BALTIC Nr. 49 / Sausis 2008 www.sorainen.com SORAINEN Kontora Taline Pärnu mnt. 15 10141 Talinas, Estija tel +372 640 0900 faks +372 640 0901 el. pa tas sorainen@sorainen.ee Kontora Rygoje Kr. Valdemara iela 21 LV-1010 Ryga, Latvija tel +371 6 736 5000 faks +371 6 736 5001 el. pa tas sorainen@sorainen.lv Kontora Vilniuje Jogailos g. 4 LT-01116 Vilnius, Lietuva tel +370 5 268 5040 faks +370 5 268 5041 el. pa tas sorainen@sorainen.lt PABALTIJIS ĮMONIŲ SUSIJUNGIMAI IR ĮSIGIJIMAI Sveiki atvyk tarpvalstybinius susijungimus Visos trys Baltijos valstybòs priòmò Tarpvalstybini akcini bendrovi susijungim direktyvos (2005/56/EC; Tarpvalstybinò direktyva ) perkòlimo priemones. Jau nuo 2007 m. gruodïio 15 d. sigaliojo Estijos komercijos kodekso pataisos. Lietuvos parlamentas 2007 m. gruodïio 13 d. taip pat priòmò Tarpvalstybin direktyvà gyvendinant statymà, taãiau jis dar nòra paskelbtas. Latvijos Ministr Kabinetas taip pat priòmò Komercinio statymo pataisas. Latvijos pataisos dar nòra sigaliojusios, taãiau tai turòt vykti greitai. io tarpvalstybini moni susijungim reglamentavimo tikslas yra supaprastinti tarpvalstybini susijungim procedapplerà tarp Valstybòse naròse registruot akcini bendrovi. Tarpvalstybini moni susijungim reglamentavimas nurodo bendrus reikalavimus susijungim sutartims ir su jomis susijusiems dokumentams taip pat visoms sutarties alims vienodas procedappleras. Tarpvalstybini moni susijungim reglamentavimas toliau palengvins moni susijungimus Baltijos valstybòse ir Europoje. Toomas Prangli el. pa tas: toomas.prangli@sorainen.ee KONKURENCIJA IR PRIEŽIŪRA Veiklà pradòjo Baltijos konkurencijos teisòs lyga 2007 m. gruodïio 17 d. Sorainen iniciavo Baltijos LIDC (Baltijos konkurencijos teisòs lygos) kapplerimà Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. LIDC yra pasaulinò organizacija, jungianti konkurencijos teisòs/ ekonomikos srities akademikus ir praktikus. Ivar Kurvits, Sorainen teisininkas, buvo i rinktas Baltic LIDC prezidentu. Baltic LIDC organizuos seminarus ir rytinius pusryãius tiems, kurie domisi konkurencijos teise. Ivar Kurvits el. pa tas: ivar.kurvits@sorainen.ee LIETUVA BANKŲ IR FINANSŲ TEISĖ Patvirtinta nauja Kolektyvinio investavimo subjekt statymo redakcija Nuo 2008 m. kovo 1 d. sigalis nauja Kolektyvinio investavimo subjekt statymo redakcija, kurioje koreguojami ankstesniame statyme nusistovòjusios praktikos trapplekumai. Joje prapleãiamas leidïiam steigti jurdini asmen Lietuvoje sàra as. Vienas j - uïdaro tipo investicinò bendrovò (UTIB), kuri apibròïiama kaip akcinò bendrovò, i leidïianti fiksuotà akcij skaiãi, kurios i perkamos akcinòs bendrovòs statuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos statuose i anksto nustatytu laiku. Øsigaliojus naujai statymo redakcijai, speciali kolektyvinio investavimo subjekt turtas galòs bappleti investuojamas ir nekilnojamàj turtà, prekybà ne traukt bendrovi vertybinius popierius bei kitas alternatyvias investavimo priemones. Østatymo redakcijoje numatyta, kad UTIB veikla gali verstis tik akcinò bendrovò, turinti Vertybini popieri komisijos i duotà UTIB veiklos licencijà, taip pat nustatyta, kad kintamojo kapitalo bendrovòs pavadinime ÏodÏiai "akcinò bendrovò" arba j santrumpa AB neprivalomi. Akcentuojama, kad akcinò bendrovò, pageidaujanti verstis UTIB veikla, privalo Vertybini popieri komisijai pateikti pra ymà, numatomos vykdyti veiklos programà bei kità reikalaujamà Pabaltijis Sveiki atvyk tarpvalstybinius susijungimus Lietuva Patvirtinta nauja Kolektyvinio investavimo subjekt statymo redakcija ES Europos Teisingumo Teismas priòmò du Baltijos valstybòms svarbius sprendimus Sorainen Sorainen yra pirmaujanti moni susijungim ir sigijim advokat kontor Centrinòje ir Ryt Europoje 2007 m. 1
informacijà, kurià i nagrinòjusi Vertybini popieri komisija galòt konstatuoti, kad bendrovò atitinka licencijuojamos veiklos reikalavimus. PaÏymòtina, kad valdymo moni (bendrovi uïsiimanãi investicini bendrovi ar fond valdymu) vadovams nuo iol bus taikomi ypaã grieïti nepriekai tingos reputacijos standartai, kurie ankstesnioje statymo redakcijoje nebuvo akcentuojami. Praplòsta Vertybini popieri komisijos kompetencija, nustatant kolektyvinio investavimo subjekt i vestini finansini priemoni naudojimo ir susijusi rizik vertinimo tvarkà, investicini fond jungimo tvarkà, kolektyvinio investavimo subjekt investicini vienet ir akcij platinimo tvarkà. Atskirai aptariamas klausimas dòl Valdymo monòs akcij paketo sigijimo, jei asmuo, ketinantis sigyti valdymo monòs akcij paketà, yra kitoje valstybòje naròje licencijuota valdymo monò, finans maklerio monò, kredito staiga, draudimo monò ar bet kur i i subjekt patronuojanti monò arba kontroliuojantis asmuo, Vertybini popieri komisija privalo kreiptis nuomonòs atitinkamos valstybòs naròs prieïiappleros institucijà. Nuo 2008 m. kovo 1 d. bus reikalaujama gauti Vertybini popieri komisijos leidimà sudarymo dokument santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti, taip pat valdymo monòs valdomiems investiciniams fondams sujungti. PaÏymòtina, kad Valdymo monòs (UTIB) licencija gali bappleti panaikinama, kai baigiasi investicinòs bendrovòs statuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turòtojas ra tu nesikreipia dòl licencijos galiojimo panaikinimo. Østatymo redakcijoje numatyta, kad uïdaro tipo kolektyvinio investavimo subjektas privalo nemokai pateikti prospektà investicini priemoni arba akcij pirkòjams iki sutarties sudarymo. ia statymo redakcija buvo siekama suderinti galiojant Kolektyvinio investavimo subjekt statymà su 1985 m. gruodïio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dòl statym ir kit teisòs akt, susijusi su kolektyvio investavimo perleidïiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), taip pat su 2006 m. rugpjappleãio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria gyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dòl investicini moni ir organizacini reikalavim ir veiklos sàlyg bei toje direktyvoje apibròïti terminai (OL 2006 L 241, p. 26). MIGRACIJOS TEISĖ Øsigaliojo païymos ES valstybòs naròs pilieãio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti i davimo tvarkos apra as Nuo 2007 m. lapkriãio 1 d. sigaliojo païymos Europos Sàjungos valstybòs naròs pilieãio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti i davimo tvarkos apra as. Apra e nustatyti atvejai, kuriais remiantis Europos Sàjungos pilieãiams ar j eimos nariams, kurie Lietuvoje gyvena trumpiau nei penkis metus, gali bappleti i duodama païyma ES valstybòs naròs pilieãio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Norintis gauti païymà ES pilietis turi pateikti pra ymà Migracijos departamentui per migracijos tarnybà, kurios aptarnavimo teritorijoje yra deklarav s ar ketina deklaruoti savo gyvenamàjà vietà. Numatyta, kad pra ymà asmuo turi pateikti asmeni kai, taãiau atskirai aptariami ir atstovavimo pagrindai. Atskiroms statyme numatytoms asmen grupòms be anksãiau minòto pra ymo Migracijos tarnybai turi bappleti pateikti ir kiti patvirtintame apra e numatyti dokumentai. Numatyta, kad asmeniui pateikus visus teisingai uïpildytus reikalingus dokumentus galiotam migracijos tarnybos valstybòs tarnautojui turi bappleti suformuojama byla dòl teisòs nuolat gyventi Lietuvoje. Pagal patvirtintà apra à ES pilieãio pra ymas turi bappleti i nagrinòtas ir sprendimas dòl jo priimtas ne vòliau kaip per vienà mònes nuo pra ymo gavimo migracijos tarnyboje dienos. Apra e taip pat numatyti ES pilieãio teisòs nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindai. Svarbu païymòti, kad ES pilieãiui pakeitus gyvenamàjà vietà Lietuvoje, migracijos tarnyba, kurios aptarnaujamoje teritorijoje minòtas pilietis deklaruoja gyvenamàjà vietà, pilieãio pra ymu turi persi sti io asmens bylà tà migracijos tarnybà, kurioje asmuo deklaruos savo naujàjà gyvenamàjà vietà. Taip pat iuo apra u patvirtinamos ios formos: Pra ym patvirtinti Europos Sàjungos valstybòs naròs pilieãio teis nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registras, UÏsienio asmens duomen anketa, PaÏym dòl Europos Sàjungos valstybòs naròs pilieãio teisòs nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje i davimo registras, Sprendim dòl Europos Sàjungos valstybòs naròs pilieãio teisòs nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje registras. MIGRACIJOS TEISĖ Keiãiasi Lietuvoje gyvenantiems uïsienieãiams leidim dirbti i davimo tvarka 2007 m. spalio 5 d. sigaliojo Socialinòs apsaugos ir darbo ministro sakymas, kuriuo pakeistos kai kurios nuostatos, susijusios su uïsienieãi leidim dirbti Lietuvoje i davimu. iuo sakymu panaikintas reikalavimas darbdaviams, norintiems darbinti uïsieniet, pateikti teritorinei darbo birïai juridinio asmens registravimo païymòjimo kopijà. Darbdavys, norintis darbinti uïsieniet, teritorinei darbo birïai be kit reikaling dokument turòs pateikti norimo darbinti uïsienieãio 3 met darbo patirt pagal turimà profesin kvalifikacijà per pastaruosius 5 metus patvirtinanãio dokumento kopijà. Anksãiau galiojusi socialinòs apsaugos ir darbo ministro sakymo redakcija nenumatò reikalavimo darbdaviui pateikti konkretaus termino, t.y. 3 met per pastaruosius 5 metus darbo patirt patvirtinanãio dokumento kopijà. Øsakymas tvirtina naujà, sutrumpinto 1 mònesio, terminà, per kur turi bappleti i nagrinòtas darbdavio pra ymas i duoti uïsienieãiui auk tos kvalifikacijos darbuotojui leidimà dirbti. Øsakymas taip pat numato papildomà reikalavimà darbdaviui prie pateikiant pra ymà teritorinei darbo birïai, prie mònes uïregistruoti laisvà darbo vietà. Atkreiptinas dòmesys, kad pasibaigus leidimo dirbti galiojimo laikui, uïsienietis privalo i vykti i Lietuvos ir vòl sidarbinti Lietuvoje gali praòjus ne maïiau kaip 1 mònesiui nuo i duoto leidimo dirbti galiojimo laiko pabaigos. Mantas Rimkeviãius el.pa tas:mantas.rimkevicius@sorainen.lt EUROPOS SĄJUNGOS NAUJIENOS Europos Teisingumo Teismas priòmò du Baltijos valstybòms svarbius sprendimus 2007 m. gruodïio mònes Europos Teisingumo Teismas (ETT) priòmò savo pirmuosius sprendimus, kurie yra tiesiogiai susij su Europos Bendrijos pagrindini teisi taikymu Baltijos valstybòse, konkreãiai sisteigimo teise Estijoje (Viking Line byla) ir Latvijos monòs teise laisvai teikti paslaugas vedijoje (Laval byla). Abi ios bylos yra labai svarbios visam Europos Sàjungos Algirdas Pek ys teisòs vystymuisi, o ypaã pusiausvyrai el. pa tas: algirdas.peksys@sorainen.lt 2 Mantas Rimkeviãius el. pa tas: mantas.rimkevicius@sorainen.lt
tarp pagrindini teisi, toki kaip teisòs streikuoti, ir pagrindini Europos Sàjungos laisvi, toki kaip siteigimo ir paslaug teikimo laisvi. Savo 2007 m. gruodïio 11 d. sprendime Viking Line byloje (C-438/05 International Transport Workers' Federation & The Finnish Seamen's Union v. Viking Line) ETT patvirtino, kad teisò imtis kolektyvini veiksm, skaitant teis streikuoti, yra fundamentali teisò remiantis Europos Sàjungos teise. Taãiau tokios teisòs gyvendinimas gali bappleti ribojamas tam tikrais suvarïymais. Teismas pakartojo savo teismin praktikà, kad fundamentali teisi apsauga yra teisòtas interesas, kuriuo gali bappleti pateisintas Europos Sàjungos teisòs vestas sipareigojim apribojimas, skaitant sisteigimo laisv. Toks apribojimas gali bappleti pateisintas pagrindiniais vie ojo intereso motyvais, tokiais kaip darbuotoj apsauga, jei toks apribojimas yra tinkamas uïtikrinant juo siekiamo tikslo gyvendinimà ir tai neperïengia tokiam gyvendinimui reikaling rib. Jis paliko nacionaliniam teismui nuspr sti, ar iuo atveju yra gyvendintos dvi pastarosios sàlygos. Savo 2007 m. gruodïio 18 d. sprendime Laval byloje (C-341/05 Laval un Partneri Ltd) ETT, nors ir patvirtino teis imtis kolektyvini veiksm, nusprendò, kad kolektyvinis vedijos prekybos sàjungos veiksmas (vis vedijoje esanãi Laval aik teli blokada) riboja laisv teikti paslaugas. Kaip ir Viking Line byloje, teismas nusprendò, kad toks apribojimas gali bappleti pateisintas pagrindiniais vie ojo intereso motyvais ir jei apribojimas taikomas jis turi bappleti proporcingas. Teismas pripaïino, kad teisò imtis kolektyvini veiksm, kuriais siekiama apsaugoti priimanãios valstybòs darbuotojus nuo socialinio nuosmukio, gali bappleti pagrindiniu vie ojo intereso motyvu. Taãiau teismas nusprendò, kad turint omenyje darbuotoj paskyrimo direktyvà (96/71/EC) ir jos gyvendinimà vedijoje, Laval teisòs teikti paslaugas vedijoje apribojimas negali bappleti tokiomis prieïastimis pateisintas. Be to, teismas nurodò, kad vedijos taisyklòs, kuriose nòra uïsimenama apie kolektyvines sutartis su Latvijos prekybos sàjungomis, kurias taip pat sudarò ir Laval, sàlygoja Laval diskriminacijà, kadangi remiantis tokiomis [ vedijos] taisyklòmis Laval yra traktuojama vienodai kaip ir vedijos monòs, kurios nòra sudar joki kolektyvini sutarãi. Tokia diskriminacija gali bappleti pateisinta tik vie osios tvarkos, visuomenòs saugumo ar visuomenòs sveikatos pagrindais, i kuri nei vieno nebuvo ioje byloje. Lasma Liede el. pa tas: lasma.liede@sorainen.lv SORAINEN NAUJIENOS Naujausi sandoriai DidÏiausias moni susijungim ir sigijim sandoris Coopernic aljansas sigijo 80% UAB Palink, kuri yra IKI maïmenini prekybos tinkl valdytoja, akcij. IKI turòdama 18% maïmeninòs prekybos rinkos yra antra pagal svarbà rinkos dalyvò Lietuvoje ir sparãiai auganti Latvijoje. Pagal 209 IKI parduotuvi pajamas, kurios siekia 635 MEUR, IKI patenka didïiausi moni de imtukà Baltijos alyse. Todòl is sandoris yra vienas i didïiausi paskelbt sandori 2007 m. ne tik Lietuvoje bet ir visose Baltijos alyse. Sorainen komandai iame sandoryje vadovavo partneris Laimonas Skibarka ir vyresnioji teisininkò Raminta Karlonaitò. Teisinò pagalba konsultuojant didïiausiame nekilnojamojo turto sandoryje Baltijos alyse Mapples teisininkai konsultavo iauròs Europos finans moni grup SEB jai parduodant savo nekilnojamàj turtà. io sandorio vertò siekia 200 MEUR, todòl tai didïiausias nekilnojamojo turto sandoris Baltijos alyse iki i dien. Sandoriui vadovavo partneriai Kaido Loor, K stutis Adamonis ir Girts Ruda. Teisinò pagalba parduodant Vicus nekilnojamàj turtà Baltijos alyse Sorainen konsultavo Vicus Suomijos nekilnojamojo turto investuotojà ir vystytojà, parduodant tris stambius komercinio nekilnojamojo turto objektus Baltijos alyse Cattella Real Estate AG investiciniam fondui Focus Nordic Cities. Parduotas nekilnojamasis turtas apima Efore biur, sandòliavimo ir gamybos patalpas Parnu mieste, DHL logistikos centrà Rygoje bei Rautakesko K-Rauta metalo apdirbimo gamyklà Liepojoje. Visa sandorio vertò yra apie 24 MEUR. Klientà konsultavo teisinink komanda, vadovaujama partnerio Kaido Loor Estijoje ir partnerio Girts Ruda bei vyresniosios teisininkòs Renate Purvinska Latvijoje. Arco Capital sigijo Hanseatic Capital Sorainen moni susijungim ir sigijim praktikos grupò konsultavo Arco Capital korporacijà jai i Baltic- American Enterprise Fund sigyjant Hanseatic Capital. Hanseatic Capital teikia paskolas plòtros siekianãioms monòms Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, o nesenai geografi kai i siplòtò ir dabar paskolas teikia taip pat ir monòms, siekianãioms plòtros, Lenkijoje bei Suomijoje. Sorainen komanda vadovaujama partneri Toomas Prangli ir Janis Taukacs konsultavo klientà visose plòtros etapuose, susijusiose su Baltijos alimis. Seesam Life Insurance SE sigijimas Sorainen moni susijungim ir sigijim bei draudimo teisòs praktikos grupòs konsultavo Wiener Stadtische Versicherung AG Vienna Insurance Group jai sigyjant 100% Seesam Life Insurance SE akcij i Suomi Mutual Life Assurance Company. Snadorio uïbaigimas priklauso nuo kontrolòs institucij leidim. Seesam Life Insurance SE turi de imt padalini trijose Baltijos alyse ir jos 200 darbuotoj teikia paslaugas 45,000 klient. is sandoris svarbus ir dòl to, kad tai pirmas tiesioginis akcij sigijimas SE tipo bendrovòs (naujas Europos moni tipas) Baltijos alyse ir vienas i pirm j visoje Europoje, teigia partneris Toomas Prangli, Sorainen moni susijungimo ir sigijimo praktikos grupòs vadovas, kuris kartu su Tomu Kontautu draudimo praktikos grupòs vadovu buvo atsakingas uï sandor. Du sindikuot paskol sandoriai met pabaigoje 2007 m. pabaigoje Rygos kontora konsultavo Raiffeisen Zentralbank Osterreich Aktiengesellschaft (RZB) dòl dviej i viso 38 MEUR vertòs sindikuot paskol sandori su vietiniais bankais. Mapples klientas RZB veikò kaip pagrindinis 3
kreditorius pagal 16 MEUR sindikuotà paskolà AS Trasta Komercbanka bankui, o taip pat sindikuotà 22 MEUR paskolà kartu su Kaupthing Bank Luxembourg dòl paskolos AS Norvik Banka bankui. ie sandoriai dar labiau sustiprino Sorainen advokat kontoros lyderio pozicijà finansini sandori rekord praktikoje Baltijos alyse. Vyresnysis teisininkas Rudolfs Engelis klientà konsultavo Trasta Komercbanka sindikuotos paskolos sandoryje, tuo tarpu teisininkò Inese Rendeniece Norvik Banka sindikuotos paskolos sandoryje. Vieno didïiausi Latvijos elektros preki didmeninink sigijimas Vienas i didïiausi Suomijos elektros preki didmeninink ir profesionalios ap vietimo rangos tiekòjas Elektroskandia Oy, konsultuojant Rygos kontoros teisininkei Julija Jereneva, sigijo tris Latvijos elektros preki didmenininkus: Energo SIA, Baltlauva SIA, ir Kolorits SIA. Pirkòjas buvo konsultuojamas visuose sandorio etapuose. Po io moni sigijimo Latvijoje Elektroskandia tapo didmeninòs elektronikos prekybos rinkos lyderiu visame regione, kurio pardavim pajamos vir ija 30 MEUR. Teisinò pagalba viename didïiausi nekilnojamojo turto sandori Lietuvoje Norvegijos investicinòs bankininkystòs grupò Verdispar, konsultuojama Sorainen teisinink, sigijo nekilnojamojo turto kompleksà, esant 2 ha Ïemòs plote Vilniaus centre. Prie tai is nekilnojamojo turto kompleksas priklausò vienam didïiausi Lietuvos aludari AB Kalnapilio-Tauro Grupò savininkui Royal Unibrew antram pagal dyd Danijos aludariui. Klientà konsultavo partneris Tomas Mila auskas ir vyresnioji teisininkò Rita vedaitò, o sandoriui vadovavo partneris K stutis Adamonis. HeidelbergCement Ïengia Lietuvos rinkà Vienas i didïiausi pasaulyje statybini medïiag gamintoj HeidelbergCement Group sigijo vieno didïiausi Lietuvos cemento pardavòj UAB Gerdukas kontrolin akcij paketà. HeidelbergCement produkcija apima cementà, paruo tus betono mi inius, uïpildus bei kitus pana ius gaminius. HeidelbergCement, kurios apyvarta 2006 m. siekò 9.2 BEUR, Ïengimas Lietuvos statybini medïiag rinkà yra i skirtinis postapplemis ios rinkos vystym si Lietuvoje. iame sandoryje HeidelbergCement konsultavo Sorainen Vilniaus kontoros teisininkai, vadovaujami partnerio Laimono Skibarkos ir vyresniosios teisininkòs Ramintos Karlonaitòs. Bank ir finans praktikos grupòs teisininkai konsultavo Royal Bank of Canada Vilniaus kontora konsultavo Royal Bank of Canada vienà didïiausi ir geriausiai vertinam finans institucij, dòl skaitymo sàlyg pagal ISDA dokumentus ir uïtikrinimo susitarim pagal ISDA dokumentus galiojimo. 2006 m. Royal Bank of Canada turòjo 15 milijon klient iauròs Amerikoje bei 34 kitose pasaulio alyse, o banko turtas buvo vertinamas 605 BUSD. Klientà konsultavo vyresnieji teisininkai Dr. Tomas Kontautas, Agnò Jonaitytò bei teisininkas Tadas Mila ius. Darbuotojai Naujas partneris Sorainen kontoroje Eva Berlaus-Gulbe, Rygos kontoroje dirbanti advokatò, tapo partnere. Eva vadovauja Pabaltijo korporacini patarim teisòs praktikos grupei. Nuo tada, kai ji 2000 m. prisijungò prie mapples kontoros, ji konsultavo pagrindiniuose tarptautiniuose moni susijungim ir sigijim sandoriuose Latvijoje, tiek pirkòjus, tiek pardavòjus, tiek listinguojamas tiek nelistinguojamas bendroves vairiuose verslo sektoriuose: Ïiniasklaidos, komunalini paslaug, maisto pramonòs, statybos, nekilnojamojo turto, energetikos, finans, aplinkos ir kt. Ji yra Legal500 rekomenduojama teisininkò Latvijoje. Met pabaigoje keturi nauji darbuotojai vainikavo visà mapples teisinink komandos augimà 2007 metais Lapkriãio mònes nekilnojamojo turto ir statyb praktikos grup sustiprino teisininkòs Mari Mois Talino kontoroje ir Indrò Jonaitytò Vilniaus kontoroje. Daugiau nei 6 metus dirbusi SEB antrame pagal dyd Estijos bank, Mois puikiai i mano Estijos bank ir paskol sistemà. Ji konsultavo klientus nekilnojamojo turto, finansavimo, nuomos, vie j pirkim, vie ojo ir privataus sektoriaus partnerystòs bei kitais klausimais. Jonaitytò prie tai ketverius metus dirbo advokat kontoroje Lideika, Petrauskas, Valiapplenas ir partneriai LAWIN. Greta savo teisinòs praktikos ji dòsto teis Vilniaus universitete. Mapples moni susijungim ir sigijim bei konkurencijos ir reguliavimo praktikos grupòs komanda savo gretas priòmò vyresn j teisininkà Laurà Butkeviãi. Jis turi i skirtinòs patirties moni susijungim ir sigijim, konkurencijos bei moni teisòs srityse, kurià gijo 4 metus dirbdamas Norcous & Partners advokat kontoroje. Jis taip pat dirbo didïiausiame Lietuvoje banke Hansabankas bei buvo Roschier advokat kontoros teisininku Helsinkyje. Butkeviãius taip pat turi svar akademin pagrindà, kur gijo studijuodamas Vilniaus ir Utrecht universitetuose. 2008 m. pradïioje jis planuoja gyti socialini moksl (teisòs) daktaro laipsn Vilniaus universitete. 4
Vienas reik mingiausi vyki iais metais mapples Vilniaus kontoros ginã sprendim ir konkurencijos bei reguliavimo praktikos grupòms buvo pataròjo Pauliaus Koverovo prisijungimas. Prie tai jis buvo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos valstybòs sekretorius, kur vienas i didïiausi jo pasiekim buvo sòkmingas Lietuvos Respublikos Vyriausybòs atstovavimas pirmojoje ICSID byloje prie Lietuvos Respublikà. iuo metu Paulius Koverovas studijuoja socialini moksl doktorantapplerà bei dòsto Vilniaus universiteto Teisòs fakultete. Taip pat siekdami sustiprinti savo ginã sprendim praktikos grup Taline pakvietòme savo komandà teisininkà Tonis Saul, kuris teisinio darbo patirties gijo Notar biure. Kita Sorainen yra pirmaujanti moni susijungim ir sigijim advokat kontor Centrinòje ir Ryt Europoje 2007 m. Remiantis moni susijungim ir sigijim Ïinynu Mergermarket, Sorainen pagal moni susijungim ir sigijim sandori skaiãi Centrinòje ir Ryt Europoje 2007 m. reiting lentelòje yra 9- ta. Tai rei kia, kad Sorainen yra Nr. 1 moni susijungim ir sigijim regioninò advokat kontora Centrinòje ir Ryt Europoje, nes mus aplenkò tik stambios, pasauliniu mastu veikianãios, advokat kontoros teigia Toomas Prangli, partneris, vadovaujantis Sorainen Pabaltijo moni susijungim ir sigijim praktikos grupei. Be to 2007 m. PLC Which Lawyer? traukò Estijà privataus kapitalo teisinòs praktikos tyrimus ir ai kiai pripaïino Sorainen vienintele ypaã rekomenduojama advokat kontora Estijoje privataus kapitalo teisòs praktikos srityje. Sorainen yra vienintelò i didïiausi advokat kontor, kuri skiria itin didel dòmes privataus kapitalo teisòs praktikai ir priskiria ià specializacijà prie moni susijungim ir sigijim praktikos grupei priklausanãi specializacij. Be to partneris Toomas Prangli buvo PLC Which Lawyer? rekomenduojamas teisininkas privataus kapitalo teisòs praktikos srityje Estijoje. Clifford Chance ir Sorainen i leido knygà apie ES ir Estijos konkurencijos teis GrduodÏio 17 d. autoriai Carri Ginter, Sorainen advokat kontoros partneris, ir Kaarli H Eichhorn, vienos didïiausi pasaulyje advokat kontor Clifford Chance teisininkas, pristatò savo knygà apie konkurencijos teis. Knyga apima laisvos konkurencijos pagrindus Estijoje, Europos teism praktikà ir Europos Komisijos sprendimus, susijusius su konkurencijos teise. Knyga yra naudinga tiek patyrusiems ekspertams tiek studentams. Sorainen advokat kontorà Baltijos alyse rekomenduoja keletas tarptautini teisòs Ïinyn Mapples darbo kokybò dar karta buvo pripaïinta visame pasaulyje tyrimus atliekanãi ir advokat kontor ir j teisinink darbà vertinanãi teisòs Ïinynuose IFLR1000, PLC Which Lawyer?, Tax Handbook and Chambers Global 2007/2008 m. Noròtume atkreipti Japples dòmes, kad teisòs akt apïvalga sudaroma tik informaciniais tikslais ji neapima vis teisòs akt ir neatspindi vis teisòs akt pakeitim, o pateikti paai kinimai nòra i samapples. Todòl, jei Jums reikalinga detalesnò informacija, pra ome kreiptis Sorainen ar Jums patariant teisininkà. Teisòs akt apïvalga leidïiama periodi kai, daïniausiai kas du mònesiai. Teisòs akt apïvalga yra taip pat leidïiama ir trimis Baltijos valstybi kalbomis. Elektronines teisòs akt apïvalgos versijas galite rasti mapples interneto svetainòje www.sorainen.com, kur Japples leidin galite ir uïsisakyti. 5