL RO CY CY PL CY PL PL PL 8 EL CZ EL DK DK CY DK CZ IT IT 9 AT PT IE RO HR NL CZ NL NL NL 10 ES NL IT IT AT SK IT IT BG AT 11 DE ES LV AT IT AT NL HU AT BG 12 LV AT DK EL ES IT HU AT RO FI 13 CZ DE AT ES EL ES ES BG CZ RO 14 IT LV NL NL LV CZ AT ES PT PT 15 PT BG ES SE NL EL DE LT ES SI 16 BG DK SE DE CZ HU LV RO LT HU 17 NL IE DE CZ EE LV LT LV SI CZ 18 SI IT CZ LV BG DE SI PT LV ES 19 FI BE PT EE DE EE PT SI DE BE 20 SK SE BG HU HU BG SK SK SE SE 21 SE HU HU BG SE PT EE SE HU LT 22 HU SK FI LT LT SE SE DE BE DE 23 BE FI EE PT PT SI FI BE FI LV 24 LT EE SI SI BE BE BG EE EE EE 25 LU SI BE FI SI FI BE EL SK SK 26 EE LU LT BE FI LT EL FI EL EL 27 FR FR FR FR FR FR FR FR FR FR 28 LT LU LU LU LU LU LU LU LU nėra duomenų. 10

12 pav. Eksporto rinkų ir realaus pelno 6 pokyčių slenkančios 10 metų tiesinės regresijos ir panelinė regresija ES 28* 6 Pelnas palyginamosiomis kainomis. 11

13 pav. Eksporto rinkų ir realaus pelno pokyčių 10 m. slenkančiojo vidurkio koreliacija ES 28* *- Šiame vertinime naudojami šalių sutrumpinimai atitinka: Airija IE, Austrija AT, Belgija BE, Bulgarija BG, Čekija CZ, Danija DK, Estija EE, Graikija EL, Ispanija ES, Italija IT, Jungtinė Karalystė UK, Kipras CY, Kroatija HR, Latvija LV, Lenkija PL, Lietuva LT, Liuksemburgas LU, Malta MT, Nyderlandai NL, Portugalija PT, Prancūzija FR, Rumunija RO, Slovakija SK, Slovėnija SI, Suomija FI, Švedija SE, Vengrija HU, Vokietija DE. Darbo našumo vertinimą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento (direktorius Osvaldas Šmitas, tel. 8 706 64 922, el. p. Osvaldas.Smitas@eimin.lt) Ekonomikos politikos skyriaus (vedėjas Raimundas Velička, tel. 8 706 64 755, el. p. Raimundas.Velicka@eimin.lt) patarėjas Darius Abazorius (tel. 8 706 64 768, el. p. Darius.Abazorius@eimin.lt) ir vyr. specialistė Lina Dumčiūtė (tel. 8 706 64 875, el. p. Lina.Dumciute@eimin.lt). Vertinimo rengime taip pat dalyvavo VšĮ,,Versli Lietuva Tyrimų ir analizės skyriaus vyriausioji tyrėja Jurgita Pesliakaitė (tel. +370 683 96033, el. p. J.Pesliakaite@verslilietuva.lt). 12