LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL ANČIOS UPöS SLöNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-174 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu: 1. T v i r t i n u Ančios up s sl nio gamtotvarkos planą (toliau Gamtotvarkos planas) (pridedama). 2. P a v e d u : 2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Generalinei miškų ur dijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą l šų, reikalingų priemon ms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija; 2.3. Generalinei miškų ur dijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstyb s įmon s Taurag s miškų ur dijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų l šų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą; 2.4. Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pateikti pasiūlymus d l šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatyto valstyb s įmon s Taurag s miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekto pakeitimo finansavimo iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Aplinkos ministras Artūras Paulauskas
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-174 ANČIOS UPöS SLöNIO GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ančios up s sl nio gamtotvarkos planas (toliau Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais br žiniais ir priedais, kurią pareng PHARE 2002 m. programos projekto Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 D l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138), ir yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Ji yra Taurag s apskrityje, Taurag s savivaldyb s Skaudvil s ir Batakių seniūnijose, apima valstybinį Ančios kraštovaizdžio draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas 338 ha. Teritorijoje nustatyta 18 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, įtrauktų į 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros (OL 1992 specialusis leidimas, 45 skyrius, 2 tomas, p. 102) I priedą: 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Greitos t km s ruožai Ančios up je su būdingų augalų bendrijomis teritorijoje pasiskirstę gana tolygiai. Ši buvein užima apie 1 proc. teritorijos ploto; 6120 *Karbonatinių sm lynų pievos. Šio tipo buvein s aptinkamos tik Ančios up s sl nyje natūraliai suklostytame sm lio pylime prie Puželių kaimo. Sm lynų buvein s išsid sčiusios nedideliais plotais tarp stepinių pievų bendrijų. Ši buvein užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto; 6210 Stepin s pievos. Šio tipo buvein s aptinkamos termofiliniuose šlaituose, pamišk se ir aukštuosiuose up s salpos lygmenyse. Paplitusios visoje teritorijoje, tačiau didelių plotų neužima. Ilgalaikiam buveinių išlikimui būtinas tvarkymas šienavimas ir ganymas. Ši buvein užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto; 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai. Ši buvein teritorijoje labai reta. Vieninteliai gana natūralūs fragmentai išlikę Ančios up s sl nio terasose ties Puželiais ir Norkišk mis; 6410 Melvenynai. Nedidelis šios buvein s plotas aptiktas šalia šaltiniuotos žemapelk s ties Pužų kaimu. Bendrijos natūralios; jose auga ribotai Lietuvoje paplitę augalai (šlaitinis galvainis (Poterium sanguisorba), europinis burbulis (Trollius europaeus)); aptikta sau goma baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia);
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Nitrofilin s pakrančių bendrijos sudaro ištisines juostas ir fragmentus palei Ančios up s vagą. Ši buvein užima apie 3 proc. teritorijos ploto; 6450 *Aliuvin s pievos. Gana dideli natūralių ir pažeistų aliuvinių pievų plotai plyti išplat jusiose up s salpos dalyse (ties Puželiais, Norkišk mis, Batakiais). Dažniausiai užima periodiškai užliejamus žemesnius salpos lygmenis ir senvages. Daugelyje vietų aliuvinių pievų bendrijos degraduoja d l nutrūkusio šienavimo ir intensyvaus ganymo. Daugelis ankstesnių natūralių aliuvinių pievų suarta ir paversta kultūrin mis pievomis arba ganyklomis. Kai kurios ilgesnį laiką nebeariamos, tačiau tebenaudojamos pievos pamažu atsistato. Ši buvein užima apie 2 proc. teritorijos ploto; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Nedideli šių pievų plotai aptinkami visoje teritorijoje sl nio terasose ir salpos aukštuosiuose lygmenyse, šlaituose. Mezofitų pievos labai nukent jo d l intensyvios ūkin s veiklos arba nutrūkusio tradicinio ekstensyvaus ūkininkavimo. Ši buvein užima apie 1,18 proc.; 6530 *Miškapiev s. Tebenaudojamų miškapievių išliko Ančios up s sl nyje ties Puželių kaimu. Ši buvein užima apie 1 proc. teritorijos ploto; 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s. Vienintelis šaltiniuotos pelk s plotas yra sl nio šlaito pap d je ties Pužų kaimu. Pelk intensyviai apauga krūmais ir nendr mis. Kad ji išliktų, būtinos tvarkymo priemon s. Gana daug šaltinių miškinguose Ančios up s sl nio šlaituose, griovose ir atodangose, tačiau tipinga šaltiniuotų vietų augalija susiformavusi tik nedaugelyje iš jų. Ši buvein užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto; 8220 Silikatinių uolienų atodangos. Įvairaus dydžio ir amžiaus atodangų gausu palei visą Ančios up s vagą. Ši buvein užima apie 0,3 proc. teritorijos ploto; 9020 *Plačialapiai ir mišrūs miškai. Ši buvein aptinkama Ančios up s sl nio terasose, šalia griovų ir šlaitų miškų. Ši buvein užima apie 5,3 proc. teritorijos ploto; 9050 Žolių turtingi eglynai. Mišrūs eglynai su turtinga nemoraline žolių danga telkiasi lygesnio reljefo vietose Gryblauk s miške. Šlaituose pereina į skroblynus. Ši buvein užima apie 2,95 proc. teritorijos ploto; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos. Medžiais apaugusių ganyklų ir rūšių turtingų miškų, kuriuose ganoma, plotai plyti Ančios up s sl nio terasose ties Puželių ir Norkiškių kaimais. Dauguma buveinių tebenaudojama, tačiau kai kuriose rečiau ganomose vietose medžiai ir krūmai pernelyg susiv rę. Ši buvein užima apie 1,47 proc. teritorijos ploto; 9080 *Pelk ti lapuočių miškai. Vienintelis pelk tų lapuočių miškų masyvas plyti Gryblaukio miške, duburyje. Šios buvein s yra išlaikiusios natūralią struktūrą ir žolinių augalų rūšinę sud tį, tačiau kai kuriose vietose pastebima pasaus jimo požymių d l seniai iškastų melioracijos kanalų. Ši buvein užima apie 3 proc. teritorijos ploto; 9160 Skroblynai. Tipiškiausios skroblynų bendrijos telkiasi Gryblaukio miške, gūbriuoto ir duburiuoto reljefo šlaituose. Skroblynai taip pat aptinkami kai kuriuose Ančios up s sl nio šlaitų ruožuose. Ši buvein užima apie 3 proc. teritorijos ploto; 9180 *Griovų ir šlaitų miškai. Reprezentatyvios griovų ir šlaitų miškų buvein s užima didelius plotus up s sl nio šlaituose ir griovose. Kai kuriose vietose, ypač šalia gyvenviečių ir sodybų, buvein s nukenčia d l šiukšlinimo. Ši buvein užima apie 25 proc. teritorijos ploto; 91E0 *Aliuviniai miškai. Aliuvinių miškų juostos nusidriekia palei Ančios up s vagą. Daugelio bendrijų medynai palyginti jauni, neseniai susiformavę apleistų paupių pievų vietose; tik nedaugelyje vietų pasitaiko brandžių aliuvinių miškų sklypų. Ši buvein užima apie 9 proc. teritorijos ploto. Teritorijoje rastos 8 Lietuvoje saugomų augalų rūšys, kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331): meškinis česnakas (Allium ursinum), tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cavas), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), statusis atgiris 2
(Huperzia selago), vyriškoji gegužraib (Orchis mascula), žalsvažied blandis (Plathanthera chlorantha), retažied migl (Poa remota). Teritorijoje nustatyta 1 Lietuvoje saugoma augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), - liepiniai skroblynai (Tilio-Carpinetum betuli). Plačialapių miškų bendrijos su didele skroblo ir egl s priemaiša paplitusios Gryblaukio miške ir Ančios up s sl nio šlaituose, įsiterpusios tarp griovų ir šlaitų miškų. Kai kuriose vietose brandžių skroblynų plotai iškirsti ir užsodinti nepageidautinais spygliuočių želdiniais. Miško buvein ms pagrindin gr sm - gan tinai intensyvi žmogaus ūkin veikla. Miško buvein se intensyvūs ugdymo, pagrindiniai ir sanitariniai kirtimai. Negyvos medienos šalinimas menkina buveinių kokybę, natūralumą, biologinę įvairovę. Pievų buvein ms pagrindin gr sm yra teritorijų užaugimas medžiais ir krūmais d l ūkin s veiklos intensyvumo sumaž jimo, nevystomo tradicinio ūkininkavimo: ganymo ir šienavimo. G lųjų vandenų buvein ms pagrindinę žalą daro eutrofikacija, sukelta paviršinių vandenų ir drenažo nuot kio iš žem s ūkio naudmenų ir kanalizacijos iš gyvenamųjų teritorijų. Eutrofikacija sukelia gausų augimą kelių nitrofilinių augalų rūšių, o tai mažina biologinę įvairovę. V liau prasideda deguonies kiekio svyravimai paros metu, kurie žalingi augalams ir gyvūnams. Did jantis dumblo ir negyvos organin s medžiagos nus dimas neigiamai veikia daugelį augalų rūšių. Būtina išlaikyti dabartinį t km s pobūdį, nepatvenkti up s, lokalizuoti taršos šaltinius ir juos pašalinti. Pelkių buvein ms pagrindin gr sm - užaugimas krūmais ir medžiais (gluosniais, juodalksniais) d l krintančio gruntinio vandens lygio, nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti, ganyti gyvulius. Atodangų buvein ms būdingas mažas maisto medžiagų kiekis, tod l jų padid jimas (pvz., trąšų patekimas iš gretimų teritorijų ir atmosferiniai krituliai) sukelia gr smę. Miško žem užima apie 60 proc. teritorijos, iš jų 20 proc. yra priskirta valstybin s reikšm s miškams, likusi dalis rezervuota nuosavyb s teisių atkūrimui arba valdoma privačios nuosavyb s teise. Teritorijos miškai priskirti II miškų grupei. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Gamtotvarkos plano tikslas užtikrinti Europos Bendrijos svarbos miškų, pievų, g lųjų vandenų, pelkių ir atodangų buveinių su joms būdinga struktūra ir (ar) rūšių sud timi bei retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę. 4. Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai: 4.1. atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą; 4.2. atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių sm lynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą; 4.3. atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą; 4.4. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teis s aktų reikalavimų laikymąsi. 3
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys 1. Atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą Priemon s pavadinimas 1.1. griovų ir šlaitų miškuose, skroblynuose kraštovaizdžio formavimo kirtimais sumažinti egl s lajų projekcinio padengimo plotą iki 15%, tačiau išlaikant ne retesnius kaip 0,5 skalsumo medynus ir padidinti negyvos medienos kiekį iki 20 m³/ha (1, 28 tvarkymo plotai) 1.2. sudaryti sąlygas formuotis įvairiaamžiams ir įvairiarūšiams medynams, iškertant viename hektare 3-5 ne didesnes kaip 20-25 m skersmens aikšteles, kurios sudarytų 12-24% nuo viso medyno ploto ir padidinti negyvos medienos kiekį iki 20 m³/ha (24 tvarkymo plotas). Aikštelių formavimas taikomas tik ten, kur šlaitų nuolydis neviršija 15º Atsakingos institucijos VĮ Taurag s miškų ur dija², Pagramančio regioninio parko direkcija VĮ Taurag s miškų ur dija², Pagramančio regioninio parko direkcija Priemon s įvykdymo terminas arba periodiškumas 2009, 2010, 2013, 2017 metai Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹ 2009 metai II I Galimos alternatyvos Priemon gali būti įgyvendinama etapais 2009-2013 metų laikotarpiu 1.3. padidinti negyvos medienos tūrį iki 20 m³/ha, atliekant kraštovaizdžio formavimo kirtimus (50 tvarkymo plotas) VĮ Taurag s miškų ur dija², Pagramančio regioninio parko direkcija 2009, 2010, 2013, 2017 metai I 1.4. pakeisti VĮ Taurag s miškų ur dijos valdomų miškų vidin s miškotvarkos projektą, numatant jame 1.1-1.3 ir 3.1 priemones 1.5. konsultuojant miško savininkus, siekti, kad jie įgyvendintų miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus, nurodytus šio Gamtotvarkos plano 1.1-1.3 priemon se, naudodamiesi parama, teikiama pagal Kaimo pl tros 2007-2013 metų programos priemonę Pelno nesiekiančios investicijos miškuose Aplinkos ministerijos Miškų departamentas, VĮ Taurag s miškų ur dija Pagramančio regioninio parko direkcija 2008 metai I 2008-2017 metai I 4
2. Atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių sm lynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą 3. Atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą 2.1. organizuoti sumed jusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos (2, 3, 7-14, 26, 39, 40, 51 tvarkymo plotai) 2.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (2, 3, 7-14, 26, 39, 40, 51 tvarkymo plotai) 2.3. organizuoti reguliarų pievų, pelkių šienavimą ir nušienautos žol s pašalinimą iš teritorijos (šienaujama po liepos 15 d.) (2, 3, 6-13, 15, 16, 18, 23, 34, 36, 39, 40, 43, 45-47, 51 tvarkymo plotai) 2.4. organizuoti ekstensyvų (ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys hektare) pievų ir pelkių ganymą (nuo birželio 1d. iki rugs jo 15 d.), apsaugant retųjų augalų radavietes nuo nuganymo (2, 3, 6-11, 13-16, 18, 23, 34, 36, 39, 40, 43, 45-47, 51 tvarkymo plotai) 3.1. organizuoti sumed jusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos. Medžių ardo bendras padengimas neturi viršyti 30 proc., stambūs pavieniai medžiai ir tankesni jų guotai turi būti paliekami (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai) Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Pagramančio regioninio parko direkcija Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Taurag s miškų ur dija² Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Taurag s miškų ur dija² Pagramančio regioninio parko direkcija Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Taurag s miškų ur dija² 2009 metai I 2010, 2011, 2014, 2017 metai 2008-2017 metai 2008-2017 metai I II 2009 metai I I Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavyb s teise valdomoje arba išsinuomotoje žem je pievas tvarkytų pagal KPP AAP³ Kraštovaizdžio tvarkymo programą 3.2. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai) Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Taurag s miškų ur dija² 2010, 2013, 2016 metai I 3.3. organizuoti reguliarų buveinių šienavimą ir nušienautos žol s pašalinimą iš teritorijos (šienaujama nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 20 d.) (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai) Pagramančio regioninio parko direkcija, VĮ Taurag s miškų ur dija² 2008-2017 metai II Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavyb s teise valdomoje arba išsinuomotoje žem je pievas tvarkytų pagal KPP AAP 5
3.4. organizuoti ekstensyvų ganymą (ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys hektare) buvein se (nuo birželio 1 d. iki rugs jo 15 d.), apsaugant retųjų augalų radavietes nuo nuganymo (5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 tvarkymo plotai) Pagramančio regioninio parko direkcija 2008-2017 metai I 4. Sustiprinti sudarant kontroliuojamų objektų Lietuvos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą sąrašą ar valstybinio parko ir kontroliuoti priskirtų teritorijų kontrol s programą, numatyti, Respublikos aplinkos ministerijos reglamentuojančių kad teritorija kontrol s tikslais Klaip dos regiono įstatymų ir kitų būtų aplankoma ne rečiau kaip du aplinkos apsaugos teis s aktų kartus per metus atkreipiant departamentas, reikalavimų ypatingą d mesį, ar teritorijoje Pagramančio 2008-2017 laikymąsi savavališkai nestatomi statiniai, regioninio parko metai III nevykdomi neleistini direkcija melioracijos darbai, kitaip nekeičiamas hidrologinis režimas, į upę nenuleidžiami nutekamieji vandenys iš gyvenamųjų namų ir pan. ¹ Priemonių svarba: I labai svarbios; II svarbios; III mažiau svarbios. ² tik už priemon s įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybin s reikšm s miškams. ³ KPP AAP - Kaimo pl tros 2007-2013 metų programos Agrarin s aplinkosaugos išmokos priemon. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būkl s užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus privačios nuosavyb s teis valdomuose miškuose organizuoja Pagramančio regioninio parko direkcija, valstybin s reikšm s miškuose VĮ Taurag s miškų ur dija. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma siekti pagal Kaimo pl tros 2007-2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose. Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių išvalymo nuo menkavert s sumed jusios augalijos darbų organizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. V lesnius pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių būkl s palaikymo darbus šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas privačios nuosavyb s teise valdomoje žem je organizuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. V lesnius pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių, esančių valstybin s reikšm s miškuose, būkl s palaikymo darbus (kai bus priimtas sprendimas d l likusių neprivatizuotų miško plotų priskyrimo valstybin s reikšm s miškams) organizuoja VĮ Taurag s miškų ur dija. Reguliariems pievų, pelkių, miškapievių, medžiais apaugusių ganyklų buveinių priežiūros darbams valstybin je 6
ir privačioje žem je rekomenduojama prašyti pagal Kaimo pl tros 2007-2013 metų programos priemonę Agrarin aplinkosauga skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui. Pagramančio regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Taurag s miškų ur dijai ir privačios žem s savininkams rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žem s ūkio fondo kaimo pl trai gauti, taip pat konsultuoja d l buveinių būkl s palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buvein ms. VĮ Taurag s miškų ur dijos valdomų miškų vidin s miškotvarkos projekto pakeitimo darbus organizuoja ir tam reikalingas l šas numato Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (planuojant finansavimą iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos l šų). VI. LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI 7. Preliminarus l šų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemon ms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žem s ūkio fondo kaimo pl trai, VĮ Taurag s miškų ur dijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos l šos, taip pat teis s aktų nustatyta tvarka gautos kitos l šos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBöSENOS TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir joms būdingų rūšių kokyb s, dydžio ir augalų skaičiaus steb sena. Jei išaišk s, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemon ms numatyti. 9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių steb sena numatyta Valstybin je aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių ir joms būdingų rūšių steb sena tur tų būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Steb seną vykdo Pagramančio regioninio parko direkcija. 10. Kita aplinkyb, skatinanti atlikti Gamtotvarkos plano peržiūrą, yra nuosavyb s teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso eiga miško plotų, kurie šiuo metu yra rezervuoti nuosavyb s teisių atkūrimui, privatizavimas arba priskyrimas valstybin s reikšm s miškams. Šiuo požiūriu būtina peržiūr ti Gamtotvarkos plano priemonių sąrašą, tvarkymo plotus, kuriuose jos įgyvendinamos, darbų apimtį ir finansavimo šaltinius. 11. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Pagramančio regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 12. Gamtotvarkos plano peržiūra pirmą kartą turi būti atliekama kitais metais po pirmųjų steb senos darbų teritorijoje, v liau ne rečiau kaip kas 5 metai. 13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 13.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 7
13.4. pasiekti rezultatai; 13.5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių būkl, vadovaujantis šių objektų steb senos rezultatais; 13.6. būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. 14. Gamtotvarkos planas tur tų būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blog ti buveinių būkl, maž ja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai. 8
ANČIOS UPöS SLöNIO GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA (Taurag s apskritis, Taurag s rajono savivaldyb ) Galioja: 2007-2016 m. Reng jas Raimondas Čiuplys Vilnius, 2006
I. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis ir ribos Vietov, atitinkanti buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau BAST) atrankos kriterijus, Ančios up s sl nis yra Taurag s apskrities Taurag s savivaldyb s šiaurrytin je dalyje, Skaudvil s ir Batakių seniūnijose, 0,3 km pietvakarių kryptimi nuo Skaudvil s miesto ir 0,05 km šiaur s rytų kryptimi nuo Batakių kaimo (žiūr. 1 pav.). Rytin je dalyje BAST riba eina ties Norkaičių kaimu ir Mažintų kaimu ir vakarin je dalyje ribojasi su Gryblaukio, Mažintų ir Puželkių kaimais. Ančios up s sl nio ribos nustatytos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 D l vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo. Vietov s, atitinkančios BAST atrankos kriterijus, ribos sutampa su Ančios valstybinio kraštovaizdžio draustinio, įsteigto LR Vyriausyb s 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 D l naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo (Žin., 1998, Nr. 1-9) ribomis. Teritorijos plotas yra 338 ha. (žr. 2 pav.). Teritorija apima Ančios up s sl nį nuo Skaudvil s iki Batakių. Ančios up s sl nio teritorija nutolusi nuo Taurag s pietvakarių kryptimi 26 km, ir pietų kryptimi iki Jurbarko 52 km. Šiaur s rytų kryptimi iki Kryžkalnio 10 km. Centrinio taško koordinat s LKS 94 sistemoje 407 536, 6138603 (LKS 94). 1 pav. Ančios up s sl nio pad tis Lietuvoje 2
2 pav. Ančios up s sl nio pad tis Skaudvil s, Batakių, Norkaičių Gryblaukio gyvenviečių atžvilgiu 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba Nuo 1992 m. teritorija yra Ančios valstybinis kraštovaizdžio draustinis, pagal LR Vyriausyb s 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1486 D l naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo įsteigtas išsaugoti Ančios up s sl nio kraštovaizdį su raiškiomis erozin mis formomis. Ančios up s sl nio apsaugos ir tvarkymo režimą nustato šie teis s aktai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas 1993 m. lapkričio 19 d. Nr. I-301, (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); LR Vyriausyb s 1992 m. geguž s 12 d nutarimas Nr. 343 D l specialiųjų žem s ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr. 22-652); LR Vyriausyb s 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 D l Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 41-1335). Ančios up s sl nis įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą LR aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302. Šioje teritorijoje užregistruoti šie Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai: 91E0 Aliuviniai miškai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9160 Skroblynai, 9080 Pelk ti lapuočių miškai, 9020 Plačialapiai ir mišrūs miškai, 6530 Miškapiev s, 6450 Aliuvin s pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6210 Stepin s pievos, 6120 Karbonatinių sm lynų smiltpiev s, 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s 8220 Silikatinių uolienų atodangos. 1.3. Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos: 3
1.3.1. Klimatin s ypatyb s Lietuva priklauso vidutinio kontinentinio klimato zonai. Pagal klimatinį Lietuvos rajonavimą Ančios sl nis priklauso Žemaičių klimatiniam parajoniui. Lietuvos plotyje bendroje atmosferos cirkuliacijoje vyrauja pietvakarinių rumbų krypčių v jai. Vidutiniškai žiemą dažniausiai pučia pietų, pietryčių ir pietvakarių v jai, vasarą šiaur s, šiaur ryčių ir šiaurvakarių v jai, vidutinis v jo greitis nuo 2 iki 5 m/s. Didesni v jų greičiai vyrauja žiemą, o mažesni vasarą. Vidutin metin temperatūra apie + 6,6 C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 600 650 mm, iš to net 3/4 tenka šiltajam metų periodui, daugiausia kritulių iškrenta liepos rugpjūčio m n. Sniego danga 15-20 cm. Vidutin metin saul s radiacija yra 90-88 kcal/cm 2. Paklotinio paviršiaus metinis radiacinis balansas sudaro 33-39 kcal/cm 2. Vegetacija (temperatūra aukštesn kaip 5 C) tęsiasi 185-196 dienas. Orų temperatūrų suma per vegetacijos laikotarpį 2200-2350 C. Kritulių per vegetacijos laikotarpį iškrenta 340-380 mm. 1.3.2. Geologin s ypatyb s Ančios up s sl nio teritorija yra dviejų stambių geologinių struktūrų sandūroje. Tai vadinamoji Lietuvos Lenkijos įduba (sinekliz ), kurioje aptinkami didžiausi mūsų teritorijoje nuos dinių uolienų storiai, didesni kaip 2 km. Šios tektonin s įdubos ašis eina per Kaliningradą ir Sovietską Mažeikių link, palengva krypdama į šiaur s rytus. Čia 1000-2200 m storio nuos dinių uolienų sluoksniai dengia kristalinio pamato magmines bei metamorfines uolienas. Nuos din s dangos sluoksnius pagal amžių galima skirstyti į dvi dalis. Apatinę, didesnę dalį (300-650 m) sudaro prekvartero (viršutinio proterozojaus, kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, triaso, jūros, kreidos) uolienos, o viršutinę dalį kvartero laikotarpio nuogulos. Jei apatin s dalies uolienos dažniausiai yra jūrin s kilm s, tai viršutinę dalį suformavo kontinentiniai ledynai bei jų tirpsmo vandenys. Ančios sl nio teritorijos paviršių dengia stora kvartero nuogulų danga. Jos storis svyruoja nuo 100 iki 200 m. Kvartero storym sudaryta daugiausia iš ledynin s kilm s nuogulų ir nuos dų. 1.3.3. Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Lietuvos teritorija yra Rytų Europos lygumoje, kurią savo ruožtu sudaro pakaitomis išsid sčiusios žemumos ir aukštumos. Ančios sl nis patenka į Žemaičių aukštumą. Pagal Lietuvos fizinį geografinį rajonavimą Ančios up s sl nio BAST patenka į Nemuno žemupio lygumą, Pagramančio - Batakių mikrorajoną apimantį Žemaičių aukštumos pietinį šlaitą su aukštesniais reljefo lygiais. Tai abraduoti lygumos plotai, kurie kaitaliojasi su prieledyninių baseinų pakrant s sm lynų ar su limnoglacialinių molių dengiamaisiais plotais. 1.3.4. Dirvožemių ypatyb s Pagal Lietuvos dirvožemių rajonavimą, Ančios up s sl nis patenka į Vakarų srities, centrin s Žemaičių aukštumos rajoną. Šiam rajonui būdingos gilaus dirvožemių išplovimo ir sujaur jimo žym s bei ryški dirvožemių erozija. Čia vyrauja moreninių priemolių, dažniausiai vidutinio sunkumo mažai karbonatingos dirvodarin s uolienos su vel niniais jauriniais vidutiniškai ir giliai sujaur jusiais dirvožemiais. Dirvožemiai giliai nukalk ję. Žem s ūkio naudmenų ekonominis balas yra 41,1. 1.3.5. Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Ančia priklauso Jūros baseinui. Jos ilgis 67 km, vidutinis metinis debitas (nuot kis) 2,8 kubiniai metrai per sekundę, vidutinis up s nuolydis 1,93 m/km. Tai Šešuvio dešinysis intakas, nešantis savo vandenis į Jūrą, o ši savo ruožtu įteka į Nemuną. Pagal Lietuvos hidrologinių sričių paskirstymą Jūros baseinas priskiriamas Žemaičių aukštumos hidrologinei sričiai. Per metus čia iškrinta apie 850 mm kritulių, kurių apie 44% nuteka į upes, daugiausia paviršinio nuot kio pavidalu. Tai lemia palyginti dideli žem s 4
paviršiaus nuolydžiai ir vyraujantys sunkokos mechanin s sud ties gruntai. Visoje hidrologin je srityje didžiausi upių debitai dažniausia esti pavasarį. Ančia prasideda Žemaičių aukštumoje esančiose Klibalių pelk se, už 6 km į vakarus nuo Kražių. Pradžioje tai neplatus, krūmynų priž lęs griovys. V liau į Ančios upę įteka Žiog, Dub ir Skliaučius. Aukštupyje sl nis neryškus, up vingiuoja kalvotomis lygumomis. Tačiau ties Antininkais, palindusi po Bijotų Kražių kelio tiltu, Ančia įteka į siaurą ir gilų sl nį. 67 kilometrų kelyje, leisdamasi nuo vidurio Žemaitijos aukštumų į Karšuvos pap dę, ji nusirita žemyn virš 127 metrų. Srauniausi ruožai nuo Klutupio iki Pelos, nuo Inkstilo iki Batakių geležinkelio stoties. Čia nuolydis 2,3 2,5 m/km. Sausringais metais vidurvasarį Ančia labai nusenka. Vagos plotis svyruoja nuo 3 iki 8 metrų, o gylis nuo 0,3 iki 1,0 m. Teritorijoje gausu šaltiniuotų ir užmirkusių buveinių, kurios telkiasi reljefo įdubose palei upę. 1.4. Kraštovaizdžio aprašymas Ančios up s sl nio kraštovaizdis mozaikiškas. Tai stambiai banguotos nuolaidžiosios pakopiškosios priesm lingos lygumos vietovaizdis. Jame laukai, miškai ir pievos užima maždaug po trečdalį. Nemažus plotus mikrorajone užima kitas vietovaizdis, susiformavęs baseino vandenų nuskalautuose pakraštiniuose moreniniuose dariniuose. Šis stambiai banguotosios priemolingosios lygumos vietovaizdis susideda iš priemolingų stambių bangų ir seklių pašlapusių arba supelkijusių įlomių. Gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio santykis 1/30, išlikę apie 30% natūralios aplinkos. Teritorijai būdingas up s sl nyje išsid sčiusi vietovaizdžio mozaika su pievomis, pelkelių įlomomis, dirbamais laukais ir įsiterpusiomis sodybomis. 1.5. Teritorijos biologin s ypatyb s: 1.5.1. Laukin s augalijos ypatyb s Fragmentiškų duomenų apie teritorijos gamtines vertybes ir jų būklę surinkta 2004 m. balandžio m n. ir 2005 m. liepos m n. Teritorija buvo vertinta botaninių inspekcijų metu. Buveinių ir augalijos ypatumai Beveik visa Ančios up s vaga nuklota įvairaus dydžio rieduliais ir gargždu. Seklesniuose greitos t km s ruožuose įsikuria specifin s augalų bendrijos plūdiniai kurklynai (Ranunculion fluitantis). Tai 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buvein s, kuriose aptinkamos būdingos augalų rūšys (kurkl (Batrachium sp.), plūd (Potamogeton sp.), varpotoji plunksnalap (Myriophyllum spicatum). Kai kur up s vagoje veši dumbliai, ypač maurarykšt (Cladophora spp.), rodantys padid jusią up s eutrofikacija. L tesn s t km s ruožuose, ant akmenuotų salelių ir atbradų, apklotų dumblo sąnašomis, įsikuria šakotojo šiurpio (Sparganium erectum), str lialap s papliauškos (Sagittaria sagittifolia), sk tinio b žio (Butomus umbellatus) sąžalynai. Aukštuose eroduojamuose up s šlaituose daug kur susiformavusios 8220 Silikatinių uolienų atodangos, kuriose atsiveria aleurito, gargždo, molio, žvyro klodai. Neseniai atsiv rusiose atodangose augmenija nesusiformavusi arba labai skurdi. Šiose buvein se peri saugomi Lietuvoje paukščiai tulžiai. Būtina pamin ti, jog Ančios up s sl nyje aptinkama visų tipų europin s svarbos pievų buveinių, tačiau jos užima tik nedidelę miškais neapaugusių plotų dalį; didžioji dalis natūralių pievų paversta kultūrin mis pievomis, ganyklomis ir dirbamais laukais. Up s pakrant se palei vagą plyti dideli 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų plotai (upin žil (Senecion fluitantis)). Juose gausiai auga paprastoji nendr (Phragmites australis), nendryninis dryžutis (Phalaroides arundinacea), baltoji smilga (Agrostis stolonifera), paprastoji raudokl (Lythrum salicaria), patvorin vyniokl (Calystegia sepium), kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum); pasitaiko adventyvinių dygliavaisių virkštenių 5
(Echinocystis lobata). Kai kur susiformavusios pakrantin s karklų bendrijos (Salicetum triandro-viminalis). Jose veši krūmai (krantinis gluosnis (Salix triandra), ausytasis karklas (S. aurita), trapusis gluosnis (S. fragilis), juodalksnis (Alnus incana); žolių dangoje vyrauja paprastoji gervuog (Rubus caesius), paprastoji aviet (Rubus idaeus), baltoji smilga (Agrostis stolonifera), pelkin vingiorykšt (Filipendula ulmaria), pilkalapis šaukštis (Petasites spurius), ankstyvasis šalpusnis (Tussilago fanfara), didžioji dilg l (Urtica dioica), patvorin vyniokl (Calystegia sepium). Žemuosiuose up s salpos lygmenyse ir senvag se plyti šienaujamos ir ganomos trąšios 6450 Aliuvin s pievos, o aukštesniuose salpose lygmenyse, terasose bei šlaituose - 6510 Mezofitų pievos (Calthion, Cynosurion, Alopecurion). Didel dalis jų sukultūrinta suariant ir pers jant. Natūralių pievų bendrijų daugiau išlikę nuošalesn se, nuo gyvenviečių nutolusiose vietose, tačiau dauguma jų apleista ir apauga krūmais, medžiais bei nitrofilinių augalų (krūminis builis (Anthriscus sylvestris), kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum), didžioji dilg l (Urtica dioica)) sąžalynais. Aukščiausiuose salpos lygmenyse ir sl nio šlaituose pasitaiko išlikusių natūralių 6210 Stepinių pievų (Festuco-Brometea erecti, Trifolio-Geranietea sanguinei). Jose gausiai auga siauralap migl (Poa angustifolia), didžiagalv bajor (Centaurea scabiosa), dirvin buožain (Knautia arvensis), stačioji dirvuol (Agrimonia pilosa), plaukuotasis gyslotis (Plantago media), siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), geltonžied liucerna (Medicago falcata), stepinis motiejukas (Phleum phleoides), šiaurinis lipikas (Galium boreale), tikrasis lipikas (Galium verum), kvapioji gardūnyt (Anthoxanthum odoratum). Ties Puželiais salpoje plytinčiame aliuviniame sm lio pylime susiformavę 6120 Karbonatinių sm lynų pievų ploteliai su šiliniais gvazdikais (Dianthus delthoides), paprastaisiais čiobreliais (Thymus pulegioides), vienagraiž mis kudl mis (Pilosella officinarum), smulkiosiomis rūgštyn mis (Rumex acetosella), pievin mis vingiorykšt mis (Filipendula pratense), akytosiomis viksvomis (Carex spicata). Sl nyje ties Puželiais ir Norkiške tarp ganyklų pasitaiko 6230 Rūšių turtingų briedgaurynų (Nardetea strictae) buveinių. Išlikusi joms būdinga kupstuota struktūra; auga stačioji briedgaur (Nardus strigta), avinis eraičinas (Festuca ovina), brukn (Vaccinium vitisidaea), paprastasis čiobrelis (Thymus pulegioides), šilinis gvazdikas (Dianthus delthoides), kiškin viksva (Carex ovalis), akytoji viksva (Carex spicata). Up s sl nyje ties Pužų kaimu prie šaltiniuotos žemapelk s prisišlieję 6410 Melvenynai (Molinion). Juose gausiai auga melsvoji melven (Molinia caerulea), kiškio ašar l s (Briza media), kupstin šluotsmilg (Deschampsia cespitosa), pelkin usnis (Cirsium palustre), šiaurinis lipikas (Galium boreale), pakrūmin bajor (Centaurea jacea), smailiakamp rasakila (Alchemilla acutiloba); pasitaiko šlaitinis galvainis (Poterium sanguisorba), europinis burbulis (Trollius europaeus). Ties kaimais up s sl nyje gana paplitusios medžiais apaugusios ganyklos; pasitaiko 6530 Miškapievių. Dauguma iš jų tebenaudojamos ypač ganyklos, tačiau kai kuriose vietose šios buvein s degraduoja d l pernelyg didelio krūmų ir medžių susiv rimo. Vienintelis 7160 Šaltiniuotų pelkių plotas plyti teritorijos šiaurin je dalyje, ties Pužų kaimu. Ties sl nio šlaitu veši paprastoji nendr (Phragmites australis) ir sk tinis b žis (Butomus umbellatus) sąžalynai (Phragmitetea australis klas s bendrijos). Žemapelk je gausiai auga balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), paprastoji šiling (Lysimachia vulgaris), dvieil viksva (Carex disticha), lieknoji viksva (Carex acuta), snapuotoji viksva (Carex rostrata), pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris), paprastoji gyvatžol (Bistorta major); aptinkami saugomi augalai: baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), raudonoji gegūn (D. incarnata). Daugelyje vietų palei up s vagą plyti 91E0 Aliuviniai miškai (Alnion incanae). Tai daugiausiai jauni baltalksnynai ir uosynai (Pruno padi-alnetum incanae, Alno incanae- Fraxinetum); brandžių aliuvinių miškų teritorijoje reta. 6
Didžiausius plotus teritorijoje užima 9180 Griovų ir šlaitų miškai (Ulmo-Tilietum), augantys up s sl nio ir griovų šlaituose. Jų medynuose vyrauja paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), mažalap liepa (Tilia cordata), paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastasis skroblas (Carpinus betulus); pasitaiko pavienių stambių paprastųjų ąžuolų (Quercus robur). Vešlų krūmų ardą sudaro: paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastoji ieva (Padus avium), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum). Gausiai auga plačialapis katil lis (Campanula latifolia), paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), europin pipirlap (Asarum europaeum), pavasarinis pel žirnis (Lathyrus vernus), daugiametis laiškenis (Mercurialis perennis), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), nusvirusioji striepsn (Melica nutans), miškin strug (Brachypodium sylvaticum), miškin sorok (Milium effusum). Up s sl nių terasose šalia griovų ir šlaitų miškų auga nedideli 9020 Plačialapių ir mišrių miškų ploteliai. Šio tipo buveinių teritorijoje nustatyta tik 18 ha. Teritorijoje taip pat auga 9160 Skroblynų (Tilio-Carpinetum) plotai. Daugiausiai jų telkiasi pietvakarin je dalyje ties Gryblaukiu. Šiose bendrijos panašios į šlaitų ir griovų miškus, tačiau medžių arde gausiai auga paprastasis skroblas (Carpinus betulus) ir paprastoji egl (Picea abies), o krūmų ir žolių danga paprastai būna ne tokia vešli; vyrauja: paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella), krūmokšlin žliūg (Stellaria holostea), paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), baltažied pluk (Anemone nemorosa), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon). Ties Gryblaukiu taip pat plyti nedidelis 9050 Žolių turtingų eglynų (Melico nutantis- Piceetum) masyvas. Šių bendrijų medyne vyrauja paprastoji egl (Picea abies), įsiterpia lapuočių medžių (paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis skroblas (Carpinus betulus), karpotasis beržas (Betula pendula). Nuo skroblynų šios bendrijos skiriasi gausesne samanų danga. Šlapioje Gryblaukio miško dauboje telkiasi 9080 Pelk tų lapuočių miškų (Circaeo- Alnetum) plotai. Šių miškų medynuose vyrauja juodalksnis (Alnus glutinosa), baltalksnis (Alnus incana), paprastoji egl (Picea abies). Žolių danga labai vešli; vyrauja: geltonžied žiognag (Geum rivale), paprastoji sprig (Impatiens noli-tangere), didžioji dilg l (Urtica dioica), geltonžiedis vilkdalgis (Iris pseudacorus), paprastasis karklavijas (Solanum dulcamara), pelkin viksva (Carex acutiformis), gelsvalap usnis (Cirsium oleracium) ir kt. Miške iškasta keletas melioracijos kanalų, jaučiama sausinimo įtaka, tačiau seniai neprižiūrimi grioviai jau baigia užakti. Didesnių miško kirtaviečių teritorijoje pasitaiko tik Gryblaukio miške. Didžiausi savaiminių miško jaunuolynų plotai aptinkami up s sl nyje, buvusių pievų ir ganyklų vietoje. Miškuose pasitaiko sodintų spygliuočių plantacijų; jomis užsodintos ir kai kurios sl nio dalys. Floros ypatumai Bendra teritorijos floros sud tis n ra žinoma. Iš teritorijoje aptinkamų augalų rūšių pamin tinos riboto paplitimo: šlaitinis galvainis (Poterium sanguisorba) ir europinis burbulis (Trollius europaeus), negausiai aptinkami natūraliose pievose. Iš gyvenviečių, sodybų ir kapinių teritorijoje plinta svetimžemiai augalai. Ančios pakrant se rasta pavienių dygliavaisio virkštenio (Echinocystis lobata) individų, kurie ilgainiui gali smarkiai išplisti. Saugomos Europos Bendrijos svarbos buvein s, randamos teritorijoje: 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis Greitos t km s ruožai Ančios up je su būdingų augalų bendrijomis teritorijoje gana tolygiai pasiskirstę. Buvein ms pavojų kelia į vandenį patenkančios biogenin s medžiagos, uždumbl jimas. Būtina išlaikyti dabartinį t km s pobūdį, nepatvenkti up s, lokalizuoti taršos šaltinius ir juos pašalinti. 7
6120 *Karbonatinių sm lynų pievos Šio tipo buvein s aptinkamos tik Ančios sl nyje natūraliai suklostytame sm lio pylime prie Puželių kaimo. Sm lynų buvein s išsid sčiusios nedideliais plotais tarp stepinių pievų bendrijų. 6210 Stepin s pievos Šio tipo buvein s aptinkamos termofiliniuose šlaituose, pamišk se ir aukštuosiuose up s salpos lygmenyse. Paplitusios visoje teritorijoje, tačiau didelių plotų neužima. Ilgalaikiam buveinių išlikimui būtinas tvarkymas šienavimas ir ganymas. 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai Briedgaurynai teritorijoje labai reti; vieninteliai gana natūralūs fragmentai išlikę Ančios sl nio terasose ties Puželiais ir Norkišk mis. 6410 Melvenynai Nedidelis melvenynų plotas aptiktas šalia šaltiniuotos žemapelk s ties Pužų kaimu. Bendrijos natūralios; jose auga ribotai Lietuvoje paplitę augalai (šlaitinis galvainis (Poterium sanguisorba), europinis burbulis (Trollius europaeus); aptikta saugoma baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia). 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai Nitrofilin s pakrančių bendrijos sudaro ištisines juostas ir fragmentus palei Ančios up s vagą. 6450 *Aliuvin s pievos Gana dideli natūralių ir pažeistų aliuvinių pievų plotai plyti išplat jusiose up s salpos dalyse (ties Puželiais, Norkišk mis, Batakiais). Dažniausiai užima periodiškai užliejamus žemesnius salpos lygmenis ir senvages. Daugelyje vietų aliuvinių pievų bendrijos degraduoja d l nutrūkusio šienavimo ir intensyvaus ganymo. Daugelis ankstesnių natūralių aliuvinių pievų suarta ir paversta kultūrin mis pievomis arba ganyklomis. Kai kurios ilgesn laiką nebeariamos, tačiau tebenaudojamos pievos (pvz., ties Pužais) pamažu renatūralizuojasi. 6510 *Šienaujamos mezofitų pievos Nedideli šių pievų ploteliai išsibarstę visoje teritorijoje sl nio terasose ir salpos aukštuosiuose lygmenyse, šlaituose. Mezofitų pievos labai nukent jo d l intensyvios ūkin s veiklos arba nutrūkusio tradicinio ekstensyvaus ūkininkavimo. 6530 Miškapiev s Augalijos kompleksas, kurį sudaro nedideli lapuočių medžių guotai ir atvirų pievų plotai, o pagrindinis naudojimo būdas šienavimas. Tebenaudojamų miškapievių išliko Ančios up s sl nyje ties Puželių kaimu. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s Vienintelis šaltiniuotos pelk s plotas įsikūręs sl nio šlaito pap d je ties Pužų k. Pelk intensyviai apauga krūmais ir nendr mis, tod l, kad ji išliktų, būtinos tvarkymo priemon s. Gana daug šaltinių miškinguose Ančios sl nio šlaituose, griovose ir atodangose, tačiau tipinga šaltiniuotų vietų augmenija susiformavusi tik nedaugelyje iš jų. 8220 Silikatinių uolienų atodangos Įvairaus dydžio ir amžiaus atodangų gausu palei visą Ančios up s vagą. 9050 Žolių turtingi eglynai Mišrūs eglynai su turtinga nemoraline žolių danga telkiasi lygesnio reljefo vietose Gryblauk s miške. Šlaituose pereina į skroblynus. 9070 Medžiais apaugusios ganyklos Medžiais apaugusių ganyklų ir ganomų rūšių turtingų miškų plotai plyti Ančios sl nio terasose ties Puželių ir Norkiškių kaimais. Dauguma buveinių tebenaudojama, tačiau kai kuriose rečiau ganomose vietose medžiai ir krūmai pernelyg susiv rę. 9080 Pelk ti lapuočių miškai 8
Vienintelis pelk tų lapuočių miškų masyvas plyti Gryblaukio miške, duburyje. Šios buvein s yra išlaikiusios natūralią struktūrą ir žolinių augalų rūšinę sud tį, tačiau kai kuriose vietose pastebima pasaus jimo požymių d l seniai iškastų melioracijos kanalų. 9160 Skroblynai Tipiškiausios skroblynų bendrijos telkiasi Gryblaukio miške, gūbriuoto ir duburiuoto reljefo šlaituose. Šių buveinių taip pat aptinkama kai kuriuose Ančios sl nio šlaitų ruožuose. Pietin je teritorijos dalyje ties Batakiais augančiame skroblyne aptiktas saugomas augalas vyriškoji gegužraib (Orchis mascula). 9180 *Griovų ir šlaitų miškai Reprezentatyvios griovų ir šlaitų miškų buvein s užima didelius plotus sl nio šlaituose ir griovose. Kai kuriose vietose, ypač šalia gyvenviečių ir sodybų, buvein s nukenčia d l šiukšlinimo. 91E0 *Aliuviniai miškai Aliuvinių miškų juostos nusidriekia palei Ančios up s vagą. Daugelio bendrijų medynai palyginti jauni, neseniai susiformavę apleistų paupių pievų vietose; tik nedaugelyje vietų pasitaiko brandžių aliuvinių miškų sklypų. Į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą įrašytos augalų bendrijos, randamos teritorijoje: Tilio-Carpinetum betuli Traczyk 1962 - Liepiniai skroblynai Plačialapių miškų bendrijos su didele skroblo ir egl s priemaiša paplitusios Gryblaukio miške bei Ančios sl nio šlaituose, įsiterpusios tarp griovų ir šlaitų miškų. Kai kuriose vietose brandžių skroblynų plotai iškirsti ir užsodinti spygliuočių plantacijomis. Buveinių direktyvos II priedo rūšys Į Buveinių Direktyvos II priedą įrašytų augalų rūšių teritorijoje neaptikta. Kitos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, randamos teritorijoje: Allium ursinum L. meškinis česnakas Nurodomas augant šaltiniuotose miškingose griovose (V. Uselio asmeniniai duomenys). Corydalis cava (L.) Schweigg. et Körte tuščiaviduris rūtenis Tiksli šios rūšies augalų augimviet nežinoma (V. Uselio asmeniniai duomenys). Labiausiai tik tina, kad šių augalų rasta Gryblaukio miško skroblynuose. Dactylorhiza incarnata (L.) Soó raudonoji gegūn Negausiai auga šaltiniuotoje žemapelk je ties Pužų kaimu. Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver. baltijin gegūn Auga šaltiniuotoje žemapelk je ir melvenynuose ties Pužų kaimu. Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank et Mart. statusis atgiris Tiksli šios rūšies augalų augimviet nežinoma (V. Uselio asmeniniai duomenys). Tik tina, kad šių augalų rasta Gryblaukio miško pelk tuose mišriuose miškuose. Orchis mascula (L.) L. vyriškoji gegužraib Pavienis augalas rastas kairiojo Ančios kranto sl nio šlaite, skroblyne. Plathanthera chlorantha (Custer) Rchb. žalsvažied blandis Tiksli šios rūšies augalų augimviet nežinoma (V. Uselio asmeniniai duomenys). Poa remota Forselles retažied migl Tiksli šios rūšies augalų augimviet nežinoma (V. Uselio asmeniniai duomenys). Tik tina, kad auga šlapiame šaltiniuotame juodalksnyne Gryblaukio miške. 1.5.2. Laukin s gyvūnijos ypatyb s Paukščiai 9
Paukščių rūšių inventorizacija ar specialūs tyrimai nebuvo atliekami. Žinduoliai Detali teritorijos (dabartin se jos ribose) žinduolių rūšių inventorizacija nebuvo atlikta. 1.6. Kultūros paveldo objektai Teritorijoje yra vienas kultūros paveldo objektas. Tai II pasaulinio karo metų žydų žudynių vieta ir kapai. Šiuo metu objektas sutvarkytas, prižiūrimas, jo valstybinio registro Nr. I99. Teritorija yra 60 m į pietus nuo Skaudvil s - Batakių kelio, Taurag s miškų ur dijos Batakių girininkijoje, Gryblaukio miško 84 kvartale. 1.7. Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas: 1.7.1. Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje Žem s nuosavyb teritorijoje mišri. Pievos, ganyklos, dirbami laukai sudaro apie 60 % teritorijos ploto. Jie privatūs (iš jų iki 10% sudaro pelk tos vietos dar rezervuotos nuosavyb s atstatymui). Apie 40% teritorijos sudaro miškai ar mišku apaugę plotai, apie 30 % jų yra privatūs, Gryblaukio miško dalis, patenkanti į teritoriją, yra valstybin žem, kuria disponuoja Taurag s miškų ur dijos Batakių girininkija. Miškai priskirti II miškų grupei. 1.7.2. Žem s ūkio intensyvumas Teritorijoje vykdoma gana intensyvi žem s ūkio veikla. Up s sl nio terasose ir salpoje įrengtos kultūrin s daugiamet s ganyklos, javų laukai ir daržai. Pievos intensyviai ganomos ir šienaujamos, tačiau daugelis natūralių pievų vien tik ganoma arba apleista, tod l keičiasi joms būdinga struktūra ir rūšių sud tis. Tolimesn intensyvaus žem s ūkio pl tra gali pakenkti natūralioms gamtin ms buvein ms ir bendrijoms; tačiau tradicinis ekstensyvus pievų ir miškapievių naudojimas yra būtina jų ilgalaikio išlikimo sąlyga. Greitos up s t km s ypač jautrios iš aplinkos patenkantiems biogeniniams elementams, tod l taršos židinius būtina griežtai kontroliuoti; riboti trąšų ir pesticidų naudojimą teritorijoje. 1.7.3. Žem s naudojimas praeityje Praeityje intensyvi ūkin veikla (pievų šienavimas, ganymas) buvo vykdoma daug didesn je teritorijoje negu dabar. Apie tai galima spręsti iš didelių apleistų plotų, kurie nebenaudojami apaugo medžiais, krūmais arba virto stambių nitrofilinių augalų sąžalynais. Up s pakrant je ties Norkiške išlikę didelio vandens malūno ir užtvankos griuv siai. 1.7.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb s Intensyviausiai ūkininkaujama Gryblaukio miške. Ten plyti dideli nesenų plynų kirtimų, miško jaunuolynų ir spygliuočių plotai, sodinta svetimžem medžių rūšis - liepa (Tilia sp.). Spygliuočių medynų kai kur įveista ir natūraliose Ančios sl nio pievose. Daugelyje miškų, ypač skroblynuose vietiniai gyventojai malkauja, to pasekoje maž ja negyvos medienos. Vertingose gamtin se buvein se ši veikla tur tų būti ribojama. Pažym tina, kad daugelyje miškų vietiniai gyventojai gano gyvulius. Tokia veikla ypač svarbi retų Lietuvoje buveinių (medžiais apaugusių ganyklų ir miškapievių) išlikimui, tačiau netur tų būti vykdoma natūraliuose aliuviniuose, griovų miškuose ir skroblynuose. 1.7.5. Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Rekreacija teritorijoje gana intensyvi. Prie up s laikinose poilsiaviet se poilsiauja vietiniai gyventojai. Vietomis yra įrengtos pravažiuojamos brastos. Poilsiaviet se yra laužaviet s; prim tyta šiukšlių. Teritorija gal tų būti patraukli kaimo turizmo pl tros požiūriu. 10
1.7.6. Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Teritorijoje žvejybos objektų n ra. Teritorijoje medžiojama. Medžioklę reglamentuoja medžiokl s taisykl s. 1.7.7. Vandens telkinių naudojimo būdai Tiesiogiai teritorijoje vandens resursai nenaudojami. Vanduo vartojamas tik galvijų girdymui. Toks vartojimas nedaro įtakos aplinkos kokybei ir gamtos vertybių būklei. 1.7.8. Naudingųjų iškasenų gavyba Teritorijoje naudingųjų iškasenų gavyba yra uždrausta. 1.8. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai: 1.8.1. Svarbiausios ekonomin s veiklos rūšys teritorijoje Aplinkinių gyvenviečių ir kaimų gyventojai verčiasi natūriniu ūkininkavimu vidutiniškai 3-5 ha žem s sklypuose. Yra pavieniai stambesni ūkiai. Ekstensyvi žem s ūkio veikla yra naudinga tinkamų gyvenimo sąlygų palaikymui - šienavimas, ganymas apsaugo buveines nuo užž limo aukšta žoline ar sumed jusia augalija. Tačiau teritorijos suarimas arba apželdinimas mišku jau yra pavojingi kaip tiesiogiai naikinantys šias buveines veiksniai. 1.8.2. Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Pagal galimybę ateityje būtų galima pritaikyti šią teritoriją švietimo reikm ms, įrengiant gamtinį pažintinį taką ir pristatant lankytojams šios teritorijos unikalumą. 1.8.3. Kita specifin gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla Šiuo metu teritorijoje nevykdoma jokia kita specifin gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti veikla. 1.8.4. Su teritorija ar jos dalimi susiję projektai, planai ar programos, galintys tur ti įtakos gamtotvarkos plano objektams Šiuo metu Taurag s miškų ur dija vykdo projektą Pilsūdo kadastrin s vietov s pelk tų vietovių apsodinimas mišku, kurio eigoje numatoma apsodinti apleistus ar nenaudingus plotus mišku. Viso teritorijoje numatyta apsodinti 2,5 ha. 1.9. Žmogaus veikla gretimose teritorijose Teritorija ribojasi daugiausiai su gyvenviet mis, sodybomis, dirbamais laukais ir dirvonais, kultūrin mis daugiamet mis pievomis ir ganyklomis bei miškais. Iš intensyviai dirbamų laukų sklindančios trąšos ir pesticidai gali pakenkti gretimoms vertingoms gamtin ms teritorijoms. Teritorijai (ypač up s ir jos pakrančių buvein ms) gali daryti įtaką Skaudvil s miestelyje pastatyta Ančios užtvanka bei apylink se įrengtos melioracijos sistemos. Būtina steb ti up s vandens kokybę ir nuot kio režimą, likviduoti arba lokalizuoti esamus taršos šaltinius, ypač prie stambesnių gyvenviečių. 1.10. Ekologiniai būkl s įvertinimo kriterijai: 1.10.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas Skirtingų buveinių būkl teritorijoje labai skiriasi. Miškų buvein s teritorijoje užima didelius plotus, jų nesunaikinus jos gali išlikti stabilios neribotą laiką. Tik vienos miškų buvein s 9070 Medžiais apaugusių ganyklų išlikimas priklauso nuo jų naudojimo. Šiuose miškuose nustojus ganyti gyvulius buvein sunyksta. Kitos miškų buvein s gali išlikti neribotą laiką, apribojus jų naudojimą. Didžiausius plotus užimantys 9180* Griovų ir šlaitų miškai 11
išsid stę stačiuose šlaituose. Miško kirtimo darbai juose yra komplikuoti, d l to jie išlikę beveik nepažeisti, tik nedideli plotai šlaitų apatin je dalyje ar jų viršuje yra kirsti. L kštose vietose įsikūrę miškai yra lengviau prieinami, intensyviai naudojami. Kai kuriose vietose įveisti spygliuočiai. Dar dviejų tipų buvein s 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis ir 8220 Silikatinių uolienų atodangos taip pat yra mažai priklausomos nuo žmogaus veiklos. Šiems buveinių tipams gali pakenkti up s hidrologiniai pokyčiai. Buveinių būklei neigiamą įtaką daro ilgalaikiai sausringi periodai. Sul t jus up s t kmei, vagoje kaupiasi dumblas, keičiasi augalų bendrijos, susilpn ja atodangų atsinaujinimas. Didel žala būtų padaryta, jei aukščiau t km s būtų statomos hidroelektrin s, didinama vandens eutrofizacija ar į vandenį iš aplinkinių dirbamų laukų patektų pesticidai. Dauguma pievų buveinių yra priklausomos nuo jų naudojimo intensyvumo. Tik viena pievų buvein 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai yra mažai priklausoma nuo žmogaus veiklos ir, nepakitus up s hidrologiniam režimui, gali savaime išsilaikyti neribotą laiką. Kitos pievų buvein s yra labai pažeistos, užima sąlyginai mažus plotus. Dauguma buvusių pievų plotų šiuo metu yra sunaikinti pievas kultūrinant ar plotus paverčiant žem s ūkio naudmenomis. Išlikę nesuarti ir nesukultūrinti natūralių pievų ploteliai yra apleisti ir apauga krūmais ar monodominantin mis žol mis (builiais, dilg l mis ir kt.). Nesi mus skubių tvarkymo priemonių šios pievos visiškai sunyks. Kiek didesni natūralių, vis dar tebenaudojamų pievų plotai išlikę ties Norkišk s kaimu, abipus Ančios up s. Vienas iš teritorijos vertingumą ir natūralumą mažinančių veiksnių didesnių kaimų ar gyvenviečių pašon se pilamos šiukšl s. Didesni šiukšlių užteršti plotai pasteb ti prie Norkiškių, Batakių ir kitų gyvenviečių, tačiau nedidel s šiukšlių sankaupos dažnai aptinkamos miškų griovose prie pavienių sodybų ar nedidelių kaimų. 1.10.2. Retumas Skroblynai yra riboto paplitimo buvein Lietuvoje, per Lietuvą eina buvein s edifikatoriaus paprastasis skroblas (Carpinus betulus) pietrytin arealo riba. Buvein neaptinkama šiaur s (išskyrus pajūrio regioną) ir rytų Lietuvoje. Natūralūs, mažai kirtimų paveikti šlaitų miškai bei silikatinių uolienų atodangos Lietuvoje užima nedidelius plotus. Bene rečiausios teritorijoje užregistruotos ir Lietuvoje sparčiai nykstančios buvein s Medžiais apaugusios ganyklos ir Miškapiev s, susiformavusios d l specifin s veiklos (ganymo, šienavimo). Pagaus jus kultūrinių pievų miškuose nustota šienauti ir ganyti gyvulius, tod l dauguma buvusių buveinių ploto apaugo krūmais ir ilgainiui tapo mišku. Teritorijoje aptiktos buvein s tebenaudojamos, tod l išlikusios. 1.10.3. Natūralumas ir tipiškumas Miškų buvein s teritorijoje yra gana natūralios ir tipiškos. Tipinę struktūrą išlaik sunkiai prieinami, stačiuose šlaituose esantys miškai. Dalis lygiose terasos vietose esančių miško buveinių d l kirtimų ar sausinimo įtakos yra praradę tipišką struktūrą, tačiau pritaikius specialias tvarkymo priemones dar gali lengvai atsistatyti. Dalis natūralių miškų buveinių yra visiškai sunaikintos jų vietoje įveisus spygliuočių medynus. Atskirai reik tų pamin ti labai retų buveinių medžiais apaugusių ganyklų ir miškapievių natūralumą: dalis miškų tik neseniai prad ti ganyti ar kuriam laikui buvo apleisti, tod l jų struktūra n ra visiškai tipiška, juose gausu krūmų. Buvein se išretinus krūmus ir tęsiant ganymą jos gana greitai įgaus tipingą struktūrą. Teritorijoje gausu silikatinių uolienų atodangų. D l up s natūralaus mendravimo ir vagos kitimo dalies buvusių atodangų ardymas sustoja ir jos apauga krūmais ir mišku, tačiau dauguma atodangų yra išlaikiusios natūralią susiklostymo struktūrą, neapaugusios aukštesniaisiais augalais. Kai kuriose atodangose pasteb ta saugomų paukščių - tulžių - lizdų. Up s vagoje esančios sraunumų su kurklių bendrijomis buvein n ra visiškai tipiška, dalinai degradavusi. Nors kai kuriuose jos ruožuose yra išlikę buveinei būdingų augalų, tačiau 12
jie auga pavieniui, bendrijų beveik nesudaro. Tik kai kuriose up s vietose 2005 metų vasarą buvo pakankama srov. Galbūt buvein s degradacija yra ciklinis reiškinys, priklausomas nuo kritulių kiekio. D l kelerius metus iš eil s užsitęsusio sausringo laikotarpio vandens lygis up je yra labai nukritęs, jos dugne kaupiasi dumblas, d l to nyksta buveinei būdingos augalų bendrijos. Tik tina, kad buvein s atsikurs atsistačius vandens lygiui up je, tačiau vandens lygio kritimas gali būti įtakotas d l aukščiau teritorijos, intensyvaus žem s ūkio naudmenose atliktų melioracijos darbų. Numelioruotuose plotuose vanduo n ra akumuliuojamas, kritulių ir pavasario tirpsmo vanduo labai greitai nuteka ir sausringuoju laikotarpiu srov up je labai susilpn ja. Tokiu atveju buvein s atsikūrimas ir išsaugojimas yra abejotinas. Upių sl niuose įprastai yra labai didel pievų įvairov, juose telkiasi didžiausi natūralių pievų plotai, tačiau Ančios sl nio teritorijoje natūralių ir tipingų pievų buveinių išliko mažai; daugelis jų sukultūrintos, įtręštos, pers tos arba kitaip pakeistos (suartos) į žem s ūkio naudmenas. Nors pievų buveinių įvairov teritorijoje didel (teritorijoje aptikta visų Lietuvoje paplitusių tipų europin s svarbos pievų buveinių), tačiau dauguma išlikusių natūralių pievų užima nedidelius plotus. Dalis jų yra apleistos ir nebenaudojamos, apauga krūmais ir medžiais arba aukštųjų nitrofilų sąžalynais arba yra perganomos, tod l jų rūšin sud tis yra degradavusi. Vienintel s pievų buvein s Eutrofinių aukštųjų žolynų struktūra yra tipiška, tačiau joje pasteb ti kol kas negausūs dygliavaisiai virkšteniai (Echinocystis lobata). Invaziniai adventyviniai augalai ateityje gali kelti rimtą gr smę šios buvein s tipiškumui. 1.10.4. Įvairov Detalių botaninių tyrimų teritorijoje n ra atlikta, augalų sąrašas nesudarytas. Iš apžvalginių tyrimų medžiagos galima teigti, kad teritorijoje esanti augalų įvairov yra dalinai degradavusi d l intensyvaus žem s ūkio. Buvein s, kuriose įprastai telkiasi didžiausia augalų įvairov natūralios pievos užima nedidelius plotus, daugumos tokių plotelių rūšin sud tis pakitusi. 1.10.5. Dydis ir fragmentiškumas Daugumos teritorijoje užregistruotų buveinių dydis (išskyrus pievas) yra pakankamas joms išlikti, arba jos natūraliai užima nedidelius plotus. Natūralių pievų buvein s (išskyrus Eutrofinius aukštuosius žolynus) yra labai fragmentuotos, neretai užima nedidelius plotelius. Kiek didesni natūralių, vis dar tebenaudojamų pievų plotai išlikę ties Norkišk s kaimu, abipus Ančios up s. 1.10.6. Teritorijos pad tis Artimiausios saugomos teritorijos šalia Ančios up s sl nio yra Upynos valstybinis geomorfologinis draustinis į šiaur s vakarus nutolęs per 8,4 km. Į šiaur s rytus nuo Ančios up s sl nio yra Balčios valstybinis hidrografinis, Pašešuvio valstybinis kraštovaizdžio bei Jukainių valstybinis geomorfologinis draustiniai, nutolę per 16,8 km. Jūros valstybinis ichtiologinis draustinis yra 4,8 km atstumu pietų kryptimi nuo teritorijos. Pagramančio regioninis parkas yra nutolęs nuo Ančios up s sl nio per 17 km šiaur s vakarų kryptimi. Ančios up s sl nio teritorija atlieka svarbią migracijos koridoriaus funkciją įvairioms rūšims. Tod l išlaikyti atvirus plotus su didele buveinių ir rūšių įvairove teritorijoje gali būti svarbu siekiant atkurti ar išlaikyti panašias buveines ir augalų rūšių rinkinius, esančius up s žemupyje. 1.11. Socialinis-ekonominis būkl s įvertinimas Atvirų buveinių tipų, esančių saugomoje teritorijoje, palankios apsaugos būkl s išlaikymas priklauso nuo pastovaus ekstensyvaus ūkininkavimo aplinkiniuose kaimuose. Ekstensvi žem s ūkio veikla yra naudinga pievų buveinių palaikymui šienavimas, ganymas, apsaugo buveines nuo užž limo aukšta žoline ar sumed jusia augalija. Tačiau kita vertus 13
suarimas, miško želdinimas yra pavojingi ir kaip tiesiogiai naikinantys ir buveines transformuojantys faktoriai. Nors natūrinis ūkininkavimas yra vienas pagrindinių regiono užsi mimų, tačiau galimyb s pritraukti vietos ūkininkus naudoti pievas up s sl nyje ganymui ir šienavimui yra labai ribotos. Taip yra tod l, kad ūkininkai yra senyvo amžiaus, n ra suinteresuoti ūkininkauti palyginti mažuose ir nenašiuose pievų plotuose. Tačiau buveinių palankios apsaugos būkl s išlaikymo priemonių įgyvendinimas gali būti laikino įdarbinimo galimyb regiono bedarbiams ir paskatinimas ūkininkams toliau naudotis ganyklomis ir pievomis, išlaikant tradicinį ūkininkavimo būdą. 14
II. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2.1. Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano tikslas - išlaikyti Europos Bendrijos svarbos miškų, pievų, g lųjų vandenų, pelkių ir atodangų buveinių su joms būdinga struktūra ir (ar) rūšių sud timi bei retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę. 2.2. Gamtotvarkos plano uždaviniai Gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatomi šie uždaviniai: 1. atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą; 2. atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių sm lynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą; 3. atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą; 4. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teis s aktų reikalavimų laikymąsi. 2.3. SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, gr smių) analiz SSGG analiz pateikiama 1 lentel je, kur veiksniai vertinami balais nuo -3 (didžiausias neigiamas) iki +3 (didžiausias teigiamas): 1 lentel Stipryb s Silpnyb s Galimyb s Gr sm s Teritorija turi valstybinio kraštovaizdžio draustinio statusą +1 Didžioji dalis teritorijos yra privati +2 N ra suinteresuotumo naudoti pievas ir užpelk jusius pelkių buveines Ančios sl nyje Pilnam pievų tvarkymui n ra paj gumų: žem s savininkai yra senyvi arba nesuinteresuoti ūkininkavimu -2 Reguliarus sumed jusios augalijos šalinimas, ganymas, šienavimas -2 Bendradarbiavimas su žem s savinininkais ir vietos bendruomene, Taurag s miškų ur dija -2 Naujos finansavimo kraštovaizdžio tvarkymui galimyb s iš ES fondų Galimyb naudoti techniką +2 Buveinių degradacija d l spartaus užaugimo krūmais ir medžiais, nustojus ūkininkauti +3 Lankytojai ir vietos gyventojai šiukšlina teritoriją +2 Padid jęs chemikalų vartojimas gretimose teritorijose gali suintensyvinti trąšų patekimą į Ančios upę ir pakenkti vandenų ir atodangų buvein ms +3-2 -1-3 15
2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas 1 Uždavinys. Atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą. Tvarkymo metodai: Eglių šalinimas ir negyvos medienos kiekio didinimas plotuose: Nr. 1, 28. Šis metodas naudojamas buvein ms, užaugusioms egle, kur šis procesas sukelia žalą biologinei teritorijos vertei (9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9160 Skroblynai). Eglių dalis pagrindiniame arde turi būti mažinama kraštovaizdžio formavimo kirtimais, paliekant iki 15% eglių, bet medyno skalsumas neturi nukristi žemiau 0,5. Jei sumažinti eglių dalį iki nurodyto kiekio ir išlaikyti 0,5 skalsumą negalima, šis tikslas gali būti pasiektas, atliekant kraštovaizdžio formavimo kirtimus per keletą kirtimo atvejų. Jeigu šiuose tvarkymo plotuose augančiuose medynuose 1 ha negyvos medienos yra mažiau nei 20 m³, tuomet min tais kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertama ir kitų rūšių (ne egl s) medžių, paliekant juos kirtimo vietoje, kad negyvos medienos kiekis būtų ne mažesnis kaip 20 m³/ha. Aikštelių (retmių) kirtimas ir negyvos medienos kiekio didinimas plote: Nr. 24. Tai metodas spartinantis heterogenišką medžių ardų formavimąsi tankiuose homogeniškuose medynuose ir didina plačialapių miškų atsinaujinimą 9160 Skroblynų buvein je (tankūs to paties amžiaus 40 80 metų gryni medynai, skalsumas 0,8 ar didesnis). 1 ha turi būti kertamos 3 5 retm s, kurių kiekvienos skersmuo 20 25 m (retm s turi apimti 12 24% medyno ploto). Atstumas tarp aikštelių neturi viršyti 25 m. Iškirtimui pirmiausiai turi būti atrenkamos egl s, ir aikšteles rekomenduojama numatyti tose sklypų dalyse, kur egl s auga tankiausiai. Kertamose retm se turi būti palikta augti bent 15% medžių (lapuočių) iš buvusio medyno pirmojo ardo. Visi darbai turi būti atliekami esant įšalui. Jeigu 1 ha negyvos medienos yra mažiau nei 20 m³, tuomet dalį iškirstų medžių (nepavojingų sanitariniu požiūriu), būtina palikti formuojamose aikštel se, kad negyvos medienos kiekis būtų ne mažesnis kaip 20 m³/ha. Aikštelių formavimas taikomas tik ten, kur šlaitų nuolydis neviršija 15º. Negyvos medienos kiekio didinimas plote Nr. 50. Naudojamas toms buvein ms, kurių negyvos medienos kiekis mažesnis nei 20 m³/ha. Jos kiekį reik tų padidinti iki 20 m³/ha. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais padidinamas ant žem s gulinčios negyvos medienos kiekis. Po kirtimo medyno skalsumas turi likti ne mažesnis kaip 0,6. Veiksmai turi būti atliekami v lyvą rudenį ar pavasarį. 2. Uždavinys. Atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių sm lynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą; Krūmų ir medžių šalinimas Ekstensyvus krūmų ir medžių užaugimas gali būti sustabdomas juos kertant. Darbai tur tų būti atliekami ant įšalusio grunto. Šakos ir kitos medienos atliekos tur tų būti pašalinamos iš teritorijos. Jos gali būti sudeginamos vietoje, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sud tingas. Deginant atliekas rekomenduotina sukrauti kuo mažiau laužaviečių, o taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus. 16
Šienavimas Atvirų buveinių palaikymui būtinas šienavimas. Taip pat šieno ir kitų augalinių atliekų šalinimas padeda išvengti teritorijos eutrofikacijos. Šienauti reikia bent kas 2 metus, šienaujama turi būti po daugelio augalų žyd jimo periodo, t. y. po liepos 15 d. Ganymas Pievų ir kitų atvirų vietų palaikymui tinka ir ganymas. Tačiau jos tam tikros vietos gali būti pažeidžiamos erozijos, jei ganymas yra per daug intensyvus. Šioje teritorijoje pateisinamas būtų ekstensyvus galvijų ar avių ganymas nuo geguž s 15 d. iki rugs jo 15 d. kasmet, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad šioje buvein je yra saugomos rūšys, ganymas galimas tik tose vietose kur nekenkia šioms rūšims. 3 Uždavinys. Atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą; Ganymas Miškapievių palaikymui tinka ganymas. Šioje teritorijoje pateisinamas būtų ekstensyvus galvijų ar avių ganymas nuo geguž s 15 d. iki rugs jo 15 d. kasmet. Šienavimas Teritorija papildomai turi būti šienaujama vieną kartą per metus (nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 20 d.) Šieno ir kitų augalinių atliekų šalinimas padeda išvengti buveinių eutrofikacijos. Krūmų ir medžių šalinimas Medžiai turi būti gen jami. Jei nepageidaujami medžiai ir krūmai jau apaugo teritoriją, jie turi būti kertami. Medžių ardo bendras padengimas neturi viršyti 30%, tačiau gali likti tankesni stambių medžių guotai. Atliekos turi būti išvežamos iš teritorijos. Jos gali būti sudeginamos vietoje, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sud tingas. Deginant atliekas rekomenduotina sukrauti kuo mažiau laužaviečių, o taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus. Kasmet turi būti šalinamos gyvulių nenu stos sumed jusių augalų atžalos, naujai augantys krūmai. 4. Uždavinys. Palaikyti ir užtikrinti palankią buveinių būklę: 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 8220 Silikatinių uolienų atodangos gamtotvarkos alternatyvų parinkimas: Teritorijos režimo ir vandens kokyb s tikrinimas Pagramančio RP direkcija kontrol s tikslais turi 2 kartus per metus aplankyti teritoriją ir įvertinti: ar neblog ja šių buveinių būkl. Teritorijoje negali būti keičiama up s vaga, teritorijoje neleistini melioracijos darbai. Į upę su paviršiniu ar gruntiniu vandeniu neturi patekti žem s ūkyje naudojami pesticidai ir trąšos. Nutekamieji buitiniai vandenys turi būti reguliuojami tarnybos, kuri atsakinga už vandens išteklių valdymą ir panaudojimą. Teritorijoje nei prie vandens nei šlaituose neleistini jokie, ypatingai nelegalūs statiniai. Nustačius tam tikrus pakitimus ar pažeidimus teritorijoje, PRPD turi imtis atitinkamų veiksmų šiems pokyčiams sustabdyti. 17
III. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 3.1. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas Remiantis tvarkymo priemonių pobūdžiu ir kitais fiziniais bei biologiniais faktoriais Ančios up s sl nis buvo padalintas į tvarkymo plotus (žr. 3 pav, 1-3 br žinius ir 1-2 lenteles). Ančios up s sl nyje išskirti 53 tvarkymo plotai, tačiau gamtotvarkines priemones numatoma įgyvendinti 44 plotuose, kadangi kitose plotuose buveinių būkl yra gera. Bendras teritorijos plotas yra 338 ha, o tvarkymo plotų bendras plotas yra 245,39 ha. 1 lentel. Ančios up s sl nio tvarkymo plotai ir jų užimamas plotas hektarais. Tvarkymo plotas Plotas, hektarais Tvarkymo plotas Plotas, hektarais Nr. Nr. 1 54,48 25 4,87 2 0,60 26 7,68 3 1,40 27 1,89 5 7,76 28 2,28 6 1,27 29 2,12 7 0,14 30 1,15 8 0,33 32 0,49 9 0,11 34 0,33 10 0,25 36 4,73 11 0,22 38 4,02 12 2,78 39 1,31 13 0,34 40 0,84 14 0,90 42 2,96 15 3,01 43 0,78 16 2,97 44 1,09 17 3,01 45 1,89 18 3,32 46 3,22 19 2,22 47 1,05 20 0,75 48 4,54 22 1,68 49 1,22 23 3,44 50 5,32 24 100 51 0,63 1 Uždavinys. Atkurti miškų buveinių: 91E0 *Aliuvinių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9160 Skroblynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų būdingą struktūrą. Tvarkymo metodai: Eglių šalinimas ir negyvos medienos kiekio didinimas plotuose: Nr. 1, 28. Šis metodas naudojamas buvein ms, užaugusioms egle, kur šis procesas sukelia žalą biologinei teritorijos vertei (9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9160 Skroblynai). Eglių dalis pagrindiniame arde turi būti mažinama kraštovaizdžio formavimo kirtimais, paliekant iki 15% eglių, bet medyno skalsumas neturi nukristi žemiau 0,5. Jei sumažinti eglių dalį iki nurodyto kiekio ir išlaikyti 0,5 skalsumą negalima, šis tikslas gali būti pasiektas, atliekant kraštovaizdžio formavimo kirtimus per keletą kirtimo atvejų. 18
Jeigu šiuose tvarkymo plotuose augančiuose medynuose 1 ha negyvos medienos yra mažiau nei 20 m³, tuomet min tais kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertama ir kitų rūšių (ne egl s) medžių, paliekant juos kirtimo vietoje, kad negyvos medienos kiekis būtų ne mažesnis kaip 20 m³/ha. Aikštelių (retmių) kirtimas ir negyvos medienos kiekio didinimas plote Nr. 24. Tai metodas spartinantis heterogenišką medžių ardų formavimąsi tankiuose homogeniškuose medynuose ir didina plačialapių miškų atsinaujinimą 9160 Skroblynų buvein je (tankūs to paties amžiaus 40 80 metų gryni medynai, skalsumas 0,8 ar didesnis). 1 ha turi būti kertamos 3 5 retm s, kurių kiekvienos skersmuo 20 25 m (retm s turi apimti 12 24% medyno ploto). Atstumas tarp aikštelių neturi viršyti 25 m. Iškirtimui pirmiausiai turi būti atrenkamos egl s, ir aikšteles rekomenduojama numatyti tose sklypų dalyse, kur egl s auga tankiausiai. Kertamose retm se turi būti palikta augti bent 15% medžių (lapuočių) iš buvusio medyno pirmojo ardo. Visi darbai turi būti atliekami esant įšalui. Jeigu 1 ha negyvos medienos yra mažiau nei 20 m³, tuomet dalį iškirstų medžių (nepavojingų sanitariniu požiūriu), būtina palikti formuojamose aikštel se, kad negyvos medienos kiekis būtų ne mažesnis kaip 20 m³/ha. Aikštelių formavimas taikomas tik ten, kur šlaitų nuolydis neviršija 15º. Negyvos medienos kiekio didinimas plote Nr. 50. Naudojamas toms buvein ms, kurių negyvos medienos kiekis mažesnis nei 20 m³/ha. Jos kiekį reik tų padidinti iki 20 m³/ha. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais padidinamas ant žem s gulinčios negyvos medienos kiekis. Po kirtimo medyno skalsumas turi likti ne mažesnis kaip 0,6. Veiksmai turi būti atliekami v lyvą rudenį ar pavasarį. Siekiant sudaryti sąlygas šio uždavinio priemonių įgyvendinimui, pakeisti VĮ Taurag s miškų ur dijos valdomų miškų vidin s miškotvarkos projektą. 2. Uždavinys. Atkurti ir palaikyti 6450 Aliuvinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6210 Stepinių pievų, 6120 *Karbonatinių sm lynų smiltpievių, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveines, pagerinti jų struktūrą. Tvarkymo metodai: Krūmų ir medžių šalinimas plotuose: Nr. 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 26, 39, 40, 51. Ekstensyvus krūmų ir medžių užaugimas gali būti sustabdomas kertant. Darbai tur tų būti atliekami ant įšalusio grunto. Šakos ir kitos medienos atliekos tur tų būti pašalinamos iš teritorijos. Jos gali būti sudeginamos vietoje, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sud tingas. Deginant atliekas rekomenduotina sukrauti kuo mažiau laužaviečių, o taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus. Šienavimas plotuose Nr.2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 23, 36, 34, 39, 40, 43, 45, 46, 47, 51. Atvirų buveinių palaikymui būtinas šienavimas. Taip pat šieno ir kitų augalinių atliekų šalinimas padeda išvengti teritorijos eutrofikacijos. Šienaujama turi būti po daugelio augalų žyd jimo periodo, t. y. po liepos m n. 15 d. Ganymas plotuose Nr. 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 18, 23, 36, 34, 39, 40, 43, 45, 46, 47, 51. 19
Pievų ir kitų atvirų vietų palaikymui tinka ir ganymas. Tačiau jos tam tikrose vietose gali būti pažeidžiamos erozijos, jei ganymas yra per daug intensyvus. Šioje teritorijoje pateisinamas būtų ekstensyvus galvijų ar avių ganymas nuo geguž s 15 d. iki rugs jo 15 d. kasmet, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad šioje buvein je yra saugomos rūšys, ganymas galimas tik tose vietose, kur nekenkia šioms rūšims. 3. Uždavinys. Atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių, 9070 Medžiais apaugusių ganyklų buveines, pagerinti jų struktūrą. Tvarkymo metodai: Ganymas plotuose Nr. 5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49. Miškapievių ir medžiais apaugusių ganyklų palaikymui tinka ganymas. Šioje teritorijoje pateisinamas būtų ekstensyvus galvijų ar avių ganymas nuo geguž s 15 d. iki rugs jo 15 d. kasmet. Šienavimas plotuose Nr. 5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49. Teritorija papildomai turi būti šienaujama vieną kartą per metus (nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 20 d.). Taip pat šieno ir kitų augalinių atliekų šalinimas padeda išvengti buveinių eutrofikacijos. Krūmų ir medžių šalinimas plotuose Nr. 5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49. Medžių ardo bendras padengimas neturi viršyti 30%, tačiau turi likti tankesni stambių medžių guotai. Atliekos turi būti išvežamos iš teritorijos. Jos gali būti sudeginamos vietoje, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sud tingas. Deginant atliekas rekomenduotina sukrauti kuo mažiau laužaviečių, o taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus. 4. Uždavinys. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teis s aktų reikalavimų laikymąsi. Tvarkymo metodai: Teritorijos režimo kontrol, vandens kokyb s kontrol (visa Ančios valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorija): 8220 Silikatinių uolienų atodangų ir 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinių išlikusi palanki apsaugos būkl yra susijusi su esamos hidrologin s aplinkos išsaugojimu užkertant kelią tolesniam sausinimui ar up s vandens naudojimui ir taršai. Negali būti keičiama up s vaga, teritorijoje neleistini melioracijos darbai. Į upę su paviršiniu ar gruntiniu vandeniu neturi patekti žem s ūkyje naudojami pesticidai ir trąšos. Nutekamieji buitiniai vandenys turi būti reguliuojami tarnybos, kuri atsakinga už vandens išteklių valdymą ir panaudojimą. Du kartus per metus reikalinga apsilankyti teritorijoje, įvertinti nelegalius statinius, stovyklavietes, šiukšlynus bei imtis priemonių jiems pašalinti. Tvarkymo priemonių lokalizavimas Kaip jau buvo min ta 4.1 skyriuje, pagal siūlomas tvarkymo priemones Ančios up s sl nis buvo suskirstytas į 53 tvarkymo plotus. Visų šių plotų lokalizacija pateikiama 3 paveiksle ir 1-3 br žiniuose. 20
2 lentel. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas, atsakingos institucijos, numatomos išlaidos, darbų prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai Veiksmai Atsakinga institucija už darbų įgyvendinimą 2 0 0 8 2 0 0 9 2 0 1 0 2 0 1 1 2 0 1 2 2 0 1 3 2 0 1 2 2 0 1 5 2 0 1 6 2 0 1 7 Numatytos išlaidos, Lt Prioritet as Galimi finansavimo šaltiniai Miško buvein se : eglių šalinimas gerinant buveinių kokybę plotuose: Nr. 1, 28 (56,76 ha). Miško buvein se: retmių kirtimas gerinant buveinių kokybę, optimizuojant medynus plote Nr. 24 (100 ha). Miško buvein se: negyvos medienos tūrio didinimas plote Nr. 50 (5,32 ha). Pakeisti VĮ Taurag s miškų ur dijos valdomų miškų vidin s miškotvarkos projektą Pievų ir pelkių buvein se: kirsti, retinti, šalinti krūmus ir medžius plotuose: 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 26, 39, 40, 51 ( 17,53ha). Pievų ir pelkių buvein se: šienauti plotuose: 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18, 23, 36, 34, 39, 40, 43, 45, 46, 47, 51 (34,91 ha). Pievų ir pelkių buvein se: ganyti gyvulius plotuose: 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 18, 23, 36, 34, 39, 40, 43, 45, 46, 47, 51 (33,03 ha). Miškapiev se: krūmų ir medžių šalinimas plotuose: 5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 (44,5 ha). Miškapiev se: ganymas plotuose: 5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 (44,5 ha). Miškapiev se: šienavimas plotuose: 5, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 30, 32, 36, 38, 42, 44, 48, 49 ( 44,5 ha). Vietos bendruomen s švietimas ir konsultacijos d l buveinių tvarkymo (seminarai, konsultacijos). Teritorijos režimo kontrol du kartus per metus Taurag s miškų ur dija, PRPD Taurag s miškų ur dija, PRPD Taurag s miškų ur dija, PRPD AM Miškų departamentas, Taurag s miškų ur dija VSTT, PRPD, Taurag s miškų ur dija PRPD, Taurag s miškų ur dija PRPD, Taurag s miškų ur dija VSTT, PRPD, Taurag s miškų ur dija PRPD, Taurag s miškų ur dija PRPD, Taurag s miškų ur dija X X X X 113 520 I EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šos, kiti l šų šaltiniai X 150 000 II EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šos, kiti l šų šaltiniai X X X X 2130 I EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šos, kiti l šų šaltiniai X ** I Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos l šos X X X X X 43 825 I ES struktūriniai fondai, EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šos, biudžeto l šos X X X X X X X X X X 37 702 II EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šos, biudžeto l šos X X X X X X X X X X 66 060 I EŽŪFKP, biudžeto l šos X X X X X 111 250 I ES struktūriniai fondai, EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šo, biudžeto l šos X X X X X X X X X X 89 000 I EŽŪFKP, biudžeto l šos X X X X X X X X X X 48 060 II EŽŪFKP, Taurag s miškų ur dijos l šos, biudžeto l šos PRPD X X X X X X X X X X 5 000 I ES struktūriniai fondai, biudžeto l šos Klaip dos X X X X X X X X X X 2 000 II biudžeto l šos RAAD PRPD Iš viso: 668 547
3 pav. Ančios up s sl nio tvarkymo plotų išsid stymas
4 pav. Privačios nuosavyb s teise valdomų ir valstybin s reikšm s miškų plotai Ančios up s sl nyje 23
VI. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos Europos Bendrijos svarbos buveinių palankios apsaugos būkl s užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus privačios nuosavyb s teis valdomuose miškuose organizuoja Pagramančio regioninio parko direkcija, valstybin s reikšm s miškuose VĮ Taurag s miškų ur dija. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma siekti pagal Kaimo pl tros 2007-2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose. Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pievų ir pelkių, miškapievių buveinių išvalymo nuo menkavert s sumed jusios augalijos darbų organizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. V lesnius pievų ir pelkių, miškapievių buveinių būkl s palaikymo darbus šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas privačios nuosavyb s teise valdomoje žem je organizuoja Pagramančio regioninio parko direkcija. V lesnius pievų ir pelkių, miškapievių buveinių, esančių valstybin s reikšm s miškuose, būkl s palaikymo darbus (kai bus priimtas sprendimas d l likusių neprivatizuotų miško plotų priskyrimo valstybin s reikšm s miškams) organizuoja VĮ Taurag s miškų ur dija. Reguliariems pievų ir pelkių, miškapievių buveinių priežiūros darbams valstybin je ir privačioje žem je rekomenduojama prašyti pagal Kaimo pl tros 2007-2013 metų programos priemonę Agrarin aplinkosauga skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui. Pagramančio regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Taurag s miškų ur dijai ir privačios žem s savininkams rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žem s ūkio fondo kaimo pl trai gauti, taip pat konsultuoja d l buveinių būkl s palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buvein ms. VĮ Taurag s miškų ur dijos valdomų miškų vidin s miškotvarkos projekto pakeitimo darbus organizuoja ir tam reikalingas l šas numato Aplinkos ministerijos Miškų departamentas (planuojant finansavimą iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos l šų). V. LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI Preliminariai vertinant nustatyta, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas 2008-2017 m. gali kainuoti maždaug 668 547 Lt. Žemiau pateikiama tvarkymo darbų kainos, kurios buvo naudojamos 2 lentel je pateiktoms darbų sąmatoms apskaičiuoti. Šie įkainiai yra apytiksliai. Jie apskaičiuoti remiantis rekomendacin mis kainomis apklausus analogiškus darbus vykdžiusias organizacijas. 3. lentel. Priemonių ir veiklos įkainiai Priemon, veikla Išlaidos
Eglių kirtimai, retimių iškirtimai miško buvein se 500 Lt/ha Negyvos medienos gausinimas 100 Lt/m 3 Medžių ir krūmų kirtimas, išvežimas, sudeginimas (iš pievų, 500 Lt/ha; miškapievių, pelkių buveinių) Pelkių šienavimas 216 Lt/ha Pievų, miškapievių šienavimas 108 Lt/ha Gyvulių ganymas pievose, miškapiev se 200 Lt/ha Vietos bendruomen s švietimas ir konsultacijos d l buveinių 1000 Lt/ iš viso tvarkymo (seminarai, konsultacijos) 25
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, siekiant patikslinti jį atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir joms būdingų rūšių kokyb s, dydžio ir augalų skaičiaus steb sena. Jei išaišk s, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma gamtotvarkos planą tikslinti. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemon ms numatyti. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių steb sena numatyta Valstybin je aplinkos monitoringo 2005-2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių ir joms būdingų rūšių steb sena tur tų būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Steb seną vykdo Pagramančio regioninio parko direkcija. Kita aplinkyb, skatinanti atlikti gamtotvarkos plano peržiūrą, yra nuosavyb s teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso eiga miško plotų, kurie šiuo metu yra rezervuoti nuosavyb s teisių atkūrimui, privatizavimas arba priskyrimas valstybin s reikšm s miškams. Šiuo požiūriu būtina peržiūr ti gamtotvarkos plano priemonių sąrašą, tvarkymo plotus, kuriuose jos įgyvendinamos, darbų apimtį ir finansavimo šaltinius. Už gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Pagramančio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Pagramančio regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Gamtotvarkos plano peržiūra pirmą kartą turi būti atliekama kitais metais po pirmųjų steb senos darbų teritorijoje, v liau ne rečiau kaip kas 5 metai. Atliekant gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 1. gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 3. gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 4. pasiekti rezultatai; 5. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių būkl, vadovaujantis šių objektų steb senos rezultatais; 6. būtinyb pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Gamtotvarkos planas tur tų būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, jei pradeda blog ti buveinių būkl, maž ja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Atsižvelgiant į Ančios up s sl nyje aptinkamas saugomas buveines, preliminariai sudaryta sekanti monitoringo programa: Pievų buvein s Buvein s tipas Parametrai Periodišku -mas 6450 Aliuvin s - būdingų augalų įvairov ir Ne rečiau pievos, 6430 gausumas; kaip kas 3 Eutrofiniai aukštieji - buveinių struktūra; metai 26
Miškų buvein s G lųjų vandenų buvein s Atodangų buvein s žolynai, 6210 Stepin s pievos, 6120 Karbonatinių sm lynų smiltpiev s, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 6530 Miškapiev s 91E0 Aliuviniai miškai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 9160 Skroblynai, 9080 Pelk ti lapuočių miškai, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 8220 Silikatinių uolienų atodangos - buveinių užimamas plotas; - hidrologinis režimas. - būdingų augalų įvairov irgausumas; - augalų bendrijų struktūra ir išsid stymas; - buveinių užimamas plotas; - papildomai 91E0 buveinei - hidrologinis režimas. vandens fizin s, chemin s ir dinamin s savyb s; charakteringų organizmų įvairov ir skaitlingumas; augalų bendrijų struktūra ir išsid stymas; buveinių užimamas plotas; paviršiaus morfologija. Ne rečiau kaip kas 5 metai Ne rečiau kaip kas 3 metai Ne rečiau kaip kas 3 metai Kas penkeri metai skirtingų buveinių ribos turi būti nustatytos skaitmeniniuose žem lapiuose ir išmatuotas buveinių plotas. Šie skaičiai įtraukiami į peržiūrą ir, jei saugomų buveinių plotai imtų maž ti, reikia imtis priemonių, kad būtų nustatytos ir sustabdytos jų maž jimo priežastys. Taip pat reik tų apsvarstyti, ar yra tinkamas pasiūlytas steb jimų dažnumas. Saugomų buveinių augalin danga ir teritorijai būdingų augalų populiacijų indeksas (dažnumo analiz ) turi būti nustatomas kartą per penkis metus. Jei tam tikros buvein s plotas maž ja ar did ja kitų saugomų buveinių sąskaita, turi būti atlikti tyrimai, padedantys išaiškinti tokius pokyčius ir priimti nauji tvarkymo priemonių pasiūlymai. 27
VII. GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI 1 br žinys. Tvarkymo plotų su buveinių tipais išsid stymas Ančios up s sl nyje (1 dalis)
2 br žinys. Tvarkymo plotų su buveinių tipais išsid stymas Ančios up s sl nyje (2 dalis)
3 br žinys. Tvarkymo plotų su buveinių tipais išsid stymas Ančios up s sl nyje (3 dalis) 30