Tremt11

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. Nr. 4 (1170) LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Þiema Ilsisi gamta po vasaros ir rudens darbø. Tik zylës ir þvirbliai uþðalusiais balseliais þadina speigo sukaustytà tylà. Þiema. Baltoji tyla. Nerimsta tik politinis bruzdesys, kasdien trumpëjant laikui iki kardø sukryþiavimo su prieðininkais rinkiminëse batalijose. Kokiais prieðininkais? Ar mûsø valstybës nepriklausomybës, laisvës iðsaugojimo, saugumo uþtikrinimo? Ne! Tai ko gi taip peðamës, ásikibæ á plaukus þmonëms. O gal tik tarpusavyje, kurie nugalës, kurie nori pildyti savo kiðenæ tik turinèia svorá moneta. Sarkastiðkai mintyse ar ant lieþuvio keiksnojame savo renkamuosius, bet neturime ið ko rinktis. Vieni kvaili, kiti korumpuoti, treti jau nusibodæ, nieko gero nenuveikæ per penkmetá, nei trupiniu nepakeitæ mûsø gyvenimo. Dël ko ir kilti ið ðiltos lovos á susitikimus su renkamaisiais, geriau ant kito ðono ir labanakt. Taip, deja, samprotauja ne vienas kaimynas, nepaþástantis ir nenorintis paþinti, kà gi ant savo galvos rinksime á valdþià. Ápratæ spëlioti, gal tas ar anas bus geresnis. Vos iðgirdæ apie Mesijà, ieðkome, kur gi jis? Randame naujà, þadantá, þvilgantá nors prie þaizdos dëk. Bet kodël po metø spjaudomës, keiksnojame valdþià, savà, ne rusø iðrinktà, o paties iðgirtà ir kaimynui ákalbëtà. Þinoma, kaltas ne að kaimynas, pagyræs nevertà, o að patikëjæs. Ar mes teisûs, taip manydami? Ar tikrai neturime þmoniø, savo þemæ, savo Tëvynæ mylinèiø, protingø ir sàþiningø? Netikiu ir kitiems siûlau netikëti. Turime jø, tik retas sutinka dirbti kovoti uþ gërá ir teisybæ, uþ teisingumà mûsø valstybëje. Tad reikia paskatinti ir parodyti, kad mes tikime juo, ne vien rinkiminiu biuleteniu. Aèiû ðvarios sàþinës þmonëms, nepabûgusiems atsakomybës eiti sunkiu, bet garbingu keliu. Te neapgaubs garbë ðaltà þiemà, bet tikrai saugos nuo pûgos þmoniø pagarbos skraistë. Ko mes norime, ko siekiame, nenumaldomai artëjant rinkimø dienai? Norime, kad iðtirptø ledai tarp rinkëjø ir kandidatø, kad poþiûris á visus þmogiðkuosius kriterijus nesiskirtø. Nestatome barjerø ir tarp partijø, bet ir jø paþiûros negali bûti prieðtaraujanèios mûsø Tëvynës ir jos þmoniø gyvenimo sanklodai ir reikmëms. Toks poþiûris ne taikingumo tarp kairës ir deðinës kvietimas, nes dar nepamirðome socialdemokratø partijos kilmës TSKP, LKP, LDDP, LSDP. Toks tai vardo keitimas ið tamsiausiø Lietuvos þmoniø genocido laikø... stebina noras priklausyti ðiai partijai. Vien dël praeities ðaknø þmonës tebejauèia KGB ðaltá. Tad uþ kà gi balsuoti? Nors laiko apmàstymui dar daug, bet nepamirðkime mûsø liaudies patirties: ilgà ieðmà bedroþiant, ðuo kaulà nuneða. Mes gi ápratæ droþti ilgà ir gerà, bet jau ðiandien paþvelkime á kairæ, á deðinæ ir be ilgø màstymø apsispræskime. Nemanau, kad mûsø þmonës, þinantys kairiøjø proletarinæ diktatûrà, jau bûtø jos pasiilgæ. Kas gi mëgsta bizûnà vietoje riestainio? Kur þvelgsime, kokiø pokyèiø lauksime ið iðrinktøjø. Á kairæ ar á deðinæ rikiuosimës? Gal nebûkime caro rekrûtais ir neriðkime sau prie kojø ðieno ar ðiaudø, kad þinotume, kuria þengti. Turëkime savà nuostatà þengiame ir laukiame tvirto þingsnio deðine ið mûsø renkamøjø. Ne á pobûvá, ne á vakaronæ sunkiai dirbti, nenuvilti mûsø lûkesèiø ir Tëvynës Lietuvos! Nesibaiminkime þiemos speigø. Jie praeis, sniegas iðtirps ir pagirdys iðtroðkusià þemæ. Mûsø pareiga, kad ji nestovëtø neuþsëta, bet augintø daigà ir duotø vaisiø darbðtiems, Tëvynæ mylintiems þmonëms. Algirdas BLAÞYS, LPKTS valdybos narys Prezidentui Kaziui Griniui ir jo þmonai suteiktas Pasaulio tautø teisuolio vardas. Taip ávertinti jø nuopelnai gelbëjant þydus nuo holokausto. K.Grinius ir jo þmona Kristina nacistinës Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudæ bièiulá, Kauno geto kaliná Dmitrijø Gelpernà. Sprendimà K. Griniui ir K.Grinienei suteikti Pasaulio tautø teisuolio vardà priëmë Izraelio Jad Vaðemo holokausto memorialiniame muziejuje veikianti visuomeninë komisija. Lietuvoje K.Griniaus ir K.Grinienës indëlis gelbëjant þydus buvo ávertintas dar 1993 metais, kai jiems suteiktas nacionalinis apdovanojimas Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþius. Pagal iðsilavinimà gydytojas, Kazys Grinius Lietuvos prezidento pareigas ëjo nuo 1927 metø birþelio iki gruodþio 17 dienos. Per naciø okupacijà 1942 metais kartu su bendraþygiais jis okupacinei administracijai áteikë memorandumà, kuriame reiðkë susirûpinimà dël pradëtos vokieèiø kolonizacijos, gyventojø represijø, þydø þudyniø. 1944 metais K.Grinius pasitraukë á Vokietijà, 1947 metais á JAV, kur protestavo prieð sovietinæ Lietuvos okupacijà. K.Grinius mirë 1950 metais Èikagoje. 1994 metais palaikai parveþti á Lietuvà ir palaidoti jo gimtinëje. Uþ þydø gelbëjimà Pasaulio tautø teisuoliais pripaþinti daugiau kaip 800 lietuviø. Lietuvos Seimas 2016uosius yra paskelbæs Kazio Griniaus metais. Gruodá bus minimos jo gimimo 150-osios metinës. BNS, Tremtinio inf. Prezidentui Kaziui Griniui suteiktas Pasaulio tautø teisuolio vardas * 2016 m. sausio 29 d. * Paminëtos Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø 25-osios ákûrimo metinës Praëjusià savaitæ paminëtos 25-osios Lietuvos kariuomenës Kraðto apsaugos savanoriøpajëgø(kasp)ákûrimo metinës. Nepriklausomybës aikðtëje ávyko iðkilminga kariø rikiuotë. Lietuvos Respublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë pasveikino ðalieskarius.pasakprezidentës, ginti Tëvynës nuo sovietø agresoriaus prieð ketvirtá amþiaus pakilo tûkstanèiai þmoniø ið ávairiausiø Lietuvos vietø, skirtingø profesijø, patirties ir amþiaus. Ir nors tik dalis pirmøjø savanoriø buvo ágijæ kariðkos patirties, visi jie buvo pasirengæ kovoti uþ Lietuvos laisvæ. Priesaikos broliai turëjo vienà tikslà: neleisti prieðo desantininkams, tankams ir ðarvuoèiams sunaikinti mûsø Nepriklausomybës. Në vienas neþinojo, ar sugráð á namus. Toks pasiaukojimas yra ákvepiantis pavyzdys, be kurio sunku ásivaizduoti ir ðiandieninæ kariuomenæ, sakë ðalies vadovë. Prezidentë pabrëþë, kad Kraðto apsaugos savanoriø pajëgos ne tik vienija Lietuvos kariuomenæ ir mûsø ðalies visuomenæ, bet ir sëkmingai dalyvaudamos tarptautinëse operacijose bei padëdamos gyventojams daug nuveikia telkiant naujuosius ðauktinius. Valstybës vadovë Lietuvos savanoriams palinkëjo visada iðlikti pavyzdþiu, kuriuo norëtø sekti visi mûsø ðalies þmonës. LR Seimo Kovo 11-osios Akto salëje ávyko minëjimas. Karius sveikino ir apdovanojimus teikë kraðto apsaugos ministras Juozas Olekas, Sausumos pajëgø vadas generolas majoras Almantas Leika, KASP vadas plk. Arturas Jasinskas. KASP vadas plk. Arturas Jasinskas paþymëjo, kad savanoriø kartos keièiasi, o savanoriðkumo dvasia iðlieka: Aèiû naujiems savanoriams, kurie papildo mûsø gretas. Ðiuo metu jûs tarsi gyvybiðkai svarbus jaunas kraujas, uþpildantis ir sustiprinantis mûsø pajëgas, kurios atsirado kritiniu Lietuvai metu. (...) Pasiryþimas ir valia, ne prievolë, o pareiga lydi savanorá. (...) Dþiaugiuosi, kad per tuos 25 metus didëja mûsø kraitis, o ne kupra, didëja atliktø uþduoèiø skaièius, o ne nusivylimas. Trijø Baltijos ðaliø atstovai tradiciðkai pasiraðë savanoriø pajëgø bendradarbiavimo planà, kuris numato Lietuvos, Estijos ir Latvijos savanoriø pajëgø bendradarbiavimà karinio rengimo, sporto ir kultûrinëse srityse. Renginio metu Seimo Vitraþo galerijoje veikë Vytauto Didþiojo karo muziejaus parengta ekspozicija Tas laisvës nevertas, kas negina jos, kurioje eksponuotos nuotraukos, pristatanèios Kraðto apsaugos savanoriø pajëgø veiklà, bei pajëgø ákûrimà 1991 metais menantys daiktai, Seimo rûmø maketas. Priminsime, kad 1991-øjø sausio 17-àjà, po Sovietø sàjungos bandymo ginkluota jëga nuversti teisëtà Lietuvos valdþià, Aukðèiausioji Taryba priëmë ástatymà dël Savanoriðkosios kraðto apsaugos tarnybos (SKAT) ákûrimo. Nuo tada oficialiai pradëjo veikti Savanoriðkoji kraðto apsaugos tarnyba (1998 m. reorganizuota á Kraðto apsaugos savanoriø pajëgas). Ástatymas áteisino ir juridiðkai legalizavo jau veikianèias savanoriø formuotes, sudarë prielaidas paskirti vadovybæ, formuoti dalinius. Ákûrus Savanoriðkàjà kraðto apsaugos tarnybà, buvo iðspræstas vienas esminis uþdavinys á valstybës gynimà oficialiai buvo átraukta visuomenë, kuri valstybæ gynë remdamasi ástatymu. Kraðto apsaugos savanoriø pajëgos yra Lietuvos kariuomenës Sausumos pajëgø dalis. Jas sudaro Savanoriø pajëgø ðtabas, ðeðios rinktinës, apimanèios visà Lietuvos teritorijà. Ðiuo metu KASP tarnauja daugiau nei 4500 kariø savanoriø ir daugiau nei 500 profesinës karo tarnybos kariø. Tremtinio inf.

2 Tremtinys 2016 m. sausio 29 d. Sausio 23 d. ávyko pirmasis 2016 metø LPKTS valdybos posëdis, kuris pradëtas tylos minute pagerbiant neseniai Amþinybën iðkeliavusá LPKTS Garbës pirmininkà, valdybos nará Antanà Lukðà. Slogi nuotaika, netekus ilgameèio bendraþygio ir bièiulio, lydëjo viso posëdþio metu. Valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë pristatë pagrindinius darbus, ið kuriø svarbiausias pastaruoju metu buvo Tremties ir rezistencijos muziejaus Kaune veiklos tæstinumas. Pirmosiomis ðiø metø dienomis buvo pasi- Sausio 23 dienà ávykusiame LPKTS valdybos posëdyje patvirtinta LPKTS filialø nuostatø keitimo tvarka: 1. LPKTS filialo nuostatø keitimo iniciatoriai raðtiðkai iðdëstytus pasiûlymus/pakeitimus teikia Pastaraisiais metais labai suaktyvëjo informacinis karas prieð patriotines Lietuvos jëgas, ypaè prieð partizanus, Laisvës kovotojus. Vilkinamos vykdþiusiøjø sovietiná genocidà asmenø bylos, vadovaujamasi vien sovietiniais tardymo archyviniais dokumentais, neatliekama kruopðti tø dokumentø analizë, vis daþniau partizanai, jø vadai kaltinami holokaustu. Tai patvirtina pasirodþiusios propagandinës, ðmeiþikiðkos knygos, kaip P.Masilionio Partizanø teroro aukø atminimas, M.Pociaus Kita medalio pusë, M.Ivaðkevièiaus Þali. Be perstojo demonstruojamas ir liaupsinamas filmas Niekas nenorëjo mirti. Pastaruoju metu puolamas þuvæs paskutinis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis ir ginamas já sunaikinæs generolas M.Misiukonis. Pasipylë lavina ðmeiþto prieð LR prezidento A.Smetonos sesers sûnø, karininkà Juozà Kriðtaponá partizanø Vyèio apygardos vadà, didvyriðkai þuvusá prieð 70 metø Lëno miðke kovojant su NKVD divizija. Rusijos Federacijos ðefuojama organizacija Pasaulis be nacizmo labai nirðta, kai dedamas lygybës þenklas tarp nacizmo ir komunizmo. Ðià organizacijà á pasiutimà varo raginimai surengti Niurnbergà komunizmui, ypaè piktinamasi reikalavimais sovietinëms respublikoms atlyginti okupacijos metu padarytà þalà. Lietuvoje veikia filialas Lietuva be nacizmo. Su ðia organizacija su- raðyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Pradëti vykdyti darbai: muziejaus eksponatø sàraðo sudarymas ir pasirengimas jø perdavimui, muziejaus koncepcijos rengimas ir kiti. Valdybai pateikta 2015 metø LPKTS biudþeto vykdymo ataskaita. Ið LGGRTC Aukø rëmimo ir atminimo áamþinimo fondo gauta parama knygos Tremties vaikai antros dalies leidybai. Valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë informavo, kad visoms savivaldy- LPKTS valdybos posëdyje bëms, kuriose veikia LPKTS filialai, yra iðsiøsti raðtai su 2016 metais planuojamais renginiais, praðant suteikti transportà nuvykti á ðiuos renginius: geguþës 21 dienà LPKTS Jaunesniosios kartos sàskrydá Ariogaloje (Raseiniø r.); birþelio 18 dienà respublikinë buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø dainø ir poezijos ðventæ Leiskit á Tëvynæ Këdainiuose; rugpjûèio 6 dienà Lietuvos tremtiniø, politiniø kaliniø ir Laisvës kovø dalyviø sàskrydá Su Lietuva ðirdy Ariogaloje. LPKTS tarybos pirmininkas Petras Musteikis pristatë Lietuvos laisvës þinios þenklo, kuris sausio 13-àjà buvo áteiktas Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, gamybos detales bei tolimesnes ðio þenklo áteikimo galimybes. LPKTS valdyba nepritarë ðio þenklo tiraþavimui ir mano, kad iðlaikant iðskirtinumà, jis turëtø bûti pagamintas vienintelis, kaip atsvara profesoriui neáteiktai Laisvës premijai. LPKTS valdyba vienbalsiai pritarë filialø nuostatø keitimo tvarkai (spausdinama atskirai). LPKTS filialø nuostatø keitimo tvarka LPKTS filialo valdybai; 2. LPKTS filialo valdyba apsvarsto pateiktus siûlymus/ pakeitimus ir su þyma pritaria/nepritaria teikia visuotiniam filialo nariø susirinkimui. LPKTS filialo visuotinio nariø susirinkimo sprendimas dël filialo nuostatø pakeitimo gali bûti priimtas, kai jame dalyvauja daugiau nei 2/3 filialo nariø ir kai uþ já gauta 2/3 susirinkime dalyvaujanèiø filialo nariø balsø. (Ástatai 5.5); Lietuvos genocido organizatoriø nusikalstamos veiklos teisinis ávertinimas sijæ asmenys atidþiai analizuoja istorikø paskelbtus darbus, juos apdoroja jiems reikalinga linkme, skelbdami, kad Lietuvos partizanai ir jø vadai buvo nacistinës Vokietijos bendrininkai, kad lietuviai pradëjo masiðkai naikinti þydus dar vokieèiams neáþengus á Lietuvà, kad Lietuva buvo aktyviausia holokausto ðalininkë Europoje. Bûtent ði organizacija, apkaltinusi J.Kriðtaponá holokaustu, reikalavo nukelti jo paminklà Ukmergëje. Gaila, kad kai kuriais atvejais Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) dël sunkiai paaiðkinamø prieþasèiø netampa jø oponentais. Dar 1991 metais Lietuvos Atkuriamasis Seimas manë, kad bûtina pasmerkti komunistinius reþimus ir jø vadovus. 1996 metais ETPA priëmë rezoliucijà Dël priemoniø, skirtø komunistiniø totalitariniø sistemø palikimui sugriauti. Vilniuje 2000 metø birþelá vykæs tarptautinis kongresas bei jo sukurtas tribunolas ávertino komunizmo doktrinà ir komunistiniø reþimø partijø padarytus nusikaltimus. Komunizmo diegëjai ir organizatoriai nebuvo teisiami, kaip buvo padaryta su nacizmu. Naciø vadovai uþ nusikaltimus buvo pakarti. Paþangioji visuomenë yra labai susirûpinusi, kad komunistinës sistemos padaryti nusikaltimai masinës þudynës, egzekucijos, kankinimai tardymo metu ir sovietiniuose lageriuose, badas, tremtys, vergiðkas kaliniø darbas, persekiojimai uþ religinius ásitikinimus, prievartinë kolektyvizacija, þodþio laisvës uþdraudimas, iki ðiol neávertinti Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Apie treèdalio lietuviø tautos sunaikinimà valstybiðkai dar nekalbama. Pokomunistinës ðalys, tarp jø ir Lietuva, turëtø tæsti komunistiniø nusikaltimø istorijos tyrimà ir padariniø ávertinimà. Tai turi atlikti paþangiosios intelektualiosios jëgos ir per Nepriklausomybës metus iðaugusi jaunoji karta. Tai bûtø tiesos ir teisingumo atkûrimas; po to sektø ir padarytos þalos atlyginimas uþ nusikaltimus. Tikëtina, kad tai bus padaryta, kai Seime, Vyriausybëje nebus buvusiø komunistiniø partijø ir prie jø prisiplakusiø partijø nariø daugumos. Be abejo, turi ásivyrauti naujas poþiûris á komunizmà, o buvæ komunistai ir jø palikuonys á praeitá turëtø paþiûrëti savikritiðkai. Ðiuo metu senoji elitinë komunistø politikø karta nuþengia nuo politinës arenos, o jaunesnioji karta, kad ir jø vaikaièiai, nebebus taip saistomi su komunistine praeitimi. Didþiausius nusikaltimus Lietuvoje vykdë SSRS komunistinë imperija, o nusikaltimø uþsakovë ir organizatorë buvo SSRS komunistø partija ir jos padalinys Lietuvos komunistø partija, jos atþala komjaunimas. Nusikaltimø vykdytojai buvo SSRS valstybës saugumo struktûros su atitinkamais padaliniais Lietuvoje. Pagalbininkai stribai ir visas agentø, neetatiniø saugumo informatoriø, propagandininkø, raðytojø, poetø, istorikø ir kitø, ðlovinanèiø komunizmà, tinklas. LKP CK ir jos padaliniø miestuose ir rajonuose, jos vadovø veiklà nuo pat Spalio perversmo iki 1990 metø galima ávardyti, kaip antivalstybinæ, o sovietinës okupacijos metu prilygstanèià tautiniam, religiniam ir ideologiniam genocidui. Aukðèiausioji Taryba 1991 metø rugpjûèio 22 dienà uþdraudë LKP ant SSKP platformos, taèiau atsiskyrusioji LKP nuo SSRS valstybiniu lygmeniu nebuvo ávertinta. Ji be kalèiø iðpaþinimo, atgailos ásiropðtë á Seimà, buvæs LKP pirmasis sekretorius A.Brazauskas net tapo Lietuvos prezidentu. Taigi 1990 metø kovo 11 dienà formaliai atkurta nepriklausomybë faktiðkai pasiliko priklausomybëje nuo komunistinio paveldo. Galimai ávykæs slaptas, o gal kitoks Sàjûdþio ir LKP susitarimas nepasiteisino. Atkûrus nepriklausomybæ, turëjæs sekti atitinkamas tyrimas, sovietø nusikaltimø genocido vertinimas neávyko. 50 metø trukusi sovietinë okupacija ir 25 laisvës metai dar nesubrandino politinës valios, deramai atstovaujanèios visuomenei, kad galëtume ávertinti komunizmo nusikaltimus. Sëkmingai paskelbusi nepriklausomybæ, Lietuva pakliuvo á buvusios komunistinës partinës nomenklatûros priklausomybæ su sovietinio paveldo poþymiais. Kai Lietuvoje sovietø genocido uþsakovë ir Valdyboje pristatytas naujas valdybos narys Antanas Joèys (pagal Ástatø 6 straipsnio 1 punktà: Kai iðrinktas valdybos narys jo kadencijos laikotarpiui negali vykdyti savo pareigø dël svarbiø atvejø (mirtis, liga, emigracija), valdybos nariu tampa sekantis ðiame atstovø suvaþiavime daugiausiai balsø surinkæs asmuo ). Patvirtintos artëjanèiø posëdþiø datos. LPKTS valdybos posëdis ávyks vasario 20 dienà 9.30 val., tarybos 11 val. Iki vasario 10 d. filialai kvieèiami teikti kandidatus á LPKTS tarybà. LPKTS valdybos inf. 3. LPKTS filialo susirinkimo priimtus nuostatø pakeitimus filialo valdyba teikia LPKTS valdybai (Ástatai 6.5.13); 4. LPKTS valdybos patvirtinti filialo nuostatø pakeitimai teikiami notarui patikrinti, ar priimti filialo nuostatai neprieðtarauja LR asociacijø ástatymui; 5. Notaro patvirtintus filialo nuostatus LPKTS valdyba teikia (Ástatai 6.5.14) registravimui valstybës ámonëje (VÁ) Registrø centras. organizatorë LKP, pakeitusi pavadinimà, atsiskyrë nuo SSRS KP, buvo ápirðta nuomonë, kad partija ne tik nutraukë saitus su praeitimi, bet tarsi tuo atsiskyrimu atliko atgailà, kaltës iðpirkimà. Deðiniosioms jëgoms neuþteko ryþto ir valios, kad bûtø priimtas desovietizacijos ástatymas, be reikiamos liustracijos ar visai jos neatlikus á aukðèiausius postus pateko sovietiniø teisininkø gvardija, KGB, MVD ir kitø struktûrø darbuotojai. Nuo pat nepriklausomybës paskelbimo tautoje tvyro tvirta nuomonë, kad LKP, kaip genocido organizatorë, turi bûti ávardyta nusikalstama, represine organizacija, netaikant senaties. Tai turi bûti ávertinta mûsø valstybëje pagal atitinkamus teisës aktus. Ypaè turime bûti akylûs dabar, kai vyksta informacinis karas, kai Rusijos vadovai atvirai apgailestauja dël SSRS griûties. Bûtina vieðinti sovietinës komunistinës nomenklatûros sàraðus, ávertinti, net ir po mirties, tautos genocido organizatorius. Ðiuo metu Laisvës kovotojø, partizanø lieka vis maþiau, jie negali apsiginti nei teisiniu, nei kitais bûdais, o iniciatyvà perima buvusi sovietinë nomenklatûra ir jos ainiai, visokio plauko prisiplakëliai. Todël paþangusis jaunimas turi perimti Laisvës kovotojø garbingà estafetæ ir padaryti tai, ko nepadarë mûsø valstybë teisiðkai ávertinti, ávardyti ir pasmerkti komunizmà. (keliama á 4 psl.)

Labai gerai, kad þmonës iðnaudoja demokratijos teikiamus privalumus, pavyzdþiui, teisæ á padorø gyvenimà. Kas yra padorus gyvenimas, kaip jis atrodo, kiekvienas turime asmeninæ nuomonæ. Nesuklysime teigdami, kad daugumai þmoniø padorus gyvenimas visø pirma asocijuojasi su materialine gerove, o tik paskui rûpi dvasiniai dalykai. Laimë, tai nëra privaloma taisyklë, ir daugybë þmoniø padorumo norma laiko ne pilnà pilvà, bet asmens laisvæ kalbëti ir màstyti. Juk ne ðiaip sau JAV konstitucijoje þodþio laisvë yra áteisinta pirmuosiuose puslapiuose, apie þodþio laisvæ berods Volteras yra pasakæs: Man nepatinka, kà tu kalbi, taèiau að pasiruoðæs numirti, kad tu galëtum iðsakyti savo mintis. Taèiau niekas neatmetë fakto, kad uþ savo þodþius privalu atsakyti. Praëjusià savaitæ þiniø laidose suþinojome apie dràsios pensininkës Onos Rimkienës pastangas bylinëtis dël deramà pragyvenimo lygá garantuojanèios pensijos, nes dabar jos pensija nesiekia në 200 eurø. Atrodytø, senjoros interesas aiðkus ir logiðkas, taèiau yra vienas bet, o tas bet yra ne kas kita, kaip jos advokatas Stanislovas Tomas tas pats þmogus, kuris per praëjusius Seimo rinkimus kandidatavo nuo Darbo partijos ir vos Ankstesniame numeryje raðëme apie migrantus, ið Rusijos dviraèiais ir senais automobiliais kertanèius Norvegijos sienà. Norvegai, matydami, kad nesusitvarkys su uþplûdusiais pabëgëliø (juos daþnai reikëtø vadinti ne pabëgëliais, bet ekonominës gerovës ieðkanèiais migrantais) srautais, be to, remdamiesi tarptautine teise, pagal kurià Rusija ðiuo metu laikoma saugia pabëgëliams ðalimi, nutarë gràþinti juos atgal á ðalá, ið kurios atvyko, tai yra, á Rusijà. Bet Rusija uþdarë sienà ir atgal migrantø neásileidþia! Galima dràsiai tvirtinti, kad pabëgëliais uþtvindyti Vakarø Europà yra svarbiausia Rusijos plano dalis, skirta áveikti ES ðaliø vienybæ ir ekonominá pranaðumà. Juk ne ðiaip sau Kremliaus strategai prasitaria, kad Europos Sàjunga privalo subyrëti per artimiausius 2 3 metus ir tai turi ávykti dël pabëgëliø krizës. Migrantø priëmimo centruose Norvegijoje dirbæ mûsø tautieèiai pasakoja, kad ne visi ið Rusijos á Norvegijà dvi- 2016 m. sausio 29 d. Tremtinys Ávykiai, komentarai Teisingumo siekis ar apgalvota provokacija? nenurungë socialdemokrato Broniaus Bradausko. Vëliau já pamatëme stovintá uþ Rolando Pakso nugaros Europos Þmogaus Teisiø Teisme (EÞÞT). Kas èia vyksta, kyla klausimas: ar tai teisingumo paieðkos, ar apgalvota provokacija, kurios tikslas sukirðinti pensininkus, nuteikti juos prieð Lietuvà (suteikiant nepagrástø iliuzijø), uþversti Lietuvos, paskui ir ES teismus pensininkø ieðkiniais? Paþvelkime á viskà ið ðalies. Senjorë visiðkai nepanaði á skurstanèià pensininkæ madinga ðukuosena, meistriðkai nulakuoti nagai, stilinga apranga, papuopðalai... Þodþiu, visiðka prieðingybë áprastam Lietuvos pensininkës ávaizdþiui, kurá neokomjaunuoliai paðiepdami vadina megztosios beretës pravarde. Nieko blogo tame senjoros ávaizdyje nëra, atvirkðèiai akivaizdu, kad deðimties metø darbas Anglijoje leido uþsidirbti tokiai smulkmenai kaip stilinga iðvaizda. Deja, tas darbas svetur greièiausiai ir pakenkë lietuviðkos pensijos dydþiui. Kita vertus, netrukus poniai Onai pensijà pradës mokëti ir anglai juk uþsitarnavo moteris jà savo sàþiningu darbu. Kiek eurø ji sudarys, nekalbama (negraþu skaièiuoti svetimus pinigus), bet nesinori tikëti, kad prisidëjusi angliðkà pensijà moteris skurs taip baisiai, kad net, jos þodþiais tariant, tokios pensijos neuþtenka net ðuniui iðlaikyti. Ásivaizduojate, kaip blogai pinigø neuþtenka ðuniui iðlaikyti! Bet bandoma sudaryti ávaizdá, kad pensijos neuþtenka duonai... 2012 metais Seimo rinkimuose dalyvavæs Stanislovas Tomas iðëjo á antrà turà ir jame pralaimëjo socialdemokratui B. Bradauskui, kuris savo rinkimø apygardoje jau kelintà kadencijà jautësi kandidatu be konkurencijos. Ir ðe tau vos nepralaimëjo kaþkokiam teisininkui, apie kurá apygardos rinkëjai anksèiau nebuvo nei girdëjæ, nei sapnavæ. Jau tuomet kilo klausimas, kuo papirko rinkëjus niekam neþinomas jaunas vyras, atstovaujantis partijai, kuri rinkëjø balsø pirkimu eiliná kartà nuskambëjo ir 2012 metais? Deja, niekas ið rinkëjø nedráso vieðai pripaþinti, kad buvo papirktas, taèiau sklandë gandai, kad darbietis vaikðèiojo pas þmones ir átikinëjo, kad Lietuvos valstybë juos apgaudinëja nemokëdama didesniø pensijø (prisiminkime, kad kovodama su krize konservatoriø ir liberalø valdanèioji dauguma tuo metu buvo priversta apkarpyti pensijas, nes antraip iðvis nebebûtø ið ko mokëti). Taèiau jeigu já iðrinks, jis pasirûpins, kad pensininkai kreiptøsi á EÞTT Rusijos tikslas aiðkus uþtvindyti Vakarus pabëgëliais raèiais atmynæ migrantai yra pabëgëliai ið Afganistano ar Sirijos. Pasirodo, ne vienas ið jø jau kurá laikà gyveno Rusijoje ir netgi turëjo sëkmingus verslus, kol vienà dienà atëjo mandagûs vyrukai ir davë ribotà laikà iðsineðdinti ið Rusijos Skandinavijos kryptimi... Teko pusvelèiui parduoti verslà ir uþ gautus pinigus rinktis pabëgëlio marðrutà á Norvegijà. Migrantø srautus á Skandinavijos ðalis organizuoja Rusija (kaip, beje, ir á visà likusià Vakarø Europà). Tai neseniai patvirtino suomiai, pernai priëmæ per 30 tûkstanèiø pabëgëliø. Visa Suomijos pasienio zona nusëta paliktais senais rusiðkais automobiliais, kuriais á ðalá ið Rusijos plûsta migrantai. Suomiai jau seniai átarë, kad Rusijos valdþia prisideda prie migrantø siuntimo, taèiau neturëjo árodymø, kol kartà apie tai neprasitarë rusø pasienietis, patvirtinæs, kad uþ 70 kilometrø nuo Suomijos sienos esanèiame centre migrantø srautus tvarko vietos administracija ir Federalinio saugumo tarnybos (FSB federalnaja sluþba bezopastnosti ) pareigûnai, pirmenybæ teikdami ðeimoms su vaikais, suprasdami, kad tokiø pabëgëliø suomiai negalës neásileisti. Stebint Rusijos veiksmus, organizuojant pabëgëliø ekspansijà á Europà, kyla nemalonios asociacijos su Stalino politine veikla prieð Antràjá pasauliná karà. Tuomet Stalinas buvo sumanæs gudrø planà, kaip uþkariauti Europà, paskui jà iðvaduoti jis uþleido Europà ruduoju maru. Tuomet planas iðdegë tik ið dalies, nes Vakarø valstybiø lyderiai, nors ir pavëluotai, bet galø gale suprato, kokie Stalino tikslai. Ðiandien matome panaðià situacijà, tik ðákart á Europà plûsta þmonës ið islamiðkojo pasaulio. Vis dëlto reikia pripaþinti, kad ne visi migrantai yra praktikuojantys musulmonai ir yra potencialûs radikalai islamistai, be to, tarp jø galybë apgautø þmoniø, kuriems buvo áteigta mintis, jog Europoje laukia pyragai (na, neatmeskime ir paikø kai kuriø ES ðaliø politikø kvietimø atvykti visiems ), kad èia galima daryti, kà tik nori (naujametinës nakties ávykiai ES miestuose). Sumokëjæ kontrabandininkams nemaþus pinigus, jie mano nusipirkæ teisëtus bilietus á paþadëtàjá rojø Europoje. Todël kyla klausimas, kas bus, kai jie supras, jog Europa negali visø priglausti, suteikti þadëtà gerovæ ir nerûpestingà gyvenimà? O kur dar vietiniai gyventojai, kurie gerai suvokia, kas laukia uþplûdus atëjûnams. Ar nekils vidaus karai tarp vietiniø gyventojø ir migrantø? Tada ir ateitø Putinas iðvaduotojas... Turbût net Leninas nesapnavo apie tokià dëkingà revoliucinæ situacijà. Taigi dabar viskas priklausys nuo ES lyderiø sugebëjimo priimti sprendimus, kuriuos galima pavadinti ir vilkas sotus, ir avis sveika. Deja, tai sunkiai suderinami dalykai, kai þinome, kad Kremlius nesëdi sudëjæs rankø ir ne tik organizuoja karus Artimuosiuose Rytuose ir migrantø srautus 3 ir jiems bûtø iðmokëtos neva neprimokëtos pensijos (kalbama ne apie nusavintas, bet apie dar didesnes pensijas, nei gaudavo iki apkarpymo). Ar ne ðio plano vykdymo pradþià dabar matome O. Rimkienës ieðkinyje? Be jokiø ginèø, þmogus privalo gauti pensijà, garantuojanèià jam padorias senatvës gyvenimo sàlygas, bet viskas priklauso nuo valstybës finansiniø galimybiø. Negi ðito neþino advokatas S. Tomas? Greièiausiai þino, tad kodël jis ëmësi tokios bylos? Ar kad uþsitikrintø sau darbà ilgam laikui juk tiek daug pensininkø galëtø dël tokiø paèiø prieþasèiø kreiptis á teismus, ar kad sukeltø sumaiðtá þmoniø mintyse, teismø darbe ir valstybës finansuose? O gal þmogui ið tiesø rûpi pensininkø materialinë padëtis? Nemanyèiau, ypaè po to, kai dëmesá labiau patraukë viena ið pirmo þvilgsnio á akis nekrentanti propagandinë detalë S. Tomas pasakë, kad ir Rusijoje buvo toks atvejis, kai dvi pensininkës dël per maþø pensijø kreipësi á Europos Þmogaus Teisiø Teismà ir jø ieðkinys buvo patenkintas. Taigi advokatas suka link, kad, girdi, net Rusijoje pensininkai gyvena geriau (tai yra teisingiau). Bet ar patikësite nesàmone, kad dvi pensininkës ið Rusijos galëtø paduoti á Europos Þmogaus Teisiø Teismà savo valstybæ ir bylà laimëti? Tai net nepanaðu á anekdotà, kur dvi pensininkës, gyvenanèios taip skurdþiai, kad net turi uþ kà kreiptis á tarptautiná teismà, nebijo bylinëtis su savo valdþia, kuri be jokiø skrupulø nugalabija net turtingiausius oligarchus, iðdrásusius stoti skersai kelio. Ar ásivaizduojate dvi senutes ið paprasto Polesnajos kaimo (tokiø kaimø Rusijoje tûkstanèiai), besibylinëjanèias su savo valstybe? Ir kas tie dràsuoliai rusai advokatai, nebijantys atstovauti pensininkëms? O apie putinistinës Rusijos poþiûrá á tarptautinæ teisæ ir jos nutartis net burnos auðinti neverta. Visa tai panaðu á sureþisuotà apgavikø spektaklá: pakiðama idëja, kaip greitai praturtëti, paskui pateikiami neátikëtini tokio praturtëjimo pavyzdþiai, dar paskui susirenkami lengvatikiø ánaðai. Galiausiai viskas baigiasi, kai lengvatikiai nusivilia likæ be nieko, tada, þinoma, kaltinama valdþia, girdi, neapsaugojusi. Beje, stebina, kad advokatas nepanaudojo tikrai rimto argumento, pavyzdþiui, nepaminëjo fakto, kad savo atlyginimams susigràþinti á prieðkriziná lygá valdþia pinigø vis dëlto rado. Gal ir sàmoningai juk valdþioje sëdi ir jo patronai. Gintaras MARKEVIÈIUS ið jø, bet ir dirba iðsijuosæs per savo agentus aukðèiausiuose ES valdþios sluoksniuose. Mûsø politologai sako, kad Putinas ilgai vykdë korupcijos eksportà á Europà, ir dabar bus nelengva sutraukyti tuos tinklus. (Prisiminkime neseniai nuskambëjusá skandalà, kai amerikieèiai slapta klausësi kai kuriø ES lyderiø telefoniniø pokalbiø. Nors mirk ið smalsumo, kaip ádomu, kas buvo sukëlæs toká amerikieèiø nepasitikëjimà.) Bent jau ið to, kà girdime ir matome vieðojoje erdvëje, galimas ir toks akivaizdþiø nesutarimø tarp ES ðaliø lyderiø paaiðkinimas, sprendþiant pabëgëliø ir ekonominës gerovës ieðkanèiø migrantø sukeltà problemà. Dar svarbiau suvokti, kad sprendþiasi ne tik ES likimas, bet ir putinistinës Rusijos iðlikimo klausimas. Todël blogio ðaknis matyti tik migrantuose, bet nepastebëti Rusijos vaidmens ðiame chaose, bûtø klaida. Laiko lieka vis maþiau ir ES, ir Rusijai. Gintaras MARKEVIÈIUS

4 Tr e m t i n y s Energijos pavydëtø ir jaunas 2016 m. sausio 29 d. Sveikiname Garbingo 90-ojo jubiliejaus proga sveikiname LPKTS Prienø filialo ilgametæ tarybos naræ, buvusià 1945 1953 metø Tauro apygardos partizanø ryðininkæ Bitæ Onà JANÈIORAITÆ-LAUKAITIENÆ ir nuoðirdþiausiai linkime: Bûk apdovanota Visagalio malone, Bûk suðildyta ðirdimi artimøjø ir draugø, Bûk dvasia gëlo ðaltinio Ir skabiausia daina vyturiø. LPKTS Prienø filialas Antanas Obelevièius (antras ið kairës) susitikime istorinëje prezidentûroje Kaune Laisvës kovø dalyviui Antanui Obelevièiui-Tautginui sukanka 90 metø. Apsivilkæs kario savanorio uniforma jis daþnas sveèias patriotiniuose susibûrimuose mokyklose, bibliotekose. Susirinkusiesiems visada pasakoja apie ginkluotosios rezistencijos metus, kai teko dalyvauti moksleiviø pasiprieðinimo organizacijoje, turëjo ryðá su partizanais. 1945 metø vasarà suimtas kartu su Aleksu Jakub- èioniu-þaibu, Romu Pagodinu-Kupstu, Romualdu Prascienimi-Perkûnu ir dar keliais bendraþygiais, nuteisti po 10 metø lagerio, kalëjo Komijoje. Antanas Obelevièius gimë 1926 metø vasario 11 dienà Vojakiðkiø kaime (dabar Rumðiðkiø teritorija, Kaiðiadoriø rajonas). 1941 metø rudená pradëjo mokytis Kauno amatø mokykloje. Dalyvavo antinacinëje, antisovietinëje pasiprieðinimo veikloje. Poka- riu susiriðo su Didþiosios Kovos apygardos partizanais, teikë kaip þvalgas þinias, atliko kitas uþduotis. Antanas turi ir raðytojo gyslelæ iðleido dvi knygas, paraðë atsiminimus apie partizanus, gyvenimà lageryje Linkime Jubiliatui geros sveikatos ir nenuilstamos veiklos áamþinant partizanø atminimà. Stanislovas ABROMAVIÈIUS Esame, kol gyva atmintis Paminklai Jono Lukðës pieðiniuose 80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusià Tomsko tremtinæ Stasæ VALUÐYTÆ-ÞAGELIENÆ. Linkime sveikatos, kantrybës, ilgø saulëtø dienø. Sesuo Aldona, draugai Jonas, Roþë, Birutë, Karolina, Aldona, LPKTS Ukmergës filialas Sveikiname LPKTS Rokiðkio filialo narius, sausio mënesá ðvenèianèius gimtadienius: Leonà GRIÐKËNÀ 80-àjá, Irenà SKREBAITÆ-BUTËNIENÆ 70-àjá, Antanà DEKSNÁ ir Zigmà BRIEDÁ 60-àjá. Linkime, kad jus visada lydëtø sëkmë, sveikata ir Aukðèiausiojo palaima. LPKTS Rokiðkio filialas Nuoðirdþiai sveikiname sausio mënesá jubiliejø ðvenèianèius LPKTS Panevëþio filialo narius: Jonà RANDÁ ir Bronislovà JUOSPAITÁ 90-àjá, Jadvygà LAUCIENÆ 85-àjá, Nijolæ GUDAITÆ ir Genovaitæ ÐIMKIENÆ 80-àjá, Jonà GRIBAUSKÀ, Mikolinà OGONIEZOVÀ ir Angelæ Onà URBONAITÆ 75-àjá, Onà KAROSIENÆ, Vilijà LUKÐYTÆ, Irenà MAZURKEVIÈIÛTÆ ir Valentinà VLADIMIROVÀ 60-àjá. Linkime stiprios sveikatos, geros nuotaikos, dvasios stiprybës. LPKTS Panevëþio filialas Lietuvos genocido organizatoriø nusikalstamos veiklos teisinis ávertinimas Paminklas 1941 1947 metais þuvusiems ðauliams Linksmadvaryje. Autorius Romas Medzevièius Koplytstulpis 1991 metø sausio 13-àjà þuvusiam Titui Masiuliui, pastatytas Kaune, prie namo Demokratø g. 53. Migrantai ið Afrikos Ispa- Uþsiprenumeruokite nijoje sukëlë Tremtiná riauðes Almeri- jos provincijoje sudegino ðiukð- Pay Post Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos paðto, liø konteinerius ir keletà auto-informacijos skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,40, 3 mën. 7,19, 6 mën. 14,40 Eur. (atkelta ið 2 psl.) Pirmiausia tai reikia atlikti Lietuvoje, o ateityje turi ávykti Niurnbergas Nr.2 komunizmo pasmerkimas. Pakanka pateikti tik keletà faktø, pagal kuriuos LKP CK ir jos vadovus galima ávardinti kaip genocido vykdytojus: 1940 metø liepos 7 dienà A.Snieèkus visiðkai slaptai pasiraðë Lietuvos veikëjø likvidacijos planà: Prieðvalstybiniø partijø tautininkø, liaudininkø, krikðèioniø demokratø, jaunalietuviø, trockininkø, socialdemokratø, eserø, ðauliø ir kito vadovaujanèio sàstato likvidacijos planas. Operacijà pradëti visoje Lietuvoje, naktá ið 1940 metø liepos 11osios á 12-àjà. Jø suëmimui sudarytos penkios grupës, vadovai: Krastinas, Dembo, Finkelðteinas, Komodaitë, Macevièius. Atsakingas uþ grupes pirmojo skyriaus virðininkas Todesas. LKP CK biuro nutarimà Dël gyventojø suëmimo ir iðtrëmimo ið Lietuvos 194103-26, protokolas Nr.11 pasiraðë LKP CK sekretorius A.Snieèkus ir I.Meskupas. J.Paleckis 1957 metø sausio 21 dienà paraðë ásakà, kuriuo politiniams kaliniams ir tremtiniams, atlikusiems bausmæ, draudþiama gráþti Lietuvà. Tie, kurie nepakluso, buvo baudþiami 5 metams kalëjimo arba tremties. Tokiø drastiðkø ásakø prieð Laisvës kovotojus, tremtinius nebuvo në vienoje kitoje sovietinëje respublikoje. Jonas BUROKAS

2016 m. sausio 29 d. Tr e m t i n y s 5 Jono Babicko tremties keliai Ðio pasakojimo herojus buvæs pedagogas Jonas Babickas gyvena Subaèiuje, Kupiðkio rajone. Bûdamas ketveriø 1948 metais su tëveliais iðtremtas á Sibirà. Mokësi rusiðkos mokyklos septintoje klasëje, kai suþinojo, kad ðeima gali gráþti á Lietuvà. Sugráþæs mokësi Vieðintose, Anykðèiø rajone. Baigë vidurinæ ir nuslëpæs, kad buvæs tremties vaikas, ástojo á Vilniaus pedagoginá institutà. Taèiau sovietø saugumieèiai tai suþinojo ir baigiant pirmàjá kursà tardë dël biografiniø faktø slëpimo, paskui paëmë tarnauti á sovietinæ kariuomenæ. Sugráþæs po trejø metø, mokslà tæsë, tapo rusø kalbos mokytoju ir buvo paskirtas dirbti á Kupiðká, vëliau keturias deðimtis metø mokytojavo Subaèiaus vidurinëje mokykloje. Jau nepriklausomybës metais toje paèioje aukðtojoje mokykloje ágijo ir istorijos mokytojo kvalifikacijà. Atgimimo metu buvo vienas ið aktyviausiø Kupiðkio rajono Sàjûdþio nariø. Turi Lietuvos valstybës apdovanojimà Sausio 13-osios atminimo medalá. Tà neramià naktá gindamas Lietuvos televizijos bokðtà Vilniuje buvo suþalotas sulauþyti ðonkauliai. Ðiandien Jonas vis dar aktyvus Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos narys, apdovanotas þymeniu Uþ nuopelnus Lietuvai. Dalyvauja Subaèiaus gyvenvietës bendruomenës veikloje. Ðis pasakojimas paremtas Jono Babicko, jo sesers Genës Babickaitës-Neèiûnienës, taip pat tremties draugø Stasio Apðegos, Antano Ðleivio, Mykolo Uþos, Kazio Vilimo atsiminimais. Apie Petrà ir Albinà Babickus Aðtuoniolikmetis Ðimonëliø kaimo Ðimoniø parapijos Kupiðkio valsèiaus berniokas Petras Babickas 1912 metais, netoliese gyvenusio þydo padedamas, perëjo Rusijos Vokietijos sienà ir ið artimiausio uosto keleiviniu laivu iðplaukë á JAV. Keturiolika metø (1912 1926) jis gyveno Roèesteryje, Niujorko valstijoje. Sunkiai dirbo lentpjûvëje. Beneðiojant lentas, þaizdomis pasidengë peèiai, taèiau jaunuolis buvo kantrus. Vëliau gavo lengvesná darbà gamykloje prie konvejerio. Laikotarpis uþsidirbti buvo palankus: Pirmojo pasaulinio karo metais daug vietiniø vyrø savanoriais iðëjo á frontà, tarp jø buvo ir lietuviø. Taigi bedarbiø nebuvo. Petrui Babickui ðioje ðalyje patiko tvarka, jis þavëjosi demokratija, pagarba þmogui. Ten susitiko daug gerø þmoniø. Kartà, kai susirgo ir labai nusiminæs sëdëjo miesto parke, priëjo nepaþástamas þmogus, iðklausë ir pasakë: Nepergyvenk, að tave pagydysiu... Tai buvo geras gydytojas. Jis atliko sudëtingà operacijà, po kurios Petras pasveiko. Per keturiolika metø ðioje valstybëje susitaupë doleriø. 1926 metais gráþo á Lietuvà, apdovanojo visus gimines, sau nusipirko trisdeðimt vieno hektaro ûká Vieðintø valsèiuje, Nemeiriø kaime (dabar Anykðèiø rajonas). 1930 metais susituokë su Albina Leiðyte, gimusia 1905 metais, ið Ðimoniø parapijos Migoniø kaimo. Ji, bûdama devyniolikmetë, 1924 metø rugpjûèio 23 25 dienomis dalyvavo pirmoje visos Lietuvos dainø ðventëje Kaune. Iðvykdama á ðià ðventæ sunkiai atsisveikino su mama. Jos ðirdis jautë, kad dukterá mato paskutiná kartà. Albina klausë savo motinos: Gal man nevaþiuoti? Taèiau pastaroji liepë ðventëje dalyvauti... Sugráþusi mergina neberado motinos: dël þaibo iðkrovos sudegë gyvenamas namas, o ji ugnyje þuvo... Po tokios nelaimës tëvo sveikata pablogëjo, darbai prispaudë vaikus. Ið jø pilnametë buvo tik Albina, kiti dar maþi, taèiau stropiai talkininkavo. Albina mokyklos nelankë, savarankiðkai iðmoko skaityti, raðyti. Daug Maironio eilëraðèiø mokëjo atmintinai. Graþiai audë, siuvinëjo, buvo labai gera kulinarë. Priklausë Pavasarininkø organizacijai, mylëjo Dievà, Tëvynæ. Iðtekëjusi uþ Petro Babicko, padëjo jam ûkininkauti, augino vaikus. Petras Babickas kartu su kitais ûkininkais savo lëðomis pastatë Vieðintø pieninæ ir aprûpino modernia technika. Dirbo Vieðintø valsèiaus virðaièio pavaduotoju, laikinai eidavo ir virðaièio pareigas. Dalyvavo saviveikloje. Gerai vaidino þydà Keturakio komedijoje Amerika pirtyje. Mokëjo groti armonika. Naciø okupacijos metais vieðai pasisakë prieð þydø þudynes. Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai, Babickai maistu rëmë partizanus. Ðiandien Vieðintø kapinëse gali perskaityti pavardes tø, kurie prieðinosi okupantams ir þuvo. Tai Algimanto apygardos partizanai: Antanas Antanëlis (1916 1944), Bronius Antanëlis (1919 1945) ir Pranas Masys, þuvæ 1944 1945 metais, ðeði Ðarûno rinktinës Jauniaus bûrio partizanai: bûrio vadas Juozas Karvelis-Klajûnas, Ðernas (1921 1949), Jonas Baltakys, Ona Talantaitë-Ka- tinienë-jonukas, Birutë Kiaulevièiûtë-Neuþmirðtuolë, Povilas Peèkus-Þàsinas ir Zuzana Railaitë-Lakðtingala, þuvæ 1949 metø balandþio 27 dienà Ðimoniø girioje, netoli Þliobiðkiø kaimo. 1994 metø rugsëjo 10 dienà palaikai buvo perkelti á Vieðintø kapines. Jono Babicko pasakojimai. Tremtis 1948 metø geguþës 22 dienà penkiasdeðimt trejø metø Petras Babickas kartu su keturiasdeðimt trejø metø þmona Albina Babickiene, keturiolikos metø dukterimi Gene, trylikos metø sûnumi Alfonsu, deðimties metø dukterimi Aldona ir manimi, ketveriø metø Jonu, buvome iðtremti á Sibirà. Sovietø valdþia mûsø ðeimà apkaltino, kad rëmëme partizanus ir kad turëjome trisdeðimt vienà hektarà þemës. Á Subaèiaus geleþinkelio stotá tremtinius suveþë ið Anykðèiø, Kupiðkio, Panevëþio apskrièiø ir sutalpino á ðeðiasdeðimt dviejø gyvuliniø vagonø eðelonà. Rusijoje eðelonas greitá sulëtino. Ginkluoti kariðkiai vyrus, moteris ir vaikus kartu varydavo po vagonais gamtiniø reikalø atlikti. Novosibirske, kai varë visus á pirtá, ginkluoti sargybiniai tyèiojosi ið nuogø moterø. Traukiniu vaþiavome apie penkis tûstanèius kilometrø á Krasnojarsko kraðtà. Iðlaipino mus Kamarèiagos stotyje. Ten atviroje vietoje praleidome savaitæ. Ið ðakø pasidarëme palapines, apgaubëme jas lietpalèiais. Giedojome birþelines pamaldas. Keliø ten nebuvo. Lyjant þemë darësi gliti: maðinos negalëdavo vaþiuoti. Kai nelijo, mus toliau gabeno sunkveþimiais iki siaurojo geleþinkelio Tajoþnos stoties Mansko rajone. Ten gyvenome paðalëje dvi savaites. Vëliau nuveþë á miðke stovintá didelá barakà, kuriame gyvenome iki vëlyvo rudens. Ta vietovë vadinosi Medveþa. Mûsø ðeðiø þmoniø ðeimai davë maþà kambará, kuriame sukrovæ maiðus, galëjome tik stovëti. Miegoti lipdavome ant barako gultø. Kankino blakës. Jø buvo tiek daug, kad mama ðakele braukdavo jas nuo ketveriø metø vaiko. Susirgome dizenterija, kruvinàja. Nuo jos kai kurie tremtiniai mirë. Að nuo tos kruvinosios nusilpau. Prasidëjus þiemai, atveþë mus á Oreðnojë treèià gyvenvietæ Krasnojarsko kraðte, Mansko rajone. Patalpino seno, supuvusio barako keturiasdeðimties kvadratiniø metrø kambaryje keturias ðeimas: mûsø, Babickø, ðeimo- Albina ir Petras Babickai, Genë, Alfonsas, Aldona prie naujo namo Nemeiriø kaime. 1938 metai je buvome ðeði, Èerðkø penki, Ragauskø penki, vokieèiø tautybës ðeimos trys þmonës. Patogumø jokiø neturëjome. Þiemà barako sienos apðerkðnydavo. Gyvenome prie Badþejos upës, átekanèios á Manà, o pastaroji á Jenisiejø. Ið tos upës ir vandens atsineðdavome. Þiemà prasikirsdavome eketæ. Tremtiniø pagrindiniai darbai buvo miðke. Tremties pradþioje medþius pjaudavo skersiniais pjûklais, vëliau benzininiais. Nupjautus medþius ið miðko traukdavo arkliais, paskiau traktoriais. Prie upës medþius veþdavo jau automaðinomis. Traktoriams ir automobiliams vietoj skysto kuro naudojo medþio kaladëles. Daug vargo lietuviai patyrë Sibire. Per didelius ðalèius teko dirbti, kankino badas. Jeigu ne siuntiniai ið Lietuvos, mûsø ðeima bûtø iðmirusi badu. Gelbëjo nuo bado motinos brolis Kazys Leiðys, sesuo Julija Petrylienë, tëvo sesuo Barbora Uldukienë, brolis Jurgis Babickas. Mûsø mama maþiausiai valgydavo, stengdavosi, kad vaikams daugiau liktø, kad vyras nemirtø. Badu mirë Paviloniø septyneriø metø duktë ið Jurgiðkio kaimo, Vieðintø valsèiaus; Jaðiûnø duktë ið Kupiðkio; maþa Baniø dukrelë ið Inkûnø kaimo; Albino ir Broniaus Repeèkø tëvas ið Debeikiø kaimo; Lionës Sunkurytës tëvas ið Gilvydþiø kaimo; Valonienë ið Jovarø kaimo, Subaèiaus valsèiaus; Valionio Juozo-Merkio, Vaiþganto rinktinës Kæstuèio bûrio vado, motina; Jomantienë, Felikso Jomanto motina ið Vilniaus, palaidota Tajoþnos kapinëse, ir kiti. Tremties pradþioje Badþeisko miðko pramonës ûkio virðininkai susitardavo su komendantais ir tremtiniams nemokëdavo uþ darbà. Patekæ á Sibirà dauguma lietuviø nemokëjo kalbëti rusiðkai. Atëjæ á kontorà, kalbëdavo lietuviðkai: Dirbi, dirbi, o pinigø nëra... Rusai tarnautojai, kartodami ðiuos þodþius, tyèiojosi ið lietuviø. Tremtiniai, kurie pirmaisiais tremties metais negaudavo siuntiniø ið Lietuvos, vaikðèiojo nuo bado iðtinæ. Pamenu taip atrodþiusius penkiolikmetá Èerðkø Jonà ið Laðiniø kaimo, jo vienmetá Albinà ir metais vyresná Broniø Repeèkà ið Debeikiø kaimo (visi ið Anykðèiø rajono). Komendantai buvo karininkai, vaikðèiojo apsirengæ kariðkomis uniformomis. Oreðnoje þiaurumu pasiþymëjo komendantas Ivanikovas. Ið Bagdonavièiø, kuriø vaikai buvo maþi ir badavo, atëmë atsiveþtas auksines monetas ir kitas brangenybes, kurias jie planavo keisti á maistà. Medveþoje tremtinys Jonas Baranauskas komendantui Ivanikovui aiðkino, kad Lietuvoje kiekviena ðeima paliko po 5 6 karves, todël Sibire jis papraðë kiekvienai lietuviø ðeimai duoti nors po vienà. Tokios tremtinio mintys komendantui Ivanikovui nepatiko. Baranauskas, jo þmona, du nepilnameèiai sûnûs (vienas ið jø Albertas) ir kiti dràsesni þmonës pagrindinës Oreðnojës gyvenvietës centre buvo suklupdyti ir iðveþti ðiaurës kryptimi. Tremtiná ið Ðirokij Logo gyvenvietës Broniø Valikoná muðë komendantas Ivanikovas. Kazys Maþulaitis ið treèios Oreðnojës gyvenvietës eidamas pro ðalá paþiûrëjo á komendanto kabineto langà. Ivanikovas tai pastebëjæs, iðsikvietë tremtiná á kabinetà ir skëlë antausá, taèiau Kazys Maþulaitis tvirtai laikësi ant kojø, nepargriuvo. Tada Ivanikovas iðsitraukë pistoletà. Gal galvojo, kad tremtinys prieðinsis. Tas sadistas reikalaudavo, kad 14 15 metø paauglës naktá ateitø pas já á kabinetà. Kai ðios nenueidavo, bausdavo tëvus. (bus daugiau) Spaudai paruoðë Stanislovas ABROMAVIÈIUS

6 Tremtinys 2016 m. sausio 29 d. Tæsinys. Pradþia Nr. 2 (1168) Pirmàjà tardymo parà dar laikiausi ant kojø, kartodamas tà patá neþinau, nepriklausiau, nedalyvavau. Mintyse meldþiau Dievà, kad nieko neiðduoèiau. Mano likimas buvo aiðkus, gerai þinojau, kad èekistai, nelyginant maitvanagiai, grobio ið nagø nepaleis. Neþinau kelintà parà, kadangi laiko sàvoka man jau neegzistavo, pulkininkas Uralovas pareiðkë, kad uþteks su manimi terliotis. Pasak jo, tokiems kaip að net sovietinës kulkos gaila. Kaþkodël man padarë iðimtá. Iðkvietæs automatais ginkluotus raudonkepurius, ásakë iðvesti ir suðaudyti. Kieme stovëjo uþdaras sunkveþimis ( voronokas ), ant kurio iðoriniø bortø gyventojø klaidinimui buvo uþraðas Chleb (duona). Viduje ðeðios uþdaros spintos, priekyje atskira patalpa sargybai. Mane áspraudë á vienà spintà. Iðgirdau, kaip sugirgþdëjo atveriami geleþiniai vartai. Automobilis pajudëjo. Veþë duobëtais keliais. Galvoje pynësi ávairios mintys. Ðirdá suspaudë prisiminus nelaimingus tëvus. Jie pasiliko vienø vieni, iðauginæ septynetà vaikø. Svetimame kraðte liko be globos ir uþuojautos, bejëgiai, visø apleisti. Buvau girdëjæs, kad þmogus prieð mirtá pamato visà savo gyvenimà. Apie koká visà gyvenimà galëjau màstyti að, jeigu man buvo tik dvideðimt metø ir jie visi panaðûs: karo metø nepritekliai, vëliau ðaltis, badas, patyèios. Viskas galvoje pynësi: nepaklusnumas, kova ir nieko gero neþadanti ateitis. Nuo neapsakomos átampos smegenis græþë ákyri mintis, vaizduotëje ðmëkðèiojo akmeninë siena. Tarpais atrodë, kad save pats stebiu ið ðalies. Matau, kaip iðveda ið Kovo 17 dienà sukaks 10 metø nuo to laiko, kai Londone mirë Kazimieras Barënas. Kazimieras Barënas (Barauskas) raðytojas, vertëjas, knygø leidëjas gimë 1908 metø sausio 12 dienà netoli nuo Paástrio Stanioniø kaime. Priverstinis emigrantas brandþiausius gyvenimo, darbo ir kûrybos metus praleido Didþiojoje Britanijoje. Palaidotas Londone, kur ir gyveno iki 2006 metø. Didþioji dalis raðytojo archyvø, jo paties ir þmonos Marijos rûpesèiu, jau anksèiau persiøsti á Panevëþá. Aplankëme raðytojo Kazimiero Barëno (Barausko) të- Bûkite tvirti iki galo voronoko ir pastato prie sienos; priekyje surikiuoti kareiviai, atkiðæ ilgus ðautuvus, ant kuriø blizga uþmauti durtuvai, tarsi delsia laukdami komandos: Ugnis! Automobilis, pasistumdæs pirmyn atgal, pagaliau sustojo. Atidaræ këbulo ir spintos duris, kareiviai mane iðtempë ið automobilio. Iðties pamaèiau sienà, prie kurios èekistai mane vedë. Staiga joje atsivërë durys. Dar spëjau pamatyti silpnai apðviestus laiptus þemyn. Atsipeikëjau kameroje, purtomas ir tempiamas nuo geleþinio gulto. Neþinau, kiek laiko buvau be sàmonës. Kaip per miglà po siaubingo sapno prisiminiau tardymo epizodus, naktiná pasivaþinëjimà. Skaudëjo galvà, blauzdikaulius, paðirdþius, kepenis. Vidurius vertë lauk, pykino, taèiau skrandis buvo tuðèias. Kai augaloti kareiviai uþ paþastø vilko á virðø, mano lyg ðvininës kojos kadarodamos dauþësi á laiptø pakopas. Kabinete ant minkðtos sofos rûkydami sëdëjo majoras Fialkovskis ir kapitonas Bykovas. Ðie èekistai buvo maþiau agresyvûs. Uralovo ir civiliai dëvinèio aukðto juodbruvio egzekutoriaus nebuvo. Ðis, rûkydamas dvokianèià pypkæ, visà laikà man á veidà pûsdavo dûmus. Pastebëjau prie taburetës stovintá nedidelá staliukà, ant kurio buvo paskleisti popieriaus lapai. Prisiminiau pagyvenusio ûkininko nuo Merkinës Vinco Skerniðkio þodþius: Atsidûrus èekistø naguose, svarbiausia atlaikyti pirminæ karðyklà ir moglius (vilnos apdorojimo bûdai). Neatlaikei sudoros kaip ðiltà vilnà. Èekistai, tarsi bûtø abejingi, liepë sësti, susipaþinti su popieriais. Tai buvo draugijos ástatai ir programa, keli mano nelojalûs valdþiai laiðkai, siøsti á Lietuvà ir keletas laikraðtëlio Toli nuo Tëvynës egzemplioriø. Taip pat rusiðkai paraðyta ekspertø tyrimo iðvada, kad laiðkai ir laikraðtëlio vedamieji straipsniai raðyti to paties asmens. Perþvelgæs viskà, pajutau palengvëjimà, kad tardant daug kartø netekæs sàmonës nieko neprasitariau pirminæ karðyklà atlaikiau. Èekistams nieko nebeliko, kaip tik daiktiniais árodymais priremti prie sienos. Laikraðtëlyje neskubëdamas skaièiau savo raðyto vedamojo straipsnio rusiðkà vertimà. Stalino autobiografijos paryðkinimui panaudoti epitetai: kraugerys, þmogëdra, Kaukazo kalnø arkliavagis, caro ochrankos agentas rusiðkai atrodë átikinamiau, taèiau mano viltá visai aptemdë. Skaudëjo galvà nuo kumðèiø, dar labiau nuo átampos. Nesuvokiau, kiek laiko tæsësi pragariðkas pirminio tardymo spektaklis. Nesusigaudþiau, kaip paneigti daiktinius árodymus ir iðvis, ar verta neigti, juolab kad pateikti dokumentai susijæ tik su manimi. Painias mintis nutraukë plaèiai atsivërusios kabineto durys. Kareiviai akistatai neðte áneðë K. Jankauskà. Prieð areðtà uþkritæs ràstas jam sulauþë kojà, kuri buvo jau beveik sugijusi. Matyt, èekistai tardydami kaip reikiant pasidarbavo, nes koja buvo naujai sugipsuota. Pasodinæ atokiau nuo manæs, ásakë tylëti ir atsakinëti tik á pateiktus klausimus. Pradþioje pasiteiravo, kas sugalvojo draugijos pavadinimà ir paraðë ástatus bei programà. Kazimieras atsiliepë, kad visa tai pradëjo jis. Kieno pasiûlymu pradëtas leisti laikraðtëlis? Að pasakiau, kad mano. Kazimieras pertarë, atseit, tai jo sumanymas. Èekistai suriaumojo, nes toks atsakymas jø netenkino: Tai kà, jûs, mat... mat...? abudu kartu su- Paminëtas Kazimiero Barëno (Barausko) atminimas riko, supratæ, á kur lenkiame tardymo eigà viskà prisiimti sau. Gal dël to akistatà staigiai nutraukë. Draugijos programa ir ástatai, pateikti susipaþinimui, buvo raðyti Kazimiero. Juos èekistai perëmë paðte, kai buvo siunèiami á Omsko sritá. Á Jurginsko rajonà Tiumenës srityje dokumentus nugabeno draugijos narys, kurá ámonës administracija ten siuntë á pasitobulinimo kursus ir padavë Kazimiero kraðtieèiui Antanui Kybartui. Èekistai norëjo suþinoti, kas nuveþë dokumentus. Mes uþsispyræ ilgai tvirtinome, kad siuntëme paðtu, nes kitaip bûtø suëmæ kurjerá, dar vienà draugijos nará. Uþ þioplumà dël vietiniø siuntø blogos cenzûros Poljanovo vadovybë taip pa nepaglostë. Po keliø mënesiø, baigiantis tardymui, kiekvienam buvo leista susipaþinti su visø dvylikos suimtøjø bylomis. Mûsø grupëje në vienas nieko neiðdavë. Vienintelis neaiðkumas kaip èekistams pateko keli laikraðtëlio egzemplioriai. Galbût Poljanovui pavyko uþverbuoti mûsø nepastebëtà agentà. Visi penki grupës nariai buvo suimti pagal raðytinius, daiktinius árodymus. Buvau viename trejete su Jonu Krauneliu ið Varënos rajono Randomoniø kaimo. Suëmimo jis iðvengë, nes niekur neaptiko jo ranka raðyto raðto. Po akistatos pasiraðydamas protokolà pastebëjau, kad tai buvo kovo 18 diena. Deðimt dienø prabëgo siaubingame koðmare: neaiðku, kiek iðgulëdavau ant grindø, kiek kartø ið sàstingio buvau paþadintas spyriais. Visai kitaip susiklostë Jurginsko draugijos nariø likimas. Antanas Kybartas á draugijà pasikvietë devyniolikmetá Edmundà Vaiðnorà, kuriam kaþkas ið Lietuvos siuntinyje atsiuntë (bent jau taip buvo raðoma jo byloje) vokiðkà pistoletà Parabellum. Jaunimo sueigoje Edmundo kiðenëje pistoletas iððovë. Kulka jam paèiam perskrodë ðlauná, ðalia sëdinèiai merginai kojà. Apie ávyká netrukus suþinojo vietinis komendantas. E. Vaiðnorà suëmë. Atrodo, kad nuo èia prasidëjo Jurginsko grupës tragedija. Gal dar net nepasiekæs Tiumenës MGB, Edmundas iðklojo rajono operatyviniam darbuotojui, ið kur gavo patrankà, pasakojo ir apie kitus dalykus. Po jo suëmimo Jurginsko rajone areðtavo dar ðeðis draugijos narius. Atrodo, jie ten nesilaikë ástatuose nurodytos konspiracinës instrukcijos trejeto sistemos. Tikëtina, kad E. Vaiðnorui tardymai nebuvo sunkûs, taèiau teismas ir já nuteisë vienodai. Atsiradus byloje ginklui, èekistai lengvai vietoj draugijos sufabrikavo ginkluotà organizacijà. Nesvarbu, kad ástatuose nebuvo minimas ginkluotas pasiprieðinimas ar karo atveju pasitraukimas á taigà. Daugiau nei pusæ metø mus kankino, vertë prisipaþinti, kad organizavome lietuviðko modelio partizaniná karà. Taèiau èekistai ið mûsø penketo nieko neiðpeðë, nors iðties pagrindo buvo. Ið kitø kaliniø suþinojau, kad gretimose kamerose kalinami ið mûsø rajono suimti du moldavai. Atseit, jie kitiems tremtiniams pasiûlë apsiginkluoti medþiokliniais ðautuvais (ásigyti juos nebuvo sunku) ir pasitraukti á taigà. Pasak jø, greitai prasidës karas, truksiantis neilgai. Jie aiðkino, kad tai vienintelis bûdas jaunimui iðsigelbëti. Toká pasiûlymà kai kurie traktavo kaip provokacijà ir praneðë operatyviniam darbuotojui. (bus daugiau) Vytautas KAZIULIONIS vø, broliø Povilo ir Jono Barauskø kapus, uþdegëme þvakiø. Stanioniø kaime iðlikusi gimtoji sodyba, 1988 metais paþymëta atminimo lenta. Atminimo lentos sukûrimu, jos atidengimu ir renginio suruoðimu rûpinosi Paástrio kolûkio kolektyvas, inicijuotas vadovo Benedikto Striðkos. Kazimieras Barënas 1929 metais baigë Panevëþio gimnazijà, studijavo Vytauto Didþiojo universiteto Humanitariniø mokslø fakultete. Studijø metais pasirodë ir pirmasis groþinës literatûros kûrinys apsakymas Neiðbrista dumblynë. Pasiraðinëjo B. Kazimieraièio ir kitais slapyvardþiais. 1930 1943 metais dirbo VDU universiteto administracijoje. Uþdarius universitetà pradëjo dirbti Ateities dienraðtyje. 1944 metais emigravo á Vokietijà. 1947 metais apsigyveno Didþiojoje Britanijoje. Beveik deðimtmetá dirbo tekstilës fabrike. Gyvenimas pasikeitë nuo 1957 metø, kai K.Barënas buvo pakviestas redaguoti laikraðtá Europos lietuvis ir apsigyveno Londone. Èia pradëjo vadovauti Nidos knygø klubui, iðspausdinusiam per ðimtà iðeivijos raðytojø knygø. Su laikraðèio redagavimu ir leidyba susijæ beveik trys darbo deðimtmeèiai. K. Barënui redaktoriaujant Europos lietuvis tapo populiariu laikraðèiu. Iðleido romanà Tûboto gaidþio metai. Ðis romanas ávertintas Vinco Krëvës premija. Anksèiau paraðë ir iðleido knygas: Giedra visad gráþta (1953), Karaliðka diena (1957); JAV lietuviø bendruomenës kultûros tarybos premija apdovanotas romanas Beragio oþio metai. K. Barënas du kartus pelnë Lietuviø raðytojø draugijos premijas uþ leidinius Dvideðimt vienà Veronikà ir Paèià apatinæ pakopà. Ona STRIÐKIENË

2016 m. sausio 29 d. Tremtinys 7 Elþbieta Tamaðauskaitë- Rudzinskienë Sausio 20 dienà, eidama 95 metus, mirë Dainavos apygardos Ðarûno rinktinës partizanø ryðininkë Elþbieta Tamaðauskaitë-Rudzinskienë. Gimë valstieèiø ðeimoje Paliûnø kaime, Seirijø valsèiuje, Alytaus apskrityje (dabar Lazdijø rajonas). Mokyklà baigë penketais. Norëjo mokytis toliau, bet ðeimoje augo daug broliø ir sesiø, todël apie tolimesnius mokslus net svajoti negalëjo. 1941 metais iðtekëjo. Karui baigiantis vyras pasitraukë á Vokietijà. 1944 metø rudená, prasidëjus ginkluotajai rezistencijai, iðkart á partizanø gretas iðëjo brolis, sesers vyras, kaimynai ir draugai. Prie namø buvo árengti du bunkeriai: vienas darþoviø rûsyje, kitas kieme po svirnu. Elzytë buvo jauna, protinga, dràsi, todël aktyviai ásitraukë á partizaninæ veiklà, davë priesaikà, jai buvo suteiktas slapyvardis Liepa. Pësèiomis po keliolika kilometrø eidavo á Seirijus, Lazdijus, Veisiejus, kad nupirktø partizanams vaistø, drabuþiø, iðneðiodavo proklamacijas, praneðdavo apie slaptø pasitarimø ir susitikimo vietas, rûpinosi maistu, praneðdavo, ið kurios pusës vaþiuoja stribai, slëpdavo ir slaugydavo suþeistuosius. Patikslintas skelbimas: Vasario 6 d. (ðeðtadiená) 14 val. Vilniaus águlos karininkø ramovëje (Pamënkalnio g.13) ávyks LPKTS Vilniaus skyriaus ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. LPKTS Vilniaus skyriaus taryba Vasario 6 d. (ðeðtadiená) 11 val. Jurbarko kultûros rûmø 2-ame aukðte ávyks LPKTS Jurbarko filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Registracija nuo 10 val. Maloniai kvieèiame dalyvauti buvusius politinius kalinius ir tremtinius, jø vaikus ir vaikaièius. Bus galima sumokëti nario mokestá, ásigyti knygø. Po susirinkimo pabendrausime prie arbatos puodelio, vaiðinsimës atsineðtomis vaiðëmis. LPKTS Jurbarko filialo valdyba 1921 2016 1945 metø þiemà nuo Akuoèiø dvaro po mûðio á Tamaðauskø sodybà buvo atveþtas sunkiai suþeistas partizanø vadas Jonas Neifalta-Lakûnas. Elzytë já slaugë, stengësi iðgelbëti, bet po trijø dienø ant ryðininkës rankø uþgeso vado gyvybë. Kûnà paslëpë sniege, kad puèiant stipriam vëjui iki ryto visi pëdsakai bûtø uþpustyti. Anksti ryte stribai apsupo Tamaðauskø sodybà, iðkrëtë, bet nieko nerado. 1945 metø liepos 11 dienà á Paliûnø kaimà atvaþiavæ stribai apsupo Tamaðauskø sodybà. Prie kiemo esanèioje baloje, apaugusioje medþiais ir krûmais, nuðovë du partizanus. Vienas ið jø buvo Elzytës sesers vyras. Tà dienà areðtavo ir á Alytaus kalëjimà iðveþë Elzytæ ir jos tëtá, ten tardë, muðë ir kankino. Po keliø mënesiø, nieko neiðgavæ, iðleido á namus. 1946 metø rugpjûèio 23 dienà suëmë Elþbietos brolá. Já þiauriai muðë, kankino, nuteisë ir iðveþë á Uralo kalëjimà Sverdlovsko srityje. Ten jis greitai mirë nuo sumuðimø ir bado. Elzytës veikla tæsësi iki 1951 metø, nes brolio sodyboje Paliûnø kaime buvo dar vienas bunkeris, kuriame slapstësi partizanai, ateidavæ ið Bestraigiðkës miðko, Meteliø, Buteliûnø, Straigiø. 1951 metø sausio 20-osios naktá ði lageryje Skelbimai Uþjauèiame Pro memoria þuvusio brolio, Laisvës kovotojo Karaliaus Tamaðausko sodyba buvo stribø apsupta, dresuoti ðunys kieme surado bunkerá su partizanais. Ten slapstësi Jonas Jastremskis-Nemunëlis ir Jonas Matulevièius- Tautvydas. Vyrai buvo suðaudyti. Po ðiø þiauriø þudyniø baigësi patriotës, ryðininkës Elzytës veikla. Kurá laikà ji slapstësi pas giminaièius toli nuo namø. Elþbieta Tamaðauskaitë- Rudzinskienë visà savo gyvenimà iðtikimai tarnavo Tëvynei. Kai 2001 metais tëviðkëje Paliûnø kaime buvo statomas paminklas visiems ten þuvusiems partizanams, ji pirmoji palaikë iniciatyvà ir prisidëjo darbu. Buvo LPKTS Alytaus filialo narë. Apdovanota 1-ojo laipsnio LPKTS þymeniu Uþ nuopelnus Lietuvai. Palaidota Lazdijø rajono Seirijø senosiose kapinëse. Uþjauèiame gimines ir artimuosius. LPKTS Alytaus filialas Vasario 6 d. (ðeðtadiená) 12 val. Kurðënø ðvietimo centro salëje ávyks LPKTS ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Vasario 1 d. (pirmadiená) 16 val. Kauno águlos karininkø ramovëje (A.Mickevièiaus g. 19) ávyks renginys, skirtas paminëti sausio mënesá gimusius 1918 ir 1949 metø Lietuvos Nepriklausomybës Aktø signatarus: Vytautà Guþà-Kardà (1920 m. sausio 2 d.), Steponà Kairá (1879 m. sausio 3 d.), Jonà Vileiðá (1872 m. sausio 3 d.) ir Kazimierà Steponà Ðaulá (1872 m. sausio 28 d.). Koncertuos Kauno Jono ir Petro Vileiðiø pagrindinës mokyklos moksleiviai. Organizatoriai Kauno águlos karininkø ramovë, LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius. Renginio globëja LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë. Nuoðirdþiai uþjauèiame AB Kauno Baltija generaliná direktoriø Vidà Butkø dël tëvelio mirties. LPKTS Kauno filialas Dël buvusio politinio kalinio Petro Patacko mirties nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius. Lietuvos politiniø kaliniø sàjunga ILSËKITËS RAMYBËJE Albina Gerdvilytë-Ferensienë 1925 2015 Gimë Kauno r. Girininkø k. ûkininkø ðeimoje. 1949 m. su vyru ir maþu sûneliu iðtremta ið Prienø r. Rutkiðkiø k. á Irkutsko sr. Þigalovo r. Znamenskà. 1950 m. ðeima perkelta á tëvø tremties vietà Usolës r. Taljano aps. 1958 m. gráþo á Lietuvà, apsigyveno Kelmëje, dirbo paukðtyne. Uþaugino du sûnus. Paskutinius 10 metø gyveno Kaune. Sunkiai iðgyveno sûnaus Petro ir vyro netektá. Palaidota Prienø r. Iðlauþo kapinëse. Buvæ Taljano tremtiniai Ona Miliûnaitë-Paplauskienë 1925 2015 Gimë Kauno aps. Garliavos valsè. Raðnavos k. ûkininkø ðeimoje. 1948 m. ðeima iðtremta á Irkutsko sr. Usolës r. Taljano gyv. Á Lietuvà gráþo 1957 m., apsigyveno Garliavoje, dirbo Kauno keliø valdyboje. Uþaugino du sûnus. Su vyru Juozu atðventë auksines vestuves. Palaidota Kauno r. Jonuèiø kapinëse. Uþjauèiame artimuosius. Buvæ Taljano tremtiniai Birutë Olë Stankaitytë-Kvaðienë 1942 2015 Gimë Joniðkio r. Dþiugiø k. ûkininkø ðeimoje. 1948 m. ðeima iðtremta á Krasnojarsko kr. Sovetsko r. Verchniaja Bazajikos miðkø pramonës ûká, Korbiko gyv. Á Lietuvà ðeima gráþo 1958 m. Birutë ástojo á Ðiauliø technikumà, ágijo zootechnikës specialybæ. Dirbo Joniðkio r. Linkaièiø kolûkyje zootechnike selekcininke. 1965 m. sukûrë ðeimà su Romuèiu Kvaðiu. Uþaugino sûnø ir dukterá. Sulaukë keturiø vaikaièiø. Palaidota Joniðkio Jauneikiø kapinaitëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame seseris, vaikus, gimines ir artimuosius. LPKTS Joniðkio filialas Algirdas Lunius 1932 2016 Gimë Ðvenèioniø r. Stirninës k. gausioje, patriotinëje ûkininkø ðeimoje. Buvo aktyvus partizanø ryðininkas. 1951 m. areðtuotas ir po tardymø nuteistas 25 m. kalëti. Iðveþtas á Omsko srities lagerius. 1956 m. buvo iðleistas á laisvæ. Sunkiai apsigyveno Ðiauliuose, 1960 m. sukûrë ðeimà, uþaugino sûnø ir dukterá. Dirbo statybininku. 1996 m. tapo LPKTB Ðiauliø skyriaus nariu. Palaidotas Ðiauliø r. Ginkûnø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius. LPKTB Ðiauliø skyrius Teodora Bartaðevièienë 1928 2016 Gimë Ukmergës aps. Taujënø valsè. Lëno k. Mama anksti mirë. 1946 m. Ðalnos slapyvardþiu ásitraukë á partizaninæ veiklà. Slaugë suþeistus partizanus. Nuo 1949 metø stribø buvo sekama, slapstësi. 1950 m. ið namø teko pasitraukti ir jos ðeimai. Á tëviðkæ sugráþo tik 1953 m., bet namai buvo sugriauti, todël vël gyveno pas svetimus. Tik po metø Teodorai pavyko ásidarbinti. 1961 m. apsigyveno Ðiauliuose. 1967 m. iðtekëjo uþ buvusio politinio kalinio Vaclovo Bartaðevièiaus. Uþaugino sûnø. Keletà metø slaugë sunkiai sergantá vyrà. Buvo aktyvi atkurtos LLKS Prisikëlimo apygardos narë. Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø ir artimuosius. Atkurta LLKS Prisikëlimo apygarda ISSN 2029-509X Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga www.lpkts.lt Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta Milerienë Maketavo Ignas Navickas Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204 el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com Ámonës kodas 300032645 Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB SEB bankas Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 1790 egz. Kaina 0,60 euro Projektà Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 Tr e m t i n y s 2016 m. sausio 29 d. Naujos knygos Apie þuvusius, bet nepralaimëjusius Knyga Lemties broliai apie ginkluotosios rezistencijos partizanø kovà, akcentuojant Vyèio apygardos Pilënø tëvonijos vado Stepono Giedriko-Girieèio veiklos epizodus ir minint jo þûties 60-àsis metines. (Partizanø vadas þuvo 1954 metø rugsëjo 25 dienà.) Kartu tai Lietuvos ir viso Birþø kraðto partizanø kovai prisiminti ir pagerbti skirta knyga. Partizanø vadas S.Giedrikas-Girietis knygos sudarytojo Algimanto Juknos dëdë, tad leidinys puiki sûnëno dovana. Algimantas Jukna (Giedrikas) birþietis, Kaune baigæs architektûros studijas. Ágytomis þiniomis dalijosi su bendraminèiais ir kolegomis Vilniuje, Statybø projektavimo institutuose, dirbo Ðiauliø rajono vyriausiuoju architektu, ðio miesto vyriausiuoju architektu. Nuo 2007 metø iki ðiol Ðiauliø rajono savivaldybës tarybos narys. Knygoje apraðomas ne tik S.Giedriko-Girieèio kovos kelias, bet ir kitø partizanø vadø, narsiø kovotojø mintys, amþininkø prisiminimai apie juos. Steponas Giedrikas gimë 1925 metø spalio 3 dienà Birþuose. Pasiprieðinimo pogrindyje veikë nuo 1944 metø. Rinko þvalgybinæ informcijà apie vietos stribø veiklà, sovietinës kariuomenës dislokuoto garnizono Birþuose darbà. Jausdamas, kad gali bûti suimtas, 1948 metais pasitraukë á Birþø miðkus pas partizanus. Èia jis susitiko su gimnazijos mokytoju, poetu Broniumi Krivicku. Birþø kraðte ákûrus Sierakausko tëvonijà, jos vadu buvo iðrinktas Steponas Giedrikas-Girietis. S.Giedriko-Girieèio iniciatyva vëliau tëvonijos vardas buvo pakeistas á Pilënø. Iki pat þûties S.Giedrikas-Girietis vadovavo ðiai tëvonijai. Silpnëjant partizaninio karo veiksmams visoje Lietuvoje, 1954 metais ið 50 Pilënø tëvonijos vyrø liko vos keli. Taèiau jie sumaniai slapstësi ir at- kakliai prieðinosi sovietø kariams, smogikams bei iðdavikams. Tik klastos keliu Birþø girioje nukautas S.Giedrikas-Girietis tarsi pats pasirinko þûties vietà. Jis nuþudytas toje vietoje, kur vyko 1863 metø lemtingas sukilëliø mûðis su caro kariuomene. Þuvusiojo palaikø niekas nerado, iki ðiol neþinoma, kur jie paslëpti. S.Giedrikas-Girietis apdovanotas (po mirties) Vyèio Kryþiaus ordino 4ojo laipsnio medaliu, jam suteiktas kapitono laipsnis. LPKTS Birþø filialo iniciatyva menamoje þûties vietoje pastatytas atminimo þenklas. Knygoje Lemties broliai randame ádomios informacijos apie Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio tarybos prezidiumo pirmininkà bei partizanø Ginkluotøjø pajëgø vadà Jonà Þemaitá-Vytautà, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojà Adolfà RamanauskàVanagà, LLKS tarybos nará, Vyèio apygardos vadà Broniø Karboèiø-Bitæ. Apie okupacijà Lietuvoje ir ginkluotàjà bei neginkluotàjà rezistencijà, þmoniø, pasiprieðinusiø primestam reþimui, likimus mokyklø vadovëliuose þinios labai kuklios. Ðioje knygoje istorijos mokytojai ras atsakymø á daugelá klausimø, tai pagyvins dëstomos temos plëtotæ, labiau sudomins moksleivius. Èia pateikiami istoriniai faktai nuo nepriklausomø valstybiø pasidalijimo, Lietuvos Respublikos uþgrobimo bei nepriklausomos Lietuvos valstybës sunaikinimo; naciø okupacija ir pasiprieðinimo kovos 1944 1945 metais, partizaninis karas Lietuvoje. Puikiai iðgvildentos temos ir Birþø kraðto istoriniams ávykiams aptarti. Per juos atskleidþiamos paralelës apie pokyèius visoje Lietuvoje. Autorius, remdamasis autentika, kruopðèiai rinkdamas faktus apie savo kraðtà, ápindamas þymiø kraðtieèiø biografijas, knygà pada- rë patrauklià ir vertingà. Viena ið apraðytø asmenybiø poetas Bronius Krivickas. Tapæs partizanu, pasirinko Vilniaus ir Gintaro slapyvardþius. Baigæs Birþø gimnazijà, Vytauto Didþiojo universitete studijavo teologiojà ir filosofijà. Persikëlæs á Vilniø studijavo Vilniaus universiteto Humanitariniø mokslø fakultete. Raðytojas, poetas, literatûrologas, teatro kritikas, vertëjas B.Krivickas mokytojavo Birþø gimnazijoje, raðë straipsnius, vertë, kûrë eiles, aktyviai dalyvavo visuomenës gyvenime. Gavæs kvietimà apsilankyti saugume, pasitraukë pas partizanus. Saugumieèiai B.Krivicko eilëraðèiø bijojo labiau nei ginklo. Radæ pas gyventojus jo eiliø, iðkart nuspræsdavo þmoniø likimà tardë arba trëmë. Tad þmonës B.Krivicko eiles mokësi atmintinai, o raðtelius naikino. B. Krivickas iki 1951 metø aktyviai darbavosi Birþø kraðto partizanø gretose: leido ir redagavo partizanø leidinius Aukðtaièiø kova ir Laisvës kova. Buvo patikimas Stepono Giedriko-Girieèio mokytojas ir bendraþygis. Uþ B. Krivicko galvà saugumas siûlë penkiø tûkstanèiø rubliø premijà. B.Krivickas þuvo 1952 metø rugsëjo 21 dienà, kai sovietø kariuomenë apsupo bunkerá Raguvos miðke. Bronius Krivickas apdovanotas (po mirties) Vyèio Kryþiaus ordino Komandoro Didþiuoju kryþiumi, iðleisti jo raðtai. Ðioje A. Juknos knygoje Lemties broliai publikuojami B.Krivicko eilëraðèiai, iðtraukos ið jo raðtø. Knygos áþanginiame þodyje autorius raðo: Þinodami istorines aplinkybes, galime priartëti prie pasiprieðinimo kovø aukos prasmës supratimo bei paaiðkinimo. Verta prisiminti ir ásiklausyti á istorijos þodþius, siekiant suprasti, kà ji mums nori pasakyti apie sukruvintà ir prieðtaringà 20 amþiø. Knygoje gausu Birþø kraðto partizanø prisiminimø, buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø pasakojimø. Kiekviena papasakota istorija iðspaudþia aðarà. Jau vien suradæ pavardes: Nijolë GaðkaitëÞemaitienë, Algirdas Patackas, Bernardas Gailius ir kitas, ásipareigokime stabtelëti ir atidþiai perskaityti. Knygos pratarmëje autorius pateikia Jono Vytauto-Þemaièio teismo metu pasakytus paskutinius þodþius: Að, kaip ir kiti mano bendraminèiai, manau, kad Sovietø sàjunga ginkluotomis pajëgomis ásiverþë á mûsø ðalá. Ðá sovietø vyriausybës þingsná laikau neteisëtu. Visus pasiprieðinimo kovø veiksmus, kuriø dalyviu að buvau, nukreiptus prieð sovietø valdþià, að laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Koks bus teismo sprendimas man þinoma. Að vistiek manau, kad kova, kurià að vedþiau devynerius metus, turës savo rezultatus. Po ðiais þodþiais ir ðiandien pasiraðytø buvæ partizanai, rezistencijos dalyviai, o jaunajai kartai tebus tai amþinos pagarbos Laisvës kovotojams simbolis. Auðra ÐUOPYTË Popietëje apie tremties vaikus Ansamblio Boèiai dainininkës ir vadovas Vincentas Kursa Lietuvos pensininkus vienijanèios bendrijos Boèiai Kauno skyriaus nariai surengë popietæ apie tremties vaikus. Susitikime Vincento Kursos vadovaujamas moterø liaudiðkos muzikos ansamblis Boèiai dainavo mums þinomas ir dar negirdëtas partizanø ir tremtiniø dainas. Senoliai á susitikimà pakvietë LPKTS leidþiamos knygø serijos Tremties vaikai raðiniø autorius, domëjosi iðlikusiomis vaikø, iðveþtø á Sibiro tremtá, nuotraukomis, klausësi to meto liudininkø pasakojimø. Prisiminimais dalijosi Laisvës kovø dalyvis Antanas Obelevièius, savo akimis matæs klaikius trëmimo epizodus gimtajame Senoliai kalbëjosi apie tremties vaikus Rumðiðkiø valsèiuje, vëliau ásitraukæs á pasiprieðinimo kovotojø gretas. Eugenija Ðevelinskienë kilusi ið garsios Palangos Jurguèiø ðeimos. Tëveliui Antanui teko nuolat slapstytis, kad nepatektø á gyvuliná vagonà. Ðeima susilaukë okupantø kerðto, nes jø artimas giminaitis buvo prof. Vladas Jurgutis (1885 1966), nepriklausomos Lietuvos banko organizatorius, lito tëvas, Ðtuthofo koncentracijos stovyklos kalinys. 1940 metø rugpjûtá NKVD uþvedë V. Jurguèiui bylà, taèiau iðveþti á lagerius nesuspëjo, tai ávykdë naciai. Stanislovas ABROMAVIÈIUS Edvino Krièkovo nuotraukos