: m. rugsëjo 26 spalio 2 d., Nr. 33 (882) Nr. 33 (882) 2013 m. rugsëjo 26 spalio 2 d. Nelisiwe Xaba & Kettly Noel,,Correspondanc

: Nr. 33 (882) 2013 m. rugsëjo 26 spalio 2 d. Nelisiwe Xaba & Kettly Noel,,Correspondances. Aura 23 rudenëjanèiame Kaune 20 p.

2 Þydi maþos naðlaitës Ðirdie mano, liûdesio pilnoji, kalaviju pervertoji, paukðte besparne, pajûrio puðie, akmenine tvirtove, smilga liaunoji, stebuklingas þvëriuko kauleli, vienatine mano guodþiu jau þydi maþos naðlaitës nutaðkytos balta migla ir nusklendþia vëjas á vasaros kapà Aldona RUSECKAITË Rolando ANDRIJANOVO iliustracija

Nemuno svetainë 3 Aldona RUSECKAITË Miðke ir scenoje Ið karto prisipaþástu, kad raðyti apie Stanislovà Rubinovà ir jo prisiminimø knygà Miðke ir scenoje (2013) man nedràsu. Á ðá þmogø visada þvelgiu su didele pagarba, vertinu jo intelektà, kûrybà. Kartais pasitaiko, jog kokiame nors miesto kviestiniame diskusiniame posëdyje prisëdame greta ir paðnibþdomis aptariame situacijà. Ponas Stanislovas niekada nelieka abejingas Kauno kultûrai, pasisako ramiai ir motyvuotai, ásiklauso á kito nuomonæ. Jo pilietinë pozicija aktyvi, solidi ir nuoðirdi. Taèiau tik perskaièiusi knygà supratau, kiek nedaug þinojau apie ðá iðkilø þmogø. Prisiminimø tekstas, ypaè pirmoji dalis Miðke, labai dramatiðkas, bet nei knygoje, nei per jos sutiktuves Maironio namuose, nei privaèiuose pokalbiuose S. Rubinovas nepyksta, nelieja apmaudo, ðis þmogus tiesiog nori TIESOS. Istorinës ir þmogiðkosios TIESOS. O ji skaudi ir komplikuota, jau deðimtmeèius ástrigusi tarp daugybës klaustukø, kurie susitelkia á vienà þodá HOLOKAUSTAS. Esu per silpna diskutuoti ðia tema... Nors S. Rubinovas, paraðæs knygà, yra pasirengæs diskusijoms ir oponentø nevengia. Priminsiu keletà autoriaus gyvenimo faktø. S. Rubinovas gimë Vilniuje 1930 m. þydø ðeimoje, taèiau gimtoji kalba buvo lenkø. Vaikystëje kitø kalbø ir nemokëjo, nors suprasti lietuviðkai pradëjo gana anksti. 1941 m. jo tëvà suðaudë Paneriuose, o berniukas su motina pradëjo didájá slapstymàsi iki karo pabaigos. Saugiausia ir patikimiausia vieta tiek vasarà, tiek þiemà buvo miðkas, todël ðis þodis pakliuvo á knygos pavadinimà. Po karo baigë Vilniaus konservatorijà, vaidino Rusø dramos teatre, apie penkiolika metø praëjo Kauno muzikiniame teatre, èia kaip solistas sukûrë kelias deðimtis ávairiausiø vaidmenø. Vëliau ásteigë Jaunimo muzikinæ studijà, o ið jos Kauno kameriná teatrà, kuriame vëlgi deðimtys spektakliø, tik jau sukurtø kaip reþisieriaus, meno vadovo. Tai keli potëpiai, taèiau prieð skaitant knygà Miðke ir scenoje juos naudinga prisiminti. Ilgai net artimiausiems þmonëms nepasakojæs apie sunkø ir dramatiðkà savo gyvenimo laikotarpá karo metais, ponas Stanislovas galop nusprendë prisiminimus uþraðyti ir palikti tiesà pirmiausia anûkams, kurie klausinëja apie senelio gyvenimà. Taèiau knyga svarbi visiems, svarbi ir mûsø istorijai, kad ateitis bûtø ramesnë. Per rugsëjo 18 d. Maironio lietuviø literatûros muziejuje vykusá knygos pristatymà S. Rubinovas pajuokavo, kad lietuviø kalbà moka ne itin gerai, nes jos rimtai mokytis pradëjo tik sulaukæs dvideðimties, taèiau knyga paraðyta vaizdingai, gyvai ir átaigiai. Pradëjus skaityti, jau nesinori uþversti, á prieká gena turinys, ávykiai, nuotaika. Tekstas suskirstytas fragmentais, kurie turi pavadinimus. Pagal ðituos trumpus siuþetus geras reþisierius galëtø sukurti atskirus filmus. Kaip motina su berniuku ið Vilniaus keliauja á Aðmenà pas geriausià draugæ Halinà, tikëdama begaline draugystës galia ir vildamasi iðsigelbëjimo, o ði atidariusi vëlyvà vakarà savo namø duris ima ðaukti bëgliø nepaþástanti ir nuveja juos kuo toliau... Kaip jiedu slapstosi duobëse pirmoje, antroje, treèioje taip deðimt mënesiø nematydami dienos ðviesos... Kaip naktá bëga per lûþtantá ledà á kità upës pusæ... Kaip paauglys traukiniais ir pësèias, patirdamas ávairiø nuotykiø, su didþiuliu veidrodþiu keliauja ið Vilniaus á Baltarusijà, norëdamas atsilyginti savo geradariui ir padovanoti jo trims dukterims ðá puoðnø daiktà... Kaip tuoj po karo ieðko Vilniuje mokyklos, kuri já priimtø á deðimtà klasæ, nors tëra baigæs keturias... Taigi kiek bûtø galima pastatyti filmø ið vieno vaiko, vëliau paauglio gyvenimo! Bet kol kas, skaitydami knygà, juos kiekvienas galime susikurti vaizduotëje. Per susitikimà paklaustas, ar tokia patirtis, kokià apraðo, nëra unikali, ar jis þinàs daugiau panaðiø atvejø, ponas Stanislovas netgi pajuokauja sakydamas, jog þydø likimø lentynëlëse jo kaip ir nëra kur padëti: gete nebuvo, prie partizanø bûrio neprisidëjo, niekas ið niekur jo neiðvadavo nëra kaip ávertinti... Nesvarbu, kad buvo nuðalæs rankas ir kojas, ámestas á gestapo rûsá, kad á já, pririðtà prie medþio, buvo ðaudoma, kad badauta savaitëmis, kad bëgta ir bëgta visus karo metus... Kad baimë lipo ant kulnø ir persekiojo kaip þvëris. Þinoma, ne maþiau ádomi ir antroji knygos dalis, pavadinta Scenoje. Prieð pradëdamas ðá skyriø, autorius prisipaþásta: Antroji ðios knygos dalis NERA mano dramatiðkos istorijos tæsinys. Èia að NEpasakoju apie save, nedëstau savo kûrybinio credo, nieko netvirtinu, su niekuo nepolemizuoju. Ðios trumpos novelytës autentiðki, daþniausiai kurioziniai atsitikimai, kuriø liudininku arba veikëju buvau. Iðties èia netrûksta ir humoro, ir saviironijos, ir, þinoma, ádomiø faktø, realijø, asmenybiø. Pasakojimas pradedamas pirmuoju jaunojo talento pasirodymu, kai, bûdamas septyneriø metø, susiþavëjæs A. Mickevièiaus Vëlinëmis, nusprendþia namiðkiams surengti vaidinimà, skaityti ðio kûrinio pradþià. Pasisekimas buvo didþiulis. Visi trys mano þiûrovai: tëvas, motina ir tarnaitë Manusia, buvo suþavëti. Tokio vieningo teigiamo ávertinimo vargu ar kada nors buvau sulaukæs vëlesniame artistiniame gyvenime. Praëjo daug deðimtmeèiø. Nebëra didelës ir storos knygos raudonu virðeliu, bet mane tebekeri poezijos magija ir Adomo Mickevièiaus baladës tebeþadina malonø ðiurpulá. Liko ir kitkas: poreikis perduoti kitiems, kas mane þavi ir jaudina. Todël gimsta spektakliai (p. 128). O paskui jau studijos Vilniaus konservatorijoje, spalvingi susitikimai su garsiais þmonëmis, ádomios detalës, nuotykiai, kuriozai: veikia K. Petrauskas, A. Sodeika, G. Dauguvietytë, E. Èiudakova, S. Krasauskas, Vl. Kavoliûnas, B. Gorbulskis, R. Butkevièius, P. Ðirvys, R. Mikutavièius, G. Zenono BALTRUÐIO nuotrauka Kuprevièius... Kompozitorius Giedrius dalyvavo knygos sutiktuvëse, pasisakë Maironio fortepijonu, bet pavyko iðtraukti ir vienà kità sakiná. S. Rubinovas knygos fragmente Geriausias koncertas prisimena, kaip jiedu su G. Kuprevièiumi, parengæ koncertinæ programà, keliavo po Sovietø Sàjungà ir po Lietuvà, visur buvo þiûrovø antplûdþiai, o ðtai á koncertà Jonavoje teparduoti du bilietai... Rajono kultûros skyriaus vedëjas bandë renginá atðaukti, taèiau atlikëjai Stanislovas ir Giedrius uþsispyrë já atlikti. Tuos du klausytojus sutuoktiniø porà jie pasikvietë á scenà, pasodino ir koncertavo tris valandas... Prasidëjo neáprastas koncertas. Per metrà nuo manæs maèiau akis, maèiau kaip niekad gerai ir supratau, kad neturiu teisës apsimetinëti, meluoti, kad viskas, kà dariau iki ðiol netinka. Tris valandas tæsësi koncertas. Ne, tai nebuvo koncertas, o nuoðirdus geriausiø bièiuliø, vienminèiø pokalbis. (...) tada, ko gero, gimë kamerinio teatro idëja (p. 209). Kai vakaro metu ið salës buvo paklausta, kodël autorius nieko neparaðë apie Kamerinio teatro ákûrimà, spektaklius, vaidmenis ir ávykius, S. Rubinovas atsakë, jog dabartis dar neágavusi nuotolio... Ir pajuokavo, kad gal tà uþduotá paves sûnui Aleksandrui. Beje, knygoje raðoma apie spektaklá Diena ir naktis, ðià pjesæ paraðë Daiva Èepauskaitë, kûrëjai já skyrë Requiem negimusiems vaikams. Tai holokausto tema. Anot S. Rubinovo, ðis spektaklis apie sunkios tiesos þinojimà, apie atminties paradoksà: uþmirðti, nes kitaip nëra prasmës gyventi, o uþmirðus taip pat nëra prasmës. Ar gali ir turi uþgyti ðita þaizda? Manau, kad ne. O ir nereikia, nes tik kraujuojanti þaizda gali uþtikrinti, jog TAI nepasikartos (p. 101). Þinau, po spektaklio buvo ávairiø recenzijø ir nuomoniø, jø yra iki ðiol. Kauno kameriniame teatre spektaklis tebevaidinamas, diskusijoms kelias atviras, taèiau raðytojos D. Èepauskaitës ir reþisieriaus S. Rubinovo sprendimas buvo toks. Kai kas pasigenda susitaikymo ir atleidimo. Ðito nesuprantu. Kas turi susitaikyti: tautos, kurios nesipyko? Kas ir kam turi atleisti? Aukos budeliams? Karo metu ávyko þydø tautos tragedija. Netiesa! Ávyko mûsø bendra tragedija. Lietuvos tragedija (p. 102). Ðiandienà, kai raðau ðá tekstà, yra rugsëjo 23-ioji, Lietuvos þydø genocido diena. Radijas daug kalba apie Vilniaus geto likvidavimà, pasisako ávairûs þmonës, skamba liûdna muzika, ir ðitas fonas dar labiau iðryðkina perskaitytos knygos Miðke ir scenoje vaizdus. Sunku suvokti, kà jauèia þmonës, iðgyvenæ holokaustà. Per knygos sutiktuves S. Rubinovas prisipaþino, kad tekstà raðyti buvo sunku. Teko vël sugráþti nemaþai deðimtmeèiø á praeitá, átempti atmintá, iðgyventi ið naujo, ëmë kamuoti sapnai ir koðmarai... Taèiau paraðyti reikëjo, kad galop galëtø pasakyti: Ir tik dabar iðëjau, tikrai IÐËJAU IÐ MIÐKO (p. 103).

4 Vyksmas Audronë MEÐKAUSKAITË Mëginimai perskaityti unitekstà Þiniasklaidoje tiek kartø kalbëta, rodyta, vël pasakota apie bene didþiausià ðiømetës Kauno bienalës Unitekstas þvaigþdæ ið Australijos Patricià Piccinini, kad þiûrovams jau niekaip nepavyks sugauti unikalaus pirmojo þvilgsnio, kurá taip vertina fenomenologai ir kiti atsitiktinumø, nuostabos tyrëjai. Na, nebent jie gyveno giliam tamsiam rûsy. Dël ðios prieþasties pasakoti apie bienalæ pradësime pusiaukelëje, manydami, kad visà formalià informacijà jau ne kartà esame girdëjæ: tai, kad unitekstas yra naujas bienalës terminas, siûlantis susimàstyti apie universalià meno kalbà, jungianèià ávairias patirtis ir suvokimà, tai, kad ðiø metø simboliu tapo dieviðkoji proporcija aukso pjûvio taisyklë, kad pagrindinæ dalá sudaro kviestiniø menininkø bei konkursinë paroda Mykolo Þilinsko galerijoje, jaunøjø menininkø darbai eksponuojami Paveikslø galerijoje, o lydimosios parodos iðsibarsèiusios po visà Kaunà, na ir dar tai, jog visø, nuo maþo iki seno, laukia labai plati ðvieèiamoji ir edukacinë programa. Kad viskas neatrodytø klaidu ir neaprëpiama, pasirinkime tik kelias detales. Jei jau uþsiminëme apie svarbiausià sveèià, tenka kalbëti apie já. Rugsëjo 17 d. P. Piccinini vieðëjo VDA Kauno fakultete, bendravo su studentais bei dëstytojais. Pokalbá su jais ir kitais besidominèiaisiais ðiuolaikiniu menu kûrëja pradëjo labai netikëtai: papasakojo apie save ir savo ðeimà, namus ir menininkà vyrà. Pasak jos, tai moteriai, net jei ji kûrëja, labai svarbu. Svarbu, kad vaikai bûtø priþiûrëti ir laimingi, svarbu, kokioje aplinkoje gali pabûti vienas ir màstyti. P. Piccinini yra viena tø menininkiø, kurioms biografija padeda atskleisti darbø esmæ. O ir ðiaip savo sumanymus autorë aiðkina su dideliu entuziazmu, nes jai labai rûpi tai, kà daro, kûrëja nori, kad jos þinia pasiektø þiûrovø ðirdis ir protus, bûtø suprasta. Galbût jos idëja pasiliks þmonëse ir padës keistis. Man visiðkai nesvarbus darbo procesas. Þinoma, todël, kad pati negaminu sugalvotø kûriniø. Tai gali atrodyti keista, taèiau juk architektûroje taip pat tarsi dirbama kitø þmoniø rankomis, pasakojo P. Piccinini. Menininkë daugiausia þinoma kaip keistø hiperrealiø ir kartu siurrealiø bûtybiø kûrëja. Galbût jas galima ávardyti kaip silikonines skulptûras, kuriose esama ðio to ið gamtos ir labai daug paèios menininkës vaizduotës. P. Paccinini prisipaþásta, jog tapyba (menininkë baigusi tapybos studijas), kurioje sudëta tiek daug praeities, istorijos, nebepajëgia perteikti ðiuolaikinio þmogaus jausenos ir problemø. Todël pristato savo naujausià darbà oro balionà, ágavusá dar vienos keistos bûtybës formas. Jos sklendimas kerinèio peizaþo fone (http://www.designboom.com/art/the-skywhalehot-air-balloon-by-patricia-piccinini) iðties primena gyvo padaro kelionæ ið mistiðkojo niekur á niekur. Karðto oro pripildytas balionas tampa realaus pasaulio harmonijos dalimi. Ðis objektas neeksponuojamas galerijose, neturi lentelës su pavarde ir pavadinimu, todël lyg ir nëra meno kûrinys. Taèiau konkuruoti su gamta P. Piccinini nemëgina. Paprasèiausiai savo darbais siekia suteikti þmonëms dþiaugsmo, nors daþnai sulaukia visiðkai prieðingø reakcijø. Jos kûriniais bjaurimasi, jø bijoma. Daþniausiai tik vaikai visus tuos keistus, negraþius sutvërimus priima natûraliai, be baimës ir nusistatymo. Mano kûriniai yra gamtos ir meno sandûroje. Jie pagaminti labai tikroviðki, taèiau tokie, kokiø nëra ir negali bûti. Ðios bûtybës padeda kalbëti rûpimais klausimais: apie tai, kokius vaistus ir maistà gaminame ir vartojame, kaip nuo to keièiasi mûsø kûnai, kuo apskritai tampame, apie transformacijas, klonus. Labai noriu suþadinti nuosaikias, o ne kraðtutines þiûrovø reakcijas, emocijas. Juk ir graþi moteris, ir bjauri pelë, kurios vaizduojamos viename mano darbø, ið esmës yra vienodos, su savo bûtybëmis paþindino menininkë. Dar viena jai rûpinti tema þmoniø tarpusavio santykiai, kurie silikono kûriniuose, fotografijose atsiskleidþia tokie ðvelnûs ir globëjiðki. Juk ir M. Þilinsko galerijoje eksponuojamos dvi pagrindinës kompozicijos Laukiamas sveèias, Ilgai lauktas. Èia visi lygûs, nes mylintys. P. Piccinini prisipaþásta, kad jai meilë yra þmogaus atsivërimas, leidimas save mylëti, taèiau kiekvienas turi savo poþiûrá ir nuostatas. Galbût todël paklausta apie ðiuolaikiná menà P. Piccinini juokais, o gal visai rimtai teigë, jog savæs ðiuolaikiðka kûrëja nelaiko, nes jos darbai per daug ðilti ir þmogiðki. Jie þmonëms bûtinai turi praneðti svarbià þinià paèia universaliausia, visiems suprantama kalba. Todël P. Piccinini niekaip negali pripaþinti menas menui idëjos. Jei reikëtø rinktis, nedvejodama rinkèiausi þmones, artimus, tikrus santykius, o ne menà, nes bûtent jie leidþia iki galo suprasti, kas ir kokia að esu, prisipaþásta P. Piccinini. Gamtos ir þmogaus santykis labai svarbus, bet dabar turime kalbëti apie dar vienà neiðvengiamà pasaulio dalá technologijas. Mano tëtis gerai paþinojo gyvûnus, nes kartu su jais uþaugo, o man jau artimos technologijos, ávairios maðinos. Todël ir sukûriau ne vienà skulptûrà, kurioje susiliejo ðie du skirtingi pasauliai. Kai mes keièiame gyvûnus, naikiname kai kà fundamentalaus. Taip pasaulis transformuojasi, jame atsiranda daug skausmo, blogø dalykø, taèiau svarbiausia yra ne teisti, o rûpintis. Tik palaikydamas artimà ryðá bent su viena gyva bûtybe gali iðlikti sudëtingiausiomis sàlygomis, ásitikinusi menininkë. Vadinasi, tiems, kurie M. Þilinsko galerijos sa-

Vyksmas 5 lëje nustërs ið siaubo, reikia uþtrukti akimirka ilgiau ir pajusti ið to negyvo silikoninio daikto sklindanèià ðviesà ir ðilumà. Vienokiø ar kitokiø, net labai ryðkiø, emocijø ðie darbai neabejotinai sukelia, todël linkime jø kuo pozityvesniø. O dabar pasidairykime po bienalës parodà Meno parko galerijoje. Joje taip nustebo, atsipûtë kai kurie lankytojai, iðvydæ jau primirðtà tekstilæ, kuri ne tik iðkrito ið parodø saliø, bet ir renginio pavadinimo. Tapiserijos nova: Japonija Lietuva savo darbus eksponuoja VDA Kauno fakulteto Tekstilës katedros studentai ir absolventai. Apie darbus pasakojanti kuratorë V. Gelûnienë (japonø darbus surinko kuratorë Keiko Kavaðima) prisipaþásta, jog prieð kelerius metus niekas net pagalvoti nedráso apie tokià Japonijos ir Lietuvos draugystæ. Tolimos ðalies tekstilininkø darbus kaip siekiamybæ apþiûrëdavo tik knygose, o dabar ir patys menininkai, ir jø darbai Kaune sveèiuojasi nebe pirmi metai, ir Lietuvos atstovai vyksta á Japonijos parodas. Meno parke pristatoma devyniolikos pradedanèiø Japonijos ir Lietuvos menininkiø kûryba, sukurta per pastaruosius keletà metø. Tapiserijos tai rankomis austi audiniai, kuriø struktûrà ir pieðiná sudaro siûlø metmenys ir ataudai. Viskas lyg ir paprasta, net primityvu, nes audëjai ima paprastà vertikalø rëmà be jokiø pakojø ir viskà audþia rankomis. O tai ir stabdo, ir suteikia savø privalumø. Taip audþiant galima iðgauti patá sudëtingiausià nesikartojantá pieðiná ir panaudoti nesuskaièiuojamà gausybæ spalvø. Geriausias tokio iðausto pieðinio pavyzdys parodoje yra klasike vadinamos Yasuko Fujino tapiserija Yamato upë èia upë vilnija ið þalio jos vaikystës miesto á ðiandieninæ urbanizacijos apsuptá. Panaðus meditatyvus subtilios estetikos darbas yra Miyuki Tatsumi Atspindys kitoje pusëje. Pasak V. Gelûnienës, tokiø klasikiniø darbø pasitaiko vis maþiau, nes pasaulis kinta atsineðdamas naujas formas ir konceptualumà. O minëtø menininkiø darbai nieko neteigia tiesiog ramiai stebi. Dar vienas klasikinës formos darbas, taèiau jau su paslaptimi, Misao Watanabe Laimë. Netikëta jame tai, kad ryðkiai geltona citrininë spalva reiðkia neseniai Japonijà iðtikusià elektrinës nelaimæ ir mëgina sugràþinti viltá, kuri, regis, ðiai tautai bûdinga kartu su nepaprastu atkaklumu ir valia gyventi toliau. Po geltonà tapiserijos pievà nusidriekia baltas drugelio skrydþio kelias, kuris ir iðbraiþo beveik neáskaitomà, taèiau, autorës teigimu, tikrai esantá angliðkàjá happiness. Ai Ito, kurios didelio formato kûrinys eksponuojamas M. Þilinsko galerijoje, o du maþesnieji (Gugenheimo muziejus ir Metropoliteno muziejus) ðalia kitø tapiserijø senamiestyje, taip pat audþia labai áprasta technika, taèiau jos objektas jau labai toli nuo gamtos, vandenø ir paukðèiø. Ðiuolaikinio þmogaus ákvëpimo ðaltiniu tampa urbanistika, architektûra. Ið gana klasikiniø jaunøjø Japonijos menininkiø darbø iðsiskiria Ayako Matsumura Kûno kostiumas. Èia jau konceptualumas, mintis valdo formà, o ne atvirkðèiai. Menininkë audþia ne pirmà sau tinkantá kostiumà savo kûno kopijà, antràjá kûnà. Juose atsispindi kûno formø kismas, nors kol kas dar menkas, nes autorë labai jauna. V. Gelûnienë pasakojo, jog A. Matsumura, vilkëdama ðiuos kûnus, vaikðèioja ir gatve, stebi praeiviø reakcijas. Iki ðiol nieko drastiðko nenutiko, nes ji, nepaisant menamo nuogumo, vis dëlto yra apsirengusi. Tai keletas japoniø menininkiø, kuriø darbai primena tapiserijos klasikà, jos ðaknis ir pradþià, ypaè ðalia ávairiø, ðiuolaikiniø formø ieðkanèiø lietuviø kûriniø. Mums tokia áprasta atspaudo technika ant paèiø ávairiausiø audiniø ir ðioje parodoje yra vyraujanti tendencija, gal net kiek niveliuojanti reginá. Tiesa, parodoje pristatomi tik VDA Kauno filialo buvusiø ar esamø studentø darbai, todël mokyklos braiþas neiðvengiamai atsekamas. Viltës Akromaitës kûrinys Þaidimas Klasës eksponuojamas neiðtrauktas ið stakliø, kuriomis ir buvo iðaustas. Apskritai parodoje ne tiek jau maþai darbø, kuriuose galima matyti darbo eigà. Þaidime Klasës pradþia ir pabaiga tarsi susijungë á ratà. Ant tapiserijoje iðaustø þaidimo langeliø per gyvenimà nuo vaikystës iki senatvës ðokinëja videofigûra, pasakojanti apie laikà, gyvenimo ritmà ir kitus egzistencinius dalykus. Kaip vienà didþiausiø atradimø V. Gelûnienë pristatë dar tebestudijuojanèià Monikà Beniulytæ, kurios darbas Su meile... jau ávertintas ir uþsienio parodose. Tai jaunos poros susitikimo, meilës ir iðsiskyrimo istorija. Lyg ir paprasta, taèiau ádomu tai, kad ji pasakojama ne tik atspaudø vaizdais, bet ir audimo subtilybëmis. Susitikimas þymimas vos vos sukabintais metmenimis tai visiðka neþinia, bandymai ir eksperimentai, kaip ir mezgantis naujiems santykiams. Vëliau audimas tankëja, herojai artëja vienas prie kito, kol susitinka skirtingais tekstûros siûlais margintame, bet vis dëlto tvirtame audinyje bendroje nuotraukoje. Vëliau iðsiskyrimas ið jø atima po dalelæ savasties ir nebegráþtamai pakeièia. Kristina Èyþiûtë iðaudë sutiktus Kauno miesto herojus. Jei tiksliau tik jø vardus, kuriuose sudëta meilë ir pagarba ávairiausiø specialybiø, socialiniø klasiø þmonëms, kurie ðalia prikabintuose tekstuose iðsako be galo ádomias, giliausius gyvenimo klodus pasiekianèias mintis. Þivilë Labutytë, Simona Skeltytë, Aistë Janèiûtë savo tapiserijose taip pat derina audimo ir atspaudo (ið tiesø tai yra karðtu bûdu atliekama sublimacija, taèiau vartokime mums áprastesná terminà) technikas, nors kalba labai skirtingomis temomis: savistaba, kismas, jëgos kultas, parduodamas kûnas... V. Gelunienës teigimu, reikia rinktis tà technikà, kurià aiðkiai diktuoja tema, kuri geriausiai perteikia idëjà. Visai nebûtina dienø dienas sëdëti prie stakliø ir rankomis atlikti tai, kà technika suspëja greièiau ir geriau. Galø gale bendras darbas (nes menininkas ðiais laikais retai kada iðsiverèia vien savo jëgomis) yra malonus, jis prapleèia idëjø laukà, teikia daugiau inspiracijø. Todël pusë Þ. Labutytës Lëlës yra austa, o suknelës aþûras atspaustas sublimacija. Taip iðliko vaizdo áspûdá paryðkinantys niuansai. Tiesa, rankø darbas, nuolatinio ritmingo darbo energija, jo paliekama ðiluma turi sudaryti visø eksperimentø pagrindà. Þmonëms vis daþniau norisi gráþti prie meno kûriniø, kuriuos galima liesti. Þinoma, tik ne muziejuje! Kauno bienalës archyvo nuotraukos

6 Kûryba/Jaunieji Rokas POVILIUS Mirtis ir kiti mëgëjiðkai sukryþminti augintiniai pasiþadu raðyti eilëraðèius apie mirtá kol mirtis mus iðskirs ir mirtis nebus nugulëta mirûnø prieglauda atidavæ neðioti naðlaitei mirèiai (juk visada malonu kai dëvëtas daiktas praverèia vargstanèiam) artimieji uþmirðo kuriam kapiniø gale rojuj ar pragare mane paaukojo ieðkokit paskutinio kraujo testo rezultatuose patarèiau jiems jei tik pavyktø prasmukti pro sargà morèius ar vieno vaiko politika laukdamas transporto á Ðiapus uþsukau á Duty Free duotis dvi kiniðkos sielos uþ vienos kainà pravers pamaniau nes buvau jaunas dar nepatyræs niènieko neseniai jos atsivedë treèià neturiu kur skandinti(s) maiðas prakiuræs atsargiai! mielas ðuo fu negalima spjauk mano kaulus nekasinëk þemës verèiau aplok kaimynà pakasysiu tau pilvà gera Mirtytë ir kaip að galëèiau tave uþmigdyti Principinës derybos mirtie nelauk manæs vëluosiu pradëk viena nelik skaisti ir dar brangioji tu irkluosi pavargæs að nuspræsta cit renkuosi guoliui ðviesø uosá pagalvës raðtà apsvarstyk Anapilis ne mano nosiai Kalnapilis tamsus kaip tik Pavadinimas ruoðiamas ðitiek purvo, deðimt mirksniø, o nespëjai krist á aká Seniui, taip jau aðarotam pirðtais jis ateina naktá, jei padëjai pieno su sausainiais ir skardinæ proto nori darkart? atsiklausk daugiau dievø ar gaus Sizifas pasimatymà su þmona gal akmuo atstos patelæ, deja vu dabar ridensies tu, á virðø leisk betonà Mato LAUÞAIÈIO nuotrauka

Kûryba/Jaunieji 7 Kamilë ASADAUSKAITË Ðaltas rytas pasimeta rytas þiemos áðàla áklimpsta tirðton atmosferon tumulais nurieda per stogus su dûmais Rolando ANDRIJANOVO iliustracija prie stingstanèios upës sustirusiom rankomis glostau likimà pasidavusá manajai ðilumai ðvelnëja tik tu jau nebe niekada pajuntu kaip mane aplenkia net pilkoji miesto ðviesa susisupusi á savo ðeðëlio kailiukà að stoviu Maþieji gyvenimai maþieji gyvenimai srovenantys tarp buvusiø ir bûsianèiø tarp jø dar kiti gyvenimai tikrieji ir tie, nugyventi ðeðtàjà naktá nutvilko mintis manuosiuos jokio siuþeto idëjos menkiausio naratyvinio posûkio nebent netikëtas katino ðuolis nuo lovos prie lango vienas kitas buitinis konfliktas pora þodþiø kaimynui spaudþiant speigui apie speigà Eilëraðtis apie mirtá delèia uþ kalkëmis baltintos sienos ðiànakt it meistriðkai nukirptas nagas ant dëmëtø grindø pasimetæs riekiu aðtria briauna rûkytos deðros aromatà gyvenk, sakytum, kvëpuok visa krûtine... o pëdos tik græþias viena nuo kitos nusisuka kvailelës pagalvoju akimirkà ðvelniai apie juodà ðilkiná raiðtelá neiðvengiamai sutaikysiantá jas Pargráþtant Praþydusios obels ðakø nuoþulnûs vartai Atsiveria á ryto balzganà it pienas rûkà Stebiu tave namo pargráþtant... Sustoji. Aptirpæs kontûras smilgyno uþbrûkðniuotas. Dar taip toli esi. Nors jau girdþiu Tà duslø þingsná, tavo pëdos vësios Atspaus akimirkai rasos neryðkià þymæ ant àþuolinio seno slenksèio

8 Kûryba/Jaunieji Laura KROMALCAITË Paloma Kam tu kasdien vartai tuos senus nuotraukø albumus? klausia ji suraukusi kaktà, o dvi nuogos krûtys, rodos, irgi þiûri klausiamai. Dabar, eilinásyk þvelgdamas á jà, sëdinèià nuogà ant virtuvës grindø, suprantu, kà ji man visà tà laikà priminë. Tos ákypos akys, perverianèios manàsias, perverianèios priemenës duris, pjaustanèios tankø orà, ir pirðtai. Pirðtai, kurie pernelyg ðalti, kad bûtø jaunos merginos. Paloma priminë vienà gana gerai paþástamà sená. Kadaise jis kariavo Afganistane, rusø fronte. Visà laikà buvo be galo romus ir rûstus, niekuomet nekalbëdavo be reikalo. Toks iðliko net tysodamas savo kraujo baloj po to, kai kulka perskrodë jam galvà. Niûrià rudens popietæ, kai vëjas draskë nuo virvës skalbinius, motina gavo paðaipø atvirlaiðká: TAVO POEZIJA MIRË. Tai perskaièiusi ji nustojo kalbëti ir paliko tyli iki pat mirties. Niekad neiðsiaiðkino, kas to nelemto atvirlaiðkio autorius. O gal ir nenorëjo. Mano tëvas nekentë daugmaþ visko, bet dievino þvejybà ir motinà. Bûdamas fronte jis raðë eiles jai ir savo þuvims. Þiûriu á Palomà ir galiu prisiminti. Þvelgiu á jà ne taip, kaip vyras á moterá, o kaip keliautojas á tiltà su viltimi, kartais su palengvëjimu. Paloma ne kartà man tai sakë, tiesa, atrodydavo nepatenkinta. Nusivylusi. Droviai nusiðypsau, Paloma susiraukia, taèiau nepiktai, greièiau jau paðaipiai. Net susiraukusi atrodo kaip taikus laukinis gyvûnas, kuris niekada negalëtø pulti. Ðákart ji nepatenkinta ne vien dël mano ðypsenos (pati niekad nesiðypso, tad nemëgsta, kai tai darau að), bet ir dël ore pakibusio klausimo. Nenori bûti ignoruojama, todël daþnai savo pykèiu primena ánoringà vaikà skaudþiai dailø, artimà. Neatsakysi? Þodis nuaidi didelëje patalpoje, atsimuða á sienas ir pradingsta, Paloma iðsitiesia ant purvinø grindø èia niekas niekuomet nenusiauna batø, iðskyrus jà ir ima markstytis rytinëje saulëje. Sëdþiu tylus, susikûprinæs, atrodytø, pamirðæs prieðais ant stalo pûpsantá senà storà nuotraukø albumà. Viskas alsuoja sakralumu: moteris, nelygus lango stiklas, lauþantis á já krintanèius spindulius, net mano pavargusi ranka ant jos peties. Paloma guli ant nugaros, tad galiu stebëti pilvo linká, tà tobulà daubà, kurioje saulës spindulys ðoka pirmàjá ðoká. Joje galëèiau numirti, pagalvojau. Galëèiau jà panaudoti kaip luotà, kaip nedidelá laivelá ir plaukti atgal á savo sapnus, ten sutikti save ir tikràjà Palomà, plaukèiau jos pilvo duobute, kad pagaliau surasèiau jà paèià, kad mûsø niekas neperskirtø ir nepadalytø... Jos pilvo dauba. Atrodo, kadaise èia plaukiojo tëvo þuvys. Dabar auga medþiai, kurie pervërë jø kûnus. Augmenijos tiek daug, kad per jà negaliu áþiûrëti kaþkur netoliese sëdinèio tëvo su meðkere tarp kojø. Pamenu, jis praðë padëti jam iðkasti sliekø. Man buvo ðeðeri, dievinau gyvûnus, bet nemëgau þmoniø. Tad niekaip negalëjau suvokti, kodël tëvas sliekais ðerdavo iðbadëjusias þuvis, o paskui, ðvariai iðskaptavæs vidurius, jas surydavo. Bet greit pamyniau savo ásitikinimus norëjau átikti, bûti pripaþintas. Tik dabar suprantu, kad tà vakarà traukdamas besiranganèius gyvius ið ðlapios þemës, átryniau savo savastá á purvà, uþkasiau tikràjá, patá tikriausiàjá save. Ir palikau sliekams. Giliai þemëje. Vandens telkiniai = kapinynai, vandens telkiniai = mano tëvas. Turiu polinká absoliuèiai uþmirðti, sakau. Prisiminimai lavina atmintá ir palaiko gyvybæ. Ir tu. Tu man padedi prisiminti, iðlikti gyvam dar bent vienà dienà. Vienà vienintelæ. Paloma suprunkðèia kaip nepaþabotas ristûnas ir ima raièiotis tarp dulkiø gumulø, nesuprasi rëkia ar juokiasi. Ásiutæs ðoku ant jos, stipriai, turbût pernelyg stipriai, sugriebiu spurdanèias rankas, prispaudþiu kûnu moterá prie þemës. Nekenèiu, kai ið manæs juokiasi tà akimirkà, rodës, galëjau jà uþmuðti. O ji nesiliovë. Kvatojosi á mano áraudusá nuo nirtulio veidà, þinojo nesuduosiu. Kai þvëriðkas, konvulsijø lydimas juokas liovësi, nusiritau nuo to karðèiu tvoskianèio kûno. Tebekarðèiuoja, pagalvojau, vaistai nepadeda. Ji nekreipë dëmesio á mano pyktá, demonstratyviai pasirëmë rankomis á grindis, atmetë juodus plaukus, kuriuos slapèia dievinau, ir ásistebeilijo á taðkà kaþkur virðum mano galvos, lyg apie kaþkà ánirtingai màstytø. Deivë, galvojau, esinys, kurio neturiu ir niekuomet negalësiu turëti. Paloma suvokë esanti priklausoma nuo mano valios, taèiau jutau, kad slapèia nenori su manimi iðsiskirti. O gal tiesiog að norëjau, kad ji trokðtø bûti su manimi. Nepamenu. Vaizdiniai trûkèioja, daþnai dingsta ir nesugráþta. Vienà dalykà prisimenu puikiai ji negalëjo pakæsti mano raðliavø, dabar suprantu, kad greièiausiai ir manæs paties. Rolando ANDRIJANOVO iliustracija Daryk bet kà, tik neraðyk man poezijos að nemoku skaityti, tatai ji pareiðkë vienà vakarà, kai gulëjome ant drëgno lieptelio pavargæ ir permirkæ nuo nenuilstamø maudyniø, vienas kito ir troðkaus vasaros oro. Rodës, visa atmosfera tànakt buvo kupina kartëlio, ir tu bet kada, netinkamai ákvëpæs, gali uþdusti. Þinau, tepratariau, nors norëjau pasakyti daugiau. Galëjau jai kalbëti iðtisas valandas, bet nebuvau tikras, ar ji gebës klausytis. Ar gebës suprasti. Visà tà rytà ji prasivartë ant girgþdanèiø mediniø grindø, kol suðalo ir siaubingai iðsitepë suodþiais, aplipo dulkëmis. Atsiklaupiau ðalia, ant tos lentos, kur kà tik ðmëstelëjo daili ranka. Nuo sujauktos lovos nutraukiau neðvarià antklodæ, ásupau á jà neramø, virpuliø kreèiamà kûnà. Paloma ëmë muistytis kaip neramus vaikas. Mintyse nusistebëjau jos jëga. Stipri, nes labai daþnai plaukioja, pagalvojau. Plaukiojimas èia jai buvo vienintelë pramoga. Visa kita kanèia, kurià slëpë. Ir pirmà kartà per visus tuos mënesius, Palomai uþsnûdus, iðdrásau pabuèiuoti lûpas jos buvo be galo panaðios á maþas galeras, kuriomis prieð ðimtus metø pirkliai gabendavo prekes á tolimus kraðtus. Pabuèiavau jà ir pajutau sunkiai pakeliamà sielvartà. Gailestá ir uþuojautà, tik neþinia, kam: Palomai ar sau. Susirangiau visai prie pat moters, taèiau mûsø kûnai nesilietë. Tu graþi. Visai kaip mano motina, tyliai suðnabþdu á juodà plaukø uþuolaidà. Moteris pasimuisto ir suðunka per miegus: jai visad sunkiai sekësi atskirti sapnus nuo realybës. Dar kurá laikà màstau apie jos pilvà. Kaip apie laikinà miego bûstinæ, buvusius namus, kuriø negalima norëti esamajame. Ûmai uþsimanau imituoti savo iðankstiná, tai prispaudþiu kaktà prie keliø, o kojø pirðtus prie uþpakalio. Iðkart pastebiu sunkenybæ nesumoju, kur dëti rankas. Todël lengvai apsiveju jomis tà jaunà moterá, kurià laikau savo gyvenimo atspindþiu, ir pravirkstu. Kad ir kokià neapykantà ir pasiðlykðtëjimà jauèiau Palomai tada ir visà tà laikà, kol ji gyveno mano vasarnamy, norëjau jai padëti. Tik vëliau, po daugelio metø, suvokiau, jog ið tiesø norëjau padëti ne tai moteriai, kalinèiai paèios iðsigalvotoje beprotybëje ir mano sukurtame kalëjime vasarnamyje, bet sau. Norëjau Palomà iðgydyti, kad ji bûtø su manimi. Tik jà ákalindamas galëjau prisiminti. Laikas bëgo, ir vienà rytà, atsibudæs ðalia savo tilto, savo Palomos, pajutau, kad artëjame prie finiðo: að, Paloma ir prisiminimai. Viskas ëmë virsti á vibracijas, virpesius, traðkesius, pradëjo tolti dideliu greièiu. Neþinau, kiek praëjo laiko nuo to ryto, kai neberadau jos savo sename vasarnamyje, kai dusdamas nuo aðarø ieðkojau, giliai viduje suvokdamas, kad tai darau bergþdþiai. Verkiau ne todël, kad Palomos nebebuvo. Verkiau, nes kartu ji iðsineðë mane. Mano praeitá. Mano ateitá. Artimuosius. Vëliau kurá laikà spëliojau, kur ji galëjo prapulti. Dabar kasdien vis maþiau prisimenu. Kartais nebeatpaþástu savæs. Paloma, tavæs kasdien lieka vis maþiau.

Kûryba/Jaunieji 9 Monika BALTRUÐAITYTË Pro stiklinës briaunas Stiklinë naujausias ir paskutinis Dzûkijos vienkiemyje gyvenusio poeto Stasio Stacevièiaus eilëraðèiø rinkinys. Praëjusiø metø sausá literatûros pasaulio dangø aptraukë juodas debesis þinia apie poeto, þurnalisto, eseisto, kurá draugai, artimieji ir kolegos meiliai vadino Stasiuku, tragiðkà netektá. Sapnuojamoj knygoj gal bus paraðyta, / kad að uþðalau giliose pusnyse, / ne tau neðdamas vynà / speigomeèio naktá, paskutiniame rinkinyje pranaðiðkai raðo poetas, per gruodþio speigus paklydæs laukuose netoli gimtøjø namø, á kuriuos tàsyk, po dëdës laidotuviø, nepavyko sugráþti. S. Stacevièiaus bièiulis, jau amþinybën pasitraukæs poetas ir literatûros kritikas Valdemaras Kukulas, aptardamas ðio poeto kûrybà, akcentavo tylos, kaip filosofinës kategorijos, bûsenos ir gamtos formos dominavimà. Ne iðimtis ir Stiklinë didelës apimties leidinys, kuris áprasmina visà S. Stacevièiaus literatûriná kelià. Skaidraus liûdesio tau. Tyloje, skaitytojui linkima knygos anotacijoje. Knygos, kurioje tyla áprasmina per gyvenimà sukauptà patirtá ir iðmintá, kurioje ji tikëjimas, suvokimas ir troðkimas. Tyla èia aukðtesnë uþ tiltus, nuo jos atsibundama, ji apskliauèia artimiausiøjø kapus, dantø ðaknis ir vienatvës virðûnæ. Stikline, turbût paèiu tyliausiu eilëraðèiø rinkiniu, S. Stacevièius neabejotinai iðlaikytø tylologijos, mokslo, kurá pats viename ðios knygos eilëraðèiø iðrado, egzaminà. Penkiuose Stiklinës skyriuose Skaidri, Puspilnë, Pustuðtë, Neiðgerta, Vël skaidri eilëraðèiai sugula pagal temas ir nuotaikà, kurià sudaro liûdesio, nostalgijos, iðpaþinties, sentimentø, paslëpto optimizmo ir vilties gërimø miðinys. Eilëse neretai ðmësteli didinga istorinë praeitis, pagoniø dievai, karaliai ir pilys. Pompastika derinama su paprastumu, eilëraðèiø erdvë, laikas ir dominuojantys vaizdiniai dinamiðkai kinta praeitis persikelia á dabartá, iðkilius dievus keièia Stasiuko Dievulis, karalius lyrinio subjekto mylimoji, o pilá trobelë vidur miðkø. Nors eilëraðèiai paiðomi liûdesio potëpiais, Stiklinë nebûtø stiklinë, jei vanduo joje nelauþtø ðviesos spinduliø: visuose tekstuose, net ir paèiuose tamsiausiuose, þybèioja vilties kibirkðtëlë. Net knygos skyriø pavadinimai skaitytojui leidþia suprasti, kad ðita Stiklinë nëra nei tuðèia, nei pilna. Bevardþiai, trapûs kaip stiklas S. Stacevièiaus eilëraðèiai labiausiai skiriasi ne tematika, o forma: rimuotuose laikomasi grieþtos formos reikalavimø, daþnai pastebima klasikinë rëminë kompozicija, o kiti tekstai paraðyti itin laisvu verlibru, juose gausu moderniø naujadarø, ávairiø þodþiø trumpiniø, keli kûriniai pateikiami kaip dialogas. Ðiuos skirtingos formos eilëraðèius sieja bendros temos tekstai sudëlioti meistriðkai: taip, kad, atrodo, vienas eilëraðtis pratæsia kità. Skaitytojas, atsivertæs Stiklinæ, pasineria á nuoseklø mistikos, iðpaþintinës lyrikos apgaubtà pasakojimà. Intymumà kuria jau pirmasis eilëraðtis, prasidedantis kukliu Labas vakaras, atverianèiu duris á ilgà iðpaþinèiø ir prisiminimø koridoriø. Tekstø autentiðkumas ir dienoraðèio áspûdá kuriantis intymumas konstruojamas pasitelkus þmoniø vardus ið poeto aplinkos ( Teresëlë ið niekur, / Danguolë ir vëjas, / Vëjaþuvë skrenda, / Stasys ir naktis ), gimtøjø namø ir apylinkiø vaizdinius, lankomø vietø apraðymus ir iðkarpas ið literatø gyvenimo uþkulisiø. Pavyzdþiui, viename tekste tarptautinis festivalis Poetinis Druskininkø ruduo virsta á Poetiná Barbarø rudená, o kavinëje Ðirdelë, kurioje festivalio metu renkasi poetai, patiekiamos beveik ðvieþios ðirdys. Atviruose, paprastuose ir nostalgiðkuose S. Stacevièiaus eilëraðèiuose daþnai kalbama apie nelaimingà meilæ, iðsiskyrimà ir netektá: Beveik nebyli / iðeini, mano meile, ið maþo karaliðko miesto, / ið laiðko ar juodraðèio mano Merkinës pily. Dvi Stiklinëje apraðomos moterys, á kurias kreipiamasi, dël kuriø netekties guodþiamasi, kurios nuolat prisimenamos ir tarsi ðviesa sklinda pro Stiklinës eilëraðèiø briaunas, yra lyrinio subjekto mylimoji ir mama. Pastarajai daug dëmesio skiriama skyriuje Pustuðtë, kuriame daugiausia kalbama apie intymius vaikystës prisiminimus, ðeimà ir artimuosius. Èia ryðkus kaltës motyvas: Paskutinëj / mamos ðventëj geriu tik vandená / ið ðimtametës sodybos gelmiø, / kur greièiausia pagalba nelyg suvokimas: / þinojau, kad mirsi, / bet kartais uþmirðdavau. Pustuðtëje stiklinëje tarsi poeto dienoraðtyje talpinami prisiminimai ir vaizdiniai apie vaikystës namus ir artimiausius þmones: mamà, tëvà, brolius ir seseris, mylimàjà. Iðpaþástama lyrinio subjekto vienatvë, skaitytojui atveriama didþiausia jo netektis: O kartais, / atrodo, kai visi miegos, / grosiu kûrinius tau: Klaviatûroj ruduo, / Klaviatûroje tu, Paskutinë naktis, / Nei mamos, nei þmonos, / Klaviatûroje vëjas. Ant eilëraðèiø neretai krinta subtilios erotikos ðeðëlis, neákyriai akcentuojamas kûniðkumas ir jaunatviðkas susiþavëjimas: Tos raitelës kojos, / liemuo ir krûtinë, jos veidas ir metai kaip tik / tai valandai, kai nieks neklausia: kodël ir kur jojam. Erotika ir kûniðkumas, S. Stacevièiaus tekstuose neretai ágyjantys neigiamà atspalvá, stovi ant ribos / dar liepsnoti ar uþsigesinti? Ádomu, jog þemiðkumà eilëraðèiuose uþvaldo gamtos jëgos. Jûra, bangos ir vanduo siejami su kûniðkumu ( Plaukai, liemuo, ðlaunys / banguoja, banguoja ) ir apgavyste ( Bet jûra meluoja daug sykiø graþiau, / kai tikime, oðia, banguoja, meluoja ). Erotikos prieskoniu pagardintuose tekstuose kûniðkumas pateikiamas kaip viliojamai bauginantis, neturintis jokiø sàsajø su meile, apie kurià kalbama didingai, ið aukðto. Meilës tema eilëraðèiuose atsiskleidþia ne tik nostalgiðkø prisiminimø, iðgyvenimø ir filosofiniø apmàstymø palete, bet ir nesubuitintais kasdienybës apraðymais: taèiau trobelëje vidur miðkø / anà þiemà tarytum maþojoj taigoj / vienas kità paþinome ir net mylëjom. / Rytais aiðkindavom viens kito sapnus, / neþiûrëdavom: / ðalèio ar mûsø daugiau? Lyrinio subjekto mylimoji, kuri, rodos, dar vakar ðukavosi plaukus, persirenginëjo, sëdëjo prie þidinio, stebino suknelëmis, buvo vandenilis, deguonis, anglis ir visi elementai ið sprogusiø sauliø iðëjo paprastai ir netriukðmingai, taip, lyg nebûtø svarbu, kas ávyko, / o bûtø svarbu, kas mums neatsitiko. Suduþusi dviejø þmoniø istorija Stiklinëje pateikiama subtiliai, atsargiai, nuoðirdþiai, nieko nekaltinant, per daug nesipleèiant ir neiðvengiant tylos motyvo, kuris jungia visus Stiklinës eilëraðèius. Kai kuriuose tekstuose ryðkus mirties motyvas ir palieèiama senatvës tema. Pastaroji S. Stacevièiaus kûryboje persmelkta sidabro ir tylos, á jà þvelgiama pro santykiø prizmæ, ji siejasi su atðalimu ir nutolimu: Gal taip vienas kità du þmonës apleidþia, / ir glostydama galvà nepasakysi: / graþu sidabriniai plaukai ið arti, / graþios tik per atstumà sidabro kasyklos. Sidabras metaforizuoja brandø amþiø, patirtá ir laikà, jis pasitelkiamas kaip átaigi meninës raiðkos priemonë, atskleidþianti metø tëkmæ: Buèiuoja tave sidabrëliai maþuèiai drugiai, / mano prieðø draugai ir draugø draugai sidabraakiai / prie lauþo ir vyno. Maþiausieji mûsø draugai / didþiulëm akim tavo auroje daug metø regi. Senatvë Stiklinëje mistiðka, tyli ir baugi realybë, kelianti daugiau klausimø nei atsakymø: Mes jau buvom jauni. O kai esam po vienà, / ar bûnam vieni? Vis tyliau gyveni. / Mes jau buvom jauni. Prieð akis rûko slënis. / Baugus rûko slënis. Apie mirtá kalbama atsargiai kaip ir apie meilæ, ji aptariama ramiai ir tyliai, daþnai net vengiant tiesioginio ávardijimo. Daugumoje eilëraðèiø, kuriuose bent puse lûpø kalbama ðia tema, akcentuojamas laikas: poetas ne bando áspëti, bet yra uþtikrintas, jog mirties ilgai laukti nereikës. Kai kurie tekstai apgaubti mistiðka ir pranaðiðka aura: á naktá, kur tavo vëlë gal nebus nebyli, / greitai iðsiøstas bûsiu. Ir tapsiu labai seniai baigtas / kaip laiðkas kryþiuoèiams, raðytas Merkinës pily. Greitai bëgantá laikà áprasmina daþnas drugio simbolis, kuris pasitelkiamas net mirèiai apraðyti: Kils jau / juodai nutapytas drugelis, / bet... Gal tik ne taip á save paþiûrëjau. Á Stiklinæ ápilta ir tokiø eilëraðèiø, kuriuose kalbama apie pakilimais ir nuosmukiais iðmargintà kûrybos procesà, uþsimenama apie kritikà: Girdþiu Bernardinø svetainëj: klaidingai raðai! / Kol groþio miegu lyg po fiestos kompiuteris miega, / Gal Alko svetainëj tau ðypsos pasaulio sveèiai. Raðymas viename eilëraðtyje pateikiamas kaip prakeiksmas, instinktas, nuo kurio poetas niekada nepabëgs: Ten gal devintos deðimtosios graþiausi vaikai / supranta, kaip gera yra neraðyt. Pasakëlë / sapne pati raðosi. Aiðku, kà veikt / jeigu uþmigai per vëlai ar nakty prisikëlei. Stiklinës kodu, kaip ir tyla, palytëta didþioji dalis rinkinio eilëraðèiø. Kaip pastebëjo knygos redaktorius Valentinas Sventickas, þodá stiklinë rupiø þodþiø kalbëtojas taria ten, kur poezija buvo linkusi iðkilmingiau sakyti taurë. Poetinë tikrovë filtruojama pro skaidrias stiklinës briaunas, ir gyvas vanduo lauþia ðviesà stiklinëj. Tai proto, minties, gyvenimo simbolis, paprastas, bet sykiu ir iðkilmingas: Ar prisipildys briaunota stiklinë / minèiø, kad mes realiai neegzistuojame, / anot budistø ir gal pasak uþmirðto / jotvingiø arba galindø tikëjimo? S. Stacevièiaus eilëraðèiai Stiklinëje gyvo vandens gurkðnis, kurá nurijæs skaitytojas á kûrybà paþvelgia pro stiklinës briaunas, ko turbût ir siekë poetas, uþ jø ákalinæs savo iðpaþintá, nuoskaudas, viltis, prisiminimus ir netektis. S. Stacevièius ið anksto pagalvojo ir apie tuos, kuriems jo knyga nepatiks, nesukels emocijø: Jei neramins ir nestebins, / gali paaukoti per ugná! Stiklinæ dievams. / Jie laimina stiprià. Ar bent uþsirûko tais lapais. Perskaièius knygà gali atrodyti, kad poeto vidinis pasaulis apnuoginamas ir prie jo prisiliesti gali kiekvienas, taèiau ne já apsaugo stiklas. Stiklas, kurio briaunos iðkraipo vaizdà, o poetinë S. Stacevièiaus tikrovë tapoma taip, kaip veda kiekvieno skaitytojo suvokimas ir interpretacija. Stiklinë tai valandëlë tylos ir apmàstymø apie ðeðëlius, atsispindinèius uþ ðio briaunoto stiklo. Turbût poezijoje to ir reikia pateikti ne daiktus, o jø atspindþius, kuriuos kiekvienas regës, supras ir suvoks skirtingai. Stasys Stacevièius, Stiklinë. Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012.

10 Vilniaus langas Jolanta SEREIKAITË Vilniaus sujudimas, Kauno ramybë... Vilniuje þmonës plûdo á neseniai atidarytà Bernardinø (Sereikiðkiø) sodà, kuriame bandyta atkurti XIX a. dvasià: vietoj stichiðkai þelianèios þolës, krûmø, nemaþos aikðtelës botaniniø augalø kolekcijos, fontanai, staleliai ðachmatams, o ten, kur augo seni rododendrai ir eiþëjo neveikiantis fontanas, jauki sala su þolynais, net vazone auganèia agava. Paskutinëmis graþiomis ir saulëtomis rugsëjo dienomis po sodà ðmirinëjo pulkai þmoniø, suoliukai buvo apsësti, atrodë, vidurdiená, per pietø pertraukà, visus tik ir traukë sulëkti èia ir þvalgytis po ðá atkurtà stebuklà. Visgi buvo ir skeptiðkø balsø nuogàstauta, kad medþius iðkirs, krûmus iðraus ir parkà pavers pramonine pasilinksminimø oaze. Tiesa, besimokydama Vilniaus dailës akademijoje, buvau pripratusi prie jo keistos beformës ramybës, senø medþiø, paprastø krantiniø, to aplaukëjimo, kurá dabar bandyta pakeisti ðiuolaikiniu þvilgsniu á XIX a. Tik kiek to amþiaus ir kiek ðiandieninio ásivaizdavimo, ne sodø þinovas negalëtø pasakyti. Kitame parke, botanikos sode Kairënuose, vyko jau ne pirmus metus organizuojama þemës meno paroda, ðá syká jos pavadinimas pasiskolintas ið Ovidijaus Metamorfoziø. Juk þemës meno objektai, veikiami atmosferos reiðkiniø, neabejotinai keièiasi, nyksta, ir ðiø metø dalyviai siekë atskleisti tà kitimà, virtimà kaþkuo kitu. Kaip per atidarymà kalbëjo kuratorë, ðiø metø þemës meno parodos objektai subtilesni, sunkiau pastebimi. Iðties vienoje medþiø alëjoje reikëjo ieðkoti kaþkur tarp ðakø kabanèiø raidþiø, kitoje slëpësi mitiniø bûtybiø, gal raganø galvos, dar kitoje alëjoje tûnojo prie kamieno ásispraudæs vienos menininkës pamëgtas zuikis pernai ji sukûrë linksmà ðiaudiniø zuikiø kompanijà. Tie patys dalyviai, bet kiti sprendimai. Tas pats rudeniðkas laikas: Botanikos sodo pakraðèiuose þydintys spalvotø jurginø ir kardeliø laukai, erdvi ðiø didþiagalviø þiedø karalija. Meno objektai ir augalai, besivarþantys dël lankytojø dëmesio. Vienoje parko pievoje kaip áprasta tik parodos dienà regimas performansas: dvi moterys kuria savo pasaulá, viena prieðais veidrodá, kita prie nedidelio medinio namelio. Pirmoji ilgai sëdi, þiûri á veidrodá ir po truputá trina moteriðkumo þenklus (nusivalo grimà, susiverþia krûtinæ ir persirengia vyriðku kostiumu), iðkeièia savo lytá á prieðingà. Gal ir madinga transseksualumo tema, kuri, leisdama tokià lyties pasirinkimo laisvæ, keisdama vienà apvalkalà á kità, vis dëlto uþmirðta esminá dalykà pasirinkti ne kaþkokià kità lytá, o save. Ið esmës tai yra asmenybës devalvacija, jos neigimas. Juk iðmainæ iðorinius moteriðkuosius þenklus á vyriðkuosius mes tik vienà kaukæ pakeisime kita. Neþinau, ar tokià mintá turëjo ðio performanso autorë, galbût tiesiog bandyta paþaisti jau standartinëmis ir kiek pabodusiomis moteriðkumo ir vyriðkumo temomis. Antroji ðio veiksmo dalyvë, nors ið pradþiø atrodë tarsi dalyvaujanti bendrame veiksme, vis dëlto kûrë paraleliná judëjimà. Jos vaidmuo buvo ádomesnis, nors ir veiksmuose galëjome iðvysti kiek pabodusias feministines kliðes, moterá, tvarkanèià namus. Vis dëlto tas apsivalymas turëjo ir terapinæ potekstæ. Keitimasis tai kaþko atsisakymas: nereikalingø daiktø, emocijø, praeities. Namas padegamas net keista, kad gamtos kampelyje leista tai daryti. Bet greièiausiai viskas buvo suderinta, augmenijos erdvë nepaþeista, o ir namas degë tiek, kiek reikia. Visgi performansas maþas spektaklis, kurio bet kada neiðvysime. Jis nori nenori skatina suprasti, kas èia vyksta. Dëmesá traukë ir ant tvoros iðkabinti maþi apvalûs veidrodþiai, tarsi sakantys að esu gamta ir stebiu tave. Daugybë gamtos Dievo akiø, bent tà syká atspindinèiø mus paèius, mûsø saulëtà rudeniðkà dþiugesá... Vilniaus paveikslø galerijoje atidaryta Jeano- Antoine o Watteau ir jo amþininkø graveriø, raiþiusiø pagal jo kûrinius, paroda. Pristatytas vadinamasis Þiuljeno (Julienno) albumas, kurá sudarë keturi tomai. Elegantiðkø, paslaptingø ofortø ir vario graviûrø kolekcija, áamþinanti garsaus rokoko menininko kûrybà sidabriniu nespalvotos grafikos ðvytëjimu. Namuose turiu J. A. Watteau kûrybos albumà keistas sutapimas, jis iðleistas Luvre. Mëgau já vartyti èia visai kokybiðkos reprodukcijos, atskleidþianèios jautrø, perliná J. A. Watteu kolorità, ðiek tiek rusvai rudà, kaip per paskaità sakë menotyrininkas Helmutas Ðabasevièius, tarsi atspindintá nenusakomà tarpinæ bûsenà. Paveiksluose tvyro lengvas liûdesys ir efemeriðkas dþiaugsmo potyris iðties toji emocija tarp dþiaugsmo ir liûdesio, o ir visi ðio menininko peizaþai apgaubti keisto, nenusakomo metø laiko potyrio niekaip negali áspëti, kas tai yra, koks paros, metø tarpsnis: ruduo ar pavasaris. Menininkas niekuomet netapë gamtoje, tik daug pieðë ið natûros. Parodoje eksponuojami ir keli jo eskizai, atlikti vadinamàja trijø kreideliø technika. Matome ir vienintelá tapybos darbà romënø deivæ Dianà, sëdinèià prie vandens, pasidëjusià ant kranto lankà. Juk tai deivë, kurios nuogumas ne vienam jaunuoliui kainavo gyvybæ, ir nors mes J. A. Watteau ásivaizduojame kaip galantiðkø scenø meistrà, atviresnio nuogumo jo kûryboje maþai jis labiau mëgo vaizduoti commedia dell arte veikëjus, teatro pasaulá. Emocijos jo paveiksluose visuomet prigesintos, gal dël to, kad jis sirgo tuberkulioze ir aiðkiai jautë gyvenimo trapumà. Prieðingai nei jo nutapytos meilingai viena á kità þvelgianèios poros, buvo uþdaras, nepakantus þmonëms ir jø trûkumams. Taèiau jo paveikslø moterys regis, tobulos, galantiðkos, þavios, teatraliðkos. Dailininkas jas mëgo vaizduoti ið nugaros, tarsi þiûrinèias á paveikslà, nusigræþusias. Tiesa, tas ðiek tiek rubensiðkas, venecijietiðkas, subtilus spalvinis koloritas iðgautas kiek kitaip, nei ásivaizduotume menininkas gerai neiðplaudavo teptukø. Tad jo kûriniai restauratoriams kanèia, kaip ir mûsø menininkø modernistø, tapiusiø storais sluoksniais. Jø laukia dar sudëtingesnis likimas manoma, toks technikos nepaisymas gali lemti darbø iðnykimà. Beje, J. A. Watteau mokësi ið flamandø, kurie tapë labai preciziðkai, tvarkingai lesiruodavo sluoksná po sluoksnio. Rudená Vilniuje parodø ir ávykiø tikrai daug, subtili J. A. Watteau amþininkø grafika galbût tûlam lietuviui sunkiau áþvelgiama nei, tarkime, Valdovø rûmuose eksponuojama prabangi Jadvygos skrynutë iðties vertingas eksponatas. Taigi net muziejuose sujudimas, ekspozicija keièia ekspozicijà, renginys renginá. Vilniuje lankësi ir Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama. Uþupyje, Galeros galerijoje, tibetieèiai vienuoliai ið spalvoto smëlio pylë Avalokiteðvaros, atjautos dievybës, mandalà. Pats Tibeto dvasinis lyderis yra ðios dievybës ásikûnijimas, o ir ið jo kalbø sklinda giedrumas bei ramybë. Net neþinia, kodël toks þmogus galëtø bûti pavojingas ðaliai nei jis skatina revoliucijas, nei prievartà. Taèiau, kaip þinia, dvasinis autoritetas visuomet pats baisiausias, niekas nekelia tokio pasipiktinimo kaip vidinë þmogaus tvirtybë ir ramybë. Tiesa, mûsø Seimas pabijojo atvirai konfrontuoti su Kinija, bet Prezidentë nieko nepaisydama susitiko su jo ðventenybe. Uþupyje, prie Vilnelës, mandalos iðardymo dienà susibûrë gausybë þmoniø. Jie ëjo á vidø, stoviniavo, fotografavo ir drumstë geleþiniø piltuvø sukurtà ramybæ. Mandala graþi tarsi koks kilimas, bet tai ne ornamentas: kiekvienas jos segmentas, detalë yra pramingi, kà nors simbolizuoja. Nemaèiau, kaip mandala buvo iðardyta ir supilta, taèiau Uþupio skvere liko akmeninë Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureato Rimanto Sakalausko mozaikinë mandalos kompozicija. Palikime Vilniø, iðvaþiuokime ið sostinës, ið sausakimðo kultûrinio bruzdëjimo. Kaune, Paþaislyje, rugsëjo 14 d. vyko vienuoliø dirbiniø mugë. Neáprastas renginys, kaþkas visai kito nei tautø mugë, nusidriekusi Gedimino prospekte. Tiesa, pastebëjau, kad visos miesto mugës tampa kone paslëpta alaus reklama... O ðtai èia negausi ir tyli vienuoliø mugë viename ið ðoniniø Paþaislio vienuolyno kiemeliø. Dalyviø nedaug nemaþai tikinèiøjø tuo metu iðvaþiavo á Ðiluvoje vykusius atlaidus. Taèiau prie staleliø stovinèios vienuolës veikiau siûlë ne daiktus, o ðypsenas, susikaupimà, gal maldà, ámegztà á servetëles, ákeptà á duonà... Visai kitoks ramesnis, tykesnis, nuolankesnis, ne toks pastebimas kaip vieðos ðventës Dievui paðvæstà gyvenimà pasirinkusiøjø pasaulis. To paties ðeðtadienio popietæ vaikðèiojau po Laisvës alëjà. M. Þilinsko paveikslø galerijoje vyko Kauno bienalës Unitekstas renginiai. Ðiuolaikinis menas susimaiðæs su ekspozicijos paveikslais. Vienoje ið saliø stebiu keistà videoprojekcijà: trijuose ekranuose graþi kaip porceliano lëlë rytietë sëdi prie maistu apkrauto stalo. Vaizdai keièiasi vis kiti patiekalai: þuvys, mësa, vaisiai... Sustingusi kaip mumija moteris, tik puèiamas vëjas, slenkantys ðeðëliai... Hedonistinis maisto altoriaus paveikslas. Ðioje parodoje, pastebëjau, pasistengta eksploatuoti realybæ, parodyti kà nors tikroviðko ir suprantamo, gal net priimtino paprastiems þiûrovams. Kad ir, tarkime, silikoniniu ðvelnumu stebinantys Patricios Piccinini vaikai, bendraujantys su keistomis kosminëmis ar pasakiðkomis bûtybëmis. Nuostabà keliantis sentimentalus skulptûrinis siurrealizmas, bet daugiau kaip ir nieko. Vartau Kauno bienalës lankstinukà. Reikëtø aplankyti dar ne vienà vietà ekspozicija iðsimëèiusi po ávairias galerijas ir muziejus. Ið kitos pusës kartais per daug renginiø, labirintinës jø painiavos, o kai pagaliau iðeini ið miestø, ekspozicijø gausos ir bandai atmintyje susidëlioti áspûdþius, svarstai: kiek jø lieka? Pasirodo, ne tiek jau daug gal senos vienuolyno liepos kamienas, atidarytas Paþaislio rûsys, gongas Tibeto skverelyje, J. A. Watteau sidabrinës pusseserës, ekrane þingsniuojantis Sizifas ið Kauno bienalës, veidrodþiai parke, tie patys daug metø veðantys rododendrai. O jei galvosime, kas atmintyje iðliks dar po kiek laiko, ko niekuomet neatsiminsiu, kas tiesiog pasikeis, transformuosis, iðnyks ar vël atgims? Galbût vienas menkas ðiø dienø fragmentas, kaþkas, ko dabar neatsimenu, neásidëmëjau, praleidau pro akis...

Fotografija 11 Romualdas RAKAUSKAS Ið spaudai rengiamo albumo Triveidë knyga Raðytojas Aidas Marèënas...Nesivyti ir nelenkti, nes, jei bëgi savo keliu, priekyje nieko nëra. Ten dar tuðèia. Ten visada tuðèia. Ði poetui sprinteriui Aivarui Veikniui skirta poezijos mikrochirurgo Aido diagnozë tinka visiems kûrëjams. TEN visada visiems tuðèia. Vilnius. 2013 m. Kaunas. 1993 m. Kaunas. 1993 m.

12 Tapatumo teritorijos Marius VYÐNIAUSKAS Sausio sukilimas: dalyviai ir liudininkai XVIII a. pab.-xix a. Abiejø Tautø Respublikoje vykæ neramumai ir skaudûs jø nuslopinimai buvo itin reikðmingi tiek mûsø, tiek lenkø tautos istorijai ir valstybingumui. Ðiemet ðvenèiame 150-àsias 1863 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio sukilimu, metines. Lietuviðkoje istoriografijoje apie to meto ávykius priraðyta daug, taèiau maþai kur minima pirmoji Kaune ávykdyta egzekucija ir sukilimo liudininkø prisiminimai, kuriø gausu lenkiðkoje tarpukario periodikoje. O sukaktis ápareigoja papildyti istorijos mozaikà bent viena kita nauja detale. Stanisùawas Witkiewiczius. Suþeistas sukilëlis. 1881 m. Varðuvos nacionalinis muziejus. Tyrinëjant Lietuvos istorijos vingius nedera apsiriboti vien mûsø ðalies teritorija. Bet koks praeities ávykis yra labiau ar menkiau susijæs ir su kitomis Europos ðalimis. Ne iðimtis ir 1863 m. sukilimas. Vienas pavyzdys Kauno apskrities archyve saugomi dokumentai apie sukilëliø ryðius su Prancûzijos lenkø emigrantais, ten pirktus ginklus. Kitas pavyzdys taip pat iðkalbingas: daugelis literatûros tyrinëtojø mano, kad vieno þymiausio XIX a. prancûzø raðytojo Guy de Maupassant o (1850-1893) kûryboje esama Sausio sukilimo detaliø. Romane Pjeras ir Þanas (1888) pagrindinio herojaus draugas dëdë Marovsko, apie kurá sakoma: Tas senas lenkas politinis emigrantas, baisingø ávykiø savo tëvynëje dalyvis. Panaðiø pavyzdþiø galima aptikti ir kitø autoriø darbuose. Neþinia, kas slepiasi uþ dëdës Marovsko personaþo tapatybës, t. y. autorius turi omenyje lietuvá ar lenkà, nes lenkais ilgà laikà buvo vadinami abiejø valstybiø gyventojai. Kad G. de Maupassant as turëjo ryðiø su Abiejø Tautø Respublikos veikëjais, abejoniø nekyla. Biografijoje skelbiama, kad raðytojas bendravo su grafo Felikso Nikola Potockio (1845-1921), Austrijos-Vengrijos ambasados ataðë, ðeima Paryþiuje. Grafo tëvas iðvyko ið tëvynës 1830 m. ir nuo to laiko garsëjo prabangiais namais Friedlando aveniu, tad apie Lietuvoje-Lenkijoje vykstanèius neramumus raðytojas galëjo girdëti ið Potockiø salone besirenkanèios publikos, nes tuo laikotarpiu (kaip ir po 1831 m.) á Prancûzijà traukë nemaþai sukilimo baigtimi nusivylusiø þmoniø. Daugelis lietuviø istorikø, tyrinëdami 1863 m. sukilimà, apsiriboja iðimtinai vien gerai þinomais faktais. Skaitant mokslinius darbus kyla klausimas, kodël tyrimo objektais pasirenkami tie patys herojai, ávykiai, problemos? Geriausias to árodymas XIX a. vid. Sankt Peterburge veikusio lituanistinio bûrelio, kuriam priklausë ir istorikas Simonas Daukantas (1793-1864), veikla aiðkinama gana siaurai: lietuvybës puoselëjimu tarpsukiliminiu laikotarpiu daugiausia rûpinosi tik ið Þemaitijos kilæ dvasinës kolegijos tarnautojai, kuriems lietuviø kalba asocijavosi su namø nostalgija. Taèiau bûtina atkreipti dëmesá ir á senosios aristokratijos indëlá. Pavyzdþiui, Pranciðkus Malevskis (1800-1870), Lietuvos Metrikos Senate direktorius, S. Daukanto darbdavys, matydamas ðio pastangas, nukreiptas á tautiðkumo puoselëjimà, galbût sàmoningai suteikë jam galimybæ prisiliesti prie Rusijos archyvuose sukauptø dokumentø ir netiesiogiai demonstravo palankumà jaunajai inteligentijai. Gráþtant prie 1863-øjø sukilimo iðtakø paþymëtina, kad subræsti ekscesui buvo palanki ir politinë Rusijos imperijos situacija. Pralaimëjus Krymo karà bei mirus imperatoriui Nikolajui I (1796-1855), valstybëje ëmë pûsti nauji vëjai. Nikolajus I po 1825 m. dekabristø sukilimo ávedë itin grieþtà tvarkà stiprino cenzûrà, biurokratijà bei autokratijà. Visgi po 1831 m. sukilimo didþioji dalis Lietuvos-Lenkijos administraciniø ir kultûriniø institucijø liko vietiniø gyventojø rankose, ir tai sudarë palankias sàlygas bræsti naujam maiðtui. Imperatoriaus mirtis sukëlë autokratinës-feodalinës valdþios sistemos krizæ ir suþadino apsiðvietusios visuomenës dalies viltá, kad reakcijos ðalyje susilpnës. 1856 m. amþininkai tai apibûdino kaip atðilimo laikotarpá. Neatsitiktinai garsus liberalios biurokratijos ðalininkas kunigaikðtis Dmitrijus Obolenskis (1822-1881), tarnavæs Jûrø ministerijoje, dienoraðtyje raðë: Jie (1856 m.) nors ir ryðkiai skiriasi nuo ankstesniø metø, kaip prieð prasidedant pavasariui bûna dienø, nors dar ir ðaltø, bet jau su pavasariniu dvelksmu, áspëjanèiu apie prasidedantá atðilimà. Tais metais Rusija alsavo laisvai... Naujasis valdovas Aleksandras II (1818-1881) garsëjo humaniðkumu. Ðá bûdo bruoþà puikiai apibudino poeto F. Tutèevo duktë, garsi memuaristë Ana Tutèeva-Aksakova (1829-1889) teigdama, jog progreso nuojauta buvo imperatoriaus ðirdyje. Jam sëdus á sostà, ávyko didþiausi administraciniai, ûkiniai ir politiniai lûþiai, aneksuotas tautas paskatinæ ið naujo kelti laisvës vëliavas. Imperijoje susilpnëjo cenzûra, panaikinti universitetuose ávesti draudimai, nustatytas laisvas pasø iðdavimas (1856-1859 m. iðvykstanèiøjø ið ðalies skaièius iðaugo net keturis kartus), sumaþinta armija ir kt. Ðios permainos leido lengviau atsikvëpti ir laisviau kalbëti. Ir kalbëta visur ministerijose, gatvëse, uþeigose, salonuose. Po mirtino sàstingio, kuriame skendëjo ðalis, iðauðo laikas, kai þodis pavirto realia visuomenine jëga. Vieðumas tapo svarbiausiu stimulu ruoðiantis ateities reformoms. 1856 m. rugpjûtá Aleksandro II karûnacijos proga paskelbta amnestija poliniams kaliniams, t. y. likusiems gyviems dekabristams, petraðevskininkams 1 bei 1831 m. sukilimo dalyviams. Taip ið administracinës bei policijos prieþiûros iðlaisvinta 9 tûkstanèiai þmoniø. Þinoma, nereikia pamirðti, jog 1861 m. panaikinta baudþiava, kurios baigtis baugino dvarininkus (valstybës veikëjas N. Miliutinas manë, kad tæsiama baudþiava per penkiolika ateinanèiø metø iðprovokuotø valstieèiø maiðtus) bei ardë autokratinës valdþios pamatus. Tad nenuostabu, jog staigiø metamorfoziø paveiktoje aplinkoje kilo dar vienas maiðtas. Pavergtos tautos balsai girdisi ir lietuviðkos Giesmës pradþioje, kuri 1861 m. patriotiniø

Tapatumo teritorijos 13 manifestacijø metu giedota Kaune: Diewe kurs musu Karaliste szwenta Per iùgus amêius apsekoj turejej Kur Ja uþùajkiej twirta sawo ranka Sunkieme wargie gialbetie norejej. Priesz ta Aùtoriu szaukiem per maùone Tewiszkia musu sugraêink mums Pone. Pirmoji sukilimo auka Ignaco Drevnovskio bûrys Sausio sukilimo metu. 1863 m. Kletas Koreva pirmoji sukilimo auka Lietuvoje. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. Kleto Juliaus Korevos (1837-1863) pavardë lietuviams þinoma maþiau nei A. Mackevièiaus, Z. Sierakausko ar K. Kalinausko. Ðis asmuo, sukilimo metais pasivadinæs Skirmuntu, á istorijà áëjo kaip pirmoji sukilimo auka jis þuvo dar iki atvykstant Michailui Muravjovui-Korikui (1796-1866). K. Koreva gimë 1837 m. balandþio 25 d. (pagal senàjá kalendoriø) iki ðiø dienø stovinèiame Panevëþiuko dvare (Babtø rajone, netoli Kauno). Jis buvo vyriausias Onufro (1804-1862) ir Konstancijos (mergautinë pavardë Ciðkevièiûtë; 1812-1904) sûnus. Kaip skelbia ðaltiniai, vaikystæ praleido gimtajame dvare ant graþaus Nevëþio kranto gausioje ðeimoje (Korevos augino 16 vaikø), kurioje buvo skiepijamos nacionalinës, patriotinës vertybës. Tai, matyt, vëliau ir lëmë herojiðkà jaunuolio nusiteikimà. 1849-1851 m. K. Koreva lankë Kauno mokyklà, o baigæs jà iðvyko á Sankt Peterburgà, kur ástojo á kadetø korpusà. Ið studijø tuometinëje Rusijos sostinëje laikø iðliko keletas laiðkø namiðkiams. Ðiuose pageltusiuose puslapiuose atsiskleidþia nuoðirdi meilë namams ir tëvynei. Laiðkuose K. Koreva apraðë savo áspûdþius tolimame kraðte, gyvenimà korpuse, mokslo pasiekimus, ávairias ðventes mokykloje ar su bièiuliais. Skøstis tarsi nebuvo kuo, taèiau mintimis vis gráþdavo pas artimuosius á gimtàjà Lietuvà. Pavyzdþiui, nekantriai laukdavo þiniø apie seseris (Antonija Koreva-Goðtautienë (1835-1914) ir Bogumila (Boguslava) Koreva-Ãwirko-Godycki (1850-?) vëliau ákalintos dël dalyvavimo sukilime), dþiaugësi, kad brolis Povilas (1840-1906; dël tos paèios prieþasties iðtremtas á Sibirà) ástojo á Polocko korpusà ir t. t. Uþbaigæs studijas ástojo á miðkininkystës institutà, kuriame tuo metu daugiausia studijavo kariðkiai, ir baigë já su pagyrimu. Kurá laikà dirbo girininku Rusijos gilumoje, taèiau, iðgirdæs apie Lietuvoje vykstanèius neramumus, iðsirûpino vietà Trakø apskrityje, Vilniaus gubernijoje. Dalyvavo garsiojoje Kauno manifestacijoje. Lietuvos provincijø valdymo skyriaus pirmininkas Jokûbas Geiðtoras (1827-1897) atsiminimuose mini, kad, Kauno parapinëje baþnyèioje per Miðias uþ penkis þuvusiuosius renkant labdaringas lëðas, vienas ið dalyvavusiøjø, Mikalojus Akelaitis (1829-1887; vëliau Augustavo vaivadijos komisijos padëjëjas), padëjo ant lëkðtelës savo þiedà ir laikrodá. J. Geiðtoras raðo: Þiedà, kaip jo motinos suvenyrà, iðpirkom ir áteikëm nuo mûsø kaip dvigubà prisiminimà, kurá ðis tuojau pat priëmë. Laikrodá paragino paleisti loterijon, taèiau Onufras Koreva ið Panevëþiuko nupirko visus bilietus, kad tik vyriausiajam sûnui ðá graþuolá (...) laikrodá padovanotø. Ðis sûnus buvo pirmoji sukilimo auka Lietuvoje. Prasidëjus sukilimui þinios apie ávykius Varðuvoje netruko pasiekti Lietuvos. Vienas pirmøjø á kovà stojo K. Koreva. Paskirtas Trakø apskrities kariniu virðininku, vasario mënesá jis subûrë pirmàjá sukilëliø pulkà Jonavos miðkuose. Susidûrimai su carine administracija, cariniø finansø rekvizavimas valsèiuose, valdovo portretø naikinimas, carui prijauèianèiø dvarininkø dvarø deginimas Korevos kovos pradþia. Ruoðdamasis ákurti paviete antràjá pulkà, iðkeliavo á pasirinktà vietà, bet kelyje pateko pasalon ir buvo suimtas. Prisipaþinti neskubëjo, apsimetë Vilniaus miestieèiu Ivanovskiu, taèiau já iðdavë rastas pistoletas, kuriuo taikësi ðauti á pareigûnà, tad uþdarytas á Kauno kalëjimà. Karo teismas, kaip dezertyrà ir valstybës kasos plëðikà, nuteisë suðaudyti. Nuosprendis ávykdytas 1863 m. kovo 21 d. Teigiama, kad pasiþiûrëti pirmosios egzekucijos susirinko didþiulë minia. Visur aidëjo raudos ir dejonës, lydintys pasmerktàjá á mirties vietà. Pasak amþininkø, K. Koreva iki paskutinës akimirkos iðliko dràsus ir ramus. Sargybiniams neleido uþriðti akiø ir, kaip pridera kareiviui, þuvo þvelgdamas mirèiai á akis. Mirë dabartinëje E. Oþeðkienës gatvëje, Þaliakalnio ðlaite, netoli akmeniniø laiptø. Ði vieta ir vëliau bûdavo pasirenkama mirties bausmëms vykdyti. Ten nuo kulkos ar kartuviø þuvo apie 20 sukilëliø, kuriø paskutinis A. Mackevièius. Gaila, taèiau iki ðios dienos K. Korevos atminimas mirties vietoje neáamþintas, juolab kad jis ir po mirties neatrado ramybës. Nuþudyto sukilëlio kûnas buvo ámestas á ðalimais iðkastà duobæ, o kavaleristai ðvieþiai supiltà kapà sulygino su þeme. Pasak Korevø ðeimos legendos, padedama gerø þmoniø, motina kelis kartus bandë surasti ir perlaidoti palaikus Panevëþiuke, taèiau veltui aptikti sûnaus kûno taip ir nepavyko. Viskas, kas liko gedinèiai motinai konfederatka 2, kurià kaþkam ið egzekucijà stebëjusios minios slapèia pavyko paimti ir perduoti ðeimai. 1904 m., mirus Konstancijai Korevai, kepurë buvo ádëta á jos karstà, áprasminant neblëstanèià motinos meilæ. Ne visø maiðtininkø laukë toks likimas. Kauno apskrities archyve saugomas ir sukilëlio Bernardo Jozefovièiaus 1869 m. kovo 30 d. raðytas laiðkas motinai Karolinai Jozefovièienei á Kaunà. Uþ dalyvavimà 1863-iøjø sukilime jis buvo iðtremtas á Sibirà ir atsidûrë Sivakovos kaime, Uþbaikalës apskrityje. Trumpa þinutë kupina nuo ðeimos ir tëvynës atplëðto þmogaus ilgesio beveik kiekvienoje eilutëje kalbama apie namiðkius: Praneðu, kad Aukðèiausiojo Dievo dëka esu geros sveikatos, kurios ir jums ið visos ðirdies linkiu. (...) Kaip ir anksèiau praðau jus raðyti man kuo daþniau, nebûtinai su siuntiniu, nes kiekvienas laiðkelis man bus tartum didþiausias dþiaugsmas; jûs nepamirðote manæs. (...) Linkiu jums visko geriausio ir ðirdingai buèiuoju rankeles, papasakokit, kaip laikosi sesuo Kostiuða bei broliai Kajetonas ir Aleksandras, tikiuosi, visiems paþástamiems paraðysit, kad siunèiu pasveikinimà. Iðtremtiesiems buvo itin svarbu iðlaikyti kuo glaudesnius ryðius su tëvynëje likusiais giminaièiais, nes laiðkai eidavo ilgai. Per tà laikà tremtiniai pasikeisdavo, dvasiðkai sutvirtëdavo darbà su savimi kelionës metu mini ir pats B. Jozefovièius. Vienà laiðkà jis siuntë ið Permës (Uralas), kità gavo jau Tobolske (Vakarø Sibiras), o bûsimus praðë siøsti á Èità (Uþbaikalëje). (Prisiminkime, jog ne taip toli, Nerèinske, kalëjo dekabristai, tarp kuriø galima atrasti dar netyrinëtø sàsajø su Lietuva.) Toliau B. Jozefovièius vaizduoja kasdienybæ: Dabar esu ásikûræs tartum kareivinëse, lauke uþ aukðtos tvoros, neturintis jokio uþsiëmimo, visi, kuriø èia yra daugiau kaip 400, gauna po 11 kapeikø dienai ir nusiperka maisto parduotuvëje. Neþinia, ar B. Jozefovièiui pavyko sugráþti namo, nes daugelis tremtyje taip ir sulaukë gyvenimo pabaigos. Ðásyk visuotinë amnestija nebuvo paskelbta net ir po dvideðimt penkeriø metø, galbût baiminantis, jog gráþusieji vël ims kurstyti sukilimà. XIX a. pab. jau kitokiomis sàlygomis á Sibirà atkeliavæ naujieji revoliucionieriai, socialistai, tremties vietose rado gyvenanèias deportuotas lietuviø ir lenkø ðeimas. Pats Leninas, pietø Sibire praleidæs trejus metus (1897-1900 m.), vëliau prisiminë, kaip ðiltai buvo sutiktas buvusio partizano namuose. Liudininkø pasakojimai Ne vienas 1863 m. sukilimo amþininkas sulaukë laisvos Lietuvos ir noriai dalijosi prisiminimais su lietuviø ir lenkø þurnalistais. Tarpukariu lenkø spauda ragino skaitytojus siøsti prisiminimus, nuotraukas apie Sausio sukilimà, todël vienokio ar kitokio pobûdþio straipsniø galima aptikti ávairiuose leidiniuose. Ádomiø to meto ávykiø detaliø atskleidþia Stefanijos Ùopattos straipsnis lenkø dienraðtyje Chata Rodzinna ( Gimtoji pirkia ) bei lietuviðkoje spaudoje publikuoti knygriðio Ðtimelio Reiso, Katkevièiaus, Jono Maksimovo ir Motiejaus Stankevièiaus pasakojimai. Nukelta á 14 p. 1 Petraðevskininkai rusø literatûrinis-diskusinis bûrelis, telkæs paþangiai màstanèiuosius (pvz., jam priklausë ir raðytojas Fiodoras Dostojevskis). Jiems vadovavo M. Petraðevskis. Iðsklaidytas 1849 m. 2 Konfederatka ketursmailë kepurë, naudota ávairiuose lenkø kariuomenës daliniuose. Toká pavadinimà gavo dël XVIII a. Baro konfederacijos nariø dëvëtø kepuriø.

14 Tapatumo teritorijos Sausio sukilimas: dalyviai ir liudininkai Besimeldþiantys sukilëliai. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas. Atkelta ið 13 p. S. Ùopatta, uþaugusi Uþusaliø dvare, trys mylios nuo Kauno, tarp Karmëlavos ir Turþënø, apraðë ten vykusá sukilëliø bei caro armijos susidûrimà. Svarbu paþymëti, kad bûtent prieð ðias kautynes, pasitraukæs ið Uþusaliø dvaro, á nelaisvæ pateko K. Koreva, taèiau apie já S. Ùopatta neuþsimena. Ji mini, kad dar prieð mûðá apylinkëse buvo girdëti apie siautëjanèius maiðtininkus, kurie vienà dienà, atvykæ prie dvaro, Rusijos ástatymus paskelbë negaliojanèiais. Pagal ðaltinius tai turëjo bûti kovo 2 (14) d., kai Karsakø dvarininko Edmundo Kuèevskio (1835-?) vadovaujamas bûrys atvyko á Uþusalius. Dvaro savininkas J. Akas, prijautæs sukilëliams, paraðë þemës perdavimo valstieèiams aktà, taèiau ðiems juo pasinaudoti neteko, nes netrukus atjojo rusø pëstininkø kuopa ir kazokø dalinys. Maiðtininkus áspëjo dvaro valdytojas Radvilavièius (vëliau pats teistas), nuvedæs juos miðkan. Ten, netoli dvaro, ir ávyko kautynës, pasibaigusios maiðtininkø nenaudai. Þuvo penki sukilëliai, kiti buvo suimti arba paspruko. Pasak S. Ùopattos, vienas suþeistas maiðtininkas persirengë moteriðkais drabuþiais ir ðitaip iðsigelbëjo. Suimtas ir vadas E. Kuèevskis, kuriam skirta 12 metø katorgos. Pasibaigus grumtynëms rusø vadas leido kazokams pasilinksminti. Ðtai kà toliau raðo liudininkë: Nëra sunku ásivaizduoti, kas dëjosi, kai barbarai tuètuojau puolë plëðti. Jie netgi ëmë kabinëtis prie jaunø moterø. Tai matydama vyriausia autorës sesuo priëjo prie pulkininko ir prancûziðkai papraðë pagalbos. Suþavëtas merginos dràsos arba norëdamas pasirodyti kilniaðirdis ðis davë leidimà moterims persikelti á Kaunà. Mano dëdë (dvaro savininkas aut. past.) buvo ákalintas, o vëliau iðtremtas á Sibirà, o dvaras su visu turtu konfiskuotas. Mano brolis taip pat buvo iðtremtas, prikaustytas prie veþimo, kuriame netrukus mirë. Taèiau ir apsigyvenus Kaune niekas nesikeitë. Gana trumpai ðiuose atsiminimuose blyksteli A. Mackevièiaus mirtis. Þemaièiø vadas pakartas netoli S. Ùopattos namø ir, kai buvo vedamas, aplinkiniai langai lûþo nuo smalsuoliø. Kazokai jojo priekyje; vienas jø prijojo prie mûsø lango ir trenkë rimbu á langinæ, uþdarydamas visgi per plyðá matëme, kaip narsuolis be kepurës ëjo visus laimindamas. Ádomu, jog A. Mackevièiaus egzekucijà liudininkai pateikë skirtingai. Ðtai Ð. Reisas teigë, kad kunigas prieð mirtá papraðë parûkyti ir ðá norà kazokai iðpildæ. O M. Stankevièius pasakojo taip: Þmonës kalbëjo, kad tarp jø (suimtøjø aut. past.) yra sukilëliø vadas, generolas Mackevièius. Bet smalsuoliai jo ið sukilëliø bûrio iðsikirti negalëjo, nes Mackevièius vilkëjo civiliniais drabuþiais. Matëme, (...) kaip prie kartuviø privedë apie 30 metø amþiaus liesà, aukðtà vyrà (Ð. Reisas mini já buvus juodais ûsais ir neskusta barzda aut. past.). Þmoniø bûryje pasigirdo ðûksniai: Mackevièius! Mackevièius! Kaip ir K. Korevai, kazokai A. Mackevièiui akiø neuþriðo. Jo mirtis sutraukë didþiules minias, nors rusai ir draudë prisiartinti prie vietos, kur stovëjo kartuvës. Amþininkai sutinka tik dël vieno Kaunas 1863 m. buvo grieþtai saugoma zona. Jame, anot liudijimø, stovëjo 3-9 kalëjimai. Reisas pasakojo: Pirmasis buvo Ukmergës gatvës plente, netoli Þemaièiø gatvës. (...) Antras (...) Kanto gatvëje, prie Nemuno, kur dabar yra ugniagesiø rûmai. (...) Treèias, (...) dabartinis, Mickevièiaus gatvëj. Kai prasidëjo sukilimas, tai Kauno senamiestyje paprasti namai irgi buvo paversti kalëjimais. Vienas (...) buvo skirtas Seimo gatvëje, dabartiniuose Mergaièiø gimnazijos rûmuose, (...) antrasis Daukðos ir Vilniaus gatviø sankryþoje, kur anksèiau buvo Faino popieriaus krautuvë. Dera paminëti, jog pastarajame po sukilimo ásikûrë garsus milijonierius Vasilijus Zacharovas, nes vietiniai vengë á já keltis dël niûrios praeities. Dar vienas kalëjimas Laisvës al. Nr. 36 (dabar Nr. 54) kieme, ávardytas seniausiu alëjos statiniu, kuriame sukilimo metu veikë vieno rusø pulko ðtabas ir buvo teisiami maiðtininkai (nugriautas 1939 m.). Reisas ir Katkevièius pasakojo, jog apie egzekucijas praneðdavo bûgnø gausmas, o þuvø turguje gaisrinës veþimu atveþtus maiðtininkus ant juodai daþytos skrynios, kurià tuomet visi vadino eðafotu, plakdavo rykðtëmis. Visgi sukilëliø nuotaikos iðliko pakilios. Kalbëta, kad senamiestyje esanèiame kalëjime suimtieji pro langus mëtydavo vaikams monetas, praðydami nupirkti tabako. Bûta ir linksmesniø istorijø. S. Ùopatta pasakoja apie dviejø kunigø, Stakino ir Zafkevièiaus, pabëgimà. Tai ávyko Didájá Ketvirtadiená, iðkart po Miðiø, kai kunigai, persirengæ þvejais, stebint liudininkams, sëdo valtin ir iðplaukë þemyn Nemunu. Po dviejø mënesiø policija gavo laiðkà ið kunigo Stakino su padëka, kad ði leidusi jam iðvykti á Amerikà. Tuose paèiuose atsiminimuose randame ir pabëgimo prieþastá. Kunigà Stakinà valdþios institucijoms apskundë davatka, kuri per iðpaþintá prisipaþino norinti priimti staèiatikybæ ir iðtekëti uþ ruso. Natûralu, kad kunigas Stakinas, kaip katalikiðkø sielø ganytojas, nepritarë ðiam ketinimui, todël ir nusipelnë bausmës... 1863 m. sukilimas paliko kruvinà pëdsakà mûsø ðalies istorijoje pasiglemþë ðimtus gyvybiø, skaudþiai suþalojo tautos dvasià, bet vilties atkurti SAVO valstybæ taip ir neuþgesino. Tai patvirtina ir Kaune skambëjusi Giesmë skelbë: Sugraêink mumis senowes twirtibe / Duok gausus wajsius maùoningas Tewe... Namas Kaune, kuriame 1863 m. sukilimo metu laikyti sukilëliai. Autoriaus nuotrauka.

Tapatumo teritorijos 15 Gediminas JANKAUSKAS Tarpukario Kauno kino teatrai Kino teatras Oaza, tarpukariu turëjæs gana prastà reputacijà. Moderniame gyvenime kinematografas turi daug reikðmës, daugiau, negu vienas kitas mano. Daugeliu atvejø geras kinematografas konkuruoja su dramos teatru. Be to, jis plaèiajai publikai yra prieinamesnis negu teatras. Ir áëjimas yra pigesnis, ir laiko maþiau reikia, ir su rûbais maþiau rûpesèiø. Nenuostabu, kad kinematografuose daþnai galima sutikti teatro artistø, ministeriø, menininkø ir ðiaip jau gyvenimo pirmose eilëse besisukinanèiø asmenø. Vieni eina á kinematografus þiûrëti visokiø sensacijø, ávairiø psichologiniø ir technikiniø triukø; kiti mëgsta graþius vaizdus, graþias artistes ir artistus ir patá graþø filmos pastatymà; vël visa eilë ateina erotikos stimulø patenkinti, pasigërëti naujausiomis madomis, graþiai pasiûtais rûbais. Þodþiu, daugeliu atveju kinematografas yra ir teatras, ir visokeriopo auklëjimosi mokykla. Tiesa, yra nemaþa filmø, kurios spekuliuoja nesveikos erotikos jautuliais ir todël negali bûti pavadintos teigiamomis ir visuomeniniu atþvilgiu girtinomis. Bet ne apie tai noriu kalbëti. Ðá kartà noriu tarti keletà þodþiø dël mûsø kinø árengimo ir jø techniðkos pusës. Kinas yra vieðo pobûdþio troba, skirta platesnei publikai. Kaipo toksai jis turi atatikti tam tikrus reikalavimus, kuriø pirmiausi yra saugumas ir higiena. Reikia, kad á kinà atëjæs ne tik filma pasigërëtø, bet kad ir daugiau ar maþiau pailsëtø. Deja, to negalima laukti mûsø senesniuose kinuose, kur nëra geros ventiliacijos, nëra kiekvienai vieðai vietai reikalingiausiø átaisymø, kurie kiekviename kultûringame mieste yra bûtini, maþa ðviesos pertraukø metu, troðkus oras, apdulkëjusios, apðepusios sienos ir nepatogûs áëjimai. Kinematografas yra svarbi ástaiga. Reikia, kad ir jo árengimas nebûtø primityvus, bet kad sektø gyvenimo paþangà. Todël senieji Kauno primityviðkai árengti kinai turës arba persitvarkyti, arba iðnykti. Ðalia naujøjø jie mûsø laikinajai sostinei daro gëdà. Taip prieð aðtuonis deðimtmeèius Kaune leidþiamame þurnale Kino naujienos aktualiame straipsnyje Apie Kauno kinematografus raðë J. Vikingo slapyvardá pasirinkæs jo redaktorius Vytautas Alseika. Jis prisigalvojo daug slapyvardþiø, nes norëjo sudaryti áspûdá, kad turi uþtektinai bendradarbiø, nors dël lëðø stokos didesnæ Kino naujienø turinio dalá rengë vienas. Pirmasis Kino naujienø numeris iðëjo 1931 m. spalio 23 d., praëjus vos septynioms savaitëms po to, kai, ástojæs á Vytauto Didþiojo universitetà studijuoti teisæ, V. Alseika apsigyveno Kaune. Antraðtëje leidinys charakterizuojamas kaip Savaitinis iliustruotas kino mëgëjø organas. Savo idëjà V. Alseika aiðkino taip: Buvau ásitikinæs, kad Lietuvoje yra tûkstanèiai kino gerbëjø, tai negi tûkstanèio egzemplioriø neiðpirks? Ið anksto triumfavau, kad iðlaidos bus padengtos, o apie pelnà negalvojau. (...) reikëjo pinigø ar bent vekselio. Motina apsiëmë vekselius pasiraðyti. 1 Jau pirmajame Kino naujienø numeryje atsirado skyreliai, kurie tapo nuolatiniai. Ðis bei tas þinuèiø ið kino pasaulio rubrika, kartais pateikianti ir pikantiðkesnës informacijos. Trumpø naujienø pluoðtelis vadinosi Þinios ið filmo pasaulio. Skaitytojø smalsumà tenkino skyrelis Ar þinote, kad..? (jame daþniausiai bûdavo karðta naujiena ar pikantiðkas faktas ið aktoriø gyvenimo) bei skiltis Kas su kuo..? (arba Amerikos filmo þvaigþdþiø vedybos ir persiskyrimai ). Repertuaras buvo aptariamas skyrelyje Kauno kino teatrø apþvalga. Medþiaga grupuojama pagal pagrindinius kino teatrus: Forum, Metropolitain, Kapitol, A. T., Triumf, Odeon. Straipsnyje apie tarpukario Kauno kino teatrus bus nemaþai informacijos ir ið Kino naujienø, ir ið kitø anuometiniø Lietuvos periodiniø leidiniø. Citatø kalba netaisyta. Nukelta á 16 p.

16 Tapatumo teritorijos Tarpukario Kauno kino teatrai Atkelta ið 15 p. Svarbiausi kino teatrai Laisvës alëjoje Tarpukario Kaunas paveldëjo kelis kino teatrus, veikusius iki Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo. Ðie pirmieji ákurti anksèiau statytuose namuose, vëliau pritaikytuose kino reikmëms. Vëliau kino teatrai projektuoti ir statyti atsiþvelgiant á filmø rodymo specifikà, kad atitiktø standartinius technologinius reikalavimus. Kai kuriuos anksèiau veikusius teko uþdaryti, kai buvo iðleistas ásakas, draudþiantis kino sales rengti antruose pastatø aukðtuose. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausi kino teatrai buvo iðsidëstæ Laisvës alëjoje, dar keli veikë Laikinosios sostinës priemiestyje, Ðanèiuose. Vëliau kino teatrai (anuomet jie vadinti kinematografais) vienas po kito ëmë kurtis Þaliakalnyje (1928 m. Palladium, vëliau pervadintas Banga, 1932 m. Hollywood, 1936 m. Daina, 1939 m. gruodþio 31 d. Auðra, 1940 m. Pasaka ), atsirado jø ir Vilijampolëje (nuo 1916 m. Union, nuo 1935 m. Lituanica ). Savo kino teatrà turëjo ir Aukðtoji Panemunë Auðrà (nuo 1928 m., savininkas Leiba Naimarkas). Moderniausiai árengtø kino saliø gausa Laisvës alëjoje visai netrukdë jø savininkø verslui, nes dauguma tarpukario Kauno kino teatrø turëjo nuolatinæ þiûrovø auditorijà, savità repertuarinæ politikà, kurià padëjo vykdyti kino filmø nuomojimo kontoros (jos arba atstovavo stambiausioms uþsienio kino kompanijoms, arba tarpininkavo derybose dël naujausiø kino juostø nuomos). Kai kurioms kino filmø nuomojimo kontoroms tiesiogiai priklausë vienas ar keli kino teatrai, taèiau kiekvienos kino salës savininkas savo repertuarà sudarydavo individualiai. Aiðku, bûta ir bankrotø, ir konkurencinës kovos aukø. Antai vietoj Olimpo ásikûrusio nedidelio kino teatro Rambynas (vëliau, pasikeitus savininkui, pervadintas A. T. ) bankrotà, be kitø prieþasèiø, sàlygojo ir tai, kad kaimynystëje duris atvërë didelis, modernus kino teatras Metropolitain. Seniausiu kino teatru Kaune laikomas dabartiniø Apygardos teismo rûmø pastate 1905 m. ákurtas Bovi. Pirmasis tarpukario Kaune ásteigtas kino teatras ásikûrë adresu Laisvës al. 58, buvusiame Vitkind-Rabinovièiø name (dabartiniame Laisvës al. 82 name, kuriame yra SEB bankas). Nuo 1919 m. balandþio iki 1931 m. èia veikë kino teatras Palas. Pirmasis tarpukario Kaune specialiai kino rodymo reikmëms skirtas kino teatras vadinosi Odeon, 1925 m. pabaigoje árengtas pagal J. Saleneko projektà, o po 1935 m. ávykdytos rekonstrukcijos pavadintas Glorija (dabar ðiame name jau daug deðimtmeèiø ne tik maþuosius þiûrovus dþiugina Kauno valstybinis lëliø teatras). Odeon ( Glorijà ) jau galima laikyti moderniu tiek dël jo anuometinës techninës árangos, tiek dël repertuaro politikos ir reklamos periodiniuose spaudos leidiniuose bei patogios þiûrovams kino salës. Apie tokius patogumus ir estetiðkà aplinkà, kokia buvo Glorijoje bei vëliau statytuose kino teatruose Metropolitain (1929 m. Laisvës al. 41A, dabar pastato likuèiai uþ Valstybinio akademinio dramos teatro), Forum (1931 m. Laisvës al. 32, dabar 46A), Kapitol (1931 m., Laisvës al. 22, dabar pastatas su buvusio kino teatro Kanklës iðkaba), Daina (1936 m., Ukmergës pl. 42, dabar Savanoriø pr. 74), Auðra (1939 m. Auðros g. 14A, dabar 18), Pasaka (1940 m., dabar èia veikia laisvalaikio klubas Nautilus ), Romuva (1940 m., Laisvës al. 36, dabar 54), kitiems tarpukario Kauno kino teatrams liko tik pasvajoti. Kai kurie jø neturëjo net elementariø patogumø (pvz., Banga, Aukðtaièiø g. 5, dabar 9), o Studentø techninës draugijos kino filmø demonstravimo salë S.T.D. (Gedimino g. 36, dabar 40A), dienà virstanti paprasèiausia studentø valgykla, neturëjo net bilietø kasos ir vestibiulio. Prie moderniø kino teatrø negalima priskirti ir nuo 1932 m. veikusio Hollywoodo (Ukmergës pl. 103, dabar Savanoriø pr. 137) bei 1930-1931 m. Laisvës al. 39 (maþdaug dabartinio Laisvës al. 69 pastato vietoje veikusio Rambyno, vëliau pervadinto A. T. (bankrutavo). 1922 m. Kaune veikë penki stacionarûs kino teatrai. 1940-aisiais jø skaièius iðaugo iki septyniolikos (neáskaitant saliø, kuriose filmai demonstruoti neperiodiðkai arba lauko sàlygomis). 1939 m. Kaune buvo ðeðiolika kino teatrø, bet tada nustojo veikæs Dailës kino teatras, o 1940-aisiais atidaryti du nauji. Kino cenzûra Lietuvoje Patá seniausià kino cenzûros atvejá knygoje Kinas Lietuvoje apraðo Vytautas Mikalauskas. 1907 m. kovà rusø kalba leidþiamas laikraðtis Morskaja volna ( Jûros banga ) su skaitytojais pasidalijo dideliu rûpesèiu: Karo manieþe veikia teatras Iliuzija. Þemesnio rango kariðkiams rodomi gyvosios fotografijos paveikslai. Paaiðkëjo, kad laisvalaikiu uþ specialø atlyginimà (50 kapeikø nuo þmogaus), surinkus bent 6 rublius, ðiame teatre galima pamatyti ir neðvaraus pornografinio turinio paveikslø. Jeigu teatro administracijos veikla nebus kontroliuojama, niekas negarantuos, kad panaðiais paveikslais nebus tvirkinami þemesniojo rango kariðkiai. 2 Valdþia gana greitai sureagavo á ðá pavojaus signalà. Jau 1908 m. laikraðtyje Vilenskaja þizn ( Vilniaus gyvenimas ) þinutëje Kinematografø cenzûra raðoma: Negalima leisti demonstruoti paveikslø, prieðtaraujanèiø dorovei ir padorumui, iðjuokianèiø ðventus dalykus, þadinanèiø maiðtà arba kitus nusikalstamus veiksmus, ir pagaliau, tø paveikslø, kurie pripaþinti nepageidaujamais vietos sàlygomis. Formuluotë apie nepageidaujamus vietos sàlygomis filmus buvo labai laisvai interpretuojama. Netrûko ir kurioziðkø atvejø. Ðtai, pavyzdþiui, Panevëþio ispravnikas (apskrities policijos virðininkas) Paðkovskis 1913 m. savo mieste uþdraudë demonstruoti Þydës tragedijà, nors ðis filmas jau buvo rodytas daugelyje Kauno gubernijos kino teatrø. Tais paèiais metais Vilniaus policmeisteris (policijos virðininkas) iðleido toká ásakà: Kadangi Vilniaus kinematografuose vieðai demonstruojami paveikslai ið nusikaltëliø pasaulio (...) yra vaizdinga to pasaulio nariams mokomoji priemonë, skatinanti juos tobulinti savus nusikaltimo metodus (...), laikau bûtinybe ásakyti uþdrausti tokios rûðies filmø demonstravimà ateityje. 3 Pirmà kartà kino teatrø nuostatai sudaryti 1911 m. Juos parengë speciali komisija. Nuo ðiol filmø likimas priklausë nuo kiekvieno miesto valdininko malonës. Juos galëjo uþdrausti gubernatorius, vicegubernatorius, policmeisteris arba ispravnikas. Kartais vietos valdþiai uþkliûdavo ne tik filmai, bet ir seansø metu atliekama muzika. Pavyzdþiui, Vilniaus policmeisteris 1913 m. ásakë tas vietas, kur rodomos pamaldos ar laidotuviø

Tapatumo teritorijos 17 Dabartinio dramos teatro kieme tarpukariu stovëjo kino teatras Metropolitain. procesijos, rodyti visiðkoje tyloje. Kaip vykdomas ðis ásakymas, privalëjo sekti pristavai (policijos virðininkai). Paskelbus Nepriklausomybæ, cenzûros atvejø nesumaþëjo. Ðtai 1930 spalio mën. 25 d. Kauno miesto ir apskrities virðininkas V. Sidoravièius paskelbia Privalomà ásakymà filmø demonstravimo reikalu, kurá sudaro penki punktai: 1. Vieðai demonstruoti galima tik tokias filmas, kurios ið anksto yra mano perþiûrëtos ir joms rodyti gautas mano leidimas. 2. Mano duotasai leidimas filmai demonstruoti policijos atstovui pareikalavus turi bûti jam rodomas. Metropolitain savininkë Ch. Kupricienë prie paradinio kino teatro áëjimo (apie 1931 m.). 3. Filmos demonstravimas gali ávykti tik tais pavadinimais ir paraðais, kaip buvo man praneðta ir leista. 4. Filmø paraðai turi bûti taisyklinga lietuviø kalba ir iðskaitomai iðdëstyti. Kitomis kalbomis paraðai leidþiama dëti, bet tik po lietuviø kalbos paraðø. 5. Draudþiama leisti á kinematografus jaunesnius kaip 17 metø be tëvø, globëjø arba rûpintojø asmeninës prieþiûros, iðskyrus tuos atsitikimus, kuomet filma yra leista vaikams rodyti. Pirmøjø Nepriklausomybës metø kino repertuaras 1918 m. vasario 16-àjà paskelbus Lietuvos Nepriklausomybæ, jaunai Respublikai, nualintai karo ir vokieèiø okupacijos, trûko lëðø svarbiausioms valstybinëms problemoms spræsti. Todël apie nacionalinio kino kûrimà dar ilgai negalëjo bûti në kalbos. Kurá laikà ðalies ekranuose demonstruoti carinëje Rusijoje sukurti filmai. Ypaè populiarios buvo melodramos su nebyliojo kino þvaigþde Vera Cholodnaja (lietuviðkose reklamose vadinta Ðaltàja Vera): Gyvenimas uþ gyvenimà, Brangiosios meilës pasaka ( Tylëk, nuliûdime, tylëk ). Þiûrovai mielai lankë ir Auksinës serijos filmus, kuriuose atsispindëjo rusø literatûros ir romansø siuþetai: Negeisk savo artimo moteries, Að ir mano sàþinë, Dël Dievo, padëkite jai. Bet greitai rusiðkus filmus pakeitë plaèiu srautu plûstelëjusi Holivudo produkcija. Pradþioje dominavo kriminalinës tematikos filmai ( Niujorko paslaptys, Paslaptingoji þmogþudystë, Pasileidusios moters kerðtas ). Vëliau padaugëjo dramø ir nepaprastai linksmø komedijø, kuriose, anot S. Kymantaitës-Èiurlionienës, visi bëga, vejasi, griûna, keliasi, kraiposi, vaiposi, muðinëja kits kitam á veidus (bûtinai) ir vël vejasi ir muðasi 4. Melodramø tematikà taikliai apibûdina kino apþvalgininkas I. Lapienis: Rodomi ávairiø ðaliø turtuoliø iðdykavimai: kaip jie ið didelio sotumo siunta, kaip paleistuvauja... Ir ko ten nepamatysi: pusnuoges moteris, cilindruotus iðtvirkëlius, girtavimus, slaptas ir vieðas paleistuvystes ir t. t. 5 Filmø pavadinimai iðkalbingi: Ydø ir iðtvirkimo pasaulis, Ðiø dienø Sodoma ir Gomora, Gatvës mergina, Nuoga moteris... Neapsikentæ dorovës sergëtojai kaip ámanydami ëmë prieðintis tokiam repertuarui. Ávairiø ideologiniø krypèiø laikraðèiuose ir þurnaluose pasklido susirûpinimo kupini straipsniai. 1923 m. spaudoje pasirodë atsiðaukimas: Visuomene, Valdþios ir Tautos atstovai, atsigodykite! 6 Jame nurodoma, jog ekranus uþtvindæ filmai jaunimui daro nepataisomà dvasinæ þalà. Atsiðaukimà pasiraðë daugelis þymiø visuomenës veikëjø, profesoriø. O Adomas Jakðtas (Dambrauskas), konstatuodamas, kad filmai þiûrovo psichikà nuodija labiau negu alkoholis ir nikotinas, siûlë sukurti antikinematografininkø ( kino nelankytojø ) draugijà, kurios nariai patys á kinà neitø ir kitus ragintø taip elgtis. Þinoma, tarp menkavertës komercinës kino produkcijos pasitaikydavo ir vertingø kûriniø. Paminëtini á Prancûzijà ið bolðevikinës Rusijos pabëgusio buvusio kaunieèio Vladislavo Starevièiaus originalûs animaciniai filmai Varlës reikalauja sau karaliaus ir Lakðtingalos romanas (1924 m. pavasará rodyti Kauno Oazoje ), þymaus amerikieèiø dokumentinio kino reþisieriaus Roberto Flaherty o Nanukas ið ðiaurës (1924 m. vieðëjæs Kauno Palase ), vokieèiø reþisieriaus Roberto Wiene o ekspresionistinio kino ðedevras Daktaro Kaligario kabinetas (1921 m. rodytas Palase ), amerikietiðkos Charlie o Chaplino komedijos, nuotykiø filmai su Douglasu Fairbanksu. Geriausias Forumas Baigiantis treèiajam deðimtmeèiui paaiðkëjo akivaizdus kino teatrø lyderis. Juo pripaþintas Laisvës alëjoje duris atvëræs Forum. Praëjus vos metams po jo atidarymo þurnale Kino naujienos (1931 m. spalio 23 d., Nr. 1) raðoma: Tik pernai metais pastatytas kino teatras greitai ásigijo kaunieèiø simpatijas. Kodël? Pabandysime á tai atsakyti. Pirma iðorinë ir vidujinë iðvaizda, atitinkanti visiems moderniðko kino reikalavimus. Erdvi, gerai ventiliuojama salë, apðviesta ne perdaug ryðkia ðviesa. Bene geriausias Kaune Licht-ton aparatas. Kino lankytojams vietas parodanèios grakðèios, vienodai aprëdytos bilietininkës (visos, berods, lietuvaitës, ko apie kitas Kauno kino teatrø bilietininkes negalima bûtø pasakyti). Visa tai, manome, publikos neatstumia, bet, prieðingai, patraukia. Antras dalykas, tai Forum repertuaras. Kino teatrui ásikûrus pradëta rodyti geriausi Amerikos ir Europos filmai. Tos krypties Forum laikosi ir dabar. Uþteks èia paminëti tokius Forum pastatytus ðedevrus, kaip Vakarø fronte nieko naujo, Marokko ar Meilës paradas (1930-1 m. sezonas) ir Monte Carlo, Iðgëdintosios sûnus ar Meilës valso sûkuryje ðio sezono pradþioje ëjusius. Be to, kino teatras Forum pirmas Lietuvoj parodë geriausià (po Èaplino) pasaulio artistà Morisà Chevalier. Kaip matome, Forumo repertuaras labai vertingas. Kino direkcijai tenka palinkëti ir toliau eiti tàja paèia kryptimi. Ðiam pagyrimui antrina ir Diena : Ið pasikalbëjimø su kino teatro direkcija aiðkiai matosi, kad ðio teatro tikslas ne tiek bizniðkas, kiek grynai meninis. Teatras þada visuomenei duoti geriausius pasaulinës kinematografijos ðedevrus ir juos rodyti publikai uþ kiek galint þemesnæ kainà. Muzikos srityje kino teatras greitu laiku duos Kaunui didelæ naujienà: statoma viena ið geriausiø ton (garsinio kino G. J.) aparatûra Kliauk-film. Toksai aparatas teatro direkcijai kainuoja virð 60 tûkstanèiø litø. Iki ðiolei teatre laike seansø grieþia simfoninis orkestras, susidedàs ið 10-ties parinkto sastato. 7 Palaimino kunigas Juozas Tumas Prie Forumo populiarinimo, be jokios abejonës, prisidëjo ir didelá autoritetà turëjæs kunigas Juozas Tumas-Vaiþgantas. Jis net paðventino ðá kino teatrà ir ta proga jo erdvioje fojë pasakë vaizdingø palyginimø nestokojusià emocingà kalbà, tuoj pat paskelbtà Naujojoje Romuvoje. Spausdiname jà netrumpindami. Prieð palaimindamas tà naujà trobesá ir darbà, kurs èia bus dirbamas, turiu prisipaþinti, kad buvo svyruojama, ar dëti savo antspaudà ámonei, kuri mûsø kraðte dar nëra laimëjusi doros apaðtalavimo vardo. Ir jei buvo pritarta, tai daugiau pasikliaujant Jûsø, Gerbiamieji Iniciatoriai, þinomu katalikiðku nusistatymu ir Jûsø gerais norais. Vadinas, uþ bûsimà kinematografo Forum veikimà Jûs bûsite atsakingi ne tik valstybës cenzûrai, bet ir tai vyresnybei, kuri Jumis patikëjo. Neduok Dieve, kad uþsiviltume! Ir èia susirinkusi graþi publika, manau, laukia ið Forum neðlykðèiø sensacijø: jø gana duoda jau esamieji daugingi kinematografai, bet ko nauja, ko sveika dvasiai, kas auklëja ir stato, ne kas tvirkina ir griauna. Èia susirinko ne jûsø konkurentai, bet ið ðirdies Jums palankûs; visi vëlydami, kad Forumas ásigalëtø turtais. Nukelta á 18 p.

18 Tapatumo teritorijos Tarpukario Kauno kino teatrai Atkelta ið 17 p. Ir lyg sakyte sako: uþdirbama ne vien ðlykðtynëmis prekiaujant. Jei duosite tikrojo meno ir groþio, publika tai iðvys, mielai Forumà lankys, juo dþiaugsis patys, reklamuos kitiems ir didins Jûsø pajamas. Aèiû Dievui, negi ið vienø iðkrypëliø susidaro mûsø visuomenë: kûnu ir dvasia supuvëliø, sensualistø, kokainistø, alkoholikø ir kitaip save narkotizuojanèiø tëra maþoji dalis, dauguma þmonës normalûs, kuriems nereikia aðtriø priemoniø susijaudinti. Tai ir pamëginkite pirkliauti tikrosiomis vertenybëmis. Að esu tikras, kad ir materialiðkai bus Jums naudingiau, ne tik moraliðkai. Gerbiamieji! Susimildami nevarginkite mûsø tautos tuðèiomis, jei ir ne ðlykðèiomis sensacijomis! Atsidëjæ rinkitës filmas mokslo, gamtos, pasakos, garsiøjø veikalø temomis, kad bûtø turininga, kad pamatæ turëtø ko ir namo sugráþæ pasakyti. Patys rinkitës, kaip subrendæ, nusimanà þmonës, nelaukdami, kad Jus mokytø tie, kurie maþiau iðmano, o pastatyti sekti tvarkà. Að kalbu apie policinæ filmø cenzûrà. Mes pykstame uþ cenzûrà ant valdþios, o patys esame kalti. Argi kalti auklëtojai, kad jie seka maþvaikius, kurie dar nepavaikðèioja tvirtom kojom, kurie sergsti, kad jie sau nosies nesumuðtø? Jei mes nebe maþvaikiai, jei patys pavaikðèiojam, kitø nebenusitverdami, tai elkimës taip, kad cenzûrai nebûtø ko su mumis veikti. Að manau, kad nëra didesnio uþgavimo, kaip kad policininkas atëjæs ásako nusiðluostyt nosá. Bûkime patys valyvi, tai niekas neuþgaus. Jûs, savo darbo specialistai, gera ir bloga toje ðakoje matæ, galëtumëte ir turëtumëte kitus mokyti, ne kiti Jus. Reikia pradëti auklëti visuomenæ, kad ji pati pagaliau sugebëtø ir kitur cenzûruoti jai tiekiamas pramogas. Buvo gi atsitikimø ir pas mus, kad publika drabstë nekaltà ekranà, kam ant jo rodoma tai, kas nedera. Buvo tai daroma tautiðkais motyvais, o turëtø bûti daroma ir moraliðkais motyvais. Bus sveika publikai kinematografai su tvirkinimais prie jos neprieis. Taip tatai, Gerbiamieji Forumo vedëjai, visuomenës sveikatos ir savo paèiø naudos dabodami, pasiimkite savo uþdaviniu misionieriauti kultûrà, pagrástà krikðèioniðka dorybe. Jûsø Asmens lyg laidoja, kad taip bus, ir drástø Jûsø pradëtàjá darbà laiminti. Padëk, Dieve! 8 Paskutinis valdþios þingsnis Kino teatras Pasaka buvo vienas moderniausiø 5-ojo deðimtmeèio Kaune. Kadangi spaudoje daþnai pasirodydavo straipsniai ar net feljetonai apie prastà kai kuriø kino teatrø bûklæ, valdþia pagaliau ëmësi ðio reikalo ir 1940 m. geguþæ parengë Kino teatrams statyti, árengti ir veikti taisykles. Jose smulkiai suraðyta, kaip turi atrodyti filmams rodyti skirti trobesiai, jø vidaus áranga, saugos ir prieðgaisriniai reikalavimai, reglamentuoti administraciniai kino teatro darbuotojø veiksmai, kad lankytojams bûtø patogu. Apibrëþtos ir þiûrovø mandagaus elgesio taisyklës ( laukiamuosiuose kambariuose ir salëje negalima triukðmauti, ðvilpauti, ðûkauti, garsiai kalbëti ir vaidytis. Lankytojai turi þiûrëti ðvaros, nemëtyti ant grindø maisto liekanø, papirosø nuorûkø, nespjaudyti ir t. t. Lankytojai kino teatre turi nusiimti kepures ir skrybëles ir neturi grûstis ). Paskirtas miesto ar apskrities gydytojas turi kontroliuoti, kad kinuose nebûtø parazitø. Neliko pamirðti ir cenzûros reikalavimus budriai sergintys prievaizdai. Jiems skirtas ðis taisykliø punktas: Pirmoje ir antroje kino teatro eilëje bei balkone turi bûti palikta po vienà vietà policijos tarnautojams, kuriems pavesta kino teatrai priþiûrëti. Vietas parenka policijos vadas. Këdës atramoje uþraðoma Policija 9. Ðios taisyklës paskelbtos 1940 m. geguþës 25-àjà ir nuo tos dienos ásigaliojo. Tik buvo aktualios vos mënesá. Nes greitai prie Nemuno kitas iðauðo jau rytas, ir viskas pasikeitë. Bet tai jau visai kita istorija. 1 Pipinytë, Þ. Kino þurnalisto keliu. 7 meno dienos, 1996 vasario 9, p. 1, 4. 2 Morskaja volna. 1907 m. kovo 31 d. 3 Mikalauskas, V. Kinas Lietuvoje. Margi raðtai, 1999, p. 84. 4 Èiurlionienë-Kymantaitë, S. Kinematografas ir mûsø kariuomenës ðvietimas. Mûsø þinynas, 1921. T. 1, p. 141. 5 Lapienis I. Kinematografas. Tëvynës sargas, 1926 birþelio 13 d. 6 Lietuva. 1923, lapkrièio 8 d. 7 Diena. 1931, sausio 4 d., Nr. 1, p. 8. 8 Naujoji Romuva. 1931, sausio 11 d., Nr. 2, p. 56. 9 Lietuvos þinios. 1940 m. geguþës 28 d., Nr. 118, p. 6. Kino teatras Palas pirmasis tarpukario kino teatras Laisvës alëjoje.

Tapatumo teritorijos 19 Antanas GUSTAITIS Poetai ir poezija Kas yra poetas, yra lygiai taip pat sunku atsakyti, kaip ir á klausimà: kas yra tas keistasis sutvërimas Pegasas? Ar tai koks Vytauto laikø þemaitukas arklys, kuriuo, anot Simano Daukanto, prisipylæs kailiniø rankovæ barðèiø, galëdavai nujoti iki Juodosios jûros ir sugráþti á Pilviðkius, ar propagandos iðaugintas sovietinis gaidys, kuriuo gali ir joti, ir skristi? Seniau poetu buvo laikomas ilgaplaukis jaunuolis, po kaklu pasiriðæs já apgavusios mylimosios gedulingà kojinæ ir ligi pat savo natûralios mirties pasiruoðæs pasikarti. Dar nepriklausomoje Lietuvoje poetai buvo visi seksualinio ilgesio kamuojami gimnazistai, bet dabar èia, moderniðka auklëjimo sistema tà ilgesá patenkinus, iðnyko ir visa ði jauniausioji poetø karta. Uþtat pastaruoju laiku vis daugiau atsiranda 80 metø amþiaus poetø-veteranø, kuriem á gyvenimo galà tas diegiantis ilgesys vël gráþta ið naujo, bet jau nëra jokiø priemoniø jam pasotinti. Komunistiniuose kraðtuose poetas yra besiraitantis sliekas su þmogaus galva, kurio burþuaziná galà nukirtus atauga naujas lygiai toks, kokio to meto komunistinë valdþia nori. Kadangi poetui yra bûtinas kanèios iðgyvenimas, tai grynojo lyriko pavyzdþiu galëtø mums ðviesti ir ið svetimos ðeimos þidinio brutalia ranka pro langà iðtremtas nuogas viengungis, per þydintá pavasario parkà verkdamas bëgantis namo. Kaip mes ten dël poeto definicijos sutartume ar nesutartume, vis dëlto poetu bûti yra didelë ðlovë ir dar didesnis patogumas. Ðlovæ liudija jau ir tas faktas, kad deðimtmeèius studijavæ daktarai, inþinieriai ir net idealistai graboriai bei politikai tuoj po mirties iðnyksta ið tautos atminties kaip cigareèiø dûmai, o keturiø klasiø nebaigæs poetas vis tiek iðlieka tvirtai áamþintas literatûros kritikos straipsniuose kaip iðdidus grafomanas, piepuèio dainius, bergþdþia mûzos Polihimnijos karvë, dvasios eunuchas ir papuoðtas kitais panaðiais nepamirðtamais vardais. Be to, ðios rûðies menininko profesijos paþymimasis þodis þmogø ir gyvà gerokai pagraþina ir net padidina jo savimi pasitikëjimà. Pavyzdþiui, paraðæs bent vienà eilëraðtá, tu jau nesi anksèiau kalboje ar spaudoje pravardþiuotas koks nors Ilgaausis Jonas, o nuo ðiol visada poetas Jonas Skurdulis. Dabar jau ir tavæs kadaise nemëgæs kaimynas prie garbës stalo á tave pagarbiai kreipiasi: Pone Poete, gal dar vienà maukà mano sàskaiton? Pagaliau tu jau gali fotografuotis, sëdintis su valdþios virðûnëm, buvusiais generolais, pulkininkais ir akuðerëm, padidindamas juos savo artumu, gali dràsiai reikðti savo nuomonæ apie visatos sàrangà viðtø augintojø simpoziumuose, nusmaigstyti laisvës kovos gaires nuo Altos iki Vliko ir Bendruomenës, o jeigu tautos vardu prikalbëtum ir akivaizdþiø nesàmoniø, tai vis tiek klausytojai atlaidþiai tartø: Neimkite á galvà, kà tas miðiugina poetas mums èia vapalioja. Nepamirðkime, kad poetas yra daug geriau apsaugotas ir nuo spaudos bei visuomenës ðmeiþtø, negu koks nors kolûkio pirmininkas. Pavyzdþiui, jeigu praeiviai pastebëtø iðgarsëjusá poetà, gulintá aukðtielninkà lietaus balos pliurzëje ar kniûbsèià rudens ðunkelio provëþoje, tai niekam në á galvà neateis átarimas, kad jis nuvirto nuo kojø girtas. Juk kiekvienas kultûringas þmogus supras, kad èia jo tautos dainius arba aukðtielninkas atvirtæs aprûkytais akiø stiklais þvelgia á dangø, ieðkodamas ákvëpimo ir atsakymo á amþinuosius klausimus þvaigþdynuose, arba uþsikniaubæs ir nosá ábedæs á purvà intymiai ir patriotiðkai kalbasi su savo gimtàja þeme. Didelæ privilegijà poetui teikia ir jo poetiðka kalba, pasiþyminti originaliu þodingumu ir stiliumi. Kai eiliniam nepraustaburniui tik uþ vienà pavartotà nekasdieniná þodá gali bet kas iðmuðti net keturis prieðakinius dantis, poetui ákvëpimo metu leistina raðyti, kad jo apdainuojamos mergaitës galva panaði á þydintá kaktusà, kad jos liemuo primena italiðkàjà salami, kojos dzûkelio veþimo ienas, rankos du suvalkieèio dalgiakoèius, o satyrikui net galima eiliuota forma tarti, jogei Marytë turi bambà ant nugaros... Iki ðiol mûsø literatûroje vyravo poetai vyrai, bet pastaruoju laiku, visiðkai atsipalaidavus ðeimyninio gyvenimo varþtams ir atsiradus daugiau palankiø progø naujiems kentëjimams, iðkyla vis daugiau ir poeèiø moterø. Nors að poetes moteris labai gerbiu, mëgstu ir net myliu, bet tiktai svetimas, o savo þmonos poetës nenorëèiau turëti. Dël to bièiulius galiu áspëti, kad ði nelaimë kartais á namus ateina labai palengva ir minkðtais pantapliais, bet iðeina su dideliu triukðmu, dauþydama brangius indus ir spiegdama. Taigi, jeigu pastebësite, kad jûsø prisiega vidurnaktá slaptai iðlipa ið lovos, vienmarðkinë stovi prie lango ir dûsauja á mënulá arba gaudo tuðèioje erdvëje muses, þinokite, kad poezijos grësmë jau prie pat jûsø ðeimos durø. Netrukus uþuosite karèius svilësiø dûmus, á kavà vietoj cukraus bus pripilta muilo milteliø, sriuboje plaukios ilgi plaukai, ant valgomojo stalo atsiras moteriðki batai, apatinukai, kojinës ir bauchalteriai, o lovoje taukuota keptuvë, gausybë apelsinø þieviø ir duonos trupiniø. Dar po keliø dienø savo þmonos poetës rankinukyje jau galite rasti pirmà maþdaug toká eilëraðtá, dedikuotà tik jai vienai teþinomam Neþinomajam : Ar tu þinai?.. Ar tu þinai?.. Ar tu þinai?.. Koksai nepakeliamai graudus ilgesys... Ir vëjas rauda sielvartu prie miegamojo lango... O Kleopatros antyje neþinomybës laukia aistra alsuodama angis... Kokia skaudi vienatvë! Ateik, mano juodasis angele, ir uþdenk mane savo sparnais Nuo ðio baisaus pasaulio! Poetai Elena Santvariene, Bernardas Brazdþionis ir Antanas Gustaitis. Apie 1950 m., JAV. Juozo Tumo-Vaiþganto muziejaus archyvo nuotrauka Na, o po mënesio jûs jau galite gauti stambokà savo þmonos eilëraðèiø rinkiná su ultimatumu surasti leidëjà ir garantuoti, kad jos knyga gaus Raðytojø draugijos premijà, arba von ið namø su visais savo skudurais! Rimtai gvildenant poezijos klausimà, savaime iðkyla ir problema: na, o kokia privalo bûti toji poezija? Yra gyva nuomonë, kad iðeivijos patriotine poezija turëtø bûti laikomi tik tie eilëraðèiai, kuriuose klasiðkai surimuoti Vliko, Lietuviø Bendruomenës ir kitø patriotiniø organizacijø veikëjø bei kultûrininkø vardai ir á tarpà vis ágiedota po keiksmaþodá: bendradarbiautojas, akiratininkas, pornografininkas, striptyzininkas, skatikininkas, marijoninkas, pranciðkonas ir komunistas. Aukðèiausio meninio lygio filosofiniø gelmiø poezija neabejotinai yra ta, kurios autorius nemoka lietuviø kalbos ir net nesupranta, kà patsai paraðë. Simbolistinës srovës poezijos vertë priklauso nuo poeto pasirinktø simboliø ir, þinoma, nuo skaitytojo intelekto ir pajëgumo juos iðsiaiðkinti. Pavyzdþiui, reikia nuosekliu logiðku màstymu priartëti prie autoriaus rebuso sprendimo, kad þydintis kubizdalis reiðkia pavasario atgimimà, ratø pervaþiuota iðdþiûvusi varlës oda vasaros sausrà, virð þmogaus galvos plaukiantys juodi debesys galimà lietø, po kojom þliugsintis sniegas automobilio stokà, o moters siluetas naktá tarpduryje didþià ðeimyninæ nesantaikà, vyrui per vëlai gráþus ið Pilieèiø klubo. Moderniausioje kondensuotos minties poezijoje uþtenka tik eilëraðèio pavadinimo, o visà jo turiná iðsako brûkðniai, daugtaðkiai ir gale eilutës ðauktukas arba klaustukas. Erotinëje poezijoje pakanka, kad bûtø þodis myliu ir po jo vis naujos moteriðko kûno dalies pavadinimas. Tas dalis dainius gali vadinti tikraisiais vardais, tiktai krûtis, vengiant apkaltinimo pornografija, patartina susimbolinti mackentoðo obuoliais, apelsinais, greifruchtais ar net arbûþais. Ðiø laikø religinëje poezijoje geram katalikui yra vengtina þodþio Dievas, nes tada tø eilëraðèiø neperka bedieviai, o agnostikui savo kûryboje verta minëti net ir visø ðventøjø vardus, nes tada didelë galimybë gauti gal ir Kunigø vienybës premijà. Deja, bent apgraibomis sutardami, kas yra poetas ir kokia turi bûti poezija, mûsø nuomonës visiðkai skiriasi klausime: o kas gi yra toji pati poezija kaipo tokia? Nenorëdamas leistis á ilgus ir nevaisingus ginèus, á tai tegaliu jums tik trumpai ir aiðkiai atsakyti, kad tikroji poezija yra tik mano vieno eilëraðèiai, kaip ir kiekvienas kitas poetas apie savo poezijà mano. (Kalba netaisyta) Metmenys, 1964 m. Nr. 5, Èikaga, JAV.

20 Festivalis Daina HABDANKAITË Pirmieji festivalio Aura tekstyno þenklai: dvi skirtingos kalbos Ðiaurës ir Baltijos ðaliø projekte Writing Movement pradëtas ir prieð trejetà metø tarptautiniame festivalyje Naujasis Baltijos ðokis startavæs projektas Ðokis þodþiu ne[w]kritika tæsë veiklà ir tarptautiniame festivalyje Aura 23 Kaune. Projekto tikslas plëtoti ðokio kritikos þanrà ir bendrà ðokio diskursà. Þodþiø þaismas pavadinime nekritika arba new (naujoji) kritika reiðkia, jog projekto dalyviai ieðko naujø bûdø, kaip galima kitaip matyti, skaityti ir suprasti ðoká, kalbëti ir já analizuoti. Èia nemokoma klasikinës ðokio recenzijos raðymo pagrindø, atvirkðèiai naujø ðokio analizës sprendimø projekto dalyviai ieðko pasitelkdami ágytos ar studijuojamos profesijos þinias ir patirtá. Ið jau nemaþo trejus metus gyvuojanèio bûrelio ne[w]kritikieèiø buvo atrinkti keli asmenys, pasiryþæ dalá savaitës gyventi Kaune ir leisti vakarus teatrø salëse, o po spektakliø skubiai raðyti recenzijas. Geriausios jø skelbiamos spaudoje. Vienà, pasakojanèià apie pirmosios festivalio dienos spektaklius, pristatome ir Nemune. Rugsëjo 19 d. Kauno dramos teatre áraðyti pirmieji iki sekmadienio truksianèio tarptautinio ðokio festivalio Aura þenklai. Dvideðimt treèiasis festivalis skirtas Afrikos ðokiui. Pradëti renginiø ciklà patikëta Tchekpo ðokio trupës (Beninas, Vokietija) darbui Trys lygiai, Michelio Kouakou (Dramblio Kaulo Krantas) pasirodymui Laðas ið niekur ir Zawirowania ðokio teatro (Lenkija) spektakliui Artumas. Aptarsiu du darbus: Trys lygiai ir Artumas. Abu pasirodymai atsiveria kaip tekstas, kurá reikia skaityti. Tik jie paraðyti visiðkai skirtingomis kalbomis. Pirmoji treèiadienio vakarà pasirodþiusi Tchekpo ðokio trupë davë tonà visam vakarui ir, átariu, likusiai festivalio daliai: apie ðoká galima ir galbût netgi verta kalbëti pirmiausia kaip apie þenklø sistemà. Toks pasirinkimas, susidûrus su nauju diskursu, yra sàmoninga laikysena. Kà mes þinome, kà að þinau apie Afrikos ðoká? Klausimà palieku atvirà taip atsiveria skliaustas ar sakinys po dvitaðkio. Kalbësime tik apie þenklus bei kûnus, kurie ir sudaro tekstà. Tchekpo kûrëjas Tchekpo Dan Agbetou kilæs ið Benino, o ðiuo metu dirba Vokietijoje. Pasirodymo Trys lygiai ðokëjai taip pat daugiausia kuria JAV ir Europoje. Stereotipas kviestø ieðkoti afrikietiðkos ir vakarietiðkos kultûrø samplaikos, taèiau spektaklis diktuoja kiek kitoká skaitymo bûdà. Trys lygiai tai trys kûno judesio pakopos, erdvës ir judesio semantikos sluoksniai. Negalëdama, o ir nenorëdama spektakliui primesti turiningo diskurso, imuosi skaityti kûnø ir garsø tekstynà. I lygmuo. Garso ir judanèio kûno dermë. Blausiai apðviestoje scenoje minkðtai, dusliai juda kûnai, tai pasklisdami po scenà, tai sukibdami á pulsuojantá gniutulà. Ritmingas ðnopavimas sulieja kûnus á organiðkà masæ. Kol kas scenografija neturi jokios funkcinës ir semantinës reikðmës: suglamþytø popieriø krûvos ir stalas sudaro judesio fonà, tarytum gamtos peizaþas, kuris apgaubia pats nedalyvaudamas. Kai átraukiamas tarpininkas stalas galime kalbëti apie dviejø kûnø susidûrimà. Linijos aðtrëja, kûnui taikantis prie stalo briaunø, judesys darosi grubesnis. Du ðokëjai karstosi po stalu, remiasi á aðtrius kampus, taip judesá perkeldami ne tiesiogiai á oponento kûnà, o átarpindami já treèiuoju objektu. II lygmuo. Kûno garsai. Nutilus muzikai pasigirsta balsas kol kas neartikuliuotas urgzimas, taèiau jau pakankamas individui iðskirti. Kalba yra sàmonëjimo þenklas, o balsas neabejotinai individuacijos principas. Dabar kûnai ima skleisti garsus: lapø krûvos iðardomos, èeþinamos, ðiugþdinamos. Pirminis organiðkas judesys keièia trajektorijà ir intensyvumà pradþioje mûvëjæ tik glaudes, vyrai maunasi kelnes, velkasi marðkinius. Jau negana pasisukti pasisukus reikia ir marðkiniø apykaklæ pasitaisyti. Todël kûnai, ágavæ laisvës jø paèiø skleidþiamu garsu, ima sàmonëti ðokëjai apþiûri save menamame veidrodyje. Taip sudvigubinamas Að, prasideda savirefleksija. Galiausiai individuacija pasiekia aukðèiausià taðkà uþvertæ galvas ðokëjai siunèia virðun trumpus ir charakteringus riksmus. Ðokantys kûnai jau gali kalbëtis tarpusavyje: akivaizdus keturiø vyrø susidomëjimas penktojo ðokiu rodo norà suprasti, ásiklausyti ir galbût atsakyti. Tik atsakymas, nors ir þenklinantis diskurso kûrimo intencijà, kol kas duodamas negatyviu pavidalu sustabdant kone transà pasiekusá penktojo ðokëjo judesá. III lygmuo. Paskutinis virsmas þymimas ryðkia muzikos kaita po tylos pasigirdæ sambos ritmai ðiame spektaklyje turbût yra daugiausia semantikos sukaupæ garsai. Nuo ðios akimirkos jos tik daugës. Dabar vyrø ðokis vël organiðkas, taèiau ði organika veikiau dirbtinë nei natûrali. Kai ðokëjai, smagiai kraipydami klubus pagal uþdeganèius ritmus, sulipa ðokti ant stalo, bûti tampa atrodyti. Kà reiðkia bûti scenoje? Tai transliuoti þinià kitam, atrodyti kaip kaþkas èia refleksija nukreipta ne á save patá, o á save kito akimis. Fotografuojami ðokëjai kuria pozà, tampanèià pagrindine komunikacijos priemone. Greta pozavimo esti ir balsas, ágaunantis kalbos formà. Dainuojama ir deklamuojama, nors kûnai nesiliauja judëjæ. Tik dabar judesys aiðkiai ákontekstintas: stalas, apverstas aukðtyn kojomis arba pasuktas stalvirðiu á þiûrovà, veikia kaip scena, kaip fonas, kuris, kitaip nei gamtos peizaþas, dalyvauja spektaklyje tiek, kiek yra scenografijos dalis. Reginys kulminacijà vël pasiekia ðokëjø transo bûsena, bet ðákart transas paþenklintas kalbanèio kûno, o kartu, spëju, ir kitokio sàmoningumo. Ástriþaine sugulæ kûnai vienas po kito giliai iðkvepia visi vienodai ir ritmingai, bet kiekvienas savu balso tembru. Tad ir klausti, kuris lygmuo tikresnis, autentiðkesnis, nëra prasmës, kol esama balso. Turbût, Michelas Kouakou. norint neprimesti spektakliui savo diskurso, bûtø teisinga trijø lygiø nesluoksniuoti vertybiniu poþiûriu. Taèiau kalba yra diskurso dalis, dël to jo beveik neámanoma apeiti. Tai aiðkiai rodo kitas tà vakarà matytas spektaklis ðokio teatro Zawirowania pasirodymas Artumas. Karolinos Kotczak, Elwiros Piorun ir Szymono Osinskio darbas sufleruoja, kad þenklø esama visokiø, o diskursyviai paþenklintieji nebûtinai geriausiai perteikia norimà þinià. Spektaklyje veikia trys þmonës: vyras ir dvi moterys. Pirmas á galvà ðovæs stereotipas apie meilës trikampá ðiuo atveju pasitvirtina. Su apmaudu ir kartu savotiðku moksliniu smalsumu skaièiuoju tolesnius ðablonus. Vyro ir moters meilës istorija laikymas glëbyje, prisiglaudimas skruostu. Ðioks toks prieskonis (jei juo galëtume laikyti paprastàjá krapà) ðokis palei gelsvai rausvø plytø sienà, kuria nors kûno dalimi bûtinai remiantis á jà. Stabilumo paieðka vainikuojama apsikabinimu. Kita moteris bûtinai jaunesnë, vos vos rausva suknele. Bûtinai erotiðka judesys paþeme, klubuose sutelkta energija, suknelë reikiamu momentu slenka á virðø. Palaidûnas susidomëjusio vyro þvilgsnis, sëlinimas prie jaunos merginos. Kûnø artumas, ðokis paþeme, daug kontakto. Paliktoji vyresniosios moteris nerimas, iðreiðkiamas bëgimu. Perdëm fiziðki bandymai susigràþinti mylimàjá ásibëgëjus (melo)dramai kiekviena moteris temps vyrà á savo pusæ taip tampoma nepasidalijama antklodë ar pliuðinis þaislas. Spëliojimai, kokio dar sutartinio þenklo sulauksime, iðsenka maþdaug ties spektaklio viduriu. Tiesa, scena naktiniame klube su trankia muzika, erotizuotais ðokiais ir ryðkiomis ðviesomis akimirkà pasirodo kaip proðvaistë, nes á numanomø þenklø sistemà ásilieja ironiðka, beveik satyriðka uþuomina. Pirmoji moteris tragikomiðkai besidraskanti karðtu ðokio ritmu sekundæ nenumanau, kur toliau gali pasisukti pasakojimas, net suabejoju, ar tik nepatekau á gudraus kûrëjø þaidimo pinkles. Bet ne, ramu. Kaip ramu stebëti svetimas kanèias, kurios, turiu pripaþinti, transliuojamos visais ámanomais kanalais. Baigiamojoje scenoje vyro atgaila ir ðirdgëla ágauna deðimtis konvencionaliø formø: stvërimasis uþ galvos, saviplaka, ilgesingai tiesiamos rankos, bedimas pirðtu á ðeðëlá, kurio vietoje kà tik gulëjo mylimoji, suraukti antakiai ir perkreipta burna. Melodramos diskurso maiðelis negreit senka, o jei ir pritrûksta kokio motyvo, visuomet galima kartoti senus. Sintetika galiojimo laiko neturi. Pirmà festivalio dienà buvo daug skaitymo, taèiau ima aiðkëti, kad skaitëme vos dviem kalbomis. Viena akivaizdþiai diskursyvi, su áprastais kontekstais ir numanomu siuþetu. Kita grynai formali ir gerai struktûruota, verèianti patiems kurtis suvokimo tinklelá. Kurá skaitiná rinktis kiekvieno asmeninis reikalas. Tik vargu ar labai malonu, kai uþ mus skiemenuodami tekstus skaito kiti. Festivalio archyvo nuotrauka

Kinas 21 Namø kino kolekcija Gediminas JANKAUSKAS Karo þirgas Savaitgalis prie televizoriaus Karo þirgas ( War Horse ) Karinë drama. JAV, 2011 m. Reþ. Stevenas Spielbergas. Vaidina Jeremy Irvine as, Emily Watson, Peteris Mullanas, Davidas Thewlis. DVD: Videoline. Paprasèiausiai pasiilgau arklio, jo protingø ir gerø akiø, kitados raðë Justinas Marcinkevièius. Vargu ar ðios mûsø dainiaus eilës þinomos Stevenui Spielbergui. Bet jo filmas Karo þirgas þadina panaðias graþias mintis. Arklys Jungtiniø Amerikos Valstijø istorijoje ir mitologijoje uþima svarbià vietà. Ið knygø ir filmø þinome, kad raiti laukiniø Vakarø herojai ákûnijo jëgà ir ðaunumà, o prerijomis lakstantis mustangas raðytojø ir filmø kûrëjø dëka daug sykiø buvo pateikiamas kaip nepaþabotas laisvës simbolis. Karo þirgo scenarijus paraðytas pagal Michaelo Morpurgo to paties pavadinimo romanà (1982 m.), kuris neseniai pelnë ypatingà teatralø dëmesá abiejose Atlanto pusëse. Spektaklis 2009-øjø kovà startavo Londono teatre West End. O uþpernai (taip pat kovà) Niujorke, Brodvëjaus teatre Vivian Beaumont, gimë originalus miuziklas Karo þirgas, pakerëjæs þiûrovus ir jaudinanèia istorija, ir graþia britø kompozitoriaus Adriano Suttono muzika, ir specialiai ðiam pastatymui Tobio Sedgwicko sukurta áspûdinga þirgø choreografija. Graþiai nufilmuotos þirgø choreografijos (tik ne lëlinës kaip spektaklyje) daug ir S. Spielbergo filme, kuris net prasideda panaðiais kadrais. Dramatiðka filmo fabula uþsimezga tuomet, kai miestelio turguje skolose paskendæs valstietis Tedas Narakotas nusiperka eikløjá þirgà Dþojø, nors jam labiau reikia ne ristûno, o deðimtá kartø pigiau kainuojanèio kuino. Narakoto fermoje ðeimininko sûnus Albertas (aktorius Jeremy Irvine as) iðdidø ristûnà moko kasdieniø darbø ir savo kailiu patiria naujojo ánamio uþsispyrimà bei karingà charakterá. Taèiau netrukus Europoje kyla Pirmasis pasaulinis karas, ir Narakotas taip ir nesutramdytà þirgà parduoda britø kariuomenei. Taip Dþojus atsiduria Prancûzijoje mûðio laukuose, o Albertas, nepaisydamas jauno amþius, taip pat iðvyksta á frontà. Ðá jaunuolio poelgá nulemia visai ne jaunatviðkas idealizmas ar patriotizmo priepuolis. Vaikinas tik nori susigràþinti Dþojø, su kuriuo jau spëjo susidraugauti. S. Spielbergas net ið banalios situacijos geba iðpeðti maksimumà, o vizualiniø apibendrinimø srityje jam tikrai sunku prilygti. Visuose reþisieriaus filmuose rasime scenø, be kuriø pasaulinio kino jau neámanoma ásivaizduoti. Panaðiø perliukø yra ir naujajame. Ypaè norisi paminëti epizodà, kuriame lyrizmas, patosas ir ekspresija susilydo á nepaprastai emocingà vaizdiná. Tai puikiai firminá S. Spielbergo stiliø perteikiantis kadras, kuriame gero vokieèio á laisvæ paleistas Dþojus per tankø atakà lyg pakvaiðæs blaðkosi kautyniø lauke, kol ásipainioja spygliuotos vielos raizgalynëje. Nuolatinis S. Spielbergo bendraautoris operatorius Januszas Kaminskis ðá epizodà nufilmavo taip, kad jis greitai papuoð kino istorijos vadovëlius. Ar dar yra laiko, broliai? Ðeðtojo deðimtmeèio pabaigoje JAV kino reþisierius Stanley Krameris gavo laiðkà, kuriame pedagogai klausë, kà jis darys atominio karo metu pats pasiims ið mokyklos savo vaikà ar sûnaus evakuacijà patikës mokyklai. Paðiurpæs nuo tokios alternatyvos kino klasikas sukûrë filmà Paskutiniajame krante, kurá baigë iðties apokaliptiniais vaizdais. Po branduolinës katastrofos vëjas iðtuðtëjusio miesto gatvëse plaikstë uþraðà: Dar yra laiko, broliai... Ðaltojo karo apogëjaus epochoje, kai pasaulis tikrai stovëjo ant Treèiojo pasaulinio karo slenksèio, toks siuþetas ir finalinis perspëjimas buvo labai aktualûs. Dabar þmonës labiau uþ branduoliná karà bijo taip ir neáveikto XX a. maru vadinto vëþio, mirtinai pavojingø virusø, teroristø ir net... zombiø. Filme Að esu legenda (penktadienis, 21.00 val., LNK), mëgindami iðrasti vakcinà nuo vëþio, mokslininkai iðprovokavo katastrofà þmonija iðnyko. Surûdijusiø automobiliø kapinynu virtusiame Niujorke gyvas liko tik virusologas Robertas Nevilis. O iðtuðtëjusiø namø pakampëse knibþda ðviesos nekenèianèiø zombiø. Kai Nevilis susiduria su ðiomis pabaisomis, prasideda holivudinis reginys. Snobo kine (penktadienis, 23.10 val., TV1) rodomas Romo dienoraðtis sukurtas pagal Hunterio S. Thompsono knygà. Johnny Deppas èia vaidina þurnalistà Polà Kempà, kuris ið Niujorko persikelia gyventi á San Chuanà Puerto Rike ir ásidarbina vietiniame laikraðtyje. Nors jo naujieji kolegos vienas uþ kità trenktesni tipai, o uþ redakcijos sienø siauèia chaosas, korupcija ir smurtas, amerikietis greit pats sau atskleidþia kelis salos privalumus èia alkoholis pigus, o moterys lengvai prieinamos. O ko daugiau reikia þmogui, á visas problemas ápratusiam þvelgti pro viskio ar romo sklidinà stiklinæ? Ðvedø reþisierius Lasse Hallstromas seniai darbuojasi Holivude èia stato tradiciniø þanrø filmus, daþniausiai melodramas. Ne iðimtis ir jo darbas Brangusis Dþonai (penktadienis, 1.55 val., TV3), kuris turëtø patikti visiems dar nepamirðusiems pirmosios meilës stebuklo. Pasivaikðèiojimas debesyse (ðeðtadienis, 14.45 val., TV3) primena klasikinës melodramos siuþetà. Demobilizuotas kareivis Polas Satonas (aktorius Keanu Reevesas) traukinyje susipaþásta su simpatiðka, taip pat namo gráþtanèia mergina. Ji visai nesidþiaugia galimybe susitikti su namiðkiais, nes bijo tëvo rûstybës uþ tai, kad liko suvedþiota ir pamesta jos koledþo profesoriaus. Kareivëlis sutinka pagelbëti Viktorijai ir suvaidinti jos jauniká. Seniai ápratome, kad filmai kuriami pagal romanus, apsakymus, pjeses, net poemas, jau nekalbant apie komiksus ir kompiuterinius þaidimus. Bet romantinë komedija Julie ir Julia (sekmadienis, 11.45 val., LNK) á kino istorijà gali áeiti vien dël to, kad ðios komedijos turinys gimë... internetiniame dienoraðtyje. Viskas prasidëjo, kai biuro sekretorë Julie Powell nusipirko savo bendravardës Julios Child kulinarinæ knygà ir ryþosi pasigaminti visus joje apraðytus prancûziðkos virtuvës patiekalus. Apie savo pasiekimus Julia raðë tinklaraðtyje, kurio turinys vëliau buvo perkeltas á knygà. Dar vienoje romantinëje komedijoje Viliojimo menas (sekmadienis, 15.00 val., TV3) Pierce as Brosnanas vaidina Niujorko advokatà Danielá Rafertá, kurio specializacija skyrybø bylos. Jis baisiai iðsiblaðkæs, nuolat vëluoja á teismo posëdþius, kartais juose net uþsnûsta, bet iki ðiol dar nepralaimëjo në vienos bylos. Toje paèioje srityje specializuojasi ir advokatë Odri Vuds (aktorë Julianne Moore). Ji visiðka Raferèio prieðingybë nepaprastai organizuota, smulkmeniðka ir rûpestinga. Vienà dienà dviejø geriausiø advokatø keliai susikerta. Vadinasi, teisëjui paskelbus nuosprendá, kaþkuris jø turës pripaþinti pralaimëjimà. Komiðkame vesterne Maverikas (sekmadienis, 0.05 val., LNK) pokerio loðëjas Bretas Maverikas laukiniuose Vakaruose garsëja kaip puikus kortuotojas, nors ðerifas Kuperis ásitikinæs, kad jis paprasèiausias sukèius. Bet, kaip sakoma, uþ rankos nepagautas ne vagis. Greitai Bretas sutinka savæs vertà partneræ Anabelæ ir nusprendþia dalyvauti tarptautiniame pokerio turnyre.

22 Kampas 26 d., ketvirtadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje Ivan Turgenev Mënuo kaime. Drama. Reþisierius Valius Tertelis. Spektaklio trukmë 3 val. Bilietø kainos 15, 20, 30 Lt. 27 d., penktadiená, 18 val., 28 d., ðeðtadiená, 15 val. Didþiojoje scenoje John Patrick Mûsø brangioji Pamela. Dviejø daliø komedija. Reþisierius Algirdas Latënas. Spektaklio trukmë 2 val. Bilietø kainos 20, 30, 40, 60 Lt. 28 d., ðeðtadiená, 18 val. Maþojoje scenoje Juozo Tumo-Vaiþganto Þemës ar moters. Komedija. Reþisierius Tomas Erbrëderis. Spektaklio trukmë 1 val. Bilieto kaina 30 Lt. 29 d., sekmadiená, 12 val. Maþojoje scenoje Agnës Sunklodaitës Kiðkis pabëgëlis. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 iki 105 metø pagal Liudviko Jakimavièiaus knygelæ Lapë ir kalioðai. Reþisierë Agnë Sunklodaitë. Spektaklio trukmë 1 val. Bilieto kaina 15 Lt. 29 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje Plëðikai. Pagal Friedrichà von Schillerá. Antidekalogas (N-16). Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë 1.50 val. Bilieto kaina 25 Lt. Spalio 2 d., treèiadiená, 19 val. Ilgojoje salëje Antono Èechovo Palata. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë 1.50 val. Bilieto kaina 50 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30 19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. Kauno kamerinis teatras 28 d., ðeðtadiená, 29 d., sekmadiená, 18 val. Premjera! Floriano Zelerio Tiesa. Dviejø daliø psichologinë komedija. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë 2.30 val. Bilietø kainos 24, 30 Lt. Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I V 14 18 val., VI VII 11 18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. Kauno valstybinis lëliø teatras 28 d., ðeðtadiená, 12 val. Premjera! Èipolino nuotykiai. Dideli maþojo svogûnëlio þygdarbiai pagal G. Rodari pasakà (nuo 4 m.). Autorë Diana Gancevskaitë, reþisierius Kæstutis Jakðtas, dailininkë Giedrë Brazytë, kompozitorius Martynas Bialobþeskis. Bilietø kainos 10, 12, 15 Lt. 29 d., sekmadiená, 12 val. Snieguolë ir septyni nykðtukai. Istorija apie jautrià ðirdá, nugalëjusià raganiðkus burtus, pagal broliø Grimø pasakà (nuo 5 m.). Reþisierius Olegas Þiugþda. Spektaklio trukmë 1 val. Bilietø kainos 8, 10, 12 Lt. Spalio 1 d., antradiená, 18 val. Laimingi þmonës pristato dviejø daliø romantinæ komedijà Kitais metais, tuo paèiu laiku. Reþisierius Arvydas Lebeliûnas. Spektaklio trukmë 2.50 val. Bilietus platina Bilietai.lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV V 11 17 val., VI VII 10 14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis. 27 d., penktadiená, 19 val. Gintaro Grajausko Rezervatas. Reþisierius Alius Veverskis. Spektaklio trukmë 1.40 val. Bilietø kainos 25, 30 Lt. 29 d., sekmadiená, 14 val. Sidabrinis fëjos ðaukðtelis. Spektaklis vaikams. Reþisierë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë 1 val. Bilieto kaina 15 Lt. Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III V 15 19 val., VI 15 18 val., VII valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt. Nuo spalio 2 d. iki spalio 31 d. Parodø salëje veiks Vladimiro Beresniovo-Vlaberio iliustracijø paroda Margi knygos rûbai. Áëjimas nemokamas. Kvieèiame apsilankyti pirmadiená-ketvirtadiená 10 18 val.; penktadiená 10 16.30 val. 3 d., ketvirtadiená, 18.30 val. monospektaklis Tûkstantis, tûkstantis, tûkstantis myliø. Moters sielos iðpaþintis, ðirdies atvertis jaunystës laikø draugui, kuris jau seniai uþ 1000 myliø (pagal Icchoko Mero apsakymà) Vaidina Olita Dautartaitë, reþisierius Viktoras Valaðinas, kompozitorius Vidmantas Bartulis. Bilieto kaina 30 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëms su negalia ir turintiems Daily Card, Omni ID nuolaidø korteles 20 Lt. Informacija tel. (8-37) 22 31 44. 26 d., ketvirtadiená, 17 val. Maironio lietuviø literatûros muziejuje Vinco Mykolaièio-Putino 120-øjø gimimo metiniø minëjimas. Dalyvaus V. Mykolaièio-Putino memorialinio buto-muziejaus vadovë Ramunë Ðorienë, literatûros tyrinëtoja, vertëja Irena Marija Balèiûnienë, aktorius Rimantas Bagdzevièius, pianistas Darius Kudirka. Renginá ves muziejaus direktorë, raðytoja Aldona Ruseckaitë. Prieð renginá bus pristatyta paroda Einu per pasaulá tartum per ðventovæ (Vincui Mykolaièiui- Putinui 120), kurià parengë Ðiuolaikinës literatûros skyriaus vedëja Virginija Markauskienë, apipavidalino dailininkë Inga Zamulskienë. 27 d., penktadiená, 14 val. Kauno apskrities vieðojoje bibliotekoje (Radastu g. 2, 314 kamb.) mokymai Pristatyk save átaigiai. Microsoft Publisher ir Prezi programos. Mokymus ves KAVB Elektroninës informacijos ir mokymo centro darbuotoja V. Darbutienë ir Informaciniø paslaugø skyriaus Elektroninës informacijos skaityklos darbuotoja N. Stonkienë. Áëjimas nemokamas. Bûtina registracija: Elektroninës informacijos skaitykloje (Radastu g. 2, 321 kamb.), el. paðtu eis@kvb.lt arba telefonu (8 37) 32 42 54. 26 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) raðytojo Rimanto Ðavelio autorinis vakaras su nauja knyga Ðiek tiek mënesienos. Vakare dalyvaus knygos autorius Rimantas Ðavelis, literatûros kritikas Stasys Lipskis, poetë Alma Karosaitë, aktorius Vladas Radvilavièius. Vakarà ves literatûros kritikas Valentinas Sventickas. 27 d., penktadiená, 17 val. Raðytojø klube Poeto Rimvydo Stankevièiaus autorinis kûrybos vakaras Pûgos durys. Vakare dalyvaus kanklininkas Gediminas Þilys. 29 d., sekmadiená, 13.30 val. Kaèerginës ðv. Onos koplyèioje Vinco Mykolaièio-Putino Dienoraðèiø sutiktuvës. Dalyvaus knygos sudarytojas literatûros kritikas Stasys Lipskis, skaitovas Juozas Ðalkauskas, raðytojai Vytautas Bubnys, Elena Kurklietytë. Spalio 1 d., antradiená, 17.30 val. Raðytojø klube raðytojo Romo Gudaièio esë knygos Piemuo norëjo Hamletu bûti sutiktuvës. Vakare bus atidaryta fotografo Algimanto Aleksandravièiaus paroda Raðytojos Algimanto Aleksandravièiaus fotografijose. Renginyje kalbës knygos autorius Romas Gudaitis, literatûrologas prof. Petras Braþënas, fotografas Algimantas Aleksandravièius, kino reþisierius Gytis Lukðas. Iðtraukas ið knygos skaitys aktorius Rimantas Bagdzevièius. Vakarà ves knygos leidëjas Romualdas Norkus. 2 d., treèiadiená, 16 val. Ðvenèionëliø vaikø globos namuose (Vilniaus g. 130, Ðvenèionëliai) ir 18 val. Utenos vaikø globos namuose (Vaiþganto g. 50, Utena) renginiai ið ciklo Atverstos knygos puslapiai. Dalyvaus raðytojai Liudvikas Jakimavièius, Alma Karosaitë. 3 d., ketvirtadiená, 15 val. Naujojo Daugëliðkio vaikø globos namuose (Naujasis Daugëliðkis, Ignalinos rajonas) renginys ið ciklo Atverstos knygos puslapiai. Dalyvaus raðytoja Gintarë Adomaitytë. Raðytojø klube iki rugsëjo 30 d. veikia poetës Onës Baliukonës tapybos paroda. Smulkesnë informacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. p.: rasytojuklubas@aiva.lt. Á renginius áëjimas nemokamas. 28 d., ðeðtadiená, 14 val. Kauno kultûros centre Tautos namai (Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1) koncertas Mûsø mylimos melodijos. Skambës rusiðkos dainos ir romansai ið kino filmø. Atlikëjai ansamblio Ruskaja piesnia solistai. Áëjimas nemokamas. 30 d., pirmadiená, 17 val. Tarptautinës pagyvenusiø þmoniø dienos minëjimas-koncertas. Dalyvaus solistas Eduardas Kaniava ir Juozo Gruodþio konservatorijos moksleiviai. Áëjimas nemokamas. Spalio 4 d., penktadiená, 16 val. Juozo Tumo-Vaiþganto muziejuje (Aleksoto g. 10-4) vyks ðv. Pranciðkaus vardo dienos minëjimas. Tradiciðkai bus minima meilës gyvûnams diena. Dalyvaus aktorë Kristina Kazakevièiûtë, pranciðkonas brolis Saulius Paulius Bytautas, ðv. Kazimiero ordino þmonës. Norinèiuosius kvieèiame papasakoti apie savo augintiná. 2013 m. rugsëjo 27 d. 14 val. Kaune, Mickevièiaus slënyje, ávyks tradicinë Rudeninë poezijos valanda, skirta Kristijonui Donelaièiui ir tarmiø metams. Dalyvauja poetas Gvidas Latakas, klubo Þalia þolë autoriai Gaudentas Kurila (Cieksas Þalbungis), Algirdas Svidinskas (Azaras), Milda Krasauskienë (juozapava), Viktoras Þilinskas (Medis), muzikos atlikëjai Giedrius Paðkevièius, Vincas Bunza. Renginio organizatorius Kauno bendruomenës centras Girsta.

Kampas 23 26 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC (A. Jakðto g. 18) vakaras Pasikalbëkim ir padainuokim tarmiðkai, skirtas Tarmiø metams. Dalyvauja Lietuviø etninës kultûros draugijos nariai, tarmiðkai raðantys poetai ir bardai. Veda Algirdas Svidinskas. Áëjimas nemokamas. 26 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC tapybos mokymai suaugusiesiems Prie molberto : klasikinës tapybos pagrindai, augalø kompozicija. Veda dailininkas Gvidas Latakas. 28 d., ðeðtadiená, 15 val. KTKC paskaita Lietuvos Sàjûdis: iðkovotos laisvës bei teisës, skirta KTKC 25-osioms veiklos metinëms. Lektorius Aleksandras Þarskus. 30 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijoje (Kalnieèiø g. 180) mokymai jaunimui ir suaugusiesiems Kûrybos dþiaugsmai : ávairios pieðimo, grafikos technikos. Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë. Informacija tel. (8 670) 49 904. Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. Iðeina ketvirtadieniais ISSN 0134-3149 Gedimino g. 45, 44239 Kaunas Telefonas ir faksas (8-37) 322244 El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.com Internetinis adresas: http://www.nemunas.net Indeksas 0079 Steigëjas ir leidëjas Lietuvos raðytojø sàjunga Steigimo liudijimas Nr. 405 Spausdino TAURAPOLIS Tiraþas 1000 Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. Vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudþianskas tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Graþina Viktorija Petroðienë tel.: (8-37) 322266 Referentë Aurina Venislovaitë tel. (8-37) 322244 Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas tel. (8-611) 98945, el. paðtas: jakuciunas@gmail.com Apþvalgos, korektûra Neringa Butnoriûtë tel. (8-627) 54244 Maketuotojas Juozas Puþauskas tel. (8-656) 38529 Buhalterë Irena Kavaliauskienë tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 Talkininkai: Jurga Tumasonytë (publicistika) Aldona Þemaitytë (publicistika) Romualdas Rakauskas (fotografija) Eugenija Þakienë (muzika) Gediminas Jankauskas (kinas) Gediminas Jankus (teatras) Zenonas Baltruðis (fotografija) Lina Navickaitë (kalba) Rëmëjai: KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS RËMIMO FONDAS SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS Nemuno sàskaitos AB banke Swedbank : LT 147300010002256121 einamoji sàskaita; LT 097300010002230312 biudþetinë sàskaita; LT 757300010034284035 valiutinë sàskaita. Prenumeratos kaina mënesiui 9 Lt Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt arba redakcijoje

24 Seniausiame Lietuvos kino teatre Romuva kà tik prasidëjo septintasis tarptautinis Kauno kino festivalis. Ðiømetëse programose svarbià vietà uþima prancûziðkas kinas bei jauni kûrëjai, tradiciðkai laukiama nemaþai sveèiø ið kino pasaulio. Kauno kino festivalis daug dëmesio skiria menams ir kûrëjams. Todël nuosekliai pristatome specialias muzikos ir menø programas, taip pat ðalia jau gerai þinomø vardø rodome ir ádomiø debiutuojanèiø autoriø kûriniø. Ðiemet kvieèiu nepraleisti Norvegijoje studijuojanèios Emilijos Ðkarnulytës filmø. Naujausias jos darbas Aldona parodytas prestiþiniame Oberhauzeno kino festivalyje. Taip pat pristatysime provokuojanèiø ðvedø kûrëjos Ninjos Thyberg filmø programà Þvilgsnis ir kûnas, sakë festivalio meno vadovë Ilona Jurkonytë. Labai vertiname bendradarbiavimà su tarptautiniu Kauno kino festivaliu, nes randame daug bendrø vertybiø. Smagu, kad jau nuo 2007-øjø Romuva tapo neatsiejama festivalio dalimi mûsø miestà reprezentuojantis kino festivalis gyvuoja senas tradicijas turinèioje Kauno kino erdvëje, teigë kino teatro Romuva direktorë Sigita Mikalauskienë. Kinas, kurá galime pamatyti ðiame festivalyje, ypatingas: atëjæs paþiûrëti filmo niekada neiðeini dvasiðkai nepraturtëjæs. Jai pritarë Kauno miesto savivaldybës Kultûros ir turizmo skyriaus vedëjas Albinas Vilèinskas. Jis iðdavë, kad ðiø metø Kauno kino festivalio kredo Kaune kaip kine ið pradþiø miesto savivaldybëje atneðë nemaþai sumaiðties: Tarp kolegø ðiø metø festivalio ðûkis sukëlë tikrà audrà juk já galima labai ávairiai interpretuoti. Taèiau ði idëja gali bûti postûmis kurti savo miestà toká, koká norime já matyti. Tarptautinis Kauno kino festivalis ne tik rengia filmø seansus, bet ir susitikimus su kino profesionalais. Jau antràjà festivalio dienà prancûzø kino retrospektyvà Po Naujosios bangos pristatys vienas ðios programos sudarytojø, legendinio prancûzø kino þurnalo Cahiers du Cinema autorius Arielis Schweitzeris. Rugsëjo 27-29 d. Kaune vieðës kanadietis reþisierius ir prodiuseris Denisas Cote. Su þiûrovais jis susitiks po savo filmø Bestiariumas ir Vik ir Flo pamatë loká seansø bei dalyvaus pokalbyje su kino teoretiku Luku Braðiðkiu. Numatyta ir europinë dokumentinio filmo Vieniðas keleivis premjera. Jà pristatys pati reþisierë, bulgarë Ralitza Dimitrova. Kita vieðnia gruzinø reþisierë Nana Ekvitimishvili, atveðianti filmà Paèiame þydëjime apie deðimtojo deðimtmeèio Gruzijà. Spalio 5 d. po filmo Terra seanso numatomas dar vienas ákvepiantis paðnekesys su juostos kûrëju ðveicaru reþisieriumi Kevinu Merzu. Ðveicarijos Werneriu Herzogu vadinamas reþisierius Kaune surengs ir kûrybines dirbtuves. Apie visus festivalio sveèius bus galima suþinoti svetainëje www.kinofestivalis.lt.