Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m.

Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m.

Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m. Šioje apžvalgoje pateikiami Lietuvos statistikos departamento pagrindiniai statistiniai duomenys, susiję su jaunimu: Demografija Darbo rinka Migracija Jaunos šeimos Švietimas Rinkimai Mirtingumas Nusikalstama veika Apžvalgą parengė Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymą jaunas žmogus tai asmuo nuo 14 iki 29 metų. Todėl apžvalgoje pateikta šios amžiaus grupės informacija, išskyrus duomenis, kurie pateikiami pagal kitas amžiaus grupes.

DEMOGRAFIJA o Per penkmetį jaunų žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 109 tūkst. o 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 507 533 jaunuolių. o 2019 m. jauni žmonės sudarė 18,2 proc. visų šalies gyventojų. Jaunų žmonių (14 29 m.) skaičius 2013 2019 m. 14 19 m. 20 24 m. 25 29 m. 14 29 m. 2013 m. 221 066 214 878 194 659 630 603 2014 m. 209 647 213 059 194 446 617 152 2015 m. 200 419 207 167 195 337 602 923 2016 m. 189 485 195 863 195 893 581 241 2017 m. 178 778 182 556 193 381 554 715 2018 m. 169 509 165 798 188 743 524 050 Jaunų žmonių (14 29 m.) skaičius 2013-2019 m. 2019 m. 162 211 157 609 187 713 507 533 650000 635000 620000 605000 590000 Jaunų (14-29 m.) žmonių skaičius Lietuvoje 2019 m. 630603 617152 602923 581241 1 575000 560000 554715 545000 530000 515000 524050 507533 500000 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

DEMOGRAFIJA Jauni žmonės (14-29 m.) pagal lytį o 2019 m. pradžioje 14-29 m. amžiaus merginos sudarė 48,3 proc., vaikinai 51,7 proc. šalies jaunuolių. 48% 52% o 2019 m. pradžioje 14 29 m. amžiaus žmonių mieste buvo beveik dvigubai daugiau negu kaimuose. o 2019 m. pradžioje kaimuose buvo beveik 15 tūkst. daugiau vyrų nei moterų, tuo tarpu mieste beveik 3 tūkst. o Per 5 metus miestuose jaunų žmonių sumažėjo beveik 85 tūkst., tuo tarpu kaimuose šis skaičius krito beveik 25 tūkst. 600000 500000 400000 300000 200000 100000 206754 204726 Vyrai 200216 Moterys Jaunų žmonių (14-29 m.) pasiskirstymas pagal miestus ir kaimus 194888 186508 181962 410398 398197 381025 359827 337542 325571 2 0 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. Miestas Kaimas

DEMOGRAFIJA Savivaldybės pagal didžiausią ir mažiausią jaunimo (14-29 m.) dalį, lyginant su savivaldybės gyventojų skaičiumi 2019 m., proc. Šilalės r. sav. 22.24% o Didžiausia jaunimo dalimi išsiskyrė Šilalės r., Rietavo, Kalvarijos, Pagėgių, Šakių r. savivaldybės. Rietavo sav. Kalvarijos sav. Pagėgių sav. Šakių r. sav. 22.20% 21.59% 21.41% 21.09% o Mažiausia jaunimo dalimi išsiskyrė Visagino, Palangos m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Neringos savivaldybės. Plungės r. sav. Skuodo r. sav. Šilutės r. sav. Pasvalio r. sav. Šalčininkų r. sav. 20.55% 20.35% 20.01% 19.96% 19.88% 3 o Skirtumas tarp didžiausios jaunimo dalimi savivaldybės (Šilalės sav., 22,2 proc.) ir mažiausios (Visagino, 12,8 proc.) yra 9,4 proc. Utenos r. sav. Birštono sav. Panevėžio m. sav. Vilniaus m. sav. Druskininkų sav. Neringos sav. Šiaulių m. sav. Klaipėdos m. sav. Palangos m. sav. 17.19% 17.15% 17.12% 16.85% 16.82% 16.82% 16.68% 16.65% 15.08% Visagino sav. 12.82%

DARBO RINKA Registruotas jaunimo (15-29 m.) nedarbas 16.00% o Iki 2018 m. jaunimo (15-29 m.) nedarbas mažėjo, tačiau 2019 m. padidėjo ir siekė 8,7 proc. Tais pačiais metais Lietuvos bendras (15 metų ir vyresni) nedarbo lygis siekė 8,5 proc. 14.00% 12.00% 14.70% 12.70% 10.40% o 2017 m. 22,5 tūkst. jaunų žmonių (15-29 m.) buvo bedarbiai., 2018 m. - 19,2 tūkst., 2019 m. - 21,4 tūkst. 10.00% 8.00% 8.60% 7.50% 8.70% 4 o 2019 metų pradžioje 15-29 m. jaunimas sudarė 23,26 proc. visų bedarbių. 6.00% 4.00% 2.00% 0.00% 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

DARBO RINKA Jaunimo (15-24 m.) nedarbo lygis (proc.) ES 2019 m. Graikija 35.23 Ispanija 32.58 o 2019 m. Lietuvos jaunimo iki 24 m. nedarbo lygis (11,9 proc.) buvo geresnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį (14,4 proc.) Italija Švedija Prancūzija Portugalija Suomija Slovakija 20.13 19.6 18.27 16.9 16.07 29.18 o Čekijos Respublikje šis rodiklis 2019 m. siekė 5,6 proc., t. y. daugiau nei 2 kartus mažesnis nei Lietuvoje. Bendras ES Belgija Latvija Airija 14.35 14.28 12.5 12.43 5 Lietuva 11.88 o 2019 m. Graikijoje (35,2 proc.), Ispanijoje (32,6 proc.), Italijoje (29,2 proc.), Švedijoje (20,1 proc.), jaunimo nedarbo lygis buvo ypatingai aukštas Vengrija Jungtinė Karalystė Estija Danija Lenkija 11.4 11.13 10.85 10.03 9.88 Austrija 8.53 Slovėnija 8.15 Nyderlandai 6.75 Vokietija 5.78 Čekijos Respublika 5.63

DARBO RINKA 12 Nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (15-29 m.) (proc.) 10 o Nuo 2013 m. nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų žmonių skaičius sumažėjo 4,4 proc. 8 6 6 4 9.9 9.2 9.4 9.1 8.0 8.6 2 0 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

RINKIMAI o 2014 m. ir 2019 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo panaši jaunimo (18-24 m.) dalis: 2014 m. balsavo 31,0 %, o 2019 m. 29,2 % balso teisę turinčių jaunų žmonių. o 2014 m. ir 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose didžiausia jaunimo (18-24 m.), dalyvavusio rinkimų, dalis buvo Neringos, Švenčionių r., Birštono ir Šalčininkų r. savivaldybėse. Šalčininkų r. Birštono Švenčionių r. Neringos Savivaldybių tarybų rinkimuose aktyviausiai dalyvavęs jaunimas (18-24 m.) 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 43.9% 44.4% 45.4% 45.5% 43.3% 44.3% 45.0% 48.1% 49.9% 52.3% Šalčininkų r. Neringos Švenčionių r. Lazdijų r. 7 Trakų r. Birštono 42.0% 43.0% 44.0% 45.0% 46.0% 47.0% 48.0% 49.0% 2014 m. 2019 m.

MIGRACIJA 26000 Emigravusių jaunų žmonių (14-29 m.) skaičius 24471 22000 19260 20946 18000 15892 15430 14000 12819 o Jaunų žmonių emigracija iš Lietuvos nuo 2017 m. mažėja: 2017 m. iš Lietuvos emigravo 24,5 tūkst. jaunų žmonių, tuo tarpu 2018 m. - 15,4 tūkst., o 2019 m. - 12,8 tūkst. o Labiausiai emigruoja jaunuoliai, vyresni nei 20 m., t.y. studentiško ar postudijinio amžiaus. 10000 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 14-29 m. amžiaus emigrantų skaičius pagal amžiaus grupes 25000 20000 9627 15000 7634 9312 25-29 m. 6562 5960 20-24 m. 10000 18-19 m. 5171 10957 14-17 m. 8 5000 6742 8595 8320 6500 5386 0 1610 1842 2068 2836 2216 1644 978 1189 1246 1051 754 618 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

MIGRACIJA Jaunų (14-29 m.) emigrantų ir imigrantų santykis o Iki 2017 m. emigravusių jaunų žmonių (14-29 m.) skaičius buvo ženkliai didesnis nei imigravusių, tačiau 2018 m. šis santykis ėmė mažėti, o 2019 m. beveik susivienodino: emigravusių jaunų žmonių buvo 12,82 tūkst., o imigravusių 12,78 tūkst. o Pagrindinės jaunų žmonių emigracijos priežastys yra negalėjimas susirasti darbo Lietuvoje, negalėjimas susirasti darbo Lietuvoje pagal turimą specialybę, per mažas mokamas darbo atlyginimas Lietuvoje, noras studijuoti užsienyje, noras išmokti užsienio kalbą. 30000 25000 20000 15000 10000 5000 15892 9456 19260 20946 8331 7510 24471 6538 15430 10069 12819 12783 Emigrantai Imigrantai 9 0 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

JAUNOS ŠEIMOS 31 Vidutinis susituokusiųjų amžius, tuokiantis pirmą kartą o Vidutinis pirmą kartą susituokusių jaunų žmonių amžius auga. 30 29.5 29.7 30 30.2 30.3 o Pirmą kartą moterys tuokiasi vidutiniškai 2 metais jaunesnės negu vyrai. 29 28 27.2 27.4 27.7 27.8 28 Vyrai Moterys 10 27 26 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

ŠVIETIMAS 540.0 Mokinių ir studentų skaičius mokymosi įstaigose, tūkst. 531.5 520.0 515.0 503.9 500.0 485.9 o Nuo 2014 m. mokinių ir studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 63 tūkst. 480.0 460.0 440.0 467.8 2014-2015 m. 2015-2016 m. 2016-2017 m. 2017-2018 m. 2018-2019 m. o Nuo 2014 m. besimokančiųjų skaičius laipsniškai mažėjo visose švietimo įstaigose (išskyrus 2016-2017 m.m., kai buvo paaugęs besimokančiųjų profesinio mokymo įstaigose). 2018-2019 m. 2017-2018 m. 2016-2017 m. 2015-2016 m. Besimokančiųjų skaičius pagal mokymosi įstaigas, tūkst. 77.3 33.9 34.2 322.3 82.3 35.4 42.1 326.1 Universitetas 87.8 37.6 Kolegija 47.7 Profesinio mokymo įstaiga 330.9 Bendrojo ugdymo mokykla 93.5 39.8 46.5 335.2 11 2014-2015 m. 41.5 46.5 98.9 344.7

NUSIKALSTAMA VEIKA Asmenų (14-29 m.), įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas, skaičius, tūkst. o Nuo 2014 m. jaunų asmenų (14 29 m.), įtariamų padariusių nusikalstamą veiką, stabiliai mažėjo iki 2016 metų. 2017 m. išaugęs vėl pradėjo mažėti. o Nuo 2014 m. jaunų žmonių, įtariamų (kaltinamų padarius nusikalstamas veikas), skaičius sumažėjo 10 tūkst. o Iš viso 2019 m. buvo 17 718 jauni asmenys (14 29 m.), įtariami padarę nusikalstamas veikas. 14.0 12.0 10.0 8.0 6.0 4.0 2.0 13.9 12.3 1.6 11.8 10.9 0.9 9.4 8.7 0.7 11.7 10.6 1.1 9.2 8.4 0.8 8.9 7.6 1.2 Nusikalstamos veikos Nusikaltimai Baudžiamieji nusižengimai 12 0.0 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.

MIRTINGUMAS 300 Mirusių jaunų žmonius (15-29 m.) skaičius 250 246 257 217 220 o Bendras mirusių jaunų žmonių (15-29 m.) skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. o Daugiausia mirusiųjų yra tarp 25-29 m. amžiaus jaunimo. 200 150 110 159 130 201 111 113 192 15 19 m. 20 24 m. 25 29 m. 13 100 97 66 65 68 50 0 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

Jaunimo situacijos apžvalga 2019 m.