Neuro_2012_Nr2.vp
|
|
- Dominyka Gaižauskas
- prieš 5 metus
- Peržiūrų:
Transkriptas
1 Originalûs moksliniai darbai Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze R. Kizlaitienë V. Budrys G. Kaubrys Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neurologijos centras Adresas: Rasa Kizlaitienë El. paðtas Santrauka. Ið së ti ne skle ro ze (IS) ser gan tys pa cien tai daþ nai skun dþia si at min ties pa blo gë ji - mu, nuo vargiu ir nuotaikos sutrikimu. Kyla klausimas, ar iðsakomi subjektyvûs nusiskundimai at min timi, nuovargiu ir nuotaika atitinka objektyvius, nustatomus neuropsichologiniais ty ri mais ir klausimynais, kognityviniø funkcijø (KF) sutrikimus, nuovargá, depresijà ir neri - mà. Ty ri mai, nagrinëjantys subjektyviø nusiskundimø ryðá su objektyviais kognityviniø funk ci jø su trikimais (KFS), nuovargiu, depresijos ir nerimo iðreikðtumu yra pavieniai, jø iðva dos ne vienareikðmës, o Lietuvoje tokiø tyrimø IS pacientø grupëje atlikta nebuvo. Todël dar bai, ga lintys patikslinti, ar paciento subjektyvûs skundai atspindi tikruosius KFS ir nuo - var gá, bei depresijos ir nerimo átakà subjektyviems ir objektyviems KF ir nuovargiui, ávertin - ti ga li mus Lie tu vos po pu lia ci jos ypa tu mus, ið lie ka ak tu a lûs. Dar bo tikslas. Darbe siekëme iðtirti ryðius tarp subjektyviø paciento nusiskundimø at - min ti mi ir nuovargiu, bei objektyvaus kognityviniø funkcijø, depresijos, nerimo ir nuovargio áver ti ni mo. No rë da mi ið ryð kin ti IS li gos sà ry ðiø ypa tu mus, á ty ri mà átrau kë me ser gan èius IS ir svei kus as me nis. No rë da mi áver tin ti IS ei gos áta kà sub jek ty viems ir ob jek ty viems ti ria - miems ro dik liams, á ty ri mà átrau kë me pa cien tus su re ci dy vuo jan èia re mi tuo jan èia ið së ti ne skle ro ze (RRIS) ir antrine progresuojanèia iðsëtine skleroze (APIS). Ty ri mo medþiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 88 pacientai sergantys IS (amþiaus vidur - kis 40,90 ± 11,05; 43 pa cien tai tu rë jo RRIS ei gà (am þiaus vi dur kis 33,65 ± 9,24), 45 pa - cien tai APIS (am þiaus vi dur kis 47,82 ± 7,72)). Vi si pa cien tai tir ti Vil niaus uni ver si te to li - go ni nës Santariðkiø klinikø Neurologijos centre. Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kuriems IS diag no zë pa tvir tin ta re mian tis 2005 m. at nau jin tais McDo nal do kri te ri jais, ati tin kan tys 2010 me tø perþiûros McDonaldo kriterijus, neturintys gretutiniø patologijø, mënesá nevarto - jæ an ti dep resantø ir anksiolitikø. Kontrolinæ grupæ sudarë 40 sveikø asmenø, neserganèiø IS ir ki to mis cen tri nës ar pe ri fe ri në mis ner vø sis te mos, me ta bo li në mis li go mis, ne tu rë jæ reikð - min gø su sirgimø anamnezëje (amþiaus vidurkis 36,68 ± 11,38). Sub jek ty viems nu si skun di mams at min ti mi ir nuo var giu ver tin ti ti ria mie siems nau do tas vi zu a li nis 10 balø skalës klausimynas. Depresijos ir nerimo objektyviam vertinimui taikyta li go ni nës nerimo ir depresijos skalë (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale, HAD). Nuo var gio objektyviam vertinimui taikyta nuovargio apibûdinimo skalë (angl. Fa ti gue De - sc rip ti ve Sca le, FDS, Fa ti gue_ds). IS pa cien tø fi zi në ne ga lia ver tin ta tai kant ið së ti nës skle - ro zës ne ga lios ska læ EDSS (angl. Expanded Disability Status Scale, EDSS). KF ver tin ti ti ria mie siems tai ky ti tes tai: skai èiø ei lës tes tai (DSf ir DSb), skai èiø kei ti mo sim bo liais tes tas (DSST), skai èiø jun gi mo tes tas (TMTA), skai èiø ir rai dþiø jun gi mo tes tas (TMTB), pen kiø tað kø tes tas (FPT), uþ dels to þo dþiø ási mi ni mo tes tas (RAVLT), rai dþiø ir ka te go ri jø sklan du mo tes tas (LFT), vi zu a li nës-kon struk ci nës at min ties tes tai (ROCFT), ver - ba li nës-lo gi nës at min ties ir ver ba li nës se man ti nës at min ties tes tai (WPA). Re zul ta tai. Sukonstravus þingsninës tiesinës regresijos modelius IS ir kontrolinei grupei, ku riuo se modeliuota KF testø priklausomybë nuo objektyvios depresijos / nerimo / nuovar - gio, gau ta, kad IS grupëje në vieno KF testo rezultatai nebuvo susijæ su objektyviu nuovargiu (Fa ti gue_ds) ar ne ri mu (HADN), ta èiau bu vo ke le tas tes tø (FPT, RAVLT_A2, RAVLT_A3, RAVLT_A4, RAVLT_A6), kuriø rezultatai siejosi su objektyvios depresijos (HADD) balu (visose regresinëse lygtyse regresijos koeficientai buvo neigiami, svyravo nuo -0,596 iki -0,147; p < 0,05). Kon tro li në je gru pë je RAVLT_6, RAVLT_A7 ir RAVLT_atp_kl testø rezultatai priklausë nuo objektyvaus nuovargio (paskutinysis) ir nuo ob jek ty vaus nerimo; ir tik vieno testo TMB rezultatus buvo galima sieti su depresija (regre - si jos ko e fi cien tas 3,466; p < 0,05). Ana lo gið kai mo de liuo jant KF tes to re zul ta tø ir sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi / nuo var giu ryðá, gauta, kad IS grupëje në vienu atveju KF testø rezultatai nebuvo susijæ su sub- 128
2 Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze jek ty viais nu si skundimais, tuo tarpu kontrolinëje grupëje RAVLT_A6 testo rezultatai pri - klau së nuo sub jektyviø nusiskundimø nuovargiu (regresijos lygtis 13,408-0,371 Skundai nuo var giu; ko e ficientui p < 0,05). Ap skai èia vus da li nës ko re lia ci jos ko e fi cien tus (at si þvelg ta á am þiaus, ly ties, li gos truk - mës 1, li gos sun kumo 1 (EDSS), IS ei gos 1 galimà átakà) tarp subjektyviø nusiskundimø atmin - ti mi / nuo var giu ir objektyviø depresijos / nerimo / nuovargio rodikliø, gauta, kad IS grupëje sub jek ty vûs nu si skun di mai nuo var giu ko re lia vo su ob jek ty viu nuo var giu Fa ti gue_ds (r = 0,447; p < 0,001). Kontrolinëje grupëje reikðmingø koreliacijø nestebëta. Ið va dos. Sergant IS, KF (frontalinës, psichomotorinës reakcijos ir dëmesys, darbinë þo - di në at min tis, ið mo ki mas ir uþ dels tas pri si mi ni mas) yra su si ju sios su dep re si ja, pri klau so nuo IS ei gos, ta èiau nëra susijusios su nuovargiu (nei objektyviu, nei subjektyviu) ir nerimu. Svei kie siems KF tes tø (uþ dels to ir il ga lai kio pri si mi ni mo) re zul ta tams, at virkð èiai, dau giau áta kos tu ri nuo vargis, kurá atspindi subjektyvûs nusiskundimai nuovargiu, taèiau depresija svei kie siems KF re zul ta tams prak tið kai ne tu rë jo áta kos. Svei kie siems KF blo gë ja di dë jant am þiui. Ser gant IS, objektyvus nuovargis koreliuoja su subjektyviais nusiskundimais nuovargiu, o sub jek ty vûs IS paciento nusiskundimai nuovargiu atspindi ir objektyvaus nuovargio iðreikð tu mà. Sub jektyvûs nusiskundimai atmintimi, ryðkesni sveikøjø nei IS grupëje, atspindi per dë tus svei køjø nusiskundimus atmintimi ir nepakankamai gerà savo atminties vertinimà ser gant IS. Raktaþodþiai: iðsëtinë sklerozë, kognityviniø funkcijø sutrikimai, nuovargis, depresija, ne - ri mas, subjektyvûs nusiskundimai. Neurologijos seminarai 2012; 16(52): ÁVADAS Kog ni ty vi niø funk ci jø su tri ki mai (KFS), ser gant ið së ti ne skle ro ze (IS), yra svar bus veiks nys, le mian tis gy ve ni mo ko ky bæ bet ku rio je li gos sta di jo je [1]. IS ga li pa si reikð ti dau ge liu simp to mø, to kiø kaip ju ti mo, re gos su tri ki mai, rau me nø jë gos su ma þë ji mas, ko or di na ci jos su tri ki mai, kog ni ty vi niai su tri ki mai ar skaus mas, ku rie li gos pra dþio je gali keistis pagal ligos paûmëjimus ar remisijas, o ilgainiui ga li per ei ti á nuo lat pro gre suo jan èià ne ga lià. Daþ nai KFS gy ve ni mo ko ky bæ pa blo gi na net la biau nei fi zi në ne ga lia. KF ver ti ni mas, áver ti nant kar tu dep re si jà ir nuo var gá, áei na á pa grin di niø IS ser gan èio jo gy ve ni mo ko ky bës ska lës da - liø sudëtá [2]. Dël KFS su ma þë ja fi zi në ne pri klau so my bë, su ge bë ji - mas da ly vau ti kas die në je veik lo je, ben drau ti, ver tin ti pa - èios li gos simp to mus, mo ty va ci jà me di ka men ti niam gy dy - mui ir re a bi li ta ci jai [3 8]. Dël KFS pa blo gë ja sau gaus vai - ra vi mo ágû dþiai, nes blo gë ja ge bë ji mas orien tuo tis tarp daugelio esamø dirgikliø ir sulëtëja reakcija á kitas trans - por to prie mo nes. Ga li mai dël in for ma ci jos ap do ro ji mo grei èio su lë të ji mo, ið mo ki mo ir at ga mi ni mo po ky èiø IS me tu ir ávyks ta au to mo bi liø eismo ávy kiai [9, 10]. Tarp ne - dar bin gu mo ly gá tu rin èiø pa cien tø KFS nu sta to mi daþ niau. Blogëjantys dëmesio testø, þodinës atminties testø rezulta - tai prog no zuo ja su ma þë ju sá dar bin gu mo ly gá [11, 12]. Ávai riø kli ni ki niø ty ri mø duo me ni mis, KFS ser gant IS nu - sta to ma nuo 40 iki 70 %, o daþ niau siai mi n i ma ri ba svy ruo - ja apie 65 % [13, 14]. KFS nu sta to mi ávai rio se li gos sta di - jo se, net kli nið kai izo liuo to sin dro mo me tu, vi sø IS ei gø, tarp jø ge ry bi nës IS me tu [15 18]. 1 IS gru pës pacientams Daþ niau siai nu ken èia dë me sys, ið mo ki mas, in for ma ci - jos ap do ro ji mo grei tis, epi zo di në ir dar bi në at min tis. At - minties su tri ki mas api bû di na mas il ga lai kio sau go ji mo ne - pa kan ka mu at ga mi ni mu. Lais vas þo di nis ir vi zu a li nis kon - strukcinis atgaminimas IS metu gali bûti nesutrikæs, taèiau þo di nës at min ties su tri ki mas, ser gant IS, yra sun kes nis ir iðryðkëja anksèiau. Kiti atminties aspektai, tokie kaip se - mantinës þinios, trumpalaikë atmintis, þodþiais neiðreikð - tas, nu ma no mas ið mo ki mas ir at ga mi ni mas IS me tu daþ - niau siai ne nu ken èia. IS la bai bû din gas in for ma ci jos ap - dorojimo greièio sulëtëjimas. Reikðmingai prailgëja pa - prastos ir kompleksinës reakcijø laikas ir sulëtëja atminties ske na vi mo grei tis. In for ma ci jos ap do ro ji mo grei èio su lë - tëjimui átakos taip pat turi dëmesio sutrikimas ir nepakankamai gera atmintis. Dëmesio sutrikimas nustatomas atlie - kant kom plek si nes dë me siui uþ duo tis. Su ma þë ja ge bë ji - mas laikyti ir apdoroti informacijà mintyse. Informacijos ap do ro ji mo su tri ki mas ga li ið ryð kë ti la bai anks ty vo se IS stadijose, gali bûti esminis atminties ir abstraktaus sprendimo su tri ki mø kom po nen tas. Ið vyk do mø jø funk ci jø, ku - rias ga li ma api bû din ti kaip su ge bë ji mà pla nuo ti, spræs ti pro ble mas ir sa vi kon tro læ, la biau siai nu ken èia eg ze ku ty vi - nis, ar ba vyk do ma sis, funk cio na vi mas ir abst rak tus màs ty - mas, ypaè nuo mo nës for ma vi mas, at sa ko mo ji re ak ci ja ir veiks mo pla na vi mas [19]. Nors IS bû din gi ávai riø as pek tø ir ið reikð tu mo KFS, nu - ro do ma, kad pa èiø pa cien tø nu si skun di mai at min ti mi ne at spin di tik rø jø ob jek ty viø KF tes tø re zul ta tø. Net gi nu - ro do ma, kad pa cien tø nu si skun di mai at min ti mi la biau sie - ja si su dep re si ja ir nuo var giu, o pa cien to kog ni ty vi nes funk ci jas ar ti mø jø api bû di ni mas at spin di la biau, nei pa ties ser gan èio jo IS skun dai. Vi du ti nio sun ku mo dep re si jà tu - rintys pacientai pervertina savo atminties sutrikimus ir dël 129
3 pa èios dep re si jos sche mos, kai vy rau ja ne ga ty vus, pe si - mistinis savæs, aplinkybiø ir ateities vertinimas [20, 33]. To dël la bai svar bu su pras ti ry ðá tarp pa ties pa cien to nu sa - komo atminties sutrikimo ir atminties ávertinimo objektyviais testais. Maþiau skundþiasi tie pacientai, kuriø atminties ap do ro ji mo grei èio in dek sas yra nor ma lus ar ba, prie - ðingai, labai nukentëjæs, bet ne saikingai sumaþëjæs. Jau - niems IS pacientams trumpalaikë atmintis labiau susijusi su sub jek ty viais nu si skun di mais, ta èiau ne pri klau so nuo fi zi nës ne ga lios, nuo tai kos ar nuo var gio [21]. Nuo var gis yra vie nas ið daþ niau siø ir la biau siai var gi - nan èiø simp to mø, ser gant IS, ir nu sta to mas iki % IS pa cien tø. Nuo var gio sà vo ka në ra vie na reikð më, ji ga li bû ti skir tin gai su pran ta ma pa cien tui ir ty rë jui, jà ga li bû ti sun ku api bû din ti. Pa cien tas ga li ne mo kë ti nuo var giu pa si skøs ti, tuo met ty rë jui sun ku nuo var gá at pa þin ti. Á nuo var gio, kaip á simp to mo, su dë ties api bû di ni mà ga lá áei ti dau ge lis sà vo kø: fi zi nis ir pro ti nis nuo var gis, mo ty va ci jos sto ka, ap sun kin ta dë me sio kon cen tra ci ja, ne su ge bë ji mas uþ baig ti uþ duo èiø, dep re si jos ir ne ri mo, ne pa kan ka mo po il sio po mie go po jû - tis, ben dras ar tam tik rø rau me nø gru piø sil pnu mas, pras tas dar bin gu mas na muo se ar dar be, nu si vy li mas su ge bë ji mu at lik ti uþ pla nuo tas uþ duo tis, skaus mas ar fi zi nis dis kom - for tas ir mie go su tri ki mai. Ta èiau ádo mu tai, kad eg zis tuo ja tik ke le tas ob jek ty viø kri te ri jø, ku rie ga li pa gel bë ti gy dy - to jui diag no zuo jant nuo var gá. Nors, ser gant IS, nuo var gis daþnas, ilgalaikis ir 40 % pacientø já patiria kasdien, tyrimø ðio je sri ty je ne pa kan ka [22]. Re mian tis gy dy to jø spe cia lis - tø re ko men da ci jo mis, nuo var gis yra api bû di na mas kaip sub jek ty vus fi zi nës ir (ar) pro ti nës ener gi jos trû ku mas, ku - ris in di vi do ar pri þiû rin èio jo su vo kia mas kaip tu rin tis ne i - gia mos áta kos kas die niam pa gei dau ja mam ak ty vu mui. Nuo var gis skirs to mas á ûmø ir lë ti ná. Ûmus ið si vys to tam tik ro mis ap lin ky bë mis, po fi zi nio ak ty vu mo ar ði lu mo je. Lë ti nis pa sto vus nuo var gis nu sta to mas tuo met, kai ávai ria truk me tæ sia si il giau nei 6 sa vai tes 50 % die nø, ri bo ja funk - ci ná ak ty vu mà ar da ro áta kà gy ve ni mo ko ky bei. IS nuo var - gis api bû di na mas kaip pir mi nis, bû din gas IS li gai, pro ce - sas arba antrinis, iðsivystantis dël lëtiniø veiksniø, tokiø kaip vais tai, dep re si ja ar pras tas mie gas [23, 24]. Ka dan gi, tam tik ra pras me, nuo var gá pa ti ria kiek vie nas as muo, svar bu at skir ti nor ma lø nuo var gá nuo pa to lo gi nio. Svei kø jø po pu lia ci jo je apie 23 % as me nø ka da nors tam tik ru pe ri odu yra pa ty ræ nuo var gá. Ta èiau, di fe ren ci juo jant IS nuo var gá, rei kë tø at kreip ti dë me sá, kad IS nuo var giui bûdingas greitas jo atsiradimas, stiprëjimas ðilumoje, jis sà vei kau ja su fi zi niu ak ty vu mu, ri bo ja fi zi ná ak ty vu mà ir ávai riø uþ duo èiø at li ki mà. IS nuo var gis (ISN) daþ nai su ke - lia pro ble mø pa èiam in di vi dui, tu ri áta kos ávai riø pa rei gø vyk dy mui ar nu ma ty tø tiks lø ágy ven di ni mui [22]. Kai ku - rie tyrëjai ISN skirsto á astenijà, nuvargimà, arba tiesiog simp to mà, pa blo gi nan tá ki tus IS simp to mus. Aste nija api - bû di na ma nuo var giu ra my bës me tu. Nu var gi mas nuo - var gis fi zi nës veik los me tu ar po jos, sie ti nas su pi ra mi di - niø ta kø dis funk ci ja. Nu ro do ma, kad ISN ga li bû ti ne tik fi - zi nis, bet ir kog ni ty vi nis. Á kog ni ty vi nio nuo var gio sà vo kà áeina sumaþëjæs gebëjimas koncentruoti dëmesá ir pabaigti uþ duo tá, pa blo gë ju si vi zu a li në ir þo di në at min tis, pa blo gë - jæs ge bë ji mas spræs ti pro ble mas [25, 26]. Tiks li ISN etio lo - gija nëra aiðki. Galimai nuovargiui iðsivystyti átakos turi periferiniø ir centriniø mechanizmø sàveika. ISN nepaaið - ki na mas ly ti mi, psi cho so ma ti niais pro ce sais, mie go dis - funk ci ja, ta èiau tu ri di de lës áta kos IS pa cien tø gy ve ni mo ko ky bei. La bai svar bu nuo var gá at pa þin ti, diag no zuo ti, ka - dan gi ga li bû ti tai ko mas efek ty vus me di ka men ti nis ir ne - me di ka men ti nis gy dy mas [27, 28]. Ið së ti nës skle ro zës nuo var gio, jo ry ðio su neu ro lo gi ne ne ga lia ir dep re si ja ty ri - mai pateikia gana prieðtaringus rezultatus. Nëra visai aiðku, ar nuo var gis su si jæs su neu ro lo gi ne ne ga lia. Kai ku rios stu di jos nu ro do ISN ið reikð tu mo ry ðá su neu ro lo gi ne ne ga - lia, ob jek ty vi zuo ja ma EDSS ska le, ta èiau kai ku rios to kio ry ðio ne ran da. Ser gant ant ri ne pro gre suo jan èia IS ei ga, nuo var gis yra di des nis, nei ser gant re ci dy vuo jan èia re mi - tuo jan èia ei ga [29]. Nuo var gis ne la bai pa aið ki na mas li gos truk me [24]. Dau ge lis ty ri mø ne ran da ry ðio ir tarp ISN bei dep re si jos, ki ti tei gia, kad ISN yra ne pri klau so mas nuo fi - zi nës ne ga lios, bet pri klau so mas nuo dep re si jos. Tai ro dy - tø, kad ga li mi ben dri ISN ir IS dep re si jos ið si vys ty mo me - chanizmai. ISN iðsivystyti galimai átakos turi ir psichologi - niai faktoriai arba þidininiai pakitimai, lokalizuoti tam tik - ruo se gal vos sme ge nø spe ci fi niuo se neu ro a na to mi niuo se ta kuo se. Taip pat nu ro do ma, kad yra ry ðio ten den ci ja tarp MRT pa ki ti mø gal vos sme ge ny se ir ISN. ISN ið si vys to dël frontaliniø skilèiø baltosios medþiagos demielinizacijos ir dël to be si vys tan èios fron ta li nës þie vës ir ba za li niø gan gli - jø dis funk ci jos [30, 31]. Nu si skun di mai nuo var giu, ser gant IS, ko re liuo ja su nu si skun di mais dep re si ja, ta èiau ne su si jæ su kog ni ty vi në - mis funk ci jo mis [32]. Nors IS pa cien tai nu ro do, kad ið - reikð to nuo var gio me tu kog ni ty vi nes uþ duo tis at lie ka blo - giau, ly gi nant su tais pe ri odais, kai nuo var gio ne jau èia, ta - èiau to kie skun dai ob jek ty viai ne pa tvir ti na mi. ISN su si jæs su ne ga lia, pro gre suo jan èia IS ei ga, pa cien to ne ko ky bið ku, trum pes niu nei 7,5 val. ar per il gu nak ti niu mie gu, sil pnai su si jæs su ne ri mu ir dep re si ja ir vi sai ne pri klau so nuo li gos truk mës ir pa cien to am þiaus [33]. IS nuo var gis il ga lai kis, daþniausiai pastovus arba maþai didëjantis laike. Jo iðreikð tu mui di des næ áta kà tu ri ne pa cien to fi zi në ne ga lia, bet pa ti nuo tai ka. Di dë jant dep re si jai, di dë ja ir nuo var gis [34]. Gy dant nuo var gá ir dep re si jà, ob jek ty vioms neu rop si cho - lo gi nëms funk ci joms po vei kio në ra, ta èiau ste bi mas sub - jek ty vus pa ge rë ji mas [35]. Nors nuo var gá jau èia 90 % IS pacientø, taèiau já apibrëþia skirtingai, todël ISN ávertini - mas ga na su dë tin gas. Nuo var giui ver tin ti tai ko mos skir - tin gos ver ti ni mo ska lës ir me to di kos, ku rios pa de da at skir - ti pa to lo gi ná IS nuo var gá nuo svei kø jø nuo var gio ir nuo - var gio, ser gant ki to mis li go mis, ar nuo ki tø, su IS su si ju siø, simp to mø, to kiø kaip dep re si jos ar mie guis tu mo. ISN ob - jek ty vi zuo ti ga na sun ku pa rink ti ver ti ni mo ska les. Nau do - ja mos sub jek ty vaus ir ob jek ty vaus nuo var gio ver ti ni mo ska lës. Sub jek ty viam nuo var giui áver tin ti pa cien tas at sa ko á klau si mus apie nuo var gio bu vi mà ir pa ti ria mà jo sun ku - mà. Prie sub jek ty viø ska liø pri ski ria mos ir vi zu a li nës nuo - var gio áver ti ni mo ska lës. Ob jek ty viam nuo var giui ver tin ti su kur tos ska lës, ku rio se skai èiuo ja mi ávai rûs rau me nø sil - pnu mo pa ra met rai, klai dø skai èius ar lai kas, áver ti nan tis 130
4 Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze pa stan gas, rei ka lin gas at lik ti tam tik rà kog ni ty vi næ neu - rop si cho lo gi næ uþ duo tá [22]. Daþ niau tai ko mos ob jek ty - vaus nuo var gio ska lës, ku rios ver ti na ke le tà nuo var gio api - bû di ni mø. Pa vyz dþiui, nuo var gio api bû di ni mo ska lë (angl. Fatigue descriptive scale, FDS) ir jos su de da mo sios da lys ver ti na nuo var gio spon ta nið ku mà, mo da lu mà, daþ ná, sun ku mà ir Ut ho fo fe no me nà. Ka dan gi nuo var gis ap skai - èiuo ja mas tai kant tam tik rà for mu læ, nu ro dant nuo var gio iðreikðtumà ir jo átakà pacientui, skalë turi privalumø ir yra pa tvir tin ta ti riant ISN. Svar bu ir tai, kad dël sa vo ne su dë - tin go ir grei to at li ki mo ji pa to gi nau do ti kas die nia me gy dy - to jo dar be [36]. Ob jek ty vi za vus nuo var gá, ga li ma ver tin ti jo áta kà pa cien to kas die nei fi zi nei, kog ni ty vi nei ar psi cho - socialinei veiklai. Nuovargio vertinimo skales galima tai - ky ti kar to ti nai ir taip ob jek ty vi zuo ti gy dant tai ko mø vais tø efek ty vu mà [22]. Nu ro do ma, kad, ly gi nant IS pa cien tus ir svei kuo sius, ski ria si ne tik sub jek ty vus nuo var gio ver ti ni - mas, bet ir ob jek ty vûs fi zi niø ir pro ti niø uþ duo èiø at li ki mo rezultatai. Nors ISN susijæs su negalia, taèiau nuovargio kog ni ty vi nës ir psi cho lo gi nës di men si jos yra ne pri klau so - mos [37]. Kai ku riuo se ty ri muo se nu ro do ma, kad depresija tu ri áta kos dau giau sub jek ty viam nuo var giui, ta èiau ob jek ty - vaus nuo var gio ne vei kia [38]. IS li gos anks ty vo je sta di jo je net 40 % pa cien tø ga li bû ti nu sta to ma dep re si ja. Bu vu sá dep re si jos epi zo dà anam ne zë je nu ro do iki 51 % IS pa cien - tø. To kie pa cien tai nu ro do dau giau IS simp to mø ir skun dø, ypaè ak cen tuo da mi rau me nø sil pnu mà ir nuo var gá. Ty ri - mø duo me nys ro do, jog di dþio ji dep re si ja IS pa cien tø gru - pë je daþ nes në, ly gi nant su ben dra po pu lia ci ja, ir pa si reið - kia apie 50 % IS pa cien tø. Ji daþ niau ly di ma dir glu mo ir nu si vy li mo. Dep re si jos simp to mus rei kia di fe ren ci juo ti nuo nuo var gio simp to mø, ne mi gos, ku rie klai din gai ga li bû ti in ter pre tuo ja mi kaip su si jæ IS, bet ne su dep re si ja. Be - veik ket vir ta da liui IS pa cien tø ste bi mas ne ri mas, ku ris ga li bû ti ir be dep re si jos. To kie pa cien tai tu ri dau giau fi zi niø skun dø, su ici di niø min èiø [39, 40]. Dep re si ja ga li tu rë ti áta kos kog ni ty vi niø funk ci jø re zul ta tams ar nuo var gio ver - tinimui. Ver ti nant KFS, ser gant IS, svar bu áver tin ti dep re si jos, ne ri mo ir nuo var gio áta kà kog ni ty vi nëms funk ci joms. Taip pat la bai svar bu áver tin ti sub jek ty viø nu si skun di mø at min - ti mi ir nuo var giu ry ðá su ob jek ty viais KF re zul ta tais ir ob - jek ty viu nuo var giu. Lie tu vos IS po pu lia ci jo je ið sa miø ty ri - mø, ku rie pa aið kin tø sub jek ty viø ir ob jek ty viø at min ties, kog ni ty vi niø funk ci jø bei nuo var gio ir dep re si jos ry ðá, pa - lyginimø su sveikaisiais asmenimis, iki ðiol atlikta nebuvo. DARBO TIKSLAS Ið tir ti ry ðá tarp IS pa cien tø sub jek ty viø nu si skun di mø at - min ti mi ir nuo var giu su ob jek ty viai nu sta to mo mis kog ni - ty vi në mis funk ci jo mis, ob jek ty viu nuo var giu, dep re si ja bei ne ri mu ir pa ly gin ti su svei kø jø as me nø sub jek ty viai ir ob jek ty viai nu sta to mais kog ni ty vi niø funk ci jø, dep re si jos, ne ri mo bei nuo var gio ro dik liais. DAR BO UÞ DA VI NIAI 1. Áver tin ti ob jek ty viø nuo var gio, dep re si jos ir ne ri mo ro - dik liø ry ðá su kog ni ty vi në mis funk ci jo mis IS pa cien tø ir svei kø as me nø gru pë se. 2. Áver tin ti sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi ir nuo - var giu ry ðá su ob jek ty viai nu sta to mais kog ni ty vi në mis funk ci jo mis, nuo var giu, dep re si ja bei ne ri mu IS pa - cien tams ir svei kiems as me nims. 3. Nu sta ty ti sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi ir nuo - var giu ry ðá su ob jek ty viais nuo var giu, dep re si ja ir ne ri - mu. 4. Áver tin ti svei kø jø as me nø ir IS pa cien tø sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi, nuo var giu ir ob jek ty viø nuo - var gio, dep re si jos ir ne ri mo ið reikð tu mà. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI Tyrimas buvo atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fa - kul te to Neu ro lo gi jos ir neu ro chi rur gi jos kli ni kos Neu ro lo - gijos centre, Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø kli ni kø Ne rvø ligø sky riu je ir Kon sul ta ci jø po li kli ni ko je me tais, ga vus Lie tu vos bio me di ci nos eti kos ko mi te to lei di mà Nr. 52. Kiek vie nas ti ria ma - sis, prieð da ly vau da mas ty ri me, pa si ra ðë as mens in for ma - vi mo ir in for muo to as mens su ti ki mo da ly vau ti ty ri me for - mà. Átraukimo á tyrimà kriterijai 1) As me nys, vy res ni nei 18 me tø am þiaus. 2) IS pa cien tai, ku riems, re mian tis 2005 m. per þiû rë tais McDo nal do kri te ri jais, diag no zuo ta ið së ti nës skle ro zës re - ci dy vuo jan ti re mi tuo jan ti ar ba ant ri në pro gre suo jan ti ei ga ir ku rie ati ti ko per þiû rë tus 2010 m. McDo nal do kri te ri jus. 3) Tiriamieji negalëjo turëti gretutiniø ligø, galinèiø tu - rëti átakos neurologinei fizinei negaliai, psichiatrinëms ligoms ar ba ki toms kog ni ty vi nes funk ci jas trik dan èioms cen tri nës ner vø sis te mos li goms. 4) Tiriamieji maþiausiai vienà mënesá buvo nevartojæ kog ni ty vi nes funk ci jas vei kian èiø (an ti dep re san tø, ank - sio li ti kø, neu ro lep ti kø, H2 blo ka to riø, opia tø ir an ti cho li - ner gi niø) vais tø. 5) IS pa cien tai ma þiau siai dvi sa vai tes ne bu vo gy dy ti in tra ve ni nio me til pred ni zo lo no puls te ra pi ja ir plaz ma fe re - ze, ma þiau siai ðe ðis më ne sius ne var to jo pa sto vaus gy dy mo pe ro ra li niais kor ti kos te roi dais. Neátraukimo á tyrimà kriterijais lai ky ti bet ko kie kri - terijai, neatitinkantys iðvardintø átraukimo á tyrimà kriteri - jø. Tiriamieji Ty ri me da ly va vo 88 pa cien tai, ser gan tys IS, ku riø am þiaus vi dur kis bu vo 40,90 ± 11,05 me tø. 43 pa cien tai tu rë jo RR IS ei gà (am þiaus vi dur kis 33,65 ± 9,24 me tø), 45 pa cien - tai AP IS (am þiaus vi dur kis 47,82 ± 7,72 me tø). Ty ri - 131
5 mui bu vo at rink ti pa cien tai, ku riems IS diag no zë pa tvir tin - ta remiantis 2005 m. atnaujintais McDonaldo kriterijais, ati tin kan tys 2010 m. per þiû ros McDo nal do kri te ri jus. Kon tro li næ gru pæ su da rë 40 svei kø as me nø, ne ser gan èiø IS ir kitomis centrinës ar periferinëmis nervø sistemos, meta - bo li në mis li go mis, ne tu rë jæ reikð min gø su sir gi mø anam - ne zë je (am þiaus vi dur kis 36,68 ± 11,38 me tø). Tyrimo metodai Kiekvienam tiriamajam buvo atliktas neurologinis iðtyrimas, áver tin ta ben dra bûk lë sie kiant eks kliu duo ti ki tas neu - rologines, terapines, psichiatrines, ágimtas ir ágytas ligas bei traumas, galinèias turëti átakos fiziniams ir neuropsi - chiat ri niams simp to mams. Vi siems ti ria mie siems bu vo áver ti na mi de mo gra finiai duo me nys. IS pa cien tams pa pil - domai ávertinama iðsëtinës sklerozës eiga, trukmë ir varto - jami vaistai. Kiekvienam IS pacientui, ne anksèiau kaip 2 sa vai tës iki pla nuo ja mo kog ni ty vi niø funk ci jø ið ty ri mo, bu vo at lik tas neu ro vi zu a li nis gal vos sme ge nø mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi jos (MRT) ty ri mas, þi di ni niai de mie - linizaciniai pakitimai buvo klasifikuojami remiantis atnaujintais Barkhofo kriterijais. Sub jek ty viems nu si skun di mams at min ti mi vertinti kiek vie nam ti ria ma jam nau do tas vi zu a li nis klau si my nas, ku ria me pa gal 10 ba lø ska læ rei kë jo áver tin ti sa vo at min tá nuo 0 iki 10 ba lø. Jei ti ria ma sis sa vo at min tá ver ti no kaip la - bai blogà, pasirinktinai þymëjo skaitinæ reikðmæ, artëjanèià nu lio link, jei ma në, kad at min tis ge ra ar la bai ge ra, þy më jo skaitinæ reikðmæ, artëjanèià deðimties link. Sub jek ty viems nu si skun di mams nuo var giu vertinti kiek vie nam ti ria ma jam nau do tas vi zu a li nis klau si my nas, ku ria me pa gal 10 ba lø ska læ rei kë jo pa þy më ti sa vo nuo var - gá nuo 0 iki 10 ba lø. Nu lis ba lø reið kë, jog nuo var gio në ra, 10 ba lø reið kë, kad nuo var gis la bai di de lis, ið reikð tas mak - simaliai, o tarpinës reikðmës atitinkamai didëjanèia tvarka nu ro dë jau èia mo nuo var gio ið reikð tu mà. Depresijos ir nerimo objektyviam ver ti ni mui nau do - ta li go ni nës ne ri mo ir dep re si jos ska lë, (angl. Hos pi tal Anx i ety and De pres sion Scale, HAD). Ver tin da mas sa vo savijautà per praëjusià savaitæ, ilgai nesvarstydamas, tiriama sis tu rë jo at sa ky ti á 14 klau si mø, pa þy më da mas la biau - siai jo savijautà atitinkantá klausimo punktà. Maksimaliai ið reikð tos dep re si jos (HAD_D) at ve ju su su ma vus áver èio ba las ga lë jo bû ti 21, mak si ma liai ið reikð to ne ri mo (HAD_N) taip pat 21 ba las. Nuo var gio ob jek ty viam vertinimui visiems tiriamiesiems bu vo tai ky ta nuo var gio api bû di ni mo ska lë (angl. Fatigue descriptive scale, FDS, Fa ti gue_ds). Jos su de da - mo sios da lys ver ti no nuo var gio ini cia ty và (I), mo da lu - mà (M), daþ ná (D), sun ku mà (S) ir Ut ho fo fe no me no bu vi - mà (U). Nuo var gis bu vo ap skai èiuo ja mas tai kant for mu læ I (M + D + S ) + U ir mak si ma lus ob jek ty vi zuo to nuo var - gio ba las ga lë jo bû ti 17. Fi zi në IS pa cien to ne ga lia bu vo ver tin ta tai kant ið - plës ti næ ne ga lios ver ti ni mo ska læ (angl. Ex panded Dis abil - ity Sta tus Scale, EDSS). Buvo tiriamos piramidinës, sme - ge në liø, ka mie ni nës, sen so ri nës, du bens or ga nø, re gos, sme ge nø (pro ti nës) funk ci jos. EDSS ver ti ni mas nuo 0 iki 10 ba lø nu ro dë: 0 3,5 ba lo mi ni ma lus fi zi nës ne ga lios ly - gis, pa cien tas ak ty vus ir ne pri klau so mas dar be ir na muo se, 4,0 4,5 ba lo ne ga lia su ke lia tam tik rus ap ri bo ji mus pa - cien to gy ve ni me, 6,0 7,5 ba lo li ga truk do pa cien to sa va - ran kið ku mui, rei ka lin ga pa gal ba ir jis yra vi sið kai pri klau - so mas. Kog ni ty vi niai ty ri mai buvo atliekami siekiant ávertin - ti dë me sá, dë me sio kon cen tra ci jà, psi cho mo to ri niø re ak ci - jø greitá, frontalines funkcijas, atmintá (darbinæ, asociaci - næ, re gi mà jà ir þo di næ), dar bi nës gir di mo sios at min ties ap - imtá, iðmokimo kreivæ, uþdelstà prisiminimà, kalbos sklandu mà ir pro ti ná lanks tu mà, ver ba li næ lo gi næ at min tá, re gi - màjà vizualinæ-konstrukcinæ atmintá, ilgalaikæ neverbalinæ atmintá. KF vertinti buvo atliktas neuropsichologinis iðty - ri mas, ku rá su da rë 10 tes tø ir jø po ti piø: skai èiø ei lës tes to (angl. Digit Span, DS) va rian tai DS-f ir DS-b, skai èiø kei ti - mo simboliais testas (Dig i tal Sym bol Sub sti tu tion Test, DSST), skai èiø ir rai dþiø jun gi mo tes tai (Trail Mak ing Test, TMT A ir TMT B), pen kiø tað kø tes tas (Five-point Test, FPT), kal bos (rai dþiø, ka te go ri jø) sklan du mo tes tas (Letter Fluency Test, LFT, Category Fluency Test, CFT), þo dþiø po rø aso cia ci jø tes tas (Word Pair Associacion, WPA), Rey þo dþiø ið mo ki mo tes tas (Rey Au di tor Ver bal Learn ing Test, RAVLT), Rey-Os ter rieth su dë tin gos fi gû - ros tes tas (Rey-Osterrieth Com plex Fig ure Test, ROCFT). Girdimosios darbinës atminties apimtis ir dëmesys vertinti taikant skaièiø eilës testo (Digit Span Test; DST) va rian tus DSF ir DSB. Ti ria ma sis ið pra dþiø bu vo pra ðo - mas kartoti tyrëjo perskaitytà skaièiø eilæ ta paèia seka, ku - ri il gë jo vie nu skai èiu mi po kiek vie no pa kar to ji mo ( skai - èiø ei lë á prie ká ; forward; DSF). Tes tas bu vo uþ bai gia mas, kai tiriamasis nesugebëjo teisingai pakartoti skaièiø po dvie jø ban dy mø. Ant ro jo je tes to da ly je ti ria ma sis kar to jo ilgëjanèià skaièiø eilæ atgaline tvarka, pvz., perskaityta 6, 4, 3, 9, pa cien tas at kar to ja 9, 3, 4, 6 ( skai èiø ei lë at gal ; back ward; DSB). Psichomotoriniø reakcijø greitis ir dëmesys vertinti taikant skaièiø keitimo simboliais testà (Digit Sym bol Sub - stitution Test; DSST). Kiek vie nas skai èius nuo 1 iki 9 bu vo uþkoduotas tam tikrais tà skaièiø atitinkanèiais simboliais, pateiktais stambiu ðriftu testo virðuje, pvz., skaièius 1 uþ - koduotas - simboliu, skaièius 7 uþkoduotas? simboliu. Ti ria ma sis bu vo pra ðo mas per tam tik rà lai kà (90 se kun - dþiø) teisingai ir nuosekliai uþpildyti kuo daugiau langeliø skaièius atitinkanèiais simboliais. Kuo daugiau simboliø teisingai tiriamasis suraðë, tuo rezultatas laikytas geresniu. Protinis lankstumas ir dëmesio koncentracija bu vo vertinami skaièiø ir raidþiø jungimo testu (Trail Mak ing Test; TMT-A ir TMT-B). TMT-A tes tas pa pil do mai at - spindëjo psichomotoriniø reakcijø greitá, TMT-B testas fron ta li nes funk ci jas. Tes tà su da rë dvi da lys: TMT-A po - pie riaus la pe rei kë jo kuo grei èiau pa ei liui su jung ti ið më ty - tus skai èius nuo 1 iki 25; TMT-B pa kai to mis su jung ti skai èius nuo 1 iki 13 ir rai des pa gal abë cë læ nuo A iki L (pir mo ji abë cë lës rai dë A pir ma sis skai èius 1 ant - ro ji rai dë B ant ra sis skai èius 2 ir t. t.). Bu vo ver ti na - mas laikas, per kurá tiriamasis atliko uþduotis. Per kiek 132
6 Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze 1 len te lë. Pa cien tø cha rak te ris ti kos* Po þy mis Kontrolinë grupë (n = 40) IS gru pë (n = 88) P reikð më Am þius 36,68 ± 11,38 40,90 ± 11,05 0,049 Vy rai / mo te rys 15 (37,5 %)/25 (62,5 %) 31 (35,2 %)/57 (64,8 %) 0,804 Mo ky mo si truk më mën. 15,60 ± 2,25 13,70 ± 2,72 < 0,001 IS anam ne zë** 1 (2,5 %) 6 (6,8 %) 0,433 Ið si la vi ni mas spec. vi du ri nis 3 (7,5 %) 13 (15,7 %) vi du ri nis 2 (5,0 %) 20 (24,1 %) aukð tes ny sis 6 (15,0 %) 15 (18,1 %) aukð ta sis 21 (52,5 %) 30 (36,1 %) ne baig tas aukð ta sis 8 (20,0 %) 5 (6,0 %) EDSS (ben dras) 3,90 ± 1,69 IS truk më mën. 157,82 ± 104,48 MRT TW (22,1 %) (31,4 %) (46,5 %) MRT TW2 0 0 (0,0 %) (6,8 %) (26,1 %) (67,0 %) * gru piø pa ly gi ni mui kie ky bi nio kin ta mo jo at þvil giu taikytas t-testas arba Man-Whitney testas; grupiø palyginimui kokybinio kinta - mo jo at þvil giu tai ky tas Fi ðe rio tiks lu sis ar ba 2 tes tas. ** pa cien tai, tu rin tys ðei mo je ser gan èiø IS të vø ar gi minaièiø. MRT mag ne ti nio re zo nan so to mog ra fi jos ty ri mas; TW1 T1 re þi mas; TW2 T2 re þi mas. 0,007 trumpesná laikà tiriamasis atliko testà, tuo rezultatas laikytas geresniu. Frontalinës, psichomotorinës funkcijos ir dëmesys bu vo ver ti na mi tai kant pen kiø tað kø tes tà (Five Point Test; FPT). Ti ria ma sis bu vo pra ðo mas kiek vie na me lan ge ly je ið esa mø pen kiø tað kø, ið dës ty tø kvad ra to kam puo se ir vi du - ry je, su konst ruo ti kuo dau giau skir tin gø, ne vie no dai orien - tuo tø fi gû rø, jun gian èiø du ar dau giau tað kø. Kuo dau giau skir tin gø fi gû rø su konst ra vo ti ria ma sis, tuo re zul ta tas lai - ky tas ge res niu. Darbinë þodinë atmintis, iðmokimo kreivë, uþdels - tas ir ilgalaikis prisiminimas bu vo ver ti na mi tai kant Rey au di to ri ná þo dþiø sà ra ðo ið mo ki mo tes tà (Rey Au di tory Ver bal Learn ing Test; RAVLT). Dar bi nei at min èiai ir ið - mokimui ávertinti tiriamasis penkis kartus ið eilës iðklausë ir kas kart kar to jo, kiek pri si mi në, 15 tar pu sa vy je ne su si ju - siø daik ta var dþiø (pir mà já RAVLT 1 RAVLT 5) sà ra ðà, pas kui vie nà kar tà in ter fe ren ti ná ki tø 15 þo dþiø (ant rà já RAVLT B) sàraðà. Uþdelstam verbaliniam prisiminimui ávertinti tiriamasis atkartojo be priminimo pirmojo sàraðo þo dþius (RAVLT 6), tà pa tá da rë po 30 mi nu èiø (RAVLT 7) ilgalaikiam verbaliniam prisiminimui ávertin - ti. Kiek vie no ban dy mo me tu bu vo ver ti na mas tei sin gai pri si min tø þo dþiø skai èius. Kuo dau giau tei sin gø þo dþiø ávardijo tiriamasis, tuo rezultatas laikytas geresniu. Þodþiø atpaþinimui ir uþdelstam prisiminimui ver - tin ti bu vo tai ky tas RAVLT tes to þo dþiø at pa þi ni mo va rian - tas. Ti ria ma jam bu vo skai to mas 50 þo dþiø sà ra ðas, á ku rá áë jo 15 þo dþiø ið RAVLT A tes to, 15 þo dþiø ið RAVL B tes to ir 20 nau jø, iki tol ne gir dë tø þo dþiø. Jis tu rë jo at pa þin - ti ið pir mo jo A sà ra ðo, jau anks èiau gir dë tus, þo dþius. Tes - tui ver tin ti bu vo nau do tas ti ria mo jo pa da ry tø klai dø (ne at - pa þin tø ar ne tei sin gai at pa þin tø þo dþiø) skai èius. Kuo dau - giau klai din gai at pa þin tø þo dþiø nu ro dë ti ria ma sis, tuo re - zultatas laikytas blogesniu. Fron ta li nës re ak ci jos, kal bos sklan du mas ir dë me - sys vertinti raidþiø ir kategorijø sklandumo testais (Letter Flu ency Test DAS: LFT-D, LFT-A, LFT-S; Category flu - ency Test; CATflT). Ti ria mo jo ke lis kar tus bu vo pra ðo ma per 60 se kun dþiø ávar din ti kuo dau giau ben dri niø daik ta - var dþiø. Pir mà kar tà bu vo pra ðo ma su gal vo ti þo dþius, ku - rie prasidëtø raide D, an trà rai de A, treèiàjá raide S. To - liau bu vo pra ðo ma ti ria mà já per 60 se kun dþiø ávar din ti kuo dau giau ávai riø bet ko kiø na mi niø ir lau ki niø gy vu liø ir paukð èiø. Kuo dau giau þo dþiø ávar di jo ti ria ma sis, tuo re - zultatas laikytas geresniu. Vi zu a li në kon struk ci në re gi mo ji at min tis bu vo ver tin ta tai kant Rey-Os ter rieth su dë tin gos fi gû ros tes tà (Rey- Osterrieth Com plex Fig ure Test; ROCFT). Ti ria - ma sis ko pi ja vo su dë tin gà dvi ma tæ fi gû rà, su da ry tà ið 18 struk tû ri niø kom po nen tø (ROCFT copy), brai þë jà ið at min ties po 3 min. (ROCFT delay3; uþ dels tas ne - verbalinis pri si mi ni mas) ir pra ëjus 30 mi nu èiø (ROCFT delay30, il ga lai kë ne ver ba li në at min tis). Tes to 133
7 2 len te lë. Re gre si jos lyg tys, nu sa kan èios ry ðius IS grupëje* Pri klau so mas kintamasis Regresijos lygtis Determinacijos koeficientas R 2 CATflT 19,667-4,289 IS ei ga 0,172 DSB 3,905-0,483 IS eiga 0,064 DSF 5, ,625 EDSS - 0,07 amþius 0,139 DSST 69,86-9,688 IS eiga - 2,806 EDSS - 0,43 amþius - 6,827 lytis 0,530 FPT 25,989-5,945 IS eiga - 0,596 HADD 0,205 LFT_A 9,628-1,806 IS ei ga 0,061 LFT_D 10,256-2,189 IS ei ga 0,085 LFT_S 10,628-2,517 IS ei ga 0,126 RAVLT_A1 6,615-0,008 IS truk më mën. 0,185 RAVLT_A2 13,235-0,088 am þius - 1,512 ly tis - 0,147 HADD 0,404 RAVLT_A3 14,809-0,068 am þius - 1,48 ly tis - 0,176 HADD - 1,228 IS ei ga 0,460 RAVLT_A4 13,459-2,851 IS ei ga - 1,637 ly tis - 0,187 HADD 0,521 RAVLT_A5 15,336-2,421 IS ei ga - 1,264 ly tis - 0,069 am þius 0,434 RAVLT_A6 12,141-1,655 IS ei ga - 2,73 ly tis - 0,264 HADD 0,332 RAVLT_A7 11,261-3,479 IS ei ga - 1,95 ly tis 0,363 RAVLT_atp_kl 0, ,314 HADD + 2,389 IS ei ga 0,166 RAVLT_B1 8,345-0,061 am þius - 0,301 EDSS 0,295 ROCFT_co py 37,347-0,897 EDSS 0,100 ROCFT_de lay3 37,464-0,442 am þius 0,335 ROCFT_de lay30 36,938-0,434 am þius 0,323 IST, Sto ry 17,501-3,219 IS ei ga - 0,668 EDSS 0,268 TMA 49, ,599 IS eiga 0,132 TMB 114, ,04 IS eiga 0,196 WPA_1 8,302-0,902 IS ei ga 0,060 WPA_2 8,419-1,085 IS ei ga 0,083 * kiek vie na me re gre si jos mo de ly je ne pri klau so mø kintamøjø sàraðà sudarë IS eiga, HAD_D, HAD_N, Fatique_DS, amþius, EDSS (ben dras ba las), li gos truk më, ly tis; pa tei kia mo se re gre si jos lyg ty se vi si ko e fi cien tai prie ne pri klau so mø kin ta mø jø sta tis tið kai reikð - min gai ski ria si nuo nu lio (reikð min gu mo lyg muo 0,05); stulpelyje R 2 pa tei kia mas de ter mi na ci jos ko e fi cien tas; ne pri klau so mi kin ta - mie ji re gre si jos lyg ty se ið ri kiuo ti pa gal pa te ki mo á mo de lá ei lið ku mà (pir mo kin ta mo jo in dë lis á de ter mi na ci jos ko e fi cien tà di dþiau sias, an tro ma þes nis ir t. t.); tai kant þings ni nës re gre si jos me to dà kin ta ma sis átrauk tas á lyg tá, jei jo reikð min gu mas bu vo ne di des nis nei 0,05, ir ða lin tas ið lyg ties, kai reikð min gu mas vir ði jo 0,1. at li ki mas ver tin tas tað kais: 2 tað kai uþ kiek vie nà iden tið kà nu brai þy tà fi gû ros kom po nen tà; 1 tað kas uþ ne iki ga lo nu brai þy tà fi gû ros kom po nen tà tei sin go je vie to je ar ba iden tið kà kom po nen tà ne tiks lio je vie to je; 0,5 tað ko uþ ne iki ga lo nu brai þy tà kom po nen tà ne tiks lio je vie to je; 0 tað - kø uþ vi sið kai ne pri si min tà ne nu brai þy tà kom po nen tà. Ver ti nant vi si tað kai bu vo su muo ja mi; di dþiau sias áver ti - ni mas bu vo 36. Verbalinei loginei atminèiai (darbiniam ir uþdels - tam prisiminimui) ver tin ti bu vo nau do ja mas trum pos is - torijos atpasakojimo (IST, Story) variantas. Tiriamasis ið - klausë balsu perskaitytà trumpà riðlià loginæ istorijà, pada - lin tà á 24 in for ma ci nius seg men tus, ku riø kiek vie no pri si - mi ni mas bu vo áver tin tas 1 tað ku uþ iden tið kai pa kar to tà seg men tà, 0 tað kø uþ ne pri si min tà seg men tà. Ver ti nant tað - kai bu vo su muo ja mi; di dþiau sias áver ti ni mas 24 tað kai. Istorijà tiriamasis atpasakojo praëjus 3 minutëms po ið - klau sy mo. Verbalinë semantinë atmintis ver tin ta þo dþiø po rø asociacijø testu (Word Pair As so ci a tion Test; WPA). Tes tà su da rë de ðimt þo dþiø po rø, ku riø ke tu rias su da rë leng vos þodþiø asociacijos, o ðeðias sunkios asociacijos. Tiriama - jam ið klau sius vi sas de ðimt þo dþiø po rø, ty rë jas skai të pir - mà já po ros þo dá, ku riam anks èiau gir dë tà an trà po ros þo dá ávardijo tiriamasis. Vertintas teisingai ávardintø þodþiø skai èius tuoj pat ið klau sius (WPA1) ir po ku rio lai ko be pri - mi ni mo, pra ëjus 30 mi nu èiø (WPA2). Statistinë analizë Duo me nys ana li zuo ti sta tis ti niu pro gra mø pa ke tu SPSS 17.0 (ver si jon for Win dows). Kie ky bi niams kin ta - mie siems ap ra ðo mo ji sta tis ti ka pa tei kia ma taip vi dur - kis ± stan dar ti nis nuo kry pis; ko ky bi niams kin ta mie siems pa tei kia mi ab so liu tûs ir san ty ki niai daþ niai. Ly gi nant dvi gru pes kie ky bi nio kin ta mo jo at þvil giu tai ky tas t-tes tas ne pri klau so moms im tims ar ba ne pa ra met ri nis jo ana lo - gas Mann- Whit ney tes tas. Ti riant KF ry ðá su ob jek ty - viais dep re si jos / ne ri mo / nuo var gio ro dik liais, taip pat su sub jek ty viais nu si skun di mais at min ti mi / nuo var giu, 134
8 Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze 3 len te lë. Re gre si jos lyg tys, nu sa kan èios ry ðius kon trolinëje grupëje Pri klau so mas kin ta ma sis Regresijos lygtis Determinacijos koeficientas R 2 CATflT 27,567-0,15 amþius 0,109 DSB ** ** DSF ** ** DSST ** ** FPT ,133 lytis 0,127 LFT_A ** ** LFT_D 15,892-0,11 amþius 0,113 LFT_S ** ** RAVLT_A1 ** ** RAVLT_A2 13,185-0,076 am þius 0,212 RAVLT_A3 ** ** RAVLT_A4 15,282-0,059 am þius 0,136 RAVLT_A5 ** ** RAVLT_A6 12,738-0,292 Fa ti gue_ds 0,101 RAVLT_A7 12,926-0,364 Fa ti gue_ds 0,155 RAVLT_atp_kl 0,67 + 0,227 Fa tigue_ds - 0,088 HADN 0,319 RAVLT_B1 ** ** ROCFT_co py ** ** ROCFT_de lay3 ** ** ROCFT_de lay30 ** ** IST, Sto ry ** ** TMA 35-6,267 lytis 0,100 TMB 62,45 + 3,466 HADD 0,182 WPA_1 ** ** WPA_2 ** ** * kiek vie na me re gre si jos mo de ly je ne pri klau so mø kin tamøjø sàraðà sudarë HAD_D, HAD_N, Fatique_DS, amþius, lytis; pateikia - mo se re gre si jos lyg ty se vi si ko e fi cien tai prie ne pri klau so mø kin ta mø jø sta tis tið kai reikð min gai ski ria si nuo nu lio (reikð min gu mo lyg - muo 0,05); stul pe ly je R 2 pa tei kia mas de ter mi na ci jos ko e fi cien tas; ne pri klau so mi kin ta mie ji re gre si jos lyg ty se ið ri kiuo ti pa gal pa te - ki mo á mo de lá ei lið ku mà (pir mo kin ta mo jo in dë lis á de ter mi na ci jos ko e fi cien tà di dþiau sias, an tro ma þes nis ir t. t.); tai kant þings ni nës re gre si jos me to dà, kin ta ma sis átrauk tas á lyg tá, jei jo reikð min gu mas bu vo ne di des nis nei 0,05 ir ða lin tas ið lyg ties, kai reikð min gu mas virði jo 0,1. ** mo de ly je ne bu vo reikð min gø kin ta mø jø. kon struo ti tie si nës re gre si jos mo de liai. Tai ky tas þings ni - nis for ward kin ta mø jø at ran kos me to das. Kin ta ma sis átrauk tas á re gre si jos lyg tá, jei jo reikð min gu mas ne vir ði jo 0,05. Ti riant sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi / nuo var - giu ry ðá su ob jek ty viais dep re si jos / ne ri mo / nuo var gio ro - dikliais, skaièiuoti daliniai koreliacijos koeficientai. Vi sos pa tei kia mos p reikð mës yra dvi pu sës. Reikð min - gu mo lyg muo lai ko mas fik suo tu ir ly giu 0,05. REZULTATAI Ið vi so ana li zuo ti 128 as me nø duo me nys: 88 pa cien tai sir - go IS, li kæ 40 su da rë kon tro li næ gru pæ. Pa cien tø cha rak te - ristikos pateikiamos 1 lentelëje. Grupës statistiðkai reikð - min gai sky rë si am þiaus, mo ky mo si truk mës ir ið si la vi ni - mo atþvilgiu, taèiau nesiskyrë lyties ir IS anamnezës atþvilgiu. Ob jek ty viø nuo var gio, dep re si jos, ne ri mo ro dik liø ry ðys su KF IS ir kon tro lës gru pë se Siekdami iðtirti KF ir nuovargio / depresijos / nerimo ryðá, tai kë me to kià sche mà: kiek vie nam KF api bû di nan èiam tes tui kon stra vo me tie si nës re gre si jos mo de lá, ku ria me pri - klau so mu kin ta muo ju lai ky tas KF tes to re zul ta tas, o ne pri - klau so mais Fa ti gue_ds, HAD_D, HAD_N, am þius, EDSS (ben dras ba las) 2, li gos truk më 2, li gos for ma 2, ly tis. Tokie kintamieji, kaip amþius, lytis, ligos forma ar ligos sun ku mà api bû di nan tis EDSS, átrauk ti sie kiant ið veng ti jø ga li mos áta kos ir gau ti ob jek ty ves ná vaiz dà. Tai ky tas þings ni nis ( for ward ) kin ta mø jø at ran kos me to das. Mo - delyje liko tik statistiðkai reikðmingi kintamieji. Tuo atve - ju, kai tarp jø ga vo me bent vie nà ið dep re si jà / ne ri mà / nuo - var gá api bû di nan èiø ro dik liø, tu rë jo me pa grin dà ma ny ti, kad eg zis tuo ja ry ðys tarp KF ir mi në tø dy dþiø. 2 IS grupës pacientams 135
9 4 len te lë. Re gre si jos lyg tys, nu sa kan èios ry ðius IS grupëje* Pri klau so mas kintamasis Regresijos lygtis Determinacijos koeficientas R 2 CATflT 19,667-4,289 IS ei ga 0,172 DSB 3,905-0,483 IS eiga 0,064 DSF 5, ,625 EDSS - 0,07 amþius 0,139 DSST 69,86-9,688 IS eiga - 2,806 EDSS - 0,43 amþius - 6,827 lytis 0,530 FPT 23,674-8,252 IS eiga 0,167 LFT_A 9,628-1,806 IS ei ga 0,061 LFT_D 10,256-2,189 IS ei ga 0,085 LFT_S 10,628-2,517 IS ei ga 0,126 RAVLT_A1 6,615-0,008 IS truk më mën. 0,185 RAVLT_A2 13,653-0,12 am þius - 1,415 ly tis 0,370 RAVLT_A3 15,141-0,099 am þius - 1,348 ly tis - 1,463 IS ei ga 0,423 RAVLT_A4 15,049-2,59 is_var3-1,57 ly tis - 0,069 am þius 0,515 RAVLT_A5 15,336-2,421 IS ei ga - 1,264 ly tis - 0,069 am þius 0,434 RAVLT_A6 11,013-2,68 IS ei ga - 2,436 ly tis 0,269 RAVLT_A7 11,261-3,479 IS ei ga - 1,95 ly tis 0,363 RAVLT_atp_kl 1, ,605 IS ei ga 0,124 RAVLT_B1 8,345-0,061 am þius - 0,301 EDSS 0,295 ROCFT_co py 37,347-0,897 EDSS 0,100 ROCFT_de lay3 37,464-0,442 am þius 0,335 ROCFT_de lay30 36,938-0,434 am þius 0,323 Story 17,501-3,219 IS ei ga - 0,668 EDSS 0,268 TMA 49, ,599 IS eiga 0,132 TMB 114, ,04 IS eiga 0,196 WPA_1 8,302-0,902 IS ei ga 0,060 WPA_2 8,419-1,085 IS ei ga 0,083 * kiek vie na me re gre si jos mo de ly je ne pri klau so mø kintamøjø sàraðà sudarë IS eiga, skundai nuovargiu, skundai atmintimi, amþius, EDSS (ben dras ba las), li gos truk më, ly tis; pa tei kia mo se re gre si jos lyg ty se vi si ko e fi cien tai prie ne pri klau so mø kin ta mø jø sta tis tið kai reikð min gai ski ria si nuo nu lio (reikð min gu mo lyg muo 0,05); stulpelyje R 2 pa tei kia mas de ter mi na ci jos ko e fi cien tas; ne pri klau so mi kin ta mie ji re gre si jos lyg ty se ið ri kiuo ti pa gal pa te ki mo á mo de lá ei lið ku mà (pir mo kin ta mo jo in dë lis á de ter mi na ci jos ko e fi cien tà di - dþiau sias, an tro ma þes nis ir t. t.); tai kant þings ni nës re gre si jos me to dà, kin ta ma sis átrauk tas á lyg tá, jei jo reikð min gu mas bu vo ne di - des nis nei 0,05, ir ða lin tas ið lyg ties, kai reikð min gu mas vir ði jo 0,1. Modeliø lygtys pateikiamos 2 ir 3 lentelëse. Matome, kad IS gru pë je në vie no KF tes to re zul ta tai ne bu vo su si jæ su ob jek ty viu nuo var giu (Fa ti gue_ds) ar ne ri - mu (HAD_N), ta èiau bu vo ne ma þai ro dik liø, ku rie pri - klau së nuo dep re si jos sun ku mo: 1) FPT, pen kiø tað kø tes - to, at spin din tis fron ta li nes, psi cho mo to ri nes funk ci jas ir dë me sá; 2) RAVLT tes to, at spin din èio dar bi næ þo di næ at - min tá, ið mo ki mo ási mi ni mo ban dy mai, RAVLT_A2, RAVLT_A3, RAVLT_A4; 3) uþ dels tà pri si mi ni mà, RAVLT_A6, at spin din èio tes to. Taip pat be veik vi sø at lik - tø tes tø re zul ta tai pri klau së nuo IS ei gos. Tuo tar pu kon tro li në je gru pë je ste bë tos ki to kios ten - den ci jos: 1) RAVLT_6 tes to, at spin din èio uþ dels tà þo di ná prisiminimà; 2) RAVLT_A7 testo, atspindinèio ilgalaiká pri si mi ni mà; 3) RAVLT_atp_kl tes to, ver ti nan èio þo dþiø atpaþinimà ir uþdelstà prisiminimà, rezultatai sietini su objek ty viu nuo var giu (pas ku ti ny sis ir su ne ri mu) ir tik vie no tes to TMB, at spin din èio pro ti ná lanks tu mà, dë me sio kon - centracijà ir frontalines funkcijas, rezultatus galima buvo sieti su depresija. Kitas daþnas veiksnys, turintis átakos sveikøjø KF testø rezultatams, buvo amþius. Nemaþai testø re zul ta tø ne pri klau së nei nuo am þiaus, nei nuo ly ties. Tai gi, ga li me teig ti, kad svei kø as me nø gru pë je do mi - nuo jan tis veiks nys, su si jæs su KF, yra nuo var gis, o IS gru - pë je dep re si jos ið reikð tu mas. Sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi ir nuo var giu ry ðys su ob jek ty viais KF, nuo var giu, dep re si ja ir nerimu Siek da mi ið tir ti ry ðá tarp sub jek ty viø nu si skun di mø at min - ti mi, nuo var giu su ob jek ty viø KF re zul ta tais, tai kë me ana - lo gið kà sche mà tai, ku ri bu vo tai ko ma ti riant ob jek ty viø ro dik liø ry ðá su kog ni ty vi në mis funk ci jo mis, t. y. kon stra - vo me tie si nës re gre si jos mo de lius, ku riuo se pri klau so mu kin ta muo ju ëmë me KF api bû di nan èio tes to reikð mes, o ne - pri klau so mais sub jek ty vius nu si skun di mus at min ti mi, sub jek ty vius nu si skun di mus nuo var giu, am þiø, EDSS 136
10 Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze 5 len te lë. Re gre si jos lyg tys, nu sa kan èios ry ðius kon trolinëje grupëje Pri klau so mas kin ta ma sis Regresijos lygtis Determinacijos koeficientas R 2 CATflT 27,567-0,15 amþius 0,109 DSB ** ** DSF ** ** DSST ** ** FPT ,133 lytis 0,127 LFT_A ** ** LFT_D 15,892-0,11 amþius 0,113 LFT_S ** ** RAVLT_A1 ** ** RAVLT_A2 13,185-0,076 am þius 0,212 RAVLT_A3 8, ,522 skun dai at min ti mi 0,142 RAVLT_A4 15,282-0,059 am þius 0,136 RAVLT_A5 ** ** RAVLT_A6 13,408-0,371 skun dai nuo var giu 0,098 RAVLT_A7 ** ** RAVLT_atp_kl ** ** RAVLT_B1 ** ** ROCFT_co py ** ** ROCFT_de lay3 18, ,432 skun dai at min ti mi 0,122 ROCFT_de lay30 ** ** Story ** ** TMA 35-6,267 lytis TMB ** ** WPA_1 ** ** WPA_2 ** ** * kiek vie na me re gre si jos mo de ly je ne pri klau so mø kin tamøjø sàraðà sudarë skundai nuovargiu, skundai atmintimi, amþius; pateikia - mo se re gre si jos lyg ty se vi si ko e fi cien tai prie ne pri klau so mø kin ta mø jø sta tis tið kai reikð min gai ski ria si nuo nu lio (reikð min gu mo lyg - muo 0,05); stul pe ly je R 2 pa tei kia mas de ter mi na ci jos ko e fi cien tas; ne pri klau so mi kin ta mie ji re gre si jos lyg ty se ið ri kiuo ti pa gal pa te - ki mo á mo de lá ei lið ku mà (pir mo kin ta mo jo in dë lis á de ter mi na ci jos ko e fi cien tà di dþiau sias, an tro ma þes nis ir t. t.); tai kant þings ni nës re gre si jos me to dà, kin ta ma sis átrauk tas á lyg tá, jei jo reikð min gu mas bu vo ne di des nis nei 0,05, ir ða lin tas ið lyg ties, kai reikð min gu mas virði jo 0,1. ** mo de ly je ne bu vo reikð min gø kin ta mø jø. (ben drà ba là) 3, li gos truk mæ 3, li gos ei gà 3, ly tá. To kie kin ta - mie ji, kaip am þius, li gos ei ga ar li gos sun ku mà api bû di - nantys EDSS, átraukti siekiant iðvengti jø galimos átakos ir gau ti ob jek ty ves ná vaiz dà. Kaip ir prieð tai, tai ky tas þings - ni nis ( for ward ) kin ta mø jø at ran kos me to das. Re zul ta - tas modelyje liko tik statistiðkai reikðmingi kintamieji. Tuo at ve ju, kai tarp jø ga vo me bent vie nà ið skun dus at - min ti mi ar nuo var giu api bû di nan èiø ro dik liø, tu rë jo me pa - grin dà ma ny ti, kad eg zis tuo ja ry ðys tarp KF ir mi në tø dy - dþiø. Modeliø lygtys pateikiamos 4 ir 5 lentelëse. Matome, kad IS gru pë je në vie nu at ve ju KF tes tø re zul ta tai ne bu vo su si jæ nei su skun dais nuo var giu, nei su skun dais at min ti - mi. Tuo tar pu kon tro li në je gru pë je ke liø tes tø re zul ta tai bu - vo su si jæ su pa cien tø skun dais nuo var giu: 1) RAVLT_A6, atspindinèiu uþdelstà þodiná ásiminimà, ir skundais atmintimi: 1) RAVLT_A3, atspindinèiu þodiná ásiminimà ir 2) ROCFT_de lay3, at spin din èiu uþ dels tà vi zu a li næ at min - 3 IS gru pës pa cien tams tá. Ið jø ma to me, kad kon tro li në je gru pë je skun dai nuo var - giu atitiko testø rezultatus (labiau skundæsi pacientai blogiau at li ko tes tà, nes rin ko ma þiau tað kø ma þiau ási mi në þo dþiø, vi zu a li nës fi gû ros ele men tø). Tuo tar pu skun dai at - min ti mi ne at spin dë jo tes to re zul ta tø (la biau be si skun - dþian tys at li ko tes tà ge riau, nes rin ko dau giau tað kø dau - giau ási mi në þo dþiø ir vi zu a li niø fi gû ros ele men tø). Ga li - ma ma ny ti, kad sub jek ty vûs svei kø as me nø skun dai at min - ti mi ne at spin di esa mø re a liø kog ni ty vi niø funk ci jø, ypaè ver ti nant tai, kad ob jek ty vûs ro dik liai tu rë jo ry ðá su KF tes - tø rezultatais (3 lentelë). Sub jek ty viø nu si skun di mø at min ti mi ir nuo var giu ry ðys su ob jek ty viais nuo var giu, dep re si ja ir ne ri mu Galiausiai, siekdami iðtirti subjektyviø nusiskundimø at - min ti mi ir nuo var giu ry ðá su ob jek ty viais nuo var giu / dep - resija / nerimu, skaièiavome dalinës koreliacijos koeficientus tarp ðiø rodikliø, atmesdami galimà amþiaus, ly - 137
Neuro_2012_Nr1.vp
Originalûs moksliniai darbai Iðsëtine skleroze ir epilepsija serganèiø asmenø kognityviniø funkcijø ypatumai R. Margevièiûtë* G. Kaubrys** J. Liutkienë*** R. Mameniðkienë** A. Bagdonas**** *Uni ver sity
DetaliauValstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės Kal bos pres ti žas
Detaliau1 Giesmė apie kryžius
Giedrius Kurevičius PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui KLAVYRAS (1969 m., korekcija 1976 m.) PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui
DetaliauISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij
ISSN 1648-5874 ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS 2015 7/351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vijeikytės nuotraukos Lituanistinės mokyklos jau veikia
DetaliauInformacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų
Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų ap žval ga...2 Pasaulis be sienų...4 XV pa sau lio
DetaliauDraugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul
Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul tū rai Drau go šimt me čio ke lias tu ri di de lės
DetaliauNeuro_2010_Nr2.vp
D. Butvilas* A. Kriðèiûnas* M. Endzinienë** G. Jurkevièienë** B. Ðvedaitë-Sakalauskë*** *Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika **Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika ***Vilniaus
DetaliauInformacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med
Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste
DetaliauNeuro_2010_Nr4.vp
Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 2003 2009 metais B. Viesulaitë* G. Kaubrys* E. Audronytë** S. Þalienë** *Vilniaus universiteto Medicinos
Detaliaulaiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č
laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks čiau jei ir ne ki ken da vau, tai tik rai už gry ną
DetaliauLaiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne
Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne pa ten kin ti ša lies įvaiz džiu už sie ny je. Iš tik
Detaliau2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t
2009 M. 04/472 ISSN 1732-0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 tėvynėje Fo ru mas lie tu vių iš ei vi jos spau dai...
DetaliauNeuro_2011_Nr2.vp
Originalûs moksliniai darbai Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø A. Deksnytë* V. Danilevièiûtë** R. Aranauskas* G. Keburytë*** *Vilniaus
DetaliauDraugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu
Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nuo li jos įsta tuo se yra pa žy mė ta, kad jos na riai tarp ki tų tiks lų rū pi na si ir spau
DetaliauDraugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s
Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa siū ly mas Di dy sis šešta die nis, 1992 m. Ap link
DetaliauNeuro_2011_Nr4.vp
Apþvalginiai moksliniai straipsniai A. Jasionis* R. Kaladytë-Lokominienë** * Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
DetaliauRobin Sharma šeimos VERTYBĖS 1
Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 2 šei mos vertybės 3 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus, užauginti išmintingus ir stiprius dvasia 4 šei mos vertybės 5 Vers ta
DetaliauNeuro_2013_Nr1.vp
Originalûs moksliniai darbai Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës V. Jurkuvënas* R. Mameniðkienë** A. Bagdonas*** *Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra
DetaliauISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t
www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 KULTŪROS SAVAITRAŠTIS 2019 02 08 / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio te kos ju bi lie jų švęs ki me kar tu! 1939 m., kai
DetaliauNeuro_2014_Nr4.vp
Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà I. Sereikë* A. Klimaðauskienë* D. Jatuþis* A. Klimaðauskas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos
DetaliauNeuro_2010_Nr3.vp
Leigh sindromas: mitochondrinë liga dël piruvato dehidrogenazës trûkumo, literatûros apþvalga ir atvejo apraðymas R. Samaitienë* B. Tumienë** D. Palionis*** J. Grikinienë* N. Valevièienë*** J. Songailienë**
Detaliau56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the
56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the stagnation all of a sudden changed into freedom of
DetaliauLaiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga
Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o gal pra si dė jo? At ėjo lai kas im tis at sa ko my bės
DetaliauNeuro_2007_Nr4.vp
Medicinos istorija ir menas 87-asis þmogënukas aðtuoniamilijoniniame New Yorke, arba kuo sirgo Antanas Garðva? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka.
DetaliauISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos
www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 2019 03 08 / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta
DetaliauNeuro_2009_Nr2.vp
Originalûs moksliniai darbai Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai R. Liesienë* V. Liesienë** I. Ulozienë*** M. Þakevièius**** *Kauno
DetaliauNeuro_2004_Nr2.vp (Read Only)
Botulino toksino veiksmingumas ir saugumas gydant idiopatinæ kaklinæ distonijà A. Klimaðauskienë* V. Budrys* V. Keris** I. Supe*** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos
Detaliau2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J
/ šeštadieni / Nr. 26 (3747) / www.antaka.info ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI JAM PRIREIKIA JŪSŲ DĖMESIO! VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Laikrašti leidžiama
DetaliauNeuro_2004_Nr1.vp (Read Only)
Erkinio encefalito klinika ir liekamieji reiðkiniai didelio endemiðkumo Lietuvos regione A. Mickienë* A. Laiðkonis* G. Günther** S. Vene*** Å. Lundkvist*** L. Lindquist**** *Kauno medicinos universiteto
DetaliauLab_Med_2011_Nr2.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 86 94. Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Linas Pauliukënas 1 Daiva Andriukaitienë
Detaliau2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK
/ penktadieni / Nr. 36 (4156) / www.antaka.info IN 1648-1895 / KAINA: 0,70 Eur 5PL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽIENYJE BE LIETUVIŠKO PAO LENGVIAU PAMIRŠ LIETUVĄ. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTI Laikrašti leidžiama
DetaliauNeuro_2011_Nr1.vp
Klinikiniai atvejai Galvos smegenø veniniø anèiø trombozë: trys klinikiniai atvejai ir literatûros apþvalga R. Gleiznienë* U. Matyþenok* T. Bagavièius* R. Nylander** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto
DetaliauNeuro_2009_Nr2.vp
Klinikiniai atvejai Galimai su mikoplazmine infekcija susijæs ûminis skersinis mielitas S. Taroza V. Ðiaudytienë K. Petrikonis Kauno medicinos universiteto klinikø Neurologijos skyrius; Kauno medicinos
DetaliauNeuro_2013_Nr1.vp
Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës K. Ryliðkienë* N. Misonis** A. Tumlovskaja*** J. Parastajeva*** A. Liveikienë**** D. Jatuþis*
DetaliauLab_Med_2009_Nr2.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 29, t. 11, Nr. 2(42), p. 83 92. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje Auðra Naruðevièienë
DetaliauNeuro_2015_Nr1.vp
Originalûs moksliniai darbai Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui D. Mataèiûnienë* G. Motiejûnas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos
DetaliauLab_Med_2013_Nr1.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2013, t. 15, Nr. 1(57), p. 45 49. Serumo triptazë anafilaksijos ir mastocitozës þymuo (þvalgomasis tyrimas) Gediminas Vaitënas 4 Loreta Bagdonaitë
DetaliauNeuro_2004_Nr4.vp (Read Only)
Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Al ko ho lio var to ji mas yra pla èiai pa plitæs pa
DetaliauNeuro_2009_Nr1.vp
Retrospektyvinë listeriniø meningitø studija suaugusiesiems ir literatûros apþvalga I. Tumosaitë* J. Pakalnienë** L. Ambraðka** K. Vieþelis*** A. Mickienë**** *Kauno medicinos universiteto Neurologijos
Detaliau(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j
(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai p. 8
DetaliauVaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015
Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Tėvynei giedu naują giesmę Lotyniškai Lietuviškai Komentaras
DetaliauIN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet
https://doi.org/10.24101/logos.2017.21 Paulius NORMANTAS (1948 06 08 2016 01 07) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet Paulius Mormantas was born in Kalniškės (Akmenė district). In 1974,
DetaliauLab_Med_2014_Nr4.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 04, t. 6, Nr. 4(64), p. 8 86. Centrinës nervø sistemos toksoplazmozë þmogaus imunodeficito virusu uþsikrëtusiems pacientams: retrospektyvi klinikiniø
DetaliauNeuro_2015_Nr4.vp
Hipofizës adenomos pagrindiniø imunogenetiniø veiksniø analizë E. Zlatkutë* R. Liutkevièienë** B. Glebauskienë*** D. Þaliûnienë*** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto Medicinos akademija **Lietuvos
DetaliauJMD_29.indb
KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Vilniaus universitetas vadas Ar mintis, jog socialinio darbo tikslas savirea li za ci ja,
DetaliauReklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.
Reklaminių pozicijų įkainiai 207 m Srautai Per 206 metus AKROPOLIUOSE pirko ir pramogavo daugiau kaip 48,3 mln žmonių Kodėl verta rinktis AKROPOLIO reklamines pozicijas? 2 3 4 5 6 Kontaktų skaičius yra
DetaliauLab_Med_2011_Nr2.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 65 74. Blastø dauginio atsparumo vaistams tyrimo tëkmës citometru reikðmë diagnozuojant ûminæ leukemijà Miglë Janeliûnienë
DetaliauElektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:
Elektro energetiko įnių apkaito atkyri ir u apkaito atkyrimu uijuių reikalavimų tvarko apraša 1 prieda Duomeny apie ūkio ubjektą: Pavadinima Koda Buveinė adrea Telefona Faka Tinklalapi El. pašta Duomeny
DetaliauITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik
ITC ISSN 2345-0991 LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas 1 2 3 4 5 6
DetaliauLab_Med_2012_Nr3.vp
MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2012, t. 14, Nr. 3(55), p. 154 164. Sepsio laboratorinës diagnostikos metodø apþvalga Raminta Jonikaitë 1 Silvija Kiverytë
DetaliauLab_Med_2014_Nr3.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2014, t. 16, Nr. 3(63), p. 111 115. Eteriniø aliejø poveikis dermatomikoziø sukëlëjams Eglë Gudeliûnaitë 1 Algimantas Paðkevièius 1, 2 1 Gamtos tyrimø
DetaliauLab_Med_2016_Nr3.vp
MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2016, t. 18, Nr. 3(71), p. 118 122. Trumpø de novo iðkritø ir intarpø intensyvumo ávertinimas skirtinguose þmogaus genomo regionuose Laura Pranckënienë
DetaliauSoprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2
Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenius Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = 78 1 1 birbynė birbynė birbynė Ten. birbynė Kb. birbynė b Armonika in F Ožragis,
DetaliauOPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE
OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES TEKSTILĖS RAŠTUOSE Keturių pa okų iklas 2018 m. Pare gė Kau o Juozo Grušo e o gi azijos dailės okytoja ekspertė RASA KLINGAITĖ DAILĖTYRINĖ UŽDUOTIS I pa oka Susipaži
DetaliauVALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8
VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas 124110246, V. Kudirkos g. 18, LT-03105 Vilnius-9, tel. (8 5) 268 8202, faks. (8 5) 268 8311, el. p. info@registrucentras.lt, atsisk. s sk.
DetaliauVILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud
VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj
DetaliauMicrosoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt
MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai
Detaliau2000 kcal mitybos planas moterims nuo 45 iki 65 met amžiaus* I diena Riebalai Angliavandeniai Sumuštiniai su olandišku s riu ir pomidorais Juoda duona 120 6,6 1,08 58,92 271,2 Olandiškas s ris 75 18,45
DetaliauPowerPoint Presentation
Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas 217 218 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - bendri duomenys - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas -
DetaliauZona_2009
2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).
DetaliauVaržyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz )
Varžyb 2017 m. Lietuvos šaški sporto varžyb kalendorius (04.13) Dalyviai Iš viso dalyvi skai ius Data (m nuo, diena) Pavadinimas Vykdymo vieta (baz ) Sportinink amžius Organizacija Lietuvoje vykdomo se
DetaliauLea_LT_web.pdf
LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS ISSN 9-8358 (online) Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo
Detaliaulec10.dvi
paskaita. Euklido erdv_es. pibr_ezimas. Vektorin_e erdv_e E virs realiuju skaiciu kuno vadinama Euklido erdve, jeigu joje apibr_ezta skaliarin_e sandauga, t.y. tokia funkcija, kuri vektoriu porai u; v
DetaliauMicrosoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc
APIBENDRINIMAS DöL ASMENS KODO TVARKYMO PAGAL PATEIKTUS ASMENŲ SKUNDUS I. Apibendrinimo tikslas Asmens kodas pirmiausia yra asmens duomuo. Jis n ra priskiriamas prie ypatingų asmens duomenų, priešingai
Detaliau( ( Pusryčiai Pietūs Vakarienė Patiekalas Amžiaus grupė (1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė (4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt.
Pusryčiai Pietūs Patiekalas Amžiaus grupė 1-3 metų vaikai) Amžiaus grupė 4-7 metų vaikai 100 g. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Gr. Balt. Angį. Rieb. Kcal. Tiršta perlinių kruopų
DetaliauPagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr
1 klasë 310 Pësèiøjø eismas draudþiamas Draudþiamasis Draudþiama pëstiesiems judëti ta kelio puse, kurioje pastatytas þenklas 412 Pësèiøjø takas Nukreipiamasis Takas skirtas tik pëstiesiems. Kai takas
DetaliauOn 1 g 00 O -P & > O <N -P C»-> S ;a 3 < P* o = rt «f-4 a d o ' a ccj ) o XJ 0) o ft xi '(i) 0 O C/3 a a ft l ph o c3 Jo M S3 o 2 a _ a1.a.9 < >V5 a <
n 1 g -P &
DetaliauMicrosoft Word Atplaukia-laivas-pilnas-2
Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia Pradžia Giesmė Štai mirkčioja žvaigždės (TG 9) 1. Štai mirkčioja žvaigždės, o žemėj tamsu, Ramiai ilsis žmonės visi po darbų. Tiktai ties Betliejum sužibo žvaigždė,
DetaliauMicrosoft Word - BX.doc
STUMDOMŲ KIEMO VARTŲ AUTOMATIKA 1. Automatika (BX-A / BX-B); 2. Valdymo blokas; 3. Imtuvas; 4. Galinių išjung jų atramos 5. Dantytas b gis; 6. Raktas išjung jas; 7. Lempa; 8. Antena 9. Fotoelementai 10.
DetaliauTIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v
2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija
DetaliauUzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas
DOCUMENT NO 1. LAW ON LEGAL STATUS OF ALIENS Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 73-2539 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DöL UŽSIENIEČIŲ TEISINöS PADöTIES 2004 m. balandžio
DetaliauIbuprofen Art 31 CMDh agreement Annexes
II priedas Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas 355 Mokslinės išvados ir pagrindas keisti rinkodaros leidimų sąlygas Ibuprofenas yra nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU),
DetaliauORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija
PATVIRTINTA Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 218 m. rugsėjo 4 d. įsakymu P2-112 V ŠILUTĖS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO 218-219 MOKSLO METAIS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Detaliau(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )
ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis
DetaliauR G viesinimas.pdf
Dviejų butų gyvenamojo namo (6.2.) Vilniaus m. sav., Vaivorykštės g. 9, rekonstravimo projektas. PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI OBJEKTAS: Dviejų buto gyvenamasis namas (6.2.) UŽSAKOVAS STATYBOS VIETA: PROJEKTO
DetaliauVeikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Tabalai Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną M
Veikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną Marcinkevičių) Genys Pelėda Sraigės (1, 2) Paukščiai (1, 2)
DetaliauGerontologija 2014; 15(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu
Gerontologija 2014; 15(3): 166 176 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto Robertas Pečeliūnas 1,2,
DetaliauKP 2012 m. ataskaita
PATVIRTINTA Var nos rajono savivaldyb s tarybos 2013 m. geguž s 28 d. sprendimu Nr. T-VII-712 VARöNOS RAJONO SAVIVALDYBöS 2010 2012 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA
DetaliauALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIF
ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS" TIKSLINIMO IR KEITIMO 2011 m.
DetaliauRegioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar
Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos
DetaliauGalioja nuo TURINYS P. BENDROSIOS Draudimo apsaugos galiojimas Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendros
Galioja nuo 2019-07-01 TURINYS P. BENDROSIOS 1 1 2. Draudimo apsaugos galiojimas 2 2 2 2 6. Draudimo sutarties pasibaigimas ir pakeitimas 3 7. Bendrosios i lygos 3 raustai rizikai 3 moka 3 4 4 12. Subrogacija
DetaliauBusto pritaikymo pirkimo salygos 10 obj rekonstr
PATVIRTINTA Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-121 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus
DetaliauG E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS Turinys 1 TIES ES IR PLOK TUMOS Plok²tumos ir tieses plok²tumoje normalines lygtys
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 016 09 1 Turinys 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir tieses plok²tumoje normalines lygtys 111 Vektorine forma 11 Koordinatine forma 3 1 Bendroji plok²tumos
DetaliauVorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė
Vorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė Planas Ê Vaisto charakteristika Ê Vorikonazolio (VRC) terapinės dozės monitoravimo (TDM) multicentrinis tyrimas, nutrauktas anksčiau nei planuota
Detaliau1
Puslapis: 1 1. SKIRSNIS Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius Pavadinimas Veiklioji medžiaga Linuronas Preparato forma Koncentruota suspensija (SC)
DetaliauNeasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi
Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių reikšmę bei darybą ir visi
DetaliauIX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į
IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas
Detaliaupsichologija-34 galutinis.p65
ISSN 1392 0359. PSICHOLOGIJA 2006 34 IKIMOKYKLINIO AMÞIAUS VAIKØ EMOCIJØ IR ELGESIO SUNKUMØ VERTINIMAS CBCL / 1½-5 IR C-TRF DIAGNOSTIKOS KRITERIJAIS (DSM) PAGRÁSTOMIS SKALËMIS Roma Jusienë Socialiniø mokslø
DetaliauB T TAILANDAS
B T 1 DIENA: BANKOKAS Bankokas yra vienas iš labiausiai besivystančių miestų pasaulyje, taip pat vienas iš stambiausių tarptau nių turizmo ir verslo centrų. Bankoke gyvena karališkoji šeima, įsikūrusi
Detaliau719347LT
ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir
DetaliauPirkimo salygos telefono ir interneto 2011
PATVIRTINTA Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-121 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb s direktoriaus
DetaliauKlaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biu
Klaipėdos miesto suaugusiųjų žmonių gyvensenos ypatumai Dainora Bielskytė, visuomenės sveikatos specialistė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras Tyrimo vykdytojas: UAB Eurotela Įvadas Daug įvairiausių
DetaliauMOKINTIS SĄLYGOS GERIAUSIOS VAIRAVIMO MOKYMO PASLAUGŲ KATALOGAS PRIEMONĖS, KAD JŪSŲ ĮMONĖS DARBAS NESUSTOTŲ
VAIRAVIMO MOKYMO PASLAUGŲ KATALOGAS PRIEMONĖS, KAD JŪSŲ ĮMONĖS DARBAS NESUSTOTŲ 01 Informacija apie įmonės veiklą Profesinis periodinis krovinių vežėjų mokymas (EU 95) Profesinis pradinis krovinių vežėjų
Detaliauknygelė liet.indd
SVEIKI ATVYKĘ Į VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRĄ! 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje atidaryto edukacinio centro vizija Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę
DetaliauHOT-G II
Heparino indukuotos trombocitopenijos (HIT) diagnostikos ir gydymo algoritmas Įvertinkite klinikinę HIT tikimybę, naudojantis 4T skale Atlikite antipf4/ heparino antikūnų titro tyrimą 1:4 ir, jei pastarasis
DetaliauKANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS
KANITERAPINĖS PAGALBOS CENTRAS PADEDAME SVEIKTI Kaniterapijos ištakos Kaniterapijos istorija rašoma nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kapralas Williamas Wynas karo lauke rado Jorkšyro terjerų kalaitę
Detaliau