Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr m. rugsėjis

Transkriptas

1 Lietuvos makroekonomikos apžvalga Nr rugsėjis

2 Apie SEB banką Pirmaujančios Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupės SEB narys SEB bankas yra didžiausias komercinis bankas Lietuvoje. Būdamas ilgalaikių ryšių su klientais bankas, Švedijoje ir Baltijos šalyse privačius ir verslo klientus bei finansų įstaigas SEB konsultuoja finansų klausimais ir teikia jiems universalias finansines paslaugas. SEB grupės bankų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje pagrindinės veiklos sritys yra verslo ir investicinės bankininkystės paslaugos verslo klientams ir institucijoms. AB SEB banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB bankas ir dvi bendrovės: SEB investicijų valdymas ir SEB Venture Capital. Taip pat Lietuvoje veikia tarptautinei SEB grupei priklausančios bendrovės SEB gyvybės draudimas, Litectus, Skandinaviska Enskilda Banken AB Vilniaus filialas. SEB bankas skiria daug dėmesio Lietuvos ekonominių ir finansinių procesų analizei, siekdamas būti naudingas patarėjas savo klientams ir šalies visuomenei. SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalga rengiama nuo 2000-ųjų metų. Leidinyje nagrinėjama Lietuvos ūkio ir jo sektorių padėtis, pateikiama raidos prognozė, apžvelgiama politinė situacija. ISSN

3 Turinys Politikos aktualijos 5 Makroekonomikos būklė 7 Ekonominių rodiklių prognozės metams 14 Ar dabar Lietuvoje kartojasi prieš 2008 ekonomikos nuosmukį matytos tendencijos? 25 Priedas 31

4 SEB banko apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2017 rugsėjo 20 d. Autoriai: Soc. dr. Gitanas Nausėda Tel. (8~5) SEB banko prezidento patarėjas El. p.: Tadas Povilauskas Tel. (8~5) Vyriausiasis analitikas El. p.: SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje pateikti duomenys yra paimti iš išorinių šaltinių, tokių kaip Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos darbo birža, Lietuvos bankų asociacija, tarptautinės organizacijos ir užsienio šalių statistikos institucijos, duomenų bazės Macrobond, naujienų agentūros BNS, Bloomberg, Reuters, leidiniai Lietuvos rytas, Verslo žinios, The Economist ir kiti. SEB bankas neprisiima jokios atsakomybės dėl išorinių šaltinių informacijos tikslumo, tikrumo ir išbaigtumo. Kiekviena nuomonė, teiginiai ir prognozės, pateiktos šioje apžvalgoje, yra tik SEB banko ir gali būti keičiamos be papildomo įspėjimo. Šis dokumentas ar atskira jo dalis nėra kvietimas ar pasiūlymas pirkti ar parduoti vertybinius popierius ar kitas investicines priemones ir negali būti jokio investicinio sprendimo ir (arba) vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis; taip pat SEB bankas nėra atsakingas už sprendimus, priimtus remiantis šioje apžvalgoje pateikta nuomone, teiginiais ir prognozėmis. Leidinyje pateiktos mintys gali skirtis nuo oficialios SEB banko pozicijos. 4 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

5 Politikos aktualijos Baigiasi pirmieji valdančiosios koalicijos veiklos metai ir jau galima daryti kai kurias išvadas. Rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) savo programoje įsirašė ambicingus tikslus, tačiau jau dabar matyti, kad toli gražu ne visus juos lemta įgyvendinti. Šį procesą apsunkina ne tik visuomenės pasipriešinimas, bet ir įtempta padėtis koalicijos viduje bei vadinamosios profesionalų vyriausybės komunikacijos su Seimu sunkumai. Pripažįstama, kad tinkamiausias metas vykdyti prieštaringai vertinamas reformas yra pirmieji dveji kadencijos metai, todėl laiko liko ne tiek jau ir daug. Naujausių sociologinių apklausų rezultatai rodo, kad visuomenės lūkesčiai valdančiosios partijos atžvilgiu nėra patenkinti. LŽVS ne tik prarado didžiulę persvarą prieš artimiausius persekiotojus, bet ir smuktelėjo į antrąją vietą po opozicinės partijos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS- LKD). Visa tai įvyko per trumpą 9-10 mėnesių laikotarpį ir turėtų versti partijos vadovus ne juokais sunerimti. Susidaro įspūdis, kad opozicijai nereikia organizuoti kažkokių išskirtinių kritikos akcijų, tiesiog žmonių pasitikėjimas sparčiai tirpsta dėl pačios valdžios veiksmų. Politologijos specialistai jau senokai įspėjo, kad profesionalų vyriausybė, kaip gražiai tai beskambėtų, susidurs su problemomis, įgyvendindama tokius projektus ir sprendimus, kuriems reikia Seimo palaiminimo. Galbūt kai kuriais atvejais pristinga išsamaus ir argumentuoto dokumentų pristatymo parlamente, tačiau dar dažniau profesionalai ir partiečiai tiesiog turi skirtingas vizijas. Tikėtina, kad ir Vyriausybės parengtas mokesčių pertvarkos planas įstrigs Seime arba bus iš esmės koreguojamas. Ministrams profesionalams nėra paprasta įrodinėti savo tiesas politikams, kurie yra įsitikinę, jog prisiima galutinę atsakomybę už sprendimų įgyvendinimą. Daugelis iš jų negali pasigirsti ir dideliu politiniu svoriu visuomenėje rugpjūčio mėnesį Delfi portalo sudarytame 2017 įtakingiausiųjų šalies politikų dvidešimtuke ministrų nėra. Profesionalų vyriausybė neišvengiamai susiduria su problemomis, įgyvendindama tokius projektus ir sprendimus, kuriems reikia Seimo palaiminimo Valdančioji koalicija patiria ir vidinę trintį dėl koalicijos partnerio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) apsisprendimo netęsti bendradarbiavimo ir trauktis iš koalicijos. Pastaroji partija išgyvena tapatybės paieškos metą ir tam tikru mastu kovoja dėl tų pačių rinkėjų kaip ir LŽVS. LSDP patiria ypač didelį diskomfortą, kuomet valdžia priima sprendimus, su kuriais partija yra tapatinama, nors jiems ir nepritaria. Tokios nuotaikos ypač jaučiamos LSDP skyriuose, kurių dauguma išreiškė valią trauktis iš koalicijos. Kita vertus, partijos elitas arba ministro portfelius turintieji partijos nariai skeptiškai vertino pasitraukimą, kadangi puikiai suvokė, jog neteks privilegijos dalyvauti sprendimų priėmime. Kad ir kaip būtų, intrigos nebeliko, nors tebetvyro nežinomybė, kiek ir kaip socialdemokratai rems Vyriausybės veiklą. Kertinis bendradarbiavimo išbandymas laukia jau netrukus svarstant ir priimant 2018 valstybės biudžetą. Priminsime, kad jį lydės mokesčių pertvarkos plano tvirtinimas. Dabartinė situacija yra palanki TS-LKD auginti reitingus ir rengtis artimiausiems rinkimams. Šių metų pradžioje įvykę partijos rinkimai atsakė į visus klausimus dėl lyderio, todėl konservatoriai gali koncentruotis į išorės dienotvarkę. Atskiri lyderių ambicijas puoselėjantys politikai toliau išlieka aktyvūs, tačiau sutelkė Lietuvos makroekonomikos apžvalga 5

6 savo dėmesį ne į konkurenciją su G. Landsbergiu, o į 2019 įvyksiančius Lietuvos Respublikos prezidento rinkimus. Pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai, TS-LKD tenka spręsti itin sudėtingą dilemą 1) remti LVŽS formaliai arba neformaliai; 2) likti opozicijoje. Formalaus rėmimo atveju būtų kuriama nauja koalicija, neformalaus galėtų veikti mažumos vyriausybė, gi atsisakius bendradarbiauti grėstų sumaištis ir neprognozuojamas politinis procesas, o gal net ir išankstiniai Seimo rinkimai. Pastarasis įvykių scenarijus šaliai būtų didžiulis ir labai nesavalaikis iššūkis, nors apskritai sunkoka įsivaizduoti aplinkybes, kuriomis išankstiniai rinkimai būtų savalaikiai. Tai yra ne konstruktyvus veiksmas, o išėjimo iš akligatvio ieškojimas. Oponuojančių valdančiajai koalicijai jėgų chore kol kas silpnokai girdimas Lietuvos liberalų sąjūdžio balsas Oponuojančių valdančiajai koalicijai jėgų chore kol kas silpnokai girdimas Lietuvos liberalų sąjūdžio balsas. Viena vertus, partijos lyderis R. Šimašius, matyt, yra labiau užsiėmęs vadovavimo Vilniaus savivaldybei reikalais, kita vertus, didėjančios socialinės atskirties kontekste sunku rasti politines formuluotes, atitinkančias tiek liberalų elektorato, tiek plačiosios visuomenės lūkesčius. Simptomiška, kad vienas iš LLS vadovų E. Gentvilas palankiai įvertino mažesnio PVM tarifo maisto produktams galimybę, nors principinė liberalų nuostata visada buvo išimčių ir lengvatų taikymo sferos siaurinimas. Didelį smūgį partijai sudavė ir pareikšti įtarimai dėl politinės korupcijos. Visgi liberalų balsas svarstant reikšmingus ekonominės politikos klausimus turėtų būti labiau girdimas, ypač dabar, kai jie yra politizuojami ir lengvai tampa populizmo varžybų arena. Sprendžiant labai aktualią ir vis skausmingesne tampančią socialinės atskirties problemą, svarbu iš vonelės su vandeniu neišpilti ir kūdikio, t. y. šalies investicinio patrauklumo ir verslo konkurencingumo aspektų. Ekonomikai stokojant dinamikos ir perspektyvinės vizijos, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nepavyks sumažinti ir socialinės atskirties, kadangi pastangos tai daryti primins per trumpos antklodės tampymą į visas puses. Praeityje Darbo partija jau turėjo pakankamai progų įgyvendinti savo rinkiminius lozungus, tačiau to nesugebėjo padaryti Darbo partijos ateitis yra daugiau nei miglota. Nesėkmingi Seimo rinkimai ir nuolatinė lyderių kaita atspindi gilią vidinę partijos krizę, iš kurios gali nebūti kelio atgal. Neseniai buvo paskelbta, kad buvęs partijos vadovas V. Uspaskichas ketina grįžti į didžiąją politiką, tačiau ši žinia nepadarė didesnio įspūdžio visuomenei. Praeityje Darbo partija jau turėjo pakankamai progų įgyvendinti savo rinkiminius lozungus, tačiau to nesugebėjo padaryti. Dosnūs nauji pažadai ir savigyra apie tariamą profesinę kompetenciją galėjo surinkti protesto balsus prieš dešimt metų, tačiau šiandien tokie rinkėjai arba atsitokėjo, arba ieško naujų gelbėtojų. Nematydami politinės karjeros galimybių, nekantriausi darbiečiai ieško prieglobsčio kitose partijose, daug jų apskritai traukiasi iš aktyvios politikos. Šiandien būtų sunku identifikuoti, kokia yra šios partijos pozicija gyvybiškai svarbiais Lietuvai klausimais jos tiesiog nėra arba ji nėra tinkamai išartikuliuota. Tokiomis aplinkybėmis net charizmatiškas lyderis nepajėgus suteikti patrauklumo beveidei ir demoralizuotai politinei jėgai, kuri pati nebetiki savo ateitimi. 6 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

7 Makroekonomikos būklė Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika BVP augimo tempu vėl ėmė lenkti daugelį Europos Sąjungos valstybių. Tiesa, to ir buvo galima tikėtis. Investicijų požiūriu 2017 buvo pasmerkti būti vaisingesni nei praėjusieji metai, kadangi pamažu juda iš vietos Europos Sąjungos finansinės paramos projektai, atsirado daugiau gyvybės ir privačių investicijų srityje. Balansuojantį vaidmenį atlieka vidaus rinka, kuri keletą metų iš eilės augo stebėtinai pastoviai. Didėjantys atlyginimai ir kitos pajamos leidžia tikėtis panašios plėtros ir artimiausiais metais. Mokesčių politikos pakeitimai taip pat turėtų skatinti namų ūkių paklausą, ypač nepasiturinčiųjų gyventojų vartojimą, tačiau šiam veiksniui skirtume antrinę reikšmę. Vertinant šalies ekonomikos perspektyvą, kritiškai svarbus yra eksporto vaidmuo. Kad ir vidutiniškai spartus, tačiau nuolatinis eksporto augimas suteikia susiklosčiusiam ekonomikos kilimo modeliui tvarumo ir formuoja teigiamus verslo ir gyventojų lūkesčius. Šiuo metu tarptautinės ekonomikos veiksnių balansas yra veikiau teigiamas. Didėjančius verslo ir gyventojų optimizmo indeksus pagrindžia ir vadinamieji kietieji duomenys: BVP, užsienio prekybos, darbo rinkos ir infliacijos rodikliai (žr. 1 lentelę). Ypač padrąsina euro zonos, Kinijos ir Japonijos ekonomikos pokyčiai, tuo tarpu JAV BVP buksuoja, nepaisant nuolat gerėjančios darbo rinkos situacijos. Didžiosios Britanijos ekonomika pateisina Ūkanoto Albiono vardą, tačiau šįkart miglą paskleidė ne gamtinės sąlygos, o prasidėjusios Brexit derybos, kurios kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų. Brexit procesas Lietuvai kelia ne tik iššūkių, bet ir suteikia papildomų galimybių. Tenka pripažinti, kad Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos nesustabdė Lietuvos gyventojų emigracijos į šalį, veikiau atvirkščiai, siekdami suspėti į nuvažiuojantį traukinį, nemažai tautiečių ryžosi kelti sparnus ten būtent dabar. Didžiojoje Britanijoje susiformavo didelė lietuvių diaspora, žmonės patenka į jau išvykusiųjų savo giminaičių būrį, lengviau prisitaiko prie naujų sąlygų ir greičiau randa darbą. Didėjančius verslo ir gyventojų optimizmo indeksus pagrindžia ir vadinamieji kietieji duomenys: BVP, užsienio prekybos, darbo rinkos ir infliacijos rodiklių tendencijos Brexit procesas Lietuvai kelia ne tik iššūkių, bet ir suteikia papildomų galimybių Kita vertus, Brexit kartu yra ir proga Lietuvai pritraukti daugiau užsienio investicijų. Dauguma Didžiojoje Britanijoje veikiančių investicinių bankų ir kitų finansinių institucijų šiuo metu yra savotiškoje kryžkelėje likti šalyje ar ne. 1 lentelė. SEB grupės ekonomistų prognozuojami didžiausių šalių BVP pokyčiai * 2018 * 2019 * Pasaulis 3,1 3,8 3,8 3,7 JAV 1,5 2,2 2,4 2,0 Kinija 6,7 6,8 6,4 6,1 Euro zona 1,8 2,1 2,2 2,0 Vokietija 1,9 2,1 2,0 1,8 Didžioji Britanija 1,8 1,5 1,0 1,2 Rusija -0,2 1,9 2,0 1,9 * prognozė Lietuvos makroekonomikos apžvalga 7

8 Priimami sprendimai visas arba dalį darbo vietų perkelti į žemyninę Europą, kurioje būtų paprasčiau veikti po JK pasitraukimo iš ES. Didieji Europos miestai Paryžius, Madridas, Dublinas, Varšuva jau dabar aršiai konkuruoja dėl britiškų investicijų. Lietuva taip pat gali dalyvauti šioje kovoje, žinoma, padariusi tam tikrus namų darbus. Šie darbai pirmiausia yra susiję su aktyvia šalies įvaizdžio kampanija ir investicinio patrauklumo didinimu. Kai kurie mokesčių pertvarkos aspektai (reinvesticijų lengvatos, Sodros įmokų lubų nustatymas) yra naudingi verslui ir investuotojams, tačiau kol kas neaišku, ar jie padarys reikiamą įspūdį potencialiems investuotojams. Visgi būtų naivu manyti, kad galima apsieiti be energingos numatytų sprendimų komunikacijos, o užsienio verslininkai surinks informaciją savais kanalais. JAV prezidento veiklos svorio centras persikėlė į geopolitikos sritį, konfliktų karštuose pasaulio taškuose (pvz., Šiaurės Korėjoje) sureguliavimą, todėl tarptautinės ekonomikos klausimams lieka mažiau laiko ir dėmesio Kol kas JAV prezidento Donaldo Trumpo aktyvumas ekonominės politikos srityje yra ribotas, palyginti su jo puoselėjamais lūkesčiais ir pažadais, kurie buvo dalijami iki rinkimų. Šiandien D. Trumpas jau nebevadina Kinijos valiutos manipuliatore, nors šios šalies ekonominės ir užsienio prekybos politikos pobūdis per pastarąjį pusmetį iš esmės nepasikeitė. Apskritai JAV prezidento veiklos svorio centras persikėlė į geopolitikos sritį, konfliktų karštuose pasaulio taškuose (pvz., Šiaurės Korėjoje) sureguliavimą, todėl tarptautinės ekonomikos klausimams lieka mažiau laiko ir dėmesio. Eksportuojančių Lietuvos įmonių veiklos sąlygos JAV rinkoje pasunkėjo eurui pastebimai sustiprėjus JAV dolerio atžvilgiu (žr. 1 diagramą). Kita vertus, euro kurso kilimas dolerio atžvilgiu padeda sušvelninti kylančių pasaulinių naftos ir degalų kainų įtaką Lietuvos rinkoje. Tiesa, ypatingos įtampos juodojo aukso rinkoje nepastebima, todėl nėra pagrindo baimintis staigaus degalų kainų šuolio. Tai suteikia bent dalinį atokvėpį Lietuvos gyventojams, kurie vis labiau skundžiasi daugelio prekių ir paslaugų brangimu. Verslo ciklo požiūriu pasaulio ekonomikos atsigavimas trunka jau beveik dešimtmetį ir turi tam tikrų tipiškų pavargusio augimo bruožų. Gamybos pajėgumų panaudojimas pasiekė lubas ir reikalauja papildomų kapitalo injekcijų. Tvirta darbo rinkos būklė ir besipučiančios nekilnojamojo bei finansinio turto kainos skatina namų ūkių optimizmą, kuris pasireiškia didėjančiu vartojimu. Toks ekonomikos plėtros modelis gali gyvuoti dar keletą metų, kol finansinio ir nekilnojamojo turto burbulų sprogimas neišprovokuos eilinio nuosmukio ir neprivers verslo bei gyventojų pakoreguoti savo elgesį. JAV ekonomika patiria pasiūlos (supply side) trikdžių veiksnys, kurį galima iš dalies valdyti ekonominės politikos priemonėmis. Atviras klausimas, ar prezidentui Donaldui Trumpui pavyks įgyvendinti ikirinkiminius mokesčių politikos pažadus, kurie kaip tik ir yra orientuoti į pasiūlos skatinimą. 1 diagrama. Euro ir JAV dolerio kurso pokyčiai 1,7 1,6 1,5 1,4 1,3 1,2 1, Lietuvos makroekonomikos apžvalga

9 Šiuo metu infliacija nekelia didesnio pavojaus, todėl centriniai bankai turi laisvas rankas tęsti ekspansinę, t.y. į realiosios ekonomikos augimą, o ne infliacijos pažabojimą sufokusuotą politiką. Anksčiau ar vėliau tai turėtų padėti sugrąžinti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius ar kitus ekonominio ir socialinio gyvenimo užribyje atsidūrusius žmones. Kita vertus, centriniai bankai privalo įvertinti riziką, kad pernelyg ilgai vykdoma nulinių palūkanų normų politika gali lemti ekonomikos perkaitimą, o tuomet tektų karštligiškai staigiai užtraukti pinigų politikos rankinį stabdį, sukeliant krizę finansų sektoriuje. Šiuo metu infliacija nekelia didesnio pavojaus, todėl centriniai bankai turi laisvas rankas tęsti ekspansinę, t.y. į realiosios ekonomikos augimą, o ne infliacijos pažabojimą sufokusuotą politiką SEB analitikų prognozėmis, Europos centrinis bankas (ECB) šį rudenį apsispręs dėl kiekybinio skatinimo programos sumažinimo pirmąjį 2018 pusmetį. Kitų metų birželio mėn. ECB turėtų pakelti komercinių bankų laikomų indėlių centriniame banke palūkanų normą nuo minus 0,40 proc. iki minus 0,25 proc., o 2019 du kartus po 0,25 proc. punkto padidinti pagrindinę refinansavimo palūkanų normą iki 0,5 proc. Ateinančiais metais euras turėtų svyruoti JAV dolerio atžvilgiu šiek tiek aukštesniame 1,20-1,25 dolerio už eurą intervale. Lietuvos ekonomika vidaus rinkos kaitra Šiais metais Lietuvos ekonomikos plėtra įgijo daugiau dinamikos, palyginti su 2015 ir 2016 Tai pavyko padaryti pagerėjus investicijų situacijai, tačiau reikia pripažinti, kad ir eksportas bei namų ūkių vartojimas negadino žaidimo. Tam tikrais bruožais šiandieniniai procesai primena dešimtmečio senumo ekonomikos perkaitimo istoriją. Kai kurios tendencijos yra analogiškos, kitos gi panašios į tuometines, tačiau turi ir esminių skirtumų (žr. sk. Ar dabar Lietuvoje kartojasi prieš 2008 ekonomikos nuosmukį matytos tendencijos? ). Bene labiausiai analogija peršasi darbo rinkoje, kurioje įsisuka vadinamoji darbo užmokesčio-kainų spiralė. Ilgainiui ji ims kenkti lietuviškos kilmės produktų ir paslaugų konkurencingumui, jeigu darbo našumas ir toliau augs lėčiau negu darbo sąnaudos. Beje, šis reiškinys yra vienas iš kaltininkų, kodėl Lietuvoje daug diskutuojama apie tai, kad ekonomikos plėtros vaisiai nepasiekia daugelio šalies gyventojų, todėl socialinė atskirtis nuolat didėja. Tenka pripažinti, kad darbo jėgos paklausa yra labai netolygi tiek kvalifikacijos, tiek teritoriniu požiūriu. Palankiausioje padėtyje atsidūrė kvalifikuoti paklausių profesijų atstovai didmiesčiuose, kurie turi pakankamai derybinių svertų priversti darbdavius didinti atlyginimus kur kas didesne sparta nei auga prekių kainos. Tuo pat metu maždaug dviem penktadaliams darbuotojų darbo užmokestis per metus nepadidėjo. Infliacija darė įtaką tiek vienai, tiek kitai darbuotojų grupei, tačiau pirmu atveju augantys nominalūs atlyginimai garantuoja realaus darbo užmokesčio didėjimą, o antruoju žmonėms tenka susitaikyti su realios perkamosios galios sumažėjimu. Palankiausioje padėtyje atsidūrė kvalifikuoti paklausių profesijų atstovai didmiesčiuose, kurie turi pakankamai derybinių svertų priversti darbdavius didinti atlyginimus kur kas didesne sparta nei auga prekių kainos Vidutinio darbo užmokesčio kilimo tempas 8-9 proc. per metus - subendravardiklina abi darbuotojų kategorijas ir užmaskuoja tą faktą, kad laimingųjų darbuotojų algos auga proc. ar net 30 proc., tuo tarpu didelės dalies darbuotojų lieka tos pačios. Pastarosios darbuotojų kategorijos balsai nusveria bendrą rezultatą įvairiose sociologinėse apklausose, todėl gaunama iš pirmo žvilgsnio paradoksali išvada, kad ekonomikai kylant namų ūkių finansinės situacijos vertinimai blogėja. Svarbus žingsnis didinant darbo rinkos lankstumą ir decentralizuojant atlyginimų formavimosi procesą, mūsų nuomone, būtų atsakomybės nustatyti minimalią mėnesio algą perkėlimas iš centrinės valdžios savivaldybių taryboms. Dabartinė MMA reguliavimo tvarka dažnai kritikuojama dėl jos nelankstumo, menko gebėjimo reaguoti į konkrečių Lietuvos regionų specifiką ir skirtumus. Lietuvos makroekonomikos apžvalga 9

10 Jeigu MMA nustatytų konkrečios savivaldybės taryba, ji įgytų galingą ekonominės politikos svertą, kurį galėtų naudoti ne tik investicijų skatinimo, bet ir savo rajono žmonių labui Jeigu MMA nustatytų konkrečios savivaldybės taryba, ji įgytų galingą ekonominės politikos svertą, kurį galėtų naudoti ne tik investicijų skatinimo, bet ir savo rajono žmonių labui. Vyriausybė galėtų nustatyti MMA grindis, žemiau kurių nebūtų galima nusileisti, arba orientacinį MMA dydį, tuo tarpu savivaldybių dispozicijoje būtų taikyti savo teritorijoje didesnę arba mažesnę MMA. Abiem atvejais Vyriausybė galėtų susieti savo nustatomą MMA lygį su objektyviais ekonomikos rodikliais. Šios idėjos oponentai turbūt kritikuotų, kad tokia decentralizuota MMA nustatymo tvarka skatintų verslo piktnaudžiavimą ir fiktyvų bendrovių registravimą mažesnį MMA taikančiose savivaldybėse. Pirma, fiktyvaus registravimo atvejus galima lengvai identifikuoti ir užkardyti. Antra, platų teritorinį padalinių tinklą Lietuvoje turinčių bendrovių mokami mažiausi atlyginimai ir taip yra didesni nei MMA, o tais atvejais, kai taip nėra, vargu ar didžiosios įmonės rizikuotų savo socialine reputacija visuomenės akyse ir imtųsi abejotino solidumo veiksmų. Žinoma, tam tikras parengiamasis darbas būtų reikalingas savivaldybių politikams reikėtų geriau susipažinti su MMA reguliavimo tikslais ir prasme, kad jie galėtų taikyti šią priemonę naudingiausiu savo vietovei būdu. Kita vertus, negalima kalbėti apie savivaldybių ekonominio savarankiškumo didinimą ir įgalinimą, jeigu nėra tam tinkamų svertų. Finansų rinkoje taip pat gali apimti deja vu jausmas, lyginant situaciją su 2007 Paskolų portfelio augimo tempas artėja prie dviženklio, didmiesčių nekilnojamojo turto rinka yra labai pagyvėjusi, o joje aktyviai investuojama ne tik į stogą virš galvos, bet ir būstą nuomos tikslais. Visgi toks įspūdis yra apgaulingas. Dabartinis paskolų ir BVP santykis yra gerokai mažesnis nei prieš globalinę finansų krizę, NT kainos taipogi nepasiekė to laikotarpio lygio, šioje rinkoje beveik nėra būsimu kainų kilimu pagrįstos spekuliacijos. Komercinių bankų reguliavimo aplinka yra daug griežtesnė nei prieš dešimtmetį, o Lietuvos bankas yra pasirengęs bet kuriuo momentu ją dar labiau sugriežtinti. Galiausiai namų ūkių įsiskolinimo ir pajamų santykis nėra didelis, palyginti su užsienio valstybėmis. Kadangi pastaruoju metu sparčiai auga vidutinis darbo užmokestis ir kitos pajamos, santykinio įsiskolinimo bei būsto įperkamumo rodikliai neblogėja prociklišką viešųjų finansų politiką pakeitė pastangos nuosekliai sumažinti biudžeto deficitą iki minimumo, kol praėjusiais metais pavyko pasiekti nedidelį fiskalinį perteklių Pažymėtina, kad ir fiskalinės politikos pobūdis yra visiškai kitoks nei prieš dešimtmetį prociklišką viešųjų finansų politiką pakeitė pastangos nuosekliai sumažinti biudžeto deficitą iki minimumo, kol praėjusiais metais pagaliau pavyko pasiekti nedidelį fiskalinį perteklių. Žinoma, kai kurių politikų pastangos nukenksminti Fiskalinės drausmės įstatymą ir atverti valdžios išlaidų didėjimo šliuzus, švelniai tariant, nestiprina pasitikėjimo ekonominės politikos tęstinumu. Visgi šis klausimas nėra vietinės reikšmės, jo svarstymas sukeltų didelį neigiamą rezonansą Europos Sąjungoje ir būtų traktuojamas kaip pavojingas precedentas, siekiant makroekonominio ir finansinio stabilumo. Todėl menkai tikėtina, kad jis bus įrašytas į politinę dienotvarkę. Mokesčių sistemos pertvarka kritikos akiratyje Būtų daugiau nei keista, jeigu apibūdindami dabartinę ekonomikos situaciją ir jos raidos perspektyvą artimiausioje ateityje aplenktume paskelbtos mokesčių pertvarkos pagrindinius elementus. Žinoma, nukrypimas nuo pirminio plano, daugybė kaitaliojimų neleidžia verslo subjektams tvirtai įkalkuliuoti numatytų priemonių į savo planus. Dar ir šiandien sunku prognozuoti, kaip mokesčių politikos kryptys pasikeis po Seimo derinimo proceso. Vis dėlto tikimės, kad keisis detalės, tačiau esminis pokyčių vektorius išliks nepakitęs. 10 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

11 Koks gi yra tas vektorius? Paskelbtame plane išskirtume tris apčiuopiamus leitmotyvus. Pirma, investicijų ir technologinio atsinaujinimo skatinimas. Antra, socialinės atskirties mažinimas, didinant grynąsias pajamas nepasiturinčiuose namų ūkiuose. Trečia, mokesčių lengvatų skaičiaus mažinimas ir ištisų ūkio sektorių sugražinimas į mokesčių mokėjimo orbitą. Galima būtų nurodyti ir daugiau sistemos keitimo elementų, tačiau jie tik užgožtų prioritetinių tikslų suvokimą. Mūsų nuomone, ypač svarbi ambicija skatinti reinvesticijas ir orientacija į didelės pridėtinės vertės kūrimą. To ketinama siekti vietoje 50 proc. pradedant taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investuojantiems į technologijų atnaujinimą. Išradimų komerciniam naudojimui siūloma taikyti 5 proc. vietoje dabar galiojančio 15 proc. pelno mokesčio tarifo. Po beveik dvidešimties metų pertraukos vėl ketinama įvesti Sodros įmokų lubas, tačiau jos yra itin aukštos ir turės praktinės reikšmės tik labai nedidelei darbuotojų imčiai. Visgi akcentuotume skatinamąjį šios priemonės poveikį ateityje pritraukiant į Lietuvą daugiau gerai apmokamas darbo vietas siūlančių investuotojų. Be to, numatytos vienerių metų pelno mokesčio atostogos pradedančiajam smulkiajam verslui, jeigu jo metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius 10. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad smulkusis naujas verslas dažniausiai ima generuoti pelną tik trečiaisiais ketvirtaisiais veiklos metais, tokią priemonę tenka vertinti kaip veikiau formalią ir popierinę. Socialinės atskirties mažinimo motyvas yra grindžiamas dviem aspektais. Pastarojo dešimtmečio technologinė pažanga pati savaime yra socialiai neteisinga, kadangi objektyviai lemia turto ir pajamų koncentraciją nedidelio gyventojų skaičiaus rankose. Ekonomikos augimas nėra panacėja, kadangi jis ne tik nepristabdo, bet net paaštrina minėtąją problemą. Todėl reikalingi aktyvūs valdžios veiksmai, siekiant skurdo spręsti skurdo problemą ir pagerinti socialinį klimatą visuomenėje. Ši politika apsimoka ir vidaus rinkos puoselėjimo prasme. Menkiausias pajamas gaunantieji namų ūkiai paprastai pasižymi didžiausiu ribiniu polinkiu vartoti (angl. marginal propensity to consume, MPC) ir panaudoja kiekvieną papildomą pajamų eurą vartojimo, o ne taupymo tikslais. Priežastis yra ta, kad tokios šeimos turi praeityje susikaupusį didelį nepatenkintų poreikių ir atidėtų pirkinių šleifą, kurį, atsiradus sąlygoms, stengiasi kaip galima greičiau likviduoti. Šiuo požiūriu ne tiek svarbu, ar papildomos pajamos patenka į jų rankas didinant minimalią mėnesio algą ar mažinant mokesčius teigiamas vartojimo efektas garantuotas. Menkiausias pajamas gaunantieji namų ūkiai paprastai pasižymi didžiausiu ribiniu polinkiu vartoti ir panaudoja kiekvieną papildomą pajamų eurą vartojimo, o ne taupymo tikslais Mokesčių pertvarkos plane numatyta, kad šios kategorijos žmonių materialinė padėtis bus gerinama lengvinant jų mokesčių naštą. Vyriausybė siūlo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) pakelti iki MMA dydžio nuo 310 iki 380 eurų, taip sumažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą. Taip pat ketinama įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms, todėl gaunantieji MMA nemokės ir gyventojų pajamų mokesčio, ir Sodros įmokos. NPD sulyginimas su MMA yra sveikintinas dalykas apie tai jau ne vienerius metus kalbėjo tiek politikai, tiek ekonomistai. Tiesa, NPD pasiekus MMA lubas kyla klausimas, kaip reikės gerinti nekvalifikuotų darbuotojų padėtį ateityje. Vienas iš būdų lygiagrečiai kelti MMA ir NPD. Iš pirmo žvilgsnio šis pasiūlymas atrodo patrauklus, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybei lieka mažiau fiskalinių paskatų energingai didinti MMA. Ankstesniais metais Lietuvos makroekonomikos apžvalga 11

12 dalis finansinės netekties dėl didesnės MMA viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms buvo kompensuojama papildomomis įplaukomis iš gyventojų pajamų mokesčio, tačiau dabar taip nebebus. Kita vertus, tai lems, kad vyriausybė priims tikrai subrendusius MMA politikos sprendimus, o ne remdamasi politinio ciklo išskaičiavimu. Apskritai pasisakytume už MMA reguliavimo depolitizavimą ir jo susiejimą su objektyviais ekonominiais rodikliais, pvz., vidutiniu darbo užmokesčiu. Gerokai daugiau abejonių kelia paskutinę minutę plane atsiradęs siūlymas atleisti MMA gaunančius žmones nuo pensijų socialinio draudimo įmokos. Šitaip sukuriamas atotrūkis tarp Sodros finansavimo ir žmonių lūkesčių gauti orią pensiją sulaukus senatvės juk asmeninis indėlis ir darbo stažas lems kintamąją pensijos dalį. Mūsų nuomone, reikėtų rinktis kitą kelią gerinti šių žmonių finansinę padėtį atleidžiant juos nuo pareigos mokėti privalomojo sveiktos draudimo įnašą. Pastarasis yra kur kas panašesnis į mokestį nei pensijų draudimo įmoka. Išimčių ir lengvatų siaurinimo intencija yra sveikintina, kadangi Lietuvoje susikūrė nemažai apmokestinimo oazių, kurios iškraipo konkurencijos bei lygių galimybių sąlygas ir yra nepateisinamos tarptautiniame kontekste Išimčių ir lengvatų siaurinimo intencija yra sveikintina, kadangi Lietuvoje susikūrė nemažai apmokestinimo oazių, kurios iškraipo konkurencijos bei lygių galimybių sąlygas ir yra nepateisinamos tarptautiniame kontekste. Vienas iš tokių sektorių yra žemės ūkis. Į bendrą apmokestinimo sistemą ketinama įtraukti žemdirbius, kurių metinės pajamos viršija 45 tūkst. eurų (PVM registracijos ribą), taip pat žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, išskyrus kooperatyvus. Į leidžiamuosius atskaitymus būtų galima įtraukti žemės įsigijimo ir melioracijos išlaidas. Sprendimas nurašyti iš apmokestinamųjų pajamų žemės įsigijimo išlaidas atrodo kontraversiškai, kadangi žemė yra nenusidėvinti ir neamortizuojama vertybė. Tokie atskaitymai nėra taikomi ir užsienio šalyse. Toks apmokestinimo režimas sukuria šiltnamio sąlygas daug į žemę investuojantiems žemės ūkio verslo atstovams. Pritariame siūlymui mažinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų maždaug 4 centais. Latvijoje šis degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje 121 euras už 1 tūkst. litrų. Kuo mažiau išskirtinių tarifų taikoma, tuo mažesnės piktnaudžiavimo šioje srityje galimybės. Be to, vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 proc. Anot pertvarkos iniciatorių, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias 15 proc. GPM, taip pat išvengti netolygaus mokesčių naštos paskirstymo, dėl kurio net dideles pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami 5 proc. tarifu. Mūsų nuomone, mokesčių progresijos schemų kūrimas atskiruose sektoriuose yra mažiau produktyvus nei visuotinis pajamų apmokestinimo progresyvumas. Problema yra ta, kad pastarąjį dešimtmetį siūlymai įvesti progresinius mokesčius buvo grindžiami atimti ir padalinti principu, todėl buvo smarkiai diskredituoti ir dabar susiduria su nemažos visuomenės dalies pasipriešinimu. Numatomi PVM politikos pokyčiai nelaikytini esmine reforma, kadangi prekių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas beveik liko toks pat Numatomi PVM politikos pokyčiai nelaikytini esmine reforma, kadangi prekių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas beveik liko toks pat. Sprendimas diferencijuoti mokesčio tarifus į 5 proc., 15 proc. ir 21 proc. reglamentuoja maksimalaus ir vidutinio palankumo režimą standartinio PVM atžvilgiu. Žinoma, jeigu ateityje būtų nuspręsta sumažinti pagrindinį tarifą iki prieškrizinio lygio 18 proc., 15 proc. tarifo išskirtinumas taptų smarkiai abejotinas, kadan- 12 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

13 gi jį nuo bendrojo mokesčio dydžio skirtų tik 3 proc. punktai. Planuojama, kad lengvatiniu tarifu toliau naudosis centrinio šildymo ir apgyvendinimo paslaugų vartotojai, tik jo dydis išaugs nuo 9 proc. iki 15 proc. Tai kelia papildomų iššūkių pirmiausia nepasiturintiems šildymo paslaugų vartotojams, tačiau nepamirškime, kad planuojama toliau taikyti kompensacijų už šildymą tvarką, kurios veikimas pastaruoju metu buvo net išplėstas. Įgyvendinus šiuos pokyčius, viešbučių konkurencinė padėtis pablogės, kadangi net ir lengvatinis 15 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus vienas iš didžiausių Baltijos regione ir visoje Europos Sąjungoje. Kaip tam tikrą kompensaciją galima traktuoti knygų leidybos ir keleivių vežimo paslaugų pervedimą iš 9 proc. į 5 proc. apmokestinimo kategoriją. Tiesa, PVM tarifo sumažinimas de facto 4 proc. punktais neleidžia tikėtis esminio minėtųjų prekių atpigimo, ypač kylančių degalų ir darbo užmokesčio sąnaudų kontekste. Pasiūlymas įtraukti į 5 proc. PVM tarifo taikymo grupę ne tik receptinius kompensuojamuosius, bet ir nekompensuojamuosius vaistus nepriklausomai nuo jų kainos yra teisingas. Ryškiausias pastarojo meto darbo rinkos reguliavimo politikos įvykis buvo 2017 liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas. Kol kas akivaizdžiai per anksti daryti esmines išvadas dėl jo taikymo, tačiau bent jau ligi šiol nesigirdėjo skandalingų samdomųjų darbuotojų interesų pažeidimo atvejų, kuriais gąsdino šio dokumento priešininkai. Lietuvos makroekonomikos apžvalga 13

14 Ekonominių rodiklių prognozės antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,0 proc. Analizuojant BVP struktūrą išlaidų metodu, krinta į akis tam tikra ekonomikos varomųjų jėgų slinktis iš vidaus rinkos į eksporto pusę. Antai prekių ir paslaugų eksportas per metus ūgtelėjo 12,3 proc. (pirmąjį ketvirtį 9,4 proc.), importas - 8,9 proc. (pirmąjį ketvirtį 11,8 proc.). Atvirkščiai, metinis namų ūkių vartojimo išlaidų pokytis sumažėjo nuo 4,5 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 3,5 proc. antrąjį ketvirtį. Pažymėtina, kad visais 2016 ketvirčiais namų ūkių vartojimo išlaidų augimas nebuvo nusileidęs žemiau 5,0 proc. ribos, o antrąjį ketvirtį sudarė net 6,5 proc. tai buvo sparčiausia plėtra nuo 2012 pradžios. Neatmestina prielaida, kad prekybos apyvarta visgi reaguoja į kainų kilimą, kuris suintensyvėjo šių metų viduryje. Apčiuopiamos įtakos alkoholinių gėrimų suvartojimui turėjo ir kovo mėnesį įsigalioję didesni akcizo tarifai įvairių rūšių alkoholiui. Tiesa, akcizų politikos pokyčiai lėmė ne tik šios prekių grupės vartojimo apimtį, bet ir struktūrą santykinai sumažėjo alaus ir vyno, tačiau išaugo stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimas. Antrasis šių metų ketvirtis nepatvirtino ir hipotezės apie investicijų proveržį. Turime daugiau pagrindo džiaugtis pirmojo 2017 ketvirčio rezultatu, kuomet bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas per metus išaugo 10,3 proc. Deja, antrąjį ketvirtį šis pokytis tesudarė 4,5 proc. Pirmojo šių metų pusmečio investicijų padidėjimas vis tik atrodo padrąsinančiai, tačiau reikėtų palaukti trečiojo ir ketvirčio rodiklių, kurie ir atsakys į klausimą, ar 2017 įvyko kokybinis investicijų lūžis ar viso labo tik korekcija po prastokų šiuo požiūriu 2016 metų? BVP gamybos (šakiniu) metodu struktūra iš dalies patvirtina didėjančią priklausomybę nuo eksporto BVP gamybos (šakiniu) metodu struktūra iš dalies patvirtina didėjančią priklausomybę nuo eksporto. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 laikotarpiu, labiausiai į eksporto rinkas orientuota apdirbamoji gamyba per metus padidėjo 5,1 proc., tuo tarpu statyba 4,9 proc., didmeninė ir mažmeninė prekyba taip pat 4,9 proc. Didžiausią 7,6 proc. - šuolį padarė informacijos ir ryšių sektorius, kuo galima tik pasidžiaugti. Atvirkščiai, blogiausiai sekėsi žemės ūkiui ir miškininkystei, kurių sukurta pridėtinė vertė per metus sumenko 2,0 proc. Guostis galima nebent tuo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį smukimo tempas buvo dar didesnis 3,9 proc. 2 diagrama. Realaus BVP metinis pokytis (proc.) 7 6, ,6 3,8 3,5 3,5 1,8 2,3 4,1 (3,2)* 3,7 (3,0)* 3,2 3, I pus prognozė * Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė. 14 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

15 Ekonomikos plėtra Lietuvoje išsimėtė per daugelį sektorių, kurie naudojasi palankia vidaus ir išorės rinkų situacija. Kad ir kaip būtų, didėjanti vidaus perkamoji galia užpildo tas ertmes, kurios atsiranda dėl kai kurių eksportą komplikuojančių veiksnių, pavyzdžiui, euro stiprėjimo dolerio atžvilgiu. Žemų palūkanų normų aplinka sukuria patrauklias prielaidas investuoti ir skolintis, tačiau toli gražu ne visos įmonės tuo naudojasi. Viena vertus, tai galima traktuoti kaip silpnybę, kita vertus kaip potencialią galimybę ateityje augti dar sparčiau. Atsižvelgdami į naujausias tendencijas, šių metų BVP augimo prognozę padidinome nuo 3,2 proc. iki 3,7 proc., 2018 nuo 3,0 proc. iki 3,2 proc tikimės BVP padidėjimo 3,0 proc. Viešųjų finansų sistema turėjo pagrindo švęsti pirmą kartą per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį, 2016 pasiektas teigiamas fiskalinis balansas. Ar tai bus tvarus reiškinys, daugiausia priklausys nuo valdžioje esančių politikų valios. Deja, naujausios iniciatyvos verčia sunerimti antai LŽVS vadovas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad valdžia galėtų labiau pasirūpinti žmonėmis ir jų poreikiais, jeigu jos veiksmų laisvės neribotų Fiskalinės drausmės įstatymas. Priminsime, kad šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos ekonomikos perkaitimo laikotarpiu ir turėjo apsaugoti finansų sistemą nuo voliuntaristinių ir politikos konjunktūra pagrįstų sprendimų. Jo esmė siekti cikliškai subalansuoto valstybės biudžeto, kuris stabdytų valdžios skolos ir jos aptarnavimo kaštų didėjimą. Noras atsikratyti šio suvaržymo tik įrodo, kad įstatymas yra reikalingas kaip finansinės disciplinos garantas. Mūsų valdžios institucijos dar neišsiugdė tokio viešųjų finansų valdymo kultūros lygio, kad ekonominės gerovės metais kauptų lėšų rezervą, kurį galėtų panaudoti sunkmečiu. Jeigu Fiskalinės drausmės įstatymo saugiklio nebūtų, kiltų grėsmė, kad sparčiai augant ekonomikai ir biudžeto mokesčių įplaukoms, būtų daugiau išlaidaujama, tuo tarpu kilus krizei būtų imamos paskolos ir gyvenama būsimųjų kartų sąskaita. Būtent tokios finansų politikos tendencijos vyravo iki Fiskalinės drausmės įstatymo įsigaliojimo. Mūsų valdžios institucijos dar neišsiugdė tokio viešųjų finansų valdymo kultūros lygio, kad ekonominės gerovės metais kauptų lėšų rezervą, kurį galėtų panaudoti sunkmečiu Visgi šis R. Karbauskio pasiūlymas atsirado neatsitiktinai. Planuojant 2017 valstybės biudžetą, buvo pasinaudota Fiskalinės drausmės įstatymo išlyga, kad išlaidų augimo ribojimas netaikomas, kuomet pagal keturis paskutinius metų ketvirčius apskaičiuotas Lietuvos BVP to meto kainomis augimas yra mažesnis nei daugiametis ES BVP to meto kainomis augimas, padidintas 2 proc. punktais. Šiais metais pasinaudoti minėtąja išimtimi nebus galimybės dėl paspartėjusio šalies ekonomikos augimo tempo. Baiminamasi, kad viešosios išlaidos bus įspraustos į Prokrusto lovą ir neleis vykdyti dosnių priešrinkiminių pažadų gyventojams. Mūsų nuomone, išeitis visada yra įstatymas riboja bendrą valdžios 3 diagrama. Viešųjų finansų balansas (ESS 2010, proc. BVP) ,1-2,6-0,7-0,2 0,3-0,1 (-0,5)* 0,0 (0,0)* 0,3 0, , , I ketv. prognozė * Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė. Lietuvos makroekonomikos apžvalga 15

16 išlaidų sumą, todėl norint skirti daugiau lėšų konkrečioms viešojo gyvenimo sritims, būtina adekvačiai taupyti kitose srityse. Žinoma, be esminių reformų tai įgyvendinti būtų sunku ir netgi neįmanoma. Perteklinės šių metų valstybės biudžeto įplaukos, palyginti su planu, leidžia tikėtis subalansuoto biudžeto, todėl ankstesniame Lietuvos makroekonomikos apžvalgos leidinyje skelbtą 2017 fiskalinio deficito 0,5 proc. BVP prognozę pakeitėme į 0 procentų. Daug sudėtingiau žvelgti į tolesnę ateitį, kadangi prognozę komplikuoja atskirų politikų pastangos kištis į viešųjų finansų disciplinos reikalus ir juos reglamentuojančius įstatymus. Tikėdamiesi, kad šios iniciatyvos visgi neišklibins Lietuvos finansų politikos tęstinumo, 2018 fiskalinio balanso prognozę taip pat pagerinome nuo 0 proc. iki 0,3 proc. BVP pertekliaus valdžios biudžeto proficitas turėtų sudaryti 0,2 proc. BVP. Statistikos departamento duomenimis, 2017 rugpjūčio mėn., palyginti su 2016 rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos ūgtelėjo 4,4 proc. Labiausiai pabrango alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių grupė 12,1 proc. (padidėjusio akcizo įtaka), viešbučiai, kavinės ir restoranai 7,5 proc., transportas 5,5 proc., poilsis ir kultūra 4,5 proc., būstas, vanduo elektra, dujos ir kt. 3,7 proc., maisto produktai - 3,6 proc. Per metus atpigo tik sveikatos priežiūros paslaugos 0,2 proc rugpjūčio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,6 proc. Situacija galėjo būti ir blogesnė, jeigu pasaulinės naftos kainos būtų šovusios į viršų taip kaip prognozavo skeptikai. Visgi skalūnų naftos ir dujų telkinių revoliucija instaliavo tam tikrus saugiklius šioje rinkoje, kurie apsaugo nuo staigių kainos svyravimų. Dar vienas veiksnys reikšmingas euro sustiprėjimas dolerio atžvilgiu, kuris pristabdo degalų kainų kilimą vietos rinkoje. Dėl pastarojo veiksnio tvarumo nesame tokie užtikrinti, tačiau esama nemažai analitinių institucijų, kurios pranašauja eurui tolesnį brangimą, artėjant naujam Europos centrinio banko palūkanų normų didinimo ciklui. Šiuo metu spartus kainų kilimas Lietuvoje yra išskirtinis reiškinys euro zonos kontekste, tačiau jis neturėtų labai stebinti kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos Šiuo metu spartus kainų kilimas Lietuvoje yra išskirtinis reiškinys euro zonos kontekste, tačiau jis neturėtų labai stebinti kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos. Visos Baltijos šalys išgyvena jei ne vidaus rinkos bumą, tai bent pagyvėjimą. Tai iškalbingai iliustruoja mažmeninės prekybos palyginamosiomis kainomis pokyčiai. Mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis vidutinis darbo užmokestis, kitos pajamos (nuomos, individualios veiklos, dividendai) sukuria perkamosios galios didėjimo prielaidas ir pardavėjai tuo naudojasi. Jeigu perkelti augančias gamybos sąnaudas į galutinę prekės kainą buvo ne taip paprasta, pastaruoju metu tai daroma įvairiausiais pretekstais. Makroekonominiu požiūriu, paklausos skatinama infliacija nėra laikoma didžiule blogybe. Visgi tenka pripažinti, kad ji komplikuoja mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių finansinę padėtį ir gilina socialinę atskirtį. Ekonomikos augimo vaisius pirmiausia nuraško tie, kurie investuoja į technologinę pažangą, eksportuoja prekes, teikia įvairias paslaugas vidaus rinkoje ir pan. Šios visuomenės grupės pajamos lemia sparčiai didėjančią mokią paklausą ir prekių brangimą. Tie, kurių pajamos auga lėčiau arba visiškai neauga, yra priversti priimti jiems primestas žaidimo taisykles ir mokėti tokią pačią kainą už prekes kaip ir turtingieji arba vidutiniškai pasiturintys namų ūkiai. Kadangi pirmoji gyventojų grupė yra kiekybiškai gausesnė, susiduriame su paradoksu, kad ekonomikai augant didžioji visuomenės dalis sakosi to nejaučianti. Taip yra pirmiausia dėl infliacijos, kuri skausmingiausiai kerta nuo jos mažiausiai apsaugotoms gyventojų grupėms. 16 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

17 Nors numatytas senatvės pensijų indeksavimo mechanizmas, jis nebūtinai kompensuoja brangstantį pragyvenimą. Kiekvieno namų ūkio infliacija yra individuali, kadangi produktų ir paslaugų krepšelio sudėtis priklauso nuo vartojimo poreikių ir įpročių, smarkiai skiriasi ir jo struktūra. Tiesa, senatvės pensija Lietuvoje indeksuojama ne infliacijos dydžiu, o darbo užmokesčio fondo pokyčiais, tačiau ir tai gali neišgelbėti nuo skurdo, jeigu šalyje mažėja dirbančiųjų skaičius tokiu atveju pensijos pasmerktos atsilikti nuo vidutinio darbo užmokesčio. Spartėjant kainų kilimui atsiranda ir didesni infliacijos lūkesčiai, kurie savo ruožtu persikelia į darbo užmokesčio derybas. Darbuotojai reikalauja ne tik atstatyti tinkamas savo atlyginimų proporcijas, palyginti su didėjančia minimalia mėnesio alga, bet ir kompensuoti nuolat tirpstančią pinigų perkamąją galią. Tiesa, vidutinė metinė infliacija yra kur kas inertiškesnis rodiklis nei atskirų mėnesių metinė infliacija. Kadangi infliacijos paspartėjimą įkalkuliavome į savo anksčiau skelbtą prognozę, kol kas nematome pagrindo jos keisti vidutinė metinė infliacija sudarys 3,3 proc., ,8 proc. ir ,5 proc. Žinoma, ji galioja su sąlyga, kad nebebus tokio masto alkoholio akcizų padidinimo kaip šiais metais. Atsiradus naujoms akcizų politikos iniciatyvoms, infliacijos prognozę tektų koreguoti. Darbuotojai reikalauja ne tik atstatyti tinkamas savo atlyginimų proporcijas, palyginti su didėjančia MMA, bet ir kompensuoti nuolat tirpstančią pinigų perkamąją galią Lietuvos eksportuotojai šiais metais sėkmingai išnaudoja palankią situaciją didžiausiose eksporto rinkose. Auga eksportas ir į ES šalis, ir į rytų kaimynes. Per septynis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 15,1 proc., reeksportas 19,3 proc., o paslaugų eksportas išaugo 17,4 procento. Prekių eksportas augo ne tik dėl didesnio parduoto prekių kiekio, bet ir dėl beveik 7 proc. didesnių negu prieš metus eksportuotų prekių kainų. Didžiausia Lietuvos eksportuotoja Orlen Lietuva pirmą pusmetį veikė beveik tokiu pat pajėgumų išnaudojimo lygiu kaip ir praeitąmet, tad jos eksportuotų naftos produktų vertė augo labiausiai dėl didesnės negu prieš metus produktų kainos. Kol kas naftos perdirbimo marža išlieka gana aukšta, todėl antrą pusmetį įmonės eksporto rezultatai turėtų likti geri. Lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas per septynis šių metų mėnesius ūgtelėjo 11 procentų. Reiktų išskirti sėkmingą baldų (+111 mln. EUR), pieno produktų (+98 mln. EUR), tabako (+81 mln. EUR), elektronikos (+80 mln. EUR) ir plastiko (+75 mln. EUR) gaminių eksportą. Daugiausia eksportą augino tos įmonės, kurios praėjusiais metais nepabijojo investuoti į gamybos apimties plėtrą ir našumo didinimą. Tikėtina, kad sėkmingi 4 diagrama. Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI (proc.) ,1 3,2 2,7 (3,3)* 3,3 (2,8)* 2,8 2, ,2 1,2 0,2 0,7-1 -0, rugpjūtis prognozė * Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė. Lietuvos makroekonomikos apžvalga 17

18 metai apdirbamosios pramonės įmonėms turėtų paskatinti jas investuoti dar daugiau. Pirmą pusmetį šio sektoriaus įmonių investicijos buvo 35 proc. didesnės negu prieš metus. Tokių prekių kaip pieno produktų eksportas augo daugiausia dėl labai smarkiai paaugusių šių produktų kainų eksporto rinkoje Žinoma, tokių prekių kaip pieno produktų eksportas augo daugiausia dėl labai smarkiai paaugusių šių produktų kainų eksporto rinkoje. Rugsėjo pradžioje sviesto kaina ES buvo 74 proc., o sūrio 25 proc. didesnė negu prieš metus. Tiesa, nugriebto pieno miltelių kaina ir toliau laikosi arti intervencinės kainos lygio ir yra 10 proc. mažesnė negu praeitamet. Tokie skirtingi pieno produktų kainų pokyčiai nėra tvarūs ilgesniu laikotarpiu. Lietuvos pienininkai vis daugiau investuoja į didesnės pridėtinės vertės pieno gaminių gamybą, todėl labiau diversifikuotas parduodamų produktų sąrašas padės įmonėms likti atsparesnėms naujoms duobėms pieno sektoriuje. Daugiausia per metus sumažėjo javų ir trąšų eksportas. Javų eksportas buvo mažesnis dėl kuklesnio praėjusių metų grūdų derliaus, tačiau šiemet padėtis pasikeitė. Panašu, kad augintojai spėjo laiku nukulti bent jau kviečius, kurie yra pagrindinė eksportuojama javų kultūra. Jų derlius turėjo būti iki 10 proc. didesnis negu praėjusiais metais, o kokybė geresnė. Todėl javų eksporto ir jų krovos Klaipėdos jūrų uoste rodikliai šį sezoną bus stipresni. Dėl atsigaunančios Rusijos ekonomikos ir stipresnio Rusijos rublio euro atžvilgiu reeksportas į šią šalį padidėjo beveik 30 proc., tad eksporto į Rusiją dalis mūsų šalies eksporto struktūroje vėl augo Dėl atsigaunančios Rusijos ekonomikos ir stipresnio Rusijos rublio euro atžvilgiu reeksportas į šią šalį padidėjo 29 proc., tad eksporto į Rusiją dalis mūsų šalies eksporto struktūroje vėl augo. Per septynis šių metų mėnesius reeksportas į Baltarusiją ir Kazachstaną taip pat sparčiai ūgtelėjo atitinkamai 30 ir 69 procentais. Suprantama, Rytų ekonomikos ir jų valiutų kursai labai priklauso nuo žaliavų kainų svyravimų, tad bent kol žaliavų rinkoje padėtis yra palanki, tų šalių gyventojų perkamoji galia auga ir tai yra naudinga Lietuvai. JAV rinka, kurios reikšmė mūsų įmonėms per pastaruosius dvejus metus augo, tampa šiek tiek mažiau patraukli dėl sustiprėjusio euro JAV dolerio atžvilgiu. Kol kas euro kursas ties 1,2 JAV doleriu nėra labai nepalankus, tačiau tikėtina, kad eksportas į JAV, neįtraukiant degalų, metų pabaigoje bus mažesnis negu prieš metus. Paslaugų eksportuotojai sėkmingai išnaudoja ne tik geresnę ekonominę padėtį Vakarų ir Šiaurės Europoje, tačiau ir įgytą ten po Rusijos krizės patirtį, todėl gauna vis daugiau užsakymų. Kartu džiugina ir tai, kad didėja finansinių, telekomunikacijų, apdirbamosios gamybos paslaugų eksportas, o jo pridėtinė vertė daug didesnė negu transporto sektoriaus diagrama. Prekių eksporto ir importo metiniai pokyčiai 32,7 34,5 28,8 29,3 14,4 9,0 6,5 5,3-0,7-1,2-6,0-1,9 * Skliausteliuose nurodyta ankstesnė SEB banko prognozė. -1,3-2,8 16,8 16,4 (8,5)* 13,5 (11,0)* 14,0 (7,5)* 8,0 (9,0)* 9,0 7,0 7, sausisprognozė Eksportas Importas liepa 18 Lietuvos makroekonomikos apžvalga

19 Dėl geresnio negu tikėjomės eksporto pirmą metų pusmetį pagerinome prekių eksporto augimo prognozę 2017 metais nuo 8,5 iki 13,5 proc. Kitąment tokio spartaus eksporto augimo veikiausiai nepavyks išlaikyti, bet tikimės, kad padėtis eksporto rinkose išliks ganėtinai palanki, tad prekių eksportas didės 8 proc prekių eksportas turėtų augti maždaug 7 procentais. Nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau mažėja, o bedarbių gretos retėja darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus. Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti užimtų asmenų skaičius dėl emigracijos ir retėjančių jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, gretų. Sparčiai augančios eksporto rinkos sudaro sąlygas mūsų šalies įmonėms kurti naujas darbo vietas, tačiau akivaizdu, kad dėl darbuotojų trūkumo tenka plėstis ne didinant darbuotojų skaičių, o galvojant apie efektyvumo didinimą. Antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo užimta 1,363 mln. gyventojų, arba 5 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tai nėra prastas rezultatas turint omenyje, kad per metus mūsų šalį paliko 50 tūkst. žmonių. Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti dirbančių asmenų skaičius dėl emigracijos ir retėjančių jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, gretų Savaime suprantama, kad, esant tokioms tendencijoms, vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai šalies darbo rinka yra pasiekusi potencialą ir nebėra likusių asmenų, kurie nori dirbti, tačiau jiems nėra sudarytos palankios tam sąlygos. Praėjusiais metais šį klausimą sau uždavė estai ir iškart atkreipė dėmesį į riboto darbingumo asmenis, pasitraukusius iš darbo rinkos. Norėdami padidinti tokių asmenų norą ir galimybę dirbti, estai ėmėsi iniciatyvos asmeniškai padėti kiekvienam žmogui rasti jam tinkantį darbą, o darbdavius papildomai paskatinti. Lietuvoje riboto darbingumo žmonių ne mažiau negu Estijoje Sodros duomenimis, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna 200 tūkst. gyventojų, iš jų oficialiai dirba 54 tūkstančiai. Žinoma, ne visi iš likusių 150 tūkst. gyventojų yra pajėgūs įsilieti į darbo rinką, bet jeigu ir 50 tūkst. tokių asmenų būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, tai būtų nemaža paspirtis darbo rinkai. Lietuvoje kasmet didėja pensinio amžiau riba ir santykinė vyresnio amžiaus žmonių dalis, todėl sparčiai daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus gyventojų. Kita vertus, dirbančių pensininkų skaičius Lietuvoje per metus nepakito jų buvo 67 tūkst., arba maždaug 11 proc. visų pensininkų. Nors tai nėra mažai, palyginti su Pietų Europa, tačiau pagal šį rodiklį nusileidžiame ne tik Šiaurės šalims, bet Latvijai ir Estijai. Žinoma, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų sveikata prastesnė negu Skandinavijoje, tad rūpinimasis žmonių sveikata ir sveikos gyvensenos skatinimas valstybei atsiperka, nes ne tik mažiau išleidžiama gydymo išlaidoms, bet ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių dirba. Nereikėtų pamiršti ir valstybės sektoriaus, kuriame vis dar galima rasti daug institucijų ar įmonių, kur darbuotojų skaičius gali ir turi būti mažesnis, jeigu veiklos procesai būtų įgyvendinami efektyviau. Bus įdomu stebėti, ar šįkart valdžiai pavyks sumažinti realų dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių, o ne tik pakeisti pareigų pavadinimus. Pavyzdžiui, dėl Lietuvos geležinkeliuose prasidėjusių pokyčių per metus darbuotojų skaičius sumažėjo beveik vienu tūkstančiu suprantama, ne visi pasitraukę darbuotojai liko darbo rinkoje (ypač sulaukę pensinio amžiaus), tačiau dalis jų susirado darbą privačiame sektoriuje. Svarbesnį vaidmenį turėtų atlikti darbo birža, kuri galėtų padėti ilgą laiką vienoje darbovietėje dirbusiems asmenims, kurių žinios ir įgūdžiai galbūt nebeatitinka rinkos poreikio. Nereikėtų pamiršti ir valstybės sektoriaus, kuriame vis dar galima rasti daug institucijų ar įmonių, kur darbuotojų skaičius gali ir turi būti mažesnis, jeigu veiklos procesai būtų įgyvendinami efektyviau Lietuvos makroekonomikos apžvalga 19