LITUANISTICA. 2004. T. 60. Nr. 4. P. 63 77 Lietuvos mokslø akademija, Ðiaurës vidurio 2004 Lietuvos vandenvardþiø daryba Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2004 63 ÐIAURËS VIDURIO LIETUVOS VANDENVARDÞIØ DARYBA Renata Endzelytë Vytauto Didþiojo universitetas, K. Donelaièio g. 52, LT-44244 Kaunas, Lietuva el.p.: r.endzelyte@hmf.vdu.lt 1. ÁVADAS Lietuviø hidronimai yra bene geriausiai iðtirta vietovardþiø klasë. Be jokios abejonës, ði toponimø dalis yra pati seniausia, teikianti daugiausiai informacijos kalbotyros mokslui. Vandenvardþiai buvo tyrinëti daugelio kalbininkø 1, taèiau iðsamiausiai (darybiðkai, etimologiðkai ir semantiðkai) upiø ir eþerø vardus iðanalizavo A. Vanagas. Jo darbu Lietuvos TSR hidronimø daryba ir bus daugiausiai remiamasi ðiame straipsnyje. A. Vanago knygoje analizuojama maþdaug 7 700 upiø ir eþerø vardø daryba. Kaip paþymëjo pats autorius, dalis hidronimø liko neaptarta; darbe pateikti ne visi sudurtiniai vardai, taip pat darybiðkai neskaidomi vienkamieniai, dvikamieniai bei tie kilmininkiniai hidronimai, kuriø pirmasis þodis ar sandas nëra visiðkai aiðkus (Vanagas, 1970: 4). Taèiau uþ analizës ribø galëjo likti ir daug smulkiøjø vandens telkiniø vardø: maþø upeliø, grioviø, kûdrø, tvenkiniø, maþø eþeriukø, ðaltiniø ir upiø daliø. Þinoma, A. Vanago iðnagrinëti upiø ir eþerø vardai sudaro hidronimø branduolá kaip svarbi indoeuropieèiø hidronimijos dalis, o kai kurie èia aptariami maþieji vandenvardþiai yra daug naujesni. Tokiu atveju daugelis vardø nagrinëjami pirmà kartà, juolab kad apskritai Lietuvos vietovardþiø analizë dar tik pradedama 2. Ðiame straipsnyje aptariama Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø 3 daryba. Analizuojami 724 hidronimai ir 103 upiø daliø vardai. Darybinës analizës tikslas nustatyti vandenvardþiø darybos bûdus bei formantus. Visi hidronimai skirstomi á pirminius ir antrinius; pastarieji dar skiriami á prieðdëliø, priesagø, galûniø vedinius, sudurtinius ir sudëtinius vardus 4. 1 Ávairiø pastabø apie Lietuvos vandenvardþius yra K. Bûgos, G. Gerulio, P. Skardþiaus, B. Savukyno, J. Balèikonio ir kitø kalbininkø darbuose. 2 Laikantis poþiûrio, kad hidronimai þymi visus su vandeniu kaip nors susijusius objektus, darybiðkai iðtirti Telðiø rajono vandens telkiniø vardai (Mickienë, 2001). Iðtirti priesaginës darybos oikonimai (Razmukaitë, 1998) ir helonimai (Bilkis, 1998). Tirta oronimø daryba (Vanagas, 1973). 3 Vietovardþiai rinkti ið ðnekamosios kalbos, dr. K. Garðvos asmeninës kartotekos, Lietuvos þemës vardyno, Kraðtotyros draugijos Pakruojo skyriaus archyvo, Lietuvos þemës ûkio ministerijos Respublikinio þemëtvarkos instituto vietovardþiø ir gamtos bei kultûros paminklø apsaugos þiniaraðèio, Lietuvos TSR upiø ir eþerø vardyno. 4 Klasifikacija sudaryta remiantis: A. Vanagas, Lietuvos TSR hidronimø daryba, Vilnius, 1970, p. 25.
64 Renata Endzelytë Ðiaurës vidurio Lietuva nëra vandeningas kraðtas. Ðioje teritorijoje (Joniðkio, Pakruojo, Pasvalio rajonuose) tëra keletas didesniø upiø, taèiau gausu upeliø, grioviø, ðaltiniø. Daugelis upeliø vasarà iðdþiûsta; jie buvo perkasti, jø vagos iðtiesintos, todël ðnekamojoje kalboje maþesnius upelius daþnai linkstama vadinti grioviais. Þodþiø reikðmës aiðkinamos remiantis Lietuviø kalbos þodynu, Dabartinës lietuviø kalbos þodynu, Mûðos upyno ðnekta, Lietuviø pavardþiø þodynu, Lietuviø vardø kilmës þodynu. 2. PIRMINIAI VANDENVARDÞIAI Pirminiais vadinami vardai, kurie onimizacijos procese negavo papildomø darybiniø formantø. Ðiai grupei priklauso ir tokie vardai, kuriø pamatiniai þodþiai yra priesaginiai, prieðdëliniai ir sudurtiniai apeliatyvai (pvz., pakaµnë, paðilýs, alksnônas, pôlimas, geleþínkelis) ir kurie yra uþfiksuoti LKÞ. Pirminius vandenvardþius iðsamiai aptarë A. Vanagas (Vanagas, 1970: 28 52). 2.1. Upiø ir eþerø vardai Keletas pirminiø upiø ir eþerø vardø yra padaryta ið bûdvardþiø: Didýsis gr., Pkr : didýsis; Galínis 5 upl., Jnš : galínis AV 6 ; Ílgasai eþ., Ps : ílgasai AV; Ilgóji upl., Jnš : ilgóji; Platùsis gr., Lgm : platùsis. Gerokai didesnæ dalá sudaro apeliatyvinës kilmës vandenvardþiai, padaryti ið daiktavardþiø. Darybos pamatu einantys daiktavardþiai nëra vienalyèiai. Bendriniø þodþiø darybos poþiûriu dalis jø yra paprastieji, dalis ávairûs dariniai: prieðdëliø, priesagø, galûniø vediniai, sudurtiniai þodþiai (pvz.: ajerýnë, durpônas, geleþínkelis, patiltº, pérkasas, sta»klizdis, upìlis). Semantiðkai daiktavardþiai labai ávairûs, bet daþniausiai vartoti fiziografiniai terminai: Bìdrë upl., Ps; Pkr : bìdrë duobë, bala, klampynë, slënys AV; Degímas upl., Jnšk : degímas išdegusi vieta AV; Dùbija, Dùbijos upl., Jnšk : dùbija, dùbë ádubusi vieta ; Íštaka upl., Jnš : íštaka versmë; upës pradþia; iðbëga; slesna vieta, per kurià nubëga vanduo AV; Kamšâ upl., Pkr, Sk, Jnš : kamšâ klampi vieta; þabais, virbais išklotas kelias; perkëlas, persëda AV; Lašmuõ upl., Pkr : lašmuõ upëje vieta, kuri þiemà neuþðàla; vieta, kur prasideda upë, iðtakas; vieta, kur upë áteka á eþerà AV; Pabalýs upl., Pkr : pabalýs; Palâ up., Pkr : palâ bala, pelkë, raistas AV; Pali në upl., Pkr : pali në vieta palei liûnà, liûno pakraðtys AV; Pašilº upl., Jnš : pašilº; Patrakº upl., Ps : patrakº AV; Pôlimas gr., Lnkv : pôlimas; Spûskâ upl., Pkr : spûskâ uþtvanka AV; Stra tas upl., Ps; gr., Jnš; Kri : stra tas srautas, šaltinis AV; Šakâ up., Ps : šakâ upës atsiðakojimas AV; Šaltìnis upl., Jnš : šaltìnis šaltinis AV; Šaltínis upl., Jnš : šaltínis; Šiliâ upl., Jnš; Pkr : šiliâ šilas AV; Ta»pkalnis upl., Lgm : ta»pkalnis tarpkalnë; vieta tarp kalnø ; Tôrelis upl., Ps : tôrelis paþliugæs, berþeliais apaugæs tyrlaukis, plg. tôras klampi pelkë su maþais medeliais ir kieta þole AV; Ùpis upl., Ps; Jnšk; Pkr; Lgm : ùpis upë, upelis AV; Uþùkalnis upl., Ps; Slè : uþùkalnis uþkalnis AV; Verdìnë upl., Ps; tvk., Všk; šlt Slè; Lgm; Lnkv; Pkr; Pš; Kri; Jnšk : verdìnë versmë, ðaltinis AV; Verdìnis upl., Pkr : verdìnis šaltinis AV; Viešmuõ upl., Ps : viešmuõ upokðnis, negili siaura upës vieta, kur smarkiai bëga vanduo AV. Dalis vandenvardþiø sudaryta ið ávairiø konkreèiø ir abstrakèiø daiktavardþiø: 5 A. Vanagas ðá upëvardá laiko priesagos -inis vediniu, ibid., p. 160 6 Santrumpa AV þymimi hidronimai, esantys A. Vanago knygoje Lietuvos TSR hidronimø daryba. Kiti vandenvardþiai analizuojami remiantis jø pavyzdþiu.
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 65 Benósis gr., Lgm : benósis kas neturi nosies AV; Geleþínkelis gr., Všk : geleþínkelis; Mûðâ up., Lnkv; Pkr; Lgm; Jnš; Jnšk; Pš; Slè; Ps : mûðâ bangø muðimasis á krantà AV; Sta»klizdis upl., Ps : sta»klizdis gandralizdis AV; Šaka»nis upl., Ps; Slè : šaka»nis labai išsišakojæs medis ; Tëkmº upl., Pkr : tëkmº AV; Velºklë upl., Jnš : velºklë vieta, kur velëja. Keletas vandenvardþiø padaryti ið gyvûnø pavadinimø: Þàsâ upl., Ps : þàsâ þàsis AV; Þvýnë upl., Jnš; Kri : þvýnë AV. Kai kurie pirminiai hidronimai gali bûti padaryti ið augalø pavadinimø: Serbe¹tas upl., Pkr; Þml : serbe¹tas AV; Serbentójus upl., Ps : serbentójus 7 AV. Daugelio pirminiø hidronimø darybos pamatu eina daiktavardþiai su priesaga -yn-. Daþniausiai tai augalø ir gyvûnø pavadinimai bei ávairûs daiktavardþiai, turintys vietos reikðmæ: Ajerýnë upl., Všk : ajerýnë ajerø priaugusi vieta ; Durpônas gr., Jnšk : durpônas; Gurgþdýnë upl., Pkr : gurgþdýnë 8, plg. gu»gþdis skëtiniø ðeimos augalas; paprastoji garðva; miðkinis skudutis AV; Kimzrýnë upl., Jnšk: kimzrýnë bala, kur daug supuvusiø kelmø AV; Rupûþýnë upl., Pkr : rupûþýnë AV; Spalgenýnë eþ., Ps : spalgenýnë spanguolynë, plg. spa genë spanguolë ; Šakýnë upl., Pkr; Jnšk : šakýnë AV; Švendrýnë kdr., Jnšk : švendrýnë; Uogýnë eþ., Slè : uogýnë; Þagarýnë upl., Ps; Jnšk : þagarýnë AV; Þilvitýnë upl., Ps; gr., Þml : þilvitýnë; Þvirgþdýnë šlt., Jnš : þvirgþdýnë. Keletas vandenvardþiø sudaryta ið etnonimø: Èigõnës gr., upl., Þg : èigõnës; Gùdas 9 upl., Ps : gùdas. Pastarasis vardas gali bûti kilæs ne tik ið apeliatyvo, bet ir ið asmenvardþio Gùdas. Kai kurie hidronimai gali bûti sudaryti ið asmenvardþiø: Bu¹duras upl., Slè., Ps: Bu¹duras avd., plg. Bundõrius, avd.; Lukåšius upl., Jnš : plg. Lukåšius avd.; Vósgautas, Vãisgutis upl., Pkr : *Vósgautas avd., Vãisgutis avd. Su bendriniu þodþiu pãltis laðiniø gabalas sutampa hidronimas Pãltis upl., Ps. Taèiau já A.Vanagas 10 sieja su pålios balos, palâ bala, pelkë, raistas, plg. Palâ upl., Pkr. Vandenvardis Dunõjus gr., Þg : Dunõjus up., formaliai sutampa su Europos upëvardþiu, bet ir jo kilmæ A. Vanagas aiðkina kitaip 11. Upelis Saudógala teka pro to paties pavadinimo kaimà Saudógala k., Ps. Sunku pasakyti, kuris vardas yra pirmesnis, taèiau akivaizdu, kad jie abu susijæ, todël vandenvardis priskiriamas pirminiams. 7 Nors bendrinis þodis serbentójus nëra uþfiksuotas LKÞ (yra serbentynójas XII 424), taèiau A. Vanagas upëvardá Serbentójus priskyrë pirminiams hidronimams (Lietuvos TSR hidronimø daryba, p. 44). Kadangi augalø stiebø pavadinimai sudaromi su priesagomis -ienojas ir -ojas (o tarmëse vartojama ir daugiau priesagø) ar jø variantais, tai visai ámanoma, kad toks bendrinis þodis tarmëje galëjo bûti. 8 Dar plg. gurgþdônas þvirgþdynas (LKÞ III 749). 9 Apie šaknies gud- kilmæ þr. S. Karaliûnas, Etnonimo Gudai kilmë, Darbai ir dienos, 1999, Nr. 10(19), p. 7 46. 10 A. Vanagas, Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas, Vilnius, 1981, p. 242. 11 A. Vanagas ðá vardà kildina iš bendrinio þodþio dunõjus didelis vanduo, kuris siejamas su slavišku apeliatyvu dunaj, kilusio iš hidronimo Dunaj, kuris savo ruoþtu siejamas su Europos upëvardþiu (A. Vanagas, Dël Lietuvos upiø vardø Dunojus ir Dniepras kilmës, Lietuviø kalbotyros klausimai, 1964, t. 8, p. 177). * Rekonstruotos, bet ðaltiniø nepatvirtintos formos.
66 Renata Endzelytë 2.2. Upiø daliø vardai Pirminiai upiø daliø vardai kilæ ið bendriniø þodþiø. Keletas vardø padaryta ið ávardþiuotiniø bûdvardþiø: Ilgóji stv. Audruvio up., Jnš : ilgóji; Plaèióji u. d., Jnš : plaèióji; Striukóji u. d., Jnš : striukóji. Sudarant daugelá vardø vartoti ávairios reikðmës ir struktûros daiktavardþiai. Daþniausiai tai fiziografiniai terminai ir vietø pavadinimai: Akmenýnë stv. Sidabroje, Jnš : akmenýnë; Atåtvanas u. d., Karautës þiotys, Ps : atåtvanas per potvyná iðsiliejæs vanduo ir jo uþlieta vieta AV, plg. tvínti; tvånas. Benósë upl., Lgm., Pkr : benósë; Brastâ brst., Slè; Vðk : brastâ; Dùbija u. d., Lnkv: dùbija; Dùburas dbr., Ps : dùburas; Gylº db., Þml, Lgm : gylº giluma; gilioji eþero ar upës vieta ; Kãrtuvës u.d., Lnkv : kãrtuvës; Li¾gas šlt., Jnšk : li¾gas upës uþliejama vieta; klampi upiø atðaka; klanas; bala, klampynë ; Mólbeðèiai u. d., Pkr : mólbestis molduobë dgs.; Sietuvâ db., Jnðk; Slè; Lnkv: sietuvâ; Siìtuvai db., Všk : dgs. siìtuvas sietuva ; Spûskâ db., Lnkv : spûskâ uþtvanka ; Šílë stv., Jnš : šílë; Šùntakis u. d. Mûðoje, Slè : šùntakis; Tåkas brst., Slè : tåkas; Tiµtai u. d., Lnkv : tiµtas dgs.; Verpìtas db., Slè : verpìtas; Þårai u. d., Lnkv : þåras raþas ; Þilvitýnë u. d., Lnkv : þilvitýnë. 3. ANTRINIAI HIDRONIMAI Ðiai vandenvardþiø grupei priklauso vardai, onimizacijos metu gavæ koká nors darybos formantà (prieðdëlá, priesagà ar galûnæ) bei sudaryti sudûrimo ar sudëjimo bûdu. Daugiausia vandenvardþiø sudaryta pridedant priesagas arba jungiant þodþius. 3.1. Vediniai 3.1.1. Prieðdëliø vediniai 3.1.2. Upiø ir eþerø vardai Prieðdëliø vediniai nëra darus hidronimø darybos bûdas rasta tik keletas upiø ir eþerø vardø, sudarytø su prieðdëliais pa-, uþ-. Su prieðdëliu pa- vandens telkiniø vardai padaryti ið hidronimø: På-kapupë upl., Lnkv : Kåpupë up.; Pa-kãrðuvë, Pa-kãrðupë upl., Ps : *Kãrðupë up., plg. Karšuvâ kln.; Pa-vi¹grë upl., Jnšk : Vi¹gris upl.; ir ávairios reikðmës bendriniø þodþiø: Pa-samanýs upl., Ps : såmana AV; På-trivagis upl., Ps : trívagë trijø vagø eþia ; Pa-vadavâ gr., Slè : vadåvas, plg. vadâ, vådë sausa vaga, kuri po dideliø lietø virsta upe. Su prieðdëliu uþ- sudarytas eþero vardas Uþ-vigadâ eþ., Ps : vigadâ gera pieva ganyti AV. 3.2. Galûniø vediniai Galûniø vediniai taip pat nëra populiarus darybos tipas. Aiðkesniø vediniø rasta tik su keturiomis galûnëmis. Dauguma galûniø vediniø padaryti ið bûdvardþiø, daiktavardþiø. 3.2.1. Upiø ir eþerø vardai Galûnës -a vediniø yra padaryta ið daiktavardþiø: Sídabr-a upl., Jnš; Þg : sidåbras AV; Dumbl-â gr., Lnkv : du blas; Gal-â upl., Lgm., Pkr : gålas bei veiksmaþodþiø: Dus-â upl., Ps : dùsti trokšti; švinkti, gesti AV; Oš-â upl., Pkr : õšti; Sçspar-a upl., Pkr : suspírti AV. Galûnës -ë didesnioji dalis vediniø padaryta ið bûdvardþiø: Bºr-ë upl., Ps; Slè : bºras, -â; Júod-ë upl., Jnšk; Pkr : júodas, -â AV; Kla p-ë upl., Jnš : klampùs, -í AV; Plón-ë up., Všk; Lnkv : plónas, -â AV; Súod-ë upl., Pkr; Þml : súodas juodas ;
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 67 Šiùrp-ë upl., Pkr : šiurpùs, plg. šiu»pti AV 12 ; Tru p-ë upl., Jnš; Sk : tru pas, -â AV; Vi¹gr-ë upl., Ps : vingrùs, -í vingiuotas, lankstus AV; La d-ë upl., Ps : laidùs, -í, plg. léisti. Keletà vediniø galima sieti su daiktavardþiais: Du bl-ë upl., Lnkv., Pkr : du blas AV; Pu»v-ë upl., Jnš : pu»vas AV; g-ë upl., Ps : ¾gis ûglis ; didumas AV; Vínkðn-ë upl., Jnš : vínkšna. Vandenvardis Ríng-ë upl., Ps tikriausiai padarytas iš veiksmaþodþio ringiúoti vingiuoti AV. Galûnës -is vediniai gali bûti kilæ ið ávairiø kalbos daliø. Daugiausia vardø galima sieti su bûdvardþiais: Ska sè-iai gr., Sk; Ska st-is upl., Jnš : skaistùs permatomas, nesudrumstas; grynas, švarus, nesuteptas; šviesus; spindintis, neapsiblausæs; graþus, plg. lat. skaists graþus, puikus AV; Šiùrp-is upl., Pš : šiurpùs, plg. šiu»pti; Vi¹gr-is upl., Pkr; Sk; Lnkv; Všk : vingrùs vingiuotas, lankstus AV. Ið daiktavardþio gali bûti padarytas vandenvardis Sãntak-is upl., Pkr : sãntaka, sãntakas AV, plg. sutek ti. Upëvardis Sãlv-is upl., Pkr sietinas su veiksmaþodþiu salv ti sunktis, bëgti, varvëti AV. Vediniams su galûne -ys galima skirti upëvardþius, padarytus ið bûdvardþiø: Kreiv-ýs upl., Pkr : kre vas AV; Vingr-ýs upl., Ps; Pkr; Þg; Sk : vingrùs vingiuotas, lankstus AV; ir upëvardá, padarytà ið daiktavardþio: Karkl-ýs, Ka»kl-is upl., Jnšk : ka»klas AV. Randame du reduplikuotinius hidronimus. Tai Kukûlônas upl., Sk., Jnš : plg. kûlônas; Siìstruvas upl., Ps : plg. Stra tas AV 13. 3.2.2. Upiø daliø vardai Galûniø vediniais galima laikyti du vietovardþius su galûnëmis -a ir -ë: Sçspar-a up. snt., Pkr : suspírti, plg. Sçspara upl.; Skriaud-º vt. Mûðoje, Lnkv : skriaudùs tekantis, bëgantis; traðkus, veikiai palûþtàs; staigus. 3.3. Priesagø vediniai Priesaginis darybos bûdas yra vienas populiariausiø ir daþniausiai vartojamø ne tik hidronimø, bet apskritai visø vietovardþiø darybai. Priesagø vartota gana daug ir ávairiø, nors su kai kuriomis sudaryta tik po vienà vandenvardá. Kiek daugiau vandenvardþiø sudaryta su priesagomis -el-, -ël-, -iðk-. Priesagos pateikiamos abëcëlës tvarka. 3.3.1. Upiø ir eþerø vardai -adis 14. Píl-adis upl., Pš : plg. pílti AV; Šíl-adis, Šil-adýs upl., Pkr; Pš; Lgm : šílas, šiliâ AV; -ailis. Vag-ãilis upl., Ps : vagâ upës vandens tekëjimo vieta, kas panaðu á griovelá; raukðlë ; -ainis. Úol-ainis upl., Pkr : uolâ, plg. Uolâ up. AV; -aitë. Šak-ãitë upl., Jnšk; Pkr; gr., Pkr : Šakâ up.; Vilkij-ãitë upl., Jnš, : Vilkijâ up. AV; 12 A. Vanagas ðá upëvardá kildina ið veiksmaþodþio šiu»pti, LTSR hidronimø daryba, p. 61. 13 A. Vanagas, Lietuvos TSR hidronimø daryba, p. 166, 258. 14 Daugiau apie hidronimø su ðia priesaga darybà ir kilmæ þr. A. Vanagas, Lietuvos TSR hidronimø daryba, p. 71 72, A. Vanagas, Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas, p. 258, 330.
68 Renata Endzelytë -alis. Bérþt-alis 15 upl., Pkr; Þml : bérþtas þemë, kur auga berþai, plg. lat. birstala berþynas AV; Svírk-alis upl., gr., Þml : plg. Svírka avd. AV; -arë. Ving-årë upl., Pkr : plg. Vi¹grë, Vi¹gris upl. AV; -aðë. Rím-aðë upl., Jnš : plg. rímti, ramùs; -aušis. Vilk-iãušis upl., Jnš; Viµk-iaušis Pkr : viµkas; plg. Vilk-ijâ upl., AV. Netoliese yra miškas Viµkiaušis; -ava. La-tavâ upl., Jnšk : plg. Lat-upýs AV; Svecin-avâ upl., Lnkv : plg. Švºtë up., Ðvëtìlë up., Švºtimai upl. -ëja. Al- ja upl., Jnš : al ti bëgti, tekëti, pamaþu varvëti AV; Deminutyvinës priesagos daþnos vietø vardø daryboje. Gana nemaþai hidronimø su maþybinëmis priesagomis padaryti ið kitø hidronimø, nors kartais tai bûna tik to paties vardo variantas. Daugiausiai vandenvardþiø padaryta su priesagø -el-, -ëlvariantais. -elë. Lank-ìlë upl., Jnšk; gr., Lnkv : lankâ AV; Šak-ìlë upl., Pkr; gr., Lnkv : šakâ; Šakâ up.; Šil-ìlë upl., Jnšk : šílas, šiliâ; Valk-ìlë upl., Ps : valkâ; Bër-ìlë upl., Ps; Slè : Bºrë up. AV; Dus-ìlë upl., Ps : Dusâ up.; Kapup-ìlë upl., Pkr: Kåpupë up.; Laid-ìlë upl., Ps : La dë up. AV; Piš-ìlë upl., Ps : Pišiâ upl., Ps; Purvìlë upl., Jnš : Pu»vë up.; Ðvët-ìlë upl., Þg : Švºtë up. AV; Ûg-ìlë upl., Ps : gë up. AV; Juod-ìlë upl., Jnšk : Júod-ë up., Pkr; -elis. Dérv-elis gr., Lnkv : dervâ; Gaid-ìlis upl., Ps : gaidýs; Liekn-ìlis upl., Jnšk; Ps; gr., Jnšk : lîeknas AV; Prûd-ìlis upl., Pkr : pr das kûdra ; Karkl-ìlis upl., Jnšk : Ka»klis upl. AV; Kív-elis upl., Sk : Kívë up. AV; Pal-ìlis gr., Lgm : Palâ up.; Straut-ìlis upl., Jnš; Pkr; Kri; Þml : Stra tas upl.; Vingr-ìlis upl., Ps; Lnkv; Pkr; Všk; Lgm; Jnšk : Vi¹gris, Vingrýs upl. AV; -ëlë. Eþer-ºlë upl., Pkr : ìþeras AV; Kelmyn-ºlë upl., Jnšk : kelmýnë, kelmônas; Melnyt-ºlë upl., Ps : sl. meµnyèia, plg. sl. мельница malûnas AV; Kamat-ºlë upl., Slè., Ps : Kamatís up. AV; Ramoj-ºlë upl., Ps : Ramójus upl. AV; Rimaš-ºlë upl., Jnš : Rímašia up.; Karnup-ºlë upl., Sk : Ka»nupis, Karnupýs up. AV; Ðeðëv-ºlë upl., Jnš; gr., Kri : Šešºvë up. AV; -ëlis. Eþer-ºlis eþ., Pkr; Ps; Slè; Lnkv : ìþeras AV; Šaltin-ºlis upl., Pkr : šaltínis AV; Šulin-ºlis šlt., Jnš; Lgm; Lnkv : šulinýs; Jiešmen-ºlis, Viešmen-ºlis upl., Ps : Jiešmuõ, Viešmuõ upl. AV; Lašup-ºlis upl., Lgm : Låšupis upl.; Lëven-ºlis upl., Ps : Lëvuõ up. AV; Liepor-ºlis knl., Kri : Liepõras upl.; Šilad-ºlis upl., Pkr; Lgm : Šíladis upl. AV; Švitin-ºlis upl., Pš : Švitinýs up.; Tautin-ºlis upl., : Ta tinis upl. AV; Virèiuv-ºlis upl., Pš : Vi»èiuvis upl; -ënas. Kiem- nas upl., Slè., Ps : kiìmas, plg. Kaimenâ up., Kiementâ up. AV; -enka. Þvirgþd-énka upl., Sk : þvi»gþdas; -esa 16. Pyv-esâ up., Ps : plg. pôti tilþti, kiek patvinti AV; -iena. Kir-îena upl., Jnš : plg. Kír-në upl. AV; -ienë. Dvºs-ienë upl., Ps : plg. dvºsti, dvasiâ AV; 15 Ðnekamojoje kalboje vartojama ir kitokia ðio upëvardþio forma Bérþt-ulis. 16 Dar þr. A. Vanagas, Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas, p. 260.
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 69 -ija. Vilk-ijâ upl., Jnš; Þg; Sk : viµkas AV; -imai. Švºt-imai upl., Þg : plg. Švºtë up. AV; -ymas. Pagrãiþ-ymas upl., Ps : pagrãiþyti pasukinëti, pakraipyti AV; -yna, plg. Šak-ôna upl., Pkr : šakâ, plg. Šakâ up. AV; -ynas. Kukal-ônas 17 upl., Jnš : plg. kûkålis raugë; gvazdikiniø ðeimos javø piktþolë nuodingomis sëklomis ; -ynë. Gudait-ýnë upl., Jnšk : Gudãitis avd.; Ašv-ýnë upl., Jnš; Pš : ašvâ kumelë AV. Melniè-ýnë tvk., Lgm : plg. sl. meµnyèia malûnas. -inë. Ašv-ínë upl., Jnš : ašvâ kumelë AV; Piìst-inë upl., Jnšk : plg. pîesta AV; Pavij-ínë upl., Jnšk : plg. vijâ sraigto pavidalo ávija, spiralë, dar plg. pavijõs ástriþai AV. Ðio vandenvardþio darybà galima aiðkinti dvejopai: jis gali bûti arba prieðdëlio, arba priesagos vedinys. -inis. Brukn-ínis upl., Pkr : brùknë AV; Gluosn-ínis upl., Jnš : glúosnis AV. Pakriãuš-inis upl., Pkr : pakriãuðë AV; Patvor-ínis eþ., Ps : patvorýs AV; Þvi»gþd-inis upl., Ps : þvi»gþdas AV. Ma»ginis upl., Všk : Margia k. AV; -ysa, -ysas/ -isas. Dub-ôsa upl., Pkr Dub-ôsas upl., Ps; Dub-ísas upl., Ps : dùbë, dubùs, dùbti AV; Priesagos -išk- vediniai, kaip ir deminutyviniai, vieni gausiausiø ir ávairiausiø. Nors daþniausiai vietovardþiai su ðios priesagos variantais daromi ið asmenvardþiø, kartais sunku nustatyti, ar hidronimo darybos pamatas yra apeliatyvinis asmenvardis, ar pats apeliatyvas. Tokiais galimos dvejopos kilmës ir darybos atvejais ðalia asmenvardþio raðomas ir bendrinis þodis. -iškas. Da d-iškas upl., Lnkv., Pkr : plg. Daudâ avd. AV; -iðkë, -iškis. Ali n-iðkë upl., Pkr : *Ali nas avd., plg. Alýs, Aliùlis avd. AV; Búrbiškis upl., Pš., Pkr : Búrba avd., bet plg. burb ti kunkuliuoti, burbuliuoti AV; Kãrpiškis upl., Lnkv : Kãrpis avd., kãrpis AV; Lãim-iškis upl., Lnkv, Pkr : Lãima avd. AV; Sarg l-iškis gr., Lnkv : plg. Sargìlis avd.; Va t-iðkë upl., Jnš : Va tas, Vaitýs, Va èius avd., bet plg. va tas AV. Sval-íškis upl., Ps : Svaliâ up. AV; -ytë. Ram-ôtë Pkr : ramùs; bet plg. Ram-ójus upl. (Ramojôtë>Ramôtë) AV; Skribôtë upl., Lnkv : plg. skríbti sprogti, mirti, dvësti, gaiðti AV. -ytis. Ûs-ôtis upl., Ps : sas, plg. sas avd.; Virš-ôtis, Virš-ôtë upl., Pkr; Lnkv; Pš : viršùs AV; Vilk-ôtis upl., Jnš; Þg; Sk : viµkas, bet plg. Vilk-ijâ up. (Vilkijôtis>Vilkôtis) AV; -ka. Tíl-ka upl., Pkr; Lgm : plg. tílti, tylùs; -në. L ð-në upl., Pkr : plg. l þti, l ðis, Lûðia eþ. AV; -nis. Vers-nýs upl., Jnšk : ve»sti; Vi»snis upl., Ps : vi»sti AV; -ojus. Ram-ójus upl., Jnšk : ramùs AV; -oklë. Skar-óklë eþ., Ps : plg. skaróti darytis skarotam, ðakoti, plëstis, skãrti plyšti; spurti, brigzti ; -onë. Smard-ónë upl., Ps : smãrvë, smird ti, plg. Sma»dupis upl. AV; -onis. Plåt-onis, Plat-ónë up., Jnš : platùs AV; 17 Ðá hidronimà A.Vanagas laiko reduplikuotiniu ir sieja su apeliatyvu kûlynas. Jei abu vardai pavadina tà patá objektà, tuomet vienas uþraðymas yra neteisingas. Upiø ir eþerø vardynas pateikia formà Kukûlynas. Dar þr. A. Vanagas, Lietuviø hidronimø etimologiná þodynà, p. 170.
70 Renata Endzelytë -oras, plg. Liep-óras upl., Kri, Jnš; knl., Kri : lîepa AV; -otë. Miliõtë upl., Pkr : plg. Mylº up., mílti leisti ákaitintus akmenis (á ðaltà vandená pirtyje); ðildyti ákaitintais akmenimis (vandená pirtyje) AV 18 ; -iukas. Dervel-iùkas upl., Pkr : Dérvelis upl. AV. Eþer-iùkas eþ., Jnšk : ìþeras; Šaltin-iùkas upl., Sk : šaltínis; -ulë. Dãrb-ulë eþ., Ps : dãrbas, darbùs, plg. Darbâ upl. AV; Jot-ùlë upl., Ps : plg. jóti, dar plg. Jotijâ up. AV; -ulis. Verd-ùlis šlt., Jnš : vírti verstis, kunkuliuoti, plg. verdìnë AV; -uotë. Tauk-úotë gr., Lnkv : tauka ; plg. taukúotas; -uva. Guob-uvâ upl., Ps : gúoba AV; Lat-uvâ upl., Jnšk : plg. Lat-upýs AV; Mãiþiuva, Mãiþ-uva upl., Lnkv; gr., Lnkv : mãiþioti, mýþti AV; -uvë, -uvis. Audr-uvº, Aldr-uvº, upl., Jnš., Audr-uvís, Aldr-uvís upl., Jnš : plg. audrâ, aldrâ AV; Ma è-iuvis upl., Ps; Všk : plg. Ma è-iadis upl. AV, dar plg. ma kti godþiai gerti, gurkti, ma kas gurkšnis, malkas ; -uvis. Ma è-iuvis upl., Ps : plg. ma kti godþiai gerti, gurkti, ma kas gurkšnis, malkas ; -uþis. Kriok-uþýs upl., gr., Pkr : kriõkti smarkai ûþti, ðniokðti AV. 3.3.2. Upiø daliø vardai Priesaginës darybos upiø daliø vardø nëra daug. Daþniausiai vardø darybai vartotos deminutyvinës priesagos, o su kitomis priesagomis sudaryta po vienà kità vediná, daþniausiai ið ávairios reikðmës daiktvardþiø. Priesagos pateikiamos abëcëlës tvarka. -elë. Gyl-ìlë db. Kruojoje, Lgm : gylº giluma; gilioji eþero ar upës vieta ; Tul-ìlë db. Kruojoje, Pš : tùlë vamzdis, kranas, tulº daugybë, bûrys ; -eliai. Þar-ìliai vt. Mûðoje, Lnkv : þåras raþas dgs.; -enë. Ðalt-ìnë db. Kruojoje Pkr; Lgm : šãltas, -â; -ëlis. Dubur-ºlis vt. Mûðoje, Slè; vt. Pyvesoje, Ps : dùburas; Katil-ºlis vt. Mûðoje, Lnkv : kåtilas; Martyn-ºlis vt. Kruojoje Pkr : Martýnas avd.; Þvyryn-ºlis vt. Svalioje, Ps : þvyrônas. -ynë. Mald-ýnë stv. Audruvyje, Jnš : maldâ, méldai; Param-ýnë dbr. Mûðoje, Slè : sl. påramas keltas, plg. rus. пором; Ragan-ýnë stv. Audruvyje, Jnš : rågana; Vebr-ýnë db. Mûðoje, Lnkv : vìbras bebras ; -inis. La d-inis dbr., Lnkv : plg. laidùs, léisti; -iðkë. R d-iðkë stv. Audruvyje, Jnš : rûdâ, dar plg. rùdas, Rudýs avd.; -iðkës. Ðlìk-iðkës vt. Mûðoje, Lnkv : Šlekýs avd.; Vºver-iðkës stv. Sidabroje, Jnš : plg. Vìveris avd.; -iškis. Abrõm-iškis db. Mûðoje, Pkr : Abrõmas avd.; Bìk-iškis db. Kruojoje, Pš : Bìkas avd.; Kraujìl-iškis vt. Mûðoje, Jnðk : Kraujìlis avd.; plg. kra jas; Martýn-iškis vt. Viršytyje, Kri : Martýnas avd. Põn-iškis vt. Kruojoje, Pkr : põnas. -ytë. Ðak-ôtë vt. Kruojoje, Pš : šakâ; -kë. Kubíl-kë stv., Jnš : kùbilas, Kubílius avd.; -ukë. Plaè-iùkë stv. Kruojoje, Lgm : platùs, -í; -uotë. Švendr-úotë stv. Audruvyje, Jnš : švéndrë. 18 A. Vanago nuomone, ðis vandenvardis gali bûti gana archajiðkas (A. Vanagas, Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas, p. 216).
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 71 4. SUDURTINIAI HIDRONIMAI Ðis darybos bûdas ypatingas tuo, kad vardà sudaro du þodþiai, sujungti á vienà. Hidronimø antrasis dëmuo daþniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas (ùpë, ùpis, upýs, upìlis, kartais griovýs, ìþeras) taigi daiktavardis. Pirmasis dëmuo nurodo objekto priklausomybæ (asmeniui, vietovei), ko nors buvimà (augalø, gyvûnø, paukðèiø), ypatybæ (dydá, formà, spalvà) ir t. t., todël juo gali bûti bet koks onimas, taip pat daiktavardis, bûdvardis, kartais veiksmaþodis. 4.1. Upiø ir eþerø vardai Yra gana daug vandenvardþiø, kuriø pirmasis dëmuo yra asmenvardis, o antrasis objekto bendrinis pavadinimas. Tokie vardai rodo objekto priklausomybæ tam tikram asmeniui: E¹dr-iupis upl., Ps : E¹drius, A¹drius avd., ùpis AV; Martýð-upë gr., Slè : Martýšius, Martýnas avd., ùpë; Pínk-a-griovis gr., Slè : Pínka avd., griovýs; Vile kupis upl., Pkr : Vileikâ avd., ùpis AV; Víštak-upis upl., Pkr : Víštakis avd., ùpis; Zùbgriovis upl., Pkr : Zùbas avd., griovýs. Vandenvardis Vaisgi¹-griovis gr., Všk sudarytas iš helonimo ir objekto bendrinio pavadinimo Vaisgínë plk., griovýs. Ávairiausiø hidronimø abu dëmenys yra bendriniai daiktavardþiai. Nors antrasis dëmuo daþniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas, taèiau pasitaiko ir kitokiø daiktavardþiø, pvz.: ka»klas, nùgara, pínigas. Pirmuoju dëmeniu eina augalø ar gyvûnø, paukðèiø ar vabzdþiø pavadinimai, fiziografiniai terminai, asmenø pavadinimai, abstraktûs ir konkretûs daiktavardþiai. Augalø pavadinimai: Ågl-upis upl., Ps; Lnkv : åglë, ìglë, ùpis; Bli¹d-upis upl., Pkr: bli¹dë, ùpis AV; Ìgl-upis upl., Jnšk : ìglë, ùpis AV; Glúosn-upelis upl., Pkr : glúosnis, upìlis AV; Lîep-upis upl., Jnšk : lîepa, ùpis AV; Rõþ-upë upl., Þml : rõþë, ùpë; Þi»nupis upl., Jnš; Sk; gr., Sk : þírnis, ùpis AV. Gyvûnø pavadiniami: Brîedþ-iupis upl., Jnšk : brîedis, ùpis AV; Dºl-eþeris eþ., Ps: dëlº, ìþeras AV; Drîeþ-griovis gr., Sk : drîeþas, griovýs; Ga dþ-iupis upl., Prk : gaidýs, ùpis AV; Gerv-å-balë upl., Ps : gérvë, balâ AV; Kia l-upis upl., Pkr; Lgm : kia lë, ùpis AV; Kirmºl-iupis upl., Pkr : kirmëlº, ùpis AV; Kumìl-upis, Kumìl-iupis upl., Pkr; Stè: kumìlë, ùpis AV; Mìšk-upis upl., Pkr : meškâ, ùpis AV; Óþ-nugaris gr., Þml : oþýs, nùgara AV; Pa»š-upis upl., Ps; Pkr : pa»šas, ùpis AV; Viµk-balë upl., Kri : viµkas, balâ; Víšt-upis upl., Pkr; Þml : vištâ, ùpis; Þalè-iupýs, Þaµè-iupis upl., Pkr; Þaµt-upis upl., Pkr : þaltýs, ùpis, upýs. Asmenø pavadinimai: Bajõr-griovis gr., Þml : bajõras, griovýs; Maskõl-griovis gr., Jnš : maskõlius rusas, griovýs; Ùbag-upelis upl., Pkr : ùbagas, upìlis AV. Etnonimai: Þýd-karklë gr., Þml : þýdas, ka»klas; Þýd-pinigis upl., Ps; Slè : þýdas, piniga AV; Þýd-upis upl., Ps; Jnš : þýdas, ùpis AV. Mitologiniø bûtybiø pavadinimai: Véln-ia-prûdis upl., Jnš : vélnias, pr¾das; Vélnupis upl., Pkr : vélnias, ùpis AV. Fiziografiniai terminai: Bål-upë upl., Slè; Bål-upis gr., Slè : balâ, ùpë, ùpis; Duõblieknis upl., Pkr : duobº, lîeknas AV; Ra st-a-griovis gr., Kri : ra stas, griovýs. Abstraktûs ir konkretûs daiktavardþiai: Rôt-balë upl., Pkr : ryta, balâ; Va»g-upelis upl., Jnšk; Ps : va»gas, upìlis AV. Buities dalykø pavadinimai: Gírn-upis upl., Jškl; Kri : gírna malamasis akmuo, ùpis AV; Sle¹kst-upis upl., Jnšk : sle¹kstis, ùpis; Svi»n-upis upl., Ps : svi»nas, ùpis AV; Výn-upë upl., Lnkv : výnas, ùpë; Vôþ-balë upl., Pkr : vôþa, balâ.
72 Renata Endzelytë Hidronimø antrasis dëmuo gali bûti kitas upëvardis, o pirmasis koks nors daiktavardis, Pvz.: Pekl-iå-mûðis upl., Ps : peklâ, Mûðâ up.; Þýd-robatë upl., Ps : þýdas, Robåtë upl. Vieno upelio vardo daryba nëra aiðki dël to, jog pirmasis jo dëmuo gali bûti kilæs arba iš asmenvardþio, arba iš oikonimo: Šia l-virèiuvis upl., Pkr; Pš : Šiaulia m., arba Šiaulýs avd., Virèiùvis upl. AV 19. Gana nemaþai maþesniøjø upeliø vardø sudaryta ið kaimo, pro kurá jie teka, pavadinimo: Ku s-upis, Ku s-upelis upl., Jnš : Kuisia k., ùpis, upìlis; bet plg. ku sis uodas, mašalas AV; Ma¹t-upis upl., Jnšk : Manèia k., ùpis; Miše k-balis upl., Pš : Miše kiai k., balâ AV; Narte k-upis upl., Jnšk : Narte kiai k., ùpis AV; Þíþm-ia-griovis upl., Ps : Þiþmia k., griovýs. Grioviø vardams sudaryti galëjo bûti pavartoti daiktavardis ir veiksmaþodis: Mìdþpjovis gr., Pš : mìdis, pjãuti; Viµk-lakis gr., Pkr : viµkas, lâkti, lakâ. Kartais veiksmaþodis gali eiti ir pirmuoju dëmeniu, o daiktavardis antruoju: Mýþ-upë upl., Ps : mýþti, ùpë; Pla t-upis upl., Jnšk; Plaut-upýs upl., Pkr; Jnšk : plg. plãuti, ùpis, upýs; Skaµb-upis upl., Ps : skaµbti, ùpis AV; Skír-upis upl., Pkr; Skôr-upis upl., Lnkv : skírti šakotis, dalytis, ùpis; Svír-kalnis upl., Pkr; Þml : svírti, kãlnas; Tek-upýs upl., Jnšk : tek ti, upýs. Hidronimai, kuriø pirmasis dëmuo yra bûdvardis, turi ypatybës reikðmæ. Tokiø vandenvardþiø antruoju dëmeniu eina daiktavardis (daþniausiai objekto bendrinis vardas): Be¹dr-upis upl., Pkr : be¹dras, -â, ùpis AV; Dídþ-griovis upl., Pð; gr., Lnkv; Slè : dídis (< *dīdja-), griovýs; Ilg-upýs upl., Jnš : ílgas, -â, upýs AV; Ïs-upis, Ás-upýs upl., Jnšk; gr., Jnšk : ïsas, -â trumpas, ùpis, upýs AV; Júod-upë gr., Pš; upl., Kri; knl., Kri : júodas, - â, ùpë; Måþ-upë upl., Jnšk; Pkr : måþas, -â, ùpë AV; Sa»t-upis upl., Ps; gr., Všk : sa»tas, ùpis AV; Ska st-upis upl., Pkr : skaistùs, -í, ùpis AV; Skria d-upis upl., Pkr, Skria dþ-iupis upl., Pkr : skriaudùs tekantis, bëgantis; staigus, ùpis, bet plg. Skriaudþia k. AV; Stór-upelis upl., Pkr : stóras, -â, upìlis AV; Súod-upis upl., Jnš; Þg : súodas juodas, ùpis; Šaµt-upis upl., Pkr; Pš; Kri : šãltas, -â, ùpis AV. Upëvardis Píkt-akmenis upl., Lnkv sudarytas ið bûdvardþio píktas, -â ir daiktavardþio akmuõ. Antrasis tokiø vandenvardþiø dëmuo gali bûti ir hidronimas Sén-kruojis upl., Lgm : sìnas, -â, Kruojâ up.; Sén-mûðë gr., Pš : sìnas, -â, Mûðâ up.; Sén-pyvesiai upl., Ps, Sén-pyvesë upl., Ps : sìnas, -â, Pyvesâ up. 4.2. Upiø daliø vardai Sudurtiniø upiø daliø vardø sandara panaði á anksèiau aptartøjø hidronimø, taèiau jie ne tokie ávairûs. Antrasis dëmuo paprastai yra objekto bendrinis pavadinimas: duburýs, markâ, brastâ, galâ. Pirmuoju dëmeniu daþniausiai eina koks nors daiktavardis (asmenvardis arba koks nors bendrinis þodis): Gùrsk-duburys dbr., Mûðos dalis, Lnkv : Gùrskis avd., duburýs; Kepãl-markis stv., Aðvynës upl., Jnð : Kìpalas avd., markâ; Magdalén-duburys dbr., Mûðos dalis, Lnkv : Magdalenâ avd., duburýs; Raga š-duburas db. Kamatëje, Slè : Raga šis avd., duburýs. Toponimø Kepãlmarkis ir Raga šduburas pirmasis sandas gali bûti sudarytas ne ið apeliatyvinio asmenvardþio, o ið paties apeliatyvo, kuris gali nusakyti toponimo panaðumà á kepalà ar ragaiðá. Daiktavardþiai, einantys pirmuoju dëmeniu, paprastai yra gyvûnø pavadinimai, 19 A. Vanago nuomone, šis hidronimas sudarytas iš asmenvardþio Šiaulýs ir upëvardþio Virèiùvis, LTSR hidronimø daryba, p. 245.
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 73 vienas kitas dëmuo padarytas ið asmenø pavadinimø, o antrasis dëmuo daþnai yra fiziografinis terminas. Gyvûnø pavadinimai: Arkl-iå-dubris dbr. Mûðoje, Lnkv : arklýs, duburýs; Karv- - -dubris dbr. Mûðoje, Lnkv : kãrvë, duburýs; Óþk-a-dubris dbr. Mûðoje, Lnkv : oþkâ, duburýs; Viµk-marka stv. Kivëje, Sk : viµkas, markâ. Asmenø pavadinimai: Me»g-a-dubris dbr. Mûðoje, Lnkv : mergâ, duburýs. Mitologiniø bûtybiø pavadinimai: Rågan-dubris dbr. Mûðoje, Lnkv : rågana, duburýs. Fiziografiniai terminai: Pr¾d-gala u. d. Kruojoje, Lgm : pr¾das, gålas; Da»þ-gala stv. Audruvyje, Jnš : da»þas, gålas. Vandenvardis Sìn-a-brastis brst. Mûðoje, Slè sudarytas ið bûdvardþio sìnas, -â ir daiktavardþio brastâ. 5. SUDËTINIAI HIDRONIMAI Sudëtiniai hidronimai sudaryti ið dviejø savarankiðkø þodþiø. Pirmasis þodis (arba vardo dëmuo) nurodo objekto skiriamàjá poþymá (priklausomybæ, ypatybæ, lokalizacijà), o antrasis daþniausiai ávardija patá objektà (ùpë, upìlis, griovýs, råvas). Dauguma sudëtiniø hidronimø yra kilmininkiniai; ðiø toponimø pirmasis dëmuo yra kokio nors þodþio kilmininkas, apibrëþiantis, paaiðkinantis, iðskiriantis tà objektà ið kitø. Kvalifikaciniø vandenvardþiø (kuriø abu dëmenys yra vardininko linksnio) pirmuoju dëmeniu eina bûdvardis, kartais dalyvis. 5.1. Upiø ir eþerø vardai Daugiausia hidronimø yra sudarytø ið dviejø daiktavardþiø. Antrasis ðiø vandenvardþiø dëmuo daþniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas (upìlis, ùpis, ìþeras, griovýs, k dra, pr das, šaltínis), kartais kitas daiktavardis (balâ, šakâ, duobº). Pirmuoju sudëtiniø vandenvardþiø dëmeniu eina ávairios reikðmës bendriniai (augalø, gyvûnø, asmenø pavadinimai, fiziografiniai terminai, mitologiniø bûtybiø pavadinimai ir kt.) ir tikriniai (asmenvardþiai, oikonimai, hidronimai ar kiti toponimai) daiktavardþiai. Augalø pavadinimai: Èesnåkø griovýs upl., Jnšk : èesnåkai, griovýs AV; Drevºs ùpis upl., Pkr : drevº, ùpis; Rõþiø k dra kdr., Þml : rõþës, k dra. Gyvûnø pavadinimai: C¾kos griovýs upl., Jnš; gr., Þg : c¾ka iš lat. c¾ka kiaulë, griovýs AV; Meškõs duobº šlt., Lnkv : meškâ, duobº. Asmenø pavadinimai: T vo pr das prd, Lnkv : t vas, pr das. Fiziografiniai terminai: Berþynºlio upìlis upl., Slè : berþynºlis, upìlis; Kapÿ upìlis upl., Lnkv : kapa, upìlis; Paklúonës upìlis upl., Þml; Lnkv : paklúonë, upìlis; Šílo ìþeras eþ., Ps : šílas, ìþeras AV; Ùpio Gålas upl., Jnšk : ùpis, gålas AV. Mitologiniø bûtybiø pavadinimai: Vélnio sria tas upl., Þml : vélnias, sria tas AV. Ávairûs daiktavardþiai: Bu»liø griovýs gr., Jnš : burlýs kas burlena, bùrlas purvas, makalynë 20, griovýs; Myþalÿ lankâ upl., Sk : myþala, lankâ; Núotakos griovýs gr., Jnš : núotaka nutekëjimas, griovýs; Pu»vo upìlis upl., Slè : pu»vas, upìlis. Vandenvardis gali bûti sudarytas ið asmenvardþio ir daiktavardþio: Danušãièio ìþeras eþ., Ps : Danušãitis avd., ìþeras AV; Grùzdþiaus šaltinºlis šlt., Jnš : Grùzdþius, Gruzdýs avd., šaltinºlis; Gubínio upìlis upl., Pš : Gubínis avd., upìlis; Mýkolo griovýs gr., Slè : Mýkolas avd., griovýs; Sajõs ìþeras eþ., Ps : Sajâ avd., ìþeras AV; Skarådþiaus 20 Pirmasis ðio vandenvardþio dëmuo gali bûti kilæs ir ið asmenvardþio *Burlýs avd., plg. Burlìvièius avd.
74 Renata Endzelytë griovýs gr., Slè : plg. Skarådþius upl., Skarådþius avd., plg. Ska»dþius avd., griovýs; Stu brio ìþeras eþ., Ps : Stumbrýs avd., ìþeras AV; Šva bario Íštekis upl., Pkr; gr., Lgm : Šva baris avd., íštekis ištaka AV; Vališãusko k dra kdr., Þg : Vališãuskas avd., k dra; Zajãrsko upìlis upl., Ps : Zajãrskas avd., upìlis AV. Dalis vandenvardþiø padaryta ið hidronimo ir bendrinio þodþio. Paprastai tai maþesniøjø vandens telkiniø (upeliø, grioviø) vardai, kuriø pirmuoju dëmeniu eina greta esanèio didesnio vandens telkinio vardas: Ôslikio griovýs gr., Všk : Ôslikis upl., griovýs; Ôslikio šakâ gr., Všk : Ôslikis upl., šakâ; Šilìlës griovýs gr., Jnšk : Šilìlë upl., griovýs; Sria to baliùkë gr., Sk : Sria tas upl.; Stria to balâ upl., Þml : Stria tas upl., balâ; Purvìlës griovýs gr., Jnš : Purvìlë upl., griovýs. Kaip ir sudurtiniø, taip ir sudëtiniø hidronimø pirmasis dëmuo gali bûti oikonimas, nes tas vandens telkinys (upelis, eþeras, griovys) yra netoli minimo kaimo: Barùtiškio upìlis upl., Lnkv : Barùtiškis k., upìlis; Gasèi nø upìlis upl., Jnš : Gasèi nai k., upìlis; Geµèiø upìlë upl., Pkr : Geµèiai k., upìlë AV; K kø upìlis upl., Pkr : K kai k., upìlis AV; Miknãièiø ìþeras eþ., Þg : Miknãièiai k., ìþeras AV; Pãntakoniø upìlis upl., Jnšk : Pãntakoniai k., upìlis; Sëtìniø eþerºlis eþ., Ps : Sëtìniai vs., eþerºlis AV; Vaškÿ griovýs upl., Všk : Vaška k., griovýs; Vytartÿ upìlis upl., Ps : Vytarta k., upìlis AV; Þiþmiÿ griovýs upl., Všk : Þiþmia k., griovýs. Vandenvardis Cibùkø Ðeðºvë knl., Kri sudarytas iš oikonimo Cibùkai k. ir hidronimo Šešºvë up. Keleto hidronimø pirmuoju dëmeniu eina kitas toponimas balos, dirvos, krûmø vardas: Degímø griovýs gr., Slè : Degímai b., griovýs; Dùblabalës upìlis upl., Pkr : Dùblabalë krm., upìlis; Gri tës griovýs gr., Slè : Gri të db., griovýs; Suskìliø griovýs gr., Jnš : Suskìliai b., griovýs; Šešta niø griovýs gr., Slè : Šešta niai dr., griovýs; Vikšrýnës griovýs gr., Jnš : Vikšrýnë b., griovýs; Viµkbalos ùpë upl., knl., Kri: Viµkbala b., ùpë. Sudëtiniø kvalifikaciniø hidronimø abu dëmenys susijæ ypatybës nusakymo ryðiu, nes pirmuoju dëmeniu iðreiðkiamas poþymis negali bûti atsitiktinis. Tokiø vardø pirmasis dëmuo paprastai yra bûdvardis, o antrasis daiktavardis: Didôsis griovýs upl., Jnš; gr., Sk; Slè; Jnš; Ps; Lnkv; Jnšk : didôsis, griovýs; Didôsis upìlis Pkr : didôsis, upìlis; Galínis griovýs gr., Þg : galínis, griovýs; Kiaurâsai råvas gr., Jnšk : kiaurâsai, råvas griovys ; Malamâsis griovýs upl., Þg : malamâsis, griovýs; Maþâsai griovìlis gr., Slè : maþâsai, griovìlis; Pavadåvas råvas upl., Jnšk : pavadåvas, råvas; Vaµdiškas griovýs gr., Ps : vaµdiškas, griovýs. Kvalifikaciniø hidronimø antruoju dëmeniu gali bûti ir upëvardis: Dešinióji Šešºvë upl., Kri; knl., Kri : dešinióji, Šešºvë upl.; Didþióji Èeria kðtë upl., Slè : didþióji, Èeria kðtë upl.; Kairióji Šešºvë upl., knl., Kri : kairióji, Šešºvë upl. 5.2. Upiø daliø vardai Dauguma sudëtiniø upiø daliø vardø yra kilmininkiniai: pirmasis dëmuo yra kokio nors þodþio kilmininkas, kuris iðskiria antruoju dëmeniu ávardijamà objektà ið kitø. Daþniausiai pirmasis vardo dëmuo yra tikrinis ar bendrinis þodis, o antrasis objekto bendrinis pavadinimas. Vienas vandenvardis gali bûti sudarytas ið dviejø asmenvardþiø: Skarådþiaus Martyniùkas db. Mûðoje, Slè : Skarådþius, Ska»dþius avd., Martýnas avd., dar plg. Skarådþius upl., Slè. Daþnesni vardai, kai pirmuoju dëmeniu eina tikrinis þodis, ypaè asmenvardis: Jõnuþio brastâ klvt. Mûðoje, Lnkv : Jõnuþis avd., brastâ; Šåto dùburas dbr. Pyve-
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 75 soje, Ps : Šåtas avd., dùburas; Tamošîenës duobº db. Daugyvenëje, Pkr : Tamošîenë avd., duobº; Avôþiaus sietuvâ stv., Jnš : Avôþius avd., sietuvâ; Marci¹kaus sietuvâ stv., Slè : Marci¹kus avd., sietuvâ; Måto kãlnas u. d., dð. Daugyvenës krante, Pkr : Måtas avd., kãlnas; Skarådþiaus sietuvâ stv. Mûðoje, Slè : Skarådþius, Ska»dþius avd., sietuvâ; Šili¹sko sietuvâ stv. Audruvyje, Jnš : Šili¹skas avd., sietuvâ; Vaitiek no sietuvâ stv. Audruvyje, Jnš : Vaitiek nas avd., sietuvâ. Keleto vardø pirmuoju dëmeniu eina oikonimas: Pãntakoniø brastâ brst. Mûðoje, Jnðk : Pãntakoniai k., brastâ; Stipinÿ brastâ brst., Jnšk : Stipina k., brastâ. Kai sudëtinio vandenvardþio abu dëmenys yra bendriniai daiktavardþiai, pirmasis daiktavardis daþniausiai yra fiziografinis terminas: Åkmeno sietuvâ stv. Audruvio up., Jnš : akmuõ, sietuvâ; Dvåro dùburas dbr. Mûðoje, Slè : dvåras, dùburas; Li no sietuvâ dbr. Mûðoje, Slè : li nas, sietuvâ; Sîenos brastâ brst., Jnšk : sîena, brastâ; Ulytºlës brastâ brst., Jnšk : ulôèia, brastâ; Upìlio dùburas dbr. Mûðoje, Slè : upìlis, dùburas; Velºklës duobº db. Mûðoje, Slè : velºklë vieta, kur velëja, duobº; ar vietos pavadinimas: Magazíno sietuvâ stv. Audruvio up., Jnš : sl. magazínas sandëlis, sietuvâ; Ùþvarø sietuvâ stv. Audruvio up., Jnš : ùþvara tvora, sietuvâ. Kartais pirmuoju dëmeniu eina gyvûno pavadinimas: Brîedþio va ko sietuvâ stv. Audruvio up., Jnš : brîedþio va kas, sietuvâ. Kvalifikaciniai vandenvardþiai sudaryti ið bûdvardþio, kuris nusako objekto ypatybæ (dydá, formà, spalvà), ir daiktavardþio, objekto bendrinio pavadinimo: Apvalióji sietuvâ stv. Audruvyje, Jnš : apvalióji, sietuvâ; Didôsis dùburas dbr. Èeriaukðtëje, Slè : didôsis, duburýs; Ilgóji duobº db. Kamatëje, Slè : ilgóji, dùbija; Ilgóji sietuvâ stv. Audruvyje, Jnš : ilgóji, sietuvâ; Raudonóji dùbija u. d., Mûðos pavadinimas, Lnkv : raudonóji, dùbija. IÐVADOS 1. Aptartieji Ðiaurës vidurio Lietuvos vandens telkiniø vardai chronologiðkai nëra vienalyèiai. Upiø ir eþerø vardai, sudarantys hidronimø branduolá, yra senesni uþ kitø vandens telkiniø vardus: kai kuriø upeliø, grioviø, tvenkiniø, upiø daliø. 2. Vandens telkiniø vardai sudaryti pagal bendriniø þodþiø darybos bûdus: yra prieðdëliø, priesagø, galûniø vediniø, sudurtiniø ir sudëtiniø vardø. Taip pat skiriamas tik tikriniø þodþiø darybai bûdingas bûdas pirminiai hidronimai. Galimi bent du reduplikuotiniai vardai. 3. Kiekviena toponimø klasë turi savø darybos ypatumø. Vandenvardþiø darybai bûdinga: 3.1. Dauguma pirminiø hidronimø padaryta ið ávairios reikðmës daiktavardþiø: daugiausia ið fiziografiniø terminø, vietø pavadinimø su priesaga -yn-. 3.2. Vyrauja antriniai vardai: sudurtiniai ir sudëtiniai vardai bei priesagø vediniai. Prieðdëliø ir galûniø vediniø yra po keletà vardø. 3.3. Dariausios priesagos yra -el-, -ël, -yn-, -iðk-. Vediniø su kitomis priesagomis daug maþiau. Daþnesni prieðdëliø vediniai yra su prieðdëliais pa-, uþ-. Daugiausia galûniø vediniø yra su galûne -ë. 3.4. Beveik 60% vardø sudaryta sudûrimo ir sudëjimo bûdu. Tokiu atveju pirmasis dëmuo rodo objekto skiriamàjá poþymá (priklausomybæ asmeniui, kai-
76 Renata Endzelytë mui, buvimà netoli kokio nors objekto; formà, dydá, spalvà, panaðumà á kà nors; ko nors buvimà toje vietoje augalø, gyvûnø, paukðèiø), antrasis dëmuo daþniausiai yra objekto bendrinis pavadinimas upë, upelis, duburys, duobë ir kt. 3.5. Dauguma upiø daliø vardø (51%) sudaryta sudûrimo bei sudëjimo bûdu. Semantiðkai ðie vardai labai maþai susijæ su vandeniu. Tai galëtø reikðti, kad jie yra palyginti neseni. 4. Hidronimø pamatiniais þodþiais eina ávairios reikðmës bendriniai þodþiai bei ávairiø klasiø tikriniai þodþiai: asmenvardþiai, gyvenamøjø vietø vardai, kiti hidronimai bei toponimai. Literatûra ir ðaltiniai Gauta 2004 06 30 Dabartinës lietuviø kalbos þodynas. Vilnius, 1993. Endzelytë R. Linkuvos parapijos vietovardþiai. VDU magistro tezës. Kaunas, 1997. Endzelytë R., Garðva K. Istorinës Linkuvos parapijos vietovardþiai. Linkuva, 2000. Grinaveckienë E. Mûðos upyno ðnekta. Lietuviø kalbotyros klausimai. 1972. T. 13. Karaliûnas S. Etnonimo Guda kilmë. Darbai ir dienos. 1999. Nr. 10(19). 7 54. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuviø vardø kilmës þodynas. Vilnius, 1994. Lietuviø kalbos þodynas. A Þ. Vilnius, 1956 2002. Lietuviø pavardþiø þodynas. A Þ. Vilnius, 1985 1989. Lietuvos TSR ÞÛM respublikinio þemëtvarkos projektavimo instituto vietovardþiø ir gamtos apsaugos bei kultûros paminklø þiniaraðtis. 1982. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo þinynas. Vilnius, 1976. D. II. Mickienë I. Telðiø rajono toponimø daryba. Kaunas (daktaro disertacija), 2001. Vanagas A. LTSR hidronimø daryba. Vilnius, 1970. Vanagas A. Dël upiø vardø Dunojus ir Dnepras kilmës. Lietuviø kalbotyros klausimai. 1966. T. 8. Vanagas A. Lietuvos miestø vardai. Vilnius, 1996. Vanagas A. Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas. Vilnius, 1981. Vanagas A. Lietuviø hidronimø semantika. Lietuviø kalbotyros klausimai. 1981. T. 21. Vietovardþiø sutrumpinimai Jnšk Joniðkëlis Jnš Joniškis Kri Kriukai Lnkv Linkuva Pkr Pakruojis Ps Pasvalys Pš Pašvitinys Sk Skaistgirys
Ðiaurës vidurio Lietuvos vandenvardþiø daryba 77 Slè Saloèiai Stè Staèiûnai Þg Þagarë Þml Þeimelis Kitos santrumpos avd. asmenvardis b. bala brst. brasta db. duobë dbr. duburys dr. dirva dš. dešinysis dv. dvaras eþ. eþeras gr. griovys k. kaimas klvt. kelvietë knl. kanalas krm. krûmai l. laukas lat. latviø u.d. upës dalis plk. pelkë sdb. sodyba stv. sietuva šlt. šaltinis up. upë up. snt. upiø santaka upl. upelis vs. viensëdis vt. vieta Renata Endzelytë DERIVATIONAL ANALYSIS OF HYDRONYMS FROM THE MIDDLE PART OF NOTHERN LITHUANIA Summary The article deals with the derivation of hydronyms from the middle part of Nothern Lithuania. Derivation is the starting point in the description of toponyms. The main intention is to establish the derivational modes. The usual mechanisms of derivation (primary toponyms, preffixation, suffixation, affixsation, compounding) are observed. Most hydronyms are derived by the mode of compounding (personal name + object s name, noun + object s name) and suffixation; preffixation, affixation, primary toponyms are not so popular. Usually hydronyms are derived from appellatives.