Neuro_2014_Nr4.vp

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Neuro_2014_Nr4.vp"

Transkriptas

1 Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà I. Sereikë* A. Klimaðauskienë* D. Jatuþis* A. Klimaðauskas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika **Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika Santrauka. Kritiniø bûkliø neuroraumeninis paþeidimas (KBNRP) yra daþna gydymo in - ten sy vio sios te ra pi jos sky riu je kom pli ka ci ja. Per 30 me tø su si do më ji mas ðia pro ble ma reikð - min gai ið au go. Tam áta kos tu rë jo me di ci nos pa sie ki mai, lei dþian tys ið gy ven ti sun kiau sios bûk lës pa cien tams. Dabar jau þinomi klinikiniai KBNRP poþymiai (galûniø proksimaliniø ir dis ta li niø rau menø silpnumas, sausgysliø refleksø sumaþëjimas ar iðnykimas ir polineuropa - ti jai bû din gas ju ti mø su tri ki mas), ta èiau në ra nu sta ty tas tik ra sis ðios pro ble mos daþ nis, ne þi - no mi ri zi kos ir patofiziologiniai veiksniai, nëra pakankamai duomenø apie ligos profilakti - kà, gy dy mà ir iðeitis. Ðiame straipsnyje apibendriname mokslines publikacijas, mûsø nuo - mo ne, ak tu a liausiais klausimais apie KBNRP. Apibendrindami rekomenduojame tiek neu - ro lo gams, tiek in ten sy vio sios te ra pi jos gy dy to jams ne pa mirð ti at kreip ti dë me sá á pe ri fe ri niø ner vø ir rau me nø funk ci jà ir, esant po rei kiui, skir ti ga li mà me di ka men ti ná ir ne me di ka men ti - ná gy dy mà. Rak ta þo dþiai: kritiniø bûkliø neuroraumeninis paþeidimas, miopatija, polineuropatija, dau - gi nis or ga nø disfunkcijø sindromas. Neurologijos seminarai 2014; 18(62): Pir mà kar tà kri ti niø bûk liø neu ro rau me ni nis pa þei di mas ið sa miai ap ra ðy tas 1984 m. Ch. Bol ton ir kt. nuo 1977 iki 1981 m. ste bë jo 5 pa cien tus, ku riems gy dy mo in ten sy vio - sios te ra pi jos sky riu je (ITS) me tu pa si reið kë ga lû niø sil p - nu mas, jiems bu vo su dë tin ga nu trauk ti dirb ti næ plau èiø ventiliacijà (DPV). Nors susirgimai, kuriems gydyti reikë - jo in ten sy vio sios te ra pi jos, bu vo skir tin gi, vi siems 5 pa - cien tams ne tru kus pa si reið kë kvë pa vi mo ne pa kan ka mu mo sin dro mas, sep sis ir dau gi nis or ga nø funk ci jø su tri ki mo sindromas. Kliniðkai tiriant pacientus, stebëtas galûniø pro ksi ma li niø ir dis ta li niø rau me nø sil pnu mas, jø to nu so su ma þë ji mas, saus gys liø re flek sø ið ny ki mas ir ju ti mø su - trikimas. Atlikus elektroneuromiografijà (ENMG), nusta - ty tas mo to ri niø ir ju ti mi niø ak so nø bei rau me nø pa þei di - mas. Trims pacientams histologiniais tyrimais patvirtinta vi du ti nio sun ku mo ar sun ki pir mi në ak so ni në mo to ri niø ir sen so ri niø skai du lø po li neu ro pa ti ja, su ryð kiau siais po ky - èiais distalinëse srityse. Taip pat stebëta raumenø skaidulø degeneracija tiek dël denervacijos, tiek dël pirminio rau - me nø pa þei di mo. Ti kë ti nos po li neu ro pa ti jos prie þas tys (pvz., cuk ri nis dia be tas, vi ta mi nø sto ka, tok si nai ir kt.) bu - vo at mes tos, ir jau tuo met ner vø pa þei di mas su sie tas su sepsiu. Taigi, Bolton pirmà kartà pavartojo terminà kritiniø bûk liø po li neu ro pa ti ja [1]. Adresas: Ieva Sereikë Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neurologijos centras Santariðkiø g. 2, Vilnius El. paðtas Nuo pir mø jø ap ra ðy mø su si do më ji mas ðia pro ble ma reikð min gai ið au go. Tam áta kos ne abe jo ti nai tu rë jo in ten - syviosios terapijos ir medicinos pasiekimai, leidþiantys ið - gy ven ti sun kiau sios bûk lës pa cien tams. Per 30 me tø at lik ta ne ma þai tiek per spek ty vi niø, tiek ret ros pek ty vi niø ty ri mø, lei du siø ge riau su pras ti kri ti niø bûk liø me tu pa si reið kian - èius ner vø ir rau me nø pa þei di mus. Ðiuo me tu ma þiau siai klau si mø ke lia kli ni ki nis li gos vaiz das, ta èiau në ra nu sta ty - tas tik ra sis ðios pro ble mos daþ nis, ne þi no mi ri zi kos ir pa to - fi zio lo gi niai veiks niai, në ra pa kan ka mai duo me nø apie li - gos pro fi lak ti kà, gy dy mà ir ið ei tis. Ðia me straips ny je api - ben dri na me moks li nes pub li ka ci jas, mû sø nuo mo ne, ak tu - a liau siais klau si mais apie kri ti niø bûk liø neu ro rau me ni ná paþeidimà. PO LI NEU RO PA TI JA, MIO PA TI JA AR ABI? Neu ro rau me ni nës kom pli ka ci jos kri ti niø bûk liø me tu ga li pa si reikð ti kaip kri ti niø bûk liø po li neu ro pa ti ja (KBP) ar ba kri ti niø bûk liø mio pa ti ja (KBM). Dau gë ja duo me nø, kad polineuropatija ir miopatija kritiniø bûkliø metu pasireið - kia kartu [2]. Klinikiniais ir histologiniais metodais nusta - ty ta, kad ner vai ir rau me nys ga li bû ti pa þei dþia mi vie nu me tu tuo pa èiu me tu nu sta to mas ir su ma þë jæs rau mens jaud ru mas, at spin din tis mio pa ti jà, ir ak so ni në mo to ri në bei sen so ri në neu ro pa ti ja [3]. N. Lat ro ni co ir kt. ty rë 24 pa - cientus su KBP, patvirtinta elektrofiziologiniais tyrimais, ir 23 (96 %) jø nu sta të his to lo gi niø mio pa ti jos po þy miø [4]. At skir ti po li neu ro pa ti jà nuo mio pa ti jos ITS su dë tin ga. Klinikinis neurologinis iðtyrimas gali bûti neinformaty- 255

2 vus: pa cien to ap klaus ti ne áma no ma, ti riant neu ro lo gið kai ju ti mo su tri ki mai ne ver ti na mi, o rau me nø jë gos áver ti ni - mas netikslus. ENMG tyrimas nëra plaèiai prieinamas ITS, o rezultatai priklauso nuo atlikimo laiko (atliekant tyrimà per anks ti, pa ki ti mø ga li dar ne bû ti), gre tu ti niø li gø (jau anks èiau bu væs ner vø ar rau me nø pa þei di mas dël cuk ri nio dia be to, al ko ho liz mo ir pan.). Ðis ty ri mas uþ ima daug lai - ko, subtiliems pakitimams gali prireikti specialiø ágûdþiø reikalaujanèiø metodø (pvz., KBM tiksliausiai nustatoma atliekant tiesioginæ raumens stimuliacijà, o tai nëra áprasti - nis me to das, to dël kol kas tai ko mas tik moks li niuo se ty ri - muo se). Rau mens ar ner vo biop si ja, áta riant kri ti niø bûk liø polineuropatijà ar miopatijà, atliekama retai, bent jau dël to, kad ty ri mas yra in va zy vus, ir jo re zul ta tas ið es mës ne - pa kei èia gy dy mo tak ti kos. Tai gi, ne sant ga li my biø at skir ti mio pa ti jos ir po li neu ro pa ti jos ir þi nant, kad jos daþ nai pa - sireiðkia kartu, tokie terminai, kaip KBNRP (kritiniø bûk - liø neu ro rau me ni nis pa þei di mas), CRI MY NE (kri ti niø bûk liø mio pa ti ja ir (ar) neu ro pa ti ja, angl. CRitical Illness MY o pat hy and/or NEu ro p a t hy) ar KBNM (kri ti niø bûk liø neu ro mio pa ti ja), yra vi sið kai tin ka mi [5]. KAIP DAÞ NAI PA SI REIÐ KIA KRI TI NIØ BÛK LIØ NEU RO RAU ME NI NIS PA ÞEI DI MAS? Tiks lus KBP ir KBM pa pli ti mas në ra þi no mas dël skir tin - gø tir tø as me nø po pu lia ci jø, ávai riø ti ria mo sios po pu lia ci - jos ri zi kos veiks niø, tai ky tø diag nos ti kos kri te ri jø ir ið ty ri - mo lai ko bei me to di kos [6]. KBNRP paplitimui vertinti yra svarbus pasirinktas diag nos ti kos me to das. Neu ro lo gi nis áver ti ni mas dël sa vo ri bo tu mo yra ma þiau jaut rus nei ENMG ty ri mas [6, 7], tai - gi, vien tik ver ti nant kli ni ki næ bûk læ ar skun dus, daug po li - neu ro pa ti jos ar mio pa ti jos at ve jø lie ka ne diag no zuo ta. Ið ki tos pu sës, ENMG ty ri mo me tu ga li bû ti nu sta to mas kli - nið kai ne reikð min gas pa þei di mas. Svar bu ir tai, ka da ti ria - ma pe ri fe ri në ner vø sis te ma, ka dan gi, lai kui bë gant, pa þei - di mo po þy miai blanks ta ar ba kei èia si [6]. Vie nuo se ty ri - muo se ver tin tas neu ro rau me ni nio pa þei di mo pa pli ti mas as me nims, tu rin tiems to kio pa þei di mo ri zi kos veiks niø. Kituose tyrimuose tirti visi ITS gydyti pacientai, taèiau ver tin tos skir tin gos po pu lia ci jos (ser gan tys tam tik ro mis ligomis, gydyti ilgà laikà, asmenys, kuriems ilgà laikà tai - kyta mechaninë ventiliacija, ir pan.). Didëjantis KBNRP daþnis gali bûti siejamas tiek su di - dë jan èiu gy dy to jø in for muo tu mu apie ðià pa to lo gi jà, tiek su ge rë jan èiu pa cien tø su uþ si tæ su siu ávai riø or ga nø funk - ci jø ne pa kan ka mu mu ið gy ve na mu mu [8]. Pirmasis perspektyvinis KBP tyrimas atliktas 1991 m. Ið 43 pa cien tø su sep siu ir dau gi niu or ga nø dis funk ci jos sin dro mu (DODS), gy dy tø ITS 5 pa ras ir il giau, rem da - mie si ENMG kri te ri jais, N. Witt ir kt. KBP nu sta të 30 (70 %) pa cien tø, ta èiau tik 35 % (15 ið 43) ap ti ko kli ni - ki niø po li neu ro pa ti jos po þy miø [9]. Ávai riuo se ty ri muo se KBNRP daþ nis svy ruo ja nuo 24 % [10] iki 100 % [11]. Per spek ty vi nia me ste bë ji mo ty ri - me S. Na nas ir kt. kli ni ki niø KBP ir KBM po þy miø nu sta të 24 % pa cien tø (44 ið 185), gy dy tø ITS 10 die nø ir il giau. Ty rë jai su tin ka, kad KBNRP daþ nis bû tø di des nis, jei pa - cien tams neu ro rau me ni nio pa þei di mo bû tø ieð ko ma ne tik vertinant klinikinius poþymius, bet ir atliktus ENMG tyrimà [10]. A. Ten nilä ir kt. vi siems 9 ste bë tiems pa cien tams su sis te mi nio uþ de gi mi nio at sa ko sin dro mu (SU AS) ir (ar) sepsiu bei taikoma dirbtine plauèiø ventiliacija, ENMG ty - ri mu pa tvir ti no neu ro rau me ni ná pa þei di mà [11]. Ti kë ti na, kad di des në ty ri mo im tis tu rë tø áta kos KBNRP daþ niui. Sis te mi në je 29 straips niø ap þval go je KBNRP daþ nis sie kë 46 % (pa þei di mas nu sta ty tas 655 pa cien tams ið 1421) (95 % PI 43 46). Daþ niau siai nu ro dy ta ben dra KBNRP diag no zë (78 %) [12]. Nag ri në jant at lik tus ty ri mus, aki vaiz du, kad sil pnu mas ITS gydomiems pacientams yra daþnas neatsiþvelgiant á su sir gi mo prie þas tá, be veik kas ant ram pa cien tui ga li bû ti nu sta to mas kri ti niø bûk liø neu ro rau me ni nis pa þei di mas. KU RIEMS PA CIEN TAMS KRI TI NIØ BÛK LIØ NEU RO RAU ME NI NIO PA ÞEI DI MO RI ZI KA YRA DI DÞIAU SIA? Daþniausias literatûroje minimas KBNRP rizikos veiks - nys yra DODS. Daþ niau sia DODS prie þas tis yra sun kus sep sis ar sep si nis ðo kas, taip pat ki tos kri ti nës bûk lës, pa - vyz dþiui, ûmi nis pan kre a ti tas, dau gy bi niai su þa lo ji mai ar ðir dies su sto ji mas [8]. Glau dus DODS ir KBNRP ry ðys lei - dþia gal vo ti, kad pe ri fe ri nës ner vø ir rau me nø sis te mos pa - þei di mas yra dar vie nas ið or ga nø funk ci jos ne pa kan ka mu - mo ið raið kø. Ki tas ga li mas ri zi kos veiks nys sil pnu mui ið si vys ty ti ITS yra uþsitæsusi imobilizacija. Þinoma, kad gulimas re - þi mas su au gu sia jam þmo gui rau me nø jë gà su ma þi na 1 % per pa rà. Ir nors vien tik imo bi li za ci ja ne ga li pa aið kin ti sunkios tetraparezës ar tetraplegijos, ankstyva fizinë tera - pi ja ga li bû ti vie nas ið pre ven ci jos me to dø [8]. Ty ri muo se áro dy tas KBNRP ir hi per gli ke mi jos ry ðys [10, 13, 14]. Tai pa tvir ti na ir sis te mi në KBNRP bei jo ri zi - kos veiks niø ap þval ga [12]. Lie tu vo je ir pa sau ly je jau ke le - tà metø taikoma intensyvi insulino terapija, dël to tikëtina, kad reali hiperglikemijos átaka KBNRP iðsivystyti ðiuo metu maþiau reikðminga. Ki ti daþ nai li te ra tû ro je nu ro do mi KBNRP ri zi kos veiks niai yra ITS sky riu je ski ria mi vais tai kor ti kos te roi - dai ir vais tai, trik dan tys im pul so per da vi mà neu ro rau me ni - ne jungtimi (NRJ). Kor ti kos te roi dø reikð më lie ka prieð ta rin ga. Kai ku - riuo se ty ri muo se nu ro do mas KBNRP ir kor ti kos te roi dø ry ðys [15 17], pa vyz dþiui, B. de Jong he nu sta të, kad pa - cien tams, ku riems ski ria ma kor ti kos te roi dø, ðan sai ágy ti KBNRP pa di dë ja 5,3 kar to (OR = 5,3; 95 % PI 1,9 14,6; p = 0,001) [15]. Ki tuo se ty ri muo se gliu ko kor ti koi dø sky ri - mas ne bu vo su si jæs su KBNRP [18]. G. Her mans ir kt. áro - dë, kad gliu ko kor ti koi dai ga li ap sau go ti nuo ITS ágy to silp nu mo, jei juos ski riant pa lai ko ma tin ka ma gliu ko zës 256

3 Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà kon cen tra ci ja krau jy je [13]. Kol kas ne þi no ma, ar prie ðuþ - de gi mi nis gliu ko kor ti koi dø po vei kis nau din gas kri ti në mis li go mis ser gan èiø as me nø rau me nims ar ner vams. Vaistai, trikdantys impulso perdavimà NRJ, skiriami kar tu su gliu ko kor ti koi dais, yra su si jæ su rau me nø sil pnu - mu gy dant ast mi næ bûk læ [19]. Ðie pre pa ra tai ga li kaup tis organizme ir sukelti ilgalaikæ NRJ blokadà, jie taip pat gali tiesiogiai toksiðkai veikti raumenis ir padidinti jø jautrumà ne igia mam kor ti kos te roi dø po vei kiui [8]. Ta èiau tik J. Gar na cho-mon te ro áro dë kad vais tai, trik dan tys im pul so per da vi mà NRJ, yra reikð min gai su si jæ su KBNRP (OR = 16,32; PI 1,34 199; p = 0,0008) [18]. B. de Jong he ir ko le gos [15] nu sta të, kad ITS ágy tas silp nu mas bu vo 4 kar tus daþ nes nis mo te rims nei vy rams. Prieþastys nëra þinomos, taèiau autoriai spëjo, kad átakos gali turëti maþesnë moterø raumenø masë. A. Klimaðaus - kas, ty ræs 7 pa ras ir il giau ITS gy dy tus li go nius, ry ðio tarp KBNRP ir lyties nenustatë [20]. Api ben dri nant ga li ma pa sa ky ti, kad sis te mi nio uþ de gi - mi nio at sa ko sin dro mas (SU AS) ir DODS yra pa grin di niai KBP rizikos veiksniai. Galimi rizikos veiksniai: hiperglike mi ja, bûk lës sun ku mas, il ges nis gy dy mas ITS. KBM ri - zikos veiksniai maþiau þinomi. Labiausiai tikëtina á venà ski ria mø kor ti kos te roi dø ir NRJ blo kuo jan èiø vais tø áta ka bei SU AS ir bûk lës sun ku mas. KO KIA YRA KRI TI NIØ BÛK LIØ NEU RO RAU ME NI NIO PA ÞEI DI MO PATOGENEZË? Tikëtina, kad KBNRP atsiranda dël daugelio prieþasèiø [19]. Ið vie nos pu sës, ka dan gi KBM ir KBP daþ nai pa si - reiðkia kartu, tikëtini bendri patofiziologiniai mechaniz - mai, ta èiau KBP ir KBM ga li bû ti du at ski ri su tri ki mai, tu - rin tys vie nà ar ke lis ben drus me dia to rius [21]. Iðskirtinis KBNRP poþymis yra klinikiniø ir elektrofizio lo gi niø po ky èiø anks ty vas pa si reið ki mas ir gráþ ta mu - mas. J. Khan ir kt. dau giau nei pu sei pa cien tø ENMG ty ri - mo me tu nu sta të ner vø pa þei di mo po þy miø per 72 val. nuo kri ti nës li gos (sun kaus sep sio) pra dþios [22]. Ner vo ar rau - mens biop si jo je po ky èiø ga li ne bû ti ar ran da ma tik ne di de - lë rau mens skai du lø ne kro zë [2]. K. No vak ir ko le gos eks - pe ri men ti nia me ty ri me nu sta të nat rio ka na lø ak ty vu mo su - ma þë ji mà sep siu uþ krës tø þiur kiø uþ pa ka li niø ðak ne liø sen so ri niuo se ak so nuo se [23], pa aið ki nan tá gráþ ta mà ak so - nø pa þei di mà anks ty vo je KBP sta di jo je. Ðie duo me nys ro - do, kad ner vø ir rau me nø pa þei di mas bent jau pra dþio je yra funk ci nis, be ne gráþ ta mø struk tû ri niø po ky èiø, toks pats kaip ir ki tuo se ne pa kan ka mai funk cio nuo jan èiuo se or ga - nuo se. Tai gi, KBP ir KBM në ra izo liuo ti pa þei di mai, o yra su dë ti në dau gi nio or ga nø funk ci jø su tri ki mø da lis [2]. Ta - èiau në ra þi no mas ry ðys tarp su ma þë ju sio ak so no jaud ru - mo ir ak so no de ge ne ra ci jos, ar pri slo pin tas ak so no ge bë ji - mas per duo ti ner vi ná im pul sà per ei na á jo ny ki mà. Ga li bû - ti, kad or ga niz me vyks ta du ne su si jæ pro ce sai: vie nas su - ma þi na ak so no jaud ru mà, ki tas su ke lia jo de ge ne ra ci jà. Prieðingai, sumaþëjæs jaudrumas ir aksono degeneracija ga li bû ti vie no pro ce so da lis, juos ski ria tik pro ce so sun ku - mas. Or ga nø funk ci jos su trin ka dël sis te mi nio krau ja gys liø en do te lio ir pa ren chi mi niø or ga nø làs te liø pa þei di mo [24]. Ch. Bol ton ir kt. ið kë lë hi po te zæ, kad at ski rø ner vø skai du lø su pan èio dan ga lo (en do neu riu mo) mik ro vas ku li niai po ky - èiai yra svar biau si vys tan tis pe ri fe ri niø ner vø pa þei di mui kri ti niø bûk liø me tu [25]. Su tri kus ener gi jos ga my bai neu - ro ne, su trin ka struk tû ri niø bal ty mø trans por tas ak so nu, ska ti na ma ak so no de ge ne ra ci ja, pra si de dan ti dis ta li në se skai du los da ly se. Ener gi jos apy kai tos su tri ki mais ga li ma pa aið kin ti anks ty vus elek tro fi zio lo gi nius po ky èius. F. Fen zi ir kt. ver ti no 22 pa cien tø su KBNRP ner vo biop si - jas ir imu no his to che mi nius ty ri mus. Ty rë jai nu sta të, kad en do neu riu mo ir epi neu riu mo krau ja gys liø làs te lë se reikð - mingai padidëja E-selektino kiekis. E-selektinas tai viena ið ak ty viø me dþia gø, pa de dan èiø leu ko ci tams pri sit vir tin ti prie endotelio ir patekti ið kraujo á tarplàsteliná tarpà ar en - do neu riu mà, taip su trik do ma bar je ri në en do te lio funk ci ja ir su ke lia mas au di niø pa þei di mas. Nor ma lio mis sà ly go mis E-se lek ti nas smul kiø krau ja gys liø en do te ly je në ra eks pre - suo ja mas, eks pre si ja ro do reikð min gà en do te lio làs te liø aktyvacijà. E-selektino ekspresijà endotelio làstelëse ska - ti na pro uþ de gi mi niai ci to ki nai, pa vyz dþiui, tu mo ro ne kro - zës faktorius TNF- ir interleukinas 1. Vietiðkai gaminami ci to ki nai pa di di na krau ja gys liø pra lai du mà, ir þa lo jan èios me dþia gos pa ten ka á en do neu riu mà [26]. Hiperglikemija ir hipoalbuminemija yra susijusios su blo ges ne pe ri fe ri niø ner vø funk ci ja. Gliu ko zës kie kio pa - di dë ji mas ir al bu mi no kie kio su ma þë ji mas daþ nai nu sta to - mi sepsio metu. Hiperglikemija yra susijusi su rezistentið - ku mu in su li nui. Eks pe ri men tuo se áro dy ta, kad hi per gli ke - mi ja pa di di na krau ja gys lës re zis ten tið ku mà, pa blo gi na pe - ri fe ri nio ner vo krau jo ta kà. Tai su ke lia en do neu riu mo hi - pok si jà. Hi pok si ja pa þei dþia mi to chon dri jas ir su trik do struk tû ri niø bal ty mø trans por tà ak so nu. Tai kant in ten sy - vià in su li no te ra pi jà, ste bi mas neu ro pa ti jos po þy miø re gre - sa vi mas [2, 25]. W. Z Grag gen ir ko le gos at li ko ner vo jaud ru mo ty ri - mus 10 pa cien tø su KBP. Eks pe ri men to me tu nu sta ty ta, kad pa cien tø su KBP pe ri fe ri niai ner vai yra nuo la ti nës de - poliarizacijos bûklës. Autoriai aiðkina, kad galimos ilga - laikës depoliarizacijos ir jos lemto sumaþëjusio nervø jaud ru mo prie þas tys as me nims su inks tø funk ci jos ne pa - kan ka mu mu ga li bû ti pa di dë jæs ka lio kie kis en do neu riu - me. As me nims, ku riø inks tø funk ci ja ne su tri ku si, ner vo jaud ru mo su tri ki mà ga li su kel ti au di niø hi pok si ja dël mik - rocirkuliacijos sutrikimo ir metabolinës acidozës. Taip pat reikðmës gali turëti abiejø ðiø reiðkiniø kombinacija [27]. Iðsamiais centrinës ir periferinës nervø sistemos pato - histologiniais tyrimais patvirtinta motoriniø ir sensoriniø skai du lø ak so ni në de ge ne ra ci ja KBP me tu [2], taip pat nu - ga ros sme ge nø pe ri fe ri niø mo to ri niø neu ro nø þu vi mas dël ak so nø de ge ne ra ci jos [25]. Rau mens biop si jo je KBP me tu nu sta to ma tiek 1, tiek 2 ti po rau me nø skai du lø at ro fi ja [2], t. y. ant ri niai po ky èiai dël ak so nø þu vi mo. Rau me nø at ro fi ja yra vie nas sep sio po þy miø. Kri ti niø bûk liø me tu grei tai ma þë ja bal ty mø kie kis rau me ny se dël 257

4 pa di dë ju sio pro te o li ti niø fer men tø ak ty vu mo [28]. Su ski - lu siø bal ty mø ami no rûgð tys trans por tuo ja mos á ke pe nis, èia jos teikia energijos, sintetinamas gliutationas ir ûmios fazës baltymai. Greièiausiai skyla miofibriliø baltymai (ak ti nas, mio zi nas), su da ran tys % rau mens bal ty - mø, dël to nyks ta mio zi no fi la men tai, pa si kei èia sar ko me - rø iðsidëstymas ir pasireiðkia raumens atrofija [2]. Rau mens biop si jo je KBM me tu nu sta to ma rau me nø skai du lø at ro fi ja (vy rau ja 2 ti po mio ci tø ny ki mas), ávai raus laipsnio raumenø skaidulø nekrozë ir regeneracija, taèiau lim fo ci tø in fil tra ci ja ne bû din ga. Elek tro ni nës mik ro sko pi - jos metodu stebimi intramiofibrilinio tinklo pokyèiai ir ið dalies ar visiðkai sumaþëjæs miozino ATPazës reaktyvu - mas ne nek ro zi në se skai du lo se [29]. Bû din giau sias po þy - mis mio zi no (sto ro jo fi la men to) ne te ki mas [7]. Paciento imobilizacija taip pat sukelia raumenø atrofi - jà. Rau me nø at ro fi ja pra si de da per va lan das nuo lo vos re - þi mo ar gi laus slo pi ni mo pra dþios. Net svei ki as me nys ga li ne tek ti di de lës rau me nø ma sës ir jë gos per 10 lo vos re þi mo die nø. Me cha ni në ven ti lia ci ja ga li bû ti pa grin di nis dia - frag mos rau me nø at ro fi jos ir sil pnu mo etio lo gi nis veiks - nys, ypaè jei pa cien tui slo pi na ma sà mo në [25]. Rau me nø sil pnu mà ga li su kel ti rau mens skai du los funk ci jos su tri ki mas, ne pri klau san tis nuo rau mens ma sës. Tiek azo to ok si das, tiek re ak ty vu sis de guo nis slo pi na mio - fib ri liø bal ty mø kontr aktiliðkumà, taip su ma þin da mi rau - mens su si trau ki mo jë gà. Ok si da ci ná stre sà rau me ny se ga li su kel ti ávai rûs uþ de gi mà ska ti nan tys ci to ki nai, pa vyz dþiui, TNF-. Gy vû nø mo de liuo se pa di dë jæs sim pa ti nës ner vø sis te mos ak ty vu mas (reið ki nys, bû din gas kri tið kai sun kios bûklës ligoniams) sutrikdo kalcio apykaità làstelëje, taip su kel da mas ne efek ty vius rau mens su si trau ki mus [21]. Griau èiø rau me nø funk ci jà uþ tik ri na jaud ri rau mens skai du los memb ra na, tai re gu liuo ja jo nø ka na lai [21]. M. Rich ir M. Pin ter tei gia, kad kri ti niø bûk liø mio pa ti jai ið si vys ty ti yra reikð min gas nat rio ka na lø ak ty vu mo slo pi - ni mas. Gy vû nø kri ti niø bûk liø mio pa ti jos mo de ly je ðie au - to riai nu sta të grei tø jø nat rio ka na lø po ky èius, dël ku riø rau mens skai du los tam pa ne jaud rios [30]. Ðie ste bë ji mai pa tvir ti na ágy tos ka na lo pa ti jos hi po te zæ nat rio ka na lø po ky èiai su ke lia rau mens skai du los de po lia ri za ci jà ra my - bës me tu, rau mens skai du la tam pa ne jaud ri. Gy vû nø kri ti niø li gø ir sep sio mo de liuo se nu sta to mas mitochondrijø funkcijø sutrikimas, pasireiðkiantis mito - chon dri jø tan kio su ma þë ji mu, su ma þë ju siu de guo nies su - var to ji mu, ok si da ci niu fos fo ri li ni mu ir pa di dë ju sia lais vø - jø ra di ka lø ga my ba. Su tri kus mi to chon dri jø funk ci jai, làs - te lë ne ten ka ener gi jos, tai pa grei ti na rau mens nuo var gá ir su ke lia sil pnu mà [21]. KAIP IÐ VENG TI IR KAIP GY DY TI? Iki ðiol në ra áro dy ta, kad KBP ar KBM gy dy mas yra veiks - min gas. Pir ma sis ir pa grin di nis gy dy mo tiks las yra ag re sy viai ir lai ku gy dy ti sun kià bûk læ su kë lu sià li gà [7]. Ag re sy vus ir lai ku pradëtas sep sio gy dy mas pa de da ap sau go ti nuo ITS ágy to sil pnu mo [31]. Ty ri mai ro do, kad in ten sy vi in su li no te ra pi ja, pa lai kant gliu ko zës kon cen tra ci jà krau jy je nuo 4,4 iki 6,1 mmol/l, sta tis tið kai reikð min gai su ma þi na KBNRP ri zi kà (OR = 0,61, 95 % PI 0,43 0,92, p = 0,02) [13]. Coch ra ne ap þval gos duo me ni mis, in ten sy vi in su li no te ra pi ja reikð - min gai su ma þi no KBM/KBP ri zi kà (n = 2748, RR = 0,70, 95 % PI 0,60 0,82) [32]. Ta èiau dël di des nës ne pa gei dau - jamø reiðkiniø ir mirðtamumo rizikos, intensyvi insulino te ra pi ja ne ga li bû ti re ko men duo ja ma tik kri ti niø bûk liø po - li neu ro pa ti jos pro fi lak ti kai [33]. Jei gy dy to jø ir slau gy to jø ko man da mo ka ati dþiai kon tro liuo ti gliu ko zës kie ká krau - jy je, pa cien tams su reikð min gu rau me nø sil pnu mu ar pa - cien tams su sun kiu sep siu, DODS ar il ga lai ke DPV tiks lin - ga pa lai ky ti gliu ko zës kon cen tra ci jà nuo 6,0 iki 8,3 mmol/l [5]. Nors duo me nys dël kor ti kos te roi dø sky ri mo yra prieð - ta rin gi, J. Kress ir J. Hal re ko men duo ja juos skir ti ma þiau - sio mis do zë mis ir tik esant bû ti ny bei dël gau saus ða lu ti nio po vei kio [19]. KBP ar KBM gy dy ti kor ti kos te roi dai ne ga li bû ti re ko men duo ja mi [32]. Per spek ty vi nia me ne kon tro liuo ja ma me ty ri me, ku ria - me 33 pa cien tams su DODS (16 pa cien tø nu sta ty ta gram - neigiamø bakterijø sukelta septicemija) skirta 0,9 mg/kg in tra ve ni nio imu nog lo bu li no 3 die nas, toks gy dy mas pa - dë jo ið veng ti KBP [34], ta èiau, sie kiant su for mu luo ti re ko - men da ci jas, tiks lin ga at lik ti di des nius per spek ty vi nius pla - ce bu kon tro liuo ja mus ty ri mus. Visas tolimesnis medikamentinis gydymas tëra palai - ko ma sis. Nemaþa paþanga pasiekta pradëjus taikyti ankstyvà re - a bi li ta ci ná gy dy mà dar in ten sy vio sios te ra pi jos sky riu je. Ankstyva reabilitacija gali bûti sëkmingai taikoma ITS, jei pacientai nëra slopinami ar jiems neskiriama vaistø, trikdan èiø im pul so pli ti mà NRJ, ir jei ITS per so na las bei pa - cientø artimieji pasiruoðæ dirbti su asmenimis, kuriems tai - ko ma dirb ti në plau èiø ven ti lia ci ja [31]. Pro gre sy vi re a bi li - ta ci ja (pvz., pa sy vûs ju de siai, ak ty vûs ju de siai lo vo je, së - dëjimas lovoje, persikëlimas á veþimëlá) pagerina judrumà. Tai gali sumaþinti raumenø atrofijà ir pagerinti jëgà bei funk cio na vi mà. Áro dy ta, kad mo bi li za ci ja ir fi zi niai pra ti - mai su ma þi na ok si da ci ná stre sà, uþ de gi mà, ap sau go nuo re zis ten tið ku mo in su li nui ir smul kiø jø krau ja gys liø dis - funk ci jos [35]. W. Schweic kert ran do mi zuo ta me kli ni ki - niame tyrime árodë, kad ankstyva fizinë terapija sumaþino KBP ir KBM ri zi kà 82 pa cien tams ið 104 (RR = 0,62, 95 % PI 0,39 0,96) [36]. Nors il ga lai kë anks ty vos re a bi li - ta ci jos nau da kol kas në ra nu sta ty ta, re ko men duo ja ma su - kurti ir pradëti taikyti ankstyvos ITS reabilitacijos protokolà [31]. Reabilitacijà siûloma tæsti iki pat pasveikimo na - muo se [19]. D. In ti so ir ben dra dar biai nu sta të, kad, tai kant ilgalaiká reabilitaciná gydymà iðvykus ið ITS, galima pa - siek ti ge rø funk ci nës bûk lës re zul ta tø ið 42 pa cien tø su sun kia ne ga lia (Bar tel in dek sas 16,7 ± 8,6) po 5 me tø 31 vi - sið kai ar ið da lies pa svei ko (Bar tel in dek sas 93,9 ± 6,1), ir tik 6 pa cien tai li ko su sun kia ne ga lia [37]. 258

5 Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà J. Kress siûlo ankstyvà reabilitacijà derinti su sumaþin - ta ar netaikoma sedacija (kasdieninis sedacijos nutrauki - mas nemieganèiam pacientui) taktika, kuri pasiteisino kli ni ki niuo se ty ri muo se [38]. Nau jes nës re a bi li ta ci jos me to di kos, pa vyz dþiui, neu - roraumeninë elektrinë stimuliacija ir dviraèio ergometrija, ga li bû ti nau din gas pa pil do mas gy dy mas anks ty vos ITS re a bi li ta ci jos pro gra mo je. Neu ro rau me ni nës elek tri nës sti - muliacijos (NRES) metu nedidelio stiprumo elektriniai im pul sai per pa vir ði nius elek tro dus su ke lia pa sy vius rau - mens su si trau ki mus. Sis te mi në je 8 ty ri mø ap þval go je pri - ei ta prie ið va dos, kad kar tu su ápras ta me di ci ni ne prie þiû ra tai ky ti NRES yra efek ty viau nei vien tik ápras ti në me di ci - ni në prie þiû ra ar ne tik ra NRES, ap sau gant nuo ITS ágy to sil pnu mo [39]. C. Rout si ir ko le gø vyk dy ta me ran do mi - zuotame klinikiniame tyrime KBP ir KBM daþnis buvo ma þes nis tai kant NRES (RR = 0,32, 95 % PI 0,10 1,01), ta èiau ðis po vei kis bu vo sta tis tið kai ne reikð min gas [40]. Dviraèio mynimo pratimai gali sustiprinti raumenis ir pa - di din ti ju de siø am pli tu dæ tiek bud riems pa cien tams (ak ty - vus dvi ra èio my ni mas), tiek slo pi na miems (pa sy vus dvi ra - èio mynimas). Norint rekomenduoti ðias reabilitacijos me - todikas pacientams su KBNRP, reikia atlikti iðsamius perspek ty vi nius kli ni ki nius ty ri mus [35]. No rint ið veng ti kvë pa vi mo rau me nø funk ci jos su tri ki - mo ITS, tiks lin ga anks ty va ir op ti ma li kvë pa vi mo rau me - nø mo bi li za ci ja, ap gal vo tas kvë pa vi mà slo pi nan èiø anes - te ti kø ir NRJ blo kuo jan èiø vais tø sky ri mas bei tin ka mo ven ti lia ci jos me to do, lei dþian èio spon ta ni ná kvë pa vi mà, parinkimas. Imobilizacija, uþdegimas ir nepakankama mity ba ga li su kel ti rau me nø ka ta bo liz mà ir ny ki mà kri ti nës bûk lës me tu. Anks ty vas en te ri nis mai ti ni mas su ma þi na ITS pacientø mirðtamumà ir sergamumà [31]. Api ben dri nant ga li ma teig ti, kad, sie kiant ið veng ti ITS ágy to sil pnu mo, tiks lin ga lai ku ir ag re sy viai gy dy ti kri ti næ bûk læ su kë lu sià li gà, tai ky ti anks ty và re a bi li ta ci ná gy dy mà ir uþ tik rin ti adek va tø kvë pa vi mo rau me nø dar bà. KO KIOS YRA KRI TI NIØ BÛK LIØ NEU RO RAU ME NI NIO PA ÞEI DI MO IÐ EI TYS? Per pas ta ruo sius 20 me tø ITS gy dy tø pa cien tø ið gy ve na - mu mas reikð min gai pail gë jo [19]. Ta èiau il gas gy dy mas in ten sy vio sios te ra pi jos sky riu je tu ri ne igia mos áta kos su svei ka ta su si ju siai gy ve ni mo ko ky bei [20, 41]. Di dþiau sià áta kà ITS gy dy tø pa cien tø fi zi niam ak ty vu mui (po 6 më ne - siø po ið vy ki mo ið ITS) tu ri il ges në nei 120 val. me cha ni në ventiliacija, KBNRP ir terapiniø intervencijø skaièius ið - kë li mo ið ITS me tu [20]. Nu sta ty ta, kad di dþiau sios pro - ble mos, ið gy ve nus kri ti næ li gà, su si ju sios su neu ro rau me - ni niais ir neu rop si cho lo gi niais su tri ki mais [42]. KBP ir KBM gali sukelti ilgalaikæ sunkià negalià pacientams po kri ti nës li gos [2]. Api ben dri nus 36 ty ri mø re zul ta tus, N. Lat ro ni co ir ko le gø sis te mi në je ap þval go je nu ro do ma, kad be veik treè da lis pa cien tø, sir gu siø KBP, KBM ar ba abiem ðio mis li go mis, pra ëjus vi du ti nið kai 3 6 më ne siams (ste bë ji mas tru ko iki 8 m.) po ið vy ki mo ið ITS vis dar bu vo neágalûs (jiems nustatyta tetraplegija, tetraparezë ar paraplegija); nuolatiniai lengvi sutrikimai (sumaþëjæ ar iðnykæ saus gys liø re flek sai, pirð ti niø ar ba ko ji niø ti po ju ti mo su - tri ki mai, rau me nø at ro fi ja, skaus min gos hi pe res te zi jos) nu sta ty ti net ir pa cien tams be funk ci jø su tri ki mø [43]. Dau gë ja duo me nø, kad KBP ir KBM ið ei tys yra skir tin - gos. Tà pa tvir ti na S. Flet cher ir ko le gø ty ri mas, ku ria me da ly va vo 22 pa cien tai, gy dy ti ITS 28 die nas ir il giau. Pa - kar to ti nio ver ti ni mo me tu po më ne siø (me dia na 42,5 mën.) au to riai nu sta të, kad nuo la ti nis sil pnu mas ir li kæ motorinis ir sensorinis neurologiniai deficitai labai daþni ið gy ve nu siems il ga lai ká gy dy mà ITS (ju ti mo su tri ki mø nu - sta ty ta 27 % pa cien tø, mo to ri kos 18 %, ju ti mø ir mo to ri - kos 14 %) [44]. M. Her rid ge ir ko le gos ste bë jo pa cien tus su ûmi niu re - spi racinio di stre so sin dro mu 5 me tus po ið vy ki mo ið sta - cio na ro. Rau me nø sil pnu mas ir funk ci jos su tri ki mas bu vo daþ nas pa cien tams po 1 me tø ste bë ji mo, fi zi nës bûk lës pa - ge rë ji mas bu vo ne vi sið kas ir po 5 ste bë ji mo me tø [16, 42]. Jei pa cien tui diag no zuo ja ma KBP, dau gu ma pa sveiks - ta ið da lies (sun ki KBP) ar ba vi sið kai (leng va ar vi du ti nio sun ku mo KBP) [19]. Ið 29 pa cien tø su KBP, po 1 me tø nuo la ti nis mo to ri nis su tri ki mas nu sta ty tas 5 (22 % ið gy ve - nu siø) [45]. Ki ta me ty ri me ið 4 pa cien tø su nu sta ty ta KBP, po 1 me tø vie nas pa svei ko, vie nam ið li ko tet ra ple gi ja, dviem kli nið kai reikð min gas rau me nø sil pnu mas [46]. U. Zif ko ty ri me ið 26 pa cien tø su KBP, 13 pa kar to ti nai tir ti po mën., ið jø tik 2 pa cien tø (15 %) neu ro lo gi nis ið - ty ri mas bu vo nor ma lus, 6 nu sta ty ta kli ni ki niø po li neu ro - pa ti jos po þy miø (46 %), vi siems 13 pa cien tø ras ta elek tro - fi zio lo gi niø pa ki ti mø bent vie na me ner ve [47]. A. Semmler ir kolegos, prieðingai nei kiti autoriai, ste - bëjo labai palankias polineuropatijos iðeitis: tyrime 51 pa - cien tas pa kar to ti nai ap þiû rë tas pra ëjus 6 24 më ne siams po il go gy dy mo ITS. 21 pa cien to su KBP rau me nø jë gos, ver - ti nant 5 ba lø sis te ma, ben dra vi du ti në ba lø su ma bu vo 56 (47 60), o pa cien tø be KBP ben dra vi du ti në rau me nø jë gos ba lø su ma bu vo 60 (58 60) (p < 0,001) [48]. Pacientai su KBM, iðgyvenæ kritinæ ligà, daþniausiai vi sið kai pa sveiks ta per sa vai tes ar më ne sius [7, 46]. KBM ne abe jo ti nai yra su si ju si su uþ si tæ su siu gy dy mu ITS ir di - des në mis gy dy mo sà nau do mis: pa cien tai su KBM po ke - pe nø transp lan ta ci jos gy dy ti ITS 49 ± 36 die nas, ly gi nant su 14 ± 14 d. pa cien tais be KBM [17]. S. Koch ir kt. nu sta të, kad pa cien tams su KBP ir KBM po 1 me tø po ið vy ki mo ið ITS la biau bû din gas sun kus funk - cinis sutrikimas ir jutimo sutrikimai, áskaitant skausmingà po li neu ro pa ti jà, nei pa cien tams su KBM [49]. API BEN DRI NI MAS KBNRP yra daþ na gy dy mo ITS kom pli ka ci ja. Nors reikð - min gai pa dau gë jo in for ma ci jos apie ðios pro ble mos daþ ná, prie þas tis ir pa to fi zio lo gi nius me cha niz mus, në ra su kur ta vais tø jai gy dy ti ar efek ty viø pro fi lak ti kos prie mo niø. Ðiuo 259

6 me tu pri ei na ma anks ty va diag nos ti ka (neu ro lo gi nis ir neu - rofiziologinis iðtyrimas). KBM ir KBP diferenciacija gali pa dë ti nu spë ti prog no zæ, anks ty vas re a bi li ta ci nis gy dy mas nau din gas esant abiem bûk lëms. Re ko men duo ja me tiek neu ro lo gams, tiek in ten sy vio sios te ra pi jos gy dy to jams ne - pamirðti atkreipti dëmesá á periferiniø nervø ir raumenø funk ci jà, diag no zuo ti kri ti niø bûk liø neu ro rau me ni ná pa - þeidimà ir skirti reikalingà medikamentiná ir nemedika - men ti ná gy dy mà. Gauta: Priimta spaudai: Literatûra 1. Bolton CF, Gilbert JJ, Hahn AF, et al. Polyneuropathy in crit - i cally ill pa tients. Jour nal of Neu rol ogy, Neu ro surgery, and Psy chi a try 1984; 47: Latronico N, Bolton CF. Crit i cal ill ness polyneuropathy and myopathy: a ma jor cause of mus cle weak ness and pa ral y sis. Lan cet Neurol 2011; 10: Bednarik J, Lukas Z, Vondracek P. Crit i cal ill ness poly - neuro myopathy: the electrophysiological com po nents of a com plex en tity. In ten sive Care Med 2003; 29: Latronico N, Fenzi F, Recupero D, et al. Crit i cal ill ness myopathy and neu rop a thy. Lan cet 1996; 347: Latronico N, Rasulo FA. Pre sen ta tion and man age ment of ICU myopathy. Curr Opin Crit Care 2010; 16: Latronico N, Peli E, Botteri M. Crit i cal ill ness myopathy and neu rop a thy. Curr Opin Crit Care 2005; 11: Lacomis D. Neuromuscular dis or ders in crit i cally ill pa tients: re view and up date. Clin i cal Neuromuscular Dis ease 2011; 12: De Jonghe B, Lacherade JC, Sharshar T. In ten sive care unitacquidred weak ness: Risk fac tors and pre ven tion. Crit Care Med 2009; 37: S Witt N, Zochodne D, Bolton CF, et al. Pe riph eral nerve func - tion in sep sis and mul ti ple or gan fail ure. Chest 1991; 99: Nanas S, Kritikos K, Angelopoulos E, et al. Pre dis pos ing fac - tors for crit i cal ill ness polyneuromyopathy in a multidisci - plinary in ten sive care unit. Acta Neurol Scand 2008; 118: Tennilä A, Salmi T, Pettilä V, at al. Early signs of crit i cal ill - ness polyneuropathy in ICU pa tients with sys temic in flam - ma tory re sponse syn drome or sep sis. In ten sive Care Med 2000; 26: Stevens RD, Dowdy DW, Mi chaels RK, et al. Neuromuscu - lar dys func tion ac quired in crit i cal ill ness: a sys tem atic re - view. In ten sive Care Med 2007; 33: Hermans G, Wilmer A, Meersseman W, et al. Im pact of in - ten sive insuline ther apy on neuromuscular com pli ca tions and ven ti la tor de pend ency in the med i cal in ten sive care unit. Am J Respir Crit Care Med 2007; 175: Bercker S, Weber-Carstens S, Deja M, et al. Crit i cal ill ness polyneuropathy and myopathy in pa tients with acute re spi ra - tory dis tress syn drome. Crit Care Med 2005; 33: De Jonghe B, Sharshar T, Lefaucher JP, et al. Pa re sis ac - quired in the in ten sive care unit. A pro spec tive multicenter study. JAMA 2002; 288: Herridge MS, Cheung AM, Tan sey CM, et al. One-year out - comes in sur vi vors of the acute re spi ra tory dis tress syn - drome. N Engl J Med 2003; 348: Campellone JV, Lacomis D, Kramer DJ, et al. Acute myo - pathy af ter liver trans plan ta tion. Neu rol ogy 1998; 50: Garnacho-Montero J, Madrazo-Osuna J, Gar cia- Garmendia JL, et al. Crit i cal ill ness polyneuropathy: risk fac - tors and clin i cal con se quences. A co hort study in sep tic pa - tients. In ten sive Care Med 2001; 27: Kress JP, Hal JB. ICU-ac quired weak ness and re cov ery from crit i cal ill ness. N Engl J Med 2014; 370: Klimaðauskas A. Ligoniø, ilgai gydytø intensyviosios te ra pi - jos skyriuje, gyvenimo kokybës pokyèiai ir jø rizikos veiks - niai. Daktaro disertacija. Vilnius, Vilniaus universitetas, Dos Santos C, Batt J. ICU-weak ness: mech a nisms of dis abil - ity. Curr Opin Crit Care 2012; 18: Khan J, Har ri son TB, Rich MM, et al. Early de vel op ment of crit i cal ill ness myopathy and neu rop a thy in pa tients with se - vere sep sis. Neu rol ogy 2006; 67: Novak KR, Nardelli P, Cope TC, et al. In ac ti va tion of so dium channels underlies reversible neuropathy during critical ill - ness in rats. J Clin In vest 2009; 119: Vosylius S. Sepsio epidemiologija, diagnostika ir in ten sy - vio ji terapija. Vilnius: UAB Vaistø þinios, Bolton CF. Neuromuscular man i fes ta tions of crit i cal ill ness. Mus cle Nerve 2005; 32: Fenzi F, Latronico N, Refatti N. En hanced ex pres sion of E-selectin on the vas cu lar en do the lium of pe riph eral nerve in crit i cally ill pa tients with neuromuscular dis or ders. Acta Neuropathol 2003; 106: Z Graggen WJ, Lin CSY, Howard RS, et al. Nerve ex cit abil - ity changes in crit i cal ill ness polyneuropathy. Brain 2006; 129: Hermans G, Vanhorebeek I, Derde S, et al. Met a bolic as pects of crit i cal ill ness polyneuromyopathy. Crit Care Med 2009; 37: S Lacomis D, Zochodne DW, Bird SJ. Crit i cal ill ness myopathy. Mus cle Nerve 2000; 23: Rich MM, Pinter MJ. Cru cial role of so dium chan nel fast in - ac ti va tion in mus cle fi ber inexcitability in a rat model of crit i - cal ill ness myopathy. J Physiol 2003; 547(2): Eikermann M, Latronico N. What is new in pre ven tion of mus cle weak ness in crit i cally ill pa tients? In ten sive Care Med 2013; 39: Hermans G, de Jonghe B, Bruyninckx F, et al. In ter ven tions for preventing critical illness polyneuropathy and critical ill - ness myopathy. Cochrane Da ta base of Sys tem atic Re views, The NICE-SUGAR Study Investigators. Intensive versus con ven tional glu cose con trol in crit i cally ill pa tients. N Engl J Med 2009; 360: Mohr M, Englisch L, Roth A, et al. Ef fects of early treat ment with immunoglobulin on critical illness polyneuropathy fol - lowing multiple organ failure and gram-negative sepsis. In - ten sive Care Med 1997; 23: Fan E. Crit i cal ill ness neuromyopathy and the role of phys i - cal ther apy and re ha bil i ta tion in crit i cally ill pa tients. Re spi - ra tory Care 2012; 57: Schweickert WD, Pohlman MC, Pohlman AS, et al. Early physical and occupational therapy in mechanically venti - lated, crit i cally ill pa tients: a ran dom ised con trolled trial. Lan cet 2009; 373: Intiso D, Amouruso L, Zarrelli M, et al. Long-term func tional out come and health sta tus of pa tients with crit i cal ill ness polyneuromyopathy. Acta Neurol Scand 2011; 123:

7 Neatsakyti klausimai apie kritiniø bûkliø neuroraumeniná paþeidimà 38. Kress JP. Daily in ter rup tion of sed a tive in fu sions in crit i cally ill pa tients. N Engl J Med 2000; 342: Maffiuletti NA, Roig M, Karatzanos E, et al. Neuromuscular elec tri cal stim u la tion for pre vent ing skel e tal-mus cle weak - ness and wast ing in crit i cally ill pa tients: a sys tem atic re view. BMC Med i cine 2013; 11: Routsi C, Gerovasili V, Vasileiadis I, et al. Elec tri cal mus cle stim u la tion pre vents crit i cal ill ness polyneuromyopathy: a ran dom ized par al lel in ter ven tion trial. Crit i cal Care 2010; 14: R Klimaðauskas A, Sereikë I, Klimaðauskienë A. Neu ro rau me - ni nio paþeidimo átaka gyvenimo kokybei po ilgo gydymo in - ten sy vio sios terapijos skyriuje. Neurologijos seminarai 2011; 15(47): Herridge MS, Tan sey CM, Matte A, et al. Func tional dis abil - ity 5 years af ter acute re spi ra tory dis tress syn drome. N Eng J Med 2011; 364: Latronico N, Shehu I, Seghelini E. Neuromuscular sequelae of crit i cal ill ness. Curr Opin Crit Care 2005; 11: Fletcher SN, Ken nedy DD, Ghosh IR, et al. Per sis tent neuromuscular and neurophysiologic ab nor mal i ties in longterm sur vi vors of pro longed crit i cal ill ness. Crit Care Med 2003; 31: Leitjen FSS, Harinck de Weerd JE, Poortvliet DCJ, et al. The role of polyneuropathy in mo tor con va les cence af ter pro - longed me chan i cal ven ti la tion. JAMA 1995; 274: Guarneri B, Bertolini G, Latronico N. Long-term out come in pa tients with crit i cal ill ness myopathy or neu rop a thy: the Ital ian multicentre CRIMYNE study. J Neurol Neurosurg Psy chi a try 2008; 79: Zifko UA. Long-term out come of crit i cal ill ness polyneuropathy. Mus cle Nerve 2000; Suppl 9: S Semmler A, Okulla T, Kai ser M, et al. Long-term neuromus - cular sequelae of crit i cal ill ness. J Neurol 2013; 260: Koch S, Wollersheim T, Bierbrauer J, et al. Long-term re cov - ery in crit i cal ill ness myopathy is com plete, con trary to polyneuropathy. Mus cle Nerve 2014; 50: UNANSWERED QUESTIONS ABOUT THE CRITICAL ILLNESS NEUROMUSCULAR ABNORMALITY Summary Crit i cal ill ness neuromuscular ab nor mal ity (CINMA) is a com - mon med i cal com pli ca tion af ter treat ment in the in ten sive care unit. In the past 30 years, the in ter est in this con di tion has sig nif i - cantly in creased. This was in flu enced by the med i cal achieve - ments, al low ing pa tients to sur vive the most crit i cal con di tions. To day we know the clin i cal pre sen ta tion of neuromuscular dam - age it pres ents with prox i mal and dis tal limb mus cle weak ness, absence or diminished tendon reflexes, and sensory impairments sug gest ing of polyneuropathy. How ever there is not suf fi cient data re gard ing the ac tual fre quency of the prob lem, risks and pathophysiological factors, and the possibilities of prevention and treat ment. In this ar ti cle we sum ma rize sci en tific pub li ca - tions that, in our opin ion, cover the most im por tant is sues of crit i - cal ill ness neuro muscular dam age. We also rec om mend that neu - rol o gists and in ten sive care spe cial ists pay at ten tion to the pe - ripheral nerve and muscle function use possible medication and non-drug ther apy in case of CINMA. Keywords: crit i cal ill ness neuromuscular ab nor mal ity, myopathy, polyneuropathy, mul ti ple or gan fail ure. 261

Neuro_2012_Nr1.vp

Neuro_2012_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Iðsëtine skleroze ir epilepsija serganèiø asmenø kognityviniø funkcijø ypatumai R. Margevièiûtë* G. Kaubrys** J. Liutkienë*** R. Mameniðkienë** A. Bagdonas**** *Uni ver sity

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę 486 Ma no drau gys tė su Drau gu Dr. Ka zys G. Amb ro zai tis Su kak tu vių reikš mė Lie tu vių iš ei vi jos kul tū rai Drau go šimt me čio ke lias tu ri di de lės

Detaliau

1 Giesmė apie kryžius

1 Giesmė apie kryžius Giedrius Kurevičius PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui KLAVYRAS (1969 m., korekcija 1976 m.) PAGONIŲ GIESMĖS Kantata mišriam chorui, soranui ir sioniniam orkestrui

Detaliau

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i

Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji i Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės Informacinio leidinio Švietimo naujienos Nr. 5 (338) priedas Vals ty bi nės kal bos at ei tis nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės Kal bos pres ti žas

Detaliau

Neuro_2010_Nr2.vp

Neuro_2010_Nr2.vp D. Butvilas* A. Kriðèiûnas* M. Endzinienë** G. Jurkevièienë** B. Ðvedaitë-Sakalauskë*** *Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika **Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika ***Vilniaus

Detaliau

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij

ISSN ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS /351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vij ISSN 1648-5874 ŠVIETIMO NAUJIENOS Informacinis leidinys RUGPJŪTIS 2015 7/351 Išlikti pasaulio piliečiu ir lietuviu Adomo Mickevičiaus nuotr. Almos Vijeikytės nuotraukos Lituanistinės mokyklos jau veikia

Detaliau

Neuro_2011_Nr2.vp

Neuro_2011_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Benzodiazepinø iðraðymo ir vartojimo tendencijos tarp pacientø, hospitalizuotø á Psichiatrijos skyriø A. Deksnytë* V. Danilevièiûtë** R. Aranauskas* G. Keburytë*** *Vilniaus

Detaliau

Neuro_2011_Nr4.vp

Neuro_2011_Nr4.vp Apþvalginiai moksliniai straipsniai A. Jasionis* R. Kaladytë-Lokominienë** * Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ** Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro med Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2009 m. Nr.8(283) ES mokslo olimpiados sidabro medaliai lietuviams Kovo 28 balandžio 5 d. Mursijos mieste

Detaliau

Neuro_2010_Nr4.vp

Neuro_2010_Nr4.vp Lengvo kognityvinio sutrikimo diagnostika Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 2003 2009 metais B. Viesulaitë* G. Kaubrys* E. Audronytë** S. Þalienë** *Vilniaus universiteto Medicinos

Detaliau

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų

Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 7 (307) Švietimo panorama Švie ti mas Lie tu vos sėk mei Renatos Česnavičienės nuotr. Nau jie nų ap žval ga...2 Pasaulis be sienų...4 XV pa sau lio

Detaliau

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1

Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS 1 2 šei mos vertybės 3 Robin Sharma šeimos VERTYBĖS Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus, užauginti išmintingus ir stiprius dvasia 4 šei mos vertybės 5 Vers ta

Detaliau

Neuro_2010_Nr3.vp

Neuro_2010_Nr3.vp Leigh sindromas: mitochondrinë liga dël piruvato dehidrogenazës trûkumo, literatûros apþvalga ir atvejo apraðymas R. Samaitienë* B. Tumienë** D. Palionis*** J. Grikinienë* N. Valevièienë*** J. Songailienë**

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa s Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pen kio li ka nuo sta bių me tų Drau go vyr. re dak to rės pa rei go se Da nu tė Bin do kie nė Ne ti kė tas pa siū ly mas Di dy sis šešta die nis, 1992 m. Ap link

Detaliau

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t

2009 M. 04/472 ISSN Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 t 2009 M. 04/472 ISSN 1732-0135 Šiame numeryje: Pasaulio lietuvio svečias Kiek vie nas kraš tas tu ri su si kur ti sa vą ją švie ti mo pro gra mą... 4 tėvynėje Fo ru mas lie tu vių iš ei vi jos spau dai...

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Trauminës vaikø smegenø komos kiekybiniø neurofiziologiniø pakitimø ir sàmonës atsikûrimo koreliacijos tyrimai R. Liesienë* V. Liesienë** I. Ulozienë*** M. Þakevièius**** *Kauno

Detaliau

Neuro_2012_Nr2.vp

Neuro_2012_Nr2.vp Originalûs moksliniai darbai Nusiskundimø atmintimi ir nuovargiu ryðys su objektyviomis kognityvinëmis funkcijomis, nuovargiu ir depresija, sergant iðsëtine skleroze R. Kizlaitienë V. Budrys G. Kaubrys

Detaliau

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu

Draugui 100. Už tikėjimą ir lietuvybę Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nu Pla tūs spau dos dar bai Iš Tė vų Ma ri jo nų is to ri jos Kun. Pra nas Garšva At nau jin tos Ma ri jo nų vie nuo li jos įsta tuo se yra pa žy mė ta, kad jos na riai tarp ki tų tiks lų rū pi na si ir spau

Detaliau

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr2.vp (Read Only) Botulino toksino veiksmingumas ir saugumas gydant idiopatinæ kaklinæ distonijà A. Klimaðauskienë* V. Budrys* V. Keris** I. Supe*** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos

Detaliau

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr1.vp (Read Only) Erkinio encefalito klinika ir liekamieji reiðkiniai didelio endemiðkumo Lietuvos regione A. Mickienë* A. Laiðkonis* G. Günther** S. Vene*** Å. Lundkvist*** L. Lindquist**** *Kauno medicinos universiteto

Detaliau

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne

Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne Laiškas redaktoriui Kot ry na Kar niaus kai tė Per pas ta rą jį pus me tį ga li ma bu vo ste bė ti, kaip Lie tu vos po li ti kai ir ži niasklai da ne pa ten kin ti ša lies įvaiz džiu už sie ny je. Iš tik

Detaliau

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t

ISSN KULTŪROS SAVAITRAŠTIS / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio t www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 KULTŪROS SAVAITRAŠTIS 2019 02 08 / penktadienis Nr. 1 (795) / Kaina 1,50 Eur Plun gės vie šo sios bib lio te kos ju bi lie jų švęs ki me kar tu! 1939 m., kai

Detaliau

Neuro_2009_Nr2.vp

Neuro_2009_Nr2.vp Klinikiniai atvejai Galimai su mikoplazmine infekcija susijæs ûminis skersinis mielitas S. Taroza V. Ðiaudytienë K. Petrikonis Kauno medicinos universiteto klinikø Neurologijos skyrius; Kauno medicinos

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Paþinimo ir motoriniø funkcijø ávertinimas prieð ir po miego arterijos stentavimo dël sunkaus laipsnio stenozës K. Ryliðkienë* N. Misonis** A. Tumlovskaja*** J. Parastajeva*** A. Liveikienë**** D. Jatuþis*

Detaliau

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č

laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks č laiškas redaktoriui Ju lius Sas naus kas Mie las Re dak to riau, Įko pęs į penk tą de šim tį, re gis, pra dė siu ti kė ti da ly kais, iš ku rių anks čiau jei ir ne ki ken da vau, tai tik rai už gry ną

Detaliau

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the

56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the 56 Tat ja na Bal tušni kie nė Kai gy ve no me jaus mais ir me nais When We Lived by Senses and Arts In the ninth decade of the 20 th century, when the stagnation all of a sudden changed into freedom of

Detaliau

Neuro_2011_Nr1.vp

Neuro_2011_Nr1.vp Klinikiniai atvejai Galvos smegenø veniniø anèiø trombozë: trys klinikiniai atvejai ir literatûros apþvalga R. Gleiznienë* U. Matyþenok* T. Bagavièius* R. Nylander** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto

Detaliau

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos

ISSN / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos www.zemsaulute.blogspot.com ISSN 1822-6817 2019 03 08 / penktadienis KULTŪROS SAVAITRAŠTIS Nr. 2 (796) / Kaina 1,50 Eur Kęs tu tis Vait kus Lie tu vos Ne pri klau so my bės Ak to sig na ta rams skir ta

Detaliau

Lab_Med_2013_Nr1.vp

Lab_Med_2013_Nr1.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2013, t. 15, Nr. 1(57), p. 45 49. Serumo triptazë anafilaksijos ir mastocitozës þymuo (þvalgomasis tyrimas) Gediminas Vaitënas 4 Loreta Bagdonaitë

Detaliau

Neuro_2007_Nr4.vp

Neuro_2007_Nr4.vp Medicinos istorija ir menas 87-asis þmogënukas aðtuoniamilijoniniame New Yorke, arba kuo sirgo Antanas Garðva? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka.

Detaliau

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga

Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o ga Laiškas redaktoriui Auš ra Vaiš vi lai tė Mie las Re dak to riau, Vis dar gy ve nu pra ėju sio re fe ren du mo nuo tai ko mis. Nežinia bai gė si, o gal pra si dė jo? At ėjo lai kas im tis at sa ko my bės

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 86 94. Laboratoriniø ëminiø ëmimo ir interpretavimo ypatumai pacientø poþiûriu Linas Pauliukënas 1 Daiva Andriukaitienë

Detaliau

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only)

Neuro_2004_Nr4.vp (Read Only) Alkoholio vartojimas ir galvos smegenø insulto rizika. Literatûros apþvalga Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Santrauka. Al ko ho lio var to ji mas yra pla èiai pa plitæs pa

Detaliau

Lab_Med_2009_Nr2.vp

Lab_Med_2009_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 29, t. 11, Nr. 2(42), p. 83 92. Pirmo ir antro tipo cukrinio diabeto laboratoriniø rodikliø analizë Klaipëdos universitetinëje ligoninëje Auðra Naruðevièienë

Detaliau

Neuro_2015_Nr1.vp

Neuro_2015_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Kvëpavimo sutrikimø miego metu reikðmë naktiniø galvos smegenø infarktø atsiradimui D. Mataèiûnienë* G. Motiejûnas** *Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos

Detaliau

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) / ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J

2016 m. kovo 5 d. / šeštadienis / Nr. 26 (3747) /   ISSN / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI J / šeštadieni / Nr. 26 (3747) / www.antaka.info ISSN 1648-1895 / KAINA: 0,41 Eur 4PSL. LINAS SLUŠNYS: NENUVILKITE VAIKO TADA, KAI JAM PRIREIKIA JŪSŲ DĖMESIO! VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTIS Laikrašti leidžiama

Detaliau

Neuro_2013_Nr1.vp

Neuro_2013_Nr1.vp Originalûs moksliniai darbai Epilepsija serganèiø þmoniø asmenybës savybës V. Jurkuvënas* R. Mameniðkienë** A. Bagdonas*** *Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedra

Detaliau

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) / ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK

2019 m. gegužės 10 d. / penktadienis / Nr. 36 (4156) /   ISSN / KAINA: 0,70 Eur 5PSL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽSIENYJE BE LIETUVIŠK / penktadieni / Nr. 36 (4156) / www.antaka.info IN 1648-1895 / KAINA: 0,70 Eur 5PL. EMIGRANTŲ VAIKAI UŽIENYJE BE LIETUVIŠKO PAO LENGVIAU PAMIRŠ LIETUVĄ. VILKAVIŠKIO KRAŠTO LAIKRAŠTI Laikrašti leidžiama

Detaliau

Neuro_2009_Nr1.vp

Neuro_2009_Nr1.vp Retrospektyvinë listeriniø meningitø studija suaugusiesiems ir literatûros apþvalga I. Tumosaitë* J. Pakalnienë** L. Ambraðka** K. Vieþelis*** A. Mickienë**** *Kauno medicinos universiteto Neurologijos

Detaliau

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi j (Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai p. 4 Į ro man tiš kas pi lis vi lio ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai duok liai p. 6 Lat vi jos praei tį su da bar ti mi su jun gia dva rai p. 8

Detaliau

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015

Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Vaclovas Augustinas Tėvynei giedu naują giesmę 2016 m. Lietuvos moksleivių dainų šventei ( Versija dviem balsam, be akompanimento) Vilnius 2015 Tėvynei giedu naują giesmę Lotyniškai Lietuviškai Komentaras

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr4.vp

Lab_Med_2014_Nr4.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 04, t. 6, Nr. 4(64), p. 8 86. Centrinës nervø sistemos toksoplazmozë þmogaus imunodeficito virusu uþsikrëtusiems pacientams: retrospektyvi klinikiniø

Detaliau

Neuro_2015_Nr4.vp

Neuro_2015_Nr4.vp Hipofizës adenomos pagrindiniø imunogenetiniø veiksniø analizë E. Zlatkutë* R. Liutkevièienë** B. Glebauskienë*** D. Þaliûnienë*** *Lietuvos sveikatos mokslø universiteto Medicinos akademija **Lietuvos

Detaliau

Lab_Med_2011_Nr2.vp

Lab_Med_2011_Nr2.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2011, t. 13, Nr. 2(50), p. 65 74. Blastø dauginio atsparumo vaistams tyrimo tëkmës citometru reikðmë diagnozuojant ûminæ leukemijà Miglë Janeliûnienë

Detaliau

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m.

Reklaminių pozicijų įkainiai KLAIPĖDA 2017 m. Reklaminių pozicijų įkainiai 207 m Srautai Per 206 metus AKROPOLIUOSE pirko ir pramogavo daugiau kaip 48,3 mln žmonių Kodėl verta rinktis AKROPOLIO reklamines pozicijas? 2 3 4 5 6 Kontaktų skaičius yra

Detaliau

Lab_Med_2012_Nr3.vp

Lab_Med_2012_Nr3.vp MOKSLAS, TEORIJA IR PRAKTIKA SCIENCE, THEORY & PRACTICE Laboratorinë medicina. 2012, t. 14, Nr. 3(55), p. 154 164. Sepsio laboratorinës diagnostikos metodø apþvalga Raminta Jonikaitë 1 Silvija Kiverytë

Detaliau

Lab_Med_2014_Nr3.vp

Lab_Med_2014_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2014, t. 16, Nr. 3(63), p. 111 115. Eteriniø aliejø poveikis dermatomikoziø sukëlëjams Eglë Gudeliûnaitë 1 Algimantas Paðkevièius 1, 2 1 Gamtos tyrimø

Detaliau

IN MEMORIAM Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet

IN MEMORIAM   Paulius NORMANTAS ( ) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet https://doi.org/10.24101/logos.2017.21 Paulius NORMANTAS (1948 06 08 2016 01 07) Lithuanian Traveler, Orientalist, Photographer, and Poet Paulius Mormantas was born in Kalniškės (Akmenė district). In 1974,

Detaliau

JMD_29.indb

JMD_29.indb KLIENTO SAVIREALIZACIJA KAIP SOCIALINIO DARBO TIKSLAS: PAMATINIAI SOCIALIN S PAGALBOS PRINCIPAI Donata Petružyt Vilniaus universitetas vadas Ar mintis, jog socialinio darbo tikslas savirea li za ci ja,

Detaliau

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik

ITC ISSN LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ik ITC ISSN 2345-0991 LIETUVOS ŠVIETIMAS SKAIČIAIS Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Švietimo informacinių technologijų centras 2017 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas 1 2 3 4 5 6

Detaliau

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą:

Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų tvarkos aprašas 1 priedas Duomenys apie ūkio subjektą: Elektro energetiko įnių apkaito atkyri ir u apkaito atkyrimu uijuių reikalavimų tvarko apraša 1 prieda Duomeny apie ūkio ubjektą: Pavadinima Koda Buveinė adrea Telefona Faka Tinklalapi El. pašta Duomeny

Detaliau

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8

VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas , V. Kudirkos g. 18, LT Vilnius-9, tel. (8 5) , faks. (8 5) 268 8 VALSTYB S MON REGISTR CENTRAS Juridini asmen registras, kodas 124110246, V. Kudirkos g. 18, LT-03105 Vilnius-9, tel. (8 5) 268 8202, faks. (8 5) 268 8311, el. p. info@registrucentras.lt, atsisk. s sk.

Detaliau

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE

OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES AUDINIŲ RAŠTUOSE OPTINIS MENAS (OPARTAS) LIETUVIŲ LIAUDIES TEKSTILĖS RAŠTUOSE Keturių pa okų iklas 2018 m. Pare gė Kau o Juozo Grušo e o gi azijos dailės okytoja ekspertė RASA KLINGAITĖ DAILĖTYRINĖ UŽDUOTIS I pa oka Susipaži

Detaliau

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2

Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenijus Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = & b 4 2 & b 4 2 Soprano Alto Lamzdelis ŠYVIS Lietuvių liaudies muzika instrumentavo ir aranžavo Eugenius Čiplys žodžiai lietuvių liaudies q = 78 1 1 birbynė birbynė birbynė Ten. birbynė Kb. birbynė b Armonika in F Ožragis,

Detaliau

Lab_Med_2016_Nr3.vp

Lab_Med_2016_Nr3.vp MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC PAPERS Laboratorinë medicina. 2016, t. 18, Nr. 3(71), p. 118 122. Trumpø de novo iðkritø ir intarpø intensyvumo ávertinimas skirtinguose þmogaus genomo regionuose Laura Pranckënienë

Detaliau

Bioness

Bioness Inovatyvus Bioness (FES) poveikis judėjimui po insulto Bioness kompetencijų centras UAB Vilniaus sveikatos namai Saulius Eidukevičius klinikinis instruktorius 2004 m. Izraelio ir JAV specialistų jungtinė

Detaliau

Priedai

Priedai Priedai Priedas Nr. 3 Įvesti duomenys Na- smūgių dažnumas į 1km' Na= 2 v 4 4 C2= 1 - objekto konstrukcija L- objekto ilgis L= 24 C3= 1 - objekto vertė W- objekto plotis W= 12 C4= 1 - žmonių kiekis objekte

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

2000 kcal mitybos planas moterims nuo 45 iki 65 met amžiaus* I diena Riebalai Angliavandeniai Sumuštiniai su olandišku s riu ir pomidorais Juoda duona 120 6,6 1,08 58,92 271,2 Olandiškas s ris 75 18,45

Detaliau

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai

Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai Antros kartos TKI lūkesčiai ir STOP tyrimai: LML taps išgydoma? Neringa Gailiūtė 2012.07.21 LML išgydoma? Pacientui: viltis, kad galima išgyti nėra šalutinio vaistų poveikio Visuomenei: gydymo kaina Pasveikimas

Detaliau

Pulmonologijos naujienos_is PDF.indd

Pulmonologijos naujienos_is PDF.indd 5 INTENSYVIOJI PULMONOLOGIJA III. Sergančiųjų ūminiu kvėpavimo nepakankamumu gydymas neinvazine plaučių ventiliacija Rolandas Zablockis Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt

Microsoft PowerPoint - Presentation Module 1 Liudmila Mecajeva.ppt MOKYMO PROGRAMA DARBO IR ŠEIMOS SUDERINAMUMAS: MOKYMAI VISAI ŠEIMAI Ši mokymo programa parengta pagal EK Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig projektą Darbo ir šeimos suderinamumas: mokymai visai

Detaliau

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v

TIC pavadinimas Paž. Nr. Mėnuo Palangos turizmo informacijos centras 2015 m. sausis Šalis Kodas Lank. sk. Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio v 2015 m. sausis Iš viso TOTAL 1189 Lietuva LT 609 Užsienio valstybės WORL 580 Australija ir Okeanija AOCT 0 Pietų ir Vidurio Amerika SCAM 0 Šiaurės Amerika NAMR 0 JAV USA 0 Azija ASIA 0 Izraelis IL 0 Japonija

Detaliau

Meningokokinė infekcija klinika, diagnostika (Epideminis cerebrospinalinis meningitas) Doc. E. Broslavskis VU Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenero

Meningokokinė infekcija klinika, diagnostika (Epideminis cerebrospinalinis meningitas) Doc. E. Broslavskis VU Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenero Meningokokinė infekcija klinika, diagnostika (Epideminis cerebrospinalinis meningitas) Doc. E. Broslavskis VU Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika 2012 gegužės 9 d.,

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Erasmus+ studentų ir darbuotojų mobilumo Programos šalyse (KA13) įgyvendinimas 217 218 m. m. Turinys 1. Studentų mobilumas - bendri duomenys - pagal šalis - pagal institucijas 2. Darbuotojų mobilumas -

Detaliau

Register your product and get support at Indoor wireless headphones SHC8535 SHC8575 LT Vartotojo vadovas

Register your product and get support at   Indoor wireless headphones SHC8535 SHC8575 LT Vartotojo vadovas Register your product and get support at www.philips.com/welcome Indoor wireless headphones SHC8535 SHC8575 LT Vartotojo vadovas SHC8535 SHC8535 A a b B a c d b e f c C D E F a G b H I 1 Kas yra rinkinyje

Detaliau

R G viesinimas.pdf

R G viesinimas.pdf Dviejų butų gyvenamojo namo (6.2.) Vilniaus m. sav., Vaivorykštės g. 9, rekonstravimo projektas. PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI OBJEKTAS: Dviejų buto gyvenamasis namas (6.2.) UŽSAKOVAS STATYBOS VIETA: PROJEKTO

Detaliau

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc

Microsoft Word - Apibendrinimas pagal skundus del asmens kodo _galutinis_ doc APIBENDRINIMAS DöL ASMENS KODO TVARKYMO PAGAL PATEIKTUS ASMENŲ SKUNDUS I. Apibendrinimo tikslas Asmens kodas pirmiausia yra asmens duomuo. Jis n ra priskiriamas prie ypatingų asmens duomenų, priešingai

Detaliau

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ )

(Microsoft Word - mokiniu sergamumo analiz\ ) ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZö 212/13 M. Šiauliai, 212 Pagal mokyklų visuomen s sveikatos priežiūros specialisčių pateiktus duomenis

Detaliau

Vorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė

Vorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė Vorikonazolio koncentracijos stebėsena Roberta Petrauskaitė Planas Ê Vaisto charakteristika Ê Vorikonazolio (VRC) terapinės dozės monitoravimo (TDM) multicentrinis tyrimas, nutrauktas anksčiau nei planuota

Detaliau

SIŪLOMO ĮRAŠYTI Į KOMPENSAVIMO SĄRAŠUS VAISTINIO PREPARATO FARMAKOEKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMO PROTOKOLAS (data) Vertinimas pirminis patiksl

SIŪLOMO ĮRAŠYTI Į KOMPENSAVIMO SĄRAŠUS VAISTINIO PREPARATO FARMAKOEKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMO PROTOKOLAS (data) Vertinimas pirminis patiksl SIŪLOMO ĮRAŠYTI Į KOMPENSAVIMO SĄRAŠUS VAISTINIO PREPARATO FARMAKOEKONOMINĖS VERTĖS NUSTATYMO PROTOKOLAS 2017-11-27 (data) Vertinimas pirminis patikslintas Vilnius (sudarymo vieta) Paskutinio vertinimo

Detaliau

Veikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Tabalai Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną M

Veikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Tabalai Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną M Veikėjai Skaitovai (1, 2, 3) Saulė Žvėreliai (1, 2, 3) Žvirbliai (1, 2, 3) Vabalai (1, 2) Spektaklio scenarijus VORO VESTUVĖS (pagal Justiną Marcinkevičių) Genys Pelėda Sraigės (1, 2) Paukščiai (1, 2)

Detaliau

719347LT

719347LT ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir

Detaliau

Maisto lipidų pernaša ir jos sutrikimai. Audinių lipoproteinlipazės. Alimentinė lipemija. Akvilė Gaupšaitė Igr.

Maisto lipidų pernaša ir jos sutrikimai. Audinių lipoproteinlipazės. Alimentinė lipemija. Akvilė Gaupšaitė Igr. Maisto lipidų pernaša ir jos sutrikimai. Audinių lipoproteinlipazės. Alimentinė lipemija. Akvilė Gaupšaitė Igr. Lipidai žmogaus organizme Maisto lipidai: o 1. Daugiausia trigliceridų (TAG) ~90 % o 2. Fosfolipidai;

Detaliau

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr

Pagrindiniai ženklų lapai_8vnt.cdr 1 klasë 310 Pësèiøjø eismas draudþiamas Draudþiamasis Draudþiama pëstiesiems judëti ta kelio puse, kurioje pastatytas þenklas 412 Pësèiøjø takas Nukreipiamasis Takas skirtas tik pëstiesiems. Kai takas

Detaliau

HOT-G II

HOT-G II Heparino indukuotos trombocitopenijos (HIT) diagnostikos ir gydymo algoritmas Įvertinkite klinikinę HIT tikimybę, naudojantis 4T skale Atlikite antipf4/ heparino antikūnų titro tyrimą 1:4 ir, jei pastarasis

Detaliau

metine ataskaita internetui

metine ataskaita internetui PRITARTA Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-158 VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS MAŽEIKIŲ LIGO I ĖS 2011 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. ŽI IOS APIE ĮSTAIGĄ Pagrindinis VšĮ Mažeikių

Detaliau

Lea_LT_web.pdf

Lea_LT_web.pdf LIETUVOS EKONOMIKOS 11 11 LAPKRITIS ISSN 9-8358 (online) Turinys EKONOMIN S RAIDOS VERTINIMAS... 3 I. TARPTAUTIN APLINKA... 5 II. REALUSIS SEKTORIUS... 7 Visumin paklausa ir visumin pasi la... 7 Darbo

Detaliau

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas

Uzsienieciu teisines padeties istatymas pakeistas DOCUMENT NO 1. LAW ON LEGAL STATUS OF ALIENS Įstatymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 73-2539 Neoficialus įstatymo tekstas LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DöL UŽSIENIEČIŲ TEISINöS PADöTIES 2004 m. balandžio

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

ORGINALAS moklso metu UGDYMO PLANAS - Kopija

ORGINALAS moklso metu  UGDYMO PLANAS - Kopija PATVIRTINTA Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus 218 m. rugsėjo 4 d. įsakymu P2-112 V ŠILUTĖS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO 218-219 MOKSLO METAIS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

lec10.dvi

lec10.dvi paskaita. Euklido erdv_es. pibr_ezimas. Vektorin_e erdv_e E virs realiuju skaiciu kuno vadinama Euklido erdve, jeigu joje apibr_ezta skaliarin_e sandauga, t.y. tokia funkcija, kuri vektoriu porai u; v

Detaliau

1

1 Puslapis: 1 1. SKIRSNIS Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius Pavadinimas Veiklioji medžiaga Linuronas Preparato forma Koncentruota suspensija (SC)

Detaliau

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių reikšmę bei darybą ir visi

Detaliau

CTLA-4 BLOKADA PO ALOGENINĖS KKLT Skirmantė Bušeckaitė

CTLA-4 BLOKADA PO ALOGENINĖS KKLT Skirmantė Bušeckaitė CTLA-4 BLOKADA PO ALOGENINĖS KKLT Skirmantė Bušeckaitė Intro Seniai žinoma, kad žmogaus imuninė sistema turi vidinį antinavikinį veikimo mechanizmą, o pagrindinis navikų progresijos mechanizmas yra galimybė

Detaliau

Zona_2009

Zona_2009 2009 m. oro kokyb s tyrimų zonoje apžvalga Oro kokyb s vertinimui ir valdymui Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona (likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų).

Detaliau

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96 EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Briuselis, 2013 m. lapkričio 27 d. (OR. en) 16886/13 PRELIMINARI DARBOTVARKĖ Dalykas: OJ CONS 59 COMPET 875 RECH 571 ESPACE 96 EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS (Konkurencingumas (vidaus

Detaliau

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS

KANITERAPIN∏S PAGALBOS CENTRAS KANITERAPINĖS PAGALBOS CENTRAS PADEDAME SVEIKTI Kaniterapijos ištakos Kaniterapijos istorija rašoma nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Kapralas Williamas Wynas karo lauke rado Jorkšyro terjerų kalaitę

Detaliau

TVIEŠOSIOS

TVIEŠOSIOS VIEŠOJI ĮSTAIGA PRIENŲ LIGONINĖ 2015 M. VEIKLOS ATASKAITA VšĮ Prienų ligoninės direktorė Jūratė Milaknienė PRIENAI 2016 LIGONINĖS MISIJA Teikti prieinamas, mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas,

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

UAB AMEA Business Solutions Praktiniai IT Sprendimai smulkioms ir vidutin ms mon ms Direktor, Jurgita Vitkauskait , K

UAB AMEA Business Solutions Praktiniai IT Sprendimai smulkioms ir vidutin ms mon ms Direktor, Jurgita Vitkauskait , K UAB AMEA Business Solutions Praktiniai IT Sprendimai smulkioms ir vidutin ms mon ms Direktor, Jurgita Vitkauskait j.vitkauskaite@amea.lt 2011.02.17, Kaunas +370 698 13330 Apie mus UAB AMEA Business Solutions

Detaliau

Elektronu igreitejimo stipriame elektriniame lauke itaka fotolaidžios terahercu antenos savybems

Elektronu igreitejimo stipriame elektriniame lauke itaka fotolaidžios terahercu antenos savybems Elektronu igreitejimo stipriame elektriniame lauke itaka fotolaidºios terahercu antenos savybems Gediminas lekas 2019 05 07 VGTU Matematinio Modeliavimo Katedros seminaras 1 / 42 Padeka Podoktorant uros

Detaliau

131018_Ikimokyklinuka_uzd

131018_Ikimokyklinuka_uzd IKIMOKYKLINUKAI 2013 m. 1 užduotis Komandos prisistatymas (visa komanda) 2 užduotis (teorin ) (tik vaikai) - klausimai iš sveikos gyvensenos tematika - klausimai iš sveikos gyvensenos tematika (prie kiekvienos

Detaliau