Baltijos šali ekonomikos perspektyvos Koki krypt pasirinksime dabar? Jekaterina Rojaka DNB grup s vyr. ekonomist Baltijos šalims 2013 m. lapkri io 28 d.
Prieškrizinio lygio nepasiek vidaus rink orientuoti sektoriai 180 Prid tin vert pagal ekonomines veiklas, palyginamosiomis kainomis, sezoniškai išlygintas indeksas (2005 = 100) 160 140 120 100 80 60 40 20 0 Žem s kis Apdirbamoji pramon Statyba Vidaus prekyba 2008 II pusm. 2013 I pusm. Transportas ir saugojimas Apgyvendinimas ir maitinimas Informacija ir ryšiai Finansin ir draudimo veikla NT operacijos Profesin, mokslin, technin, administravimo veikla Viešasis sektorius Kult ros ir poilsio paslaugos 2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Eksporto arkliukas ištemp Lietuvos kio vežim iš kriz s Preki ir paslaug eksportas (palyg. kainomis), metinis pokytis, proc. 19.3 18.0 17.3 17.9 18.4 13.4 13.5 14.6 13.5 10.4 13.5 12.4 7.9 5.2 2.7-4.8 Prek s Paslaugos -11.9-16.2 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I ketv. 2013 II ketv. 3 Šaltinis: Eurostat
Pasaulio prekyba tryp ioja vietoje Pasaulio prekybos apimtys, trln. JAV doleri 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Eksportas Rusija Kinija JAV ES Importas 4 Šaltinis: PPO, DNB
Lietuvos vaidmuo tarptautin je prekyboje išaugo 0.18 Baltijos valstybi eksporto santykis su pasaulio importu, proc. 0.16 0.14 Lietuva Estija Latvija 0.12 0.10 0.08 0.06 0.04 0.02 0.00 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: PPO, DNB 5
Lietuva m gyventi pagal savo kišen Einamosios s skaitos ir užsienio prekybos balansai, BVP proc. 3.7 5.0 0.1-2.7-3.7-0.2-2.9-2.7-2.0-2.4-5.0-6.5-10.6-14.4-12.9 Einamosios s skaitos balansas -15.9-14.6 Užsienio prekybos balansas -17.8 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I ketv. 2013 II ketv. 6 A B CDE F A B CDE E B B
Lietuva atidirbs kriz s praradimus jau kit met 190 BVP palyginamosiomis kainomis, išlygintas sezoniškai ir pagal darbo dien skai i (2000 = 100), proc. 180 170 160 150 Lietuva ES-27 Estija Latvija 140 130 120 110 100 90 2000 I 2000 III 2001 I 2001 III 2002 I 2002 III 2003 I 2003 III 2004 I 2004 III 2005 I 2005 III 2006 I 2006 III 2007 I 2007 III 2008 I 2008 III 2009 I 2009 III 2010 I 2010 III 2011 I 2011 III 2012 I 2012 III 2013 I 2013 III 2014 I 2014 III 2015 I 2015 III 7 Šaltinis: Eurostat
Susigr žinome laurus ES pagal ekonomikos augimo tempus Realaus BVP metinis pokytis, proc. 5.0 3.7 3.1 3.9 4.1 0.0.1 0.1 0.1 0.2 1.8 1.8 1.9 0.7 0.7 0.8 0.9 1.0 0.7 0.8 0.5 0.1 0.2 0.1 1.2-0.2-0.1-0.1-0.4-0.4-0.2-1.2-1.0-0.8-0.8-1.7-1.6-1.4-2.2-2.1-2.0-2.5-2.5-2.7-3.2-3.2-4.0-3.7-1.1 2012 2013 I pusm. -6.4 Graikija Portugalija Italija Slov nija Vengrija Ispanija Nyderlandai ekija Suomija ES Danija Belgija Pranc zija* JK Airija Vokietija* Rumunija Bulgarija Austrija Švedija Slovakija* Lenkija Lietuva* Estija Latvija 8 * I-III ketv. BVP Šaltinis: Eurostat
Lietuvoje atsigavo ne tik preki, bet ir paslaug eksportas B B D D AD A A DB B A D AB FB D F A C B A A ABCD EDAFBCD EB A FD D D FB B D B B D EB A FB B B D B B BAD AD 9 Šaltinis: Šali centriniai bankai, Eurostat, DNB skai iavimai
Ta iau ši met III ketvirt eksporto variklis prad jo strigti Lietuviškos kilm s preki eksporto metinis pokytis proc. 187 26.4 2012 2013 I pusm. 2013 III ketv. 113 9.2 14.6 11.8 9.2 4.5 19.1 13.4 1.6 4.9 15.5 6.3 6.2 7.1 4.5 1.1 13.7 8.4 8.5 1.8 2.7 8.5 10.2 4.4 2.0-4.7-0.3-12.2-1.3-0.4-6.1-9.2-10.0 65,7 34,3 12,3 8,5 7,3 7,0 5,0 4,9 3,9 3,5 3,4-28.2 Viso Eksportas Mineralinis be naftos kuras Maisto prek s ir g rimai Tr šos, chemija, vaistai Baldai Plastikai ir guma Mediena Tekstil Metalai Javai El. mašinos, optikos, med. priemon s 10 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos eksporto rinkos 2012 m. Vokietija 10.4 % 5 218 mln. Lt Liet. kilm s prek s Latvija Estija Jungtin Karalyst 9.9 % 9.4 % 9.4 % 4 942 mln. Lt 4 727 mln. Lt 4 725 mln. Lt Nyderlandai 8.8 % 4 419 mln. Lt Rusija 42.6 % 12 558 mln. Lt Preki reeksportas Latvija Baltarusija Lenkija 12.6 % 10.0 % 7.5 % 3 726 mln. Lt 2 946 mln. Lt 2 210 mln. Lt Estija 5.1 % 1 504 mln. Lt Rusija 25.4 % 3 992 mln. Lt Paslaugos Baltarusija Vokietija Latvija 11.8 % 9.9 % 5.5 % 1 848 mln. Lt 1 559 mln. Lt 859 mln. Lt Lenkija 4.8 % 746 mln. Lt Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Bankas, Versli 11 Lietuva, DNB skai iavimai
Lietuvos eksporto rinkos 2012 m. Liet. kilm s prek s be min. kuro Vokietija 15.6 % Rusija 7.4 % Latvija 7.3 % Švedija 7.1 % 2 440 mln. Lt 2 413 mln. Lt 2 343 mln. Lt 5 135 mln. Lt Lenkija 5.8 % 1 902 mln. Lt Rusija 42.6 % 12 558 mln. Lt Preki reeksportas Latvija Baltarusija Lenkija 12.6 % 10.0 % 7.5 % 3 726 mln. Lt 2 946 mln. Lt 2 210 mln. Lt Estija 5.1 % 1 504 mln. Lt Rusija 25.4 % 3 992 mln. Lt Paslaugos Baltarusija Vokietija Latvija 11.8 % 9.9 % 5.5 % 1 848 mln. Lt 1 559 mln. Lt 859 mln. Lt Lenkija 4.8 % 746 mln. Lt Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Bankas, Versli 12 Lietuva, DNB skai iavimai
PAGRINDIN S EKSPORTO RINKOS Ko tik tis kit met?
Situacija Europos S jungoje išlieka itin sud tinga Europos S junga kio variklis užstrig s, ES šiemet neaugs, Eurozona smuks 0,4%* Nedarbo lygis ES 10,9% (Graikijoje 28%, Ispanijoje 26%) Jaunimo nedarbas - 23% Vartotoj ir pagrindini sektori l kes iai taisosi l tai Periferijos problemos dar vis neišspr stos, fiskalinio ribojimo priemon s aštrina ši šali politin tamp Tebežioji fiskalin s skyl s: valdžios sektoriaus skola ir deficitas Graikija Portugalija Eurozona Pranc zija Ispanija Vengrija Vokietija Austrija Nyderlandai Slov nija Slovakija Suomija Rumunija Bulgarija Valdžios sektoriaus skola 2013 m. I pusm. pabaigoje, dalis BVP, proc. Estija 9.8 *EK prognoz 14 Šaltinis: Eurostat Italija Airija Belgija Kipras JK ES-27 Lenkija Danija Švedija Lietuva Latvija 18.0 45.8 40.9 40.4 38.7 38.6 62.6 58.3 57.7 57.2 81.1 79.8 75.1 73.9 93.5 92.3 89.6 86.9 98.3 95.7 105.0 133.3 131.3 125.7 169.1
Eurozonos fiskalinis deficitas šiemet dar netilps Mastrichto r mus Valdžios sektoriaus balansas, dalis BVP, proc. Graikija Airija Ispanija JK Portugalija Slov nija Lenkija Pranc zija Nyderlandai Eurozona Italija Slovakija Lietuva Belgija Austrija Rumunija Suomija Latvija Švedija Estija Vokietija 0.10.0-9.0-1.3-1.4-1.8-2.5-3.0-3.2-3.0-3.3-3.1-3.0-3.0-3.0-2.8-2.5-2.5-2.2-3.8-3.9-3.7-4.1-4.1-4.0-4.5-4.8-4.8-6.1-5.9-5.8-6.4-6.4-6.8-7.4-8.2 2012 2013 P -10.6-0.2-0.2-0.4-0.9-13.5 15 Šaltinis: Eurostat, EK prognoz
Itin ryški sveik ir periferini ekonomik atskirtis 102 Prid tin s vert s indeksas palyginamosiomis kainomis (2007 = 100; sezoniškai ir darbo dien atžvilgiu koreguotas) 101 100 99 98 97 96 95 94 93 Sveikoji Eurozona Periferin s šalys 92 2013 II 2013 I 2012 IV 2012 III 2012 II 2012 I 2011 IV 2011 III 2011 II 2011 I 2010 IV 2010 III 2010 II 2010 I 2009 IV 2009 III 2009 II 2009 I 2008 IV 2008 III 2008 II 2008 I 2007 IV 2007 III 2007 II 2007 I 16 Periferin s šalys: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Portugalija, Slov nija. Graikija nuo 2011 m. statistin s informacijos neteikia. Šaltinis: Eurostat, DNB skai iavimai
ECB balandžiai tebeplasnoja 4 Metin infliacija, proc. Siekiant išjudinti vidaus paklausos atsigavim, rezultat pasiekta nedaug - vidaus vartojimas ir investicijos dar vis smunka Nutolusi nuo 2 proc. ECB tikslo metin infliacija privert ECB išsitraukti pal kan žirkles Pal kan norm sumažinimai pristabd euro brangim dolerio atžvilgiu 3 2 1 ECB tikslas šiek tiek mažiau nei 2 proc. Rinkos dalyviai tikisi dar daugiau ECB monetarin s ekspansijos ateityje 0 2011/01 2011/04 2011/07 2011/10 2012/01 2012/04 2012/07 2012/10 2013/01 2013/04 2013/07 0.7 2013/10 17 Šaltinis: Bloomberg, Eurostat
Šiuo metu taikomos monetarin s priemon s nustojo veikti 1400000 1200000 1000000 ECB pinig politikos priemoni apimtys ir bank paskol verslui srautai, mln. eur Ilgesniojo laikotarpio refinansavimo operacijos Pagrindin s refinansavimo operacijos Paskol srautas nefinansin ms korporacijoms (6 m n. slenkantis vidurkis), mln. eur (skal dešin je) 60000 50000 40000 30000 800000 20000 600000 10000 400000 0-10000 200000-20000 0 1999/01 1999/05 1999/09 2000/01 2000/05 2000/09 2001/01 2001/05 2001/09 2002/01 2002/05 2002/09 2003/01 2003/05 2003/09 2004/01 2004/05 2004/09 2005/01 2005/05 2005/09 2006/01 2006/05 2006/09 2007/01 2007/05 2007/09 2008/01 2008/05 2008/09 2009/01 2009/05 2009/09 2010/01 2010/05 2010/09 2011/01 2011/05 2011/09 2012/01 2012/05 2012/09 2013/01 2013/05 2013/09-30000 18 Šaltinis: ECB, DNB
Pig s pinigai nepasiekia tam tikr realaus sektoriaus segment 7 Nauj paskol * nefinansin ms korporacijoms pal kan normos, proc. 6.5 6 Vokietija Ispanija Pranc zija Italija 5.5 5 4.5 4 3.5 * paskolos iki 1 mln. eur, 1-5 m. trukm s 3 2009 2010 2011 2012 2013 ECB pastangos palengvinti kredito prieinamum smulkiam ir vidutiniam verslui periferin se valstyb se ir taip paskatinti ši šali ki atsigavim kol kas bevais s 19 Šaltinis: ECB Data Warehouse
TVF prognozuoja intensyvesn pasaulinio kio pl tr kit met Realaus BVP metinio poky io prognoz s, proc. 2013 2014 2015 2016 7.6 7.3 7.0 7.0 6.5 6.3 5.1 4.0 4.1 3.6 2.9 3.4 3.5 2.6 3.2 3.3 2.5 2.5 3.8 1.4 1.5 1.0 1.6 2.0 1.2 1.1 1.2-0.4 Pasaulis Eurozona JAV Japonija Kinija Brazilija Indija 20 Šaltinis: Bloomberg, TVF
Iki šiol galioj s ekonominis modelis Rusijoje nebeveikia RUSIJA Pasiekta gamybos galimybi riba, o investicij produktyvumo didinimui daroma labai nedaug Žemesni energijos neš j kain perspektyva ilguoju laikotarpiu Populiacija maž ja, darbo j gos potencialas išnaudotas Vyriausyb skyr 35 mlrd. $ (1,5 proc. BVP) Nacionalinio gerov s fondo vert s infrastrukt ros projektams Aukšta infliacija nepalieka erdv s ekonomin s politikos manevrams Šaltinis: Capital Economics, nacionalin statistikos tarnyba, RF Ekonomikos pl tros ministerijos prognoz s 7.3 6.7 6.4 6.7 2003 2004 2005 Rusijos BVP, metinis pokytis, proc. 2006 8.1 2007 5.6 2008-7.9 2009 4.0 4.3 3.4 1.6 1.2 1.2 1.5 2.0 2010 2011 2012 2013 I 2013 II Materialin s investicijos, metinis pokytis, proc. 2013 III 2013 P 2014 P
Pingantis rublis mažina Lietuvos eksporto konkurencingum Rusijoje 39 Rublio ir EUR-USD valiut krepšelio kursas 38 37 36 35 34 2012/11 2012/12 2013/01 2013/02 2013/03 2013/04 2013/05 2013/06 2013/07 2013/08 2013/09 2013/10 22 Šaltinis: Bloomberg
LIETUVOS KIO KONKURENCINGUMAS Paveikslo šaltinis: http://gfglmaggie.files.wordpress.com/2012/06/premier-marathon.jpg Laim jimai ir rizikos
Lietuvos sp dingas šuolis ataskaitoje Doing Business 2014 Šali rikiuot pagal Pasaulio banko "Doing Business 2014" rezultatus 36 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 2013 2014 9 9 8 8 7 7 6 6 11 10 11 10 12 12 14 14 15 15 16 16 25 17 18 18 19 21 22 21 26 23 24 24 25 23 27 30 28 27 29 28 30 Singap ras Honkongas Naujoji Zelandija JAV Danija Malaizija Piet Kor ja Gruzija Norvegija JK Australija Suomija Švedija Airija Taivanas Lietuva Tailandas Vokietija Estija JAE Latvija Makedonija Japonija Nyderlandai Šveicarija Austrija 24 Šaltinis: Pasaulio bankas
Ta iau pasitempti teks daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicij Valstyb Bendras indeksas 2013-2014 Valstyb s reguliavimo našta Mokes i poveikis investicijoms Verslo aplinka TUI Vyriausyb s pažangi technologij skatinimas Lietuva 48 107 114 111 109 Latvija 52 79 83 70 101 Estija 32 11 13 19 34 Valstyb Galimyb pritraukti/ išlaikyti talentus Pri mimo darb / atleidimo praktika Mokes i poveikis paskatai dirbti Atleidimo kaštai, savaitiniais atlyginimais Darbo rinkos efektyvumo indeksas Lietuva 131 130 120 111 69 Latvija 105 45 115 37 26 Estija 97 19 25 57 12 25 Šaltinis: WEF Global Competitiveness Index 2013-2014
Lietuvoje nedarbas maž ja l iausiai Baltijos šalyse Nedarbo lygis, sezoniškai išlygintas, laikotarpio pabaigoje, proc. 38.0 Visas nedarbas Jaunimo nedarbas 33.5 34.1 34.1 31.2 29.7 30.6 20.9 20.6 21.7 23.9 24.1 10.0 10.0 10.7 11.9 12.2 16.8 24.5 14.2 22.9 11.0 19.3 9.7 14.9 8.3 20.0 17.9 24.5 15.5 14.2 20.1 11.3 16.9 17.5 23.7 21.0 13.6 12.7 11.9 2009 2010 2011 2012 2013 rugs. 2009 2010 2011 2012 2013 rugpj. 2009 2010 2011 2012 2013 birž. 2009 2010 2011 2012 2013 rugs. Euro zona Estija Latvija Lietuva 26 Šaltinis: Eurostat
TESCO: Every Lithuanian helps kiekvienas lietuvis padeda! 27 Šaltinis: The Independent, rugpj io 13 d.
Emigracijos srautas neslopsta Emigrant ir imigrant skai iaus dinamika, t kst. 83.2 Imigrantai LT Emigrantai 57.9 Kiti imigrantai Imigrantai, viso 53.9 32.4 30.4 25.8 38.5 43.0 32.0-4.7-5.5-6.1-6.3-6.8-7.7-8.6-9.3-4.8-4.2-6.5-5.2-14.0-17.4-16.0* -15.7-21.4-18.4 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 sausisrugs. *Avertis, 28 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, DNB
Atlyginim augimas pradeda gauti pagreit ir Lietuvoje -8.7 0.2 Bruto darbo užmokestis laikotarpio pabaigoje, metinis pokytis, proc. 2009 2010 2011 2012 2013 II ketv. 4.6 4.4 4.6 4.0 3.4 2.5 2.6-12.0-6.5 3.9 6.3 5.9 Lietuva Latvija Estija 8.5 Nyderlandai Pranc zija Portugalija Baltarusija Vidutinis m nesinis bruto darbo užmokestis 2011 m., eur Norvegija Danija Airija Belgija JAV Švedija Suomija Austrija JK Vokietija Italija Ispanija Slov nija Graikija Kroatija ekija Estija* Slovakija Vengrija Lenkija Latvija* Lietuva* Rusija 291 716 652 606 976 972 885 862 1,097 1,059 1,413 1,923 1,782 2,452 2,356 3,157 2,990 2,945 3,573 3,526 3,412 3,411 3,326 3,285 4,192 4,580 Pastaba: Baltijos šali duomenys 2013 m. II ketv. 5,107 Šaltinis: UNECE, nacionalin s statistikos tarnybos, DNB
Po kriz s mon ms pavyko suformuoti finansin pagalv l 8.8 Amoni pelningumas, % Viso šalies kyje Apdirbamoji gamyba 5.6 4.4 4.3 4.7 3.9 3.3 3.5 3.7 3.3 2.3 2.6 0.2-1.2 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I pusm. 30 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
60 40 20 Atlyginim augimas džiugina vidaus vartojimu mintan ias veiklas Sektori pasitik jimo rodikliai Statyba Mažmenin prekyba Vartotojai 170 160 150 Mažmenin s prekybos apyvartos ir statybos darb apim i indeksas, sezoniškai išlygintas (2010 = 100) 0 140-20 130-40 120-60 110-80 -100 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 100 2010 I 2010 II 2010 III 2010 IV 2011 I 2011 II 2011 III 2011 IV 2012 I 2012 II 2012 III 2012 IV 2013 I 2013 II 2013 III Mažmenin s prekybos apyvartos palyg. kainomis Pastat statybos apimtys Inžineriniai statiniai, statybos apimtys 31 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos našumo startin s pozicijos n ra stiprios Prid tin vert, tenkanti vienam dirban iajam (ES-28 = 100), proc. 152 152 Ekonomikoje 201 Pramon je 132 110 2008 2012 137 131 130 2008 2012 50 44 44 59 46 39 Danija Švedija Suomija Vokietija Estija Lietuva Latvija Švedija Suomija Danija Vokietija Lietuva Latvija Estija 32 Šaltinis: Eurostat
Rizika: nesubalansuotas atlyginim ir produktyvumo augimas Darbo našumo ir darbo užmokes io metiniai augimo tempai, proc. 20.5 19.4 17.2 16.5 11.010.6 13.1 14.1 12.3 13.2 3.2 2.1 5.8 7.7 7.2 8.9 2.9 3.8 5.0 4.5 4.3-4.4-3.3 Vidutinis bruto darbo užmokestis Našumas* -10.0 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 I pusm. 33 * Vieno dirban iojo sukurta prid tin vert to meto kainomis Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pagal produktyvi sias investicijas Lietuva ES s rašo gale Investicij pagrindinio kapitalo formavim dalis BVP 2012 m., proc. A mašinas ir rengimus A transporto priemones Kitos 6.1 2.1 1.8 15.2 13.3 13.0 14.9 13.3 11.9 14.5 12.0 10.9 10.8 10.6 9.5 9.4 11.4 11.1 10.9 7.7 9.9 2.4 2.1 1.6 1.5 1.5 1.6 1.7 1.9 2.1 1.8 1.5 1.5 2.2 1.7 1.5 1.1 0.8 0.6 3.2 3.6 3.6 3.8 3.8 4.0 4.3 4.4 4.7 4.8 4.8 5.0 5.5 5.8 5.8 6.2 6.2 6.3 13.8 12.9 10.5 12.4 2.7 2.9 2.5 0.9 8.0 8.1 8.2 8.5 Airija Graikija JK Lietuva Pranc zija Suomija Portugalija Nyderlandai Ispanija Euro zona Danija Vokietija Lenkija Švedija Austrija Italija Latvija Slov nija Vengrija ekija Bulgarija Estija Slovakija 34 Šaltinis: Eurostat
Energetikos s naudos vis labiau pu ia verslo išlaid eilutes... B E B B E C B E B E B E B A B CDE B 2.4 Nam kiai 1.5 Stambesn s mon s 2.2 2.0 Elektros energija Dujos 1.4 1.3 Elektros energija Dujos 1.8 1.2 1.1 1.6 1.0 1.4 0.9 1.2 0.8 1.0 0.7 0.8 0.6 Pastaba: Lyginami nam kiai, suvartojantys 2500 kwh - 5000 kwh el. energijos ir 20 GJ - 200 GJ duj ; mon s, suvartojan ios 500 MWh - 2 000 MWh el. energijos ir 10 000 GJ - 100 000 GJ duj. 35 Šaltinis: Eurostat
O energetinio intensyvumo ir priklausomyb s derinys vienas blogiausi ES 700 ES šali energetinio intensyvumo (KgNE už 1000 eur ) ir energetin s priklausomyb s (proc.) rodikliai 600 500 Energijos intensyvumas Energetin priklausomyb, proc. 400 300 200 100 0 36 Energijos intensyvumas - Bendr j vidaus energijos s naud ir BVP santykis, KgNE (kilogramas naftos ekvivalentu) už 1000 eur Šaltinis: Eurostat, DNB
Ilgos trukm s naftos kainos prognoz s palankios Lietuvai Historical Historical Nominal $/b Real (2011) $/b 2001 24.9 31.1 2002 25.1 31.3 2003 28.5 35.3 2004 38.1 46.6 2005 55.0 62.8 2006 66.2 72.7 2007 72.7 78.5 2008 98.7 101.6 2009 62.6 64.7 2010 80.4 82.0 2011 110.8 110.8 2012 111.7 111.7 Forecast Forecast Nominal $/b Real (2012) $/b Q1-13 112.6 112.6 Q2-13 103.4 103.4 Q3-13 109.7 109.7 Q4-13 103.0 103.0 2013 107 107 2014 102 102 2015 100 98 2016 98 94 2017 96 90 2018 94 87 2019 92 83 2020 90 80 $/b Spot Brent History & FWD looking 160 140 120 100 80 60 40 20 0 1994 1997 2000 2003 2006 2009 2012 2015 2018 Possible range FWD (nominal) Forecast nominal Historical Forecast real (2013 USD) Source: Reuters, DNB Markets 37 Šaltinis: DNB
3.7 Išvados ir prognoz s 2.5 4.0 3.5 Realaus BVP metinis pokytis Lietuvos makroekonomin s prognoz s, proc. 2012 2013 P 2014 P 2015 P 2.9 0.7 2.0 3.0 Metin infliacija* 2.6 5.0 6.0 6.0 Vid. m nesinis bruto atlyginimas*, metinis pokytis 12.7 11.5 10.0 9.0 Nedarbo lygis* -3.2-3.0-2.0-2.0 Fiskalinis balansas, dalis BVP Situacija pagrindin se eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi aplinkoje. Siekiant išlaikyti augimo temp, b tina eksporto diversifikacija ir ypa nauj rink paieška. Rizikos slypi ne tik išor s rinkose, bet ir kio viduje (strukt rinis nedarbas, emigracija, visuomen s sen jimas). Kain aplinka ir spartesnis DU augimas bus palank s beužsimezgan iam vidaus vartojimo atsigavimui. Siekiant išlikti konkurencingais, svarbu didinti veiklos efektyvum rasti balans tarp ekonomiškai pagr sto DU augimo ir veiklos modernizavimo investuojant. 38
A I už d mes! DNB banko analitik apžvalgas galite rasti: www.dnb.lt/apzvalgos Renginio transliacij galite perži r ti ia: http://webseminarai.lt/genyte-pikciene-kjus-akmens-amzius-baigesi/. P&D_WQ_2011