ASAMBLEA PARLAMENTARIA EURO LATINOAMERICANA EUROPOS IR LOTYNŲ AMERIKOS PARLAMENTINö ASAMBLöJA REZOLIUCIJA Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika remiantis Politinių reikalų, saugumo ir žmogaus teisių komiteto pranešimu EP praneš ja: Godelieve Quisthoudt-Rowohl (PPE-DE) LA praneš jas: Camilo Brenes (Centin s Amerikos parlamentas (Parlacen)) 2008 m. geguž s 1 d., ketvirtadienis, Lima (Peru) DV\719347.doc PE100.144v01-00
EUROLAT, 2008 m. geguž s 1 d. rezoliucija, Lima (Peru) (remiantis Politinių reikalų, saugumo ir žmogaus teisių komiteto pranešimu) Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos energetikos politika Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentin asambl ja, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros (LAK) valstybių bei vyriausybių vadovų keturių aukščiausiojo lygio susitikimų, iki šiol vykusių Rio de Žaneire (1999 m. birželio 28 ir 29 d.), Madride (2002 m. geguž s 17 ir 18 d.), Gvadalacharoje (2004 m. geguž s 28 ir 29 d.) ir Vienoje (2006 m. geguž s 12 ir 13 d.), metu priimtas deklaracijas, atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 20 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusio tryliktojo Rio de Žaneiro grup s ir ES valstybių ministrų susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą, atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 19 d. Santo Dominge (Dominikos Respublika) vykusio ES trejeto ir Centrin s Amerikos šalių ministrų susitikimo (San Chos dialogas) metu parengtą bendrą ministrų komunikatą, atsižvelgdama į savo 2006 m. lapkričio 9 d. deklaraciją, kuri buvo priimta per Asambl jos steigiamąjį pos dį 2006 m. lapkričio 8 ir 9 d. Briuselyje, atsižvelgdama į savo rezoliuciją d l ES ir Lotynų Amerikos santykių atsižvelgiant į penktąjį Limos susitikimą, kuriame ypatingas d mesys skiriamas demokratiniam valdymui, atsižvelgdama į ES valstybių ir vyriausybių vadovų 2007 m. kovo 8 9 d. Briuselyje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 16 straipsnį, atsižvelgdama į Politinių reikalų, saugumo ir žmogaus teisių komiteto pranešimą, A. kadangi Europos Sąjunga, Lotynų Amerika ir visa tarptautin bendruomen susiduria su energetikos sektoriaus problemomis ir uždaviniais, kurių kyla d l globalizacijos, did jančių energijos šaltinių (ypač naftos) poreikio, aplinkos taršos ir su tuo susijusios klimato kaitos ir kylančių naftos kainų, B. kadangi ES ir LAK valstybių ir vyriausybių vadovai 2004 ir 2006 m. susitikimuose Gvadalacharoje ir Vienoje pripažino, jog būtinas glaudesnis regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas energetikos sektoriuje, C. kadangi ES ir LAK šalys per penktąjį ES ir LAK šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris 2008 m. geguž s 16 ir 17 d. vyks Limoje, ketina ypatingą d mesį skirti bendradarbiavimui tokiais klausimais, kaip tvarusis vystymasis, energetika, klimato kaita ir kiti su aplinka susiję klausimai, D. kadangi Europos ir Lotynų Amerikos šalių asambl ja pasiūl, kad energetika būtų viena iš pagrindinių Europos ir Lotynų Amerikos šalių partneryst s bei jos partnerių dialogo temų ir diskusijų objektų, E. kadangi Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika turi panašumų ir skirtumų energetikos DV\719347.doc 1/5 PE100.144v01-00
sektoriuje, nes: Europos Sąjunga yra grynoji energijos importuotoja. Daugiau kaip 50 proc. jos suvartojamos energijos importuojama. Ši pad tis lemia didelę jos priklausomybę nuo tiek jų. Siekdama mažinti šią priklausomybę, ES turi žymiai sumažinti energijos išlaidas ir numatyti politiką, pagal kurią būtų skatinamas atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimas, Lotynų Amerika šiuo metu turtinga energetinių išteklių, tod l išorin energetin diplomatija ją gali mažiau pažeisti. Iš tiesų Venesuela, Meksika, Kolumbija, Ekvadoras ir Trinidadas ir Tobagas eksportuoja naftą, o Argentina ir Bolivija jos pagamina pakankamai savo vidaus rinkai. Bolivija taip pat yra svarbi gamtinių dujų gamintoja ir eksportuotoja, Peru, Brazilija, Čil, Paragvajus, Urugvajus ir visos Centrin s Amerikos ir Karibų šalys yra grynos naftos importuotojos, ES energetikos rinka palyginti brandi; nors tikimasi, kad d l vietos išteklių išeikvojimo importuojamos energijos paklausa did s, viliamasi, kad ES energijos paklausa ateityje išliks palyginti stabili, nors pageidautina didesnio energijos efektyvumo, kuris pad tų sumažinti jos priklausomybę nuo naftos, tikimasi, kad Lotynų Amerikos viduje energijos (naftos, dujų ir elektros) paklausa did s; siekiant patenkinti šią paklausą ir vykdyti esamus įsipareigojimus reik s didelių investicijų, F. kadangi ES ir LAK šalių partneryst gali būti labai svarbi pl tojant energetikos technologijas, G. kadangi ES energetiką padar svarbiausiu savo politin s darbotvark s klausimu ir įsipareigojo laikytis integruoto požiūrio siekiant kovoti su visuotiniu atšilimu ir užtikrinti energetinį saugumą bei padidinti verslo konkurencingumą nekeliant vartotojų kainų, H. kadangi ES turi ambicingų planų tvariai naudojant gamtos atsinaujinančius energijos šaltinius sumažinti priklausomybę nuo naftos importo ir išmetamo CO 2 kiekį, I. kadangi pastaraisiais metais klimato kintamumas ir d l to atsirandantys ekstremalūs reiškiniai labai paveik Lotynų Amerikos regioną, be to, jų pasitaiko ir Europoje ir kadangi atlikus atitinkamus mokslinius tyrimus numatoma, kad ateityje dar padaug s ekstremalių oro ir klimato reiškinių, J. kadangi aplinkos tarša ir klimato kaita, kurią l m tarša, kelia tiesioginę gr smę tvariam vystymuisi ir septintajam Tūkstantmečio vystymosi tikslui, kuriuo siekiama tvaresn s aplinkos, K. kadangi būtina nustatyti tinkamas priemones siekiant spartinti technologinius pokyčius bei technologijų perdavimą energetikos sektoriuje ir skatinti investicijas, 1. teigiamai vertina ES įsipareigojimą, kuris buvo prisiimtas per 2007 m. kovo 8 ir 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir kuriuo siekiama bent: iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m., iki 2020 m. užtikrinti, kad atsinaujinanti energija sudarytų 20 proc. visos ES suvartojamos energijos, iki 2020 m. užtikrinti, kad biodegalų dalis sudarytų 10 proc. viso ES valstyb se nar se PE100.144v01-00 2/5 DV\719347.doc
sunaudojamo transporto benzino ir dyzelino; iki 2020 m. užtikrinti, kad, palyginti su 2005 m., visose valstyb se nar se išaugtų bendras energijos efektyvumas; 2. mano, kad dviejų regionų bendradarbiavimo ir investicijų į energetinio efektyvumo ir atsinaujinančios energijos sritis skatinimas sumažins priklausomybę nuo energijos importo, pad s kurti darbo vietas ir skatinti naujoves bei žinių ekonomiką; 3. pabr žia, kad siekiant patobulinti dabartinį netausų modelį energijos vartojimo racionalizavimo planas, pagrindinį d mesį skiriant moksliniams tyrimams, didesniam energijos efektyvumui ir tvariai pl trai, yra itin svarbus kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, ypač transporto, statybų ir pramon s srityse; 4. pabr žia būtinos energetikos infrastruktūros pl tojimo ir investavimo į ją svarbą siekiant užtikrinti patikimas ir įperkamas energetikos sistemas, kurios būtų ekologiškai tvarios, ir skatina socialinę gerovę ir galimybę jomis naudotis; 5. pabr žia, kad svarbu pripažinti galimus su biodegalais susijusius pavojus, pvz., miškų naikinimo, pernelyg intensyvios žemdirbyst s, dirbtinių trąšų ir pesticidų naudojimo padid jimo ar tam tikrų regionų virsmo regionais, kuriuose auginamos tik vienos rūšies kultūros; siūlo atlikti visa apimančią biodegalų gamybos ir biodegalų būvio ciklo poveikio aplinkai sąnaudų ir naudos analizę, taip pat įvertinti potencialią riziką maisto produktų tiekimo saugumui; atsižvelgdama į tai, pritaria Komisijos pasiūlymui prad ti taikyti tvarumo kriterijus biodegalų gamybos ir prekybos srityse; 6. pabr žia, kad energetin integracija ir pl tra gal tų būti labai svarbi siekiant Lotynų Amerikos regionin s integracijos; 7. pakartoja savo įsitikinimą, kad būtina investuoti į energetikos sektoriaus modernizavimą ir pl trą; 8. ragina užtikrinti, kad rengiant ES ir Lotynų Amerikos politinę darbotvarkę būtų atsižvelgiama į tarptautinius interesus ir pirmenyb būtų teikiama bendradarbiavimui energijos, klimato kaitos, aplinkos taršos srityse ir kovos su pasauliniu atšilimu ir tvarios pl tros politikai bei būtų skatinama biologin s įvairov s apsauga; 9. ragina skatinti stabilią ir skaidrią reguliavimo politiką siekiant pagerinti prekybą energijos produktais (įskaitant prekybos palengvinimo sistemų, suderinamų su PPO taisykl mis, palengvinimą) ir energijos gamybą bei taupymą ir prieigą prie energetinių paslaugų, ypač neturtingoms bendruomen ms, nes tai svarbūs veiksniai siekiant sustiprinti abiejų partnerių energetinį saugumą; 10. mano, kad labai svarbu gauti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų iš dviejų regionų sektorinio dialogo energetikos klausimais, konsultacijų, kurios vyksta prieš energetikos ministrų susitikimus, taip pat iš konsultacijų tarptautiniu lygmeniu ir iš tarptautinių konvencijų d l energetikos, aplinkos, klimato kaitos ir bioįvairov s įgyvendinimo; 11. siūlo, kad būsimuose ES ir kitų Lotynų Amerikos regionų (Centrin s Amerikos, Andų bendrijos ir MERCOSUR) susitarimuose būtų skyrius apie bendradarbiavimą energetikos srityje siekiant užtikrinti geresnį atsinaujinančios energijos šaltinių, pvz., saul s, v jo, vandens ir kitų, panaudojimą, kurie trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu suteiks daugiau galimybių siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi; 12. pabr žia, kad atitinkamiems regionams bendradarbiaujant energetikos srityje reikia sutelkti DV\719347.doc 3/5 PE100.144v01-00
d mesį į decentralizuotų atsinaujinančios energijos modelių diegimą, nes tai efektyviausias ir tausiausias energijos tiekimo būdas, ypač atokiausiuose regionuose; 13. pabr žia, kad LAK regionas gal tų gauti naudos iš žinių ir technologijų perdavimo ir iš techninio ir technologinio bendradarbiavimo; siūlo skatinti mokslinio, techninio ir technologinio bendradarbiavimo energetikos srityje, technologijų perdavimo ir mokslininkų, inžinierių bei studentų abiejose Atlanto pus se mainų programas, taip pat skatinti pramon s, mokslinių tyrimų ir mokymo organizacijų bendradarbiavimą šalyse, regionuose ir ES; 14. mano, kad Lotynų Amerika gal tų pasinaudoti transeuropinių tinklų kūrimo ir direktyvų d l bendros energijos rinkos rengimo patirtimi; 15. pabr žia, kad kompetentingos ES ir LAK institucijos tur tų prad ti informavimo ir mokymo kampaniją d l energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos naudojimo kasdieniame gyvenime galimybių; 16. mano, kad glaudesnis ES ir Lotynų Amerikos bendradarbiavimas, įskaitant abipusį tarifų mažinimą, kuris visiškai atitiktų PPO taisykles, būtų naudingas siekiant dialogo energijos politikos tema ir sudarytų sąlygas glaudesniems ryšiams bei mainams svarbiausių tarptautinių energijos pokyčių klausimais bei skatintų geresnę energijos saugumo, vartojimo efektyvumo ir tvarumo politiką; * * * 17. paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją penktojo ES ir LAKR susitikimo pirmininkams, ES Tarybai, Europos Komisijai, visų ES valstybių narių ir Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalių parlamentams, Centrin s Amerikos parlamentui, Andų parlamentui ir MERCOSUR parlamentui. PE100.144v01-00 4/5 DV\719347.doc