Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efek

Transkriptas

1 Sausio mėnesio rinkos apžvalga metai elektros energijos rinkoje pasižymėjo kainų kritimu: Elektros perdavimo jungčių pajėgumas ir efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas sausį Nord Pool Spot biržoje Lietuvoje ir Latvijoje užtikrino elektros kainų kritimą 19 %, palyginus su ankstesniu mėnesiu; Perdavimo pajėgumas ir kainų kritimas Skandinavijoje skatino elektros importo į Baltijos šalis augimą bei užtikrino didesnį pigesnės elektros prieinamumą; Vandens pritekėjimo apimtis Dauguvoje nuo metų pradžios viršija normą. Skandinavijos pajėgumai ir efektyvus Rygos ŠE veikimas mažino elektros kainas Palyginus su gruodžiu, 2015 metų sausį vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje nukrito 19 %, iki 39,78 EUR/MWh, o tai žemiausias lygis nuo 2013 metų gruodžio. Staigų kainų kritimą skatino stabilus perdavimo jungčių pajėgumas, dėl to buvo galima buvo importuoti daugiau elektros. Tuo tarpu efektyvus Rygos šiluminių elektrinių veikimas atsvėrė nepastovų importą iš Skandinavijos (dėl atsinaujinančių energijos šaltinių kiekio), apribojo staigų kainų kilimą Latvijoje piko valandomis. Taigi elektros kainos regione viršijo 65 EUR/MWh ribą tik 2 % valandų ir pasiekė 75 EUR/MWh tik vieną valandą. Dėl stabilaus Estlink perdavimo jungties veikimo elektros kainos Estijoje ir Suomijoje sausį buvo 98 % vienodos. Tai lėmė 7 % kainų kritimas Skandinavijoje. Estijos vidutinė mėnesio kaina sausį nukrito iki 33,84 EUR/MWh, t. y. 10 % mažiau nei praeitų metų gruodį.

2 Nors sausį Baltijos šalių elektros energijos rinkoje buvo stebimas žymus kainų kritimas, dėl ribotų perdavimo pajėgumų jos vis dar skyrėsi nuo Skandinavijos elektros kainų. Lietuvoje ir Latvijoje sausį elektros rinkos kaina buvo vidutiniškai 10,05 EUR aukštesnė nei Skandinavijoje. Savo ruožtu Estijoje sausį elektros rinkos kaina buvo vidutiniškai 4,11 EUR aukštesnė nei Skandinavijoje. Mažėja Latvijos forward kainos Kartu su spot elektros kainų kritimu stebimas ir forward kainų kritimas. Kaip matyti iš Nasdaq OMX Commodities, Latvijoje vidutinė prognozuojama rinkos kaina 2015-ųjų paskutiniems trims ketvirčiams 49,9 EUR M/Wh, t. y. maždaug 1,5 EUR mažesnė nei buvo prognozuojama prieš mėnesį metais pradėjus eksploatuoti Švedijos-Lietuvos jungtį, prognozuojama dar mažesnė didmeninės prekybos kaina Latvijoje 44,1 EUR/MWh. Panašus kainų lygis prognozuojamas ir 2017 metams. Kita vertus, kainų skirtumą tarp Skandinavijos ir Baltijos regiono skatina informacija apie laukiamą Lietuvos- Lenkijos 500 MW galios jungtį, kuri sumažintų importo apimtis iš Švedijos.

3 Auga pigesnės elektros prieinamumas ir mažėja vietinė gamyba Dėl stabilaus perdavimo jungčių veikimo ir kainų kritimo Skandinavijoje, sausį Baltijos šalyse elektros buvo daugiau importuojama nei gaminama. Importuojamos elektros apimtys sausį išaugo 9 %, palyginus su ankstesniu mėnesiu, ir pasiekė aukščiausią tašką per paskutinius dvejus metus. Todėl Baltijos šalyse pagamintos elektros kiekis sumažėjo iki GWh tai yra 3,1 % mažiau nei praeitą mėnesį. Daugiausiai elektros gamyba sumažėjo Lietuvoje 4,4 %; tuo tarpu Estijoje 3,8 %, o Latvijoje tik 0,6 %. Iš viso Baltijos šalys sausį pagamino 71 % reikiamos elektros energijos. Didžiausias importo rodiklis priklauso Lietuvai 69 %; Latvija importavo 35 % reikiamos elektros apimties, o Estija pagamino 23 % daugiau elektros nei sunaudojo.

4 Nesikeičiant orams bendros Baltijos šalių sąnaudos išliko tokios pačios, palyginus su praeitu mėnesiu, nes tuo metu, kai Estijoje jos augo 2,1 %, Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 1,3 % ir 0,2 %. Estlink-2 ir toliau lygina Estijos ir Suomijos kainų skirtumą Sausį elektros importas į Baltijos šalis augo dėl elektros kainų kritimo Skandinavijoje bei efektyvaus Estlink-2 veikimo, kai vidutinis perdavimo pajėgumas tarp Suomijos ir Estijos pasiekė aukščiausią mėnesio tašką 992 MW. Taigi importuojamos elektros apimtis sausį išaugo 28 %, palyginus su praeitų metų gruodžiu, ir 4 %, palyginus su praeitų metų sausiu. Tai užtikrino vienodas elektros kainas Suomijoje ir Estijoje 98 % valandų. Be to, paskelbtas Estlink-2 jungties planuojamų remonto darbų grafikas nuo praeito mėnesio skiriasi labai mažai kovą nepilnas 2 dienas dėl remonto darbų perdavimo pajėgumas sumažės iki 342 MW. Tačiau nėra pagrindo reikšmingiems trukdžiams iki pat šių metų birželio. Tuomet planuojami 4 dienų remontiniai darbai, kurie perdavimo pajėgumą sumažins iki 658 MW.

5 Vandens pritekėjimas Dauguvoje pirmą kartą nuo praeitų metų kovo viršija normą 2015 metai prasidėjo vandens pritekėjimo apimties Dauguvoje prieaugiu iki 555 m 3 /sek, tai yra 95 % daugiau už istoriškai stebimą šio mėnesio vidutinį lygį. Tačiau to neužtenka, kad būtų galima prognozuoti šio rodiklio stabilumą visiems metams, kadangi praeitų metų sausį vandens pritekėjimo lygis Dauguvoje buvo net 14 % didesnis nei dabar, o bendras metų pritekėjimas buvo 33 % mažesnis už daugiametį to laikotarpio vidurkį. Sausį Dauguvos hidroelektrinės nepasižymėjo reikšmingu išdirbiu. Nors pagamintos elektros kiekis išaugo iki 108 GWh, tai yra 14 % daugiau nei ankstesnį mėnesį, išdirbio apimtis atsiliko nuo praėjusių metų sausio 57 % ir buvo mažiausia per paskutinius ketverius metus tuo pačiu laikotarpiu.

6 Žaliavų ir CO2 emisijos kvotų kainų kritimas skatina elektros kainų kritimą Europoje Metų pradžia anglies rinkoje pasižymėjo naujais rekordais anglies kainos nukrito žemiau 60 USD/t metais anglies rinkos kainos nukrito 20 %, o šių metų sausį dar 10 %, iki 59,35 USD/t. Nepaisant ryškaus kainų kilimo paskutinį praėjusių metų ketvirtį, sausį 3 % pigo ir CO2 emisijos kvotos. Pažymima, kad tolesnis rinkos vystymasis daugiausia priklausys nuo Europos politikų planuojamų rinkos reformų, kuriomis planuojama sumažinti rinkoje esančių CO2 emisijos kvotų kiekį. Mažesnės kuro kainos ir apribojimai CO2 kvotų rinkoje turės teigiamą įtaką ir elektros energijos forward rinkoje. Kaip matyti 9 iliustracijoje ir Vokietijoje, ir Šiaurės šalyse 2016 metų forward kaina šiuo metu arti istoriškai žemiausio lygio: sausį nukrito 2 % iki 32,59 EUR/MWh Vokietijoje ir 28,1 EUR/MWh Šiaurės šalyse. Šiuo metu Skandinavijos hidroelektrinių vandens talpyklose (žr. 8 iliustraciją) išlieka stabilus vandens kiekis, todėl staigaus kainų kilimo artimiausiu metu nesitikima. Remiantis ankstesne patirtimi yra aišku, kad tolesnis rinkos vystymasis daugiausia priklausys nuo pasaulinės žaliavų rinkos ir meteorologinės situacijos Skandinavijoje.

7