MR_SEB ConceptBiotechnology_ _final_Lt

Transkriptas

1 Vertimas iš anglų kalbos Šie valdymo nuostatai yra vertimas iš anglų kalbos. Esant neatitikimams tarp vertimo ir angliškos versijos, pirmenyb teikiama angliškai versijai SEB Asset Management S.A. 6a, Circuit de la Foire Internationale L-1347 Luxembourg R.C.S. Luxembourg B SEB CONCEPT BIOTECHNOLOGY VALDYMO NUOSTATAI (toliau valdymo nuostatai) 1 straipsnis. Fondas 1. SEB Concept Biotechnology (toliau fondas) veiklą reguliuoja 2010 m. gruodžio 17 d. Liuksemburgo įstatymo d l kolektyvinio investavimo subjektų I dalis (toliau įstatymas); tai yra juridinio asmens statuso neturintis bendrasis fondas ( fonds commun de placement ), pagrįstas perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kito įstatymu nustatyto turto bendra nuosavybe. Fondo turtą administruoja valdymo įmon (toliau valdymo įmon, kaip apibr žiama 2 straipsnyje). 2. Fondas įsteigiamas neribotam laikui. 3. Fondo turtą sudaro fondo vienetų savininkų bendroji nuosavyb. Kiekvienas vienetų savininkas, kaip bendrasavininkis, turi teisę į fondo turtą proporcingai pagal jam priklausančių fondo vienetų skaičių. Įsigijęs vienetą, kiekvienas vienetų savininkas sutinka laikytis fondo valdymo nuostatų ir bet kokių šių dokumentų pakeitimų. 2 straipsnis. Valdymo įmon 1. Valdymo įmon yra SEB Asset Management S.A. 2. Valdymo įmon fondą administruoja savo vardu, tačiau vadovaujasi tik vienetų savininkų interesais ir bendra vienetų savininkų sąskaita. Administravimo įgaliojimai apima naudojimąsi visomis teis mis, kurios yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su fondo turtu. 3. Atsižvelgdama į teisinius ir sutartimis nustatytus investicijų apribojimus, valdymo įmon nustato fondo investavimo politiką. Valdymo įmon s direktorių valdyba vienam arba keliems savo nariams, taip pat kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims gali patik ti kasdienį investavimo politikos įgyvendinimą. 4. Prisiimdama atsakomybę (riziką) ir atlikdama priežiūra, valdymo įmon savo sąskaita gali konsultuotis su investicijų patar jais ir investicijų valdytojais, o prireikus patarimo kreiptis į investavimo politikos komitetą. 5. Centrinį administravimą, įskaitant administratoriaus, registrų tvarkytojo ir mok jimų tarpininko funkcijas, bei investicijų valdymą ir pasaulinį platinimą valdymo įmon perdav kaip nurodyta prospekte. 3 straipsnis. Bankas depozitoriumas 1. Banku depozitoriumu paskirtas Skandinaviska Enskilda Banken S.A. (toliau bankas depozitoriumas). 2. Bankui depozitoriumui patikima saugoti fondo turtą. Banko depozitoriumo teises ir pareigas nustato įstatymas, šie valdymo nuostatai ir sutartis su banku depozitoriumu. Konkreti jo pareiga užtikrinti fondo turto saugumą. Bankas depozitoriumas vadovaujasi vienetų savininkų interesais. 3. Visi fondo vertybiniai popieriai bei kitas turtas saugomas ir laikomas ind liuose fondo vardu, o panaudoti tokį turtą ir ind lius galima tik laikantis valdymo nuostatų sąlygų. Gavęs valdymo įmon s sutikimą, bankas depozitoriumas savo rizika vertybinius popierius ir kitą turtą saugojimui gali patik ti trečiajai šaliai (depozitoriumui), ypač kitiems bankams, vertybinių popierių tarpuskaitos ir ind lių bankams. 1

2 4. Tiek, kiek leidžia teis s aktai, bankas depozitoriumas turi teisę arba pareigą savo vardu: a) ginti vienetų savininkų reikalavimus, pareikštus valdymo įmonei arba ankstesniam bankui depozitoriumui, b) priešintis trečiųjų šalių priverstinio įgyvendinimo veiksmams ir imtis deramų priemonių, esant priverstiniam reikalavimų, už kuriuos fondas n ra atsakingas, patenkinimui panaudojant fondo turtą. 5. Bankas depozitoriumas privalo laikytis valdymo įmon s nurodymų, jeigu jie neprieštarauja įstatymui, valdymo nuostatams arba prospektui. 6. Tiek bankas depozitoriumas, tiek valdymo įmon depozitoriumo sutartį gali bet kada nutraukti, laikydamiesi atitinkamos sutarties nuostatų. Nutraukimas įsigalioja po to, kai gavusi atitinkamos priežiūros įstaigos leidimą valdymo įmon depozitoriumu paskiria kitą banką, ir toks bankas prisiima banko depozitoriumo pareigas bei funkcijas, o iki to laiko visas įmanomas banko depozitoriumo pareigas ir funkcijas tebevykdo ankstesnis bankas depozitoriumas, siekiant apsaugoti vienetų savininkų interesus. 4 straipsnis. Bendros investavimo politikos gair s A. Reikalavimus atitinkantis turtas Fondo turtą galima investuoti į bet kokį reikalavimus atitinkantį turtą, laikantis įstatymo nustatytų teisinių galimybių. Fondo investavimo politika smulkiai aprašoma prospekte. Šios dalies nuostatos fondui galioja tik tiek kiek jos atitinka konkrečią jo investavimo politiką. Kai UCITS (kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektą) sudaro daugiau kaip vienas subfondas, kiekvienas subfondas šiame skyriuje traktuojamas kaip atskiras UCITS. Fondas gali investuoti tik į toliau nurodytas priemones. Įstatyme apibr žti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s a) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s, kurios yra įtrauktos į reguliuojamą rinką arba joje platinamos, kaip numatyta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2004/39/EB d l finansinių priemonių rinkų, b) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s, platinamos kitoje reguliuojamoje, nuolat veikiančioje, pripažintoje ir visuomenei atviroje valstyb s nar s rinkoje, c) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s, įtrauktos į šalies, kuri n ra ES nar, vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą, arba platinamos kitoje šalies, kuri n ra ES nar, reguliuojamoje, nuolat veikiančioje, pripažintoje ir visuomenei atviroje rinkoje, d) neseniai išleisti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s, su sąlyga, kad: - emisijos sąlygos numato įsipareigojimą, kad bus kreiptasi leidimo jas įtraukti į vertybinių popierių biržos ar kitos reguliuojamos, nuolat veikiančios, pripažintos ir visuomenei atviros rinkos oficialųjį sąrašą, - įtraukimas yra užtikrinamas per vienerius metus nuo išleidimo. Punktuose c ir d nurodyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s yra įtrauktos į kurios nors Šiaur s Amerikos, Centrin s Amerikos, Pietų Amerikos, Australijos (įskaitant Okeaniją), Afrikos, Azijos ir (arba) Europos vertybinių popierių biržos oficialiuosius sąrašus arba platinami min tų regionų reguliuojamose rinkose. Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai e) Vienetai, kuriuos išleido UCITS ir (arba) kiti KIS (kolektyvinio investavimo subjektai), kaip juos apibr žia Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalies a ir b punktai su visais vienu ar kitu metu padarytais pakeitimais, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra įsteigti valstyb je nar je, su sąlyga, kad: - tokiems KIS leidžia veikti teis s aktai, numatantys, kad jiems taikoma priežiūra, kurią CSSF laiko lygiaverte nustatytai Bendrijos teis s aktuose, ir kad užtikrinamas pakankamas institucijų bendradarbiavimas, 2

3 - kitų KIS vienetų savininkų apsauga yra lygiavert UCITS vienetų savininkų apsaugai, o būtent kad turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir prekybos nedisponuojamais perleidžiamais vertybiniais popieriais bei pinigų rinkos priemon mis taisykl s būtų lygiavert s Direktyvos 2009/65/EB reikalavimams, - apie kitų KIS veiklą informuojama pusmečio ir metin se ataskaitose, idant būtų galima įvertinti ataskaitinio laikotarpio turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir veiklą, - ne daugiau kaip 10 proc. UCITS arba kitų KIS planuojamo įsigyti grynojo turto, vadovaujantis jų valdymo nuostatais arba steigimo dokumentais, gali būti bendrai investuota į kitų UCITS arba kitokių KIS vienetus. Ind liai kredito įstaigoje f) ind liai kredito įstaigoje, kurie yra išmokami pareikalavus arba suteikia teisę juos atsiimti ir kurių terminas yra ne ilgesnis kaip 12 m nesių, su sąlyga, kad kredito įstaigos registruota buvein yra valstyb je nar je, arba, jeigu kredito įstaigos registruota buvein yra trečiojoje šalyje, su sąlyga, kad jai taikomos riziką ribojančios taisykl s, kurias CSSF laiko lygiavert mis nustatytoms Bendrijos teis s aktuose. Išvestin s finansin s priemon s g) išvestin s finansin s priemon s, įskaitant lygiavertes priemones, už kurias atsiskaitoma pinigais, platinamos šios dalies a, b ir c punktuose nurodytoje reguliuojamoje rinkoje, ir (arba) išvestin s finansin s priemon s, kuriomis prekiaujama ne biržoje (nebiržin s išvestin s finansin s priemon s), su sąlyga, kad: - jų baz yra punktuose a h minimos priemon s, finansiniai indeksai, palūkanų normos, valiutų keitimo kursai arba valiutos, į kurias fondas gali investuoti, siekdamas savo investavimo tikslų, - kitos nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių šalys yra kuriai nors CSSF patvirtintai kategorijai priklausančios institucijos, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra, ir - kasdien patikimai ir tiksliai nustatoma nebiržinių išvestinių finansinių priemonių vert, o fondo iniciatyva jas galima bet kada parduoti, likviduoti arba uždaryti jų poziciją įskaitymo sandoriu, teisingai nustačius jų vertę. Kai už išvestinę finansinę priemonę pinigais atsiskaitoma automatiškai arba fondo nuožiūra, fondui leidžiama netur ti specialios finansin s priemon s garantijai. Priimtina garantija laikomi: pinigai, tinkamą apsaugą turinčios likvidžios skolos priemon s, kitas itin likvidus turtas, kurį pripažįsta atitinkamos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į jo sąsajas su buvimu išvestinių finansinių priemonių baze su tinkamomis apsaugos priemon mis. Atsižvelgdamas į šios dalies g) punkte išd stytus apribojimus, fondas gali naudotis visomis išvestin mis finansin mis priemon mis, kurias leidžia įstatymas ir (arba) CSSF išleisti aplinkraščiai. Pinigų rinkos priemon s, kurios platinamos ne reguliuojamoje rinkoje h) pinigų rinkos priemon s, platinamos ne reguliuojamoje rinkoje ir patenkančios į įstatymo 1 straipsnio taikymo sritį, jeigu tokių priemonių emisija arba emitentas yra reguliuojamas, siekiant apsaugoti investuotojus ir santaupas, ir su sąlyga, kad tokios investicijos yra: - išleistos arba garantuotos valstyb s nar s centrin s, regionin s arba vietos valdžios institucijos arba jos centrinio banko, Europos Centrinio Banko, ES arba Europos investicijų banko, ES nepriklausančios valstyb s arba vienos iš federaciją sudarančių narių, kai valstyb yra federacin, arba viešosios tarptautin s organizacijos, kuriai priklauso viena ar kelios valstyb s nar s, arba - išleistos subjekto, kurio visi vertybiniai popieriai platinami a, b arba c punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba - išleistos arba garantuotos subjekto, kuriam taikoma riziką ribojanti priežiūra, laikantis Bendrijos teis s aktuose apibr žtų kriterijų, arba subjekto, kuriam taikomos riziką ribojančios taisykl s, CSSF laikomos ne mažiau griežtomis nei Bendrijos teis s aktuose nustatytos taisykl s, ir kuris tokių taisyklių laikosi, arba 3

4 - išleistos kitų subjektų, priklausančių CSSF patvirtintoms kategorijoms, su sąlyga, kad į tokius instrumentus investuojantiems investuotojams yra suteikiama apsauga, kuri yra lygiavert pirmoje, antroje arba trečioje pastraipoje numatytai apsaugai, ir jeigu emitentas yra bendrov, kurios kapitalas bei rezervai sudaro bent dešimt milijonų ( ) eurų ir kuri pateikia bei skelbia savo metines ataskaitas pagal ketvirtąją Direktyvą 78/660/EEB, ir jeigu ši bendrov yra subjektas, kuris, priklausydamas bendrovių grupei, kuri apima vieną arba kelias į biržos prekybos sąrašus įtrauktas bendroves, atlieka grup s finansavimo funkciją, arba yra subjektas, finansuojantis garantijos priemones, išleidžiant banko paskolomis finansuojamus vertybinius popierius. Siekiant geriausiai tenkinti vienetų savininkų interesus, likvidumo palaikymui fondas gali papildomai tur ti pinigų ir pinigų ekvivalentų. Be to, fondo turtą galima investuoti į visą kitą teis s aktų leidžiamą ir šių valdymo nuostatų sąlygas tenkinantį reikalavimus atitinkantį turtą. Tačiau fondas negali investuoti daugiau kaip 10 proc. savo grynojo turto į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, kurios nebuvo pamin tos šioje dalyje. B. Reikalavimus atitinkančiam turtui taikomi investavimo apribojimai Įstatymo apibr žiami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s 1) Fondo investicijos į to paties subjekto išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones negali viršyti 10 proc. jo grynojo turto. 2) Be to, kai fondo investicijos į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones sudaro daugiau kaip 5 proc. jo grynojo turto, bendra investicijų į tokius emitentus suma negali viršyti 40 proc. jo grynojo turto vert s. Šis apribojimas netaikomas ind liams ir nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriams su finansin mis institucijomis, kurioms taikoma riziką ribojanti priežiūra. Nepaisant 1, 8 ir 9 punktuose nustatytų atskirų apribojimų, jei d l to investicija į vieną subjektą viršytų 20 proc. jo grynojo turto, fondas negali kartu tur ti: investicijų į tokio subjekto išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, ind lių, įneštų į tą subjektą, arba pozicijų, atsirandančių d l nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su tuo subjektu. 3) 10 proc. ribą, nurodytą 1 punkte, galima didinti ne daugiau kaip iki 35 proc., jeigu perleidžiamieji vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemon s yra išleistos arba garantuotos valstyb s nar s, jos vietos valdžios institucijų, ES nepriklausančios valstyb s arba viešosios tarptautin s organizacijos, kuriai priklauso viena arba kelios valstyb s nar s. 4) 10 proc. ribą, nurodytą 1 punkte, galima didinti ne daugiau kaip iki 25 proc., jeigu obligacijas išleidžia valstyb je nar je registruotą buveinę turinti kredito įstaiga, kuriai pagal teis s aktus taikoma speciali valstybin priežiūra su tikslu apsaugoti obligacijų savininkus. Sumos, gaunamos išleidus tas obligacijas, pagal įstatymą turi būti investuojamos į turtą, kuris obligacijų galiojimo metu gal tų padengti su obligacijomis susijusius reikalavimus ir kuris, emitentui bankrutavus, būtų pirmiausiai naudojamas pagrindinei paskolos sumai padengti ir susikaupusioms palūkanoms išmok ti. Kai fondas daugiau kaip 5 proc. savo grynojo turto investuoja į šiame punkte nurodytas obligacijas, išleistas vieno emitento, bendra tokių investicijų vert negali viršyti 80 proc. fondo grynojo turto vert s. Skaičiuojant 2 punkte nurodytą 40 proc. ribą, į 3 ir 4 punktuose nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones neatsižvelgiama. Punktuose 1, 2, 3 ir 4 nustatyti apribojimai nesumuojami, taigi investicijos į vieno emitento išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, ind lius šiame subjekte arba jo išvestines finansines priemones, atliktos laikantis 1, 2, 3 ir 4 punktų, iš viso negali viršyti 35 proc. fondo grynojo turto. 5) Nepaisant prieš tai nurodytų apribojimų, laikydamasis rizikos paskirstymo principo fondas gali investuoti iki 100 proc. savo grynojo turto į įvairius perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, kurios yra išleistos arba garantuotos valstyb s nar s, vienos ar kelių jos vietos valdžios institucijų, EBPO valstyb s nar s arba viešosios tarptautin s organizacijos, 4

5 kuriai priklauso viena ar kelios ES valstyb s nar s, su sąlyga, kad i) tokie vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s yra iš ne mažiau kaip šešių skirtingų emisijų ir (ii) vienos emisijos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s sudaro ne daugiau kaip 30 proc. viso fondo grynojo turto. 6) Nepažeidžiant toliau nurodytų apribojimų, 1 punkte nurodytą 10 proc. limitą, taikomą investicijoms į vieno emitento išleistus vienetus ir (arba) skolos vertybinius popierius, galima didinti iki ne daugiau kaip 20 proc., jeigu fondo investicijų politikos tikslas yra atkartoti tam tikro akcijų arba skolos vertybinių popierių indekso, kurį pripažįsta CSSF, struktūrą remiantis tuo, kad: indekso struktūra yra pakankamai diversifikuota, indeksas tinkamai atspindi susijusią rinką, indeksas yra tinkamai paskelbtas. Šią 20 proc. ribą galima padidinti iki 35 proc., jeigu tai pateisina ypatingos rinkos sąlygos, ypač reguliuojamose rinkose, kur itin dominuoja tam tikri perleidžiamieji vertybiniai popieriai arba pinigų rinkos priemon s. Investicijos iki šios ribos leidžiamos tik vienam emitentui. Vertybinius popierius, nurodytus 6 punkte, nebūtina įtraukti skaičiuojant 2 punkte minimą 40 proc. ribą. Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai 7) Fondas gali įsigyti UCITS ir (arba) kitų KIS, nurodytų A dalies e punkte, vienetų, jeigu į vieno UCITS arba kitokio KIS vienetus investuojama ne daugiau kaip 20 proc. jo grynojo turto. Taikant šį investicijų apribojimą, kiekvienas UCITS arba KIS su keliais subfondais laikomas atskiru emitentu, su sąlyga, kad trečiųjų šalių atžvilgiu laikomasi atskirų subfondų įsipareigojimų atskyrimo principo. Bendra investicijų į KIS, kurie n ra UCITS, vienetus suma negali viršyti 30 proc. fondo grynojo turto. Fondui įsigijus UCITS ir (arba) kitokių KIS investicinių vienetų, skaičiuojant B dalyje numatytas ribas atitinkamų UCITS arba kitokių KIS turtą sumuoti neprivaloma. Fondui investuojant į vienetus iš kitų UCITS ir (arba) kitokių KIS, kuriuos tiesiogiai arba pagal įgaliojimą valdo ta pati valdymo įmon arba kita bendrov, su kuria valdymo įmonę sieja bendras valdymas arba kontrol, arba pakankamos apimties tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas akcijų paketas, ta valdymo įmon arba kita bendrov negali imti platinimo arba išpirkimo mokesčių už fondo investicijas į tokių UCITS ir (arba) KIS vienetus. Pagal įstatymo nuostatas, valdymo įmon savo nuožiūra gali fondą paversti finansuojančiuoju arba finansuojamuoju fondu. Tokiu atveju prospektas atitinkamai atnaujinamas. Ind liai kredito įstaigose 8) Fondas negali investuoti daugiau kaip 20 proc. savo grynojo turto į ind lius tame pačiame subjekte. Išvestin s finansin s priemon s 9) Kai fondui sudarius sandorį d l nebiržinių išvestinių finansinių priemonių kita sandorio šalis yra anksčiau šiame dokumente nurodyta kredito įstaiga, fondo rizikos pozicija tokios šalies atžvilgiu negali viršyti 10 proc. jo grynojo turto, o kitais atvejais 5 proc. jo grynojo turto. Fondas užtikrina, kad jo visame pasaulyje turimų išvestinių finansinių priemonių pozicijų dydis neviršys jo portfelio bendros grynojo turto vert s. Rizikos pozicija apskaičiuojama atsižvelgiant į dabartinę bazinio turto vertę, su kita sandorio šalimi susijusią riziką, būsimus rinkos pokyčius ir pozicijoms likviduoti turimą laiką. Turimo bazinio turto bendros tarptautin s pozicijos dydis neviršija pagal įstatymo 43 straipsnį investicijoms taikomų apribojimų. Skaičiuojant investavimui taikomus apribojimus, nustatytus prieš tai min tuose punktuose, indeksais pagrįstų išvestinių finansinių priemonių bazinis turtas nesumuojamas, jeigu indeksas tenkina tokius kriterijus: (i) Indeksas yra pakankamai diversifikuotas. Tai reiškia, kad: 5

6 - indeksas turi būti sudarytas taip, kad su vienu komponentu susiję kainų pokyčiai arba prekyba nedarytų per didel s įtakos viso indekso rezultatams; Jeigu indeksą sudaro reikalavimus atitinkantis turtas, jis turi būti pakankamai diversifikuotas, priešingu atveju jo bazinį turtą reikia sumuoti su kitu fondo turtu, idant būtų galima steb ti, kaip laikomasi šio straipsnio B dalyje numatytų apribojimų. Jeigu indeksą sudaro reikalavimų neatitinkantis turtas, jis turi būti pakankamai diversifikuotas, idant būtų išvengta per didel s rizikos koncentracijos, kai indeksu grindžiamos išvestin s finansin s priemon s naudojamos tokiam indeksui atkartoti arba padidinti investicijų į indeksą dalį. Jeigu šių indeksų išvestin s finansin s priemon s naudojamos diversifikuojant riziką, tokia diversifikacija netaikoma, kai pozicijos atskiruose indeksuose tenkina 5 proc., 10 proc. ir 40 proc. proporcijas. (ii) Indeksas tinkamai atspindi susijusią rinką. (iii) Indeksas yra tinkamai paskelbtas. Kai perleidžiamasis vertybinis popierius arba pinigų rinkos priemon apima išvestinę finansinę priemonę, į ją reikia atsižvelgti, siekiant tenkinti šioje dalyje numatytus apribojimus. Maksimalus pozicijos dydis viename subjekte 10) Fondas negali kartu tur ti 20 proc. jo grynojo turto viršijančių: i) investicijų į vieno emitento išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, atsižvelgiant į vienam subjektui taikomą 1 punkte nurodytą 10 proc. ribą, ir (arba) ii) ind lių, įneštų į vieną subjektą, atsižvelgiant į 8 punkte nurodytą 20 proc. ribą, ir (arba) iii) rizikos pozicijų, susijusių su kita nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių šalimi, kai sandorį fondas sudaro su vienu subjektu, atsižvelgiant į vienam subjektui taikomą 9 punkte nurodytą 10 proc. arba 5 proc. ribą. Fondas negali kartu tur ti 35 proc. jo grynojo turto viršijančių: i) investicijų į vieno emitento išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones, atsižvelgiant į vienam subjektui taikomą prieš tai 3 punkte nurodytą 35 proc. ribą, ir (arba) ii) investicijų į vieno subjekto išleistus tam tikrus skolos vertybinius popierius, atsižvelgiant į vienam subjektui taikomą 4 punkte nurodytą 25 proc. ribą, ir (arba) iii) ind lių, įneštų į vieną subjektą, atsižvelgiant į 8 punkte nurodytą 20 proc. ribą, ir (arba) iv) rizikos pozicijų, susijusių su kita nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių šalimi, kai sandorį fondas sudaro su vienu subjektu, atsižvelgiant į vienam subjektui taikomą 9 punkte nurodytą 10 proc. arba 5 proc. ribą. Tos pačios grup s išleistas reikalavimus atitinkantis turtas 11) Skaičiuojant įstatymo 43 straipsnyje nustatytas ribas, tai pačiai grupei d l konsoliduotos atskaitomyb s priskirtos bendrov s, kaip apibr žta Direktyvoje 83/349/EEB arba pripažintose tarptautin se apskaitos taisykl se, yra laikomos vienu subjektu. 12) Fondas į tos pačios grup s subjektų perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones iš viso gali investuoti iki 20 proc. savo grynojo turto. Įsigijimo apribojimai pagal reikalavimus atitinkančio turto emitentą 13) Visų valdomų bendrųjų fondų, kurie patenka į įstatymo I dalies arba Direktyvos 2009/65/EB taikymo sritį, vardu valdymo įmon negali įsigyti jokių balso teisę suteikiančių vienetų, kurie jai leistų daryti didelę įtaką emitento valdymui. Fondas negali įsigyti: i) daugiau kaip 10 proc. balso teis s nesuteikiančių vienetų iš vieno emitento, ii) daugiau kaip 10 proc. skolos vertybinių popierių iš vieno emitento, iii) daugiau kaip 10 proc. pinigų rinkos priemonių iš vieno emitento, 6

7 iv) daugiau kaip 25 proc. vienetų iš to paties UCITS arba kitokio KIS. Įsigijimo metu į antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytas ribas galima neatsižvelgti, jeigu tuo metu neįmanoma apskaičiuoti skolos vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar UCITS ir (arba) KIS bendros sumos arba emisijos vertybinių popierių grynosios sumos. Prieš tai nurodytų maksimumų laikytis nereikalaujama, kai: a) perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos instrumentus išleido arba garantuoja valstyb nar arba jos vietos valdžios institucijos, b) perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos instrumentus išleido arba garantuoja ES nepriklausanti valstyb, c) perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos instrumentus išleido viešoji tarptautin organizacija, kuriai priklauso viena arba kelios ES valstyb s nar s, d) fondo turima kapitalo dalis priklauso bendrovei, kuri yra įsteigta ES nepriklausančioje valstyb je, o savo turtą daugiausia investuoja į emitentų, kurių registruotos buvein s yra toje valstyb je, vertybinius popierius, kai pagal tos valstyb s teis s aktus toks akcijų paketas yra vienintelis būdas fondui investuoti į tos valstyb s emitentų vertybinius popierius. Tačiau ši išlyga taikoma tik tuo atveju, jeigu ES nepriklausančios valstyb s bendrov savo investicijų politikoje laikosi įstatymo 43 ir 46 straipsniuose bei 48 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytų ribų. Viršijus įstatymo 43 ir 46 straipsniuose nustatytas ribas, mutatis mutandis taikomas įstatymo 49 straipsnis. Jeigu šio dokumento B dalyje minimi apribojimai viršijami d l priežasčių, kurių valdymo įmon nekontroliuoja, arba pasinaudojus teise įsigyti vertybinių popierių, prioritetinis valdymo įmon s prekybos operacijų tikslas turi būti ištaisyti susiklosčiusią pad tį, atsižvelgiant į vienetų savininkų interesus. Gavusi banko depozitoriumo pritarimą, valdymo įmon vienu ar kitu metu gali taikyti papildomus investavimo apribojimus, siekdama vykdyti valstybių, kuriose investiciniai vienetai yra arba bus platinami, reikalavimus. C. Neleidžiamos investicijos Fondas negali: i) įsigyti nei brangiųjų metalų, nei jų nuosavyb s liudijimų, ii) prekiauti nedisponuojamais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, pinigų rinkos priemon mis arba kitomis įstatymo 41 straipsnio 1 dalies e, g ir h punktuose nurodytomis finansin mis priemon mis, su sąlyga, kad toks apribojimas netrukdo fondui įnešti ind lius arba vykdyti kitus su išvestin mis finansin mis priemon mis susijusius atsiskaitymus, leidžiamus laikantis prieš tai nurodytų ribų, iii) teikti paskolas arba garantijas už trečiąsias šalis, su sąlyga, kad taikant šį apribojimą (i) ne visiškai apmok tų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų finansinių priemonių įsigijimas ir (ii) leistinas portfelio vertybinių popierių skolinimas nelaikomi paskolos suteikimu, iv) skolintis sumų, kurios viršija 10 proc. jo bendro grynojo turto. Bet koks skolinimasis turi būti tik laikina priemon. Tačiau fondas gali įsigyti užsienio valiutos, pasinaudodamas kompensacine paskola. D. Metodai ir priemon s Vertybinių popierių skolinimas ir atpirkimo sutartys a) Taikant standartizuotą vertybinių popierių skolinimo sistemą, iki 50 proc. fondo turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių galima paskolinti ne ilgiau kaip 30 dienų terminui. Tokia vertybinių popierių skolinimo sistema privalo būti sukurta pripažintos vertybinių popierių tarpuskaitos įstaigos arba aukštą reitingą turinčios finansų įstaigos, kuri specializuojasi tokiuose sandoriuose. Daugiau kaip 50 proc. visų turimų vertybinių popierių arba ilgesniam kaip 30 dienų terminui skolinti galima tuomet, kai fondas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti vertybinių popierių skolinimo sutartį ir pareikalauti grąžinti paskolintus vertybinius popierius. Sudarydamas skolinimo sandorį fondas iš esm s privalo gauti garantiją, kurios vert sudarant skolinimo sutartį turi būti bent lygi skolinamų vertybinių popierių tarptautiniu mastu nustatomai vertei. Garantiją gali sudaryti pinigai arba vertybiniai popieriai, kuriuos išleido arba garantuoja EBPO nar s, jų 7

8 vietos valdžios institucijos arba tarptautin s organizacijos ir kurie yra įšaldomi fondo naudai iki skolinimo sutarties nutraukimo. Garantija nebūtina, jeigu vertybiniai popieriai skolinami pripažintose tarpuskaitos įstaigose, kurios vertybinių popierių skolintoją apsaugo suteikdamos garantiją arba kitomis priemon mis. b) Vienu ar kitu metu fondas perleidžiamuosius vertybinius popierius gali pirkti arba parduoti atpirkimo sutarčių forma. Kita tokio sandorio šalis turi būti aukštą reitingą turinti finansų įstaiga, kuri specializuojasi tokiuose sandoriuose. Kol atpirkimo sutartis galioja, fondas negali parduoti vertybinių popierių, kurie yra sutarties objektas. Pagal atpirkimo sutartį įsigytų vertybinių popierių svarba turi būti tokio lygio, kad bet kuriuo metu būtų galima įvykdyti įsipareigojimus išpirkti savo vienetus. Naudodamas tam tikrus metodus ir priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemon mis, kaip antai vertybinių popierių skolinimas ir atpirkimo arba atvirkštinio atpirkimo sutartys, fondas visuomet laikosi atitinkamo CSSF aplinkraščio (su visais jo pakeitimais) nuostatų. Valdymo įmon taiko rizikos valdymą, kuris leidžia bet kuriuo metu įvertinti su tokiais sandoriais susijusią riziką. Tokių sandorių šalys privalo laikytis riziką ribojančios priežiūros taisyklių, kurias CSSF laiko lygiavert mis Bendrijos teis s aktams. Naudodamas tokius metodus ir priemones fondas nenukrypsta nuo savo investavimo politikos ir tikslo. Pinigais pateikiamas užstatas negali būti reinvestuojamas. 5 straipsnis. Fondo vienetai 1. Fondo vienetai gali būti išleidžiami: i) registruota forma ir su įrašu vardin je sąskaitoje arba ii) kaip pareikštiniai vienetai. Pareikštiniai vienetai suteikia tokias pat teises kaip tarptautinis sertifikatas, kuris deponuojamas banke depozitoriume ir nesuteikia teis s reikalauti atskirų materialios formos sertifikatų. 2. Valdymo įmon gali nuspręsti išleisti dalinių vienetų. Daliniai vienetai negali būti mažesni kaip tūkstantosios dalies. 3. Visi fondo vienetai suteikia vienodas pagrindines teises. 4. Fondas gali išleisti skirtingų klasių vienetų, kurie gali skirtis pagal pajamų panaudojimą, mokesčių struktūrą arba kitus valdymo įmon s nustatytus kriterijus. Tam tikrais atvejais apie išleidžiamų vienetų klases informuojama prospekte. Nuo išleidimo dienos visi vienetai suteikia vienodas teises į pajamas, kapitalo prieaugį ir iš likvidavimo procedūros gautas l šas. 6 straipsnis. Vienetų emisijos 1. Vienetai išleidžiami taikant prospekte nurodytą emisijos kainą ir jame nustatytas sąlygas. 2. Valdymo įmon gali savo nuožiūra bet kuriuo metu atsisakyti patenkinti paraišką įsigyti vienetų, taip pat laikinai apriboti, sustabdyti arba visiškai nutraukti vienetų emisijas, jeigu manoma, kad tai būtina ginant visų vienetų savininkų interesus, valdymo įmonę arba fondą. 3. Bankas depozitoriumas nedelsdamas grąžina įmokas, kurias gavo už nepatenkintas paraiškas įsigyti vienetų. 4. Vieneto savininko prašymu valdymo įmon savo nuožiūra gali išleisti vienetų mainais į vertybinių popierių įnašą natūra, jeigu tokie vertybiniai popieriai atitinka fondo investavimo tikslus ir investavimo politiką. Fondo auditorius paruošia vert s nustatymo ataskaitą, su kuria visi investuotojai gali susipažinti valdymo įmon s registruotoje buvein je. Tokio įnašo natūra išlaidas padengia atitinkamas investuotojas. 5. Valdymo įmon savo nuožiūra gali nustatyti minimalią pradinio įsigijimo sumą, kuri nurodoma prospekte. 7 straipsnis. Vienetų išpirkimas 8

9 1. Fondo vienetų savininkai turi teisę bet kuriuo metu pateikti prašymą, kad jų vienetai būtų išpirkti už prospekte nurodytą išpirkimo kainą ir jame nustatytomis sąlygomis. Vienetai gali būti išperkami tik vert s nustatymo dieną, kaip nurodyta toliau 9 straipsnyje. Išpirkimo kaina sumokama per prospekte nustatytą terminą, grąžinant vienetus, jeigu jie buvo išleisti. 2. Išpirkti didelį kiekį vienetų, kuriems apmok ti nepakanka fondo likvidaus turto ir nustatyto skolinimosi limito, valdymo įmon turi teisę tik nedelsiant pardavusi atitinkamą fondo turtą. 3. Bankas depozitoriumas sumok ti privalo tik tuomet, jeigu jokios teisin s nuostatos, pavyzdžiui, valiutų keitimo kontrol s taisykl s ar kitos nuo banko depozitoriumo nepriklausančios aplinkyb s, nedraudžia išpirkimo kainą pervesti į pareišk jo šalį. 4. Sumok dama išpirkimo kainą, valdymo įmon gali vienašališkai išpirkti vienetus, jeigu atrodo, kad tai būtina ginanti visų vienetų savininkų interesus, valdymo įmonę arba fondą. 8 straipsnis. Vienetų keitimas Jeigu galima atlikti vienetų keitimą iš vienos klas s į kitą, atitinkamos nuostatos išd stomos prospekte. 9 straipsnis. Grynojo turto vert s skaičiavimas 1. Vieno vieneto grynojo turto vert išreiškiama prospekte nurodyta valiuta. Prižiūrint bankui depozitoriumui, kiekvieną vert s nustatymo dieną, kaip apibr žiama toliau, ją apskaičiuoja valdymo įmon arba valdymo įmon s paskirta trečioji šalis. Vieneto grynojo turto vert apskaičiuojama kiekvieną vert s nustatymo dieną, kaip apibr žiama prospekte (toliau vert s nustatymo diena), fondo grynojo turto vertę padalijus iš vert s nustatymo dieną apyvartoje esančių fondo vienetų skaičiaus. 2. Fondo grynojo turto vert apskaičiuojama laikantis tokių principų: a) į vertybinių popierių biržos oficialius sąrašus įtraukti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s vertinamos pagal naujausią turimą kainą, b) į vertybinių popierių biržos oficialius sąrašus neįtrauktų perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių, kurios platinamos kitoje reguliuojamoje rinkoje, vert nustatoma pagal kainą, kuri negali būti žemesn už pirk jo kainą ir aukštesn už pardav jo kainą, galiojančią vert s nustatymo metu, ir kurią valdymo įmon laiko tinkama rinkos kaina, c) keliose rinkose kotiruojamų arba platinamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių vert nustatoma pagal naujausią turimą atitinkamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių kainą pagrindin je rinkoje, išskyrus atvejus, kai šios kainos neatspindi realios situacijos, d) jeigu tokios kainos neatitinka rinkos sąlygų arba vertinami kiti, a, b ir c punktuose nenurodyti ir fiksuotos kainos neturintys vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemon s, tokių vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių bei kito turto vert nustatoma pagal esamą rinkos vertę, kurią sąžiningai nustato valdymo įmon, taikydama visuotinai pripažintus vert s nustatymo principus, kuriuos gali patikrinti auditoriai, e) likvidaus turto vert nustatoma pagal nominalią vertę, prid jus sukauptas palūkanas, f) terminuotų ind lių vertę galima nustatyti pagal jų pajamingumą, jeigu valdymo įmon ir bankas depozitoriumas sudar sutartį, kuri nustato teisę tokius terminuotus ind lius atsiimti bet kuriuo metu, o jų pajamingumas yra lygus realizuotai vertei, g) viso turto, kuris yra išreikštas ne fondo valiuta, vert perskaičiuojama į fondo valiutą pagal naujausią turimą valiutos kursą, h) finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama ateities sandorių biržose arba reguliuojamoje rinkoje, vert nustatoma pagal jų atsiskaitomąją vertę, kurią pagal visuotinai pripažintus principus nustato valdymo įmon, atsižvelgdama į tinkamos apskaitos principus, įprastą tos rinkos praktiką ir vienetų savininkų interesus, jeigu min tieji principai atitinka visuotinai pripažintas vertinimo taisykles, kurias gali patikrinti nepriklausomi auditoriai, i) apsikeitimo sandorių vert nustatoma pagal rinkos kainas, j) KIS arba UCITS vienetų arba akcijų vert nustatoma pagal naujausią turimą grynojo turto vertę, 9

10 k) esant ypatingoms aplinkyb ms, kai vertę nustatyti taikant išvardytus kriterijus neįmanoma arba netinka, valdymo įmon, veikdama sąžiningai, turi teisę laikinai taikyti kitas vert s nustatymo taisykles, kurias pagal patikrinamas vert s apskaičiavimo nuostatas sudaro nepriklausomi auditoriai, idant fondo turtas būtų tinkamai įvertintas, l) siekiant užtikrinti vienetų savininkų interesus, grynojo turto vert, kaip nurodyta toliau fondo prospekte, gali būti tikslinama. 3. Jeigu pagal valdymo nuostatų 5 straipsnį buvo nustatytos kelios vienetų klas s, nustatant vienetų vertę reikia atsižvelgti į tokius aspektus: a) kiekvienos vienetų klas s grynojo turto vert nustatoma atskirai, taikant šio straipsnio 2 punkte nurodytus kriterijus, b) iš vienetų emisijos gaunamos l šos didina atitinkamos vienetų klas s procentinę dalį bendroje fondo grynojo turto vert je; išperkant vienetus išleidžiamos sumos mažina atitinkamos vienetų klas s procentinę dalį bendroje fondo grynojo turto vert je, c) paskirstymo atveju atitinkamos klas s vienetų, kuriuos galima paskirstyti, grynojo turto vert sumažinama pagal paskirstomąją sumą. D l to tuo pačiu metu šios vienetų klas s procentin dalis bendroje fondo grynojo turto vert je sumaž ja, o vienetų klasių, kurių paskirstyti negalima, procentin dalis bendrame fondo grynajame turte padid ja. 4. Fonde galima atlikti pajamų išlyginimą. 5. Gavus paraišką išpirkti didelį kiekį vienetų, kuriai patenkinti nepakanka fondo likvidaus turto ir nustatyto skolinimosi limito, valdymo įmon grynojo turto vertę (GAV) gali nustatyti tos vert s nustatymo dienos, kurią ji ketina parduoti fondui būtinus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pagrindu; tai galioja ir tuo pačiu metu pateiktoms paraiškoms įsigyti vienetų. 10 straipsnis. Laikinas GAV skaičiavimo sustabdymas Atsižvelgdama į vienetų savininkų interesus, valdymo įmon turi teisę laikinai sustabdyti fondo GAV skaičiavimą, jeigu d l tam tikrų aplinkybių toks sustabdymas yra būtinas ir pateisinamas, o būtent: 1. kai vertybinių popierių birža arba kita rinka, kurioje oficialiai kotiruojama arba platinama nemaža fondo turto dalis, yra uždaryta (išskyrus eilinius savaitgalius arba laisvadienius) arba prekyba toje vertybinių popierių biržoje ar atitinkamoje rinkoje nutraukiama arba apribojama, 2. kai didžioji fondo vertybinių popierių arba priemonių dalis n ra įtraukta į oficialų biržos sąrašą arba d l kitų priežasčių nevyksta tvarkingas kainų nustatymas ir d l to tinkamai, užtikrinant lygias vienetų savininkų teises GAV nustatyti neįmanoma, 3. kai d l politinių, ekonominių, karinių, monetarinių, socialinių arba nenugalimos j gos aplinkybių, kurios nepriklauso nuo valdymo įmon s valios ir ji n ra už jas atsakinga, fondo turtu neįmanoma disponuoti taikant pagrįstas ir įprastas priemones bei nepadarant rimtos žalos jo vienetų savininkams, 4. švenčių dienomis, kai nedirba birža(-os), kurios(-ių) pagrindu vertinama didžioji fondo turto dalis, 5. ypatingu atveju, kai valdymo įmon negali disponuoti fondo investicijomis arba neįmanoma laisvai pervesti sandorių vert s, susijusios su parduota ar įsigyta investicija, arba nustatyta tvarka apskaičiuoti GAV. Skaičiavimą sustabdžius d l prieš tai nurodytų priežasčių, atitinkamai informuojami vienetų savininkai. Paraiškas d l vienetų išpirkimo pateikę investuotojai skubiai informuojami apie laikinai sustabdytą skaičiavimą, o atnaujinus vienetų GAV skaičiavimą iškart apie tai informuojami. Skaičiavimą atnaujinus, investuotojams sumokama tuo metu galiojanti išpirkimo kaina. 11 straipsnis. Metinių ataskaitų auditas, finansiniai metai ir bazin fondo valiuta 1. Fondo metinių ataskaitų auditą atlieka įgaliotas auditorius, kurį skiria valdymo įmon. Fondo sąskaitos uždaromos kiekvienų metų spalio 31 dieną. 2. Fondo bazin valiuta yra euras (EUR). 10

11 12 straipsnis. Dividendų mok jimas 1. Fondo pelno paskirstymo politika aprašyta prospekte. 2. Valdymo įmon vienu ar kitu metu priima sprendimą, ar fondo vienetų arba atitinkamos klas s (jeigu nustatomos) vienetų savininkams išmok ti dividendus ir koks bus jų dydis. 3. Paskirstyti galima įprastas grynąsias pajamas ir realizuotą kapitalo prieaugį. Be to, paskirstyti galima ankstesnių metų nerealizuotą arba nepaskirstytą kapitalo prieaugį bei kitą turtą, jeigu po tokio paskirstymo likęs fondo grynasis turtas nebus mažesnis už įstatymo nustatytą minimumą. 4. Visos paskirstytosios sumos arba jų dalis gali būti išmokamos kaip premijiniai vienetai. Bet kokias likusias vienetų dalis galima išmok ti grynaisiais pinigais arba pervesti į sąskaitą. Neatsi mus dividendų per penkerius metus nuo jų paskyrimo dienos, jie nebegalioja ir yra grąžinami į fondą arba atitinkamą klasę. 5. Kai pagal valdymo nuostatų 5 straipsnį nustatomos vienetų klas s, paskirstyti galima tik tam tikslui skirtos klas s vienetus. 13 straipsnis. Susiliejimai 1. Šiame straipsnyje terminas UCITS taip pat apima UCITS subfondą. 2. D l fondo susiliejimo su kitu UCITS ir susiliejimo įsigaliojimo datos sprendimą priima valdymo įmon s direktorių valdyba. 3. Įstatymo nustatytais atvejais valdymo įmon įgaliotam, o tam tikrais atvejais nepriklausomam auditoriui paveda atlikti būtinus įstatymo nustatytus patikrinimus. 4. Vykdomos praktin s susiliejimų sąlygos, kurios galioja pagal įstatymo 8 skyrių. 5. Informacija apie susiliejimą prisijungiančiojo ir (arba) perimančiojo UCITS vienetų savininkams pateikiama valdymo įmon s tinklalapyje, o atitinkamais atvejais visomis kitomis formomis, nustatytomis valstybių, kuriose prekiaujama atitinkamais vienetais, teis s aktuose arba atitinkamuose reglamentuose. 14 straipsnis. Fondo veiklos trukm ir likvidavimas Fondas įsteigiamas neribotam laikui, o nutarus valdymo įmonei gali būti išformuotas bet kuriuo metu, jeigu atrodo, kad toks išformavimas yra būtinas arba tikslingas siekiant vienetų savininkų interesų ir ginant valdymo įmon s interesus. Tam tikrais įstatymo numatytais atvejais fondą išformuoti privaloma. Apie tokį fondo išformavimą valdymo įmon investuotojams praneša valdymo įmon s tinklalapyje, o atitinkamais atvejais visomis kitomis formomis, nustatytomis valstybių, kuriose prekiaujama fondo vienetais, teis s aktuose arba atitinkamuose reglamentuose. Nuo to dienos, kai susiklost aplinkyb s, d l kurių fondas išformuojamas ir buvo priimtas sprendimas jį likviduoti, paraiškos d l vienetų pirkimo arba keitimo nebepriimamos. Jeigu užtikrinamos vienodos vienetų savininkų teis s, išpirkimo prašymus galima apdoroti. Fondo likvidaciją užbaigti ir neatsiimtas sumas įnešti į Caisse de Consignation Liuksemburge privaloma ne v liau kaip per devynis m nesius nuo valdymo įmon s sprendimo likviduoti fondą. Į Caisse de Consignation Liuksemburge įneštų likvidavimo pajamų į jas teisę turintys asmenys reikalauti gali iki teis s aktų nustatyto termino pabaigos. Pasibaigus terminui neatsiimtos sumos grąžinamos Liuksemburgo valstybei. Vieneto savininkas, jo įp diniai arba paveld tojai negali reikalauti fondo likvidavimo ir paskirstymo. 15 straipsnis. Bendros išlaidos Fonde iš esm s galioja tokios rinkliavos: 1. valdymo įmonei mokamas valdymo mokestis. Jo suma ir skaičiavimo būdas nurodomas prospekte. Šiuo mokesčiu sumokama centriniam administratoriui, investicijų valdytojui ir pasauliniam platintojui, taip pat už banko depozitoriumo paslaugas, 11

12 2. valdymo įmonei mokamas s km s mokestis (jeigu taikomas). Jo suma ir skaičiavimo būdas nurodomas prospekte, 3. visi su fondo turtu ir pajamomis susiję mokesčiai ir rinkliavos, 4. standartiniai tarpininkavimo ir banko mokesčiai, susiję su fondo operacijomis, 5. mokesčiai už fondui suteiktas audito ir teisines paslaugas, 6. visos išlaidos, skirtos leidiniams ir investuotojų informavimui, kaip antai už spausdinimo paslaugas, metinių ir pusmečio ataskaitų platinimą, prospektus arba dokumentus su svarbia informacija investuotojams, 7. visos su fondo registracija priežiūros įstaigose bei vertybinių popierių biržose ir registracijos palaikymu susijusios išlaidos. 16 straipsnis. Galiojimo pabaiga ir galutinis pateikimo terminas 1. Pra jus penkeriems metams nuo reikalavimo atsiradimo, vienetų tur tojų reikalavimai valdymo įmonei arba bankui depozitoriumui nebegali būti vykdomi. 2. Nustatomas penkerių metų kuponų galiojimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti paskelbus atitinkamą pranešimą apie pelno paskirstymą. Paskirstytos, bet per nustatytą laiką nepareikalautos sumos atitenka fondui. 17 straipsnis. Pakeitimai Bakui depozitoriumui pritarus, valdymo įmon gali bet kuriuo metu visiškai arba iš dalies pakeisti valdymo nuostatus. 18 straipsnis. Informacijos paskelbimas 1. Valdymo nuostatai ir jų pakeitimai atiduodami saugoti Liuksemburgo apylink s teismo Prekybos įmonių registrui, o pranešimai apie tai, kad dokumentai atiduoti saugoti Prekybos įmonių registrui, skelbiami Liuksemburgo Didžiosios Hercogyst s oficialiajame leidinyje Mémorial, Recueil des Sociétés et Associations (Mémorial C) pagal 1915 m. rugpjūčio 10 d. įstatymo d l komercinių įmonių ir jo pakeitimų nuostatas. 2. Emisijos ir išpirkimo kainų galima teirautis valdymo įmon s būstin je, banke depozitoriume ir pas bet kurį mok jimo tarpininką. 3. Liuksemburgo Didžiosios Hercogyst s teis s aktų nustatyta tvarka valdymo įmon paruošia fondo prospektą, dokumentus su svarbia informacija investuotojui, audituotąją metinę ataskaitą ir pusmetinę ataskaitą. 4. Vienetų savininkai su šio straipsnio 3 punkte minimais fondo dokumentais gali susipažinti valdymo įmon s registruotoje būstin je, banke depozitoriume ir pas bet kurį mok jimo tarpininką. 19 straipsnis. Galiojantys įstatymai, jurisdikcija ir sutarties kalba 1. Valdymo nuostatams taikomi Liuksemburgo įstatymai m. gruodžio 17 d. įstatymo d l kolektyvinio investavimo subjektų nuostatos papildo valdymo nuostatus. Ši nuostata taip pat taikoma vienetų savininkų, valdymo įmon s ir banko depozitoriumo tarpusavio teisiniams santykiams. 2. Visiems vienetų savininkų, valdymo įmon s ir banko depozitoriumo ieškiniams taikoma atitinkamo Liuksemburgo Didžiosios Hercogyst s Liuksemburgo apylink s teismo jurisdikcija. Kai nagrin jamos atitinkamoje valstyb je reziduojančių investuotojų pretenzijos, susijusios su fondu, valdymo įmon ir bankas depozitoriumas turi teisę paklusti valstyb s, kurioje viešai platinami fondo vienetai, jurisdikcijai ir teis s aktams bei juos taikyti fondui. 3. Pirmenyb teikiama valdymo nuostatų versijai anglų kalba. 20 straipsnis. Įsigaliojimas Jeigu nenumatyta kitaip, valdymo nuostatai ir visi šių dokumentų pakeitimai įsigalioja pasirašymo dieną. 12

13 Liuksemburgas, 2011 m. lapkričio 11 d. SEB Asset Management S.A. Valdymo įmon Skandinaviska Enskilda Banken S.A. Bankas depozitoriumas 13