PowerPoint Presentation

Transkriptas

1 CREAZONE REINVENT

2 Design It: Finansinių planų prognozavimas Lektorė: Dr. Asta Kamandulienė

3

4 MOKYMŲ TIKSLAS Finansinės analizės įgūdžių lavinimas. Po mokymų gebėti parengti finansinį verslo planą ir nustatyti pagrindinius finansinius indikatorius.

5 TURINYS 1. Pagrindinės finansinės sąvokos, finansinės ataskaitos 2. Finansiniai rodikliai, jų analizė 3. Pinigų vertės kitimas laike, palūkanų normos 4. Planavimo procesas ir investicijos 5. Investicijų vertinimo metodai 6. Finansavimo šaltiniai 7. Finansinio verslo plano parengimas

6 1. Pagrindinės finansinės sąvokos, finansinės ataskaitos

7 Pagrindinės sąvokos Pajamos Sąnaudos Savikaina Kaštų, išlaidų, pelno centrai EBITDA Bendrasis pelnas Veiklos pelnas Grynasis pelnas

8 PAJAMOS PARDAVIMAI Dažniausiai naudojama NAUDOJIMOSI MOKESTIS Telefono ryšys Viešbučiai PRENUMERATA Sporto klubai Mėnesio abonementai LIZINGAS Automobilių nuoma Patalpų nuoma Licencijos Programinė įranga IT sektorius Muzikos, kino pramonė BROKERIŲ TARPININKŲ PAJAMOS Kredito kortelės Nekilnojamo turto agentūros Reklama Youtube Facebook FRANČIZĖ Restoranai Viešbučiai

9 Kas bus jūsų projekto pajamos?

10 IŠTEKLIAI FIZINIAI INTELEKTINIAI ŽMOGIŠKIEJI FINANSINIAI Gamybos įrengimai Prekės ženklai Personalas Lėšos Pastatai Patentai Patirtis Transporto priemonės Partnerytė Specifinės žinios knowhow Sistemos Duomenų bazės Technologijos

11 SĄNAUDOS, IŠLAIDOS IR SAVIKAINA Sąnaudos tai pinigai ar kitas turtas sunaudoti ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Išlaidos tai faktinis pinigų ar kito turto sunaudojimas ataskaitiniu laikotarpiu, nesiejant to su pajamų uždirbimu. Savikaina - tai rodiklis, apjungiantis produkto pagaminimo ir, esant poreikiui, kitas išlaidas. Kaštai bet kokie ištekliai (pinigai, žaliavos, darbas) sunaudoti siekiant tam tikro nustatyto tikslo ir išreikšti piniginiais vienetais.

12 Kaštai Kintami kaštai Fiksuoti kaštai Viso kaštai, EUR Didėjant gamybos apimtims didėja Didėjant gamybos apimtims didėja Kaštai EUR/vnt Nesikeičia keičiantis gamybos kiekiui Didėjant gamybos apimtims, mažėja

13 Kokie bus jūsų projekto kaštai? Kokios svarbiausios išlaidos vykdyti veiklą? Kokios ištekliai yra brangiausi? Kokios veiklos kainuoja daugiausia? Kintami kaštai???? Fiksuoti kaštai????

14 Finansinės ataskaitos: Pelno nuostolio ataskaita Pardavimai Savikaina Bendrasis pelnas (nuostolis) Veiklos sąnaudos Pardavimų sąnaudos Bendros ir administracinės sąnaudos VEIKLOS PELNAS (nuostolis) Kita veikla Finansinė veikla Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) Pelno mokestis Pelno nuostolio ataskaitoje nurodoma visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gautas pelnas arba nuostolis. Savikaina fiksuoti kaštai, kintami kaštai. EBITDA (Earnings before interest, tax, depretiation, amortization) Įprastinės veiklos pelnas prieš palūkanas ir nusidėvėjimą. Grynasis pelnas

15 TURTAS Finansinės ataskaitos: Balansas Ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas Nuosavas kapitalas Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai FINANSAVIMO ŠALTINIAI Balansas (lotyniškai bis 'dukart' + lanx 'svarstyklių lėkštė') ataskaita skirta įmonės turimam turtui ir jo priklausomybei parodyti (pateikiami duomenys apie įmonės turtą ir jo finansavimo šaltinius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje). Balanso taisyklė: TURTAS = NUOSAVYBĖ + ĮSIPAREIGOJIMAI

16 Finansinės ataskaitos: Balansas Ilgalaikis turtas: Nuosavybė: Nematerialus turtas (programinė įranga) Įstatinis kapitalas Rezervai Žemė Nepaskirstytas pelnas Pastatai Ataskaitinio laikotarpio Irengimai Praeitų laikotarpių Transporto priemones Viso ilgalaikis turtas Trumpalaikis turtas: Atsargos Sumokėti avansai Pirkėjų skolos Pinigai Viso trumpalaikis turtas Viso nuosavybė Įsipareigojimai: Trumpalaikiai įsipareigojimai: Tiekėjų skolos Gauti avansai Trumpalaikė paskola Ilgalaikai įsipareigojimai: Ilgalaikė paskola Viso įsipareigojimai VISO TURTAS: VISO NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI:

17 Apyvartinis kapitalas Apyvartinis kapitalas (kartais vadinamas grynuoju (net) apyvartiniu kapitalu) rodo, kokia suma trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus (ir per vienerius metus mokėtinas sumas). Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. + Gautinos sumos + Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai = Apyvartinis kapitalas Kuo greičiau įmonė sugebės apsukti pinigų ciklą arba sumažinti įšaldytą pinigų sumą apyvartiniam kapitalui palaikyti, tuo daugiau pinigų įmonė generuos ir /arba mažiau reikės pinigų skolintis apyvartinio kapitalo finansavimui. Pinigų išlaisvinimas iš apyvartinio kapitalo yra pats pigiausias finansavimo šaltinis.

18 Finansinės ataskaitos: Pinigų srautai Pinigai pradžioje Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (Veiklos srautas) EBITDA Apyvartinio kapitalo pokytis Atsargų pokytis Pirkėjų skolų pokytis Gautų avansų pokytis Tiekėjų skolų pokytis Sumokėtų avansų pokytis Viso : Pinigų srautas iš finansinės veiklos (Finansinis srautas): Paskolų grąžinimas/gavimas Dividendų išmokėjimas/ akcininkų įnašai Palūkanų mokėjimai Viso : Pinigai iš investicinės veiklos (investicinis srautas) Ilgalaikio turto įsigijimas/pardavimas Viso : Pinigai pabaigoje Laisvas pinigų srautas tai įmonės pagrindinės veiklos pinigų srauto ir investicinės veiklos pinigų srauto suma. Laisvas pinigų srautas parodo, kiek pinigų įmonė uždirbo, padarius reikalingas investicijas; šiuos pinigus galima išleisti paskoloms apmokėti, dividendams išmokėti ir t.t.

19 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Du akcininkai sugalvoja pradėti arbatos verslą pirkti kvapnių arbatžolių, sumaišyti, supakuoti ir parduoti Du akcininkai įneša pinigų ir suformuoja įstatinį kapitalą EUR Banke pristatė savo idėją ir jiems pavyksta pasiskolinti pinigų EUR 5 metams, dengiant paskolą lygiomis dalimis kas mėnesį ir mokant 4% metines palūkanas. Išsinuomojo gamybines patalpas 2000 EUR/mėn. Nusipirko maišyklę (ilgalaikis turtas) EUR (nusidėvėjimas skaičiuojamas 5 metams) Nusipirko pakavimo aparatą (ilgalaikis turtas) EUR (nusidėvėjimas skaičiuojamas 5 metams) Nusipirko arbatžolių (atsargos) 10 kg. po 200 EUR /kg. Už ketvirtadalį žaliavos sumokėjo iš karto, už kitą dalį gavo atidėjimą 60 dienų. Nusipirko pakavimo medžiagų 6 kg arbatos supakuoti, sumokėjo iš karto. 1 kg arbatos supakuoti pakavimo medžiagos kainuoja 50 EUR/kg pakavimo medžiagų. Pasisamdė darbuotoją už 800 EUR su mokesčiais per mėn. kuris dirbo gamyboje (jam atlyginimas buvo mokamas valandinis darbo užmokestis) Išsinuomojo ofisą (nuoma 500 EUR/mėn.) ir pasamdė vadybininką už 1000 EUR/ mėn. su visais mokesčiais. Sumaišė 5 kg arbatžolių, supakavo po 100 g. ir pardavė po 2000 EUR /kg. Puse sumos pirkėjai sumokėjo iš karto, puse sutarė sumokėti su 30 dienų atidėjimu Ataskaitinis laikotarpis 1 mėn. Sudarykite 1 mėn. Pelno nuostolio, balanso ir pinigų srautų ataskaitas. *Daroma prielaida, kad įmonė įsikūrusi LEZ ir pirmus metus nemoka pelno mokesčio **Nusidėvėjimas supaprastinimui skaičiuojamas iškart tą patį mėnesį, kai ilgalaikis turtas įsigijimas ir įvedamas į eksploataciją.

20 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Savikaina? Pelno nuostolio ataskaita Kintami, pastvūs kaštai Pardavimai EBITDA? Savikaina - Nusidėvėjimas? Bendrasis pelnas (nuostolis) Veiklos sąnaudos - Palūkanos? Pardavimų sąnaudos - Bendros ir administracinės sąnaudos -? VEIKLOS PELNAS (nuostolis) Kita veikla Finansinė veikla - Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) Pelno mokestis Grynasis pelnas

21 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Kintami kaštai Pastovūs kaštai Kontribucija Sumaišė ir supkavo Kintami kaštai 5 kg EUR/kg Kiekis kg Suma EUR Pastovūs kaštai? Viso

22 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Balanso ataskaita Ilgalaikis turtas: Nematerialus turtas (programinė įranga) Nuosavybė: Įstatinis kapitalas Rezervai Žemė Nepaskirstytas pelnas Pastatai Ataskaitinio laikotarpio Irengimai Praeitų laikotarpių Transporto priemones Viso ilgalaikis turtas Viso nuosavybė Trumpalaikis turtas: Įsipareigojimai: Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai: Sumokėti avansai Tiekėjų skolos Pirkėjų skolos Gauti avansai Pinigai Trumpalaikė paskola Ilgalaikai įsipareigojimai: Ilgalaikė paskola ? Viso trumpalaikis turtas Viso įsipareigojimai VISO TURTAS: VISO NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI:

23 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Pinigų srautų ataskaita Pinigai pradžioje Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (Veiklos srautas) EBITDA Apyvartinio kapitalo pokytis Atsargų pokytis Pirkėjų skolų pokytis Gautų avansų pokytis Tiekėjų skolų pokytis Sumokėtų avansų pokytis Viso : Pinigų srautas iš finansinės veiklos (Finansinis srautas): Paskolų gavimas Paskolų grąžinimas Dividendų išmokėjimas/ akcininkų įnašai Palūkanų mokėjimai Viso : Pinigai iš investicinės veiklos (investicinis srautas) Ilgalaikio turto įsigijimas/pardavimas Viso : Grynasis srautas Pinigai pabaigoje? Tiesioginiai pinigų srautai Netiesioginiai pinigų srautai

24 2. Finansiniai rodikliai, jų analizė

25 Finansiniai rodikliai Pelningumo rodikliai. Likvidumo (mokumo rodikliai). Veiklos efektyvumo/ turto valdymo rodikliai. Finansų struktūros (sverto) rodikliai. Investiciniai arba vertės rodikliai. Lyginama su tos šakos vidutiniais rodikliais (vidurkiais); su geriausių tos pačios šakos bendrovių rodikliais; su pačios bendrovės ankstesniojo laikotarpio rodikliais. Analizuojami pokyčiai per laikotarpį ir jų priežastys. Orientuojamasi į siekiamas šių rodiklių reikšmes, apibrėžtas įmonės tiksluose.

26 Pelningumo rodikliai Bendrasis pelningumas BP marža = Bendrasis pelnas Pardavimai Grynasis pelningumas GP marža = Grynasis pelnas Pardavimai Turto grąža ROA = Grynasis pelnas Turtas Nuosavybės grąža ROE = Grynasis pelnas Nuosavybės

27 Investicijų grąžos rodiklis (ROI) Investicijų pelningumo rodiklis (ROI, Return On Investment) parodo, kiek efektyvios yra investicijos. Investicijų pelningumo rodiklis (ROI) = Grynasis pelnas Nuosavas kapitalas + Igalaikė skola

28 Mokumo (likvidumo) rodikliai Bendrasis likvidumo rodiklis = Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai *Pastaba: Priimtina bendrojo mokumo rodiklio reikšmė k 1,2 ; 2 Kritinis likvidumo rodiklis = Trumpalaikis turtas Atsargos Trumpalaikiai įsipareigojimai **Pastaba: Priimtina kritinio mokumo rodiklio reikšmė k 1 ; 1,5, žemesnė nei 0,5 nepatenkinama ***Pastaba: 1. Naudojami sinonimai mokumo, likvidumo, padengimo. 2. Naudojami sinonimai kritinis, skubus

29 Veiklos efektyvumo rodikliai Atsargų apyvartumas (vidutinis atsargų laikymo periodas) Vidutinės metinės atsargos Savikaina/365 Vidutinis pirkėjų skolų apyvartumas vidutinis pirkėjų skolų apmokėjimo periodas Vidutinės metinės pirkėjų skolos Pardavimai/365 Tiekėjų skolų apyvartumas (vidutinis skolų tiekėjams apmokėjimo periodas) Vidutinės metinės skolos tiekėjams Pirkimai/365

30 Finansų struktūros rodikliai Skolų santykis = Įsipareigojimai Turtas Nuosavybės turto santykis = Nuosavas kapitalas Turtas Ilgalaikių skolų nuosavybės santykis = Ilgalaikė skola Nuosavas kapitalas Skolos padengimo koeficientas = Ilgalaikė skola EBITDA

31 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Grįžkime ir paskaičiuokime įmonės pagrindinius finansinius rodiklius. Kokius finansinius rodiklius skaičiuosime? Kokias finansines ataskaitas naudosime? Kokia išvadas apie įmonės finansinę būklę galime padaryti?

32 3. Pinigų vertės kitimas laike, palūkanų normos

33 PALŪKANOS Palūkanos mokestis už naudojimąsi kito pinigais. Tai pajamos, gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Palūkanos: Paprastos Sudėtinės Mokėjimai: Vienkartiniai Periodiniai (vienodo dydžio) Periodiniai (skirtingo dydžio) Netolygūs (periodai ir dydžiai nevienodi)

34 PALŪKANOS X Palūkanų mokėjimo laikotarpis Y Dabartinė vertė Būsimoji vertė (1000 EUR) (1100 EUR) X skolina dabar Y 1000 EUR, o po vienerių metų Y jam grąžins 1100 EUR. Į tai galima žiūrėti dvejopai: Už 1000 EUR dabar X gaus 1100 EUR po vienerių metų; Y perka 1000 EUR dabartinių pinigų už 1100 EUR sumokamų po vienerių metų.

35 PAGRINDINĖ SĄVOKOS Palūkanos (interest) yra pinigų suma, kuria kapitalas padidėja per tam tikrą laikotarpį. Palūkanų (mokėjimo) laikotarpis arba palūkanų terminas yra visas laiko intervalas, už kurį mokamos palūkanos. Palūkanų norma (interest rate) yra kapitalo padidėjimo per laiko vienetą (t.y. palūkanų už nustatytą laiko vienetą) ir pradinės kapitalo vertės santykis. Palūkanų norma = Palūkanos/pradinė kapitalo vertė Palūkanų norma (interest rate) - palūkanos už kapitalo vienetą, investuotą vienam laiko vienetui. Palūkanų normos galiojimo trukmė yra laikotarpis, kuris laikomas laiko vienetu (paprastai vieneri metai, jei neapibrėžiama kitaip).

36 Esamojis ir būsimoji vertė Esamoji (dabartinė) vertė PV potencialios pinigų sumos (pinigų srauto) vertė šiandien. Būsimoji vertė FV pinigų suma, iki kurios išaugs šiandien investuota suma, jei bus uždirbamos palūkanos.

37 Kas yra EURIBOR ir LIBOR? EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate) vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų kitiems bankams eurais. Skaičiuoja Europos bankų asociacija (European Banking Federation). Fiksuojamos kiekvieną darbo dieną, 11 val. ryto. Skaičiuojamos ir skelbiamos 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 2 mėnesių, 3 mėnesių, 4 mėnesių, 5 mėnesių, 6 mėnesių, 7 mėnesių, 8 mėnesių, 9 mėnesių, 10 mėnesių, 11 mėnesių ir 1 metų EURIBOR. LIBOR (London Interbank Offered Rate) apskaičiuoja ir skelbia Britų bankų asociacija (BBA British Bankers Association) kartu su Reuters agentūra kiekvieną darbo dieną (pagal Jungtinės Karalystės darbo dienų kalendorių). Palūkanų normos, pagal kurias apskaičiuojamos LIBOR normos, fiksuojamos 11 val. Londono laiku. LIBOR atskirai nustatomas pagrindinėms pasaulio valiutoms.

38 DISKONTAVIMAS Diskontavimas yra būsimųjų pinigų dabartinės vertės nustatymas. Perskaičiavimas: būsimoji vertė = dabartinė vertė + palūkanos; FV = PV + I Diskontavimas: dabartinė vertė = būsimoji vertė palūkanos. PV = FV - I Diskonto koeficientas parodo, kokią dalį būsimosios vertės sudaro dabartinė vertė. Diskonto koeficientas = dabartinė vertė / būsimoji vertė

39 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Prisiminkime... Kokie susitarimai buvo padaryti su banku? Kaip atrodo įmonės paskolos dengimo grafikas? Kokios mėnesio palūkanų normos?

40 4. Planavimo procesas ir investicijos

41 TRYS PLANAVIMO BŪDAI iš viršaus į apačią ; iš apačios į viršų ; tikslai į apačią planas į viršų. tikslai į apačią planas į viršų vienas populiariausių planavimo būdų. Akcininkai, Valdyba atsižvelgdama į įmonės galimybes, iškelia tikslus, o įmonė turi rasti vidinių būdų ir resursų šiems tikslams įgyvendinti.

42 PLANAVIMO PROCESAS 1. Vizija 2. Misija 3. Ilgalaikiai tikslai 4.Trumpalalaik iai tikslai Vizija įmonės ateitis po 5-10 metų, kuo norima tapti. Misija - pagrindinis įmonės egzistavimo tikslas ir jos veiklos prasmė (kokia paskirtis). Ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai rezultatai, kurie turi būti pasiekti per tiksliai apibrėžtą laikotarpį. Išreikšti kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais. Trumpalaikiai pasiekiami per vienerius metus. Ilgalaikiai tikslai pasiekiami per ilgiau nei vienerius metus. Subalansuoti rodikliai (KPI) 4 sritys : finansai, klientai, procesai ir darbuotojai

43 PLANAVIMO PROCESAS Faktinės finansinės ataskaitos (istorija) Pardavimų prognozė (kiekiai, kainos) Sąnaudų prognozė (savikaina, veiklos sąnaudos, investicijos) Duomenys apie prekių paslaugų rinkas, finansų rinkas Preliminarus planas 1. Finansinės ataskaitos 2. Finansavimo planas 3. Santykiniai rodikliai Modifikavimas ir patikslinimas Netinkamas planas Įvertinimas: Ar planas yra tinkamas? Galutinis planas 1. Finansinės ataskaitos 2. Finansavimo planas 3. Santykiniai rodikliai Tinkamas planas

44 FINANSINIO PLANO STRUKTŪRA Pelno nuostolio ataskaita Balansas Investicijų planas Pinigų srautai Ilgalaikio turto įsigijimas Pardavimų planas, gamybos planas, savikainos planas, veiklos sąnaudų planas Finansavimo planas Skolinimasis Apyvartinio kapitalo lygio planas Pinigų apyvartos ciklo valdymas (debitorių, pirkėjų skolų, tiekėjų skolų apyvartumas)

45 5. Investicijų vertinimo metodai

46 INVESTICIJŲ VERTINIMO ŽINGSNIAI 3. Apskaičiuoti investicijos grąžą. 1. Sudaryti pradinę išlaidų sąmatą. 2. Numatyti iš investicijų gautinus būsimus pinigų srautus.

47 INVESTICIJŲ VERTINIMO ŽINGSNIAI (1) 1. Sudaryti pradinę išlaidų sąmatą. Būtina numatyti visas išlaidas, susijusias su projektu: Įrangos kaina. Projektavimo darbai. Laikas skirtas žmonių apmokymui. Visos papildomos išlaidos.! Remiamasi turima informacija ir prielaidomis.

48 INVESTICIJŲ VERTINIMO ŽINGSNIAI (2) 2. Numatyti iš investicijų gautinus būsimus pinigų srautus. Dažna situacija: akcininkai susidomi siūlomu projektu ir paprašo dėti skaičius ant stalo. Ką daryti? Surinkti visą galimą informaciją, susijusią su projektu. Numatyti investicijos naudą (kiek ji leis sutaupyti, uždirbti). Pasitarti su įmonės finansininku. Išsiaiškinkite akcininkų lūkesčius, susijusius su akcinio kapitalo grąža (ROE). Atlikite skaičiavimus (apie tai vėliau). Parašyti pasiūlymą trumpai ir aiškiai.

49 INVESTICIJŲ VERTINIMO ŽINGSNIAI (3) 3. Apskaičiuoti investicijos grąžą. 3 metodai: Atsipirkimo metodas. Grynosios dabartinės vertės metodas (NPV). Vidinės grąžos normos metodas (IRR).

50 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: PAVYZDYS Įmonė naudojasi nuomojamu kopijavimo aparatu. Kiekvieną mėnesį jai tai kainuodavo po 500 EUR. Naujo tokio paties aparato kaina yra 7000 EUR. Aparato tarnavimo laikas 3 metai. Ar verta investuoti?

51 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: Atpirkimo metodas Parodo laiką per kurį pinigų srautai iš projekto grąžins pradinę investicijos vertę. Atsipirkimo laikas turi būti trumpesnis už projekto trukmę. Taikomas projektams palyginti = 1,16 metai Privalumai: Paprasta skaičiuoti ir interpretuoti rezultatą. Dažnai naudojamas per susirinkimus. Trūkumai: Nesuteikia daug informacijos. Reikia, kad ne tik atsipirktų, bet duotų grąžą. Neįvertina visų pinigų srautų. Neįvertina pinigų vertės kitimo laike.

52 PRISIMINKIME SĄVOKAS: Būsimoji vertė (FV angl. future value) - tam tikra suma, kurios bus verti pinigai jei yra skolinami arba investuojami. Dabartinė vertė (PV angl. present value) būsimosios vertės arvirkštinė pusė. Būtinoji grąžos norma arba ribinė grąžos norma norma, kurios reikalaujama prieš priimant sprendimą dėl investavimo. Diskonto norma tai minimali reikalaujama pelno norma iš investicijos;

53 PRISIMINKIME SĄVOKAS: BŪSIMOJI VERTĖ FV = PV (1 + k) n FV būsimoji vertė, PV dabartinė vertė, k diskonto norma, n - laikotarpis Bankas moka 3% palūkanų už indėlius. Jei norėtumėte investuoti 1,500 EUR 5 metams, kokia būtų investicijos vertė laikotarpio pabaigoje? n = 5 k =3% PV = 1500 FV? FV = PV (1 + k) n = 1500 (1 + 0,03) 5 =1.738,9

54 PRISIMINKIME SĄVOKAS: DABARTINĖ VERTĖ PV = FV (1+k) n FV būsimoji vertė, PV dabartinė vertė, k diskonto norma, n - laikotarpis Galvojame investuoti į druskos prekybos verslą. Po dviejų metų būtų sumokama EUR. Atsižvelgus į riziką reikalaujama grąža turėtų sudaryti 8%. Kokia šio pasiūlymo vertė šiandien? n = 2 k =8% FV = EUR PV? PV = FV (1+k) n = (1+0,08) n = EUR

55 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: Grynosios dabartinės vertės metodas (NPV) Parodo laiką, per kurį pinigų srautai iš projekto grąžins pradinę investicijos vertę. Atsipirkimo laikas turi būti trumpesnis už projekto trukmę. Taikomas projektams palyginti. PV = FV 1 1+i 1 + FV 2 1+i 2 + FV 3 1+i 3 PV dabartinė vertė; FV būsimoji vertė; i diskonto arba ribinė norma; n laikotarpių kuriuos analizuojame skaičius. NPV = PV - I FVn 1+i n NPV grynoji dabartinė vertė (angl. net present value) I kapitalinė investicija NPV = , , ,08 3 = EUR

56 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: Vidinė pelno norma (IRR) NPV = -I + kai NPV = 0 FV1 + 1+IRR 1 FV2 + 1+IRR 2 FV3 1+IRR 3 FVn 1+IRR n NPV = = 0 1+IRR 1 1+IRR 2 1+IRR 3 IRR = tarp 55 % ir 60% IRR > i (8%)

57 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: PAVYZDYS (2) Įmonė ketina investuoti į pastato rekonstrukciją. Planuojama investicija 500 keur. Suremontuotas pastatas bus išnuomotas 5 metams. Planuojama nuomos kaina per mėn. 10 EUR/m 2, pastato plotas 2000 m 2. Laukiama pelno norma 8%.

58 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: ATPIRKIMO METODAS Investicija EUR Laukiama grąža 8 % 1 a. plotas 2000 m 2 Nuomos laikotarpis metais 5 metai Nuomos laikotarpis mėn. 60 mėn 1 m 2 nuomos kaina be investicijos 10 EUR/ m 2 Investicija Pinigų srautai per metus Atpirkimo periodas 2,08

59 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: NPV METODAS Investicija EUR Laukiama grąža 8 % 1 a. plotas 2000 m 2 Nuomos laikotarpis metais 5 metai Nuomos laikotarpis mėn. 60 mėn 1 m 2 nuomos kaina be investicijos 10 EUR/ m Viso Investicija Būsimi pinigų srautai Nediskontuoti pinigų srautai Diskontuoti pinigų srautai NPV

60 INVESTICIJŲ VERTINIMAS: IRR METODAS EU R 10 EUR/m2

61 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Kokios investicijos buvo padarytos? Pamodeliuokime įmonės rezultatą 5 metų laikotarpiui? Kada investicijos atsipirktų? Kokios galimos rizikos ir kokie atitinkamai galimi scenarijai? Kaip keisis atsipirkimas?

62 6. Finansavimo šaltiniai

63 FINANSAVIMO ŠALTINIAI Kredito linija Faktoringas (pirkėjų, tiekėjų) Lizingas Ilgalaikė paskola Obligacijos Akredityvo diskontavimas

64 KAS SVARBU IŠORINIAM FINANSUOTOJUI? Kaip išorinės institucijos skaito įmonių finansines ataskaitas? Į ką kreipia dėmesį?

65 Mln. EUR TURTAS Trumpalaikis turtas Pinigai 21,2 19,5 Pirkėjų skolos 18,5 13,2 Atsargos 15,3 14,3 Kitas trumpalaikis turtas 2,0 1,0 Ilgalaikis turtas Viso Trumpalaikis turtas: 57,0 48,0 Žemė 22,2 20,7 Pastatai 36,5 30,5 Įranga 39,7 33,2 Nematerialus turtas 22,30 16,50 Viso Ilgalaikis turtas: 120,7 100,9 Viso Turtas 177,7 148,9 Balansas Turto pusė Ilgalaikio turto balansinė vertė, ilgalaikio turto rinkos vertė (UŽSTATO KLAUSIMAS) Apyvartinis kapitalas Bendrasis likvidumo koeficientas Trumpalaikis turtas /trumpalaikiai įsipareigojimai Kritinis likvidumo koeficientas (Trumpalaikis turtas Atsargos)/Trumpalaikiai įsipareigojimai

66 Mln. EUR Nuosavybė ir įsipareigojimai Trumpalaikiai įsipareigojimai Skolos tiekėjams 29,2 24,5 Trumpalaikės skolos 3,5 3,2 Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 15,3 16,3 Ilgalaikiai įsipareigojimai Viso Trumpalaikis turtas: 48,0 44,0 Ilgalaikė paskola 99,9 76,3 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 7,6 7,4 Viso ilgalaikiai įsipareigojimai: 107,5 83,7 Viso įsipareigojimai 155,5 127,7 Nuosavybė 22,2 21,2 Viso nuosavybė ir įsipareigojimai 177,7 148,9 Balanso pusė Nuosavybė ir Įsipareigojimai: Kapitalo struktūra = Nuosavybė /Turtas Svertas = Skola/Nuosavybė Nuosavybė neigiamas ar teigiama??? LVL (Loan to Value Ratio) = suteiktos paskolos likutis/įkeisto turto rinkos vertė

67 Mln. EUR Pajamos 186,7 176,1 Savikaina (153,4) (147,3) Bendrasis pelnas 33,3 28,8 Pardavimų sąnaudos (13,5) (13,0) Bendros ir administracinės sąnaudos (8,2) (7,6) Nusidėvėjimas (1,2) (1,1) Veiklos pelnas 10,4 7,1 Kitos pajamos Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT) 10,4 7,1 Palūkanų pajamos (sąnaudos) (7,7) (4,6) Pelnas prie apmokestinimą 2,7 2,5 Pelno mokestis (0,7) (0,6) Grynasis pelnas 2,0 1,9 Pelno nuostolio ataskaita: Pelningumas EBIT EBITDA DSCR (debt service coverage ratio) = EBITDA / (Paskolos dengimai + Palūkanos) Koeficientas = Paskola / EBITDA

68 Kokie reikalavimai gauti papildomą finansavimą? Ne finansinė informacija: Reputacija Valdymas Savininkai Teisiniai aspektai

69 Ne viskas taip paprasta... Finansuotojai/ investuotojai vertina riziką Ne visada net turint geriausią idėją, finansavimo poreikis yra patenkinamas. Kai šviečia saulė, bankas išskleis skėtį, tačiau kai lis jį suskleis.

70 Atvejo analizė: Nauja įmonė ARBATA Ką galėjo įmonei pasakyti bankas? Kaip galėjo vykti derybos? Kokius argumentus pasako įmonė? Kokias argumentus turi bankas?

71 7. Finansinio plano parengimas

72 Tai nuo ko pradėti??

73

74 NPV

75 IRR

76 ROI

77 reinvent.creazone.lt