2010_11_Samogitia_vidus.P65

Transkriptas

1 Mikalojaus Daukðos m. m. bibliografija DANUTË MUKIENË Nuotraukoje deðinëje interneto svetainës M. Daukðos Postilei 400 puslapis. Svetainës adresas Internete: Regionø kultûriniø iniciatyvø centre pradëta rinkti metø bibliografija (þinios apie minëtu laikotarpiu iðleistas knygas, straipsnius, kitas publikacijas, kuriose analizuojamas Mikalojaus Daukðos raðytinis palikimas, raðoma apie jo asmenybæ. Renkant bibliografijà daugiausia naudotasi Nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos sudaryta kartoteka. Kodël bibliografija rinkta nuo 1971 metø? 1970 m. iðspausdinta iki ðiol vienintelës monografijos apie M. Daukðà autoriaus Jurgio Lebedþio parengta Mikalojaus Daukðos bibliografija, kurioje iki minëto laikotarpio sukaupta visa, kà buvo ámanoma surinkti. RKIC sudarytoje M. Daukðos bibliografijoje, kuri apima beveik tris paskutiniuosius deðimtmeèius, ið viso jau yra apie 190 pozicijø: bibliografijoje paminëta apie 140 knygø, studijø, straipsniø, recenzijø apie M. Daukðà lietuviø kalba, 28 publikacijos uþsienio kalbomis (daugiausia lenkø), 14 eilëraðèiø ir 11 pozicijø apie ikonografijà. Jau ðiuo metu aiðku, kad tai tik dalis visos bibliografijos apie M. Daukðà. Nepavyko dar surinkti visø þiniø ið rajonø. Be abejo, tik dalis þiniø apie M. Daukðai skirtas publikacijas á M. Maþvydo bibliotekà yra patekæ ir ið uþsienio. Kaip ten bebûtø, tai, kas jau surinkta, yra vertybë ir ja jau galima naudotis tyrinëjant, kokio dëmesio paskutiniais metais M. Daukða susilaukë ávairiose mokslo srityse. KALBININKØ DARBAI Ið Mikalojaus Daukðos raðytinio palikimo minimo laikotarpio tyrinëjimø kalbininkø darbai yra vieni ryðkiausiø. Akademikas Zigmas Zinkevièius 1999 m. straips- (Nukelta á 14 p.) DAUKÐA MËK ËKAL ALUOJOS 2010 m. soeit 515 metu kâp Lietovuos terëtuorëjuo (Vilniou) 1995 m. bova iðleista përmuoji knînga lietoviu kalbo Daukðuos Mëkaluojaus ið lënku kalbuos i lietoviu kalba iðversts KATEKIZMOS, arba Muokslos, kuoþnam krëkðtiuoniou pivalos. Tuo knîngelie bova iðspausdinta ër M. Daukðuos PRATARMIE m. Vilniou bova iðlesita ër ontruoji M. Daukðuos spaudâ parëngta knînga i lietoviu kalba iðversta Puostilë (Postilla Catholica). Konëgs, kanauninks, kontreformacëjës veikies, Þemaitiu vîskopa Giedraitë Merkelë pagelbininks Mikalojus Daukða gëmë aple m. Babienûs (Kedainiu rajuons), mërë 1613 m. vasarë 16 d. Varniûs (Telðiû rajuons) m. ons bova Krakiu klëbuons, m. Þemaitiu kapitulas kanauninks, m. Þemaitiu kapitulas oficiuols, m. Þemaitiu vîskupëjës administratuorios.

2 Mikalojaus Daukðos Katekizmas, iðleistas Vilniuje 1595 m. JUDITA VAIÈIÛNAITË 1. S 1. SPAUSTUVË Áþiebkime þvakæ ir dulkes nupûskime Wilniuie metuose wieðpaties 1595 spaustuvininkai jëzuitai dar triûsia, archaiðkais raðmenimis sudësto lietuviðkà þodá p a s a u l i s jo nebeuþdengs nei juodas morø aksomas, nei maro drobulë, gaisrai nesudegins tos spaudþiamos knygos, pro ðimtmeèiø kruvinà triukðmà iðgirstam, kaip dauþos tamsoj Mikalojaus Daukðos ðirdis, ið neþmoniðko dþiaugsmo, kaip aklas elgeta ima skambinti varpais, o Vilniaus varpø toks viltingas gaudimas, paðëlæs gaudimas, kad sudreba ginklai ant sienø, ðventøjø paveikslai ir kryþiai, ir kaustytos skrynios, ir krosniø þalieji kokliai, prabyla ugnies ir medþio dvasia þidiny, Medeinë, Þemyna, Perkûnas, aikðtëj palei miesto ðuliná lietuviðkai ðnekasi moterys, tolsta jø skambantis juokas, bet amþiams iðlieka puslapiuose ðvelnûs jø þodþiai... (Atkelta ið 13 p.) nyje (saugomas RKIC archyve) Mikalojus Daukða lietuviø kultûroje paraðytoje studijoje ðia tema nurodo, kad kalbininkai ne tik domisi Mikalojaus Daukðos raðtais ir stengiasi nuðviesti jo, kaip pirmøjø spausdintø lietuviðkø knygø Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtijoje autoriaus, nuopelnus, bet ir siekia visapusiðkai iðtirti bei apraðyti jo vartotà raðomàjà kalbà, iðryðkinti jo kilmæ ir vietà lietuviø raðtijos istorijoje. Bet ir tai dar ne viskas. Mikalojus Daukða buvo vadinamojo ano meto vidurinio raðomosios kalbos varianto, tad vadinto þemaièiø kalba (...) pradininkas ir produktyviausias kûrëjas. Dël viso to M. Daukðos raðtai yra labai svarbus XVI a. mûsø raðtijos paminklas, didþiai reikðmingas visai lietuviø kalbos istorijai. Jais domisi, jø kalbines ypatybes tiria ne tik lietuviø kalbos istorikai ir baltistai (kaip vienu ið seniausiø ir didþiausiø baltø kalbø paminklu), bet neretai ir dabartinës bendrinës kalbos specialistai, kai ðiems tenka dabartinius kalbos faktus sieti su senøjø raðtø duomenimis. Zigmas Zinkevièius pateikia daugiau negu 100 Lietuvos ir kitø ðaliø (Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos, Ðveicarijos, Èekijos ir kt.) kalbininkø, kurie yra paskelbæ ádomios mokslinës medþiagos apie M. Daukðos raðto darbus. Nurodoma, kad M. Daukðos raðtø kalbos tyrinëjimo pradininku ið lietuviø laikytinas Pranas Skardþius. Nemaþà darbà ðioje srityje yra atlikæs Jonas Kabelka, Jonas Kruopas, Leonardas Drotvinas, Jonas Palionis, kuris abiejuose savo lietuviø raðomosios kalbos studijø vadovuose (1979, 1995 metai) ir monografijoje Lietuviø literatûrinë kalba XVI XVII a. (1967 m.) daug vietos skyrë M. Daukðai ir jo raðtø kalbai. Tuos klausimus jis nagrinëjo ir kituose darbuose. Be to, Palionis parûpino naujà moksliná M. Daukðos Katekizmo leidimà (fotografuotinis, transliteratuoti tekstai ir kt.), kurio iðsamià recenzijà paraðë Giedrius Subaèius (paskelbta leidinyje Res Balticae, 1996 m., Pisa, Italija). Ðiuo metu Palionis rengia spaudai didelæ dviejø tomø mokslinæ M. Daukðos Postilës publikacijà, kurioje bus ne tik fotografuotinis Postilës tekstas, bet ir lenkiðkas Jo-

3 Mikalojus Daukða. Sukûrë dailininkas Antanas Rimantas Ðakalys kûbo Vujeko originalas. Z. Zinkevièiaus nuomone, ðis leidinys ateityje turi dar labiau suaktyvinti M. Daukðos Postilës kalbines studijas. Turëta vilties, kad akademinis Postilës leidimas pasirodys dar iki Postilës 400 metø jubiliejaus, taèiau finansinë krizë Lietuvoje privertë ðiuos darbus taip pat pristabdyti, tad dabar já galësime ne anksèiau kaip kitais metais. Ið kalbininkø dar paþymëtinas Kazys Morkûnas, kuris straipsná Kelios M. Daukðos raðtø kalbos ypatybës paskelbë leidinyje Donum Balticum (Ðvedija, 1970), skirtame didþiojo baltisto Christiano Schweigaardo Stango 70 meèiui. Vytautas Ambrazas yra tyrinëjæs M. Daukðos sintaksës ypatybes. Saulius Ambrazas analizavo M. Daukðos þodþiø darybà. Pats akademikas Z. Zenkevièius M. Daukðai daug vietos skyrë Lietuviø kalbos istorijoje, ypaè treèiajame jos tome, be to, M. Daukðos raðtø kalbos duomenimis rëmësi beveik visuose savo darbuose. Vilniaus universiteto studentai yra paraðæ nemaþai diplominiø darbø, kuriuose ávairiapusiðkai nagrinëjama M. Daukðos kalba. Daug kà, tyrinëdami M. Daukðos raðtø kalbà, yra nuveikæ uþsienio ðaliø kalbininkai. Ið pastarøjø deðimtmeèiø straipsniø, kuriø jau nëra nurodyta J. Lebedþio 1971 m. iðleistoje Mikalojaus Daukðos bibliografijoje, pirmiausia paminëtinas Ðvedijoje 1970 m. paskelbtas straipsnis Das halbpartizip in M. Daukðas Postille, kuris skirtas M. Daukðos Postilës pusdalyviø tyrimui. Itin dëmesio, anot akademiko, vertas 1977 m. iðleistas didelis dviejø tomø M. Daukðos Postilës indeksas, kurá parengë þinomas lenkø lituanistas Èeslovas Kudzinowski s. Sis leidinys tam tikras þodþiø registras su lenkiðkais originalo atitikmenimis, kuris kalbininkams palengvina M. Daukðos raðtø panaudojimà ir, anot jau minëto Z. Zinkevièiaus, ateityje dar labiau suintensyvins M. Daukðos kalbos studijas. Naujø publikacijø srautas atsirado po 1999 m. spalio mënesá M. Daukðos Postilës jubiliejui skirtø renginiø. Vienà ið pagrindiniø organizavo Vilniaus universite- to Baltø filologijos katedra 1999 m. spalio dienomis, Vilniaus universitete, Vinco Krëvës katedroje vyko tarptautinë konferencija, skirta Postilës jubiliejui. Ta proga konferencijos iðvakarëse iðleistos praneðimø tezës. Yra viltis sulaukti ir paèiø praneðimø. Juos minëtoje konferencijoje skaitë daugiau negu dvideðimt þymiø M. Daukðos darbø tyrinëtojø ið Lietuvos ir uþsienio. Didþiàjà jø dalá sudarë kalbininkai. LITERATÛROL TÛROLOGØ OGØ DARBAI 1999 m. gana plaèià ir gilià studijà apie literatûrologø darbus, skirtus M. Daukðai, parengë tuometinë Vilniaus universiteto doktorantë, dabar jau mokslø daktarë Brigita Speièytë. Ðiame darbe aptariamos visos pagrindinës publikacijos ðia tema nuo M. Daukðos laikø iki ðiø dienø. Kalbëdama apie paskutiniøjø deðimtmeèiø literatûrologø tyrinëjimus, skirtus M. Daukðai, Brigita Speièytë paþymi, kad Po Jurgio Lebedþio monografijos esmingos naujos literatûrinës, tekstinës analizës Daukðos raðtai nesulaukë. Taèiau atskiruose straipsniuose spaudoje, vadovëliuose, kituose moksliniuose darbuose yra pateikta kai kuriø svarbiø Lebedþio tyrinëjimo, vertinimo papildymø, kurie þenklina tolesniø Daukðos literatûriniø studijø linkmes. Labiausiai dëmesá patraukia senosios literatûros tyrinëtojo Albino Jovaiðos darbai, kuriuose jis Daukðà pirmà kartà pokario lietuviø literatûros moksle aktualizuoja kaip religiná raðytojà. Ðiuo poþiûriu svarbios A. Jovaiðos mintys 1998 m. iðleistoje Senojoje Lietuvos literatûroje. Paskutiniais metais ávairiose publikacijose, skirtose M. Daukðai, vis labiau aktualizuojamas M. Daukðos valstybinis poþiûris á tautà ir kalbà. Apie tai Albinas Jovaiðas prabilo dar 1989 m. savo knygutëje Jie paraðë pirmàsias lietuviðkas knygas. Vëlesniais metais A. Jovaiðos paraðytas ðvieèiamasis leidinys apie M. Daukðà skirtas Lietuvos mokykloms (knygà iðleido Spindulio spaustuvë ). Gana platus skyrius apie M. Daukðà iðspausdintas A. Jovaiðos paraðytame Senosios Lietuvos literatûros vadovëlyje, skirtame aukðtesniøjø klasiø mokiniams. Garsindamas M. Daukðos vardà ir jo darbus, daug kà yra nuveikæs Arnoldas Piroèkinas. Ásimintinas jo straipsniø ciklas Mikalojus Daukða ir Kristijonas Donelaitis, iðspausdintas 1995 m. Gimtojo þodþio leidinyje. Ið daugelio kultûros istorikø paskutiniøjø metø publikacijø apie M. Daukðà iðskirtinio dëmesio verti Dariaus Kuolio darbai. Jo mintys apie M. Daukðos svarbà Lietuvos kultûros istorijoje, iðsakytos 1992 m. pasi- (Nukelta á 16 p.)

4 jais profesoriø Viktorijos Daujotytës, Eugenijos Ulèinaitës, Albino Jovaiðos, kunigo Vaclovo Aliulio darbais. (Atkelta ið 15 p.) Skulptûros, skirtos Merkeliui Giedraièiui ir Mikalojui Daukðai (Varniai, Telðiø r., skulptorius Arûnas Sakalauskas) fragmentas rodþiusioje studijoje Asmuo, tauta ir valstybë Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorinëje literatûroje naujais aspektais praturtintos 1995 m. Þemaièiø kultûros draugijos redakcijos parengtame leidinyje, skirtame M. Daukðos Katekizmo 400 metø sukakèiai. Ðioje knygelëje, beje, yra ir vyskupø Jono Borutos, Antano Vaièiaus publikacijos, keletas istoriko Zenono Ivinskio, Vaclovo Birþiðkos, Vlados Vengrienës, kunigo Stanislovo Anuþio, Mykolo Giedraièio ir kitø autoriø ádomiø straipsniø, skirtø M. Daukðai. Anot Brigitos Speièytës, Mikalojus Daukða Albino Jovaiðo, Arnoldo Piroèkino, ir ypaè nuosekliai Dariaus Kuolio darbuose pristatomas ne vien kaip Liaudies ðvietëjas (...) bei religinis veikëjas, bet ir kaip modernios tautinës valstybës koncepcijos kûrëjas. Jubiliejai yra gera proga dar kartà sugráþti prie iðtakø. M. Daukðos Katekizmo 400 metø sukaktis Lietuvoje buvo paþymëta kiek kukliau, negu Postilës jubiliejus, taèiau 1995 ieji buvo gera proga literatûros ir kartu kultûros istorikams dar kartà ávertinti M. Daukðos nuveiktus darbus. Minëtà jubiliejø, iðspausdindami ádomius straipsnius, graþiai paminëjo Ðiaurës Atënai, Gimtasis þodis, Gimtoji spauda, daugelis Þemaitijos rajonø laikraðèiø. Taip publikacijø apie M. Daukðà pluoðtas pasipildë nau- ISTORIKØ DARBAI Kauno Vytauto Didþiojo universiteto doktorantë Vaida Kamuntavièienë savo studijoje apie Mikalojø Daukðà istorijos moksle pastebi, kad M. Daukðos gyvenimas, veikla ir idëjos susilaukë didesnio literatø, kalbininkø nei istorikø dëmesio. Literatai J. Lebedys, D. Kuolys, iðëjæ ið uþdaro savo disciplinos lauko, vertino M. Daukðà netgi istoriniu poþiûriu. (...) M. Daukðos veikla nëra pakankamai ávertinta nei istoriðkai, nei istoriografiðkai. Kodël? Vaidos Komuntavièienës nuomone, istorikø dëmesio menkumà galëjo apspræsti itin skurdûs autentiðkø ðaltiniø duomenys apie M. Daukðos asmená ir veiklà. Istorikë paþymi, kad, iðleidus J. Lebedþio knygà, iki pat ðiol neatsirado në vieno mokslininko, kas ið naujo imtøsi raðyti M. Daukðos biografijà. Nesurasta jai ir naujø duomenø. Bendrose studijose, apimanèiose ir M. Daukðos asmená bei veiklà, pasitenkinama J. Lebedþio tyrinëjimø iðvadø pakartojimu. Dël naujø ðaltiniø apie M. Daukðos gyvenimà stokos didesnis dëmesys skiriamas M. Daukðos idëjø aptarimui, o nëjo biografijos papildymui. Istorikës nuomone, didþiausi nuopelnai, ávedant M. Daukðà á istoriografijà, priskirtini E. Volteriui, K. Jablonskiui bei J. Lebedþiui. Ið istorikø daugiausia dëmesio M. Giedraièio epochai yra skyræs Zenonas Ivinskis. Kaip matome, ðiuolaikiniø istorikø pavardþiø èia nëra. Neatsirado gilesniø istorikø studijø apie Mikalojø Daukðà ir Postilës jubiliejaus iðvakarëse. Anot Vaidos Komuntavièienës, iki ðiol iðsamiausiø tyrimø susilaukë tik M. Daukðos tautos samprata. Istoriografijoje bandoma svarstyti, kodël M. Daukða pateikë lietuviðkàjá tautos sampratos modelá, paremtà lietuviø kalbos vartojimu, kai tuo tarpu XVI XVII a. sandûroje LDK vis labiau ásigalëjo lenkø kalba. Ðia linkme J. Lebedþio mintis yra plëtojæs istorikas Juozas Jurginis, iðgvildenæs renesansinæ tautos sampratà Lietuvoje, atskleidæs M. Daukðos tautos idëjø ryðá su kitomis to meto tautos sampratomis, atsispindëjusiomis M. Strijkovskio, A. Vijûko-Kojelavièiaus ir kt. XVI XVII a. veikaluose. Panaðia kryptimi M. Daukðos idëjas tyrinëjo kultûros istorikas Darius Kuolys. Paskutiniøjø metø studijose jis nurodo, jog M. Daukða siekë suderinti politinæ ir etnokultûrinæ Renesanso tautos sampratas, tokiu bûdu atspindëdamas XVI XVII a. sandûros situacijà, sukurdamas atvirø luomø modernià visuomenës koncepcijà, pareigos ryðiais susiedamas savàjà tautà su viso pasaulio þmoniø bendruomene. Ið paskutiniøjø metø publikacijø paminëtinos Lietu-

5 voje 1990 m. net du kartus perspausdintos M. Daukðos Postilës prakalbos (iðëjo atskiras A. Piroèkino parengtas leidinys ir jos dar iðspausdintos Reginos Koþeniauskienës iðverstø XVI XVIII a. prakalbø ir dedikacijø knygoje. Naujo istorikø susidomëjimo Merkelio Giedraièio ir Mikalojaus Daukðos epocha turëtø sulaukti dabar, nes jau turime praëjusiais metais iðleistus iki mûsø dienø iðlikusius 1579 m. Tarkvinijaus Pekulo suraðytus Þemaièiø vyskupijos vizitacijos aktus. Ðie aktai iki pat ðiol yra pagrindinis ðaltinis, kuriuo remiamës raðydami Mikalojaus Daukðos biografijà. MIKAL ALOJUS DAUKÐA LITERATÛROJE TÛROJE Poetë ir literatûrologë Paulina Þemgulytë, apþvelgdama paskutiniøjø metø groþinës literatûros kûrinius, dëmesá koncentruoja á 1995 m. Këdainiø Mikalojaus Daukðos vieðosios bibliotekos iðleistà maþutá leidinëlá Mikalojus Daukða poezijoje ir mene, kuriame yra surinkta dauguma eilëraðèiø, skirtø Mikalojui Daukðai, pradedant nuo poeto Justino Marcinkevièiaus baigiant beveik visiðkai plaèiajai visuomenei neþinomais autoriais. Kai kuriuose ið ðiø eilëraðèiø iðtisai kalbama apie Mikalojø Daukðà, kituose tik uþuominos, pastebëjimai, frazës, ásipinanèios á viso kûrinëlio kontekstà. Paulinos Þemgulytës nuomone, labiausiai pasisekusiais ar tik nereikëtø laikyti Vlado Braziûno eilëraðèius. Bene labiausiai visuomenei þinomas Juditos Vaièiûnaitës eilëraðtis Spaustuvë ið ciklo Vitraþas Vilniaus Universitetui, Vlado Mozûriûno eilëraðtis Jau varpinëje skambino ðeðias, Aldonos Puiðytës Elegija Mikalojui Daukðai tai, beje, vienas ið stipriausiø M. Daukðai skirtø kûriniø. Dëmesá patraukia ir Justino Marcinkevièiaus Paþinimo medþio iðtrauka, Bernardo Brazdþionio Antikvariatas bei keletas kitø eilëraðèiø, kuriuose prisimenamas M. Daukða ir jo Postilë. KËDAINIAI IR MIKAL ALOJUS DAUKÐA Kalbant apie M. Daukðai paskutiniaisiais metais skirtas publikacijas, mintimis nusikeli ir á Këdainius, þemæ, ið kurios M. Daukða atëjo á Varnius ir èia parengë Postilæ. Reikia pasakyti, kad këdainiðkiai graþiai puoselëja M. Daukðos atminimà. Taip, kaip Varniuose, visoje Þemaitijoje Mikalojø Daukðà þmonës laiko savo þmogumi, taip jis mylimas ir Këdainiuose. Babënuose, Daukðø sodybos vietoje, auga galingas àþuolas, kuris, anot vietiniø gyventojø, ar tik nebus paties Mikalojaus Daukðos amþininkas. Këdainiø mieste yra Mikalojaus Daukðos mokykla. Èia veikianèiame muziejëlyje nemaþai vietos skirta Mikalojui Daukðai. Prie ðios mokyklos stovi ir tautodailininko A. Urbðio iðdroþta M. Daukðos skulptûra, prie kurios prasideda ir baigiasi svarbiausios ðios mokyklos ðventës. Bene daugiausiai, populiarindama Mikalojaus Daukðos raðto darbus ir puoselëdama Daukðos atminimà, paskutiniais metais yra nuveikusi Këdainiø Mikalojaus Daukðos biblioteka. Dëmesá patraukia ðios bibliotekos leidybinë veikla. Keletas kukliø paskutiniøjø metø leidiniø skirta Mikalojui Daukðai. Tai Mikalojaus Daukðos þingsniai Këdainiø þemëje, Këdainiø kraðto knygiai, Mikalojaus Daukðos Postilei 400, leidinys Tarptautinis ekslibrisø konkursas EX Libris Daukðos Postilei 400 ir jau minëtas eilëraðèiø, skirtø M. Daukðai, rinkinëlis. Ðiuo metu spaudai rengiamas rugsëjo mënesá pasibaigusio tarptautinio ekslibrisø konkurso, skirto Postilës 400 metø sukakèiai, kurá biblioteka organizavo kartu su Ðiauliø Ekslibrisø muziejumi, katalogas. Këdainiø biblioteka jubiliejaus proga ðiemet Këdainiuose organizavo ir graþià kalbos ðventæ, miesto Rotuðës galerijoje surengë tarptautinæ ekslibrisø, skirtø M. Daukðai, parodà, su kuria visuomenë jau artimiausiu laiku turës progos susipaþinti ir Lietuvos seimo rûmuose. Visi ðie renginiai plaèiai buvo nuðvieèiami Këdainiø rajono, miesto bei Panevëþio apskrities spaudoje. REGIONØ KUL ULTÛRINIØ INICIATYVØ CENTRO LEIDINIAI Aptariant minimo laikotarpio publikacijas, skirtas Mikalojui Daukðai, atskiro dëmesio verti leidiniai, kuriuos spaudai rengia Regionø kultûriniø iniciatyvø centras. Minint M. Daukðos Katekizmo 400 metø sukaktá, spaudai buvo parengta ir iðleista knygelë Mikalojaus Daukðos Katekizmui 400. Postilës jubiliejaus iðvakarëse spaudai parengtas ir 5 tûkst. egz. tiraþu iðspausdintas teminis Þemaièiø þemës þurnalas Merkelio Giedraièio, Mikalojaus Daukðos ir Motiejaus Strijkovskio kelias, kurá ðiandien jau turi galimybæ skaityti visø Lietuvos bendrojo lavinimo ir kitø ðvietimo ástaigø pedagogai bei auklëtiniai (ðie leidiniai minëtø mokyklø bibliotekoms padovanoti nemokamai). Á Postilës jubiliejiniø renginiø programà átraukta istorikø Zitos ir Jono Geniø knyga Varniø kunigø seminarija bei jau minëtas ðvieèiamasis leidinys Mikalojus Daukða lietuviø kultûroje. Abu ðie leidiniai jau parengti spaudai. Bene didþiausias darbas, kurá populiarindamas Mikalojaus Daukðos vardà, jo darbus ir juose keltas idëjas, atliko Regionø kultûriniø iniciatyvø centras yra jau sukurta ir toliau nauja informacija (tekstais, vaizdais ir garsais) turtindama interneto svetainë M. Daukðos Postilei 400. Svetainës adresas Internete: