2020 m. kovo mėn. eksporto prognozė

m. kovo mėn. eksporto prognozė Paskelbta m. vasario d. 1

SANTRAUKA 19 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (be energetinių produktų) paaugo,1 proc. (iki 1, mlrd. eurų). per metus. 19 m. lietuviškos kilmės eksporto (be energetinių produktų) vertės didėjimą lėmė ir eksporto kainų, ir eksporto apimčių augimas. Eksporto kainos augo šiek tiek lėčiau nei 1 proc., o eksporto apimtys šiek tiek sparčiau nei 5 proc. per metus. Prognozuojama, kad m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė augs,3 proc. (iki 15, mlrd. eurų), t. y. lėčiau nei 19 m. Lėtesnį eksporto vertės didėjimą m., palyginti su 19 m., labiausiai lemia ekonomikų stagnavimo ženklai pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse ES šalyse, taip pat didelis neapibrėžtumas susijęs su koronaviruso poveikiu pasaulio ekonomikos ir prekybos mastų augimui. 1 m., tebesant dideliam neapibrėžtumui pasaulio rinkose, prognozuojamas nuosaikus, tačiau šiek tiek spartesnis,5 proc. (iki 15,7 mlrd. eurų) lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas. 19 m., reeksporto vertė (išskyrus energetinius produktus) per metus augo 7,1 proc. (iki 11,3 mlrd. eurų). Svarbiausias veiksnys lėmęs reeksporto augimą buvo auganti reeksporto paklausa ES šalių rinkose Olandijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Estijoje. 19 m. antrąjį pusmetį taip pat gerokai išaugo paklausa didžiausioje Lietuvos reeksporto partnerės Rusijos rinkoje, o Jungtinės Karalystės rinkoje reeskporto paklausos kaita buvo nestabili. m. prognozuojamas, proc. reeksporto augimas (iki 1,3 mlrd. eurų), o 1 m., proc. vertės padidėjimas (iki 13,3 mlrd. eurų). Šias tendencijas nulemia pagrindinių Lietuvos reeksporto partnerių ES šalių ir Rusijos ekonominio augimo perspektyva. 19 m. pirmąjį-trečiąjį ketvirtį paslaugų eksporto vertė per metus išaugo 1,9 proc., todėl 19 m. tikimasi 19, proc. (iki 11,5 mlrd. eurų) metinio augimo tempo. 19 m. didžiausią įtaką augimui darė transporto paslaugų eksportas, tačiau nemenkai prisidėjo ir verslo paslaugos. Kadangi m. ES rinkų realiojo BVP augimo perspektyvos tebėra teigiamos, 1 m. tikimasi ir tolesnio paslaugų eksporto augimo. m. prognozuojamas,7 proc. (iki 1,1 mlrd. eurų) paslaugų eksporto augimas, o 1 m., proc. padidėjimas (iki 1, mlrd. eurų). 1 lentelė. Eksporto verčių augimo prognozės. Eksporto kategorija 1 19 P 1P Lietuviškos kilmės prekių eksportas, išskyrus energetikos produktus 9,%,1%,3%,5% Prekių reeksportas, išskyrus energetikos produktus,1% 7,1%,%,% Paslaugų eksportas 15,9% 19,%,7%,% Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ Versli Lietuva skaičiavimai. I. PROGNOZIŲ PALYGINIMAS Lyginant m. kovo mėn. ir 19 m. rugsėjo mėn. Verslios Lietuvos eksporto prognozes, m. eksporto verčių prognozės yra peržiūrimos žemyn. Europos Komisijai sumažinus ES šalių augimo perspektyvą, atitinkamai yra sumažinama lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) augimo perspektyva. Jis, tikimasi, m. augs,3 proc. Prekių reeksporto (be energetinių produktų) prognozė yra koreguojama nežymiai, o tai yra susiję su Lietuvos

pagrindinės reeksporto partnerės Rusijos ekonominio augimo perspektyva. m. prognozuojamas, proc. reeksporto vertės augimas. Paslaugų eksporto prognozė m. taip pat yra mažinama iki,7 proc. dėl mažesnio nei buvo prognozuota anksčiau ES šalių ekonomikų augimo potencialo, taip pat dėl aukštos 19 m. palyginamosios bazės efekto. lentelė. Prognozių palyginimas. m. kovo mėn. prognozė 19 m. rugsėjo mėn. prognozė Eksporto kategorija 19 P 1P 19 P 1P Lietuviškos kilmės prekių eksportas, išskyrus energetikos produktus,1%,3%,5% 7,%,% --- Prekių reeksportas, išskyrus energetikos produktus 7,1%,%,% 7,1% 9,% --- Paslaugų eksportas 19,%,7%,% 1,1%,% --- Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ Versli Lietuva skaičiavimai. II. TARPTAUTINĖ APLINKA IR EKSPORTO PAKLAUSA Tarptautinė aplinka arba Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimas, tiesiogiai veikia Lietuvos eksporto augimą. Augant pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ūkiams, didėjanti vidaus paklausa skatina prekių ir paslaugų importą ir atveria galimybes Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų vertės augimui. Todėl, augantis užsienio šalių pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių BVP bei pasaulio ekonomikos augimas, daro teigiamą įtaką Lietuvos eksporto raidai. Naujausioje Europos Komisijos (rudens) prognozėje numatoma teigiama ES šalių plėtra -1 m., tačiau augimo perspektyva, palyginti su ankstesne (pavasario) prognoze, yra sumažinta. m. ES-7 šalių bloke ji yra sumažinta nuo 1,7 proc. iki 1, proc. Prognozuojama, kad ekonominio aktyvumo kaita 1 m. bus tokia pati kaip ir m., t. y. realusis BVP paaugs 1, proc. Ekonominio augimo perspektyva 1 m. yra gerokai prastesnė nei 1 m., kai realiojo BVP augimo tempas buvo,1 proc. ir tokia pati, kaip 19 m. (1, proc.). 1 Didžiausioms euro zonos šalims, Vokietijai ir Prancūzijai 1 m. prognozuojama lėta ekonominė plėtra. Prognozuojama, kad Vokietijos realusis BVP 1 m. paaugs po 1, proc. Prancūzijos ekonomikos augimo prognozė m. yra 1,3 proc. ir 1 m. 1, proc. Ekonominio augimo perspektyva Vokietijai m., palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, yra gerokai sumažinta (nuo 1,5 proc. iki 1, proc.). Taip pat ir Prancūzijai nuo 1,5 proc. iki 1,3 proc. Italijos ekonomika, prognozuojama, augs labai lėtai ( m., proc.; 1,7 proc.), Ispanijos kiek sparčiau (atitinkamai 1,5 proc. ir 1, proc.). Skandinavijos šalių Švedijos, Danijos ir Suomijos ekonomikos augimo prognozė yra pakoreguota žemyn. Danijos ir Suomijos augimo perspektyva yra sumažinta nežymiai, o Švedijos nemenkai nuo 1, proc. iki 1, proc. Visos šios išvardintos šalys yra svarbios Lietuvos eksporto partnerės ir nuo jų ekonomikos 1 Europos komisija (19 m. spalio d.). 19 m. rudens ekonominė prognozė. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economyfinance/ecfin_forecast_autumn_19_statist_annex_en.pdf 3

augimo perspektyvos priklauso Lietuvos eksporto raida trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. 1 m. stiprus ekonomikos augimas ES šalių kontekste prognozuojamas Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, tačiau tik Lenkija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė. Jungtinės Karalystės ekonomikai 1 m. numatomas stabilus 1, proc. ekonomikos augimas. Vis dėlto, šios EK prognozės neįvertino koronaviruso poveikio pasaulio ekonomikos augimui, todėl, tikėtina, kad šalių augimo perspektyva bus prastesnė nei nurodyta EK paskutinėje (rudens) prognozėje. EBPO pabrėžia, kad jau 19 m. pabaigoje pasaulio ekonomikoje matėsi daug ciklinio nuosmukio ženklų. Pasaulio ekonomikos realiojo BVP augimas 19 m. buvo sulėtėjęs beveik visose ekonomikose, stagnavo pasaulinės prekybos apimčių masto augimas. 19 m. pasaulio ekonomikos augimas buvo gerokai lėtesnis nei 1 m. (atitinkamai,9 proc. 19 m. ir 3,5 proc. 1 m.). m. tikimasi tokio paties (,9 proc.) pasaulio ekonomikos augimo, 1 m. jis turėtų šiek tiek paspartėti (iki 3, proc.). Pastebėtina, kad augimo perspektyva, palyginti su ankstesniu vertinimu yra suprastėjusi. Pasaulinės prekybos augimo mastai 19 m., palyginti su 1 m. taip pat buvo gerokai sulėtėję (19 m. 1, proc., 1 m. 3,7 proc.). m. prognozuojamas šiek tiek spartesnis 1, proc., o 1 m.,3 proc. tarptautinės prekybos augimas. 3 Vėlgi, pastebėtina, kad tarptautinės prekybos masto augimo perspektyva, palyginti su ankstesniu (pavasario) vertinimu yra suprastėjusi. Pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimą lemia didžiųjų ekonomikų raida. 1 m. Kinijos ekonomikai prognozuojamas ekonominio augimo lėtėjimas m. 5,7 proc., 1 m. 5,5 proc. per metus. 19 m. jos augimas buvo spartesnis, proc. Šis vertinimas neatsižvelgė į tai, kad Kinijos augimo perspektyva greičiausiai bus gerokai prastesnė, nei buvo prognozuota. To priežastis, vėlgi, koronaviruso protrūkis ir jo neigiamas poveikis pasaulinėms tiekimo grandinėms. Panašios tendencijos prognozuojamos ir Japonijai. Jei 19 m. šios šalies ekonomika augimo perspektyva buvo 1, proc., tai 1 m. ji yra lėtesnė,-,7 proc. JAV ekonomikai 1 m. prognozuojama stabili, proc. raida, palyginti su,3 proc. augimu 19 m. Pasaulio bankas prognozuoja, kad m. mažės žaliavinės naftos kainos. Žemės ūkio produktų kainos, tikimasi, bus stabilios, o trąšų ir tauriųjų metalų kainos, prognozuojama, didės. Palyginti su ankstesne prognoze, kainų kaitos vertinimas šiek tiek pasikeitė. 19 m. žaliavinės naftos, trąšų ir žemės ūkio produktų kainos mažėjo sparčiau, o tauriųjų metalų kainos augo sparčiau nei buvo tikimasi metų pradžioje. m. JAV Energetikos Informacijos Administracija, kaip ir Pasaulio bankas, prognozuoja žaliavinės naftos kainų krytį; 1 m. jos turėtų kiek padidėti. 5 Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, -1 m. Lietuvos eksporto plėtros prognozė tebevertinama kaip teigiama, tačiau yra daug rizikos veiksnių. Svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų augimas, pasaulio ekonomikos ir tarptautinės prekybos nuosaiki plėtra, turėtų lemti, kad 1 m. Lietuvos eksportas turėtų ir toliau augti. 1 m. tikimasi ir eksporto apimčių ir eksporto kainų didėjimo. Pagrindinės rizikos yra susijusios su lėtesniu nei dabar tikimasi pasaulio ekonomikos realiojo BVP ir stagnuojančiu pasaulinės prekybos apimčių masto augimu. EBPO (ang. OECD), OECD Economic Outlook - May 19. http://www.oecd.org/economy/economic-outlook-may19/ 3 EBPO (ang. OECD), OECD Economic Outlook - November 19. http://www.oecd.org/economic-outlook/ Pasaulio bankas (19 m. spalis). Žaliavų kainos. https://www.worldbank.org/en/research/commodity-markets 5 JAV Energetikos Informacijos Administracija ( m. vasaris). https://www.eia.gov/

III. VIDAUS RINKOS VEIKSNIAI IR EKSPORTO PASIŪLOS PUSĖ Ilguoju laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių (neįskaitant energetinių produktų) eksporto raidą labiau lemia pasiūlos veiksniai, t. y. gamybos pajėgumai ir vienetinės darbo sąnaudos. Modeliavimo principai yra tokie, kad ilguoju laikotarpiu eksporto apimtys priklauso nuo gamybos pajėgumų. Gamybos pajėgumus apibrėžia prekybai atviro sektoriaus produkcija 7, apskaičiuota pagal Cobb-Douglas gamybos funkciją, naudojant darbo ir kapitalo parametrus. Materialinės investicijos pastaruosius keletą metų augo, o tai reiškia, kad potenciali produkcija augo ir tai gerino ilgojo laikotarpio lietuviškos kilmės prekių eksporto perspektyvą. 1 m., lėtėjant ekonomikos augimui, tikimasi ir investicijų į gamybos plėtrą augimo sulėtėjimo. Dėl ekonominio augimo lėtėjimo perspektyvų ir darbo jėgos kaitos tendencijų, nesitikima, kad dirbančiųjų skaičius apdirbamosios gamybos bei žemės ūkio sektoriuose ilguoju laikotarpiu reikšmingai didės, o tai turėtų daryti neigiamą įtaką ateities eksporto augimo perspektyvoms. Darbo užmokesčio kaštai prekybai atvirame sektoriuje 19 m. sparčiai augo, o tai gali susilpninti Lietuvos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. Vis dėlto, ekonominio augimo lėtėjimas 1 m. turėtų sulėtinti ir darbo užmokesčio augimo tempą, o produktyvumo augimas galėtų stiprinti Lietuvos konkurencinį potencialą. Kol kas ekonomikoje nėra akivaizdžių požymių, rodančių, kad realiojo darbo užmokesčio augimas ateityje galėtų būtų lėtesnis už produktyvumo augimo tempus, todėl konkurencingumo mažėjimo rizika ilguoju laikotarpiu tebelieka aktuali. IV. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS 19 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė paaugo,1 proc. 19 m. rugpjūčio mėn. VŠĮ Versli Lietuva prognozavo 7, proc. metinį augimą, taigi, eksporto augimo prognozė buvo kiek didesnė nei faktinė reikšmė. 19 m. eksporto kainų kaita buvo lėtesnė nei prognozuota, o eksporto apimčių augimas atitiko prognozę. 19 m. lietuviškos kilmės eksporto (be energetinių produktų) vertės didėjimą lėmė ir eksporto kainų, ir eksporto apimčių augimas. 19 m. eksporto apimtys augo 5, proc., eksporto kainos,9 proc. 19 m. eksporto vertė augo šiek tiek lėčiau nei 1 m., o kainų kaita buvo gerokai nuosaikesnė nei 1 m. Šias tendencijas labiausiai nulėmė sulėtėjęs kai kurių ES šalių ekonomikų augimas ir naftos kainų mažėjimas. Prognozuojama, kad m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė augs,3 proc. iki 15, mlrd. eurų. Palyginti su ankstesne prognoze, lietuviškos kilmės eksporto vertės raida m. pagrindiniame eksporto scenarijuje yra koreguojama žemyn. Pagrindinė to priežastis yra lėtesnis nei buvo prognozuota anksčiau ES šalių ekonomikų augimas ir lėta pasaulio ekonomikos kaita. m. tikimasi 3, proc. eksporto apimčių padidėjimo; eksporto kainos numatoma paaugs 1, proc. Palyginti su 19 m., m. prognozuojamas eksporto apimčių augimo lėtėjimas, o eksporto kainų kaita bus artima 19 m. reikšmei. 1 m. eksporto vertė, prognozuojama, paaugs,5 proc. (iki 15,7 mlrd. eurų) per Notten, Thomas E.H. (1). The role of supply and demand factors for Lithuanian exports: an ARDL bounds testing approach. Pinigų Studijos, 1 gruodis nr., pp. -39. http://www.lb.lt/pinigu_studijos_1_m_nr_#page=1. 7 Atvirą sektorių sudaro žemės ūkis, miškininkystė ir žvejyba (EVRK A) bei apdirbamoji gamyba (EVRK C). Europos komisija (19 m. spalio d.). 19 m. rudens ekonominė prognozė. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economyfinance/ecfin_forecast_autumn_19_statist_annex_en.pdf. 5

metus. Eksporto apimtys, tikimasi, augs panašiu tempu kaip ir m. (3,1 proc.), o eksporto kainos, dėl naftos kainų pokyčio, prognozuojama augs kiek sparčiau (1, proc.); 1 pav. Lietuviškos kilmės (be energetinių produktų) eksporto vertė ir prognozė 15-1 m., mlrd. eurų ir metiniai pokyčiai. Mlrd. eurų 1 1 1 1 Procentai, pokytis per metus 1. 3. 9. 3.9.1.3.5 15 1 17 1 19 P 1P Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertės metiniai pokyčiai (skalė dešinėje) 1 1 Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai. Pagrindiniame prognozių scenarijuje, tikimasi, kad paklausa užsienio rinkose toliau augs, o šias tendencijas lems ekonomikos augimas ES šalių bloke, euro zonos šalyse, JAV, Norvegijoje. Trumpuoju laikotarpiu lietuviškos kilmės eksporto apimtys priklauso nuo paklausos užsienio rinkose 9 augimo. Prognozėse vadovaujamasi prielaida, kad augant pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms, užsienio paklausos lygis palaipsniui ir toliau augs, tačiau lėtesniu tempu nei anksčiau. Todėl, lietuviškos kilmės eksporto prognozė 1 m. yra mažesnė nei 19 m. faktinis rodiklis. V. PREKIŲ REEKPORTAS 19 m. prekių reeksporto (be energetinių produktų) vertė per metus išaugo 7,1 proc. 19 m. rugpjūčio mėn. VŠĮ Versli Lietuva prognozavo 7,1 proc. metinį augimą, taigi, augimo prognozė atitiko faktinę reikšmę. Svarbiausias veiksnys lėmęs reeksporto augimą 19 m. buvo auganti reeksporto paklausa ES šalių rinkose Olandijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Estijoje. 19 m. antrąjį pusmetį labai išaugo paklausa didžiausios Lietuvos reeksporto partnerės Rusijos rinkoje. Rusijos rinkoje reekporto paklausa buvo neigiama pirmąjį metų ketvirtį, vėliau ji nemenkai padidėjo. Jungtinėje Karalystės rinkoje tendencijos buvo atvirkštinės pirmąjį metų ketvirtį reeksporto paklausa labai paaugo, o vėlesnius ketvirčius mažėjo. 19 m. teigimą įtaką reeksporto vertės didėjimui darė augusios reekporto apimtys, taip pat padidėjo ir kainos. 19 m. reekporto kainos paaugo 1,3 proc. per metus, jos itin padidėjo paskutinįjį metų ketvirtį. Prekių reekporto apimtys 19 m. išaugo 5,7 proc., labiausiai trečiąjį metų ketvirtį dėl tendencijų Rusijos rinkoje. 9 Užsienio paklausos rodiklis suskaičiuotas dvigubu svėrimo metodu (angl. double reweighted), kuriame atsižvelgiama į pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių importo paklausos kaitą. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių importo paklausos indeksas yra skaičiuojamas atsižvelgiant į eksporto partnerės ir prekių grupės svorį lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje.

m. prognozuojamas, proc. reeksporto augimas iki 1,3 mlrd. eurų. Tikimasi, kad didės reeksporto apimtys (7, proc.), taip pat šiek tiek didės ir reeksporto kainos (1, proc.). Reeksporto apimčių augimą turėtų lemti Lietuvos reeksporto partnerių ES ekonomikų augimas, taip pat, m. tikimasi stipresnio nei 19 m. Rusijos ūkio augimo. Taigi, prognozės remiasi prielaida, kad Rusijos ūkis m. augs šiek tiek sparčiau nei 19 m., o tai lemia ir didesnį nei 19 m. reeksporto vertės augimą. 1 m. prognozuojamas, proc. reeksporto vertės didėjimas (iki 13,3 mlrd. eurų), o jo augimo sulėtėjimas labiausiai sietinas su nuosaikesne Rusijos ūkio augimo perspektyva. pav. Reeksporto (be energetinių produktų) vertė ir prognozė 15-1 m., mlrd. eurų ir metiniai pokyčiai. Mlrd. eurų 1 1 1 1-1. -1.1.1.1 7.1 15 1 17 1 19 P 1P Prekių reeksporto (be energetinių produktų) vertė Prekių reeksporto (be energetinių produktų) vertės metiniai pokyčiai (skalė dešinėje) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai. Procentai, pokytis per metus.. 5 15 5-5 - -15 VI. PASLAUGŲ EKSPORTAS 19 m. pirmąjį-trečiąjį ketvirtį paslaugų eksporto vertė, palyginti su atitinkamu 1 m. laikotarpiu, išaugo 1,9 proc. 19 m. rugpjūčio mėn. VŠĮ Versli Lietuva prognozavo 1,1 proc. metinį augimą, taigi, eksporto augimo prognozė 19 m. yra peržiūrima aukštyn iki 19, proc. (11,5 mlrd. eurų). 19 m. didžiausią įtaką augimui darė transporto paslaugų eksportas ES šalių rinkoje, tačiau nemenkai prisidėjo ir verslo paslaugos. Transporto paslaugų stiprų eksporto augimą, tikėtina, labai nulėmė didžiausios Lietuvos logistikos įmonės plėtra 1 m. pabaigoje. 19 m. pirmąjį-trečiąjį ketvirtį teigimą įtaką paslaugų vertės didėjimui darė tiek augusios apimtys, tiek ir kainų kaita. 19 m. paslaugų eksporto kainos didėjo daugiau nei 3 proc. per metus. Atitinkamu laikotarpiu paslaugų eksporto apimtis išaugo beveik 1 proc. Taigi, teigiamą vertės didėjimą 19 m. (1,9 proc.) nulėmė tiek kainų kaita, tiek ir labai stiprus paslaugų apimčių augimas. m. prognozuojamas,7 proc. paslaugų eksporto augimas iki 1,1 mlrd. eurų. Tikimasi, kad didės paslaugų eksporto apimtys (,1 proc.), taip pat didės ir paslaugų kainos (, proc.). Kadangi m. ES rinkų realiojo BVP augimo perspektyvos tebėra teigiamos, todėl, tikimasi ir tolesnio, nuosaikaus, paslaugų eksporto augimo. 1 m., tebesant dideliam neapibrėžtumui pasaulio rinkose, prognozuojamas, proc. (iki 1, mlrd. eurų) paslaugų eksporto didėjimas. 7

3 pav. Paslaugų eksporto vertė ir prognozė 1-1 m., mlrd. eurų ir metiniai pokyčiai. Mlrd. eurų 1 1 1 1 Procentai, pokytis per metus.5 13. 15.9 19..5.7. 15 1 17 1 19 P 1P 5 15 5 Paslaugų eksporto vertė Paslaugų eksporto vertės metiniai pokyčiai (skalė dešinėje) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir VŠĮ "Versli Lietuva" paskaičiavimai. V. PAGRINDINĖS RIZIKOS IR NEAPIBRĖŽTUMAS Palyginti su ankstesne prognoze, rizikos vertinimas iš esmės nesikeičia, tačiau atsiranda papildomų neigiamų rizikų. Didžiausios rizikos yra susijusios su pasaulio ekonomikos ir tarptautinės prekybos augimo lėtėjimu, ES ir euro zonos šalių ūkio raidos perspektyvomis, taip pat su Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES aplinkybėmis. Tebėra tarptautinės prekybos ginčų tarp JAV, Azijos regiono ir Europos šalių rizika. Taip pat tikimasi neigiamo koronaviruso poveikio pasaulio ekonomikos augimui ir pasaulinėms tiekimo grandinėms, tačiau jo poveikis nėra iki galo žinomas. Mobilumo paketo įsigaliojimas ir jo poveikio vertinimas taip pat nėra iki galo žinomas, o tai didina neapibrėžtumą dėl augimo perspektyvų. 19 m. pasaulio ekonomikos augimas buvo gerokai lėtesnis nei 1 m. Nors m. tikimasi m. tokio paties pasaulio ekonomikos augimo tempo, vis dėlto, augimo perspektyva, palyginti su ankstesniais vertinimais yra suprastėjusi. m. tikimasi ekonominio augimo sulėtėjimo Kinijoje, Japonijoje ir JAV, o ES-7 šalių bloke ji turėtų būti toks pats kaip ir 19 m. Šie vertinimai neatsižvelgė į tai, kad Kinijos augimo perspektyva greičiausiai bus gerokai prastesnė, nei buvo prognozuota anksčiau, o tai darytų poveikį ir pasaulio ekonomikos plėtrai.