2008 metu ataskaita SEB NVS akciju fondas

Transkriptas

1 2008 metų ataskaita SEB NVS akcijų fondas 2008 m. gruodžio 31 d.

2 I. BENDROJI INFORMACIJA...3 II. GRYNŲJŲ AKTYVŲ, INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ SKAIČIUS IR VERTöS...3 III. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO IŠLAIDŲ IR APYVARTUMO RODIKLIAI...4 IV. INFORMACIJA APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO INVESTICINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELĮ...6 V. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO INVESTICIJŲ GRĄŽA IR RIZIKOS RODIKLIAI..13 VI. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO FINANSINö BŪKLö...15 VII. INFORMACIJA APIE DIVIDENDŲ IŠMOKöJIMĄ...26 VIII. INFORMACIJA APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO REIKMöMS PASISKOLINTAS LöŠAS...26 IX. KITA INFORMACIJA...27 X. ATSAKINGI ASMENYS

3 KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO SEB NVS AKCIJŲ FONDO 2008 METŲ ATASKAITA I. BENDROJI INFORMACIJA 1. Kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas, teisin forma, Komisijos pritarimo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentams data. Investicinis fondas SEB NVS akcijų fondas. Vertybinių popierių komisijos pritarimo investicinio fondo sudarymo dokumentams data 2006 m. vasario 9 d. 2. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį pateikta ataskaita 2008 metai; 3. Valdymo įmon s duomenys: 3.1. pavadinimas ir įmon s kodas UAB SEB investicijų valdymas, įmon s kodas ; 3.2. buvein (adresas) Gedimino pr. 20, Vilnius, Lietuvos Respublika; 3.3. telefono, fakso numeriai, el. pašto adresas, tinklalapio adresas; tel. (8 5) faks. (8 5) e. paštas info.invest@seb.lt interneto adresas veiklos licencijos numeris VĮK 001; 3.5. kolektyvinio investavimo subjekto valdytojo vardas, pavard, pareigos (asmuo ar asmenys, priimantys investicinius sprendimus) Dainius Blož, vyriausiasis portfelių valdytojas. 4. Depozitoriumo pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai. AB SEB bankas Gedimino pr. 12, LT-2600, Vilnius, Lietuva faks. (8 5) įmon s kodas II. GRYNŲJŲ AKTYVŲ, INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ SKAIČIUS IR VERTöS 5. Nurodyti grynųjų aktyvų, investicinių vienetų (akcijų) skaičius ir vert : Grynųjų aktyvų vert, Lt Investicinio vieneto (akcijos) vert, Lt Investicinių vienetų (akcijų), esančių apyvartoje, skaičius Ataskaitinio laikotarpio pradžioje ( ) Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ( ) Prieš metus ( ) Prieš dvejus metus ( ) ,2914 0,8213 2,2753 2, Nurodyti per ataskaitinį laikotarpį išplatintų ir išpirktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių bei vertę: Išplatinta (konvertuojant pinigines l šas į investicinius vienetus) Išpirkta (konvertuojant investicinius vienetus į pinigines l šas) Investicinių vienetų (akcijų) skaičius Vert, Lt

4 III. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO IŠLAIDŲ IR APYVARTUMO RODIKLIAI 7. Atskaitymų iš kolektyvinio investavimo subjekto turto rūšys, sumos, procentin išraiška, bendrasis išlaidų koeficientas, portfelio apyvartumo rodiklis (jei per ataskaitinį laikotarpį keit si atskaitymų dydis, pateikti atskirai sumas pagal kiekvieną dydį). Jei yra skaičiuojamas sąlyginis tik tinas bendrasis išlaidų koeficientas, turi būti pateikiama papildoma informacija, nurodyta šių taisyklių 42.6 punkte. Atskaitymai Atskaitymų dydis maksimalus, nustatytas sudarymo dokumentuose ataskaitiniu laikotarpiu taikytas Per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotų atskaitymų suma (Lt) Už valdymą: nekintamas dydis 2,00 proc. 2,00 proc ,98% s km s mokestis - - Depozitoriumui Už sandorių sudarymą Už auditą ne daugiau kaip 0,50 proc. nuo vidutin s Fondo GA vert s ne didesnis kaip 1,00 proc. nuo sudarytų sandorių vert s pagal faktą, bet ne daugiau kaip 2 proc. nuo vidutin s metin s GA vert s 0,30 proc ,30% ,50% ,01% Procentin dalis nuo ataskaitinio laikotarpio vidutin s grynųjų aktyvų vert s Kitos veiklos išlaidos (nurodyti išlaidų rūšis) Išlaidų, įskaičiuojamų į BIK, suma BIK % nuo GAV* 2,29% Visų išlaidų suma ,79% PAR (pra jusio analogiško ataskaitinio laikotarpio PAR)* 379,15 * Pateikti rodiklių paaiškinimus (rodiklius pateikti tik metų atskaitoje). Bendrasis išlaidų koeficientas (BIK) procentinis dydis, kuris parodo, kokia vidutin subjekto grynųjų aktyvų dalis skiriama jo valdymo išlaidoms padengti. Šios išlaidos tiesiogiai sumažina investuotojo investicijų grąžą. Pažym tina, kad, skaičiuojant BIK, į sandorių sudarymo išlaidas neatsižvelgiama. Portfelio apyvartumo rodiklis (PAR) rodiklis, apibūdinantis prekybos kolektyvinio investavimo subjekto portfelį sudarančiomis priemon mis aktyvumą. Subjektai, kurių PAR aukštas, turi daugiau sandorių sudarymo išlaidų. 4

5 8. Mok jimai tarpininkams (nurodyti konkrečius tarpininkus ir jiems sumok tas mok jimų sumas, paslaugas). Pažym ti, kurie tarpininkai susiję su kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmone. Tarpininko pavadinimas Sumok ti mokesčiai Lt Paslaugos pavadinimas Renaissance Capital Ltd AB SEB bankas Eesti Uhispank Iš viso: Komisinis mokestis už sandorius Komisinis mokestis už sandorius Komisinis mokestis už sandorius Ar susijęs su valdymo įmone Ne Taip Ne 9. Informacija apie visus egzistuojančius susitarimus d l mok jimų pasidalijimo, taip pat pasl ptuosius komisinius (jų teik jas, vert, suteiktų prekių ir (ar) paslaugų pobūdis ir kt.) Pateikti konkretų iliustruojantį pavyzdį apie atskaitymų įtaką galutinei investuotojui tenkančiai investicijų grąžai (pateikti tik metų ataskaitoje). Pavyzdyje pateikti paskaičiavimus, kiek būtų atskaityta (litais) nuo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio įmokų, esant dabartiniam atskaitymų lygiui ir kokią sumą jis atgautų po 1, 3, 5, 10 metų, jei būtų investuota Lt, o metin investicijų grąža 5 proc. Po 1 metų Po 3 metų Po 5 metų Po 10 metų Sumok ta atskaitymų 489, , , ,33 Sukaupta suma, jei nebūtų atskaitymų , , , ,95 Sukaupta suma, esant dabartiniam atskaitymų lygiui , , , ,91 5

6 IV. INFORMACIJA APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO INVESTICINIŲ PRIEMONIŲ PORTFELĮ 11. Ataskaitinio laikotarpio pabaigos investicinių priemonių portfelio sud tis: Emitento pavadinimas Šalis ISIN kodas Kiekis, vnt. Bendra nominal i vert Nuosavyb s vertybiniai popieriai, įtraukti į Oficialųjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Bendra įsigijimo vert Įsigijimo vert, tenkanti vienetui Bendra rinkos vert Rinka, pagal kurios duomenis nustatyta rinkos vert (tinklalapio adresas) Balsų dalis emitent e, % Dalis GA, % Iš viso: Nuosavyb s vertybiniai popieriai, įtraukti į Papildomąjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso: Nuosavyb s vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose Mobile telesystems -CLS RU US Sberbank RU RU PYATEROCHA HOLDING-REGS RU US98387E DRAGON OIL PLC IE IE GAZPROM-RTS CLASSIC RU US UKRNAFTA UA UA EVRAZ GROUP SA RU US30050A GAZ-US$ RU RU GAZPROM-RTS CLASSIC RU RU MMC Norilsk Nickel_CLS RU US46626D108U Amtel Vredestein NL US03235R NOVOLIPET STEEL RU US67011E SEB IV valdybos sprendimas 5,7732 4,1633 3,9468 1,9494 3,9058 0,0748 1,8692 0,4998 3,5454 1, ,6823 6

7 Cherkizovo Group RU US68371H Cardinal Resources PLC GB GB00B03XK MMC Norilsk Nickel_CLS RU RU Comstar United Telesyst RU US47972P Lukoil-CLS RU US U Mobile telesystems -CLS RU RU Kazvedka Dobycha KZ US48666V TATNEFT-CLS RU RU Surgutneftegas RU RU Lukoil-CLS RU RU Sibneftegeofizika RU RU000A0JP4M Raspadskaya-CLS RU RU000A0B90N Rosneft oil company RU US67812M Volga Gas Plc RU GB00B1VN Chelyabinsk Industrial Bank RU RU000A0JPBL Arzamas Instrument Plant RU RU Transstroi RU RU000A0JPBY Uralkali RU US91688E Synergy RU RU000A0HL5M SEB IV valdybos sprendimas SEB IV valdybos sprendimas 0, ,5267 2,9441 6,3188 1,3997 3,9383 5,025 3,7026 0,4616 2,782 0,9617 4,1564 0,4513 1,683 0,2211 0,7213 4,4524 0,4808 7

8 Veropharm-CLS RU RU000A0JL ,6928 Dixy group-cls RU RU000A0JP7H ,497 AFI Development RU US00106J ,2933 Uranium CA CA91701P ,7493 Rushydro-CLS RU RU000A0JPKH ,1205 SIBNEFT( Gazpromneft) RU US36829G ,9833 OGK-4-CLS RU RU000A0JNGA ,1542 Peter Hambro Mining PLC GB GB ,2391 Iš viso: ,2196 Išleidžiami nauji nuosavyb s vertybiniai popieriai Iš viso: Iš viso nuosavyb s vertybinių popierių: ,2196 8

9 Emitento pavadinimas Šalis ISIN kodas Kiekis, vnt. Bendra nominal i vert Bendra įsigijimo vert Ne nuosavyb s vertybiniai popieriai, įtraukti į Oficialųjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Įsigijim o vert, tenkanti vienetui Bendra rinkos vert Palūkanų norma Išpirki mo / konvertavimo data Dalis GA, % Iš viso: Ne nuosavyb s vertybiniai popieriai, įtraukti į Papildomąjį ar jį atitinkantį prekybos sąrašą Iš viso: Ne nuosavyb s vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitose reguliuojamose rinkose Iš viso: Išleidžiami nauji ne nuosavyb s vertybiniai popieriai Iš viso: Iš viso ne nuosavyb s vertybinių popierių: KIS pavadinimas Šalis ISIN kodas Kiekis, vnt. Valdytojas Bendra įsigijim o vert Įsigijimo vert, tenkanti vienetui Bendra rinkos vert Rinkos vert s nustatymo šaltinis (tinklalapio adresas) Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 61 str. 1 d. reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) vienetai (akcijos) KIS tipas* Dalis GA, % Iš viso: Kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) Iš viso: Iš viso KIS vienetų (akcijų): * - nurodyti KIS tipą: KIS 1 KIS, kurių investavimo strategijoje numatyta iki 100 proc. grynųjų aktyvų investuoti į ne nuosavyb s vertybinių popierius; KIS 2 KIS, kurių investavimo strategijoje numatytas mišrus (subalansuotas) investavimas; KIS 3 KIS, kurių investavimo strategijoje numatyta iki 100 proc. grynųjų aktyvų investuoti į nuosavyb s vertybinius popierius; KIS 4 KIS, kurių investavimo strategijoje numatyta iki 100 proc. grynųjų aktyvų investuoti į pinigų rinkos priemones; 9

10 KIS 5 visų kitų rūšių KIS (alternatyvaus investavimo, privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, žaliavų ir kt.). Pastaba. Investuojant į fondų fondus, juos priskirti tam tikrai KIS grupei pagal fondų fondų investavimo strategiją. Emitento pavadinimas Šalis Priemon s pavadinimas Pinigų rinkos priemon s, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose Iš viso: Kitos pinigų rinkos priemon s Iš viso: Iš viso pinigų rinkos priemonių: Kiekis, vnt. Valiuta Bendra rinkos vert Palūkanų norma Galiojimo pabaigos data Dalis GA, % Kredito įstaigos pavadinimas Šalis Valiuta Bendra rinkos vert Ind liai kredito įstaigose Palūkanų norma Ind lio termino pabaiga Dalis GA, % Iš viso: Iš viso ind lių kredito įstaigose 10

11 Priemon s pavadinima s Emitento pavadinimas Šalis Kita sandorio šalis Valiuta Išvestin s finansin s priemon s, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose Investicinis sandoris (pozicija) Investicinio sandori o (pozicijos) vert Bendra rinkos vert Rinkos pavadinimas (tinklalapio adresas) Galiojimo terminas Dalis GA, % Iš viso: Kitos išvestin s finansin s priemon s NDF6853 AB SEB bankas LT AB SEB bankas LTL NDF_SEB NVS akciju fondas_usd ,5855 NDF6985 AB SEB bankas LT AB SEB bankas LTL NDF_SEB NVS akciju fondas_usd ,4658 Iš viso: ,1197 Iš viso išvestin s finansin s priemon s Banko Bendra rinkos Palūkanų Dalis GA, Valiuta pavadinimas vert norma % Pinigai AB SEB bankas LTL ,5335 AB SEB bankas EUR ,9065 AB SEB bankas USD ,5975 AB SEB bankas UAH ,0048 Iš viso pinigai: ,0423 Bendra Pavadinimas Trumpas apibūdinimas Paskirtis Dalis GA, % vert Kitos priemon s (aiškiai įvardyti), nenurodytos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 57 str. 1. d Iš viso: 11

12 12. Investicijų pasiskirstymas pagal investavimo strategiją atitinkančius kriterijus (pildyti pagal investavimo strategiją atitinkančius kriterijus, pavyzdžiui, pagal turto rūšis, pramon s šakas, geografinę zoną, valiutas, rinkas, emitentų tipus (vyriausyb, bendrov s), emitentų kredito reitingus, priemonių galiojimo trukmę bei kt.): Investicijų pasiskirstymas Pagal investavimo objektus Rinkos vert Dalis aktyvuos e (%) Rinkos vert ataskaitinio laikotarpio pradžioje Vyriausybių obligacijos Įmonių obligacijos ,26% Akcijos ,22% ,03% KIS Išvestin s priemon s ,12% ,19% Grynieji pinigai ir pinigų rinkos priemon s ,66% ,52% Iš viso ,00% ,00% Pagal sektorius Žaliavų ,13% ,64% Vartojimo prekių ,82% ,34% Energetikos ,30% ,57% Finansų ,14% ,90% Pramon s ,44% ,94% Technologijų ,80% Telekomunikacijų ,12% ,09% Komunalinių paslaugų ,27% - - Iš viso ,22% ,28% Pagal valiutas LTL ,35% ,38% EUR ,83% ,90% Kita valiuta ,82% ,72% Iš viso ,00% ,00% Pagal geografinę zoną Lietuva ,78% ,72% kitos Europos Sąjungos valstyb s ,51% ,18% kitos Europos ekonominei erdv s valstyb s (Islandija, Norvegija Lichtenšteinas) Jungtin s Amerikos Valstijos ir Kanada ,75% ,65% Japonija kitos šalys ,96% ,45% Iš viso ,00% ,00% Dalis aktyvuose ataskaitinio laikotarpio pradžioje (%) 13. Per ataskaitinį laikotarpį įvykdyti išvestinių finansinių priemonių sandoriai, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio priedo 11 punkte (pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis nurodyti sandorių vertes, išvestinių finansinių priemonių panaudojimo tikslus (valiutų keitimo, palūkanų normos, susiję su nuosavybe ir kt.), sandorius reguliuojamose rinkose ir šalių tarpusavio sandorius bei kitą svarbią informaciją). Priemon s rūšis Išankstinis sandoris (angl. forward) Pelnas/nuostolis valiuta Valiutos kodas Priemon s panaudojimo tikslas LTL Valiutos draudimas Pastabos Kitos nei reguliuojamų rinkų IP 12

13 14. (Vadovaujantis Kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarka) Aprašyti šio priedo 11 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių rūšis, su jomis susijusią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kolektyvinio investavimo subjekto rizika, ir nurodyti, kaip išvestin finansin priemon gali apsaugoti investicinį sandorį (investicinę poziciją) nuo rizikos (jei priemon naudojama rizikos valdymo tikslais). Ataskaitiniu laikotarpiu fondas sudar išankstinius valiutos keitimo sandorius (currency forwards). Sudarydamas šiuos sandorius, fondas prisiima išankstinių sandorių emitento kredito riziką. Tokių išvestinių priemonių rizika lygi jų rinkos vertei, jei rinkos vert yra teigiama fondo atžvilgiu, arba rizika yra prilyginama nuliui priešingu atveju. Fondo sandorio šalies rizika ir emitento rizika sumuojamos kiekvieno konkretaus asmens (sandorio šalies ir emitento) atžvilgiu ir ta suma negali būti didesn kaip 20 proc. grynųjų aktyvų vert s. Apskaičiuojant fondui nustatytus investavimo. į vieną emitentą apribojimus, yra atsižvelgiama ir į turimas išvestinių finansinių priemonių pozicijas. Ataskaitinių laikotarpiu visi sudaryti išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaromi tik norint apsidrausti nuo valiutos rizikos. Daugelis investicijų yra JAV doleriais arba NVS valiutomis, kurių vert priklauso nuo JAV dolerio vert s pokyčių. Laikantis fondo politikos, yra apdraudžiama maždaug iki 70 proc. investicijų portfelio. Sudaryti išankstinio valiutų keitimo sandoriai sušvelnina JAV dolerio svyravimo įtaką fondo vertei. Susiklosčius tokiai situacijai, kai JAV doleris pinga EUR (LTL) atžvilgiu, išankstinių valiutos sandorių vert išauga ir taip atsveria valiutos pigimo neigiamą įtaką fondo vieneto vertei. 15. Iš išvestinių finansinių priemonių sandorių kylančių įsipareigojimų bendra vert ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (atskirai nurodyti sumas pagal skirtingas įsigytų išvestinių finansinių priemonių kategorijas). Priemon s rūšis Išankstinis sandoris (angl. forward) Išpirkimo data Įsipareigojimų vert valiuta ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ,062 LTL Valiutos kodas Pastabos Kitos nei reguliuojamų rinkų IP 16. Pateikti analizę, kaip turimas investicinių priemonių portfelis atitinka (neatitinka) kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją (investicijų kryptis, investicijų specializaciją, geografinę zoną ir pan.). Ataskaitiniu laikotarpiu fondo investicijų portfelis atitiko taisykl se nustatytą investicijų strategiją. Buvo investuojama į NVS regione verslą plečiančių bendrovių akcijas. Didžiausią jų dalį sudaro Rusijos bendrovių vertybiniai popieriai, dalis investicijų investuojama į Kazachstano ir Ukrainos vertybinių popierių rinkas. 17. Nurodyti veiksnius, per ataskaitinį laikotarpį tur jusius didžiausią įtaką investicinių priemonių portfelio struktūros ir jo vert s pokyčiams. Fondo rezultatams didžiausią įtaką tur jo smarkiai maž jusios bazinių žaliavų kainos, pingantis Rusijos rublis dolerio atžvilgiu, sumaž jusi investuotojų rizikos tolerancija ir gil janti kredito rinkos kriz. Šios aplinkyb s l m prast jančius kompanijų rodiklius bei paskatino investuotojų atitraukimą iš akcijų rinkų, o ypač iš rizikingesne laikomos besivystančios Rusijos akcijų rinkos. V. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO INVESTICIJŲ GRĄŽA IR RIZIKOS RODIKLIAI 18. Lyginamasis indeksas (jei jis pasirinktas) ir trumpas jo apibūdinimas. Lyginamasis indeksas valdymo įmon s pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšm s kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža. NVS akcijų fondo lyginamojo indekso sudetis: 50 proc. RTS Index (EUR) 50 proc. RTS - 2 Index (EUR) RTS Index ( EUR )-Rusijos akcijų pajamingumą atspindintis indeksas. RTS - 2 Index (EUR) - indeksą sudaro įmonių akcijų kainos, įeinančios į RTS indekso reikįmę, išskyrus pačių likvidžiausių ir didžiausios kapitalizacijos įmonių akcijų kainas. Lyginamasis indeksas taikomas nuo 2008 m. rugs jo 1 d.. 13

14 19. To paties laikotarpio investicinio vieneto (akcijos) vert s pokyčio, investicinių priemonių portfelio metin s investicijų grąžos (bendrosios ir grynosios) ir lyginamojo indekso (jei jis pasirinktas) reikšm s pokyčio rodikliai per paskutinius dešimt subjekto veiklos metų (išd styti palyginamojoje lentel je, pateikti rodiklių paaiškinimus ir pavaizduoti grafiškai (linijiniu grafiku)). Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia trumpiau nei dešimt metų, pateikti metinę to laikotarpio, kurį portfelis buvo valdomas, investicijų grąžą. Ataskaitinio laikotarpio (proc.) Prieš metus (proc.) Prieš 2 metus (proc.) Investicinio vieneto (akcijos) vert s pokytis * -63,90 7,93 48,74 - Lyginamojo indekso reikšm s pokytis* Metin bendroji investicijų grąža* -63,25 9,54 51,35 - Metin grynoji investicijų grąža* -63,97 7,39 48,39 - Investicinio vieneto (akcijos) vert s pokyčio 51,61 15,39 22,12 - standartinis nuokrypis * Lyginamojo indekso reikšm s pokyčio standartinis nuokrypis* Investicinio vieneto (akcijos) vert s ir lyginamojo indekso reikšm s koreliacijos koeficientas * Indekso sekimo paklaida * Alfa rodiklis * Beta rodiklis * * Pateikti rodiklių paaiškinimus. Prieš 10 metų (proc.) Investicinio vieneto vert s pokytis rodiklis, rodantis, kaip pasikeit investicinio vieneto vert per ataskaitinį laikotarpį. Metin bendroji investicijų grąža kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama tik į prekybos išlaidas. Metin grynoji investicijų grąža kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelio investicijų grąža, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į prekybos ir valdymo išlaidas. Investicinio vieneto vert s pokyčio standartinis nuokrypis (angl. standard deviation) statistinis rizikos rodiklis, rodantis, kaip kinta visi vieneto vert s pokyčiai, palyginus su jų vidutiniu pokyčiu. 20. Vidutin investicijų grąža, vidutinis investicinio vieneto (akcijos) vert s pokytis ir vidutinis lyginamojo indekso (jei jis pasirinktas) reikšm s pokytis per paskutinius trejus, penkerius, dešimt metų (vidutin grynoji investicijų grąža, vidutinis apskaitos vieneto vert s ir lyginamojo indekso reikšm s pokytis apskaičiuojami kaip geometrinis, atitinkamai, metinių grynosios investicijų grąžos, metinių apskaitos vieneto vert s pokyčių ir lyginamojo indekso reikšm s pokyčių vidurkis). Per paskutinius 3 metus (proc.) Per paskutinius 5 metus (proc.) Per paskutinius 10 metų (proc.) Nuo veiklos pradžios (proc.) Vidutinis investicinio vieneto (akcijos) vert s pokytis* -16, ,63 Vidutinis lyginamojo indekso reikšm s pokytis* Vidutin bendroji investicijų grąža* -15, ,22 Vidutin grynoji investicijų grąža* -16, ,89 Vidutinis investicinio vieneto (akcijos) vert s pokyčio standartinis nuokrypis* * Pateikti rodiklių paaiškinimus. 57, ,60 Vidutinis investicinio vieneto vert s pokytis metinių investicinio vieneto vert s pokyčių geometrinis vidurkis. Vidutin bendroji investicijų grąža metinių bendrųjų investicijų grąžų geometrinis vidurkis. Vidutin grynoji investicijų grąža metinių grynųjų investicijų grąžų geometrinis vidurkis. Vidutinis investicinio vieneto vert s pokyčio standartinis nuokrypis statistinis rodiklis, rodantis, kaip kinta visi vidutiniai investicinio vieneto vert s pokyčiai, palyginus su jų vidutiniu pokyčiu. 21. Kiti rodikliai, atskleidžiantys investicinių priemonių portfelio riziką. Atskleidžiant investicijų rizikos rodiklius, turi būti pateikiami jų paaiškinimai ir apskaičiavimo metodika. - 14

15 VI. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO FINANSINö BŪKLö 22. Pateikti šias kolektyvinio investavimo subjekto finansines ataskaitas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir teis s aktų reikalavimais: paskutinių 3 finansinių metų balansus, išd stytus palyginamojoje lentel je; BALANSAS (LT) 2008 m. gruodžio 31 d. Eil. nr. Turtas Pastabų numeris I. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI II. TERMINUOTIEJI INDöLIAI III. INVESTICIJOS 1, Skolos vertybiniai popieriai: vyriausybių ir centrinių bankų arba jų garantuoti skolos vertybiniai popieriai kiti skolos vertybiniai popieriai Nuosavyb s vertybiniai popieriai Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ir akcijos Kitos investicijos IV. PRETENZIJOS DöL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ V. GAUTINOS SUMOS Investicijų pardavimo sandorių gautinos sumos Kitos gautinos sumos IŠ VISO TURTO Eil. nr. Įsipareigojimai ir grynieji aktyvai Pastabų numeris VI. ĮSIPAREIGOJIMAI Investicijų pirkimo įsipareigojimai Mok tinos sumos kaupimo bendrovei ir depozitoriumui Kitos mok tinos sumos ir įsipareigojimai VII. ĮSIPAREIGOJIMAI DöL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ VIII. GRYNIEJI AKTYVAI (I+II+III+IV+V-VI-VII) IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ IR GRYNŲJŲ AKTYVŲ puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis. 15

16 22.2. paskutinių 3 finansinių metų grynųjų aktyvų pokyčių ataskaitas, išd stytas palyginamojoje lentel je; GRYNŲJŲ AKTYVŲ POKYČIŲ ATASKAITA (LT) 2008 m. gruodžio 31 d. Eil. nr. Straipsniai Pastabų numeris I. GRYNIEJI AKTYVAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE II. IŠ VISO PADIDöJIMO Dalyvių įmokos Palūkanos ir dividendai Investicijų pardavimo pelnas Investicijų vert s padid jusi dalis Turto vert s padid jimas d l užsienio valiutų kursų pasikeitimo Kitos pajamos III. IŠ VISO SUMAŽöJIMO Išmokos dalyviams Investicijų pardavimo nuostoliai Investicijų vert s sumaž jusi dalis Turto vert s sumaž jimas d l užsienio valiutų kursų pasikeitimo Valdymo sąnaudos Kitos sąnaudos IV. GRYNIEJI AKTYVAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE Eil. nr. Straipsniai Pastabų numeris V. INVESTICINIO VIENETO VERTö 0,8213 2, VI. INVESTICINIŲ VIENETŲ SKAIČIUS puslapiuose pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis aiškinamąjį raštą (pateikiamas tik metų ir pusmečio ataskaitose). Bendroji informacija AIŠKINAMASIS RAŠTAS Investicinis fondas NVS akcijų fondas (toliau Fondas) buvo įsteigtas 2005 m. geguž s 12 d., Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai pritarus Fondo taisykl ms ir prospektams m. vasario 9 d. investicinio fondo pavadinimas pakeistas į SEB NVS akcijų fondas. 16

17 Fondo vienetai platinti prad ti 2005 m. geguž s 18 d. Pagrindin Fondo veikla yra investicin veikla. Fondo tikslas yra didinti investicinio vieneto vertę iš investicijų vert s prieaugio ir investuojant Fondo turtą į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių emitentų akcijas. Investicinį fondą SEB NVS akcijų fondas valdo UAB SEB investicijų valdymas (toliau Bendrov ), įsteigta ir įregistruota 2000 m. geguž s 3 d., įmon s kodas m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos sprendimu Bendrovei išduota valdymo įmon s, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, veiklos licencija Nr. VĮK 001. Fondo depozitoriumas yra AB SEB bankas, įmon s kodas , esantis adresu Gedimino pr. 12, Vilnius, veikiantis pagal Lietuvos banko išduotą licenciją Nr. 2. Fondo auditą atlieka UAB PricewaterhouseCoopers, įmon s kodas , buvein s adresas J.Jasinskio g. 16B, LT Vilnius, veikianti pagal 2005 m. gruodžio 20 d. Lietuvos auditorių rūmų pažym jimą Nr Apskaitos principai 2008m. finansin s ataskaitos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterin s apskaitos įstatymu, bendraisiais apskaitos principais, nustatytais Verslo apskaitos standartuose, pensijų fondų buhalterin s apskaitos ir finansin s atskaitomyb s tvarka ir kitais teis s aktais. Finansin s ataskaitos parengtos remiantis veiklos tęstinumo principu ir prielaida, kad Fondas artimiausioje ateityje gal s tęsti savo veiklą. Investicinio fondo apskaita tvarkoma atskirai nuo Bendrov s ir kitų jos valdomų fondų apskaitos pagal patvirtintą sąskaitų planą. Finansiniai Fondo metai sutampa su kalendoriniais metais. Sumos šiose finansin se ataskaitose pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta litais (Lt). Toliau yra išd styti svarbiausi apskaitos principai, kuriais buvo vadovautasi rengiant šias finansines ataskaitas: Investavimo politika Didžiausią turto dalį fondas investuoja į Rusijos akcijų rinką, tačiau kartu siekia išnaudoti ir augantį kitų NVS regiono valstybių potencialą. Fondas investuoja į sparčiai augančias įvairios kapitalizacijos bendrovių akcijas. Dinamiška šio regiono šalių ekonomika ir ger jantys įmonių rodikliai sudaro geras sąlygas regiono akcijų rinkų pl trai. Investicijos į fondą tur tų būti laikomos ilgalaik mis investicijomis, nes NVS akcijų rinkoms būdingi dideli svyravimai. Fondo turtas investuojamas atsižvelgiant į taisykl se nustatytus reikalavimus. Fondo turtą gali sudaryti tik: 1. vertybiniai popieriai (toliau VP) ir (ar) pinigų rinkos priemon s, kuriais prekiaujama rinkose, pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiose ES valstyb se; 2. VP ir (ar) pinigų rinkos priemon s, kuriais prekiaujama kitoje ES valstyb je esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje; 3. VP ir (ar) pinigų rinkos priemon s, kuriais prekiaujama kitoje valstyb je esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje; 4. išleidžiami nauji VP, jeigu emisijos sąlygų apraše nustatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos VP į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašą ir jeigu bus įtraukta į sąrašą ne v liau kaip per vienus metus nuo išleidimo; 5. ind liai ne ilgesniam kaip 12 (dvylikos) kalendorinių m nesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito įstaigose, kurių registruota buvein yra ES valstyb je (jei NVS šalis n ra ES valstyb, su sąlyga, kad tokių subjektų riziką ribojanti priežiūra yra ne mažesn negu ES); 17

18 6. išvestin s investicin s priemon s (naudojamos dviem tikslais: investicijų grąžos didinimo ir (arba) rizikos valdymo); 7. į pinigų rinkos priemones, kuriomis n ra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, gali būti investuojama tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas; 8. kitų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau KIS) vienetai (akcijos). Leidžiama investuoti į vienetus (akcijas) tik tokių KIS, kurie atitinka Fondo taisykl se nustatytas sąlygas. D l antraeil s obligacijų reikšm s Fonde skolos VP vidutin trukm iki išpirkimo neribojama. Kadangi daugeliui VP NVS regione n ra suteikiami reitingai, Fondo investicijoms n ra taikomi vidutinio ir mažiausio leistino reitingo apribojimai. Fondo pagrindin valiuta yra litai, taip pat fondas investuoja kitomis (vietos) valiutomis ir gali nedrausti investicijų nuo valiutų rizikos. Finansin s rizikos valdymo politika Su Fondo investicijomis yra susijusi ši rizika: 1. VP pasirinkimo ir kainų kitimo rizika. Tai yra rizika, kad VP kainos keisis d l besikeičiančios situacijos rinkoje ar naujos informacijos apie šiuos VP. Įsigytų VP kainos kitimas gali skirtis nuo prognozuoto kainos kitimo; 2. rinkų rizika. Nors konkrečios investicin s priemon s gali suteikti galimybę gauti didesnę investicijų grąžą negu visa rinka ar susijęs rinkos segmentas, visos rinkos vert gali maž ti d l did jančių palūkanų normų, naujo priežiūros institucijų nustatyto reglamentavimo, nepalankių ekonominių sąlygų; 3. rizika, susijusi su VPK neregistruotų VP įsigijimu, apskaita ir nuosavyb s teise į juos. Galima didesn šių VP rizika, palyginti su VP, įregistruotais VPK, d l informacijos apie šiuos VP trūkumo ar v lavimo, kiekvienos šalies skirtingo teisinio reglamentavimo, skirtingų VP apskaitos standartų ir galimo papildomo apmokestinimo toje valstyb je, kurioje VP buvo išleisti; 4. infliacijos ir valiutų kursų svyravimų rizika. Jei investuojama į VP užsienio valiuta, tai, keičiantis valiutos, kuria investuota, kursui lito atžvilgiu, kinta ir investicijų vert. D l infliacijos did ja kurso keitimo tikimyb ir maž ja investuotos sumos perkamoji galia; 5. likvidumo rizika. Yra pavojus patirti nuostolių, kai nepavyksta per trumpą laikotarpį parduoti VP už priimtiną kainą; 6. politin rizika. Investuotojai gali patirti nuostolių d l nepalankių politinių įvykių tam tikrose šalyse ar visame regione. Pasirinkti rizikos valdymo metodai valdymo įmon valdo VP pasirinkimo, kainų kitimo ir likvidumo riziką laikydamasi Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų Fondo investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimų. Kai įsigytų VP kainos kitimas neatitinka prognozuoto kainos kitimo, sumažinamas VP lyginamasis svoris Fondo investicijų portfelyje. Galimi išvestinių priemonių valdant riziką panaudojimo rezultatai apsidraudžiant nuo valiutos rizikos, kitų valiutų (ne eurų) kursų svyravimai visiškai nedaro įtakos apdraustos Fondo investicijų dalies vertei arba paveikia ją tik nežymiai. Apsidraudžiant nuo akcijų kainų kitimo rizikos, apdraustos Fondo investicijų dalies vert išsaugoma vyraujant rinkos kritimo tendencijai. Pastarojo meto pasaulio ir Lietuvos finansų rinkų svyravimai Besitęsianti pasaulin likvidumo kriz, kuri prasid jo 2008 m. viduryje, l m daugelio problemų atsiradimą, įskaitant mažesnį kapitalo rinkos finansavimą, žemesnį likvidumo lygį bankininkyst s sektoriuje ir kartais didesnes tarpbankinio skolinimosi normas ir ypač didelius svyravimus vertybinių popierių rinkose. Nestabili pad tis pasaulin se finansų rinkose l m bankų bankrotus ir privert imtis priemonių gelb ti bankus, veikiančius Jungtin se Valstijose, Vakarų Europos šalyse, Rusijoje ir kitose valstyb se. Tiesą sakant, vargu, ar įmanoma numatyti besitęsiančios finansin s kriz s įtakos mastą, ar visiškai nuo jos apsisaugoti. Vadovyb negali patikimai nustatyti, kokią įtaką Fondo finansinei būklei tur s tolesnis finansų rinkų 18

19 likvidumo maž jimas ir svyravimų did jimas valiutos ir nuosavyb s vertybinių popierių rinkose. Vadovyb mano, kad dabartin mis sąlygomis taikomos visos būtinos priemon s Fondo veiklos stabilumui ir pl trai užtikrinti. Turto padid jimo ir sumaž jimo pripažinimo principai Į pinigų ir pinigų ekvivalentų sąskaitą traukiama, banko sąskaitoje padid jusi pinigų vert ar įsigyjamų pinigų ekvivalentų vert. Atitinkamai traukiama į apskaitą šios sąskaitos sumaž jusi vert. Vertybinių popierių padid jusi vert s dalis traukiama į apskaitą, kai įsigyjami vertybiniai popieriai, jei sumok ta iš anksto, į apskaitą traukiama avansu sumok ta padid jusi vert s dalis. V liau vert s padid jusi dalis traukiama į apskaitą, kai padid ja vertybinių popierių vert. Atitinkamai vertybinių popierių sumaž jusi vert s dalis traukiama į apskaitą juos pardavus, emitentui išpirkus vertybinius popierius, sumaž jus vertybinių popierių vertei. Vertybinių popierių traukimo į apskaitą diena yra perkamo turto gavimo arba parduodamo turto perleidimo diena. Išvestin s finansin s priemon s balanse parodomos kaip turtas, jeigu tikroji vert yra teigiama, arba kaip įsipareigojimas, jeigu tikroji vert neigiama. Išvestinių finansinių priemonių vert s padid jusi dalis yra traukiama į kitas pajamas, o vert s sumaž jusi dalis į kitas sąnaudas. Sumok ta avanso suma traukiama į apskaitą gautinų sumų sąskaitoje. Šio straipsnio padid jusi ar sumaž jusi vert s dalis traukiama į apskaitą, jei atsiskaitoma užsienio valiuta ir jos kursas keičiasi d l oficialaus lito ir Lietuvos banko skelbiamo lito ir užsienio valiutos santykio pasikeitimo. Sumaž jusi vert s dalis traukiama į apskaitą gavus prekes ar pasinaudojus paslaugomis arba nebesitikint atgauti sumok tų sumų. (a) Atskaitymų valdymo įmonei ir depozitoriumui bei kitų išlaidų apskaitos taisykl s Mokesčio pavadinimas Maksimalus dydis Taikomas dydis Valdymo mokestis Platinimo mokestis Depozitoriumo mokestis 2 (du) procentai nuo vidutin s metin s Fondo GA vert s 3 (trys) procentai nuo Fondo vieneto vert s 0,5 (penkios dešimtosios) procento vidutin s metin s Fondo GA vert s 2 (du) procentai nuo vidutin s metin s Fondo GA vert s 1. Taikomas toks platinimo mokesčio dydis: 1.1 investuojant iki 3 mln. Lt 2 proc.; 1.2 investuojant virš 3 mln. Lt 1,5 proc. 2. AB SEB Vilniaus banko klientams (tik perkant AB SEB banko padaliniuose) taikomas platinimo mokesčio dydis: 2.1 turintiems 4 skirtingus produktus 1,6 proc., 2.2 turintiems 5 ir daugiau skirtingų produktų 1,34 proc. Taikomas tik vienas iš aukščiau 1 ir 2 punktuose nurodytų platinimo mokesčio dydžių. Asmenims, kurių turtas ar jo dalis perduotas valdymo įmonei valdyti arba kurie atitinka teis s aktuose numatytus profesionalaus investuotojo kriterijus ir kurie yra patvirtinti valdymo įmon s valdybos sprendimu, Fondo vienetai yra parduodami už Fondo vieneto vertę. 0,3 (trys dešimtosios) procento vidutin s metin s Fondo GA vert s Mokesčio pavadinimas Maksimalus dydis Taikomas dydis Atlyginimas finansinių priemonių prekybos tarpininkams 1 (vienas) procentas sudarytų sandorių vert s Pagal faktą, bet ne daugiau kaip 1 (vienas) procentas sudarytų sandorių vert s 19

20 Atlyginimas audito įmonei už Fondo audito ir bankams už banko paslaugas 2 (du) procentai vidutin s metin s Fondo GA vert s Pagal faktą, bet ne daugiau kaip 2 (du) procentai vidutin s metin s Fondo GA vert s Maksimalus mokesčių dydis (be platinimo mokesčio ir atlyginimo finansinių priemonių prekybos tarpininkams): 4,50 (keturi ir 50 šimtųjų) procento vidutin s metin s Fondo GA vert s. Visos kitos nenustatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos dengiamos valdymo įmon s sąskaita Dalyviai gali pereiti iš vieno valdymo įmon s valdomo subjekto parduodami vieno subjekto investicinius vienetus ir įsigydami kito subjekto investicinių vienetų. Pereinant iš vieno subjekto į kitą, dalyviai turi sumok ti pardavimo mokestį, jeigu valdymo įmon s valdyba nenusprendžia kitaip. Visi atskaitymai valdymo įmonei, depozitoriumui bei kitos išlaidos į apskaitą traukiami kaupimo principu. (b) Investicijų įvertinimo metodai, investicijų perkainavimo periodiškumas Į balansą traukiama investicijų ataskaitinio laikotarpio pabaigos tikroji vert. Finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, tikroji vert nustatoma pagal rinkos viešai paskelbtą vertinimo dieną vidutinę rinkos kainą arba uždarymo kainą. Jei reguliuojamoje rinkoje vidutin rinkos kaina nenustatoma ar neskelbiama, naudojama sesijos pabaigoje skelbiama uždarymo kaina. Jei finansin s priemon s kotiruojamos keliose reguliuojamose rinkose, jų tikrajai vertei nustatyti yra naudojama tos reguliuojamos rinkos, kurios prekybai šiomis finansin mis priemon mis būdingas didesnis likvidumas, reguliarumas ir dažnumas, duomenys arba rinkos, kurioje yra emitento buvein, duomenys. Jei finansin priemon nebuvo kotiruojama per paskutinę prekybos sesiją, tikrajai vertei nustatyti naudojama paskutin žinoma, bet ne v lesn negu 30 dienų vidutin rinkos kaina arba uždarymo kaina. Jei priemon nebuvo kotiruojama daugiau negu 30 dienų ar kotiruojama rečiau, negu nustatyta apskaičiavimo procedūrose, jos vert nustatoma kaip priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama. Jei gali būti gaunamas tikslesnis įvertinimas, tikroji vert nustatoma pagal tik tiną pardavimo kainą arba naudojantis tarptautinių naujienų agentūrų, informacijos šaltinių teikiamais pelningumo duomenimis ir kainomis. Nuosavyb s VP, kuriais reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertinami pagal nepriklausomo verslo vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, įvertinimą, jeigu nuo vertinimo pra jo ne daugiau kaip vieni metai ir jei po vertinimo neįvyko įvykių, d l kurių dabartin rinkos kaina yra daug mažesn arba didesn negu nustatytoji vertintojo. Jei n ra atlikto nepriklausomo verslo vertintojo vertinimo arba netenkinamos nurodytos sąlygos, vertinama atsižvelgiant į panašios bendrov s pelno (prieš apmokestinimą), tenkančio vienai akcijai (naudojant vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, buvusį apyvartoje tam tikrą periodą), santykį padaugintą iš vertinamos bendrov s pelno, tenkančio vienai akcijai. Jei d l tam tikrų priežasčių min tais metodais vertinti negalima, vertinama pagal tik tiną pardavimo kainą, nustatytą pagal pasirinktą vertinimo modelį, nurodytą valdymo įmon s vertinimo aprašuose. Išvestinių finansinių priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vert nustatoma pagal paskutinę analogiško anksčiau sudaryto sandorio rinkos vertę arba pagal tik tiną pardavimo kainą. Kolektyvinio investavimo subjektų vienetų (akcijų), kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vert nustatoma pagal paskutinę viešai paskelbtą išpirkimo kainą. Investicijos vertinamos kiekvieną dieną. Vertybinių popierių ir kitų investicijų, tur tų ataskaitinio laikotarpio pradžioje, taip pat per ataskaitinį laikotarpį įsigytų vertybinių popierių ir kitų investicijų kiekvienos dienos vert s pokytis priskiriamas investicijų vert s padid jusiai ar sumaž jusiai daliai. Pardavus investicijas, jų tikrosios vert s ir pardavimo kainos skirtumas parodomas grynųjų aktyvų pokyčio ataskaitoje kaip investicijų pardavimo pelnas arba investicijų pardavimo nuostolis. Į apskaitą traukiama terminuotųjų ind lių amortizuota savikaina. Palūkanų pajamos į palūkanų pajamų sąskaitą traukiamos kaupimo principu. Grynųjų pinigų ir l šų kredito įstaigose nurodoma nominalioji vert. 20

21 Balanso straipsniai (f) Išvestin s finansin s priemon s Iš išvestin s finansin s priemon s atsirandantį finansinį turtą ir finansinį įsipareigojimą Fondas registruoja apskaitoje, kai pagal sutartį įgyja teisę gauti turtą arba prievolę vykdyti įsipareigojimą. Iš išvestin s finansin s priemon s atsirandančio finansinio turto ir finansinio įsipareigojimo vert pirmą kartą apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina. Kiekvieną dieną ir sudarant balansą finansin se ataskaitose parodoma finansinių priemonių tikroji vert. Kiekvienos dienos tikrosios vert s pokytis, nustatytas vertinant iš išvestin s finansin s priemon s atsirandantį finansinį turtą ir finansinį įsipareigojimą, parodomas grynųjų aktyvų pokyčio ataskaitoje kaip kitos pajamos arba kitos sąnaudos. Pasibaigus iš išvestin s finansin s priemon s kylančioms teis ms ir įsipareigojimams, apskaitoje yra registruojamas gautas (gautinas) ar sumok tas (mok tinas) atlygis. (g) Investicinio vieneto vert s nustatymo taisykl s Fondo vienetai rodo dalyviui priklausančią turto dalį Fonde. Fondo vieneto (jo dalies) bazin valiuta yra Lietuvos Respublikos valiuta. Jeigu Lietuvos Respublika įsiveda kitą oficialią valiutą, Fondo vienetai keičiami į naują valiutą be papildomų mokesčių pagal oficialų Lietuvos banko keitimo kursą. Už įsigyjamus Fondo vienetus mokama Fondo bazine valiuta. Valdymo įmonei gali būti mokama ir kitomis valiutomis. Šių įmokų vert į Fondo bazinę valiutą perskaičiuojama pagal valiutų keitimo kursus, kurių pagrindu tą pačią vert s nustatymo dieną apskaičiuojama Fondo GA vert. Valiuta, kuria galima atsiskaityti už įsigyjamus Fondo vienetus, nurodoma Fondo prospektuose. Bendra visų apyvartoje esančių Fondo vienetų vert visada yra lygi Fondo GA vertei. Fondo vieneto (jo dalių) vert nustatoma keturių skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinama pagal matematines apvalinimo taisykles. Fondo vieneto vert nustatoma dalijant Fondo GA vertę, nustatytą apskaičiavimo dieną, iš apyvartoje esančio Fondo vienetų skaičiaus. (h) Pinigų ekvivalentai Pinigų ekvivalentams priskiriamos l šos banko sąskaitoje ir trumpalaik s (iki trijų m nesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į pinigų sumas ir kurių vert s pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavyb s vertybinius popierius nepriskiriamos pinigų ekvivalentams. (i) Investicijų portfelio struktūra Fondas į akcijų rinkas investuoja nuo 80 iki 100 proc. turto. Siekdamas palaikyti priimtiną likvidumo ir rizikos lygį, Fondas į skolos VP rinkas, pinigų rinkos priemones, ind lius kredito įstaigose investuoja nuo 0 iki 20 proc. turto. Fondas daugiausiai investuoja į NVS regione veikiančių įmonių akcijas, kurios gali būti kotiruojamos ir vietin se, ir užsienio akcijų biržose. 1 PASTABA INVESTICIJŲ VERTöS POKYTIS Pokytis pra jusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įsigyta parduota (išpirkta) vert s padid jimas vert s sumaž jimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Kiti skolos vertybiniai ( ) ( ) - popieriai Nuosavyb s vertybiniai ( ) ( ) popieriai Iš viso ( ) ( ) (Lt) 21

22 Turto arba emitento pavadinimas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 2 PASTABA TURTO STRUKTŪRA ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE Valstyb s, į kurios vertybinius popierius investuota, pavadinimas Valiutos, kuria denominuotas turtas, pavadinimas Metin Nominali palūkanų vert (jeigu norma (jeigu ji yra) ji yra) Ind lio, investicijos pabaigos terminas (jeigu ji terminuota) Tikroji vert (Lt) ,97 Sąskaita LTL - LTL , ,51 Sąskaita EUR - EUR , ,87 Sąskaita USD - USD , ,58 Turto, investicijos lyginamoji dalis (procentais) Sąskaita UAH - UAH ,01 Investicijos ,45 AFI Development-GDR RU USD ,29 Amtel Vredestein-GDR REG S NL USD Arzamas Instrument Plant RU USD ,22 Cardinal Resources GB USD Chelindbank RU USD ,67 Cherkizovo Group-GDR REGS RU USD ,75 Comstar United Telesyst- GDR RU USD ,92 Dixy Group-CLS RU USD ,48 Dragon Oil PLC IE GBP ,93 EVRAZ Group SA-GDR LU USD ,85 Gazprom-RTS CLASSIC RU USD ,52 Gazprom -SPON ADR REG S RU USD ,87 GAZ-US$ RU USD ,5 KAZMUNAIGAS E & P KZ USD ,9 Lukoil-CLS RU USD ,46 Lukoil-SPON ADR London RU USD ,26 MMC Norilsk Nickel-ADR RU USD USD ,09 MMC Norilsk Nickel-CLS RU Russia USD ,51 Mobile Telesystems- SP ADR RU USD ,72 Mobile Telesystems-CLS RU USD ,39 Novolipet Steel-GDR WI REG S RU USD ,67 OGK-4-CLS RU USD ,14 Peter Hambro Mining GB GBP ,22 Raspadskaya-CLS RU USD ,95 Rosneft oil CO-GDR RU USD ,12 Rushydro-CLS RU USD ,09 Sberbank RU USD ,13 Sibneftegeofizika RU USD ,76 22

23 Surgutneftegas RU USD ,67 Synergy CO-CLS RU USD ,48 Tatneft-CLS RU USD ,98 Transstroi UA USD ,72 Ukranfta UA UAH ,07 Uralkali-GDR RU USD ,41 Uranium One Inc CAD CA CAD ,72 Veropharm-CLS RU USD ,67 Volga Gas plc GB USD ,45 X 5 Retail Group NV- REGS RU USD ,91 Gazprom-RTS CLASSIC RU USD ,52 Gazprom-Spon ADR REG RU USD S ,87 Išvestin s finansin s , 57 priemon s : FORW_NVS akcijų fondas_usd, AB SEB ,57 bankas Kitos gautinos sumos : ,01 Iš viso

24 3 PASTABA KITOS PAJAMOS Straipsnis Finansiniai metai Pra ję finansiniai metai Išvestinių finansinių priemonių pajamos Valiutos pirkimo ir pardavimo pajamos Kitos pajamos Iš viso (Lt) 4 PASTABA VALDYMO SĄNAUDOS Straipsnis Finansiniai metai Pra ję finansiniai metai Platinimo mokestis Valdymo mokestis Iš viso (Lt) 5 PASTABA KITOS SĄNAUDOS Straipsnis Finansiniai metai Pra ję finansiniai metai Išvestinių finansinių priemonių sąnaudos Maklerio mokesčio sąnaudos Valiutos pirkimo ir pardavimo sąnaudos Mokesčiai depozitoriumui Audito sąnaudos Palūkanos už sąskaitos perviršį Kitos sąnaudos Iš viso (Lt) 24

25 23. Visas audito išvados tekstas. 25

26 24. Informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto investicin s veiklos pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį: I. Pajamos iš investicin s veiklos 1. Palūkanų pajamos Realizuotas pelnas iš investicijų į: nuosavyb s vertybinius popierius vyriausyb s ne nuosavyb s vertybinius popierius 2.3. įmonių ne nuosavyb s vertybinius popierius finansines priemones 2.5. išvestines finansines priemones 2.6. kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetus kita Nerealizuotas pelnas (nuostolis) iš: nuosavyb s vertybinių popierių vyriausyb s ne nuosavyb s vertybinių popierių 3.3. įmonių ne nuosavyb s vertybinių popierių 3.4. finansinių priemonių išvestinių finansinių priemonių 3.6. kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetų 3.7. kitų Pajamų iš viso II. Sąnaudos 1. Veiklos sąnaudos: atskaitymai už valdymą atskaitymai depozitoriumui mok jimai tarpininkams mok jimai už auditą kiti atskaitymai ir išlaidos Kitos išlaidos Sąnaudų iš viso III. Grynosios pajamos IV. Išmokos (dividendai) investicinių vienetų savininkams - V. Reinvestuotos pajamos Kita reikšminga informacija apie kolektyvinio investavimo subjekto finansinę būklę, veiksniai ir aplinkyb s, tur ję įtakos kolektyvinio investavimo subjekto turtui ar įsipareigojimams. - VII. INFORMACIJA APIE DIVIDENDŲ IŠMOKöJIMĄ 26. Pateikti informaciją apie priskaičiuotų ir (ar) išmok tų dividendų (pusmečio ataskaitoje tarpinių dividendų po mokesčių) sumas, nurodyti laikotarpį, už kurį dividendai buvo mokami, išmok jimo datas, dividendų dydį, tenkantį vienam investiciniam vienetui (akcijai), ir kitą svarbią informaciją. - Eil. Nr. VIII. INFORMACIJA APIE KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO REIKMöMS PASISKOLINTAS LöŠAS 27. Kolektyvinio investavimo subjekto reikm ms pasiskolintos l šos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje: Paskolos suma Paskolos valiuta Paskolos pa mimo data Paskolos grąžinimo terminas Palūkanų dydis Skolinimosi tikslas Kreditorius Iš viso Skolintų l šų dalis, lyginant su fondo GA (%) 26